Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „būtingės nafta“, „mažeikių nafta“ ir „naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ „BŪTINGĖS NAFTA“, „MAŽEIKIŲ NAFTA“ IR „NAFTOTIEKIS“ REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL STRATEGINIO INVESTUOTOJO PRIPAŽINIMO“ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMUI 2000 m. spalio 18 d.

Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Teodoros Staugaitienės, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjų – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupių atstovams Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir advokatui Gediminui Bulotui, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultantui Dariui Karveliui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2000 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėjo bylą Nr. 29/98-16/99-3/2000 pagal pareiškėjų – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupių prašymus ištirti, ar Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat ar Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui.

Konstitucinis Teismas nustatė:

I 1. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2482), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2483), Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2484) ir nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ (Žin., 1998, Nr. 90-2485).

Seimo narių grupė 1998 m. lapkričio 9 d. prašyme prašo ištirti, ar:

Prašymas grindžiamas šiais motyvais.

Pagrindinės parlamento kompetencijos objektas tradiciškai yra ir išskirtinė jo teisė tvirtinti mokesčius bei esminius valstybės turtinius įsipareigojimus. Šios kompetencijos delegavimas Vyriausybei ar kitai valstybinei institucijai Konstitucijoje nėra numatytas. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje bei Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo 1 straipsnyje numatyta Vyriausybės teisė ne trejiems, o dešimčiai metų savavališkai atleisti kai kuriuos ūkio subjektus nuo naujų ar pakitusių mokesčių mokėjimo. Šiomis įstatymų nuostatomis sudaroma galimybė valstybės esminį turtinį įsipareigojimą priimti ne Seimo, bet Vyriausybės aktu. Minimi įstatymai pažeidžia Seimo galias. Todėl ginčijamos įstatymo normos prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 128 straipsnio 1 daliai ir valstybės valdžių atskyrimo principui.

Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus įstatymų priėmimo procedūrai. Pareiškėjas teigia, kad minėti įstatymai buvo priimti skubos tvarka. Konstitucija reikalauja, kad skubios tvarkos procedūra būtų reglamentuota įstatymu. Ši procedūra apibrėžiama tik Lietuvos Respublikos Seimo statute, kuris formaliąja prasme nėra įstatymas. Seimas negalėjo šių įstatymų svarstyti skubos tvarka, taigi jis pažeidė Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad Seimas, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsniu reglamentuodamas individualaus ūkio subjekto veiklą, prisiėmė vykdomajai valdžiai priklausančią esminę kompetenciją ir taip peržengė savo konstitucines galias bei pažeidė Konstitucijos 1 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies normose įtvirtintą valstybės valdžių atskyrimo principą.

Pareiškėjo teigimu, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatomi reikalavimai savarankiškų ūkio subjektų reorganizavimui pažeidžia šių subjektų teises į nuosavybės neliečiamumą, todėl šio įstatymo ginčijamos normos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. Jos taip pat varžo įmonių ir jų akcininkų nuosavybės teises, neleidžia sąžiningai konkuruoti, todėl prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 bei 4 dalių normoms.

Pareiškėjo nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti, kad įmonės akcininkui negali priklausyti tam tikra šios bendrovės akcijų dalis, ir valstybei bei strateginiam investuotojui suteikianti teisę nesilaikyti šio apribojimo, pažeidžia asmenų lygybės įstatymui principą ir sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl ši įstatymo norma prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims.

Pareiškėjas nurodo, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies norma varžo akcininkų teises laisvai disponuoti savo turtu, nes valstybė ar strateginis investuotojas turi pirmumo teisę įsigyti jų parduodamas akcijas. Taigi ginčijama norma pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina ūkio subjektų nelygybę įstatymui, kuria privilegijas konkuruojant ūkinėje veikloje. Taip, pareiškėjo nuomone, yra pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė ir draudimas monopolizuoti gamybą, todėl ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies nuostata, suteikianti galimybę strateginiam investuotojui įsigyti tam tikrą dalį reorganizuotos įmonės akcijų, paneigia galimybę valstybei turėti sprendžiamojo balso teisę, todėl ginčijamo Seimo nutarimo normos prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintai normai, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse sprendžiamoji galia turi būti palikta valstybei.

Seimo narių grupė 1999 m. birželio 22 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar:

Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais.

Jei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas laikytinas konstituciniu, tai jo normas galima keisti tik 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, o Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo priimtas paprasta balsų dauguma. Šiuo įstatymu sukuriama nauja norma, leidžianti strateginiam užsienio investuotojui tapti monopolija, kadangi, užsienio ūkio subjektui įsigijus 66 procentų akcijų, iš Lietuvos valstybės yra atimamas sprendžiamasis balsas. Tokia norma prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo normai, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse sprendžiamoji galia turi būti palikta valstybei. Vadinasi, įstatymo priėmimo procedūra prieštarauja Konstitucijos 69 straipsniui.

Pareiškėjo nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsniu sukuriamos naujos normos, todėl, jei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas yra konstitucinis, yra pažeidžiamas teisės aktų suderinamumo principas. Ar įstatymas yra konstitucinis, kai nėra konstitucinių įstatymų sąrašo, turi būti sprendžiama pagal įstatymo svarbą, taip pat pagal jo priėmimo kontekstą. Taigi Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnis prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 1 ir 67 straipsniams.

Pareiškėjas mano, kad, pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta „, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnį strateginiam investuotojui suteikus išskirtines teises, jis įgyja galimybę kontroliuoti monopoliją, todėl ši norma prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies normai, nustatančiai, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, 4 dalies normai, kad draudžiama monopolizuoti gamybą bei rinką, ir 5 dalies normai, kad valstybė gina vartotojo interesus.

Seimo narių grupė 1999 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar:

Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme tiesiogiai pripažįstama, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ yra esminę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turintis objektas. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus nustato Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris pagal savo esmę turi būti laikomas konstituciniu. Kadangi Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu sukuriama nauja norma, prieštaraujanti įtvirtintajai konstituciniame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, jo priėmimo procedūra neatitinka Konstitucijos 69 straipsnyje konstitucinio įstatymo priėmimui nustatytų reikalavimų.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikiama pirmumo teisė įsigyti akcininkų parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas. Šiuo įstatymu nustačius tam tikrų subjektų pirmumo teisę įsigyti savininkų perleidžiamas akcijas yra pažeidžiamos šių savininkų subjektinės nuosavybės teisės. Taip pat bus pažeidžiami nuosavybės ir asmens ūkinės veiklos laisvės principai. Taigi ginčijama įstatymo norma prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 46 straipsnio 1 daliai.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims. Šių straipsnių normos suteikia išskirtines teises strateginiam investuotojui, todėl jos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, kurioje įtvirtinta norma, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ginčijamu įstatymu valstybė atsisako sprendžiamojo balso akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ ir praranda nemenką pelno dalį. Todėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsnių normos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, pagal kurią draudžiama monopolizuoti gamybą bei rinką. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog valstybė gina vartotojo interesus. Lemiamą balsą suteikus strateginiam investuotojui, sudaromos galimybės pažeisti vartotojų interesus. Valstybė, atsisakydama sprendžiamojo balso akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį, nes ji negalės ginti vartotojų interesų.

Konstitucinis Teismas 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymus sujungė į vieną bylą.

II Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultanto D. Karvelio 1999 m. gruodžio 14 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad vertinant Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio atitikimą Konstitucijos normoms reikia analizuoti faktines šio įstatymo priėmimo aplinkybes. Jo normos sukūrė teisines prielaidas išvengti didelių ekonominių nuostolių bei sudaryti sąlygas privatizuoti naftos ūkį. Jos reguliuoja specialiuosius teisinius santykius, atsirandančius reorganizuojant akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“. Pagal reguliavimo objektą ginčijamas įstatymas laikytinas specialiuoju norminiu teisės aktu. Seimas, priimdamas šį įstatymą, nepažeidė Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“: jis realizavo konstitucinę nuostatą, kad „valstybė gina vartotojo interesus“.

D. Karvelis pažymėjo, kad pagal Seimo statutą konstituciniais įstatymais laikomi Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti įstatymai, Konstitucijos pataisos, tiesiogiai Konstitucijoje nurodyti įstatymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai, nurodyti įstatyme dėl konstitucinių įstatymų sąrašo. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas nepriklauso tokiems konstituciniams įstatymams. Nėra teisinio pagrindo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą laikyti konstituciniu bei turinčiu viršenybę ginčijamo įstatymo atžvilgiu.

D. Karvelio manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad galiojančiuose įstatymuose nėra sąvokos „natūralios monopolijos“. Europos Sąjungos teisė nedraudžia paties ūkio subjektų dominavimo rinkoje. Dominavimo uždraudimas reikštų konkurencijos ribojimą, dėl to nukentėtų vartotojų interesai. Europos Sąjungos sutartyje draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų nustatymas, gamybos, rinkos ar techninės raidos apribojimas arba kontroliavimas vartotojų nenaudai, taip pat subjektų diskriminacija nacionalinės priklausomybės pagrindu.

III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas tuometinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro V. Pakalniškio 1999 m. kovo 29 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis šių bendrovių reorganizavimo procesą, investicijas ir reikalavimus akcijų paketo savininkams. Teisės teorijos principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma. Pats minėtas įstatymas apibrėžė jo ir bendrųjų įstatymų (Akcinių bendrovių, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo) teisinį santykį, nustatydamas, kad minėtų akcinių bendrovių reorganizavimo tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, o privatizavimą – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, jeigu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas nenumato kitaip.

Specialiąsias normas galėjo nustatyti tik Seimas, bet ne Vyriausybė. Taigi valdžių padalijimo principas nebuvo pažeistas. V. Pakalniškio nuomone, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ neprieštarauja Konstitucijai.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas tuometinio Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. Babiliaus 1999 m. kovo 26 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių įstatyme yra numatytas akcinių bendrovių reorganizavimas jungimo būdu, t. y. prie tęsiančios veiklą akcinės bendrovės yra prijungiamos kitos bendrovės. Priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę akcininkai gali ne mažiau kaip 2/3 balsų. Prieš reorganizavimą Vyriausybė buvo minėtų akcinių bendrovių kontrolinio akcijų paketo savininkė ir teisėtai pakankama balsų dauguma priėmė sprendimą jas reorganizuoti. Specialusis minėtų akcinių bendrovių reorganizavimo įstatymas, palyginti su galiojančiu Akcinių bendrovių įstatymu, nenumato papildomo akcininkų turtinių ir neturtinių teisių realizavimo suvaržymo ar šių teisių apribojimo. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies norma, numatanti valstybės pirmumo teisę įsigyti kitų akcininkų parduodamas ar kitaip perleidžiamas bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas, nepažeidžia teisės į nuosavybės neliečiamumą, ji tik nustato tam tikrą disponavimo turtu tvarką. V. Babiliaus nuomone, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta „, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Seimo nario S. Malkevičiaus 2000 m. kovo 21 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad konstitucinė nuostata „nuosavybė yra neliečiama“ šios bylos kontekste reiškia, jog Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normos įgalina akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ kontrolinio akcijų paketo turėtoją valstybę realizuoti nuosavybės valdymo, jos perleidimo, pardavimo, dovanojimo ir kitas teises. Minėto įstatymo normos atitinka laisvosios rinkos santvarką, nes kiekvienas pirkėjas turi teisę ir galimybę pasirinkti tiekėją. Seimo nario S. Malkevičiaus nuomone, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. Milaknio 2000 m. kovo 15 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas pagal savo priėmimo procedūrą neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsniui. Valstybės strateginiai interesai ir saugumas užtikrinami specialiaisiais įstatymais nepriklausomai nuo ūkio subjektų nuosavybės formos. V. Milaknio nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijos preambulei, Konstitucijos 1 ir 67 straipsniams. Pareiškėjų teiginys, kad strateginis investuotojas įgijo sprendžiamojo balso teisę, yra neteisingas, nes valstybė turi 59,3 procento akcijų. Ginčijamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies norma nepažeidžia reorganizuojamos įmonės akcininkų teisės disponuoti savo akcijomis. Vyriausybei atsisakius įgyti parduodamas akcijas, jas akcininkai gali parduoti pasirinktam asmeniui už anksčiau paskelbtą kainą. V. Milaknio manymu, ginčijamas įstatymas nepažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro G. Balčiūno 2000 m. kovo 16 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad pareiškėjas nepagrįstai laiko Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą konstituciniu įstatymu. Įstatymų suderinamumo problemas sprendžia tik Seimas. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas buvo priimtas teisėtai, kadangi buvo laikomasi bendrų konstitucinių įstatymų priėmimo taisyklių. Taigi šio įstatymo priėmimo procedūra ir jo 1 bei 2 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus V. Vadapalo 2000 m. kovo 15 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog strateginiam investuotojui įsigyjant akcijas, akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ sudarant sutartis dėl kontrolės teisės įsigijimo akcinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“ netaikomos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 skirsnio nuostatos. Pats ūkio subjekto dominavimas rinkoje nereiškia piktnaudžiavimo. Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pats faktas, kad įmonė užima dominuojančią padėtį, nėra pažeidimas, o tik reiškia, jog nepriklausomai nuo dominavimo priežasčių atitinkama įmonė turi specialią pareigą susilaikyti nuo elgesio, kuris iškraipytų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Kitoje byloje šis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad veiksmai, kurie silpnina konkurencinę rinkos struktūrą, gali būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje ir dėl to yra draudžiami.

IV Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai Seimo narys V. P. Andriukaitis ir advokatas G. Bulotas pateikė papildomų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjų prašymus.

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas D. Karvelis iš esmės pakartojo rašytiniame paaiškinime išdėstytus argumentus.

Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo specialistas Lietuvos energetikos instituto ekspertas dr. J. Kugelevičius.

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

I 1. Seimas 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą, Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymą ir nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymu nustatyta akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo tvarka, investicijų į bendrovę, tęsiančią veiklą po reorganizavimo, sąlygos bei tvarka ir reikalavimai akcijų paketų savininkams. Kiti nurodyti įstatymai ir Seimo nutarimas yra susiję su Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymu.

Seimo narių grupė 1998 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos nurodytų teisės aktų normos pagal turinį atitinka Konstituciją, ar minėti įstatymai pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui.

Seimo narių grupė 1999 m. birželio 22 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas pagal priėmimo tvarką ir turinį neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo narių grupė 1999 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas pagal priėmimo tvarką ir turinį neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1999 m. spalio 5 d. redakciją tirs atsižvelgdamas į šio įstatymo ankstesnes redakcijas.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymi, jog pareiškėjų ginčytai Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad Vyriausybė turi teisę strateginiam investuotojui mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų, analogiška nuostata yra išdėstyta ir Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šios nuostatos atitikimą Konstitucijai Konstitucinis Teismas tirs šioje byloje.

Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti ir šioje byloje netiria su ginčijamais įstatymais ir Seimo nutarimu susijusių Vyriausybės sutarčių ar kitokių susitarimų su strateginiu investuotoju, nenagrinėja jų rengimo ir pasirašymo, taip pat jų įgyvendinimo.

Konstitucinis Teismas pirmiausia nagrinės, ar pareiškėjų nurodyti įstatymai atitinka Konstitucijos 69 straipsnį, nustatantį įstatymų, taip pat ir konstitucinių, priėmimo tvarką.

II Dėl 1998 m. rugsėjo 29 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir 1998 m. rugsėjo 29 d. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo atitikimo Konstitucijos 69 straipsniui.

1998 m. rugsėjo 29 d. priimto Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniai buvo pakeisti ir papildyti 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymais, kuriuose, pareiškėjų teigimu, išdėstytos normos nustato kitokį negu nustatyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, laikytiname konstituciniu, reguliavimą. Kadangi konstitucinio įstatymo normas galima keisti tik 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, o nurodyti įstatymai buvo priimti paprasta balsų dauguma, pareiškėjas abejoja, ar šių įstatymų priėmimo procedūra atitinka Konstitucijos 69 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje.

Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.

Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.“ Šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintos pamatinės įstatymų priėmimo taisyklės. Sprendžiant, ar priimant ginčijamus įstatymus nebuvo pažeista Konstitucija, atsižvelgtina į tai, kad pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato įstatymo galią turintis Seimo statutas. Seimo darbo tvarkos nustatymas apima ir įstatymų leidybos procedūros reglamentavimą. Seimo statuto V dalyje „Įstatymų leidybos procedūra“ yra nustatyta įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų registravimas, pateikimas Seimo posėdyje, svarstymas pagrindiniame komitete ir Seimo posėdyje, įstatymo projekto svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka, įstatymo priėmimas Seimo posėdyje ir kt. Taigi Seimas gali, nepažeisdamas Konstitucijos, atitinkamą įstatymų priėmimo tvarką, taip pat ir svarstymą skubos tvarka, nustatyti įstatymo galią turinčiame Seimo statute. Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime konstatavo: „Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga, nes ją sąlygoja nuostata, įtvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio pirmojoje dalyje.“ Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Seimas, leisdamas įstatymus, gali juos svarstyti ir Seimo statute numatyta skubos tvarka. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas bei 1998 m. rugsėjo 29 d. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka yra nustatyta Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta, šie įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.

Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime konstatavo, kad tik šia tvarka patvirtinus konstitucinių įstatymų sąrašą jame įrašyti įstatymai yra konstituciniai įstatymai, tik šiems įstatymams turi būti taikoma Konstitucijoje nustatyta jų priėmimo ir keitimo kvalifikuota balsų dauguma taisyklė. Taigi, jei įstatymas nėra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, jo priėmimui negali būti taikoma konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka, apibrėžta Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nėra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą, taigi jis nėra konstitucinis. Taip pat pažymėtina, kad šis įstatymas nereguliuoja ir įstatymų leidybos santykių, todėl nesąlygoja ginčijamų įstatymų priėmimo tvarkos ypatumų.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas bei 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai.

III Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui ir 5 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalių atitikimo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims.

Sprendimus dėl įstatinio kapitalo mažinimo priima akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovių reorganizavimo. Apie akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ įstatinio kapitalo mažinimą viešai skelbiama du kartus su ne mažesniu kaip 14 dienų intervalu. Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ įstatų pakeitimai įmonių rejestre atskirai neregistruojami.

Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo: <...> konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, <...> teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją.“ Tiek Seimas, tiek kiti įstatymų leidybos proceso dalyviai rengiamus ir priimamus teisės aktus turi derinti su Konstitucija. Tai yra viena iš svarbiausių konstitucinės santvarkos užtikrinimo priemonių ir vienas iš pamatinių teisinės valstybės reikalavimų.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kaip ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, lemia pagrindinius Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principus.

Šia norma, kurios turinys detaliau atskleidžiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Tai – pamatinis Konstitucijoje įtvirtintas demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad šis principas reiškia, jog įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžia įgyvendinama per jos institucijas, kurioms suteikiama jų paskirtį atitinkanti kompetencija.

Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio normose reglamentuojami akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo santykiai, o ginčijamame Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka reorganizuojamos akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimui netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalyse nustatyti reikalavimai.

Pažymėtina, kad valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas. Svarbu, kad tokiu reguliavimu nebūtų pažeisti Konstitucijos principai ir normos. Todėl atitinkamų ūkio subjektų išskyrimas ir jų veiklos reguliavimo ypatumai savaime nepažeidžia teisinės valstybės principo. Aplinkybė, kad akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normose nustatyta, jog šių bendrovių reorganizavimui netaikomos kai kurios Akcinių bendrovių įstatymo normos, savaime nereiškia, kad taip yra paneigiamas teisės aktų sistemos suderinamumas bei Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą Seimas leidžia įstatymus. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo ginčijamomis normomis yra reguliuojama santykių grupė, susijusi su akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimu bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės veikla. Įstatymų leidėjas, nepažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintos kitų valstybės valdžios institucijų kompetencijos, gali įstatymu reguliuoti įvairaus pobūdžio santykius. Ginčijamu įstatymo straipsniu reguliuojami santykiai Konstitucijoje nėra priskirti išimtinei Vyriausybės kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog įstatymų leidėjas, priimdamas ginčijamą įstatymo straipsnį, įsiterpė į Konstitucijoje nustatytą Vyriausybės kompetenciją ir pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą bei Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Pareiškėjų manymu, įstatymu nurodžius, kaip akcinės bendrovės reorganizuojamos, yra pažeidžiamos jų, kaip ūkio subjektų, taip pat ir jų akcijų savininkų teisės. Tokiu reguliavimu paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje garantuotas nuosavybės neliečiamumas, ribojama ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, laiduota Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje, taip pat Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė.

Ginčijamos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalių normos skirtos tam, kad reguliuotų tik nurodytų akcinių bendrovių reorganizavimo tvarkos klausimus. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiu būdu reorganizuojamos atitinkamos bendrovės, o 7 dalyje įtvirtinta, kad šių bendrovių reorganizavimo projekte nustatomas įstatinio kapitalo sumažinimas. Abiem atvejais sprendimus priima visuotiniai akcininkų susirinkimai. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaneigiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalyse reguliuojami santykiai nėra tiesiogiai susiję su konkurencijos santykiais, todėl nėra pažeidžiamos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalys neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims.

IV Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui, 4 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims, 67 straipsniui, 128 straipsnio 1 daliai ir 135 straipsnio 1 daliai.

1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeistas 3 straipsnis buvo išdėstytas tokios redakcijos: „1. Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui suteikiama teisė:

Darydami prielaidą, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas yra konstitucinis, pareiškėjai abejoja, ar ginčijamo įstatymo 3 straipsnio normos, nustatančios kitokį teisinį reguliavimą, palyginti su konstituciniu įstatymu, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 1 straipsniui, skelbiančiam, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika (nes demokratinė respublika yra teisinė), ir 67 straipsnyje nustatytai baigtinei Seimo kompetencijai. Pareiškėjai nurodo, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas detalizuoja ir interpretuoja Konstitucijos III skirsnio normas, ypač 135 straipsnį. Todėl pareiškėjams kyla abejonių, ar ginčijamos įstatymo normos atitinka Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.

Be to, pareiškėjai mano, kad Seimas, šio straipsnio normomis reglamentuodamas atskirų ūkio subjektų veiklą, prisiima vykdomajai valdžiai priklausančią kompetenciją, taip pažeisdamas Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje turi būti užtikrintas valdžių padalijimas, ir Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

Pareiškėjai taip pat nurodo, jog Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad atitinkamiems santykiams nėra taikomos bendrųjų įstatymų normos, o vadovaujamasi ginčijamu įstatymu. Todėl nustačius išimtis bendrajam teisiniam reguliavimui yra pažeidžiamas Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas ir Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuva yra demokratinė respublika.

Pažymėtina, kad reguliuodamas akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo santykius įstatymų leidėjas neįsiterpė į Konstitucijoje nustatytų kitų valstybės institucijų įgaliojimus ir neperėmė Konstitucijoje įtvirtintos vykdomosios valdžios kompetencijos.

Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra įsiterpta į vykdomosios valdžios kompetenciją, galima daryti išvadą, kad ginčijamas įstatymo 3 straipsnis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui ir 5 straipsnio 1 daliai.

Taigi šiuo atveju Seimas perdavė Vyriausybei jam Konstitucijoje priskirtus įgaliojimus ir taip pažeidė Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalį, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą.

Minėtos įstatymo nuostatos dėl įsipareigojimų atlyginti nuostolius suponuoja ir tai, kad Vyriausybė turi teisę valstybės vardu įsipareigoti atlyginti nuostolius strateginiam investuotojui bei akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir tuo atveju, kai dėl nuostolių yra kaltas pats strateginis investuotojas ir (ar) akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“. Pagal įstatymą šie nuostoliai būtų padengti iš valstybės biudžeto. Toks teisinis reguliavimas nesiderina su Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat su konstituciniu teisinės valstybės principu.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad ginčijamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, jog Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius, ta apimtimi, kuria nustatyta Vyriausybės teisė prisiimti įsipareigojimus atlyginti ir tuos nuostolius, kurie susidaro dėl strateginio investuotojo ir (ar) akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ kaltės, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad įstatymo nuostata, pagal kurią valstybei tektų pareiga atlyginti nuostolius dėl Lietuvos Respublikos įstatymų pasikeitimo, reiškia ir tai, jog net ir tuo atveju, kai įstatymu bus siekiama įgyvendinti Konstitucijos normas, apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, valstybei atsirastų pareiga atlyginti strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl to patirtus nuostolius. Taigi pagal ginčijamą įstatymo nuostatą suvaržomas Konstitucijos įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas pažymi, kad Konstitucijos įgyvendinimo negali varžyti jokios sąlygos.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad ginčijama Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo nuostata, jog Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius, ta apimtimi, kuria nustatyta Vyriausybės teisė valstybės vardu prisiimti įsipareigojimus atlyginti nuostolius ir tuo atveju, kai jie susidaro priėmus įstatymus, kuriais įgyvendinamos Konstitucijos normos ir (ar) saugomos joje įtvirtintos vertybės, prieštarauja Konstitucijos 4 straipsniui ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atitinkamais atvejais strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Parduodant strateginiam investuotojui arba akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms ginčijamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės akcijas netaikomi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio reikalavimai.

Ginčijamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pranešimas apie pirmąjį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų susirinkimą, vyksiantį po to, kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies ir 22 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos. Ginčijamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad strateginiam investuotojui įsigyjant akcijas pagal šio straipsnio nuostatas, taip pat akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ sudarant sutartis dėl kontrolės teisės įgijimo akcinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“, Konkurencijos įstatymo 3 skirsnio nuostatos netaikomos. Akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 45 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Akivaizdu, kad ginčijamo įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse yra numatytas diferencijuotas teisinis santykių, susijusių su įstatyme nurodytu ūkio subjektų reorganizavimu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės funkcionavimu, reguliavimas. Konstitucinis Teismas, remdamasis motyvais, kuriuos šiame savo nutarime išdėstė analizuodamas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnį, daro išvadą, kad ginčijamo įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalių nuostatos, įtvirtinančios diferencijuotą teisinį reguliavimą, savaime neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat Konstitucijos 1 straipsniui.

Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Valstybė gina vartotojo interesus.“ Aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių turinį atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijos 46 straipsnį Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas. Kartu pažymėtina, kad asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą derindama asmens ir visuomenės interesus.

Konstitucinis Teismas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime interpretuodamas Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, yra pažymėjęs, kad Konstitucijos nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo kryptis, būdus, ribas. Apie bendrą tautos gerovę galima spręsti pagal tautos socialinę raidą, žmogaus saviraiškos galimybes. Sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius.

Aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį pažymėtina, jog nuostata „įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką“ reiškia, kad negalima įvesti monopolio, t. y. negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, dėl ko ši sritis būtų monopolizuota. Tačiau draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką nereiškia, kad yra draudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti.

Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta valstybės pareiga ginti vartotojų interesus. Ši konstitucinė nuostata suponuoja tai, kad teisės normomis turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo priemonės, kad valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi nustatytų reikalavimų, ir kt.

Ginčijamos įstatymo 3 straipsnio normos reguliuoja santykius, susijusius su vienos iš šalies ūkio sričių pertvarkymu, kurį vykdant ūkio objektų privatizavimui tenka svarbi reikšmė. Teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti sąlygas pertvarkyti ūkio sritį privatizuojant jos objektus, pritraukiant investicijas ir kt.

Privatizavimo metodų parinkimui įtaką daro šalies raidos ypatumai, valstybei priklausančių įmonių būklė ir padėtis šalies ūkyje bei kiti veiksniai. Vykdydama ūkio reformą, valstybė gali diferencijuotą teisinį reguliavimą nustatyti nepažeisdama Konstitucijos principų ir normų reikalavimų. Todėl įstatymo normų, kurios nustato diferencijuotą tam tikrų subjektų teisinę padėtį, negalima laikyti savaime prieštaraujančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti ginčijamą įstatymo 3 straipsnį pareiškėjų nurodytu aspektu prieštaraujančiu Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai.

Tiriant, ar nurodytu teisiniu reguliavimu nesukuriama monopolija, pažymėtina, kad iki reorganizavimo visose trijose reorganizuojamose akcinėse bendrovėse valstybei priklausė didžioji akcijų dalis, kartu ir sprendžiamojo balso teisė. Todėl šiuo atveju teisinis reguliavimas dėl akcijų perleidimo kitiems subjektams nevertintinas kaip sukuriantis monopoliją. Taigi nėra teisinio pagrindo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas ginčijamas normas vertinti kaip sukuriančias monopoliją tam tikroje ūkio srityje.

Valstybės valdžios institucijų pareiga ginti vartotojų interesus kyla iš Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo įstatymo reguliuojamų ūkio santykių srityje gamyba ir rinka iš esmės yra sukoncentruotos, taip pat į tai, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nustatytos kai kurios išimtys iš Konkurencijos įstatymo taikymo, valstybės valdžios institucijoms tenka pareiga nustatyti papildomą teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų vartotojų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad valstybės valdžios institucijos nei iki atitinkamų bendrovių reorganizavimo, nei priėmus ginčijamą įstatymą šios pareigos nėra įvykdžiusios. Tokia situacija vertintina kaip teisinio reguliavimo spraga. Valstybės valdžios institucijos privalo užpildyti šią spragą. Taigi ginčijamame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas vartotojų teisių apsaugos aspektu nėra nuoseklus ir išsamus, tačiau šiuo atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo tai vertinti kaip prieštaravimą Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai.

V Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalims, 67 ir 135 straipsniams.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nėra konstitucinis, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamos įstatymo 4 straipsnio normos pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Konstitucijos 1, 67 straipsnius ir 135 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjų manymu, įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normomis pažeidžiamos akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1 procentas po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, teisės laisvai disponuoti savo turtu – akcijomis, nes nustatoma, kad valstybė ar strateginis investuotojas turės pirmumo teisę jas įsigyti. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą bei Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Pareiškėjų manymu, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta „, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, esant tam tikroms sąlygoms, strateginio investuotojo pirmumo teisė įsigyti valstybės parduodamų ar kitaip perleidžiamų akcijų nesilaikant kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. Tokiu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, taip pat ir Konstitucijos preambulėje skelbiamas teisinės valstybės principas.

Vertinant, ar ginčijamos įstatymo nuostatos atitinka Konstitucijos 29, 23 straipsnius, 46 straipsnio 1 bei 4 dalis, būtina atsižvelgti į įstatymo paskirtį, reguliuojamų santykių pobūdį ir valstybės siekį atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį. Kaip šiame nutarime minėta, atskirų ūkinės veiklos subjektų išskyrimas ir diferencijuotas jų padėties reguliavimas sietinas su valstybės keliamais tikslais ūkio srityje.

Ginčijamos 4 straipsnio 1 dalies normos nustato reikalavimus po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketų savininkams, būtent – tai, kokio dydžio akcijų paketus jie gali turėti. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra paneigiamos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės apsaugos garantijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta asmenų lygybė įstatymui, taip pat Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė.

Pirmumo teisės esant tam tikroms sąlygoms nustatymas atitinkamiems subjektams savaime nepaneigia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principų, taip pat ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 bei 4 dalių reikalavimų. Aplinkybė, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių normos nustato kitokį nei kiti įstatymai teisinį reguliavimą, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta valstybės, taip pat Vyriausybės sprendimu – ir strateginio investuotojo pirmumo teisė įsigyti parduodamas ar kitaip perleidžiamas akcijas. Kai akcijos yra parduodamos, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teisinio reguliavimo tikslus ir kitas aplinkybes, gali nustatyti subjektus, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas. Šiuo atveju Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra pažeidžiama, nes akcijų savininkui, parduodančiam akcijas, sumokama tiek, kiek tos akcijos kainuoja rinkoje. Tačiau akcijos gali būti perleidžiamos ne tik jas parduodant, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, jas dovanojant. Pažymėtina, kad nei Konstitucija, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatyti nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų ribų, tačiau kartu tokiais ribojimais negali būti paneigiama nuosavybės teisės esmė. Tuo tarpu pagal ginčijamą įstatymo normą asmens teisė dovanoti akcijas ar kitaip jas perleisti yra nepagrįstai suvaržyta.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybė, o Vyriausybės sprendimu – ir strateginis investuotojas turi pirmumo teisę įsigyti kitų akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1 procentas po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas, ta apimtimi, kuria ribojama akcininkų teisė kitaip perleisti akcijas, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

VI Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai ir 128 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas savo teiginį, kad ginčijama Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies norma prieštarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams, grindžia tuo, jog šia norma Vyriausybei yra deleguota Seimo kompetencija tvirtinti mokesčius ir priimti sprendimus dėl esminių turtinių įsipareigojimų. Būtent šiuo aspektu Konstitucinis Teismas ir nagrinės ginčijamas Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio normas.

Mokestiniai santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo. Mokesčius nustato įstatymai. Tik šios rūšies teisės normų aktuose gali būti nustatytas mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai, mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos. Poįstatyminiais aktais gali būti reguliuojama šių įstatymų įgyvendinimo tvarka, įgyvendinamos konkrečios mokesčių įstatymų normos.

Pagal Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Seimas. Taigi tik įstatyme gali būti nustatyti mokėjimo terminai, išimtys ar lengvatos. Konstitucinis Teismas, kaip minėta ir šiame nutarime, yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje konkretūs įgaliojimai yra priskirti vienai ar kitai valstybės institucijai, ji negali šių įgaliojimų perduoti kitai valstybės institucijai, o kita valstybės institucija negali jų perimti. Pagal ginčijamo Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį Vyriausybei perduota teisė strateginiam investuotojui mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų, t. y. įstatymu Seimas jam Konstitucijoje tiesiogiai priskirtus įgaliojimus perdavė Vyriausybei.

Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas Konstitucijos straipsnis nereguliuoja mokestinių santykių, darytina išvada, jog ginčijama Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 1 daliai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria Vyriausybei nustatyta teisė strateginiam investuotojui mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

VII Dėl Seimo 1998 m. rugsėjo 29 d. nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ 1 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, taip pat dėl šio nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikimo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui.

Be to, pareiškėjų teigimu, ginčijamo Seimo nutarimo 2 dalies 1 punkto nuostata, kuria pritariama Vyriausybės ir strateginio investuotojo susitarimui, kad strateginis investuotojas galėtų įsigyti akcijų, kurios sudaro 33 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, nes tokiu atveju valstybė praras sprendžiamąjį balsą priimant pozityvius sprendimus, pažeidžia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriaus dalies „Ekonominė politika“ nuostatą, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse sprendžiamoji galia turi likti valstybei.

Pareiškėjas nutarimo neatitikimą Konstitucijai sieja su Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo neatitikimu Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime yra konstatavęs, kad ginčijamos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, kad su nurodytu įstatymu susijusio Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalis pareiškėjų nurodytu aspektu prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriaus dalies „Ekonominė politika“ nuostatos įtvirtina saugumo užtikrinimo pagrindus, bet nereguliuoja akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo.

Ginčijamas Seimo nutarimas skirtas įgyvendinti Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą ir nėra susijęs su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Todėl darytina išvada, kad ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos neprieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui.

Konstitucinis Teismas pažymi, kad tokia poįstatyminio akto, t. y. Seimo nutarimo, priėmimo praktika yra ydinga, nes Seimo nutarimas, kuriuo buvo pradėtas taikyti įstatymas, buvo priimtas nepaisant to, kad įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs.

Nors ginčijamas Seimo nutarimas buvo priimtas neįsigaliojus įstatymui, tačiau jis įsigaliojo po to, kai įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamas Seimo nutarimas pagal jo priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai.

Pabrėžtina, kad tokia teisės aktų leidybos praktika, kai iš pradžių ne nustatomos teisės normos, pagal kurias turi būti sudaromi susitarimai, bet susitariama, o tik po to nustatomos teisės normos, atspindinčios susitarimą, yra ydinga, nes paneigia vieną iš svarbiausių įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principų, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje. Tačiau nurodytas ginčijamo Seimo nutarimo priėmimo ydingumas, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Seimo nutarimas įsigaliojo tik po to, kai įsigaliojo įstatymas, negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti šį Seimo nutarimą prieštaraujančiu Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: