LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 Vilnius (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272, Nr. 102-3215, Nr. 113-3619; 2001, Nr. 93-3255; 2002, Nr. 68-2759, 2771; 2003, Nr. 38-1732, Nr. 117-5319; 2004, Nr. 73-2515, Nr. 120-4436) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. 2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar retransliuotoju priima televizijos ir (ar) radijo programas. 2. Anonsas – atskira programos dalis, kurios tikslas – pristatyti laidas ar kitas programos dalis. 3. Antžeminė televizija – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą. 4. Antžeminis radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą. 5. Antžeminis radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei. 6. Antžeminis televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei. 7. Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos. 8. Asmens sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą. 9. Asmuo – fizinis, juridinis asmuo ir įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje. 10. Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas. 11. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 12. Bendrasis priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas televizijos ir (ar) radijo programoms priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 13. Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija. 14. Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys. 15. Galinis įrenginys – televizorius, radijo imtuvas, kitas transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginys. 16. Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis skleidžiant viešąją informaciją teikiamos informacinės visuomenės paslaugos. 17. Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas – asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę, kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį. 18. Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga. 19. Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą, kuris naudojasi informacinės visuomenės paslauga. 20. Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją. 21. Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę. 22. Kabelinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės televizijos tinklą. 23. Kabelinės televizijos tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis laidinė, naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius. 24. Kabelinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinį radijo tinklą. 25. Kabelinis radijo tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis laidinė, naudojama radijo programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius. 26. Laida – atskira programos dalis, paprastai turinti autorių(-us) ir vedėją(-us), pavadinimą ir transliavimo laiką. 27. Laikraštis – periodiškai leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys. 28. Mikrobangų daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per MDTV tinklą. 29. Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti. 30. Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų. 31. Nacionalinis transliuotojas – transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų. 32. Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra transliuotojo dalyvis, transliuotojo valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis garso, audiovizualinius kūrinius ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis. 33. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. 34. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. 35. Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 36. Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 37. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. 38. Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. 39. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. 40. Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. 41. Radijo dažnis (kanalas) – radijo dažnių juosta, būtina bent vienai programai perduoti. 42. Radijo programa – (toliau – programa) atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso kūrinių (laidų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. 43. Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 44. Regioninis laikraštis – laikraštis, kuris platinamas Lietuvos Respublikos apskričių teritorijose ir kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo išplatinama vienos apskrities teritorijoje. 45. Regioninis transliuotojas – transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų. 46. Reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį įvairia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu. 47. Rėmimas – finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikloje, teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, siekdamas išgarsinti savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus. 48. Retransliavimas – bet kokiomis techninėmis priemonėmis visuomenei transliuojamų užbaigtų programų ar jų dalių priėmimas ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu. 49. Retransliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis programų retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio retransliavimo sąlygos. 50. Retransliuotojas – retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris retransliuoja užbaigtas ir nepakeistas visuomenei transliuojamas programas arba atskiras jų dalis ir prisiima atsakomybę už tokio retransliavimo teisėtumą. 51. Siuntimas – su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į galinius įrenginius. 52. Smurtinio pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo. 53. Televizijos programa – (toliau – programa) atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. 54. Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 55. Teleparduotuvė – už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami tiesioginiai reklamos užsakovo siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų. 56. Televitrina – ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei. 57. Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei visų rūšių antžeminiais siųstuvais, kabeliniais, palydoviniais ar bet kokiais kitais elektroninių ryšių tinklais. Transliavimas neapima tokių perdavimo paslaugų, kai kokia nors informacija (telekopijos, elektroniniai duomenų bankai ar pan.) ar kitokie pranešimai pateikiami atskiru paslaugos gavėjo prašymu. 58. Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir nustatomos tokio transliavimo sąlygos. 59. Transliuotojas – transliavimo licenciją turintis asmuo arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kurie prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, patys jas kuria, rengia ir perduoda visuomenei arba jas nepakeistas leidžia siųsti kitam asmeniui. 60. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. 61. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. 62. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją. 63. Viešosios informacijos skleidėjas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. 64. Vietinis laikraštis – vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje platinamas laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo išplatinama vieno miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje. 65. Vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio programa transliuojama per vieną radijo, televizijos stotį. 66. Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. 67. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. 68. Žalingas įprotis – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. 69. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. 70. Žinių laida – vientisa programos dalis, susidedanti iš aktualios visuomenei informacijos apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis. 71. Žurnalas – iliustruotas informacinis leidinys su viršeliu, leidžiamas nustatytu periodiškumu (savaitinis, mėnesinis, ketvirtinis ir kt.), skirtas įvairiai auditorijai, spausdinantis įvairių žanrų rašinius. 72. Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. 3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai 1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. 2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. 3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. 4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises. II SKYRIUS INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA 4 straipsnis. Informacijos laisvė 1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. 2. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų, priėmimas ir retransliavimas iš Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos šalių. 5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją 1. Kiekvienas asmuo turi teisę: 1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse; 2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas; 3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus; 4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai. 2. Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją. 6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų 1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. 4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. 7. Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Redagavimo apribojimai Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją. 8 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis Viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas. 9 straipsnis.         Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. 10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę 1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. 2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. 12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas 1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. 2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis. 3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai. III SKYRIUS ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE 13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo; 4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo; 5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose; 6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais. 14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga 1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. 2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. 3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. 15 straipsnis. Atsakymo teisė Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. 16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas 1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. 2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą). 17 straipsnis. Nepilnamečių apsauga 1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu. 2. Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. 3. Neskelbtinos informacijos kontrolę ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką nustato Vyriausybė. 18 straipsnis. Neteikiama informacija 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija. 2. Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. 3. Apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis. 19 straipsnis. Neskelbtina informacija 1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: 1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę; 3) kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; 4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai; 5) propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. 2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. 3. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. 4. Spaudos leidinių, garso, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų, informacinės visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinio, pornografinio, smurtinio pobūdžio ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė. 20 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus 1. Gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 21 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga Literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. IV SKYRIUS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ, SKLEIDĖJŲ IR JŲ DALYVIŲ, ŽURNALISTŲ TEISINIS STATUSAS IR VEIKLOS SĄLYGOS PIRMASIS SKIRSNIS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ, SKLEIDĖJŲ, ŽURNALISTŲ STATUSO REGLAMENTAVIMAS 22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai 1. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, teisės aktai ir šalių susitarimai. 2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių asmenys, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. 3. Pardavus ar kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar retransliuotojo akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija). 4. Jei pardavus ar kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turinčio transliuotojo ar retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas(-ai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui(-ims) kitais pagrindais, akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos rašytinį sutikimą. 5. Komisija gali atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, jeigu: 1) transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų duomenų arba pateikė neteisingus duomenis; 2) transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantiems įsigyti asmenims įstatymų nustatytais atvejais draudžiama būti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais; 3) perleidžiant ir įsigyjant transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), vyksta koncentracija ir nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas, kai pagal Konkurencijos įstatymą toks leidimas būtinas. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį. 8. Viešosios informacijos rengėjai: 1) skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; 2) privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais; 3) fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus, piketus ir pan. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų; 4) neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; 5) privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti; 6) neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas, siekiant tikroviškumo; 7) neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi diskriminuoti kitų religijų; 8) turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami; 9) neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai. 23 straipsnis. Žurnalistas ir jo santykiai su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais 1. Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo. 2. Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jam atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar jiems atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės už panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti. 3. Žurnalisto profesinį ir teisinį statusą bei socialines garantijas nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 24 straipsnis.       Duomenys apie vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų ir informacinės visuomenės informavimo priemonių dalyvius 1. Vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijos, išskyrus nurodytas šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius ir balsų dalis procentais. Minėti viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30 dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus, jų narius ir informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais. Vyriausybės įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti miesto ar rajono, regioninio arba nacionalinio lygio laikraščių, žurnalų ir informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijų pateiktus duomenis. 2. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, kokių vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų ir informacinės visuomenės informavimo priemonių dalyviai jie yra. 3. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, žurnalistai privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama. 4. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nepateikimą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos nepaskelbimą įstatymų nustatyta tvarka taikoma atsakomybė. 5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos taikomos tik toms informacinės visuomenės informavimo priemonėms, kurių valdytojas yra juridinis asmuo. 25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai 1. Transliuotojas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai tais atvejais, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami Lietuvoje; 2) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje; 3) pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje; 4) didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba ir Lietuvoje, ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje; 5) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje; 6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje, ne Europos Sąjungos narėje, arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje. 2. Transliuotojas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės arba kitos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios šalies jurisdikcijai, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei atitinka šias sąlygas: 1) transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo dažniu); 2) transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybės suteiktais ryšio palydovo ištekliais; 3) transliuotojas nesinaudoja nei Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo dažniu), nei Lietuvos valstybės suteiktais ryšio palydovo ištekliais, bet naudojasi Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą. 3. Lietuvos Respublikos jurisdikcija gali būti taikoma ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytiems transliuotojams, jeigu jų veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės saugumui, vartotojų apsaugai, kai valstybių, kurių jurisdikcijai tie transliuotojai priklauso, kompetentingos institucijos nesiėmė priemonių užkirsti kelią tokiai jų veiklai, kai atitinkamos Lietuvos institucijos į jas oficialiai kreipėsi. 26 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas 1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar turėdamas šio leidimą. 2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų įstatymų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų. 3. Užsienyje parengtų radijo ir (ar) televizijos programų laisvas retransliavimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas, jeigu: 1) užsienyje parengtoje programoje ar jos dalyje platinama šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta neskelbtina ir draudžiama informacija; 2) platinama informacija pažeidžia šio įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi; 3) platinama informacija pažeidžia kitas šio įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taikomus priimančios valstybės visuomenei skirtoms transliuojamoms programoms, ir jeigu programą priimanti valstybė raštu pranešė programą platinančiam transliuotojui ir (ar) retransliuotojui apie pastebėtą pažeidimą, o šis per 15 dienų nuo pranešimo nepašalino pažeidimo arba per pastaruosius 12 mėnesių padarė ne mažiau kaip du panašius pažeidimus. 4. Komisija priima sprendimą dėl užsienyje parengtos programos retransliavimo Lietuvos Respublikoje sustabdymo ir nustato konkrečią datą, nuo kurios turi būti sustabdytas programos retransliavimas Lietuvos Respublikoje. Retransliuotojas privalo sustabdyti nurodytos programos retransliavimą nuo Komisijos sprendime nurodytos datos. 27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams 1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams. 2. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu. 28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 1. Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 3. Fondo lėšų šaltiniai: 1) valstybės dotacijos (subsidijos); 2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos; 3) užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas; 4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas: 1) kultūros, meno leidinių; 2) šviečiamojo pobūdžio leidinių; 3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos); 4) radijo ir televizijos; 5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių); 6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 6. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė. 7. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. 29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje 1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių. 2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu. 3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti apribojimai. 30 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno įstaiga, veikianti pagal šį ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. 31 straipsnis. Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas 1. Lietuvos Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus radijo programų transliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip pat fizinių asmenų nekomerciniais tikslais šiais tinklais vykdomą transliavimą ir LRT atliekamą transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją. Transliavimo ir retransliavimo licencijas, suteikiančias teisę įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę programų transliavimui ir (ar) retransliavimui panaudoti savo turimus elektroninių ryšių tinklus arba teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga, išduoda Komisija. 2. Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą numatytus transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, turintiems Komisijos išduotas licencijas su teise steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus) kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia Komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Komisija šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas. 4. Į transliavimo ar retransliavimo licenciją, išskyrus atvejus, kai programų transliavimui ir (ar) retransliavimui nenaudojami Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane numatyti radijo dažniai (kanalai), kartu su radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai pateiktas radijo dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į Komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. 5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš 6 mėnesius įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją, pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, prieš 12 mėnesių įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu: 1) to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai; 2) Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui; 3) radijo dažnis (kanalas) pagal Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai; 4) keičiamas Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas. 6. Radijo dažniai (kanalai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuoti. 7. LRT veikla nėra licencijuojama. LRT programų transliavimui užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis licencijomis. 8. Licencijų rūšis, jų išdavimo ir pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės. Šias taisykles tvirtina Komisija. 9. Išduodant licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims, įsipareigojusiems transliuoti programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kiti transliuotojai. 10. Transliavimo ir retransliavimo licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytus atvejus. 11. Transliavimo ir retransliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais: 1) mokslo arba švietimo institucijoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti iki 20 W galios antžemine televizijos, radijo stotimi; 2) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kabelinės televizijos, radijo tinklais; 3) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas; 4) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus); 5) kitais atvejais, kai tai numatyta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginiame plane. 12. Užmokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą dydį nustato Komisija. Komisija kartu su Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje tvirtina užmokesčio už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato užmokesčio už licenciją dydį. Užmokestis už licenciją pervedamas Fondui garso ir vaizdo projektams remti. 13. Komisijos išduota licencija transliuotojui ir (ar) retransliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu elektroninių ryšių tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją turintys asmenys su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais gali sudaryti sutartis siųsti ir (ar) retransliuoti programas. 14. Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip trims mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo sustabdymo arba licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo reikalavimus ar licencijos sąlygas: 1) platina šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą neskelbtiną ir draudžiamą informaciją; 2) pažeidžia pagrindines licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos (retransliuojamos) programos ir jeigu jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda; 3) pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jeigu jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda; 4) laiku nesumoka užmokesčio už licenciją; 5) nemoka šio įstatymo nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti, jeigu jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį pat pažeidimą buvo skirti du įspėjimai. 15. Komisija sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu: 1) licencijos turėtojas atsisako licencijos; 2) licencijos turėtojas yra likviduojamas arba reorganizuojamas; 3) licencijos turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau kaip tris mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos; 4) licencijos turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti licencijuojamos veiklos; 5) licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis; 6) licencijos turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo termino pabaigos padaro tokį pat pažeidimą; 7) licencijos turėtojas transliuoja ir (ar) retransliuoja programą(-as), kai laikinai sustabdytas jo licencijos galiojimas; 8) negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkai arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui(-ims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys; 9) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo; 10) pasibaigia leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) galiojimo terminas ir įstatymų nustatyta tvarka Ryšių reguliavimo tarnyba jo nepratęsia. 16. Komisija, priimdama sprendimą dėl laikino licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis negu įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) licencijuojamą veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo galiojimą. Teismui nepanaikinus Komisijos sprendimo dėl laikino licenci …