Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įst

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TEISĖS AKTŲ, BŪTINŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMUI ĮGYVENDINTI, PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 18 d. Nr. 380 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.2 bei 1.3 punktais:

1.1. Prekybos elektros energija taisykles;

1.2. Leidimų veikloms elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisykles;

1.3. Aprūpinimo elektros energija nutraukimo, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, detalias sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką;

1.4. Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisykles;

1.5. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus.

ŪKIO MINISTRAS PETRAS ČĖSNA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 PREKYBOS ELEKTROS ENERGIJA TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Prekybos elektros energija taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos, Energetikos bei specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašu ir šių paslaugų realizavimo tvarka, nustatyta Ūkio ministerijos patvirtintomis Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklėmis.

Elektros tinklų kodeksas – norminis aktas, reglamentuojantis technologinį elektros energetikos sektoriaus darbą, prisijungimo prie tinklo nuostatas, elektros energijos vartojimą ir numatantis saugų bei patikimą elektros energetikos sektoriaus darbą, patvirtintas Vyriausybės įgaliotos institucijos – Ūkio ministerijos ir privalomas visiems elektrą perduodantiems, paskirstantiems, tiekiantiems bei gaminantiems licencijų ir leidimų turėtojams, taip pat prie elektros tinklo prisijungusiems vartotojams; rinkos operatorius – įgaliotas juridinis asmuo ar įgalioto juridinio asmens padalinys, turintis rinkos operatoriaus licenciją, išduotą pagal Elektros energetikos įstatyme nurodytus reikalavimus; perdavimo tinklų operatorius – įmonė, turinti perdavimo tinklų operatoriaus licenciją; prekybos laikotarpis – tiekimo ir vartojimo grafikui sudaryti ir balansavimo bei reguliavimo elektros energijos ar balansavimo paslaugų apimčiai nustatyti – vienos prekybos valandos, dienos ir savaitės laikotarpis, o atsiskaitymų tarp veikiančių elektros rinkos dalyviams apskaičiuoti – vieno prekybos mėnesio laikotarpis. Prekybos valanda, diena, mėnuo sutampa su kalendoriniais, prekybos savaitė prasideda nuo penktadienio 24 val. ir baigiasi kitą penktadienį 24 val.; elektros energetikos sistema – Elektros tinklų kodekse apibūdintas ir perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro valdomas rajonas, susidedantis iš elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo sistemos ir vartotojų Lietuvos Respublikos teritorijoje; komisija – Lietuvos Respublikos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; tiekėjai – įmonės, turinčios laisvojo vartotojo statusą, importuojančios ar perkančios eksportui elektros energiją ir turinčios visuomeninio ar nepriklausomo tiekėjo licenciją bei rinkos operatoriaus registruotos kaip veikiantys elektros rinkos dalyviai; gamintojai – leidimus gamybai turintys juridiniai ir fiziniai asmenys, rinkos operatoriaus registruoti kaip veikiantys elektros rinkos dalyviai; prekybos apimties skaičiavimo taisyklės – rinkos operatoriaus parengtos taisyklės, esančios šių taisyklių priedu, taikomos elektros energijos apimties paskirstymui tarp veikiančių rinkos dalyvių apskaičiuoti ir su tuo susijusiems mokėjimo įsipareigojimams apskaičiuoti; papildoma elektros energija – elektros energija, tiekėjų perkama iš rinkos operatoriaus arba rinkos operatoriaus organizuojamame aukcione. Ši elektros energija planuojama nupirkti tuo atveju, kai tiekėjo planuojamas suvartoti valandinis elektros energijos kiekis didesnis nei gamintojo galimybė (ar noras) patiekti šį kiekį pagal dvišalę sutartį;

balansavimo elektros energija – papildomai tiekėjo faktiškai suvartota elektros energija, viršijanti tiekėjui iš anksto patvirtintame tiekimo ir vartojimo grafike nurodytą dydį. Ši energija apskaitoma kas valandą, o jos kiekis lygus skirtumui tarp faktiškai suvartotos elektros energijos kiekio ir tiekėjui iš anksto patvirtintame tiekimo ir vartojimo grafike nurodyto elektros energijos kiekio. Ją tiekėjai perka iš rinkos operatoriaus. Šiai elektros energijos rūšiai priskiriama faktiškai gamintojo papildomai patiekta elektros energija, viršijanti perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro prekybos dienos metu nurodytą kiekį, ši elektros energija apskaitoma kas valandą ir jos kiekis lygus skirtumui tarp faktiškai patiektos elektros energijos kiekio ir perdavimo tinklo operatoriaus dispečerinio centro prekybos dienos metu nurodyto patiekti kiekio; balansavimo paslauga – tiekėjui suteikiama paslauga, kai tiekėjas (jo abonentai) faktiškai suvartoja mažesnį elektros energijos kiekį nei elektros energijos kiekis, tiekėjui nurodytas iš anksto patvirtintame tiekimo ir vartojimo grafike. Šios paslaugos dydis nustatomas pagal tiekėjo iš anksto patvirtintame tiekimo ir vartojimo grafike nurodytos elektros energijos kiekio ir faktiškai suvartotos elektros energijos kiekio skirtumą. Ši paslauga tiekėjų perkama iš rinkos operatoriaus ir apskaitoma kiekvieną valandą. Šiai paslaugai priskiriama ir paslauga gamintojams, suteikiama, kai gamintojas faktiškai patiekia mažesnį elektros energijos kiekį nei perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro nurodytas tiekti kiekis. Šios paslaugos dydis nustatomas pagal perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro prekybos dienos metu nurodyto kiekio ir faktiškai patiekto elektros energijos kiekio skirtumą. Ši paslauga gamintojų perkama iš rinkos operatoriaus ir apskaitoma kiekvieną valandą; reguliavimo elektros energija – gamintojų patiekta į tinklą elektros energija, kuri papildomai tiekiama vykdant perdavimo tinklo operatoriaus dispečerinio centro nurodymą, duotą prekybos dienos metu. Ši elektros energija perkama perdavimo tinklų operatoriaus ir apskaitoma kiekvieną valandą; reguliavimo paslauga – gamintojų teikiama paslauga perdavimo tinklų operatoriui, kai gamintojas perdavimo tinklų operatoriaus nurodymu mažina elektros energijos tiekimą, palyginus su perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro nurodytu lygiu. Suteikiamos paslaugos dydis nustatomas pagal tiekimo ir vartojimo grafike užfiksuoto tiekiamos elektros energijos kiekio ir prekybos dienos metu perdavimo tinklų operatoriaus nurodyto patiekti elektros energijos kiekio skirtumą kiekvieną valandą;

dvišalės sutartys – elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys, sudaromos tarp gamintojų ir tiekėjų; kontraktinė elektros energija – gamintojų patiekta į perdavimo tinklą ir tiekėjų (jų abonentų) pagal dvišales sutartis faktiškai suvartota elektros energija, kuri apskaitoma kiekvieną valandą; balanso rajonas – gamybos planavimo požiūriu tai kiekvienas tiekėjas savo abonentų suminio poreikio atžvilgiu, kartu su gamintojais, sudariusiais dvišales sutartis su šiuo tiekėju, ir (ar) gamintojais, iš kurių elektros energiją šis tiekėjas numato pirkti aukcione, ir perdavimo tinklo operatoriumi. Gamintojai, iš kurių elektros energija perkama aukcione, ir/arba perdavimo tinklo operatorius ir (ar) rinkos operatoriaus užtikrina papildomos elektros energijos tiekimą šiam tiekėjui. Elektros rinkoje yra tiek balanso rajonų, kiek yra tiekėjų, turinčių galiojančias dvišales sutartis ir (ar) perkančių elektros energiją rinkos operatoriaus organizuotame aukcione; nacionalinio balanso rajonas – balanso rajonų visuma nacionaliniu mastu, jam atstovauja perdavimo tinklų operatorius, palaikantis ryšius su kitų šalių elektros energetikos sistemomis; nacionalinis balansas – perdavimo tinklų operatoriaus sudaromas dokumentas (ar jo elektroninė versija), kuriame atvaizduojama visos elektros energetikos sistemos valandinis gamintojams planuojamos patiekti į tinklą elektros energijos kiekis, importuojamos elektros energijos kiekis; eksportuojamos elektros energijos kiekis; tiekiamos į perdavimo tinklą ar iš jo elektros energijos kiekis; kontraktinis balansas – tiekėjų savarankiškai ar jų pageidavimu rinkos operatoriaus sudaromas kiekvienam balanso rajonui dokumentas (ar jo elektroninė versija), kuriame atvaizduojama gamintojų numatomos parduoti elektros energijos dalis, priskiriama konkrečiam tiekėjui pagal šio tiekėjo (jo abonentų) suvartojimo lygį kas valandą. Kontraktinis balansas sudaromas atskirai kiekvienam balanso rajonui, kiekvienam gamintojui ir pateikiamas kiekvienam tiekėjui (paskirstant pagal gamintojus) bei kiekvienam gamintojui (paskirstant pagal tiekėjus); rinkos kontraktinis balansas – rinkos operatoriaus sudaromas dokumentas (ar jo elektroninė versija), atspindintis visų balanso rajonų kontraktinių balansų sumą, šį dokumentą rinkos operatorius privalo suderinti su perdavimo tinklų operatoriaus dispečeriniu centru; tiekimo ir vartojimo grafikas – dokumentas (ar jo elektroninė versija), kuriame turi būti pateikta:

II. TAISYKLIŲ TIKSLAI IR PASKIRTIS 5. Šių taisyklių tikslas – reglamentuoti veikiančių rinkos dalyvių tarpusavio santykius prekiaujant elektros energija Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiu būdu sukurti prielaidas konkurencinės rinkos santykių plėtrai, siekiant įtvirtinti patikimus, teisėtus ir sąžiningus santykius tarp veikiančių rinkos dalyvių bei pritraukti reikalingų investicijų į elektros energetikos sektorių.

6.1. reglamentuoti elektros rinkos veiklos priežiūrą;

6.2. palaipsniui įdiegiant automatizuotą elektros energijos kiekio apskaitos sistemą, naudoti šios sistemos duomenis tarpusavio įsipareigojimams prekiaujant elektros energija nustatyti.

7.1. teisėta konkurencija;

7.2. savarankiškumas;

7.3. patikimumas, sąžiningumas;

7.4. atsiskaitymų tarp elektros rinkos dalyvių užtikrinimas;

7.5. elektros rinkos dalyvių lygiateisiškumas.

III. REGISTRUOTO RINKOS DALYVIO STATUSO SUTEIKIMAS 12. Registruoto rinkos dalyvio statusas užtikrina, kad dalyvis reguliariai (ne rečiau kaip kas ketvirtį) galės nusipirkti informacinį leidinį apie rinkos veiklą, atsiradusius naujus gamintojus, vartotojų suvartojimo lygius, informaciją (ne konfidencialią) apie veikiančius elektros rinkos dalyvius. Šio informacinio leidinio kaina turi padengti tokios informacijos parengimo, leidybos ir persiuntimo išlaidas.

IV. VEIKIANČIO RINKOS DALYVIO STATUSO SUTEIKIMAS 14. Veikiančio elektros rinkos dalyvio statusas užtikrina, kad dalyviui suteikiama teisė prisijungti prie perdavimo tinklo operatoriaus duomenų bazės, neviršijant dalyvį liečiančios informacijos apimties, gauti atitinkamą informaciją iš rinkos operatoriaus ir perdavimo tinklų operatoriaus apie planuojamus bei faktinius vartojimo, tiekimo, tiekimo paskirstymo tarp atskirų gamintojų rezultatus. Rinkos operatoriaus paslauga susideda iš informacijos parengimo, duomenų apdorojimo, šiose taisyklėse ir jų prieduose nurodytų skaičiavimų atlikimo, tam skirtos programinės įrangos išlaikymo bei informacijos persiuntimo sąnaudų. Rinkos operatoriaus paslauga apmokama kainomis, neviršijančiomis šios veiklos licencijoje nurodyto dydžio.

16.1. licencijos ar leidimo atitinkamai veiklai notariškai patvirtintą kopiją;

16.2. nepriklausomo tiekėjo licencijos turėtojams – ketinimų protokolų originalus (arba notariškai patvirtintas jų kopijas), numatančius sudaryti elektros energijos pardavimo sutartį tarp šio tiekėjo ir kiekvieno laisvojo vartotojo, kuriuose turi būti pateikta:

16.2.1. numatomas patiekti elektros energijos kiekis per visą sutarties galiojimo laikotarpį, paskirstytas metais ir mėnesiais;

16.2.2. numatoma tiekimo pagal šią sutartį pradžia ir pabaiga;

16.2.3. kiekvieno laisvojo vartotojo apskaitos taškų sąrašas, apibūdinantis būsimos parduodamos elektros energijos pirkimo-pardavimo vietas;

16.2.4. laisvos formos pažyma iš visuomeninio tiekėjo, kurio teritorijoje yra laisvasis vartotojas – numatomas šio tiekėjo klientas. Pažymoje turi būti nurodyta, kad visuomeninis tiekėjas informuotas apie laisvojo vartotojo ketinimą pasirašyti elektros energijos pirkimo sutartį, taip pat patvirtinta, kad visuomeninis tiekėjas neturi finansinių pretenzijų laisvajam vartotojui už iki šiol patiektą elektros energiją;

16.3. nepriklausomiems tiekėjams – galimybę apmokėti rinkos operatoriui už iš jo ar jo organizuojamame aukcione perkamą elektros energiją užtikrinančius dokumentus;

16.4. leidimų importui turėtojams:

16.4.1. dokumentų originalus (arba notariškai patvirtintas jų kopijas), suteikiančius teisę importuoti elektros energiją;

16.4.2. dokumentus, nurodytus 16.2–16.3 punktuose;

16.5. leidimų eksportui turėtojams:

16.5.1. ketinimų protokolų originalus (arba notariškai patvirtintas jų kopijas), kuriuose būtų nurodyti laisvai pasirinkti gamintojai ir numatomas patiekti eksportui elektros energijos kiekis metams (paskirstytas mėnesiais);

16.5.2. dokumentus, nurodytus 16.3 punkte.

17.1. įpareigojimo pretendentui dydis nupirkti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąraše nustatytą elektros energijos kiekį, kuris paskirstomas proporcingai tarp tiekėjų atsižvelgiant į numatomą suvartoti elektros energijos kiekį (kas mėnesį);

17.2. sąrašą gamintojų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir nustatyti pagal Elektros energetikos įstatyme nurodytą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, bei galimą elektros energijos pirkimo apimtį ir komisijos nustatytas pirkimo iš tokių gamintojų kainas;

17.3. leistina maksimali ribinė elektros energijos pirkimo apimties vertė (litais kas mėnesį), kuri nustatoma atsižvelgiant į numatomą prekybos apimtį (kWh kas mėnesį) bei pretendento numatomos turėti mokėjimo rinkos operatoriui užtikrinimo garantijas ir numatomą eksporto apimtį;

17.4. leistinas maksimalus ribinis elektros energijos pirkimo sutarčių sudarymo laikotarpis maksimaliai ribiniai elektros energijos pirkimo apimties vertei, kuris nustatomas atsižvelgiant į pretendento pateiktos informacijos apie turimų mokėjimo rinkos operatoriui užtikrinimo garantijų galiojimo laikotarpį.

18.1. elektros energijos pirkimo dvišalę sutartį su pretendento laisvai pasirinktu gamintoju (ar jos notariškai patvirtintą kopiją), kurioje nustatytas perkamos elektros energijos kiekis kas mėnesį ir kasmėnesinė piniginė apyvarta pagal šią sutartį;

18.2. dokumentų originalus (ar jų notariškai patvirtintas kopijas), iš kurių nustatomi mokėjimų rinkos operatoriui užtikrinimo garantijos (atitinkamo Lietuvos Respublikoje registruoto banko depozitas, akredityvas, banko garantijos sutartis ar kiti banko dokumentai);

18.3. tik nepriklausomiems tiekėjams – elektros energijos pardavimo laisviesiems vartotojams sutartys (ar jų notariškai patvirtintos kopijos), kuriose nustatyta:

18.3.1. laisvųjų vartotojų sąrašas; kiekvieno laisvojo vartotojo suvartotos elektros energijos kiekio apskaitos taškų sąrašas (t. y. pirkimo-pardavimo vieta), pažyma apie kiekvieno apskaitos taško galimybę automatizuotai perduoti rodmenis į perdavimo tinklo operatoriaus duomenų bazę;

18.3.2. parduodamos elektros energijos kiekis kas mėnesį pagal šias sutartis (sutarčių dalys ar jų priedai, kuriuose nustatomos parduodamos elektros energijos kainos, atsiskaitymo sąlygos, mokėjimų garantijos rinkos operatoriui neteikiamos).

19.1. sutartį papildomai elektros energijai tarp pretendento ir rinkos operatoriaus, atstovaujančio aukcionui, joje numatoma pirkti papildomą elektros energiją trūkstamam pagal dvišales sutartis su gamintoju elektros energijos kiekiui;

19.2. sutartį balansavimo elektros energijai ir balansavimo paslaugai;

19.3. sutartį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąraše nustatytai elektros energijai pirkti.

V. SUTARTYS 23. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys tarp veikiančių elektros rinkos dalyvių:

23.1. dvišalės sutartys sudaromos tarp tiekėjų ir gamintojų;

23.2. sutartis papildomai elektros energijai sudaroma tarp tiekėjų ir rinkos operatoriaus. Vadovaudamasis šia sutartimi rinkos operatorius, kaip aukcionui atstovaujantis juridinis asmuo, parduoda iš anksto planuojamą papildomą elektros energiją, viršijančią dvišalėse sutartyse nustatyto elektros energijos kiekį;

23.3. balansavimo elektros energijos sutartys sudaromos tarp tiekėjo ir rinkos operatoriaus. Pagal šią sutartį tiekėjas perka balansavimo elektros energiją bei balansavimo paslaugą. Analogiška sutartis sudaroma ir tarp gamintojų ir rinkos operatoriaus;

23.4. reguliavimo elektros energijos sutartys sudaromos tarp gamintojų ir perdavimo tinklo operatoriaus. Vadovaudamasis šia sutartimi perdavimo tinklo operatorius perka iš gamintojo reguliavimo elektros energiją ir reguliavimo paslaugą;

23.5. elektros energijos, įtrauktos į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, sutartys sudaromos tarp rinkos operatoriaus ir gamintojo elektros energijos kiekiui, įtrauktam į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, ir atitinkamai tarp rinkos operatoriaus ir tiekėjo, realizuojančio elektros energiją Lietuvoje.

VI. RINKOS OPERATORIUS 25. Remdamasis šiomis taisyklėmis, rinkos operatorius:

25.1. saugo ir registruoja visas dvišalių sutarčių, pasirašomų tarp veikiančių rinkos dalyvių kopijas bei elektros rinkos dalyviams duotų licencijų ir (ar) leidimų kopijas;

25.2. registruoja licencijų ir leidimų turėtojus registruotais ir veikiančiais rinkos dalyviais;

26.3. sudaro rinkos kontraktinį balansą vadovaudamasis kiekvieno balanso rajono kontraktiniame balanse nurodytomis sąlygomis;

26.4. parduoda tiekėjams balansavimo elektros energiją ir balansavimo paslaugą;

26.5. perka iš gamintojų balansavimo elektros energiją ir parduoda gamintojams balansavimo paslaugą;

26.6. organizuoja papildomos elektros energijos pirkimo-pardavimo aukcioną ir atstovauja šiam aukcionui;

26.7. atlieka patiektos ir/ar suvartotos elektros energijos paskirstymo skaičiavimus pagal Prekybos apimties skaičiavimo taisyklėse nurodytą tvarką;

26.8. atliktų skaičiavimų pagrindu pateikia veikiantiems rinkos dalyviams pažymas apie tarpusavio įsipareigojimus per prekybos mėnesį;

26.9. šiose taisyklėse nurodyta tvarka pateikia tiekėjams sąskaitas už jų nupirktą elektros energiją, įtrauktą į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą; pagal savo kompetenciją informuoja komisiją apie registruotų ir veikiančių rinkos dalyvių licencijų ir/ar leidimų reikalavimų pažeidimus;

26.10. analizuoja ir teikia komisijai pasiūlymus, susijusius su elektros rinkos darbo bei plėtros perspektyvomis; remdamasis galiojančiais įstatymais, siekia dokumentų, susijusių su elektros rinkos veikla, skaidrumo bei prieinamumo.

VII. PERDAVIMO TINKLŲ OPERATORIUS 27. Perdavimo tinklų operatorius:

27.1. atsakingas už elektros energetikos sistemos elektros energijos nacionalinio balanso kontrolę ir siekia, kad elektros energijos tiekimas atitiktų Elektros tinklų kodekso reikalavimus, o elektros energijos kokybė – taikomų standartų reikalavimus;

27.2. perka elektros energiją perdavimo tinklų technologinėms sąnaudoms kompensuoti;

27.3. perka iš gamintojų ar iš kitų šalių reguliavimo elektros energiją ir reguliavimo paslaugą bei perka iš kitų šalių balansavimo elektros energiją ir paslaugą;

27.4. parduoda rinkos operatoriui reguliavimo elektros energiją ir reguliavimo paslaugą bei iš kitų šalių nupirktą balansavimo elektros energiją ar balansavimo paslaugą;

27.5. bet kuriuo metu palaiko energetikos sistemos balansą tarp elektros energijos tiekimo ir vartojimo, atsižvelgdamas į technologines sąnaudas perduodant elektros energiją per balansavimo elektros energijos tiekimą ir/ar balansavimo paslaugos teikimą balanso rajonams, elektros energijos mainus su kitų šalių perdavimo tinklo operatoriais užtikrinant elektros energetikos sistemos darbo patikimumą;

27.6. pagal savo kompetenciją atsakingas už rinkos kontraktinio balanso, sudaryto rinkos operatoriaus, įvertinimą ir prielaidų jam įgyvendinti sudarymą arba motyvuotą neigiamą atsakymą dėl rinkos kontraktinio balanso patvirtinimo;

27.7. atsakingas už galutinio tiekimo ir vartojimo grafiko suderinimą ir patvirtinimą, vadovaudamasis elektros energetikos sistemos nacionalinio balanso užtikrinimo kriterijais, eksporto ir importo poreikiais bei elektros energijos srautų mainų tarp kaimyninių šalių galimybėmis, bendradarbiaudamas su rinkos operatoriumi ir veikiančiais rinkos dalyviais bei remdamasis mažiausios kainos principu;

27.8. kiek leidžia elektros energetikos sistemos patikimumo kriterijai – vykdo veikiančių rinkos dalyvių pagrįstus reikalavimus dėl elektros energijos gamybos, importo, eksporto apimties pakeitimo.

VIII. RINKOS KONTRAKTINIO BALANSO SUDARYMAS PREKYBOS SAVAITEI 30. Kiekvienai prekybos savaitei paskirstant dienomis ir valandomis, remiantis dvišalėmis sutartimis, atsižvelgiant į aukciono rezultatus, importo ir eksporto planus, rinkos operatorius sudaro rinkos kontraktinį balansą ir pateikia jį perdavimo tinklų operatoriaus dispečeriniam centrui įgyvendinimui patikrinti bei patvirtinti. Rinkos kontraktinio balanso pagrindu, įvertindamas importo ir eksporto sutartis, perdavimo tinklų operatorius sudaro ir su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemų operatoriais suderina nacionalinį balansą, užsako visų rūšių galios rezervus ir kitas papildomas paslaugas.

40.1. kiekvienam tiekėjui:

40.1.1. planuojamas suvartoti elektros energijos kiekis valandomis;

40.1.2. planuojamas suvartoti elektros energijos kiekis valandomis paskirstytas tarp gamintojų, turinčių dvišales sutartis su šiuo tiekėju;

40.1.3. planuojamas suvartoti elektros energijos kiekis valandomis šiam tiekėjui paskirstytas tarp gamintojų, gaminančių elektros energiją pagal įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;

40.1.4. planuojamas suvartoti papildomos elektros energijos kiekis valandomis, įsigyjamas aukcione, jei tiekėjui nepakanka elektros energijos pagal dvišales sutartis kiekvieną valandą;

40.2. kiekvienam gamintojui:

40.2.1. planuojamas patiekti į tinklą elektros energijos kiekis valandomis;

40.2.2. planuojamas patiekti elektros energijos kiekis valandomis, paskirstytas tiekėjams, turintiems dvišales sutartis su šiuo gamintoju;

40.2.3. planuojamas patiekti elektros energijos kiekis valandomis rinkos operatoriui pagal įpareigojimą pirkti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąraše nurodytą elektros energijos kiekį;

40.2.4. planuojamas nupirkti iš šio gamintojo papildomos elektros energijos kiekis aukcione (valandomis).

IX. RINKOS KONTRAKTINIO BALANSO SUDARYMAS PREKYBOS DIENAI 41. Tiekėjai turi teisę tikslinti savo patvirtintus tiekimo ir vartojimo grafikus ateinančiai prekybos dienai pateikdami ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 7 val. kitai prekybos dienai (iki suplanuotos prekybos savaitės pabaigos) patikslintą elektros energijos tiekimo ir vartojimo grafiką (valandomis). Atsižvelgdamas į pateiktus tiekimo ir vartojimo grafiko patikslinimus, rinkos operatorius turi parengti ir suderinti su perdavimo tinklų operatoriaus dispečeriniu centru patikslintą kiekvienos kitos prekybos dienos visos elektros rinkos kontraktinį balansą, atsižvelgdamas į patikslintus vartojimo pasiūlymus, gamintojų technologines galimybes keisti planuojamos savaitės darbo režimą, statistinius prekybos dienų suvartojimo pokyčius, eksporto ir importo režimo pokyčius.

X. PREKYBOS DIENOS REZULTATŲ PATEIKIMAS 46. Praėjus prekybos dienai, perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinis centras iki kiekvienos darbo dienos 9 val. rinkos operatoriui pateikia visų tiekėjų suvartojimo, kartu ir kiekvieno gamintojo tiekimo informaciją apie faktišką apimtį (balanso ataskaitą) bei prekybos dienos metu perdavimo tinklų operatoriaus dispečerinio centro duotus nurodymus gamintojams (ar per kelias prekybos dienas, jei tai buvo poilsio arba švenčių dienos).

XI. PAGRINDINIAI FINANSINĖS SISTEMOS PRINCIPAI 51. Finansinė elektros rinkos sistema siekia:

51.1. palaipsniui decentralizuoti finansinius-atsiskaitomuosius santykius remdamasi Elektros energetikos įstatymu, šiomis taisyklėmis bei kitais norminiais dokumentais;

51.2. elektros energijos ir centralizuotų paslaugų kainų skaidrumo;

51.3. suteikti galimybes visiems licencijų ir (ar) leidimų turėtojams individualiai disponuoti asmeniniais finansiniais ištekliais, užtikrinti jiems apsaugą nuo diskriminuojančios finansinės politikos bei neteisėtų kito licencijos ir (ar) leidimo turėtojo veiksmų;

51.4. efektyviai panaudoti finansinius išteklius;

51.5. apdrausti veikiančius rinkos dalyvius nuo galimų kitų veikiančių rinkos dalyvių finansinių įsipareigojimų nevykdymo, bankroto ir kt.

XII. ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO APSKAITA 52. Siekiant užtikrinti, kad būtų tiksliai atsiskaitoma už elektros energiją ir paslaugas, visiems elektros rinkos dalyviams privalo būti įrengti Lietuvos Respublikos standartus atitinkantys elektros energijos komercinės apskaitos prietaisai. Apskaitos prietaisai įrengiami gamintojams – elektrinės riboje su perdavimo ir/ar skirstomuoju tinklu, o vartotojams – riboje tarp vartotojo įrenginių ir perdavimo ir/ar skirstomojo tinklo, taip pat riboje tarp perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų bei tarp skirstomųjų tinklų. Tuo atveju, kai elektros energijos kiekio komercinės apskaitos prietaisai sumontuoti ne ant nuosavybės ribos, jų duomenys privalo būti perskaičiuoti pagal nuosavybės ribą.

XIII. ATSISKAITYMAI IR ĮSKAITOS 58. Atsiskaitymai ir įskaitos tarp veikiančių rinkos dalyvių atliekami remiantis skaičiavimų, atliktų Prekybos apimties skaičiavimo taisyklėse numatyta tvarka pagal prekybos mėnesio pateiktos balanso ataskaitos duomenis, rezultatais. Perdavimo tinklų operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius ne vėliau kaip per penkias dienas nuo prekybos mėnesio pabaigos privalo raštu pranešti rinkos operatoriui apie prekybos mėnesio kiekvieno veikiančio rinkos dalyvio patiektos ir (ar) suvartotos elektros energijos kiekį ir įvesti šiuos duomenis į perdavimo tinklų operatoriaus duomenų bazę. Elektros energijos kiekis, įvestas į perdavimo tinklų operatoriaus duomenų bazę, turi atitikti elektros energijos perdavimo ir priėmimo aktuose nurodytą kiekį. Minėti aktai pasirašomi atitinkamo veikiančio rinkos dalyvio ir perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus atstovų. Elektros energijos kiekis, nurodytas pateiktoje informacijoje, turi atitikti sumą elektros energijos kiekių kas valandą, nurodytų prekybos dienai pasibaigus pateiktoje informacijoje su pakeitimais, padarytais pagal aktą, pasirašytą tarp veikiančių rinkos dalyvių ir nustatantį bei pateisinantį tokius pakeitimus.

59.1. koks elektros energijos ir (ar) paslaugų kiekis buvo nupirktas per prekybos mėnesį iš konkretaus veikiančio rinkos dalyvio;

59.2. kuriam veikiančiam rinkos dalyviui ir koks elektros energijos ir (ar) paslaugų kiekis bei kokia kaina buvo parduotas per prekybos mėnesį. Ši nuostata taikoma balansavimo elektros energijai, balansavimo ir reguliavimo paslaugoms bei elektros energijai, perkamai aukcione, taip pat parduodamai pagal įpareigojimą pirkti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą.

XIV. DUOMENŲ RINKIMAS IR TIKRINIMAS 71. Siekdami užtikrinti tikslius ir laiku atliekamus atsiskaitymus, veikiantys rinkos dalyviai, perdavimo tinklų operatorius bei skirstomųjų tinklų operatorius atsako už tai, kad rinkos operatoriui nemokamai ir laiku būtų tiekiama informacija apie elektros energijos tiekimą bei suvartojimą remiantis visų apskaitos prietaisų pateiktais duomenis, susijusiais su elektros energetikos sistemos darbu ir elektros rinkos funkcionavimu.

73.1. rinkti apskaitos prietaisų pateiktus duomenis;

73.2. patvirtinti apskaitos prietaisų pateiktus duomenis;

73.3. susisteminti apskaitos prietaisų rodmenis, kad galėtų pateikti rinkos operatoriui galutinius (saldo) duomenis pagal kiekvieną veikiantį rinkos dalyvį.

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 75. Naujos sukurtos skirstomųjų tinklų įmonės iki 2002 m. vasario 1 d. privalo pateikti prašymus gauti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nurodytas visuomeninio tiekėjo licencijas ir iki 2002 m. balandžio 1 d. pasirašyti atitinkamas sutartis su gamintojais. Kitiems būsimiesiems rinkos dalyviams rekomenduojama iki 2002 m. balandžio 1 d. gauti norimos veiklos licencijas ir (ar) leidimus ir šiose taisyklėse nurodyta tvarka užsiregistruoti veikiančiais rinkos dalyviais rinkos operatoriaus veikla besiverčiančioje akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija“ ir pasirašyti atitinkamas sutartis.

Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme (Žin., 1990, Nr. 14-395).

II. leidimų Rūšys 4. Nustatomos šios leidimu reglamentuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšys:

4.1. elektros energijos gamyba;

4.2. elektros energijos gamybos pajėgumo plėtra;

4.3. elektros energijos eksportas;

4.4. elektros energijos importas;

4.5. tiesioginės linijos tiesimas.

6.1. leidimas gaminti elektros energiją;

6.2. leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą;

6.3. elektros energijos eksporto leidimas;

6.4. elektros energijos importo leidimas;

6.5. leidimas tiesti tiesioginę liniją.

8.1. neterminuotos trukmės (verstis elektros energijos gamyba, eksportu ir importu);

8.2. terminuotos trukmės (vienkartinis leidimas) (verstis elektros energijos gamybos pajėgumo plėtra ir tiesioginės linijos tiesimu).

9.1. vertėsi elektros energijos gamyba pagal įregistruotus įmonės įstatus ar kitus analogiškus dokumentus, priimtus iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo, ir nori ją tęsti esamais technologiniais įrenginiais įsigaliojus nurodytam įstatymui;

9.2. nori atnaujinti sustabdytą elektros energijos gamybą esamais technologiniais įrenginiais, jeigu ankstesnio leidimo galiojimas buvo panaikintas;

9.3. pasistatė naujus elektros energijos gamybos technologinius įrenginius pagal leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.

11.1. statyti elektrinę naujoje vietoje;

11.2. padidinti savo elektrinės generuojamą galią rekonstruodama (pakeisdama) esamus arba statydama papildomus technologinius elektros energijos gamybos įrenginius.

III. leidimus iŠduodanti institucija ir JOS įgaliojimai 15. Leidimus pagal 6.1–6.5 punktus išduoda Ūkio ministerija (toliau – ministerija).

16.1. nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas;

16.2. išduoda leidimą;

16.3. atsisako išduoti leidimą;

16.4. panaikina leidimo galiojimą;

16.5. reikalauja iš įmonių veiklos ataskaitų ir kitos informacijos, reikalingos išnagrinėti jų prašymus verstis leidimu reglamentuojama veikla, arba tokios veiklos ataskaitų leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų laikymuisi patikrinti;

16.6. gauna iš įmonės veiklą prižiūrinčių valstybės institucijų informaciją apie tai, kaip įmonė laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pagal tų institucijų kompetenciją;

16.7. nustato prašymo išduoti leidimą formą ir papildomų dokumentų sąrašą;

16.8. nustato leidimų formas;

16.9. registruoja leidimus specialiame žurnale;

16.10. prižiūri, kaip laikomasi leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų;

16.11. nagrinėja skundus dėl leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;

16.12. teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie leidimų išdavimą, panaikinimą, kurios reikia joms pavestoms funkcijoms atlikti;

16.13. skelbia informaciją apie leidimų išdavimą ir galiojimo panaikinimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Informacijoje nurodomas įmonės pavadinimas, kodas ir buveinės adresas, leidimu reglamentuojamos veiklos rūšis, leidimo numeris, jo išdavimo, galiojimo panaikinimo data, leidimu reglamentuojamos veiklos teritorija.

IV. Dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka 17. Įmonė, norinti gauti leidimą, pateikia ministerijai nustatytosios formos prašymą.

19.1. įmonės registravimo pažymėjimo ir įmonės įstatų kopijas, patvirtintas įmonės antspaudu ir vadovo parašu;

19.2. informaciją apie įmonės padalinius, filialus ir valdymo struktūrą;

19.3. įsipareigojimą vykdyti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas;

19.4. įmonės ir jos filialų turimų licencijų bei teisės aktuose nustatytų leidimų sąrašą, licencijų bei leidimų, kurių galiojimas panaikintas, sąrašą, licencijų bei leidimų, kuriuos išduoti prašymai tebėra nagrinėjami, sąrašą, taip pat licencijų bei leidimų, kuriuos išduoti prašymai buvo nepatenkinti, sąrašą.

21.1. elektros energijos, įrenginių ir su jais susijusios įrangos saugumo bei patikimumo;

21.2. aplinkos apsaugos;

21.3. žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo;

21.4. vartojamo kuro.

23.1. linijos tiesimo motyvus;

23.2. savo padalinio, dukterinės įmonės, laisvojo vartotojo geografinės padėties planą, iš kurio matytųsi nuotolis iki elektrinės;

23.3. sutartį su laisvuoju vartotoju, pageidaujančiu pirkti elektros energiją iš įmonės pareiškėjos ir gauti ją per būsimąją tiesioginę liniją po tam tikros trukmės statybos laikotarpio, nurodyto sutartyje.

24.1. statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumo objektus naujoje vietoje (nauju adresu);

24.2. išplėsti esamą elektros energijos gamybos pajėgumą, viršijantį apimtį, nustatytą anksčiau išduotame leidime;

24.3. tiesti tiesioginę elektros liniją naujoje trasoje;

24.4. išplėsti leidimu reglamentuotos tiesioginės linijos laidumą toje pačioje trasoje, kai liniją numatoma rekonstruoti, įrengiant joje antrą grandį arba aukštinant perdavimo įtampą.

25.1. rinkos operatoriaus pažymą apie vykdytų ar tebevykdomų tiekimo sandorių su vidaus gamintojais, laisvaisiais vartotojais ir kitais tiekėjais atsiskaitymus;

25.2. elektros energijos eksporto ar importo šalyje esantį numatomą pirkėją ar pardavėją;

25.3. numatomą tranzito kelią eksporto ar importo galios srautui tarpsisteminiuose tinkluose, įvertinant tranzito šalių tinklų operatorių technines galimybes perduoti tokį srautą, taip pat galimybes sudaryti su jais tranzito sutartis.

27.1. turi licencijuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir nepažeidžia jų sąlygų. Šiuo tikslu ministerija kreipiasi į elektros energijos rinkos operatorių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorius, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydama pateikti reikiamus duomenis apie įmonės licencijuojamą veiklą;

27.2. moka mokesčius, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, vykdo įsipareigojimus muitinei ir moka mokesčius į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Šiuo tikslu ministerija pateikia atsakingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms prašymą pateikti reikiamų duomenų apie įmonę.

32.1. prašyme ir dokumentuose pateikti duomenys turi atitikti prašymo esmę;

32.2. duomenys turi būti teisingi;

32.3. prašyme ir dokumentuose pateikti duomenys turi atitikti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, pateiktas taisyklių VII skyriuje;

32.4. iš valstybės institucijų ir įstaigų bei rinkos operatorių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių gauti duomenys turi patvirtinti, kad įmonė laikosi finansinės drausmės, įstatymų ir sudarytų sutarčių.

V. Leidimų išdavimas ir registravimas 33. Ministerija sprendimą išduoti leidimą grindžia atsižvelgdama, ar gauti dokumentai ir duomenys pakankamai atitinka 32 punkte nurodytas leidimų išdavimo sąlygas.

39.1. veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšis;

39.2. leidimą išduodanti institucija;

39.3. leidimo numeris;

39.4. leidimo turėtojo rekvizitai – įmonės pavadinimas, kodas (registracijos numeris) ir adresas;

39.5. leidimo išdavimo pagrindas ir data, terminuoto leidimo galiojimo trukmė;

39.6. visos leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos;

39.7. teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla;

39.8. leidimu reglamentuotos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys (išskyrus importo ir eksporto veiklai).

42.1. išduoti leidimai ir leidimai, kurių galiojimas panaikintas;

42.2. nepatenkinti prašymai.

44.1. įrašo eilės numeris;

44.2. įrašo data;

44.3. leidimo išdavimo ir jo galiojimo panaikinimo data;

44.4. leidimo numeris;

44.5. leidimo rūšis;

44.6. leidimo gavėjas (turėtojas);

44.7. jeigu išduodamas leidimas pakeičia anksčiau turėtą leidimą – anksčiau galiojusio leidimo eilės numeris;

44.8. prašymą išduoti leidimą nagrinėjusio ministerijos darbuotojo pareigos ir pavardė;

44.9. asmens, atsakingo už leidimų registravimo žurnalo pildymą, parašas.

VI. Atsisakymas išduoti leidimą 46. Leidimas pagal pateiktą prašymą gali būti neišduodamas, jeigu:

46.1. pateikiami ne visi reikiami dokumentai arba jie neatitinka jiems nustatytų reikalavimų;

46.2. netenkinamos 32 punkte nurodytos leidimų išdavimo sąlygos, ir pirmiausia tos, kai įmonė po kelis kartus per metus pažeidžia leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas ar jų nevykdo, laiku nesumoka mokesčių, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (išskyrus tuos atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba įmonė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į ministeriją mokesčių mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo akcijomis ir turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šiuos mokesčius, delspinigius, baudas akcijomis ir turtu), turi neįvykdytų įsipareigojimų muitinei ir nemoka mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą arba ministerija yra gavusi kontroliuojančių valstybinės priežiūros institucijų raštu pateiktų pranešimų apie sankcijų taikymą už leidimu reglamentuojamos veiklos ir licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.

VII. leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygos 48. Leidimų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

66.1. teisę verstis leidime nurodyta veikla;

66.2. teisę reikalauti ministerijos paaiškinti, kai delsiama, atsisakoma išduoti leidimą;

66.3. teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui ministerijos veiksmus ir sprendimus dėl leidimo išdavimo ar galiojimo panaikinimo;

66.4. kitų įstatymuose nustatytų teisių.

VIII. ATSAKOMYBĖ už leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų pažeidimus 67. Už leidime nurodytų leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų pažeidimus įmonė gali būti įspėjama arba panaikinamas jos leidimo galiojimas.

69.1. paaiškėja, kad prašyme ir pridėtuose dokumentuose buvo pateikti klaidingi duomenys;

69.2. įmonė po kelis kartus per metus pažeidžia leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas;

69.3. įmonė nemoka mokesčių, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos mokesčių įstatymų nustatytais terminais (išskyrus tuos atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, arba įmonė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreipėsi į ministeriją mokesčių mokėtojų prašymams dėl atsiskaitymo akcijomis ir turtu nagrinėti dėl atsiskaitymo už šiuos mokesčius, delspinigius, baudas akcijomis ir turtu), turi neįvykdytų įsipareigojimų muitinei ir nemoka mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnyje nurodytų piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimo atvejų ir įsigaliojęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nutarimas dėl baudos pagal nurodytojo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį skyrimo įmonei;

69.4. įmonė, kuriai įspėjimu buvo nustatytas laikotarpis leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų pažeidimams pašalinti, jų nepašalina ir nepateikia ministerijai pašalinimą įrodančių dokumentų;

69.5. įmonė likviduojama ar reorganizuojama;

69.6. įmonė pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą.

IX. Baigiamosios nuostatos 71. Ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją kontroliuoja įmonių, turinčių leidimus, veiklą ir prižiūri, kaip jos laikosi leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygų.

1.1. Įmonės pavadinimas ______________________________________________________ ___________________________________________________________________________ 1.2. Įmonės kodas ____________________________________________________________ 1.3. Buveinės adresas _________________________________________________________ 1.4. Telefonas _______________________________________________________________ 1.5. Faksas _________________________________________________________________ 2. Veikla, kuriai prašoma leidimo_______________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ 3. Teritorija, kurioje numatoma verstis veikla ____________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ 4. Veiklos apimtis ir pagrindiniai ją apibūdinantys techniniai duomenys______________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ 5. Žinios apie pareiškėjo įgaliotą atstovą: vardas, pavardė ______________________________________________________________ pareigos___________________________________________ telefonas _________________ užpildymo data: 200 m.________________________________ parašas__________________ Kartu su prašymu pateikiami dokumentai:

Nr.

Dokumento pavadinimas Žyma apie dokumentų pateikimą ir datą 1.

Įmonės įregistravimo pažymėjimo notaro patvirtintas nuorašas 2.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kad sumokėti mokesčiai 3.

Valstybinio socialinio draudimo įstaigos pažyma, kad sumokėti mokesčiai 4.

Muitinės departamento pažyma, kad sumokėti mokesčiai 5.

Dokumentas apie įmonės padalinius, filialus, valdymo struktūrą 6.

Įsipareigojimas vykdyti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas 7 Įmonės ir jos filialų turimų licencijų bei leidimų sąrašas 8.

Įmonės ir jos filialų licencijų bei leidimų, kurių galiojimas panaikintas, sąrašas 9.

Įmonės licencijų bei leidimų, kuriuos išduoti prašymai tebėra nagrinėjami, sąrašas 10.

Įmonės prašymų išduoti licencijas bei leidimus, kurie buvo nepatenkinti, sąrašas 11.

Dokumentas, parodantis, kaip bus tenkinami elektros energijos, įrenginių ir su jais susijusios įrangos saugumo bei patikimumo reikalavimai; aplinkos apsaugos; žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimai (leidimo gamybos pajėgumo plėtros ir tiesioginės linijos tiesimo atvejais) 12.

Dokumentas, parodantis įmonės galimybes kaupti ir palaikyti rezervinio kuro atsargas (leidimo gamybai atveju) 13.

Dokumentas, pagrindžiantis įmonės tiesioginės linijos tiesimo motyvus, parodantis įmonės padalinio, dukterinės įmones, laisvojo vartotojo geografinės padėties planą ir apibūdinantis sutartį su laisvuoju vartotoju, pageidaujančiu gauti elektros energiją per tiesioginę liniją, iš įmonės pareiškėjos (leidimo tiesioginės linijos tiesimui atveju) 14.

Rinkos operatoriaus pažymą apie tiekimo sandorių su vidaus gamintojais, laisvaisiais vartotojais ir kitais tiekėjais atsiskaitymų būklę (eksporto ir importo atvejais) 15.

Dokumentas, apibūdinantis eksporto ar importo šalyje esantį numatomą pirkėją ar pardavėją, numatomą tranzito kelią eksporto ar importo galios srautui sisteminiuose tinkluose, tranzito šalių tinklų operatorių technines galimybes perduoti tokį srautą bei galimybes sudaryti su jais tranzito sutartis (leidimo eksportui ir importui atvejais) Žyma apie ministerijos sprendimą _____________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 APRŪPINIMO ELEKTROS ENERGIJA NUTRAUKIMO, SIEKIANT UŽTIKRINTI VISUOMENĖS INTERESUS, DETALIOS SĄLYGOS IR SU TUO SUSIJUSIŲ NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO IR ATLYGINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais ir nustato elektros energijos tiekimo nutraukimo ar apribojimo, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, detalias sąlygas bei su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką.

II. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO NUTRAUKIMO AR APRIBOJIMO SĄLYGOS 5. Nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą leidžiama tik elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų sutartyse numatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai siekdamas užtikrinti visuomenės interesus perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatorius nutraukia ar apriboja vartotojui elektros energijos tiekimą:

5.1. Energetikos valstybinei inspekcijai prie Ūkio ministerijos nustačius tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui;

5.2. jei tai būtina siekiant išvengti ar susiklosčius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ekstremaliai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos funkcionavimui, susidarius generuojančios galios ar elektros energijos deficitui (avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai ar apribojimai);

5.3. jei tai būtina, vykdant planinius elektros tinklų priežiūros darbus.

III. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO NUTRAUKIMAS AR APRIBOJIMAS VALSTYBINĖS ENERGETIKOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS REIKALAVIMU 9. Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos reikalavimu, kai nustatyti tokie vartotojo įrenginių bei jų eksploatavimo trūkumai, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus turtui, aplinkai, žmonių gyvybei ir saugumui, vartotojas privalo nedelsdamas išjungti šiuos įrenginius. Jei vartotojas šių reikalavimų nevykdo, tai Valstybinės energetikos priežiūros institucijų pareigūnai turi teisę raštu kreiptis į perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatorius, kad šie tokiam vartotojui visai ar iš dalies nutrauktų elektros energijos tiekimą.

IV. AVARINIAI ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO NUTRAUKIMAI AR APRIBOJIMAI 12. Siekiant išvengti ar susiklosčius energetikos sistemoje ekstremaliai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos funkcionavimui ir stabilumui, susidarius generuojančios galios ar elektros energijos deficitui, perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę reikiamam laikotarpiui nutraukti ar apriboti vartotojams elektros energijos tiekimą pagal iš anksto parengtus ir vartotojams praneštus elektros energijos ir galios apribojimų ir avarinių atjungimų grafikus bei pastarųjų įvedimo tvarką.

13.1. vartotojų avarinių atjungimų grafikus, kurie sudaromi siekiant išvengti avarijos ar likviduoti elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų avariją;

13.2. vartotojų elektros galios ribojimo grafikus, kai energetikos sistemoje trūksta generuojančios galios ir tuo momentu nėra galimybės ja aprūpinti Lietuvos energetikos sistemą;

13.3. vartotojų elektros energijos tiekimo ribojimo grafikus, kai elektros energetikos sistemoje elektros energijos gamybai dėl nenumatytų priežasčių trūksta kuro ir tuo metu nėra galimybės pristatyti kurą į elektros energijos gamybos vietą.

Į avarinių atjungimų grafikus neįtraukiami vartotojai, kurie turi nepertraukiamą ir sudėtingą technologinį procesą, dėl kurių trumpalaikio atjungimo kyla grėsmė žmonių gyvybei, patiriama didelių materialinių nuostolių, sutrinka sudėtingi technologiniai procesai, svarbūs valstybės ir miesto ūkio veiklos procesai, gydymo įstaigos, ryšių, vandentiekio ir kanalizacijos įmonių, priešgaisrinės saugos technologiniai objektai, geležinkelio transportas, miesto elektrifikuotas visuomeninis transportas, vandens ir oro transporto dispečerinio valdymo centrai, blokavimo, signalizacijos ir apsaugos sistemų technologiniai objektai, ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigos, pieno fermos, gyvulininkystės kompleksai, paukštynai, galvijų prieauglio auginimo fermos, duonos kepyklos.

V. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO NUTRAUKIMAS AR APRIBOJIMAS VYKDANT BŪTINUS ELEKTROS TINKLŲ PRIEŽIŪROS DARBUS 20. Elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų sutartyse turi būti numatytos vartotojų elektros energijos tiekimo nutraukimo ar apribojimo sąlygos dėl planuojamų perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų ar kitų įrenginių priežiūros darbų (remonto, rekonstravimo, prijungimo arba perjungimo ir pan.). Elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp perdavimo ar skirstomojo tinklo operatoriaus ir vartotojo, turi būti nustatyta vartotojo įrenginių didžiausia galima išjungimo trukmė per metus.

VI. NUOSTOLIŲ DĖL ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO NUTRAUKIMO AR APRIBOJIMO SKAIČIAVIMAS IR ATLYGINIMAS 26. Kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos tiekimas, išskyrus atvejus, nurodytus šios tvarkos 5 punkte, perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriai atlygina vartotojui patirtus tiesioginius nuostolius.

27.1. stichinių gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, ižo ir pan.) ir gaisro atvejais;

27.2. karo, teroristinių veiksmų;

27.3. vartotojo veiklos ar neveikimo;

27.4. trečiojo asmens veiklos (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ir pan.); sisteminės priešavarinės automatikos poveikio (esant gedimui ar avarijai kitose energetikos sistemose).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3713) patvirtino Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą.

Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – visokia veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu bei aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančiuosius, atliekinius energijos išteklius bei kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse.

Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – elektros energetikos sektoriaus paslaugos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi visuomenės interesais.

5.1. valstybės institucijoms ir juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių kompetencijai priklauso elektros rinkos funkcionavimo, elektros energijos gamybos, tiekimo, perdavimo, skirstymo ir kt. klausimų sprendimas;

5.2. savivaldybės institucijoms, kurių teritorijoje yra elektros gamybos, tiekimo, perdavimo ir skirstymo įmonės.

II. ELEKTROS ENERGIJOS SUPIRKIMO REIKALAVIMAI IR ĮPAREIGOJIMAI 6. Tiekimo licencijos turėtojai privalo supirkti elektros energiją, pagamintą gamintojų, prijungtų prie perdavimo tinklo, naudojant atsinaujinančiuosius bei atliekinius energijos išteklius, ir parduoti ją savo vartotojams. Šis reikalavimas taikomas ir laisviesiems vartotojams, importuojantiems elektros energiją. Superkant šią energiją taikomos tokios sąlygos:

6.1. rinkos operatorius vienodomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis kas mėnesį paskirsto tiekėjams konkretų superkamos elektros energijos kiekį, atsižvelgdamas į gamintojų jam pateikiamas paraiškas apie numatomą elektros energijos gamybos apimtį;

6.2. Valstybinė kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisija nustato elektros energijos supirkimo kainą;

6.3. tiekėjai superkamą energiją įtraukia į apskaitą atskirose sąskaitose, be to, šios paslaugos teikimo sąnaudas jie gali įtraukti į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus;

6.4. perdavimo tinklo operatorius turi užtikrinti pirmenybinį elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius ir atliekinius energijos išteklius, transportavimą elektros perdavimo tinklais (kai laidumas ribotas).

7.1. Ūkio ministerija nustato elektrinių, iš kurių būtina supirkti elektros energiją, sąrašą ir supirkimo apimtį per kiekvienus kalendorinius metus;

7.2. rinkos operatorius vienodomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis kas mėnesį paskirsto tiekėjams konkretų superkamos elektros energijos kiekį, atsižvelgdamas į gamintojų jam pateikiamas paraiškas apie numatomą elektros energijos gamybos apimtį;

7.3. Valstybinė kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisija nustato elektros energijos supirkimo kainos reguliavimo tvarką;

7.4. tiekėjai šios paslaugos teikimo sąnaudas gali įtraukti į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus.

8.1. Ūkio ministerija nustato elektrinių, iš kurių būtina supirkti elektros energiją, sąrašą ir supirkimo apimtį per kiekvienus kalendorinius metus;

8.2. rinkos operatorius vienodomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis kas mėnesį paskirsto tiekėjams konkretų superkamos elektros energijos kiekį, atsižvelgdamas į gamintojų jam pateikiamas paraiškas apie numatomą elektros energijos gamybos apimtį;

8.3. Valstybinė kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisija nustato elektros energijos supirkimo kainos reguliavimo tvarką;

8.4. tiekėjai šios paslaugos teikimo sąnaudas gali įtraukti į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus.

9.1. Valstybinė kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisija nustato elektros energijos supirkimo kainą;

9.2. visuomeniniai tiekėjai superkamą energiją įtraukia į apskaitą atskirose sąskaitose, be to, šios paslaugos teikimo sąnaudas jie gali įtraukti į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus.

10.1. Valstybinė kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisija Ūkio ministerijos teikimu, kuriame atsižvelgiama į Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių finansų institucijų ilgalaikę ir esminę finansinę pagalbą, nustato būtinas lėšas atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimo, atliekų saugojimo ir laidojimo išlaidoms padengti per kalendorinius metus;

10.2. rinkos operatorius paskirsto šias lėšas kiekvienam tiekimo licencijos turėtojui ir laisvajam vartotojui, importuojančiam elektros energiją, proporcingai numatomam pirkti elektros energijos kiekiui per kiekvieną kalendorinį mėnesį;

10.3. tiekėjai šias lėšas įtraukia į apskaitą atskirose sąskaitose, be to, šios paslaugos teikimo sąnaudas jie gali įtraukti į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus;

10.4. rinkos operatorius iš tiekėjų gautas šios paslaugos teikimo lėšas privalo pervesti įmonėms, kurios atlieka atominės energetikos darbo saugumo užtikrinimo, atliekų saugojimo ir laidojimo darbus.

11.1. įmonės registravimo pažymėjimo ir įmonės įstatų kopijas, patvirtintas įmonės antspaudu ir vadovo parašu;

11.2. dokumentus, patvirtinančius, kad gamintojas priskirtinas vienai iš gamintojų kategorijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713) patvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąraše;

11.3. prašomą patvirtinti elektros energijos tiekimo apimtį ir motyvus tokiai apimčiai nustatyti.

Rinkos operatorius, paskirstydamas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąraše nurodytą elektros energiją visuomeniniams ir nepriklausomiems tiekėjams bei laisviesiems vartotojams, importuojantiems elektros energiją, privalo vadovautis lygiateisiškumo principu, atsižvelgdamas į įpareigojimų dydį, priskirtą visuomeniniams tiekėjams, superkantiems elektros energiją iš gamintojų, prijungtų prie skirstomųjų tinklų.

Supirkimo apimtis kiekvienam tiekėjui nustatoma pagal suvidurkintą visų gamintojų kainą. Suvidurkintai kainai skaičiuoti rinkos operatorius privalo parengti ir Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje patvirtinti šios kainos skaičiavimo metodiką.

Suvidurkinta elektros energijos kaina skaičiuojama praėjus kalendoriniam mėnesiui pagal tą kalendorinį mėnesį supirktos elektros energijos apimtį.

III. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI VISŲ VARTOTOJŲ APRŪPINIMĄ ELEKTROS ENERGIJA 17. Perdavimo tinklų ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo garantuoti visų vartotojų, įvykdžiusių atitinkamus norminiais dokumentais apibrėžtus reikalavimus, prijungimą prie perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų ir užtikrinti jiems reguliarų (patikimą) elektros energijos tiekimą. Energijos perdavimo ir skirstymo kokybė turi atitikti atitinkamų standartų reikalavimus.

Jei avarinėse situacijose būtina apriboti vartojimą, tai vartotojams elektros energija turi būti atjungiama ar apribojama pagal iš anksto nustatytus ir viešai paskelbtus vartojimo apribojimo prioritetus.

18.1. sutarties sąvokos ir sąlygos turi būti aiškios ir užtikrinti vartotojams skaidrią informaciją apie numatomas paslaugas, jų tarifus, atsiskaitymus už energiją, paslaugų kokybę ir kompensavimą, jei kokybės reikalavimai bus pažeidžiami;

18.2. ginčų sprendimo mechanizmas turi būti aiškus ir reikalauti mažai išlaidų.

IV. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS 19. Perdavimo tinklo operatorius privalo plėtoti šalies energetikos sistemos infrastruktūrą ir sisteminius ryšius siekdamas patenkinti augančius šalies elektros energijos poreikius, aiškiai ir skaidriai reglamentuodamas su tuo susijusias išlaidas bei jų kompensavimo tvarką.

20.1. atlieka su tiekimo saugumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros energijos rinkoje ir kasmet iki liepos 31 d. paskelbia ataskaitą su išvadomis ir pasiūlymais. Stebėsena turi apimti šiuos klausimus: tiekimo šaltinių pajėgumo ir poreikių balansas, laukiami galios poreikiai ir planuojami ar statomi šaltinių pajėgumo objektai, taip pat konkurencijos apimtis šalies rinkoje;

20.2. palaiko ryšius su Europos Sąjungos institucijomis, informuoja jas apie priemones, kurios buvo priimtos nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 21. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl energetikos įrenginio avarijos, sutrikimo įvykę nelaimingi atsitikimai, susiję su darbo sutartimi sulygtu darbu, tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais 2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 748 (Žin., 2001, Nr. 53-1881). Mirtini ir sunkūs buitiniai nelaimingi atsitikimai, susiję su elektros, šilumos ir dujų įrenginių pavojingais ir kenksmingais veiksniais, tiriami vadovaujantis šių atsitikimų tyrimo tvarka, patvirtinta 2001 m. lapkričio 28 d. Energetikos valstybinės inspekcijos įsakymu Nr. 55 (Žin., 2001, Nr. 102-3649).

Jei dėl energetikos įrenginio gedimo ar sutrikimo pavojingame objekte įvyksta pramoninė avarija, ji tiriama vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1090 (Žin., 1995, Nr. 65-1625), dalyvaujant Energetikos valstybinės inspekcijos pareigūnui.

ypatingoji ekologinė situacija – pavojinga aplinkos būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio bei gamtinių priežasčių labai ir (ar) nuolat viršijami aplinkos kokybės normatyvai, degraduoja aplinka; pavojingas objektas – įmonė, sandėlis arba kitas statinys, kuriame nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingosios medžiagos ar jų atliekos (toliau vadinama – pavojingosios medžiagos), kurių kiekis yra didesnis už nustatytąjį šios medžiagos ribinį kiekį.

II. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ POŽYMIAI 10. Prie avarijų elektros įrenginiuose priskiriama:

10.1. elektrinės, katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;

10.2. elektrinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (elektros ir šilumos) galios avarinis arba klaidingas išjungimas, jeigu darbe buvo daugiau kaip vienas blokas, o suminė elektros ir šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;

10.3. elektros tinklų 110 kV ir aukštesnės įtampos linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;