Išrašas Lietuvos Respublikos seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas posėdžio protokolas 2007-10-17 vilnius svarstyta: pa

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-10-17 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281(3) Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Preambulė Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos preambulės pirmąją pastraipą išdėstyti taip: “Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, pretendentų į kandidatus ir teisėjus atrankos, kandidatų į teisėjus ir teisėjų skyrimo, teisėjų karjeros, kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo, teisėjų veiklos vertinimo, atsakomybės procedūras, kandidatų į teisėjus ir teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais teismų veikla susijusius klausimus.”

Pritarti

3 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 3 ir 5 dalis išdėstyti taip:

2.1. “3. Niekas neturi teisės reikalauti, kad Kiekvienas teisėjas atsiskaitytų asmeniškai atsako dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.”

2.2. “5. Teisėjams suteikiamos socialinės tokios garantijos, atitinkančios kurios atitinka jų statusą ir užtikrinančios užtikrina jų nepriklausomumą..”

2.1. Nepritarti Teisėjo atsakomybę apibrėžia 44 straipsnio 6 d., tuo tarpu šis (3) straipsnis reglamentuoja būtent teisėjo nepriklausomybės garantijas. Kadangi sprendimus teismas priima Lietuvos Respublikos vardu, atsako Lietuvos valstybė. Jeigu bylą toliau nagrinėtų Europos žmogaus teisių teismas, atsakovu būtų Lietuvos Respublika.

2.2. Pritarti

4 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “1. Lietuvos Respublikos piliečiai gyventojai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.”

Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojai, nesantys Lietuvos Respublikos piliečiais, teise į teisminę gynybą naudojasi vadovaujantis to paties 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiai turi tokias pačias teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Užsieniečių teisinė padėties įstatyme nustatyta, kad užsieniečiais laikomi užsienio šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės.

7 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Viešai skelbiamame teismo sprendime, nuosprendyje, nutarime ar nutartyje baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės.”

Nepritarti Darbo grupė buvo nutarusi, kad toks reikalavimas neturėtų būti taikomas tarpiniams teismų sprendimams. Be to, siūloma nuostata yra kaip tik įgyvendinamos Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimo nuostatos.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 7 straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Užbaigus bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu visa jos medžiaga yra prieinama visuomenei, kiek tai nepažeidžia asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos ir komercinę paslaptį reglamentuojančių įstatymų nuostatų.”

Nepritarti Tai yra proceso įstatymų reguliavimo dalykas. Be to, šios nuostatos turėtų skirtis, atsižvelgiant į proceso rūšį.

10 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą, kurioje nurodo:

Pritarti Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 10 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia” ir „apžvalgą” bei šią dalį išdėstyti taip: „4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia kiekvienais metais daro metinį pranešimą Seime apie praėjusių metų teismų veikląos apžvalgą.”

Nepritarti Metinis pranešimas taptų teismų ataskaita Seimui, o tuo būtų pažeistas valdžių padalinimo principas.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 10 straipsnį 10(1) ir išdėstyti jį taip: „10(1) straipsnis. Teismų atskaitomumas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui metinę bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų veiklos ataskaitą.”

Nepritarti Teismų ataskaitų teikimas Seimui prieštarauja valdžių padalinimo principui.

11 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Siekiant pašalinti Teismų įstatymo redakcijos 11 straipsnio 2 ir 3 dalių prieštaravimą tarpusavyje, pakeisti 11 straipsnio 2 ir 3 dalis: “2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas, atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes, turi atitikti mokslo ir technikos pažangą. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.”

Nepritarti 3 dalyje yra nustatytas viešosios teisės principas, draudžiantis bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas.

Atsisakius principo atsiranda leidimas. Tuo tarpu šis straipsnis reglamentuoja būtent teismų nepriklausomumą.

12 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 12 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalį išdėstyti taip: “12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų Teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai Teismai steigiami įstatymais.”

Nepritarti Teismai yra viena iš Lietuvos Respublikos valdžių, veikia Lietuvos Respublikos vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 12 straipsnyje išbraukti 2 ir 3 dalis, papildyti 4 dalį žodžiais „jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu”, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais.

Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra Lietuvos Respublikos teismas, todėl tikslinga šiame įstatyme paminėti, kad šis teismas veikia Lietuvos Respublikoje, o jo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato atskiras įstatymas.

2 dalies papildymas laikytinas pertekliniu.

II dalies III skyriaus pirmasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti antros dalies trečiojo skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apylinkių” įrašant žodį „apylinkės” ir išdėstyti pavadinimą taip: „PIRMASIS SKIRSNIS APYLINKĖSIŲ TEISMAI”

Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apylinkės teismai – tai teismai, esantys vienoje apylinkėje.

14 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Apylinkės teismas susideda iš šio apylinkės teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Iš šių teisėjų skiriami šio apylinkės teismo pirmininkas, o šioje dalyje numatytais atvejais, ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (-ai). Be teisėjo pareigų, apylinkės teismo pirmininkas ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (-ai), jį (juos) paskyrus, atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai.”

Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje).

Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu II dalies III skyriaus antrasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti antros dalies trečiojo skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apygardų” įrašant žodį „apygardos” ir išdėstyti pavadinimą taip: „ANTRASIS SKIRSNIS APYGARDOSŲ TEISMAI”

Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apygardos teismai – tai teismai, esantys vienoje apygardoje.

18 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Apygardos teismas susideda iš šio apygardos teismo teisėjų, šio teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų. Iš šių teisėjų skiriami šio apygardos teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai. Be teisėjo pareigų, apygardos teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o apygardos teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas.

Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjai Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu paskirsto Respublikos Prezidentas apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”

Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje).

Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta.

Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą. “ Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“.

20 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjai Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius Seimo pritarimu ir motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu paskirsto Respublikos Prezidentas Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”

Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta.

Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”

Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“.

22 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjai Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Respublikos Prezidentui dėl paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių motyvuotai pataria Teisėjų taryba. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”

Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta.

Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: “4. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”

Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“.

II dalies IV skyriaus pirmasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti antros dalies ketvirtojo skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apygardų” įrašant žodį „apygardos” ir išdėstyti pavadinimą taip: „PIRMASIS SKIRSNIS APYGARDOSŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI”

Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apygardos administraciniai teismai – tai administraciniai teismai, esantys vienoje apygardoje.

24 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “24 straipsnis. Apygardos administracinis teismas Apygardos administracinis teismas susideda iš šio apygardos administracinio teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Iš šių teisėjų skiriami šio apygardos administracinio teismo pirmininkas, o šioje dalyje numatytais atvejais, ir apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas (-ai). Be teisėjo pareigų, apygardos administracinio teismo pirmininkas ir apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas (-ai), jį (juos) paskyrus, atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojai.”

Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje).

Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu

26 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų šio teismo pirmininko ir šio teismo pirmininko pavaduotojo. Iš šių teisėjų skiriami Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Be teisėjo pareigų, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas atlieka ir teismo administravimo funkcijas.”

Pritarti

28 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų priimant sprendimus analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismus saisto tik tos teisės aiškinimo taisyklės, kurios buvo suformuluotos šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka oficialiai paskelbtame teismo sprendime, nuosprendyje, nutarime ar nutartyje. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.”

Nepritarti Tikslinimas yra perteklinis, nes pagal projektą internete bus skelbiami visi sprendimai.

Seimo narys L. Sabutis Vadovaujantis teisės teorijos šaltiniais, pabrėžiančiais, kad teisės doktrina nėra griežtai atskirta nuo teisės normų, teisinės tikrovės ar teisinės praktikos, - pakeisti Teismų įstatymo redakcijos 28 straipsnio 1 ir 2 dalis: “1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimais, nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės sprendimais ir nutarimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais.

Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ nustatyta, kad Vyriausybė pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos.“ 2. Nepritarti Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 28 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimais”, išbraukti 2 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisės šaltiniai 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais.

Nepritarti 1 dalies papildymas yra perteklinis, nes to paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose.

Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą.

29 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Atsižvelgiant į tai, kad iš dėstomos Teismų įstatymo redakcijos 29 straipsnio 2 dalies turinio darytina prielaida, kad skliaustuose vardijamų teismų teisėjai gali nagrinėti šioje dalyje vardijamų subjektų bylas, taip pat suderinant su Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis arba proceso dalyvis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas teismas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teisėjui arba kitai teisėjų kolegijai. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai arba kiti artimi asmenys. “ Pritarti iš dalies 1. Nepritarti žodžių “teismo pirmininkas” išbraukimui, nes “teismas” reiškia teisėją arba teisėjų kolegiją. Todėl šiuo atveju formaliam bylos perdavimo sprendimui turėtų būti sudaryta teisėjų kolegija. Todėl tikslinga šią funkciją palikti teismo pirmininkui.

31 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 31 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Teisėjų tarybos” įrašyti „teisingumo ministro” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos pateiktomis ir teisingumo ministro patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.”

Nepritarti Teisingumo vykdymo organizavimo funkcijos perdavimas teisingumo ministrui prieštaraus valdžių padalinimo principui

32 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Papildyti įstatymo projekto 32 straipsnį nauja 5 dalimi bei pakeisti tolimesnių šio straipsnio dalių numeraciją: “5. Specialios teisėjų kolegijos sprendimai priimami kolegijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kolegijos sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas.”

Pritarti

34 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Teismų baigiamieji aktai, kuriais byla baigiama nagrinėti iš esmės, kiti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės, ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos, kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas, skelbiami Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Skelbiant šioje dalyje nurodytus baigiamuosius aktus, procesinius sprendimus, kitą medžiagą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gali būti išskiriama Aukščiausiojo Teismo arba Vyriausiojo administracinio teismo ypatingą reikšmę teismų praktikai formuoti turinčiais pripažinta aktų, sprendimų, medžiagos dalis.”

Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų baigiamieji aktai, procesiniai sprendimai, ir metinės teismų praktikos apžvalgos, kita medžiaga skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.”

Pritarti iš dalies 1. Nepritarti 1 dalies papildymui žodžiais “kuriais byla baigiama nagrinėti iš esmės, kiti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės”, kadangi baigiamojo akto sąvoka yra apibrėžta 7 straipsnio 3 dalyje, o taip pat nėra aišku, kas nustatytų, kurie procesiniai sprendimai laikytini tais, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

35 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Išbraukti 35 straipsnį atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją. “35 straipsnis. Leidinys „Teismų praktika“ 1. Leidinį „Teismų praktika“ sudaro trys dalys: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ ir „Tarptautinių teismų praktika“.

Nepritarti Neatsižvelgiant į tai, kad dauguma sprendimų bus skelbiama internete, netikslinga atsisakyti popierinio leidinio. Be to, tik šiame leidinyje yra skelbiama tarptautinių teismų praktika.

Seimo narys L. Sabutis Atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekte XP-2340(2) nustatomą šios administracijos kompetenciją užtikrinti teismų organizacinę veiklą, ir į tai, kad Teisingumo ministerijai – valstybės valdymo institucijai neturėtų būti pavedama leidybos ir leidinių platinimo funkcija, - 35 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.”

Pritarti Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 35 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Teisingumo ministerija” įrašyti žodžius „Nacionalinė teismų administracija” ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.”

Pritarti

44 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).”

1.

Nepritarti Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalis nenumato tokių nuostatų, kuriomis siūloma papildyti.

Pritarti Nepritarti Teisėjas iš viso negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Už administracinio teisės pažeidimo padarymą teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn.

Seimo narys L. Sabutis Siekiant pašalinti Teismų įstatymo redakcijos 44 straipsnio 6 dalies normų turinio tarpusavio prieštaravimų, 44 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: “6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią dėl to, kad byloje per suklydimą priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.”

Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 44 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija)” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija) perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.”

Nepritarti Papildymas laikytinas pertekliniu, nes pažeidimas yra fiksuojamas surašant protokolą. Tuo tarpu administracinėje teisenoje nutarimą skirti administracinę nuobaudą priima pareigūnas, turintis teisę skirti šią nuobaudą. Teisėjų atžvilgiu administracinės nuobaudos neskiriamos, jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Todėl teisėjų atžvilgiu nutarimas nėra priimamas.

45 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Papildyti įstatymo projekto 45 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių numeraciją: “5. Teisėjo veikla, nesusijusi su teisėjo pareigų vykdymu ar dalyvavimu teismų savivaldos institucijų veikloje, neturi trukdyti teisėjui atlikti savo tiesioginių pareigų Teisme.”

Pritarti iš esmės Atsižvelgiant į straipsnio struktūrą, papildyti šį straipsnį ne 5, o 4 dalimi.

III dalies VII skyrius Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau trečios dalies septintojo skyriaus pavadinime išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus atranka, stažuotė” ir pavadinimą išdėstyti taip: „VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS”

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: “VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS”

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

48 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (studijų trukmė ne trumpesnė kaip 3 metai ir jų metu surinkta ne mažiau kaip 120 kreditų už teisės dalykų studijas)(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus);”

Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

Nepritarti Toks siūlymas prieštarauja Seimo narės V. V. Margevičienės siūlymui, kuriam jau buvo pritarta.

Be to, kadangi aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas yra įgyjamas ir baigus pirmosios pakopos universitetines studijas, siūlymas nustatyti, kad studijų trukmė turi būti ne trumpesnė negu 3 metai, nesiderina su bendrąja pirmosios pakopos studijų trukme.

Pritarti Seimo narys L. Sabutis Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijai nėra būdinga asmens sveikatos priežiūros institucijos funkcija, - 48 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: “5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus;”

Nepritarti Teisingumo ministras dalyvauja tvirtinant sveikatos reikalavimus kitoms teisinėms pareigybėms – notarams, prokurorams.

Seimo narys J. Sabatauskas Siūlau pakeisti Teismų įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus:

2 3. Užsienyje įgytas universitetinis teisinis išsilavinimas atitinkančiu pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus)”, 6 punkte išbraukti žodį „kandidatų”, išbraukti 7 punktą ir 1 dalį išdėstyti taip: „1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus:

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 48 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus:

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

49 straipsnisSeimo narė

A. Staponkienė Siūlau pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “49 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu ar teisėju, jeigu jis:

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

51 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis 51 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Reikalavimus pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę suderinęs su Teisėjų taryba.”

Nepritarti Teisingumo ministras dalyvauja tvirtinant sveikatos reikalavimus kitoms teisinėms pareigybėms – notarams, prokurorams.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 51 straipsnyje žodį „kandidatas” pakeisti žodžiu „teisėjas” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kvalifikacinį egzaminą.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 51 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei išdėstyti straipsnį taip: “51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus ir teisėjų teisėjus sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų kvalifikacinį pretendentų į teisėjus egzaminą.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

52 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 52 straipsnyje žodį „kandidatas” pakeisti žodžiu „teisėjas”, žodžius „Respublikos Prezidentas” žodžiais „Teisėjų atrankos komisija”, 3 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus kandidatus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į teisėjus kandidatus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 52 straipsnio pavadinimą bei straipsnį ir išdėstyti straipsnį taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus teisėjus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į kandidatus teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

53 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 53 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje žodį „kandidatų” pakeisti žodžiu „pretendentų į teisėjus”, papildyti ir pakeisti 2, 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinis egzaminas 1. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą, pretendentų į teisėjus kandidatų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Nurodytos savybės bus tikrinamos kandidato stažuotės metu.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 53 straipsnio pavadinimą ir straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinis Pretendentų į teisėjus egzaminas 1. Kandidatų kvalifikacinio Pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą, kandidatų kvalifikacinio pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų kvalifikacinio Pretendentų į teisėjus egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

54 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 54 straipsnį Viešas konkursas į kandidatus Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau išbraukti 54 straipsnį.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

55 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 55 straipsnį Kandidatų stažuotė Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau išbraukti 55 straipsnį.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

56 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 56 straipsnį Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai 1. Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, Asmenys, išlaikę pretendentų į teisėjus egzaminą, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

57 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 57 straipsnyje žodžius „Respublikos Prezidento kanceliarija” pakeisti žodžiais „Pretendentų į teisėjus atrankos komisija”, žodį „kandidatas” žodžiu „pretendentas”, pakeisti ir papildyti 3 dalį, išbraukti 8, 9 ir 11 dalis, pakeisti 14 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) Respublikos Prezidento kanceliarija.

Nepritarti Tikslinga palikti, jog preliminarią pretendentų atranką organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija, o atrenka jau Atrankos komisija.

Nepritarti Atrankos komisija šiuo metu neturi savo tinklalapio internete. Visa informacija skelbiama Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę, kad pats Respublikos Prezidentas sudarys atrankos komisiją. Svarbiausia, kad daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių būtų ne teisėjai. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Kadangi Atrankos komisija yra Respublikos Prezidentui patarianti institucija, tikslinga kad jos veiklą aptarnautų Respublikos Prezidento kanceliarija.

Pritarti iš dalies Nustatyti, kad informacija papildomai skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 57 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip: “57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

58 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 58 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „apygardos administracinio teismo ar”, pirmoje dalyje išbraukti žodžius „administracinio teismo ar apygardos”, pirmos dalies antrame punkte žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, antroje dalyje išbraukti žodžius „apygardos administracinio teismo arba”, papildyti 1 dalį nauju punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus 1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas:

Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

581 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 58 straipsnį 58(1) straipsniu ir išdėstyti jį taip: „581 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo teisėjus 1. Apygardos administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas:

Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais.

59 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 59 straipsnio pirmos dalies pirmą punktą, trečioje dalyje vietoje žodžio „penkiolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, pakeisti pirmos dalies punktų numeraciją ir visą dalį išdėstyti taip: „1. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas:

Nepritarti TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje.

Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo.

60 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, antrame punkte vietoj žodžio „aštuonerių” įrašyti žodį „penkerių”, 5 punkte vietoje žodžio „aštuoniolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, pakeisti 1 dalies punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas:

Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo.

61 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 61 straipsnio 4 punkte vietoje žodžio „aštuoniolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka” ir šį punktą išdėstyti taip: „4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.”

Nepritarti Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo.

62 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 62 straipsnio pavadinime ir straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „Aukščiausiojo Teismo”, išbraukti 2 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Pretendentų į laisvas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas atranka 1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūroms atrinkti organizuojama atranka, kuriai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nepritarta pasiūlymui papildyti įstatymą 621 straipsniu.

621 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 62 straipsnį 62(1) straipsniu ir išdėstyti jį taip: „621 straipsnis. Pretendentų į laisvas Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas atranka Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūrų atranką organizuoja Teisėjų taryba.”

Nepritarti Visiškai nėra reglamentuota Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų atrankos tvarka.

64 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 64 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „paprastai” ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.”

Pritarti

65 straipsnisSeimo nariai

N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Atlikti hipotekos teisėjo funkcijas gali būti pavesta apylinkės teismo, prie kurio yra Hipotekos skyrius, teisėjui. Teisėjui Teisėjo specializaciją atlikti hipotekos teisėjo funkcijas paveda nustato apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją.”

Pritarti iš dalies Išbraukti žodžius “atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją”

68 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti 68 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu” įrašyti žodžius „Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas” ir straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos sprendimu Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.”

Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų

74 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 74 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „jo sutikimu”, išbraukti 4, 5, 6 dalis, pakeisti straipsnio dalių numeraciją ir šį straipsnį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą 1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo sutikimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.

Nepritarti Perkeliant teisėjus į kitas pareigas be jų sutikimo, jiems turėtų būti numatytos papildomos socialinės garantijos.

76 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 76 straipsnio 5 dalį papildyti žodžiais „Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.”

Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų

77 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 77 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo teisėją” ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą, arba paaiškėjus, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.”

Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų

80 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 80 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.”

Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų

84 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 84 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.”

Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų

85 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 85 straipsnio pavadinimą papildyti žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo”, 1 dalį žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „85 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pašalinimas iš pareigų 1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš teismo pirmininko ir teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.

Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų

87 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 87 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, išskyrus Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo narius, turi teisę Teisėjų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba aukštesnėsių pakoposų teismoų pirmininkasai, teisingumo ministras, kiti asmenys, susiję su byla, kurios nagrinėjime dalyvavo teisėjas. Siūlyti iškelti drausmės bylą Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui turi teisę tik Teisėjų taryba. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.”

Nepritarti 1. Netikslinga leisti teisingumo ministrui, kaip vykdomosios valdžios atstovui, būti subjektu, turinčiu teisę iškelti teisėjui drausmės bylą.

Įteisinus tokią nuostatą, kiekviena byla būtų pagrindas teisėjo drausminei atsakomybei, kadangi kiekvienu atveju yra nepatenkintų sprendimu.

88 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 88 straipsnio 2 dalį žodžiais „taip pat viešai skelbia interneto svetainėje” ir išdėstyti šią dalį taip: „2. Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai, taip pat viešai skelbia interneto svetainėje.”

Nepritarti Sprendimų paskelbimas internete numatytas 88 straipsnio 8 dalyje.

93 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 93 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius – du iš Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Vertinimo komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį.. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.”

Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ III dalies XII skyrius Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti trečios dalies 12 skyriaus pavadinimą išbraukiant žodžius „kandidatų į teisėjus” ir jį išdėstyti taip: „XII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS, TEISĖJŲ IR TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS”

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „XII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS, TEISĖJŲ IR TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS”

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

97 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 97 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus ir”, išbraukti pirmą dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo rūšys 1. Kandidatams į teisėjus jų stažuotės metu organizuojamas įvadinis mokymas – profesinių įgūdžių įgijimas.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 97 straipsnio pavadinimą ir išbraukti 1 straipsnio dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: “97 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo rūšys 1. Kandidatams į teisėjus jų stažuotės metu organizuojamas įvadinis mokymas – profesinių įgūdžių įgijimas.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

98 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Atsižvelgiant į Europos Chartiją dėl teisėjų statuso, kurioje pabrėžiama, kad institucija, atsakinga už teisėjų mokymų programų kontrolę turi būti nepriklausoma nuo vykdomosios ir leidžiamosios valdžios, ir į tai, kad visi personaliniai teisėjų duomenys ir jų mokymo statistika yra Nacionalinėje teismų administracijoje, - 98 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “1. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija ir įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. koordinuoja ir kontroliuoja Teisėjų taryba. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą ir papildomą šių asmenų kvalifikacijos tobulinimą gali organizuoti ir teismai.organizuoja Nacionalinė teismų administracija.”

Nepritarti Europos Chartijoje dėl teisėjų statuso nurodoma, kad institucija, atsakinga už teisėjų mokymų programų kontrolę turi būti nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, tuo pačiu pabrėžiant (4.4 punktas), kad nacionalinės teisėjų mokymo sistemos gali būti įgyvendintos per Teisingumo ministerijos įsteigtas mokymo įstaigas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įsteigusi Mokymo centrą, skirtą teisėjų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Todėl netikslinga ir neekonomiška keisti pagal Europos Chartijos dėl teisėjų statuso nuostatas sukurtą teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą. Be to, Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja mokymo centrai, kurių steigėjais dažniausiai yra Teisingumo ministerijos Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 98 straipsnio pavadinime, 1 ir 2 dalyse išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus ir” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „98 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo organizavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija, įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. Papildomą kvalifikacijos tobulinimą gali organizuoti ir teismai.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 98 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1 ir 2 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: “98 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo organizavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija, įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. Papildomą kvalifikacijos tobulinimą gali organizuoti ir teismai.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

99 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 99 straipsnio pavadinime, 1 dalyje išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus ir” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „99 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo finansavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti, kitoms mokymo išlaidoms numatomos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 99 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1 dalį ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: “99 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo finansavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti, kitoms mokymo išlaidoms numatomos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

100 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Suderinant su Valstybės tarnybos įstatymu ir su valstybės biudžeto programų sudarymo taisyklėmis, kuriose 100 straipsnio 2 dalyje vardijamų sudarytinų ir atskirai finansuojamų programų nėra, - 100 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:

104 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad “iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui”, 104 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: “7. Kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas Teisėjų taryba. Teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. “ Nepritarti Manytina, kad Teisėjų tarybai, kaip kolegialiai institucijai, nereikėtų pavesti tokių smulkių individualaus pobūdžio funkcijų.

III dalies XIV skyrius Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti trečios dalies XIV skyrių „Kandidatų į teisėjus socialinės garantijos”.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

Seimo narė A. Staponkienė Siūlau išbraukti trečios dalies XIV skyrių „Kandidatų į teisėjus socialinės garantijos”.

Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.

112 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Suderinant su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymais pagrindiniam komitetui dėl Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekto XP-2340(2) tobulinimo, ir į tai, kad visi personaliniai teisėjų duomenys ir jų mokymo statistika yra Nacionalinėje teismų administracijoje, - 112 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus jų sutikimu į teismo skyrius, nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti, paveda atlikti specialias teisėjo funkcijas, prireikus organizuoja papildomą teisėjų kvalifikacijos tobulinimą.”

Nepritarti Šiuo metu skirstant teisėjus į skyrius yra atsižvelgiama į jų pageidavimus. Be to, atranka iš karto vykdoma į konkretų skyrių.

Papildomo teisėjų mokymo organizavimas yra teismo pirmininko funkcija.

113 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad “iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui” , - 113 straipsnį išdėstyti taip: “113 straipsnis. Teismų organizacinės veiklos priežiūra 1. Teismų organizacinės Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka teismų pirmininkai, atskaitingi už ją Teisėjų tarybai.

Nepritarti Organizacinės veiklos priežiūra nesuponuoja teismų hierarchijos ar pavaldumo.

Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 113 straipsnio 1 dalį, papildyti jį nauja 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „1. Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka:

Nepritarti Netikslinga nustatyti, kad vieno teismo organizacinės veiklos priežiūrą atlieka visų aukštesniųjų teismų pirmininkai. Teismų sprendimų priežiūra vykdoma proceso įstatymų nustatyta tvarka.

115 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Suderinant su Viešojo administravimo, Administracinių bylų teisenos įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais administracinio valdymo teisinius santykius, - pakeisti 115 straipsno 2 ir 3 dalis bei papildyti šį straipsnį: “2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, pavaldus teismo pirmininkui.

5.4. Teismo kancleris saugo teismo antspaudą ir atsako už teismo antspaudo naudojimą.

Pritarti iš esmės

116 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą nuostatas bei siekiant suderinti tarpusavyje 115 ir 116 straipsnių normų turinį, - 116 straipsnio pavadinimą, straipsnio 2 ir 4 dalis išdėstyti taip:

Pritarti iš esmės

123 straipsnisSeimo narys

L. Sabutis Atsižvelgiant į 123 straipsniu apibrėžtą Teisėjų tarybos kompetencijos turinį (vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą), ir į tai, kad Teisėjų taryba neturi juridinio asmens statuso, todėl negali atlikti steigėjo funkcijų administracinio valdymo teisiniame santykyje,bei suderinant su Biudžeto sandaros įstatymo 4 ir 5 straipsniais, nustatančiais savarankiškų asignavimų valdytojų teisinį statusą ir jų pareigas pagal Biudžeto sandaros įstatymą, taip pat su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymais įstatymo projektui XP-2340(2),- pakeisti 124 straipsnio 21, 22 23 ir 24 punktus:

21.2. “22) kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos Nacionalinės teismų administracijos metines veiklos ataskaitas;”

21.3. “23) svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei;”

21.4. 24) tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtus biudžeto ir investicijų projektus;

Pritarti iš esmės Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 123 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „123 straipsnis. Teisėjų tarybos sudarymas ir jos narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, vykdanti Konstitucijos ir šio įstatymo numatytas funkcijas, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

Nepritarti Siūlomi Teisėjų tarybos sudarymo principai neatitinka Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimo nuostatų.

Tikslinimas yra perteklinis, kadangi visi Teisėjų tarybos nariai yra teisėjai.

124 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 124 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „124 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija Teisėjų taryba:

Nepritarti Teisėjų taryba skelbia savo pranešimus kasmet internete. Atsiskaitymas Seime prieštarautų valdžių padalinimo principui.

Šios funkcijos nėra pagrindinės, jos yra įteisintos kituose įstatymo straipsniuose.

Atrankos komisija yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija. Jos darbo tvarką ir atrankos kriterijus nustato Respublikos Prezidentas.

Šios funkcijos nėra pagrindinės, jos yra įteisintos kituose įstatymo straipsniuose.

125 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 125 straipsnio 1, 2, 5 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „125 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai 1.Teisėjų tarybos eilinius posėdžius paprastai kas mėnesį šaukia Teisėjų tarybos pirmininkas. Prireikus neeiliniai posėdžiai šaukiami Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva.

Nepritarti Kadangi nepritarta siūlymui, jog Vyriausybė ir Seimas skiria savo atstovus į Teisėjų tarybą.

126 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 126 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, po vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas Seimas ir Vyriausybė, tris keturis kandidatus iš Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo Administracinio Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją skiria visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria ne teisėjus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teisėjų Teisėjų taryba renka komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.”

Siūlau pakeisti 126 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4 punktus ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Be to, sunku įgyvendinti nuostatą “visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį”.

Pritarti

127 straipsnisSeimo narė

V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti 127 straipsnio 2 dalį, papildyti straipsnį naują šešta dalimi, pakeisti straipsnio dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „127 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sudarymas ir jo narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.