LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2013 m. birželio 20 d. Nr. XII-397 Vilnius (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527, Nr. 118-4396; 2006, Nr. 77-2971; 2008, Nr. 18-629, Nr. 117-4443; 2010, Nr. 139-7116; 2011, Nr. 52-2525, Nr. 68-3227; 2012, Nr. 72-3706) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir galiojimo teritorija 1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus. 3. Šio įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse. 4. Šiuo įstatymu siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Akvakultūra – vandens organizmų auginimas ir (arba) veisimas taikant metodus, kuriais siekiama gauti didesnę nei natūraliomis sąlygomis produkciją. 2. Akvakultūros produktai – bet kurios savo gyvenimo stadijos vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai. 3. Akvakultūros produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, žuvų augintojų įsteigtas akvakultūros produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) arba jos įgaliotos institucijos. 4. Akvakultūros tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai. 5. Atviroji jūra – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 22 dalyje. 6. Europos Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava ir registruotas Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre. 7. Geografinis žvejybos rajonas – geografinio žvejybos zonų klasifikavimo vienetu laikomas jūros rajonas, įvardijamas nurodant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) parajonį, kvadratą ar pakvadratį arba, kur tai galioja, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) statistinį stačiakampį, žvejybos pastangų zoną, ekonominę zoną arba geografinėmis koordinatėmis apibrėžtą rajoną. 8. Individualios žvejybos galimybės – ūkio subjektui skirta Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis. 9. Intervencinės žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės – priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti pirminio žvejybos produktų pardavimo rinką, užtikrinti stabilias kainas ir žuvų išteklių naudotojų pajamas. 10. Jūrų vandenys – valstybių teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra. 11. Laisvas žvejybos pajėgumas – išbrauktų iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, laivų žvejybos pajėgumas, kol tokio pajėgumo laivas arba laivai neįtraukiami į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. 12. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas – Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre registruotas žvejybos laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir turintis jam išduotą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą. 13. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas – Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduodamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas dokumentas. 14. Pasyviosios žvejybos įrankis – bet koks žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant nebūtina užtikrinti jo aktyvaus judėjimo. 15. Pirminis žvejybos produktų pardavimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, pardavimas arba jų pardavimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų. 16. Pirminis žvejybos produktų supirkėjas – ūkio subjektas arba žvejybos produktų gamintojų organizacija, vykdantys pirminį žvejybos produktų supirkimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. 17. Pirminis žvejybos produktų supirkimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, supirkimas arba jų supirkimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų. 18. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais. 19. Priekrantės žvejyba – žvejyba Žemės ūkio ministerijos nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais. 20. Privalomasis nurodymas – žuvininkystės kontrolės pareigūno įpareigojimas ūkio subjektui per tam tikrą terminą įgyvendinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos žuvų ištekliams būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, arba įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo priemones. 21. Specialioji žvejyba – žvejyba mokslinių ar veterinarinių tyrimų, stebėsenos, žuvivaisos, biologinės melioracijos, mokymo tikslais. 22. Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti. 23. Tarpšakinė žuvininkystės organizacija – Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos pripažinta asociacija, vienijanti ūkio subjektus, užsiimančius žuvininkystės produktų gamyba, prekyba ir (arba) perdirbimu, įsteigta žuvininkystės produktų rinkai plėtoti ir pardavimo sąlygoms gerinti. 24. Tvenkinių akvakultūra – vandens organizmų veisimas, auginimas ir gaudymas akvakultūros tvenkiniuose. 25. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai. 26. Uždaroji akvakultūros sistema – uždaros vandens apytakos akvakultūros sistema, kurioje palaikomi reikiami vandens fizikiniai ir cheminiai rodikliai. 27. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė. 28. Vandens telkinys – jūrų vandenų ar vidaus vandenų telkinys. 29. Vandens transporto priemonė – laivas ar kitas plaukiamasis įrenginys arba priemonė. 30. Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką. 31. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos įrankiai, išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje. 32. Vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys. 33. Žuvininkystė – veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą. 34. Žuvininkystės kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą ir tvarką ir kuri apima žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, pažeidimų nutraukimą, dėl padarytų pažeidimų kaltų fizinių asmenų ir ūkio subjektų nustatymą ir jų patraukimą atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 35. Žuvininkystės produktai – žvejybos ir akvakultūros produktai. 36. Žuvininkystės produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą (žuvininkystės produktų gamyba, įskaitant žuvų auginimą ir gaudymą) ir pirminį perdirbimą (apdorojimas, kurio metu iš žuvininkystės produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žuvininkystės produktas). 37. Žuvininkystės produktų perdirbimas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 21 dalyje. 38. Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai. 39. Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas ir jų perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais. 40. Žuvų augintojas – ūkio subjektas, auginantis žuvis gėlame ar jūros vandenyje, sudarydamas joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas. 41. Žuvų gaudyklė – vienos ar kelių kamerų stacionarus žvejybos įrankis, pagamintas taip, kad žuvys į jį neįsipainiotų, o būtų nukreipiamos į kameras, kuriose išliktų gyvybingos. 42. Žuvų išgaudymo duobė – žuvims išgaudyti skirta speciali duobė, kurioje jos susikaupia nuleidžiant vandenį iš akvakultūros tvenkinio. 43. Žuvų ištekliai – visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis. 44. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas. 45. Žuvų išteklių naudotojas – ūkio subjektas, turintis Žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija), arba privataus vidaus vandenų telkinio savininko suteiktą teisę naudoti žuvų išteklius šio įstatymo nustatyta tvarka, arba privataus vidaus vandenų telkinio savininkas. 46. Žvejyba – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje. 47. Žvejybos ploto naudotojas – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme (toliau – Mėgėjų žvejybos įstatymas). 48. Žvejybos baras – geografinėmis koordinatėmis apibrėžta vandens telkinio dalis. 49. Žvejybos galimybės – teisė žvejoti, išreikšta leidžiamu sugauti kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis. 50. Žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu. 51. Žvejybos laivas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje. 52. Žvejybos leidimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytomis sąlygomis. 53. Žvejybos limitas – vidaus vandenų telkiniui nustatytas arba didžiausias galimas sugauti žuvų kiekis arba žvejybos įrankių arba žvejybos dienų, arba žvejybos vietų skaičius. 54. Žvejybos pajėgumas – žvejybos laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žvejybos laivo galia, išreiškiama kilovatais (kW). Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu. 55. Žvejybos pastangos – žvejybos laivo pajėgumo ir žvejybos trukmės sandauga. Laivų grupės žvejybos pastangos yra visų grupę sudarančių laivų žvejybos pastangų suma. 56. Žvejybos priežiūra – žvejybos stebėsena, atliekama žvejybos kontrolei naudojamais laivais arba orlaiviais, palydovine žvejybos laivų stebėjimo sistema, taip pat taikant kitus techninius žvejybos laivų vietos nustatymo ir atpažinties metodus siekiant užtikrinti žuvininkystės kontrolę. 57. Žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai. 58. Žvejybos produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, versline žvejyba užsiimančių žuvų išteklių naudotojų įsteigtas žvejybos produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos. 59. Žvejybos stebėtojas – fizinis asmuo, Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos įgaliotas stebėti, kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivo kapitonas ir kiti įgulos nariai laikosi žvejybos srities teisės aktų. 60. Žvejybos zona – vandens telkinys arba jo dalis, kuriuose taikomos tam tikros žvejybos taisyklės. 3 straipsnis. Žuvininkystės sektoriaus valstybinis valdymas 1. Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka: 1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse; 2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse; 3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą. 2. Žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui patarti ir siūlymams bei rekomendacijoms žuvininkystės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais teikti steigiama Žuvininkystės taryba, sudaroma iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) deleguotų atstovų, žuvininkystės verslo atstovų ir mokslininkų. Žuvininkystės tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras. 4 straipsnis. Žuvininkystės produktų gamyba Žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai. 5 straipsnis. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos 1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. 2. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Už šių funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka. 3. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija atlieka nacionalinio korespondento, atsakingo už informacijos apie Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos rengimą ir įgyvendinimą mainus su Europos Komisija, funkcijas. 4. Informacija apie žuvų išteklių naudojimą vidaus vandenyse, vidaus vandenų biologiniais duomenimis ir kita informacija disponuoja, ją valdo ir naudoja Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. 5. Ūkio subjektai, užsiimantys žuvininkyste, teikia Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus duomenis ar duomenis, reikalingus Lietuvos Respublikos žuvininkystės būklei įvertinti ir analizei atlikti, pagal kompetenciją Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos arba Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 6 straipsnis. Žvejybos reglamentavimas 1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų. 2. Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios: 1) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos galimybių ar žvejybos limitų nustatymas; 2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas; 3) žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose; 4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas; 5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose; 6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas; 7) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos zonos ribų nustatymas; 8) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos barų ribų nustatymas; 9) žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymas. 3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija. 4. Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato ir žvejybos vidaus vandenyse kvotas ūkio subjektams paskirsto Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką nustato ir individualias žvejybos galimybes jūrų vandenyse paskirsto Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. 5. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 500 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha vidaus vandenų telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai. 6. Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. ANTRASIS SKIRSNIS ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS 7 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų teisės 1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę: 1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis; 2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus; 3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. 2. Patirtų nuostolių apskaičiavimo tvarką ir įkainius jūrų vandenyse nustato Žemės ūkio ministerija, vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija. 3. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka žvejybos teisė atimama dėl to, kad žuvų išteklių naudotojai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, šių naudotojų patirti nuostoliai atėmus žvejybos teisę neatlyginami. 8 straipsnis. Žuvų išteklių naudotojų pareigos Žuvų išteklių naudotojai privalo: 1) racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius; 2) laikytis žvejybą ir žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sąlygų; 3) skirti lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo programai žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką ir dydį, atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą, nustato Aplinkos ministerija; 4) paaiškėjus, kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių jo išvengti, o atsiradus žalingiems padariniams nedelsdami juos šalinti ir apie tai informuoti Aplinkos ministeriją bei privačių vidaus vandenų telkinių savininkus; 5) atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą; 6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pareigūnų reikalavimus. TREČIASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS LAIVAI 9 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula 1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonai turi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse jiems nustatytas teises ir pareigas. 10 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai 1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis. 2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. 3. Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 12 ir 13 straipsnius. 11 straipsnis. Žvejybos pajėgumas 1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise priklausančio žvejybos laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuomininkui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žvejybos laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas. 2. Laisvas žvejybos pajėgumas gali būti panaudotas įtraukiant žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą arba didinant įtraukto į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą žvejybos laivo žvejybos pajėgumą. 3. Kai fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija įgyja nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, laikoma, kad nuosavybės teisė į šio žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytą žvejybos pajėgumą pereina kartu su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos pajėgumą pereina kartu su nuosavybės teise į tą žvejybos laivą, turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žvejybos laivą perleidžiama be šio žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyto žvejybos pajėgumo, prieš Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuosavybės teisės perleidimą turi būti panaikintas to Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas. 4. Žvejybos pajėgumo apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Žvejybos pajėgumo apskaitą tvarko Žuvininkystės tarnyba. 5. Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, neturintys teisės įregistruoti laivo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos pajėgumą ir į laisvą žvejybos pajėgumą įgyti negali. 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikavimas 1. Ūkio subjektas, kuriam išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, prieš sumontuodamas naują arba prieš pakeisdamas ar techniškai modifikuodamas esamą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomąjį variklį, apie tai informuoja Žuvininkystės tarnybą jos nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų naujų varomųjų variklių, pakeičiamųjų varomųjų variklių ir techniškai modifikuotų varomųjų variklių, kurių galia viršija 120 kilovatų (kW), išskyrus tik pasyviosios žvejybos įrankius naudojančius laivus, pagalbinius laivus ir tik akvakultūroje naudojamus laivus, galią sertifikuoja Žuvininkystės tarnyba arba turinčios technines galimybes atlikti laivų variklių galios sertifikavimą klasifikacinės bendrovės (toliau – klasifikacinės bendrovės), arba laivų variklių gamintojai. 3. Sumontavęs naują arba pakeitęs ar techniškai modifikavęs esamą varomąjį variklį, ūkio subjektas kreipiasi į Žuvininkystės tarnybą arba klasifikacinę bendrovę, arba laivų variklių gamintoją dėl sertifikato, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomasis variklis nėra pajėgus pasiekti didesnės negu sertifikate nustatyta didžiausia ilgalaikė variklio galia, išdavimo. 4. Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laive sumontuotas naujas arba pakeistas ar techniškai modifikuotas esamas varomasis variklis, bet ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikato, praneša apie tai Žuvininkystės tarnybai. 5. Žuvininkystės tarnyba patvirtina atrankos Lietuvos Respublikos žvejybos laivų varomojo variklio galios patikrai planą ir atlieka Lietuvos Respublikos žvejybos laivų varomojo variklio galios patikrą. 13 straipsnis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, liudijimo pakeitimas ir liudijimo galiojimo panaikinimas 1. Ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus: 1) ūkio subjektas pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą; 2) ūkio subjektas turi žvejybos laivą nuosavybės teise arba jį valdo kitu teisėtu pagrindu; 3) žvejybos laivas yra registruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre; 4) ūkio subjektas turi galiojantį leidimą laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava arba leidimą laivui laikinai plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava; 5) ūkio subjektas turi galiojantį žvejybos laivo tinkamumo plaukioti patvirtinimo dokumentą; 6) ūkio subjektas neturi išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, kurio galiojimas sustabdytas tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi; 7) žvejybos laivas nėra registruotas Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre kitoje valstybėje narėje; 8) įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, nebus viršytas Lietuvos Respublikai nustatytas didžiausias žvejybos pajėgumo atskaitos lygis; 9) ūkio subjektas turi ne mažesnio kaip žvejybos laivo, kuriam prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, žvejybos pajėgumo dydžio laisvą žvejybos pajėgumą; 10) nėra galutinai panaikintas žvejybos laivo, kuriam prašoma išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, anksčiau išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę. 2. Prašymą išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 3. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. 4. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 5. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas sustabdomas, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 131 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) jeigu priimamas sprendimas sulaikyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) sukauptas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas taškų skaičius; 3) ūkio subjektas pateikia Žuvininkystės tarnybai informaciją apie numatomą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo naujo varomojo variklio sumontavimą arba esamo pakeitimą ar techninį modifikavimą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas sustabdomas nuo numatomų atlikti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo naujo varomojo variklio sumontavimo arba esamo pakeitimo ar techninio modifikavimo darbų pradžios; 4) nustatoma, kad žvejojama su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio žvejybos pajėgumas viršija nurodytąjį Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime, arba kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomasis variklis pakeistas nauju ar techniškai modifikuotas ir ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikato. 6. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to liudijimo galiojimas: 1) panaikinamas sprendimas sulaikyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą arba baigiasi sprendimo sulaikyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą galiojimas šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis; 3) atlikus naujo, pakeisto ar techniškai modifikuoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikavimą, patvirtinama, kad naujo, pakeisto ar techniškai modifikuoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galia nepasikeitė ir atitinka nurodytą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime. 7. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas turi būti keičiamas, atitinkamai keičiant duomenis Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) dėl atlikto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo modifikavimo pasikeičia Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyti duomenys apie žvejybos pajėgumą, jeigu ūkio subjektas turi laisvą žvejybos pajėgumą, kuris panaudojamas padidinant Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos pajėgumą, ir yra įvykdyti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai; 2) pasikeičia kiti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyti duomenys (išskyrus duomenis apie žvejybos pajėgumą). 8. Pakeitus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, anksčiau tam pačiam žvejybos laivui išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas laikomas negaliojančiu. 9. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas panaikinamas be teisės kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 131 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) prieš Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės pritaikymą Lietuvos Respublikos žvejybos laivui; 2) sukauptas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas taškų skaičius. 10. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas panaikinamas su teise kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo ir žvejybos laivas išbraukiamas iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas išregistruotas iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro; 2) prieš nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos žvejybos laivą perleidimą be to žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyto žvejybos pajėgumo; 3) rašytiniu ūkio subjekto prašymu; 4) mirus fiziniam asmeniui arba pasibaigus juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, taip pat juridinio asmens ar kitos organizacijos filialui (toliau – juridinis asmuo), kuriam buvo išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas. 11. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. KETVIRTASIS SKIRSNIS VERSLINĖ ŽVEJYBA VIDAUS VANDENYSE 14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse 1. Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija. 3. Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, gali tik turėdami verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. 4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. 5. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose užsiimti versline žvejyba galima gavus šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą. 15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas ir galiojimo panaikinimas 1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai išduodami ne trumpesniam kaip vienos paros ir ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tuo atveju, kai dėl verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo išdavimo kreipiamasi prasidėjus kalendoriniams metams, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos laikotarpiui. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis priklauso nuo žvejybos dienomis nustatyto žvejybos limito arba žvejybos draudimo ar ribojimo laiko. 3. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas nustatomas pagal ūkio subjekto prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą nurodytą pageidaujamą galiojimo laiką, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas. 4. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) ūkio subjektas turi jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą; 2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti; 3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas; 4) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. 5. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 6. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 7. Jeigu pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 8. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos. 9. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu; 2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimta teisė žvejoti; 3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas; 4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos. 10. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. 11. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) numatyta atsakomybė, laikomi: 1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą; 2) žvejyba naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime; 3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta; 4) Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos (įskaitant žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis) pažeidimas, nenurodant sugautų žvejybos produktų kiekio ar viršijant leidžiamus žvejybos produktų apskaitos paklaidos dydžius; 5) dėl žuvų išteklių naudotojo pažeidimo atitinkamiems žuvų ištekliams padaryta žala yra didesnė negu 100 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. PENKTASIS SKIRSNIS VERSLINĖ ŽVEJYBA JŪRŲ VANDENYSE 17 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse 1. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. 2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį. 3. Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės verslinės žvejybos specialiuosius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija. 18 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas 1. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimai išduodami ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tuo atveju, kai dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo kreipiamasi prasidėjus kalendoriniams metams, toks leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos laikotarpiui. 2. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas nustatomas pagal ūkio subjekto prašyme išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą nurodytą pageidaujamą galiojimo laiką, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. 3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) ūkio subjektas turi prašyme nurodytos žuvų rūšies ar rūšių individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos), o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju – užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą; 2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas; 3) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 468/2010), priede; 4) kai prašoma išduoti specialųjį verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 10 straipsnyje nustatytų sąlygų; 5) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, kuriuo leidžiama žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 4. Prašymą išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 5. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 7. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju); 2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darant sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą; 3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas; 4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, ar iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams. 8. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to leidimo galiojimas: 1) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju); 2) išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti žvejyba atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta; 3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas; 4) pašalinamos arba nebelieka šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių. 9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu; 2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba; 3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas; 4) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede; 5) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju); 6) išduodant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos; 7) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurio valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. 10. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi. ŠEŠTASIS SKIRSNIS MĖGĖJŲ IR SPECIALIOJI ŽVEJYBA 19 straipsnis. Mėgėjų žvejyba Mėgėjų žvejyba vidaus ir jūrų vandenyse leidžiama Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka. 20 straipsnis. Specialioji žvejyba 1. Specialiosios žvejybos tvarką jūrų vandenyse nustato Žemės ūkio ministerija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministerija. Už specialiosios žvejybos žuvivaisos tikslais metu sugautas žuvis privačių vidaus vandenų telkinių savininkams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kompensuoja asmenys, užsiimantys specialiąja žvejyba. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys užsiimti specialiąja žvejyba gali tik turėdami specialiosios žvejybos leidimą. 3. Specialiosios žvejybos leidimai, reikalingi žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai (yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą), išduodami tik gavus šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą. 4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). 21 straipsnis. Specialiosios žvejybos leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas 1. Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse leidimus pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą specialiosios žvejybos jūrų vandenyse tvarką išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse leidimus pagal Aplinkos ministerijos nustatytą specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarką išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. 2. Specialiosios žvejybos leidimai išduodami fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu fizinis arba juridinis asmuo atitinka visas šias sąlygas: 1) pareiškėjas Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją nustatyta tvarka pateikė prašymą išduoti specialiosios žvejybos leidimą, pagrįsdamas specialiosios žvejybos poreikį ir tikslingumą; 2) pareiškėjas Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos pagal kompetenciją nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie vykdytą specialiąją žvejybą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas; 3) pareiškėjas neturi paskirtos ir nesumokėtos baudos už specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir yra atlyginęs žuvų ištekliams padarytą žalą, jeigu jis turėjo atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą; 4) pareiškėjui nėra atimta teisė vykdyti specialiąją žvejybą arba išduoto specialiosios žvejybos leidimo galiojimas nėra sustabdytas; 5) jeigu specialiosios žvejybos leidimas reikalingas žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai (yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą), pareiškėjas pateikė šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą. 3. Specialiosios žvejybos leidimai išduodami tam tikram žuvų kiekiui sugauti arba galioja specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį. Leidžiamą sugauti žuvų kiekį arba specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį nustato Žemės ūkio ministerijos arba Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją pagal pareiškėjo prašyme nurodytą pagrįstą poreikį. 4. Prašymą išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 5. Specialiosios žvejybos leidimą išduoti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos išduoda specialiosios žvejybos leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai leidimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. 6. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus specialiosios žvejybos leidimui išduoti arba prašyme pateikta ne visa privaloma pateikti informacija, specialiosios žvejybos leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas specialiosios žvejybos leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 7. Specialiosios žvejybos leidimas yra elektroninės arba pareiškėjo prašymu popierinės formos. 8. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, jeigu fizinis arba juridinis asmuo yra įtariamas specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, kurio metu padaryta žala žuvų ištekliams. 9. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir pažeidėjas sumoka jam skirtą baudą ir atlygina žuvų ištekliams padarytą žalą arba kai administracinio teisės pažeidimo byloje priimamas nutarimas nutraukti bylą. 10. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) rašytiniu fizinio arba juridinio asmens prašymu; 2) išduodant specialiosios žvejybos leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos; 3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriam buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas. 11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, specialiosios žvejybos leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi. SEPTINTASIS SKIRSNIS ŽUVŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR ATKŪRIMAS 22 straipsnis. Žuvų išteklių išsaugojimas 1. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti žuvis ir jų aplinką, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios palankias žuvų reprodukcijos, migracijos ir gyvenimo sąlygas. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims ir jų aplinkai neišvengiamas, projektuose turi būti numatytas žalos atlyginimas arba žalos kompensavimo priemonės, kurias turi atlikti darbų užsakovai. 2. Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms – atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus. 23 straipsnis. Žuvivaisa 1. Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas. 2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. 3. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. AŠTUNTASIS SKIRSNIS AKVAKULTŪRA 24 straipsnis. Akvakultūra 1. Akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais. 2. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal jos kompetenciją. 3. Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos (toliau – akvakultūros tvenkinių apsaugos juostos). 4. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama: 1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti); 2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti; 3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius; 4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus; 5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti; 6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti sąvartynus. 5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus: 1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha; 2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus. 6. Pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama: 1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti; 2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti; 3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. DEVINTASIS SKIRSNIS PREKYBA ŽVEJYBOS PRODUKTAIS IR PARAMA ŽUVININKYSTEI 25 straipsnis. Pirminis jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas 1. Pirminio žvejybos produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. 2. Pirminis žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose arba aukcionuose. Pirminį žvejybos produktų supirkimą Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose gali vykdyti Žuvininkystės tarnybai pranešę apie numatomą vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą ūkio subjektai arba žvejybos produktų gamintojų organizacijos. 3. Pirminio žvejybos produktų pardavimo aukciono nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija. 4. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju. 26 straipsnis. Teisė vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą 1. Ūkio subjektas, norintis vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, turi pateikti Žuvininkystės tarnybai pranešimą apie numatomos pirminio žvejybos produktų supirkimo veiklos pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žuvininkystės tarnybą. 2. Pranešimo formą ir pateikimo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba. Žuvininkystės tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir pateikimo tvarką, gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad ūkio subjektą būtų galima nustatyti ir įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą. 3. Per 3 darbo dienas nuo …