Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-10-17 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai  Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281(3) Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Preambulė Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos preambulės pirmąją pastraipą išdėstyti taip: “Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, pretendentų į kandidatus ir teisėjus atrankos, kandidatų į teisėjus ir teisėjų skyrimo, teisėjų karjeros, kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo, teisėjų veiklos vertinimo, atsakomybės procedūras, kandidatų į teisėjus ir teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais teismų veikla susijusius klausimus.” Pritarti 3 straipsnis Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 3 ir 5 dalis išdėstyti taip: 2.1. “3. Niekas neturi teisės reikalauti, kad Kiekvienas teisėjas atsiskaitytų asmeniškai atsako dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.” 2.2. “5. Teisėjams suteikiamos socialinės tokios garantijos, atitinkančios kurios atitinka jų statusą ir užtikrinančios užtikrina jų nepriklausomumą..” 2.1. Nepritarti Teisėjo atsakomybę apibrėžia 44 straipsnio 6 d., tuo tarpu šis (3) straipsnis reglamentuoja būtent teisėjo nepriklausomybės garantijas. Kadangi sprendimus teismas priima Lietuvos Respublikos vardu, atsako Lietuvos valstybė. Jeigu bylą toliau nagrinėtų Europos žmogaus teisių teismas, atsakovu būtų Lietuvos Respublika. 2.2. Pritarti 4 straipsnis Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “1. Lietuvos Respublikos piliečiai gyventojai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.” Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojai, nesantys Lietuvos Respublikos piliečiais, teise į teisminę gynybą naudojasi vadovaujantis to paties 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiai turi tokias pačias teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Užsieniečių teisinė padėties įstatyme nustatyta, kad užsieniečiais laikomi užsienio šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės. 7 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Viešai skelbiamame teismo sprendime, nuosprendyje, nutarime ar nutartyje baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės.” Nepritarti Darbo grupė buvo nutarusi, kad toks reikalavimas neturėtų būti taikomas tarpiniams teismų sprendimams. Be to, siūloma nuostata yra kaip tik įgyvendinamos Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimo nuostatos. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 7 straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Užbaigus bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu visa jos medžiaga yra prieinama visuomenei, kiek tai nepažeidžia asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos ir komercinę paslaptį reglamentuojančių įstatymų nuostatų.” Nepritarti Tai yra proceso įstatymų reguliavimo dalykas. Be to, šios nuostatos turėtų skirtis, atsižvelgiant į proceso rūšį. 10 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą, kurioje nurodo: 1) kiekvieno teisėjo dirbtų darbo dienų skaičių; 2) kiekvienam teisėjui vienasmeniškai, kaip teisėjų kolegijos nariui bei teisėjų kolegijos pranešėjui nagrinėti perduotų (paskirtų) bylų skaičių; 3) kiekvieno teisėjo vienasmeniškai bei kaip teisėjų kolegijos nario iš esmės išspręstų bylų skaičių; 4) skaičių apskųstų kiekvieno teisėjo vienasmeniškai bei kaip teisėjų kolegijos nario priimtų sprendimų, kuriais byla buvo išspręsta iš esmės; 5) skaičių panaikintų bei pakeistų kiekvieno teisėjo vienasmeniškai bei kaip teisėjų kolegijos nario priimtų sprendimų, kuriais byla buvo išspręsta iš esmės; 6) teisėjams paskirtos drausminės nuobaudos bei pažeidimai, už kuriuos jos buvo skirtos; 7) kitą informaciją apie teismų bei teisėjų veiklą.” Pritarti Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 10 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia” ir „apžvalgą” bei šią dalį išdėstyti taip: „4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia kiekvienais metais daro metinį pranešimą Seime apie praėjusių metų teismų veikląos apžvalgą.” Nepritarti Metinis pranešimas taptų teismų ataskaita Seimui, o tuo būtų pažeistas valdžių padalinimo principas. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 10 straipsnį 10(1) ir išdėstyti jį taip: „10(1) straipsnis. Teismų atskaitomumas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui metinę bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų veiklos ataskaitą.” Nepritarti Teismų ataskaitų teikimas Seimui prieštarauja valdžių padalinimo principui. 11 straipsnis Seimo narys L. Sabutis Siekiant pašalinti Teismų įstatymo redakcijos 11 straipsnio 2 ir 3 dalių prieštaravimą tarpusavyje, pakeisti 11 straipsnio 2 ir 3 dalis: “2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas, atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes, turi atitikti mokslo ir technikos pažangą. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.” 3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas. Nepritarti 3 dalyje yra nustatytas viešosios teisės principas, draudžiantis bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas. Atsisakius principo atsiranda leidimas. Tuo tarpu šis straipsnis reglamentuoja būtent teismų nepriklausomumą. 12 straipsnis Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 12 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalį išdėstyti taip: “12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų Teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai Teismai steigiami įstatymais.” Nepritarti Teismai yra viena iš Lietuvos Respublikos valdžių, veikia Lietuvos Respublikos vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 12 straipsnyje išbraukti 2 ir 3 dalis, papildyti 4 dalį žodžiais „jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu”, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais. 2. Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. 4. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, kartu gali nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu. 5.  3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. 6.  4. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai. 7. 5. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. 8. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai. 9. 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10. 8. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas, motyvuotai patarus Teisėjų tarybai. 11. 9. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.” Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra Lietuvos Respublikos teismas, todėl tikslinga šiame įstatyme paminėti, kad šis teismas veikia Lietuvos Respublikoje, o jo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato atskiras įstatymas. 2 dalies papildymas laikytinas pertekliniu. II dalies III skyriaus pirmasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti antros dalies trečiojo skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apylinkių” įrašant žodį „apylinkės” ir išdėstyti pavadinimą taip: „PIRMASIS SKIRSNIS APYLINKĖSIŲ TEISMAI” Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apylinkės teismai – tai teismai, esantys vienoje apylinkėje. 14 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Apylinkės teismas susideda iš šio apylinkės teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Iš šių teisėjų skiriami šio apylinkės teismo pirmininkas, o šioje dalyje numatytais atvejais, ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (-ai). Be teisėjo pareigų, apylinkės teismo pirmininkas ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (-ai), jį (juos) paskyrus,  atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai.” Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje). Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu II dalies III skyriaus antrasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti antros dalies trečiojo skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apygardų” įrašant žodį „apygardos” ir išdėstyti pavadinimą taip: „ANTRASIS SKIRSNIS APYGARDOSŲ TEISMAI” Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apygardos teismai – tai teismai, esantys vienoje apygardoje. 18 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Apygardos teismas susideda iš šio apygardos teismo teisėjų, šio teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų. Iš šių teisėjų skiriami šio apygardos teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai.  Be teisėjo pareigų, apygardos teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o apygardos teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas. Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjai Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu paskirsto Respublikos Prezidentas apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.” Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje). Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta. Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą. “ Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“. 20 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjai Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius Seimo pritarimu ir motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu paskirsto Respublikos Prezidentas Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.” Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta. Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.” Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“. 22 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjai Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Respublikos Prezidentui dėl paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių motyvuotai pataria Teisėjų taryba. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.” Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta. Seimo narys L. Sabutis Teismų įstatymo redakcijos 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: “4. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.” Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“. II dalies IV skyriaus pirmasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti antros dalies ketvirtojo skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apygardų” įrašant žodį „apygardos” ir išdėstyti pavadinimą taip:  „PIRMASIS SKIRSNIS APYGARDOSŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI” Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apygardos administraciniai teismai – tai administraciniai teismai, esantys vienoje apygardoje. 24 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “24 straipsnis. Apygardos administracinis teismas Apygardos administracinis teismas susideda iš šio apygardos administracinio teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Iš šių teisėjų skiriami šio apygardos administracinio teismo pirmininkas, o šioje dalyje numatytais atvejais, ir apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas (-ai). Be teisėjo pareigų, apygardos administracinio teismo pirmininkas ir apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas (-ai), jį (juos) paskyrus, atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojai.” Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje). Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu 26 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų šio teismo pirmininko ir šio teismo pirmininko pavaduotojo. Iš šių teisėjų skiriami Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Be teisėjo pareigų, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas atlieka ir teismo administravimo funkcijas.” Pritarti 28 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų priimant sprendimus analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismus saisto tik tos teisės aiškinimo taisyklės, kurios buvo suformuluotos šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka oficialiai paskelbtame teismo sprendime, nuosprendyje, nutarime ar nutartyje. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra  neišvengiama ar objektyviai būtina.” Nepritarti Tikslinimas yra perteklinis, nes pagal projektą internete bus skelbiami visi sprendimai. Seimo narys L. Sabutis Vadovaujantis teisės teorijos šaltiniais, pabrėžiančiais, kad teisės doktrina nėra griežtai atskirta nuo teisės normų, teisinės tikrovės ar teisinės praktikos, - pakeisti Teismų įstatymo redakcijos 28 straipsnio 1 ir 2 dalis: “1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimais, nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės sprendimais ir nutarimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais. 2. Teismus saisto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina. “ 1. Nepritarti Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas, vykdydamas Konstitucijoje jam numatytas funkcijas, priima nutarimus ir išvadas, o sprendimus priima tik atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės. Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ nustatyta, kad Vyriausybė pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos.“ 2. Nepritarti Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 28 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimais”, išbraukti 2 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisės šaltiniai 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais. 2. Teismus saisto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina. 3. 2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais bei atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimus. 4. 3. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra  neišvengiama ar objektyviai būtina.” Nepritarti 1 dalies papildymas yra perteklinis, nes to paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą. 29 straipsnis Seimo narys L. Sabutis Atsižvelgiant į tai, kad iš dėstomos Teismų įstatymo redakcijos 29 straipsnio 2 dalies turinio darytina prielaida, kad skliaustuose vardijamų teismų teisėjai gali nagrinėti šioje dalyje vardijamų subjektų bylas, taip pat suderinant su Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis arba proceso dalyvis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas teismas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teisėjui arba kitai teisėjų kolegijai. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai arba kiti artimi asmenys. “ Pritarti iš dalies 1. Nepritarti žodžių “teismo pirmininkas” išbraukimui, nes “teismas” reiškia teisėją arba teisėjų kolegiją. Todėl šiuo atveju formaliam bylos perdavimo sprendimui turėtų būti sudaryta teisėjų kolegija. Todėl tikslinga šią funkciją palikti teismo pirmininkui. 2. Išbraukti žodžius „arba kiti artimi asmenys“, nes jie nėra apibrėžti, tuo tarpu šioje dalyje asmenys laikytini giminaičiais. 31 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 31 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Teisėjų tarybos” įrašyti „teisingumo ministro” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos pateiktomis ir teisingumo ministro patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.” Nepritarti Teisingumo vykdymo organizavimo funkcijos perdavimas teisingumo ministrui prieštaraus valdžių padalinimo principui 32 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Papildyti  įstatymo projekto 32 straipsnį nauja 5 dalimi bei pakeisti tolimesnių šio straipsnio dalių numeraciją: “5. Specialios teisėjų kolegijos sprendimai priimami kolegijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kolegijos sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas.” Pritarti 34 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Teismų baigiamieji aktai, kuriais byla baigiama nagrinėti iš esmės, kiti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės, ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos, kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas, skelbiami Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Skelbiant šioje dalyje nurodytus baigiamuosius aktus, procesinius sprendimus, kitą medžiagą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gali būti išskiriama Aukščiausiojo Teismo arba Vyriausiojo administracinio teismo ypatingą reikšmę teismų praktikai formuoti turinčiais pripažinta aktų, sprendimų, medžiagos dalis.” Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų baigiamieji aktai, procesiniai sprendimai, ir metinės teismų praktikos apžvalgos, kita medžiaga skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.” Pritarti iš dalies 1. Nepritarti 1 dalies papildymui žodžiais “kuriais byla baigiama nagrinėti iš esmės, kiti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose suformuluotos teismus saistančios  teisės aiškinimo taisyklės”, kadangi baigiamojo akto sąvoka yra apibrėžta 7 straipsnio 3 dalyje, o taip pat nėra aišku, kas nustatytų, kurie procesiniai sprendimai laikytini tais, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės. 2. Atitinkamai 1 dalies 2 sakinyje ir 2 dalyje išbrauktini žodžiai “procesinius sprendimus”. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: 4. Prieiga prie šio straipsnio užbaigtų bylų archyvinės medžiagos bei nustatyta tvarka internete skelbiamos informacijos yra vieša ir nemokama. Duomenų bazės aprūpinamos elektroninėmis paieškos priemonėmis, o teismų archyvai – administraciniu bei kopijavimo aptarnavimu.“ Nepritarti Pasiūlymas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu 7 straipsniui, kuriam TTK nepritarė. 35 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Išbraukti 35 straipsnį atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją. “35 straipsnis. Leidinys „Teismų praktika“ 1. Leidinį „Teismų praktika“ sudaro trys dalys: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ ir „Tarptautinių teismų praktika“. 2. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos; 2) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas. 3. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos; 2) Vyriausiojo administracinio teismo  sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; 3) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Vyriausiasis administracinis teismas. 4. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Tarptautinių teismų praktika“ periodiškai skelbiama: 1) Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos asmenys arba Lietuvos valstybė; 2) kiti šios dalies 1 punkte išvardytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas. 5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 6. Leidinio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir leidinio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai leidinį „Teismų praktika“ gauna nemokamai, atsižvelgiant į poreikius, suderintus su Teisėjų taryba. 7. Šiame straipsnyje nurodytų teismų ir teisminių institucijų sprendimai leidinyje „Teismų praktika“ skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.” Nepritarti Neatsižvelgiant į tai, kad dauguma sprendimų bus skelbiama internete, netikslinga atsisakyti popierinio leidinio. Be to, tik šiame leidinyje yra skelbiama tarptautinių teismų praktika. Seimo narys L. Sabutis Atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekte XP-2340(2) nustatomą šios administracijos kompetenciją užtikrinti teismų organizacinę veiklą, ir į tai, kad Teisingumo ministerijai – valstybės valdymo institucijai neturėtų būti pavedama leidybos ir leidinių platinimo funkcija, - 35 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.” Pritarti Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 35 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Teisingumo ministerija” įrašyti žodžius „Nacionalinė teismų administracija” ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.” Pritarti 44 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).” 1.         2.         Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos nusikaltimo padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos nusikaltimo padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką.” 3.         Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjas be Teisėjų etikos ir drausmės komisijos  sutikimo negali  būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs pareigūnas perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjų etikos ir drausmės komisija gali duoti sutikimą patraukti teisėją administracinėn atsakomybėn, jei nusprendžia nekelti teisėjui drausmės bylos.” Nepritarti Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalis nenumato tokių nuostatų, kuriomis siūloma papildyti. Pritarti Nepritarti Teisėjas iš viso negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Už administracinio teisės pažeidimo padarymą teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn. Seimo narys L. Sabutis Siekiant pašalinti Teismų įstatymo redakcijos 44 straipsnio 6 dalies normų turinio tarpusavio prieštaravimų, 44 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: “6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią dėl to, kad byloje per suklydimą priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.” Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 44 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija)” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija) perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.” Nepritarti Papildymas laikytinas pertekliniu, nes pažeidimas yra fiksuojamas surašant protokolą. Tuo tarpu administracinėje teisenoje nutarimą skirti administracinę nuobaudą priima pareigūnas, turintis teisę skirti šią nuobaudą. Teisėjų atžvilgiu administracinės nuobaudos neskiriamos, jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Todėl teisėjų atžvilgiu nutarimas nėra priimamas. 45 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Papildyti įstatymo projekto 45 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių numeraciją: “5. Teisėjo veikla, nesusijusi su teisėjo pareigų vykdymu ar dalyvavimu teismų savivaldos institucijų veikloje, neturi trukdyti teisėjui atlikti savo tiesioginių pareigų Teisme.” Pritarti iš esmės Atsižvelgiant į straipsnio struktūrą, papildyti šį straipsnį ne 5, o 4 dalimi. III dalies VII skyrius Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau trečios dalies septintojo skyriaus pavadinime išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus atranka, stažuotė” ir pavadinimą išdėstyti taip: „VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: “VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 48 straipsnis Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (studijų trukmė ne trumpesnė kaip 3 metai ir jų metu surinkta ne mažiau kaip 120 kreditų už teisės dalykų studijas)(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus);” Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3) turi ne mažesnį kaip penkerių septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu;” Nepritarti Toks siūlymas prieštarauja Seimo narės V. V. Margevičienės siūlymui, kuriam jau buvo pritarta. Be to, kadangi aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas yra įgyjamas ir baigus pirmosios pakopos universitetines studijas, siūlymas nustatyti, kad studijų trukmė turi būti ne trumpesnė negu 3 metai, nesiderina su bendrąja pirmosios pakopos studijų trukme. Pritarti Seimo narys L. Sabutis Atsižvelgiant į tai, kad  Teisingumo ministerijai nėra būdinga asmens sveikatos priežiūros institucijos funkcija, - 48 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: “5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus;” Nepritarti Teisingumo ministras dalyvauja tvirtinant sveikatos reikalavimus kitoms teisinėms pareigybėms – notarams, prokurorams. Seimo narys J. Sabatauskas Siūlau pakeisti Teismų įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjus (toliau – kandidatas) kvalifikacinį egzaminą; 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Apylinkės teismo teisėju taip pat gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus. 2 3. Užsienyje įgytas universitetinis teisinis išsilavinimas atitinkančiu pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus)”, 6 punkte išbraukti žodį „kandidatų”, išbraukti 7 punktą ir 1 dalį išdėstyti taip: „1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjųus kvalifikacinį egzaminą.” 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti  48 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą. 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 49 straipsnis Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti  49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “49 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu ar teisėju, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; 4) neatitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų; 5) neatitinka kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 51 straipsnis Seimo narys L. Sabutis 51 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Reikalavimus pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę suderinęs su Teisėjų taryba.” Nepritarti Teisingumo ministras dalyvauja tvirtinant sveikatos reikalavimus kitoms teisinėms pareigybėms – notarams, prokurorams. Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 51 straipsnyje žodį „kandidatas” pakeisti žodžiu „teisėjas” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus teisėjus  ir teisėjų sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kvalifikacinį egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus  kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti  51 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei išdėstyti straipsnį taip: “51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus ir teisėjų teisėjus sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų kvalifikacinį pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus  kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 52 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 52 straipsnyje žodį „kandidatas” pakeisti žodžiu „teisėjas”, žodžius „Respublikos Prezidentas” žodžiais „Teisėjų atrankos komisija”, 3 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą”  ir šį straipsnį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus kandidatus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į teisėjus  kandidatus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus kandidatus pateiktus dokumentus. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus kandidatus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į teisėjus kandidatus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti teisėjo kandidatus kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į teisėjus kandidatus duomenų bazę ir pretendento į teisėjus kandidatus pateiktus dokumentus, Kandidatų Kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Teisėjų atrankos komisijai Respublikos Prezidentui; 2) pretendento į teisėjus kandidatus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į teisėjus kandidatus duomenų bazę ir pretendento į teisėjus kandidatus pateiktus dokumentus perduoda Teisėjų atrankos komisijai Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus kandidatus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus kandidatus.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti  52 straipsnio pavadinimą bei straipsnį ir išdėstyti straipsnį taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus teisėjus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į kandidatus teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus. Siekiant išsiaiškinti, ar pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentas per 30 dienų nuo kreipimosi privalo pateikti motyvuotą išvadą apie pretendento į kandidatus teisėjus atitikimą reikalavimams, keliamiems asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi. Prieš priimdamas sprendimą, Valstybės saugumo departamentas gali pretendentą į kandidatus teisėjus iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų jo paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. Pretendento į kandidatus teisėjus patikrinimo metu negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai, išskyrus operatyvinę aplausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į kandidatus teisėjus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti į kandidatus kvalifikacinį pretendento į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui; 2) pretendento į kandidatus teisėjus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į kandidatus teisėjus.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 53 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 53 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje žodį „kandidatų” pakeisti žodžiu „pretendentų į teisėjus”, papildyti ir pakeisti 2, 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:  „53 straipsnis. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinis egzaminas 1. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  pretendentų į teisėjus kandidatų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. 2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.. Keturis komisijos narius – du iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną iš visuomenėje gerai žinomų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, du skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė vieną - teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų taryba. 3. Egzaminas laikomas raštu. Egzamino programa sudaroma taip, kad būtų patikrinami pretendento į teisėjus gebėjimai taikyti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę, surašyti procesinius dokumentus, vadovauti teismo procesui. ą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų. 4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus. 6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Nurodytos savybės bus tikrinamos kandidato stažuotės metu. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti  53 straipsnio pavadinimą ir straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip:  „53 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinis Pretendentų į teisėjus egzaminas 1. Kandidatų kvalifikacinio Pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  kandidatų kvalifikacinio pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų kvalifikacinio Pretendentų į teisėjus egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. 2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Keturis komisijos narius renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, vieną – teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Teisėjų taryba. 3. Egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų. 4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus. 6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 54 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 54 straipsnį Viešas konkursas į kandidatus Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau išbraukti 54 straipsnį. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 55 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 55 straipsnį Kandidatų stažuotė Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau išbraukti 55 straipsnį. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 56 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 56 straipsnį Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai 1. Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, Asmenys, išlaikę pretendentų į teisėjus egzaminą, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą. 2. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, Egzamino išlaikymo data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data. 3.  Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.” Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. 57 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 57 straipsnyje žodžius „Respublikos Prezidento kanceliarija” pakeisti žodžiais  „Pretendentų į teisėjus atrankos komisija”, žodį „kandidatas” žodžiu „pretendentas”, pakeisti ir papildyti 3 dalį, išbraukti 8, 9 ir 11 dalis, pakeisti 14 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos Atrankos komisijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaroma Atrankos komisija ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus..  Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Tris atrankos komisijos narius iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, po vieną narį skiria Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Atrankos komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus nustato Teisėjų taryba. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 5. Atrankos  komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui. 6. Atrankos  komisijos  išvados dėl  pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 7. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas  ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Atrankos komisijos interneto svetainėje. 8. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėja …