LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas keičia ir patvirtina naują redakciją metodikos, reglamentuojančios žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą kaimo vietovėse. Jis nustato, kaip turi būti rengiami ir tvirtinami žemėtvarkos projektai, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę.
Ką jis reguliuoja

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką.
Informacijos apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus skelbimą.
Žemės, miško ir vandens telkinių grąžinimo natūra procedūras.
Reikalavimus žemėtvarkos projektų rengėjams ir naudojamai kartografinei medžiagai.
Kam jis rūpi

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
Apskričių viršininkų administracijoms ir jų žemėtvarkos skyriams.
Fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems kvalifikacinius leidimus rengti žemėtvarkos projektus.
Asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinius.
Pagrindiniai punktai

Apskričių viršininkų administracijos iki kiekvieno mėnesio 10 d. skelbia informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus savo interneto tinklalapiuose.
Žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei ir teritorijoms, priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d.
Žemėtvarkos projektą rengia asmenys, turintys kvalifikacinį leidimą ir sudarę sutartį su apskrities viršininku.
Grąžinant žemę natūra, nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo, jei pilietis sutinka su paženklintomis ribomis, išskyrus tam tikrus atvejus.
Žemės sklypo paženklinimo vietovėje data ir laikas pranešami registruotu laišku arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
 ĮSAKYMAS
 DĖL ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS 1998 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 207 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ KAIMO VIETOVĖJE RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
m. rugpjūčio 7 d. Nr. 3D-438
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2001, Nr. 92-3215; 2008, Nr. 46-1732), 13.5 punktu:
Pakeičiu Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2000, Nr. 31-873; 2002, Nr. 96-4221; 2006, Nr. 45-1638), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
Nustatau, kad apskričių viršininkų administracijos savo interneto tinklalapiuose iki kiekvieno mėnesio 10 d. pagal to mėnesio 1 d. duomenis skelbia informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, o apskrities viršininkui patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, šią informaciją per 10 kalendorinių dienų patikslina.
Tvirtinu informacijos apie žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą teikimo formą (pridedama).
 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,
 PAVADUOJANTIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĄ                  GEDIMINAS ČERNIAUSKAS
 PATVIRTINTA
 Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 
 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija, 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija)
 ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO METODIKA
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – žemėtvarkos projektas) rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2004, Nr. 66-2359) ir šia metodika.
Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.
Žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d.
Žemėtvarkos projektą rengia fiziniai ir juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių filialai, turintys kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 92-2311) nustatyta tvarka ir sudarę sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – projekto autorius).
Žemėtvarkos projekte suprojektuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai (toliau – žemės sklypas (-ai)).
Kadastro vietovės teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau – žemėtvarkos skyrius) ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui.
 Kai patvirtinus kadastro vietovės žemėtvarkos projektą kadastro vietovėje lieka laisvos valstybinės žemės, žemėtvarkos skyrius parenka ir pateikia apskrities viršininkui tvirtinti teritoriją kitam žemėtvarkos projektui rengti. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją, jei numatoma projektuoti žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–7 punktus. Žemėtvarkos projekto teritorijai nepriskiriama privati žemė, valstybinės žemės plotai, kuriuose pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti ar parduoti, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys ir šie sklypai nebus naujai projektuojami, bei tie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, kuriuose pagal šį žemėtvarkos projektą nebus projektuojami žemės sklypai. Žemėtvarkos projekto rengimo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu.
Žemėtvarkos projektai rengiami turint šią žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą:
1. naujausią kartografinę medžiagą (ortofotografinius žemėlapius skaitmenine ir spausdintine formomis ORT10LT su georeferencinio pagrindo informacija GDB10LT arba bazinius žemėlapius M 1:10 000, kuriuos rengiant panaudoti ortofotografiniai žemėlapiai ir georeferencinio pagrindo informacija GDB10LT ) su joje pažymėtomis kadastro vietovės ribomis (toliau – naujausia kartografinė medžiaga);
2. turėtų žemės valdų planus;
3. žemės ūkio naudmenų vertinimo ir miškų valstybės kadastro duomenis;
4. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus;
5. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planus;
6. nusausintos ir drėkinamos žemės planus;
7. asmeninio ūkio žemės suvestinius planus ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus;
8. tarnybinių žemės dalų suvestinius planus ir šios žemės naudotojų sąrašus;
9. asmenų prašymus suprojektuoti grąžinamą natūra, perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, pageidaujamą pirkti, nuomoti, naudoti neatlygintinai ar patikėjimo teise žemės sklypą (toliau – pretendentų prašymai);
10. fizinių asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį ir ją yra apleidę (jos nedirba), sąrašus;
11. nuomininkų, kurie nuomoja pagal žemėvaldų projektus (planus) suprojektuotus ir nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, sąrašus;
12. informaciją apie patvirtintus ar pradėtus rengti detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus teritorijose, kuriose yra valstybinė žemė;
13. suinteresuotų valstybės ar savivaldos institucijų nustatyta tvarka patvirtintą ir pateiktą kartografinėje medžiagoje pažymėtą informaciją apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Žemėtvarkos skyrius turi ją išnagrinėti ir priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šiuos žemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei;
14. kitus dokumentus, reikalingus tinkamai organizuoti projektavimo darbus.
Žemėtvarkos projekto planas rengiamas naujausioje kartografinėje medžiagoje, kurioje pažymėtos kadastro vietovės ribos (toliau žemėtvarkos projekto planas).
Kartografinė medžiaga, naudojama žemėtvarkos projekto planui rengti, turi būti projekto autoriaus patikslinama pagal pasikeitusias žemės naudmenas ir jų kontūrų ribas.
 Smulkūs žemės sklypai (asmeniniam ūkiui naudojamos žemės, glaustai užstatytose teritorijose ir kt.) projektuojami atskirame plane M 1:5000, kuris yra žemėtvarkos projekto plano neatskiriama dalis, o žemėtvarkos projekto plane nurodomos tik asmeninio ūkio, glaustai užstatytos ar kitų teritorijų, kuriose projektuojami žemės sklypai, ribos.
Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš šių etapų (darbų stadijų):
1. grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo;
2. žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai;
3. projektavimo darbai;
4. žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas;
5. žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje;
6. duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas;
7. žemėtvarkos projekto baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas.
 II. ŽEMĖS, MIŠKO, VANDENS TELKINIO GRĄŽINIMAS NATŪRA
Piliečiams grąžinamo natūra žemės sklypo ribos suprojektuojamos, pažymimos žemėtvarkos projekte ir paženklinamos vietovėje šios metodikos nustatyta tvarka. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kai pilietis dalyvauja ženklinant žemės sklypą ir sutinka su paženklinto žemės, miško ar vandens telkinio ribomis. Jei grąžinamoje žemėje yra asmeniniam ūkiui naudojamos žemės, kurią pagal šios metodikos 74 punktą galima projektuoti laisvoje valstybinėje žemėje, natūra grąžinamo žemės sklypo ženklinimas galimas tik po to, kai pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą asmeninio ūkio žemės sklypas yra paženklintas vietovėje.
Jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu projektuojami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, nustatomi šių žemės sklypų plotai bei numatomi privažiuojamieji keliai. Projekto autorius šiuos žemės sklypus paženklina vietoje dalyvaujant pastatų ir statinių savininkams ir piliečiams, kuriems ši žemė bus grąžinama natūra. Žemėtvarkos skyrius šiuos asmenis kviečia į ženklinimo vietą registruotu laišku arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo dienos.
Iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemės sklypų kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Apskrities viršininko sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
 Jeigu nėra galimybės nustatyti pastatų ar statinių savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą.
Pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti ženklinami taip, kad kiekvienam pretendentui tektų po atskirą žemės sklypą, atitinkantį jam priklausančios žemės ploto dalį. Šiuo atveju turi būti pateiktas visų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų ženklinimo.
Kai grąžinamos natūra žemės sklypo ribos yra aiškios, toks žemės sklypas ženklinamas nedelsiant nepriklausomai nuo projekto rengimui nustatytų terminų, išskyrus atvejus, kai pretendentai pageidauja žemę susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinus žemėtvarkos projektą, taip pat šios metodikos 11 punkte nurodytus atvejus.
 Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius arba nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pateikusiems šiuos dokumentus po žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo, žemė grąžinama natūra tik pagal rengiamą žemėtvarkos projektą.
Atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad, piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, žemės sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimus žemės sklypus; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą.
 Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, arba piliečiai, jei žemės sklypas gražinamas natūra bendrosios nuosavybės teise, pranešime nustatytu laiku neatvyksta dalyvauti ženklinant žemės sklypą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam (jiems) nedalyvaujant ir parengia sprendimo (-ų) dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą (-us) tik tuo atveju, jei grąžinamas natūra žemės sklypas yra suprojektuotas šios metodikos nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis pasirašydamas žiniaraštyje (5 priedas) arba yra paženklinti visi besiribojantys su natūra grąžinamu žemės sklypu žemės sklypai. Neatvykusiam pretendentui žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų registruotu laišku išsiunčia projekto autoriaus pateiktą žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją.
Grąžinamų natūra žemės sklypų ribos turi būti racionalios, priderintos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypui naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Žemėtvarkos projekto autorius, paženklinęs grąžinamą natūra žemės sklypą vietovėje, surašo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengia grąžinamos žemės sklypo abrisą ir planą pagal šios metodikos 8 priede pateiktą formą, žemės kadastro duomenis, kurių reikia žemės sklypui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir kitus šios metodikos 119 punkte nurodytus dokumentus.
 Žemės sklypo plane įbraižomi ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai ir užrašoma ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio linijų susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje.
Grąžinamų natūra žemės sklypų planai su Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodytomis suinteresuotomis institucijomis derinami atskirai, nelaukiant žemėtvarkos projekto patvirtinimo.
 III. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO PARENGIAMIEJI DARBAI KADASTRO VIETOVĖJE
Kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius atlieka šiuos darbus:
1. žemėtvarkos projekto plane pažymi:
1.1. neprivatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnius žemės, miško sklypų ir vandens telkinių plotus bei ribas;
1.2. valstybės išperkamų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotus bei ribas.
 Prieš rengdamas paskesnį žemėtvarkos projektą, projekto autorius valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių plano kopijoje pažymi nustatytus naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus;
2. išanalizavęs asmeninio ūkio žemės naudotojų turimos privačios bei galimos susigrąžinti natūra žemės toje kadastro vietovėje ir turimos laisvos valstybinės žemės plotą, parengia pasiūlymus dėl asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo vietos pakeitimo Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše numatytais atvejais;
3. patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems ankstesniuose žemėtvarkos projektuose suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo.
 Sąrašas pateikiamas žemėtvarkos skyriui, kuris, išnagrinėjęs pateiktus pasiūlymus:
3.1. nurodo projekto autoriui prieš pirmąjį pretendentų susirinkimą:
3.1.1. laisvos valstybinės žemės fondo žemėje suprojektuoti privažiuojamuosius kelius prie suprojektuotų žemės sklypų ar kelio servitutus;
3.1.2. suprojektuoti reikalingus servitutus patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotiems žemės sklypams, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės;
3.2. pakviečia žemės ar miško savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir pasiūlo jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomuose žemės ar miško sklypuose;
4. pagal žemėtvarkos skyrių darbuotojų pateiktas nuosavybės teisių atkūrimo bylas grąžinti natūra žemę, mišką, vandens telkinius ir pagal turėtos žemės valdų planus žemėtvarkos projekto plane pažymi galimų grąžinti natūra žemės, miško sklypų, vandens telkinių ribas. Jei nustatoma, kad pretendentų pageidaujama susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei, projekto autorius sudaro šių pretendentų sąrašą (2 priedas), nurodydamas pageidaujamą susigrąžinti žemės, miško ar vandens telkinio plotą bei priežastis, kodėl negalima tenkinti pretendento prašymo, ir pateikia jį žemėtvarkos skyriui, kuris raštu (registruotu laišku) informuoja pretendentus, kad jų norima susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra valstybės išperkamas ar neprivatizuojamas;
5. žemėtvarkos projekto ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijose pažymi:
5.1. teritorijas, ypač vertingas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, esančias valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, kurių ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583. „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 82-2940; 2005, Nr. 82-3008);
5.2. žemės sklypus, suteiktus ir naudojamus valstiečio ūkiui, kuriuos jų naudotojams pagal galiojusius teisės aktus buvo leista pirkti ir už juos sumokėta pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis;
6. rengdamas kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą:
6.1. apskrities viršininko įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto plano kopijoje užrašo plano pavadinimą: „__________ apskrities ___________ rajono (savivaldybės) ___________ seniūnijos ___________ kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas“ ir:
6.1.1. sutartiniais ženklais (0,3 mm pločio linija) pažymi nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų ribas;
6.1.2. šviesiai mėlyna spalva nuspalvina nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus;
6.1.3. sunumeruoja nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus;
6.1.4. įrašo institucijos, priimančios atliktus darbus, ir projekto autoriaus, nustačiusio laisvos valstybinės žemės plotus, specialistų pareigas, vardus, pavardes ir darbų atlikimo datą;
6.2. apskaičiuoja laisvos valstybinės žemės (žemės naudmenų) plotus;
6.3. parengia laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį (1 priedas);
6.4. vadovaudamasis laisvos valstybinės žemės plotų apskaičiavimo duomenimis, laisvos valstybinės žemės plane įrašo laisvos valstybinės žemės plote esančių žemės naudmenų plotus, po laisvos valstybinės žemės ploto numeriu užrašo nustatytą plotą;
6.5. parengia kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų nustatymo dokumentų bylą (toliau – dokumentų byla), kurioje turi būti:
6.5.1. laisvos valstybinės žemės plotų nustatymo ir žemės naudmenų plotų apskaičiavimo žiniaraščiai;
6.5.2. laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštis;
6.5.3. papildomi dokumentai (apskrities viršininko įsakymai, teismo sprendimai ir kt.), kuriais vadovaujantis nustatyti nauji arba patikslinti esami laisvos valstybinės žemės plotai;
6.5.4. raštų rodyklė;
6.5.5. titulinis lapas, kurį pasirašo šiuos darbus vykdžiusio projekto autoriaus vadovas ir specialistas;
6.6. laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį ir kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą suderina su:
6.6.1. žemėtvarkos skyriaus specialistu seniūnijoje;
6.6.2. žemėtvarkos skyriaus vedėju;
6.7. projekto autorius parengtą ir suderintą laisvos valstybinės žemės planą bei dokumentų bylą pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda žemėtvarkos skyriui;
7. laisvos valstybinės žemės fondo žemei priskiria žemės plotus, dėl kurių:
7.1. yra parengtos ir išsiųstos (išduotos) išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal piliečių prašymuose nurodytą vietovę (kitą kadastro vietovę, seniūniją, rajoną);
7.2. pateikti piliečių prašymai grąžinti ją natūra, tačiau šie piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;
7.3. nepateikti piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius;
8. parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje teritorijoje ir turimos žemės kiekį (Metodikos 4 priedas) ir ją perduoda žemėtvarkos skyriui;
9. žemėtvarkos projekto plane pažymi žemėtvarkos skyriaus parinktą teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, šioje teritorijoje dešifruoja tik tuos situacijos elementus, kurie nepavaizduoti kartografinėje medžiagoje, bet reikalingi žemės, miško sklypo ar vandens telkinio kadastro duomenų bylai parengti, bei pažymi nepažymėtus, tačiau vietovėje esančius ar suprojektuotus kelius, kitus objektus;
10. pagal prašymuose grąžinti žemę natūra ir išvadose dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai nurodytą bendrą plotą ir pagal turimą laisvos valstybinės žemės plotą, taikydamas Žemės įvertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nurodytą lygiavertiškumo principą, surašo aktą, nustatydamas, ar teritorijoje, kurioje pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas, lieka laisvos valstybinės žemės, ir perduoda jį žemėtvarkos skyriui;
11. per 10 dienų nuo 24.1 punkte nurodytų dokumentų gavimo iš žemėtvarkos skyriaus darbuotojų seniūnijose juos išnagrinėja ir, nustatęs, jog pretendentui pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos valstybinės žemės nepakanka arba pagal įstatymus negalima projektuoti perduotinus neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus, vandens telkinį laisvoje valstybinėje žemėje, apie tai informuoja žemėtvarkos skyrių, pateikdamas pretendentų, kurių prašymų nebus galima tenkinti arba bus galima tenkinti tik iš dalies, sąrašą ir grąžindamas šių pretendentų vardu parengtas išvadas bei jų prašymus.
Žemėtvarkos skyrius parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo ir kartu su parinktos teritorijos planu pateikia apskrities viršininkui.
Apskrities viršininko įsakymu patvirtinami:
1. teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotas ir ribos;
2. laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotas pagal šios Metodikos 1 priede pateiktą formą;
3. valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinių sąrašas su jame nurodytais jų plotais;
4. žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data;
5. žemėtvarkos projekto parengimo terminas;
6. terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo šios Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui.
Apskrities viršininko įsakyme taip pat nurodoma:
1. žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus pavadinimas, adresas ir telefonas;
2. pavedimas žemėtvarkos skyriui:
2.1. vietos spaudoje, apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įsakymo išleidimo dienos paskelbti šios Metodikos 22 ir 23.1 punktuose nurodytą informaciją ir kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą;
2.2. apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą informuoti Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16.1–16.4 punktuose nurodytas institucijas.
Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose:
1. ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir kartu su šiomis išvadomis pateiktus pretendentų prašymus, kuriuose būtų nurodyta pageidaujama kadastro vietovė;
2. apskrities viršininkui patvirtinus teritorijos žemėtvarkos projektui rengti ribas, pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda:
2.1. nuosavybės teisių atkūrimo bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 65-1558), 103–105 punktuose, ir kitus dokumentus. Parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis arba išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai patvirtinama, kad pretendento nuosavybės teisėms atkurti yra visi reikiami dokumentai. Pažymoje nurodoma piliečiui priklausantis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės. Kai nuosavybės teisės bus atkuriamos keliems pretendentams, pažymoje nurodomi visi pretendentai, pažymint jų pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Projekto autoriui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perduodamos tik kartu su prašymais, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys ir kita informacija, reikalinga žemės sklypo projektavimo eiliškumui nustatyti;
2.2. asmenų prašymus pirkti valstybinės žemės bei jų pateiktus dokumentus, nurodytus Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-78; 2004, Nr.175-6483), 9.4–9.21 punktuose, jeigu projekto autoriai pagal šios Metodikos 20.10 punktą nustato, jog tos seniūnijos, kurios teritorijoje pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas, visose kadastro vietovėse lieka laisvos valstybinės žemės;
2.3. asmenų, kurių žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nustatyta, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo paklaidą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, prašymus šį skirtumą kompensuoti, perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, jeigu dėl šių prašymų tenkinimo yra priimtas apskrities viršininko įsakymas;
2.4. asmenų prašymus nuomoti, suteikti nuosavybėn, neatlygintinai naudotis, naudoti patikėjimo teise valstybinę žemę ir kartu su prašymais pateiktus dokumentus.
Žemėtvarkos skyrius, įvertinęs pagal šios Metodikos 20.11 punktą projekto autoriaus parengtą informaciją, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios informacijos ir dokumentų iš projekto autoriaus gavimo registruotu laišku arba asmeniškai (pasirašytinai) informuoja pretendentą apie išvados netenkinimą (dalinį tenkinimą) ir pasiūlo pretendentui rinktis žemę kitoje tos pačios seniūnijos kadastro vietovėje, jeigu šioje seniūnijoje yra laisvos valstybinės žemės, o jeigu joje nėra laisvos valstybinės žemės, pasirinkti, į kokią to paties ar kito rajono (savivaldybės) seniūniją, kurioje yra laisvos valstybinės žemės, persiųsti išvadą.
Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo pretendento prašymo gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje kadastro vietovėje gavimo šį prašymą ir išvadą su lydraščiu persiunčia tam žemėtvarkos skyriui, kurio teritorijoje pilietis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, jeigu pageidaujamoje kadastro vietovėje yra laisvos valstybinės žemės.
Žemėtvarkos skyrius registruotu laišku arba asmeniškai (pasirašytinai) informuoja:
1. tuos pretendentus, kurie yra pateikę tik išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, bet nepateikę prašymų, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, apie prašymo pateikimo būtinumą, taip pat ir tuos pretendentus, kurių prašymuose nurodyta ne visa informacija, reikalinga žemės sklypo projektavimo eiliškumui nustatyti;
2. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pageidaujančius pirkti asmenis apie jų prašymų netenkinimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projektų autorių parengtos informacijos pagal šios Metodikos 20.10 punkte nustatytą tvarką gavimo, jog tos seniūnijos, kurios teritorijoje pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas, bent vienoje kadastro vietovėje nelieka laisvos valstybinės žemės.
Projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šios metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos parengia:
1. pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Taip pat į sąrašą įtraukiami:
1.1. pretendentai, kurie neatvyko dalyvauti projektuojant žemės sklypus arba atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų rengiant anksčiau patvirtintą žemėtvarkos projektą, jei jie raštu nenurodė, kad pageidauja, jog jų prašymas būtų nagrinėjamas rengiant tos pačios seniūnijos kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą;
1.2. asmenys, kurių žemės sklype atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo paklaidą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, ir kurie pateikė apskrities viršininkui prašymą šį skirtumą kompensuoti perduodant atitinkamą žemės ar miško sklypą. Šie asmenys nepriklausomai nuo to, ar jiems patiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės (miško) sklypą, ar jie žemės (miško) sklypą įsigijo ar paveldėjo iš piliečių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, įtraukiami į tą pačią eiliškumo grupę, kurioje buvo pretendentai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės, miško sklypo plotą. Jeigu žemė ar miškas piliečiams buvo grąžintas natūra, asmenys, pateikę apskrities viršininkui prašymą kompensuoti ploto skirtumą, perduodant atitinkamą žemės ar miško sklypą, įrašomi į eilę po piliečių, kuriems žemė bus grąžinama natūra;
1.3. piliečiai, kurie yra sumokėję už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais ir (arba) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą bus suprojektuotas kitoje vietoje, negu buvo leistas pirkti žemės sklypas. Šie piliečiai į sąrašą įtraukiami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11–15 punktų nuostatas;
Projekto autoriaus pasirašytas pretendentų sąrašas ir prie jo pridedama kompiuterinė laikmena pateikiami žemėtvarkos skyriui, kuris patikrinęs sąrašą ir nustatęs, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl šio sąrašo patvirtinimo.
 Pretendentų sąrašo patvirtinimo data turi būti ne vėlesnė kaip žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data. Apskrities viršininkui išleidus įsakymą dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo, šis sąrašas paskelbiamas seniūnijoje, žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje, ir apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje.
 Po sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi tik tie prašymus grąžinti natūra žemę, mišką ar vandens telkinį pateikę piliečiai , kuriems teismo sprendimu atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai.
Tos pačios eilės pretendentų pirmumas eilėje nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą.
 IV. PROJEKTAVIMO DARBAI
 I SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus.
Prieš pradėdamas organizuoti pretendentų susirinkimus, projekto autorius:
1. atlieka šios metodikos 20.3.1 punkte nurodytus darbus;
2. pagal pateiktus dokumentus valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje suprojektuoja perduodamus neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypus ir nustato jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.
Pirmąjį visų eilių pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai.
Pretendentų susirinkimo metu projekto autorius:
1. supažindina su planuojamais žemėtvarkos projekto sprendiniais dėl:
1.1. projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo;
1.2. grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimo;
1.3. asmeninio ūkio žemės sklypų projektavimo kitoje vietoje nei buvo naudojama;
1.4. žemės sklypų projektavimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų ir asmeninio ūkio žemės teritorijose;
1.5. perduotinų pretendentams neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų projektavimo laisvoje valstybinėje žemėje;
1.6. parduotinų, perduotinų neatlygintinai naudotis ar nuomotinų žemės sklypų projektavimo;
2. informuoja susirinkime dalyvaujančius pretendentus apie laisvos valstybinės žemės plotus;
3. paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarką.
 Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.
Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių eilių pretendentų susirinkimai. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai.
Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomos pretendentų pavardės, laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai bei pretendentams suprojektuotų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu. Protokolas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009), nustatyta tvarka.
 Protokolų kopijos žemėtvarkos projekto rengimo metu turi būti skelbiamos seniūnijoje, žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje.
Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje. Pretendentas šiame žiniaraštyje turi pasirašyti iki kitos eilės pretendentų susirinkimo. Pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas.
Užbaigus žemės sklypų projektavimą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, šios metodikos 36 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Į jį pakartotinai, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su suprojektuotais žemės sklypais (nepasirašė žiniaraštyje (5 priedas) arba pareiškė pretenzijas). Šių pretendentų sutikimas su suprojektuotu žemės sklypu įforminamas parašu atskirame žiniaraštyje (5 priedas), taip pat parengiamas ir atskiras žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas.
Jeigu išvada dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn rengiant žemėtvarkos projektą toje kadastro vietovėje tenkinama tik iš dalies dėl to, kad neliko laisvos privatizuotinos valstybinės žemės, projekto autorius, suderinęs suprojektuotą žemės sklypą su pretendentu, išvadoje įrašo pastabą apie tai, kokio dydžio ir vertės žemės sklypas suprojektuotas, nurodydamas, kokie išvados 1.1 ir 1.2 punktų duomenys buvo panaudoti, ir pasirašo. Įrašą išvadoje pasirašo žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir jį patvirtina antspaudu. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados kopija perduodama projekto autoriui, o originalas pretendento prašymu gali būti persiunčiamas kito rajono (savivaldybės), kuriame pretendentas pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyriui tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad išvadoje nurodytoje seniūnijoje nelieka laisvos valstybinės žemės.
Užbaigus žemės sklypų projektavimą kiekvienai pretendentų eilei, parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas pagal šios metodikos 6 priedą. Akte nurodomi pretendentai, kurie:
1. sutiko su jiems projektuojamais žemės sklypais (pretendentų skaičius ir sklypų bendras plotas);
2. nedalyvavo projektuojant natūra grąžinamus žemės sklypus arba nesutiko su projektuojamais natūra gražintinais žemės sklypais (piliečių vardai, pavardės ir sklypų plotai);
3. nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, išskyrus 40.2 punkte nurodytus asmenis (fizinių asmenų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai);
4. nepasirinko žemės sklypo (fizinių asmenų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai);
5. kiti dalyvavę pretendentai, kuriems laisvos valstybinės žemės neliko (pavardės, juridinių asmenų pavadinimai).
Projektavimo darbų įvykdymo aktus pasirašo projekto autorius bei žemėtvarkos skyriaus darbuotojas seniūnijoje ir kartu su šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraščių kopijomis pateikia tvirtinti žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Patvirtinti projektavimo darbų įvykdymo aktai grąžinami projekto autoriui.
Apskrities viršininkas, projektavimo darbų įvykdymo aktų pagrindu tvirtindamas žemėtvarkos projektą, priima sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų sąrašų asmenis, nurodytus šios metodikos 40.3–40.5 punktuose, pavesdamas žemėtvarkos skyriui apie tai informuoti pretendentus ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą.
Jeigu po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentas atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kuria buvo patvirtinti akte nurodytiems pretendentams suprojektuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentą iš šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo.
Suprojektuoti pretendentams perduotini nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai ar asmenims parduotini valstybinės žemės sklypai apskrities viršininko įsakymu netvirtinami, jeigu juos pageidauja susigrąžinti natūra piliečiai, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai. Šiems pretendentams, kuriems buvo suprojektuoti perduotini nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai, vandens telkiniai ar parduotini žemės sklypai, žemės sklypai projektuojami iš naujo likusioje laisvoje valstybinėje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims suprojektuotų žemės sklypų ribų, jeigu neprasidėjusios žemėtvarkos projekto derinimo procedūros.
Jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičiama ne žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtinto žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Prie teikiamo apskrities viršininkui įsakymo projekto būtina pridėti projekto autoriaus raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas pretendentų, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos, bei šių sklypų numeris ir plotas. Patvirtinto žemėtvarkos projekto ar jo dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatsiejama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Tokia pačia tvarka tikslinamas patvirtintas žemėtvarkos projektas, kai asmenų, kuriems asmeniniam ūkiui skirtoje ir naudojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, pageidavimu pakeičiamos šių žemės sklypų ribos ir vieta, atsižvelgiant į faktišką naudojimą.
Žemėtvarkos projektas netikslinamas, jei suprojektuotos žemės sklypų ribos, paženklinus jas vietovėje, neatitinka žemėtvarkos projekto plane pažymėtų ribų dėl priežasčių, susijusių su žemėtvarkos projektui naudojamos kartografinės medžiagos netikslumu, o žemės sklypų kadastro duomenų bylos pretendentams rengiamos pagal šios Metodikos VII skyriuje nurodytą tvarką.
Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turi būti projektuojami tiesiomis linijomis.
Pretendentui projektuojamas vienas tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemės valdą sudaro asmeninio ūkio žemės sklypai arba pievų, natūralių ganyklų ar kitų žemės naudmenų sklypai arba kai perduotinos nuosavybėn neatlygintinai žemės plotas yra didesnis už laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame projektuojamas žemės sklypas.
Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su:
1. fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais nekilnojamojo turto objektais;
2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis;
3. esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 žemės sklypai.
Piliečiams, užmokėjusiems už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau nesudariusiems valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos ir nekeičiant žemės ploto. Jeigu rengiant žemėtvarkos projektą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą perkamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuojamas kitoje vietoje, nei buvo leistas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypas, naujai suprojektuoto žemės sklypo vertė turi atitikti buvusio (už kurį buvo leista sumokėti pinigais ar vienkartinėmis išmokomis) žemės sklypo vertę. Šiuo atveju pinigais ar vienkartinėmis išmokomis sumokėta suma įskaitoma sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį neperskaičiuojant leisto pirkti lygiaverčio žemės ploto kainos.
Suprojektavus žemės sklypus, nustatoma jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.
Projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybiniai keliai, vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Projektuojamo žemės sklypo neskaido nesuformuotas kelias (t.y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių), kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir šiuo keliu užimama žemė gali būti privatizuojama. Šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas.
Į projektuojamą racionalių ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą didesnis negu 0,1 ha miško žemės plotas gali būti įtraukiamas tik tuo atveju, jei nėra galimybės suprojektuoti racionalių ribų miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir jei miško žemė nesiriboja su esamu keliu arba prie jos nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Kitos paskirties žemės sklypai projektuojami ten, kur jie šiuo metu užstatyti ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais ir įrenginiais, taip pat kai žemės sklypą užima miestelyje esanti namų valda (sodyba).
Kai pilietis turi teisę susigrąžinti ežerą ar tvenkinį natūra, tačiau mažesnį plotą negu yra pats ežeras ar tvenkinys, ir sutinka su apribojimo sąlygomis, tuomet grąžinama atitinkama ežero ar tvenkinio dalis pagal piliečiui priklausantį plotą. Toks vandens telkinys, kai jo dalis lieka neprivatizuota, Nekilnojamojo turto registre registruojamas bendrosios dalinės nuosavybės su valstybe teise.
Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro:
1. vietinės reikšmės keliai;
2. projektuojami kelio ir kiti servitutai;
3. nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, želdiniai, individualios statybos žemės sklypų ir kitų žemės sklypų ribos;
4. teritorijų planavimo dokumentuose numatomi miško želdiniai, statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų projektavimui.
 Visi šie teritorinio tvarkymo elementai pažymimi žemėtvarkos projekto plane ir į juos atsižvelgiama projektuojant žemės sklypus.
Pretendentai gauti žemės supažindinami su projektuojamais servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus žemėtvarkos projektą. Reikalingais servitutais laikoma:
1. kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių;
2. kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir viešojo naudojimo teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
3. kelio servitutas, leidžiantis asmenims prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje;
4. servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;
5. statinio servitutas, suteikiantis teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo ir (arba) draudžiantis tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį;
6. kiti servitutai, numatyti įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
Nustatant kelio servitutą, naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4 iki 6 m pločio. Kai kelio servitutu numatoma suteikti teisę naudotis esamu keliu, jo plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį.
Atskiru žemės sklypu neprojektuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.
Žemėtvarkos skyriaus pavedimu projekto autorius laisvoje valstybinėje žemėje projektuoja miškų urėdijoms perduotinus patikėjimo teise miškų ūkio paskirties žemės sklypus miškams įveisti po to, kai suprojektuoti žemės sklypai visiems šios metodikos 28 punkto nustatyta tvarka parengtame ir apskrities viršininko patvirtintame sąraše esantiems pretendentams, išskyrus pretendentus, pagal šios metodikos 40.3 ir 40.4 punktų nustatytą tvarką įrašytus žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte.
Kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo su jais savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Žemėtvarkos skyrius ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančiu projekto autoriumi, dalyvaujant pretenziją pateikusiam pretendentui, kuris raštu pakviečiamas prieš 10 dienų iki ginčo nagrinėjimo, ir priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemėtvarkos projektą. Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis šioje metodikoje nurodytais žemės sklypų projektavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų išdėstymui ir sklypų riboms. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginčą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (toliau – žemės tvarkymo departamentas) teikimu nagrinėja ir sprendimą priima apskrities viršininkas. Nustačius, kad rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros (pretendento informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos eilės pretendentų susirinkime ir kt.), apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą atmesti pretenziją. Sprendime nurodomi jo priėmimo motyvai ir data, iki kurios nesutinkantis su žemės sklypo ribomis ir plotu pretendentas gali apsispręsti dėl žemės sklypo derinimo ir po kurios, jam nesutikus su suprojektuotu žemės sklypu, bus išbrauktas iš pretendentų gauti žemės šioje kadastro vietovėje sąrašo. Nustačius projektavimo procedūrų pažeidimus, projekto autorius įpareigojamas savo lėšomis projektą patikslinti.
 II SKIRSNIS. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS Į VIENKIEMIUS NEIŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ TERITORIJOSE
Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypai projektuojami laikantis šios metodikos nustatytų projektavimo darbų bendrųjų reikalavimų, jeigu:
1. piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką natūra arba pasirinkę kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, turi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į visą savininko turėtos žemės, miško plotą, vandens telkinį arba į jiems tenkančią žemės, miško, vandens telkinio dalį;
2. kai bendras turėtos žemės plotas atitinka nustatytą kaimo teritorijos plotą arba yra už jį mažesnis (ploto skirtumas laikomas laisva valstybine žeme).
Piliečiams už kaimo vietovėje turėtą valstybės išperkamą žemę pageidaujant atlyginimo pinigais ar vertybiniais popieriais, bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę vertybiniais popieriais ar pinigais gali būti rengiamos pagal piliečių prašymų pateikimo datą. Tačiau bendras piliečių turėtos žemės, miško, vandens telkinio plotas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės kompensuojant pinigais, vertybiniais popieriais, taip pat valstybės išperkamos žemės, miško plotas išduodamose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn neturi būti didesnis už kaimo teritorijoje nustatytą bendrą valstybės išperkamos žemės, miško plotą.
Piliečiams pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, grąžinamos žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje turimos laisvos valstybinės žemės plotu, įskaitant ir piliečių naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą. Kai natūra grąžintino žemės ploto yra mažiau, dėl grąžinamų natūra žemės sklypų projektavimo sprendžiama šių piliečių susirinkime, sprendimą įforminant protokolu (visiems pretendentams proporcingai sumažinti grąžinamos žemės plotą ir pan.).
Pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką, vandens telkinį kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria susirinkime. Siūlomi galimi žemės, miško grąžinimo variantai:
1. visam kaimo teritorijos plotui nustatyti vidutinį 1 ha žemės, miško kainos normatyvą. Projektuojant žemės, miško sklypą to kaimo teritorijoje arba kitoje vietoje, turėtos žemės, miško vertę nustatyti dauginant turėtos žemės, miško plotą iš tam kaimui nustatyto žemės, miško kainos normatyvo. Pretendentui suprojektuoto žemės, miško sklypo vertė turi atitikti apskaičiuotą turėtos žemės, miško vertę;
2. projektuojamus žemės sklypus grąžinti bendrosios nuosavybės teise;
3. projektuojamus žemės sklypus grąžinti ne pagal turėtos žemės vertę, bet pagal turėtos žemės plotą;
4. projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus pagal racionalių žemės sklypų projektavimo principus arba atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas. Priimant sprendimą visais atvejais įvertinamas faktinis žemės naudojimas. Kai nusprendžiama projektuoti žemės sklypus atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas, projekto autorius neturi pažeisti reikalavimų projektuoti ariamosios žemės sklypus, nurodytų šios Metodikos 47 punkte. Rėžiai gali būti projektuojami tik tuo atveju, kai rėžis:
4.1. sutampa su pretendento asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribomis;
4.2. yra miško žemėje ir jo padėtis nepažeidžia šios Metodikos 79 punkto reikalavimų;
4.3. yra kitokių gamtinių savybių žemėje (pievose, pelkėse ir kt.), nei pagrindinis žemės masyvas, išskyrus ariamąją žemę;
5. projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus žemėje, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Šioje žemėje žemės sklypai projektuojami, jei pretendentų susirinkime tam pritarta ir nustatyta, kuriems pretendentams bus projektuojami tokie žemės sklypai.
Pretendentų susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė pageidaujančių susigrąžinti žemę piliečių arba dalyvaujančių piliečių pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas sudaro didesnę dalį kaimo teritorijos bendro ploto. Neįvykus susirinkimui, pretendentų susirinkimas organizuojamas dar kartą ir jis laikomas įvykusiu nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių pretendentų skaičiaus.
 Susirinkimo metu priimtas sprendimas įforminamas protokolu. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių pretendentų paprasta balsų dauguma.
Kaimo teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai derinami su pretendentais, dalyvavusiais susirinkime bei pareiškusiais norą gauti žemės ar miško. Nesant pretendentų suderinimo pagal šios Metodikos 60 punkte nurodytą tvarką arba jiems neatvykus, pretendentai įrašomi į šios Metodikos 6 priede nustatytos formos lentelės 4.1 punktą. Ginčų nagrinėjimui reikalingą medžiagą (žemės sklypų išdėstymo projekto eskizą) projekto autorius pateikia žemėtvarkos skyriui. Jei ginčas neišspręstas arba pretendentai nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, žemės sklypai rengiamame žemėtvarkos projekte neprojektuojami ir bylos piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į grąžinamą žemės ar miško sklypą nerengiamos. Piliečiai, nesutinkantys su priimtais sprendimais susirinkimo arba žemėtvarkos projekto rengimo metu, juos gali apskųsti žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius piliečių pretenzijas nagrinėja šios Metodikos 60 punkte nustatyta tvarka.
 III SKIRSNIS. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMAS ASMENINIAM ŪKIUI SKIRTOJE TERITORIJOJE
Žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali įsigyti nuosavybėn tik tuo atveju, kai šie žemės sklypai suprojektuoti patvirtintame žemėtvarkos projekte, išskyrus grąžinamus natūra žemės sklypus.
Asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkimus organizuoja žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi.
Asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projektavimo darbai vykdomi pagal šioje Metodikoje nustatytus bendruosius žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais:
1. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktais;
2. asmeninio ūkio žemės suvestiniais planais;
3. piliečių, kurie pageidauja gauti žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo, prašymais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas nuostatas;
4. piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius teisės aktus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama), sąrašais. Žemės sklypai šiems piliečiams neprojektuojami.
5. apskrities viršininko sprendimais dėl naudojamo asmeniniam ūkiui žemės ploto sumažinimo.
Asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkime turi būti aptariami asm …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.