LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ „BŪTINGĖS NAFTA“, „MAŽEIKIŲ NAFTA“ IR „NAFTOTIEKIS“ REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL STRATEGINIO INVESTUOTOJO PRIPAŽINIMO“ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMUI 2000 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Teodoros Staugaitienės, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjų – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupių atstovams Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir advokatui Gediminui Bulotui, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultantui Dariui Karveliui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2000 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėjo bylą Nr. 29/98-16/99-3/2000 pagal pareiškėjų – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupių prašymus ištirti, ar Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat ar Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui. Konstitucinis Teismas nustatė: I 1. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2482), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2483), Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 90-2484) ir nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ (Žin., 1998, Nr. 90-2485). Seimo narių grupė 1998 m. lapkričio 9 d. prašyme prašo ištirti, ar: 1) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai, Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo 1 straipsnis pagal įtvirtintų normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms demokratinės valstybės ir valdžių atskyrimo normoms bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 2) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje 12 straipsnio papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatytai procedūrai; 3) Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 1 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 128 straipsnio 1 daliai; 4) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalys pagal įtvirtintų normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 bei 4 dalims ir ar 4 straipsnis pagal įtvirtintų normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims; 5) Seimo 1998 m. rugsėjo 29 d. priimto nutarimo „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ 1 straipsnio 1 dalis pagal jos normų turinį neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, taip pat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 4 skyriaus 2 dalyje „Ekonominė politika“ išdėstytoms teisės normoms. Prašymas grindžiamas šiais motyvais. Pagrindinės parlamento kompetencijos objektas tradiciškai yra ir išskirtinė jo teisė tvirtinti mokesčius bei esminius valstybės turtinius įsipareigojimus. Šios kompetencijos delegavimas Vyriausybei ar kitai valstybinei institucijai Konstitucijoje nėra numatytas. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje bei Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo 1 straipsnyje numatyta Vyriausybės teisė ne trejiems, o dešimčiai metų savavališkai atleisti kai kuriuos ūkio subjektus nuo naujų ar pakitusių mokesčių mokėjimo. Šiomis įstatymų nuostatomis sudaroma galimybė valstybės esminį turtinį įsipareigojimą priimti ne Seimo, bet Vyriausybės aktu. Minimi įstatymai pažeidžia Seimo galias. Todėl ginčijamos įstatymo normos prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 128 straipsnio 1 daliai ir valstybės valdžių atskyrimo principui. Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus įstatymų priėmimo procedūrai. Pareiškėjas teigia, kad minėti įstatymai buvo priimti skubos tvarka. Konstitucija reikalauja, kad skubios tvarkos procedūra būtų reglamentuota įstatymu. Ši procedūra apibrėžiama tik Lietuvos Respublikos Seimo statute, kuris formaliąja prasme nėra įstatymas. Seimas negalėjo šių įstatymų svarstyti skubos tvarka, taigi jis pažeidė Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad Seimas, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsniu reglamentuodamas individualaus ūkio subjekto veiklą, prisiėmė vykdomajai valdžiai priklausančią esminę kompetenciją ir taip peržengė savo konstitucines galias bei pažeidė Konstitucijos 1 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies normose įtvirtintą valstybės valdžių atskyrimo principą. Pareiškėjo teigimu, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatomi reikalavimai savarankiškų ūkio subjektų reorganizavimui pažeidžia šių subjektų teises į nuosavybės neliečiamumą, todėl šio įstatymo ginčijamos normos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. Jos taip pat varžo įmonių ir jų akcininkų nuosavybės teises, neleidžia sąžiningai konkuruoti, todėl prieštarauja ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 bei 4 dalių normoms. Pareiškėjo nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti, kad įmonės akcininkui negali priklausyti tam tikra šios bendrovės akcijų dalis, ir valstybei bei strateginiam investuotojui suteikianti teisę nesilaikyti šio apribojimo, pažeidžia asmenų lygybės įstatymui principą ir sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl ši įstatymo norma prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims. Pareiškėjas nurodo, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies norma varžo akcininkų teises laisvai disponuoti savo turtu, nes valstybė ar strateginis investuotojas turi pirmumo teisę įsigyti jų parduodamas akcijas. Taigi ginčijama norma pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina ūkio subjektų nelygybę įstatymui, kuria privilegijas konkuruojant ūkinėje veikloje. Taip, pareiškėjo nuomone, yra pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė ir draudimas monopolizuoti gamybą, todėl ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamo Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies nuostata, suteikianti galimybę strateginiam investuotojui įsigyti tam tikrą dalį reorganizuotos įmonės akcijų, paneigia galimybę valstybei turėti sprendžiamojo balso teisę, todėl ginčijamo Seimo nutarimo normos prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintai normai, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse sprendžiamoji galia turi būti palikta valstybei. 2. Seimas 1999 m. birželio 3 d. priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1606). Seimo narių grupė 1999 m. birželio 22 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar: 1) Seimo 1999 m. birželio 3 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal savo priėmimo procedūrą neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnyje nustatytai tvarkai; 2) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 1, 67 straipsniams ir 69 straipsnio 3 daliai; 3) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims. Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais. Jei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas laikytinas konstituciniu, tai jo normas galima keisti tik 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, o Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo priimtas paprasta balsų dauguma. Šiuo įstatymu sukuriama nauja norma, leidžianti strateginiam užsienio investuotojui tapti monopolija, kadangi, užsienio ūkio subjektui įsigijus 66 procentų akcijų, iš Lietuvos valstybės yra atimamas sprendžiamasis balsas. Tokia norma prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo normai, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse sprendžiamoji galia turi būti palikta valstybei. Vadinasi, įstatymo priėmimo procedūra prieštarauja Konstitucijos 69 straipsniui. Pareiškėjo nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsniu sukuriamos naujos normos, todėl, jei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas yra konstitucinis, yra pažeidžiamas teisės aktų suderinamumo principas. Ar įstatymas yra konstitucinis, kai nėra konstitucinių įstatymų sąrašo, turi būti sprendžiama pagal įstatymo svarbą, taip pat pagal jo priėmimo kontekstą. Taigi Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnis prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 1 ir 67 straipsniams. Pareiškėjas mano, kad, pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta „, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnį strateginiam investuotojui suteikus išskirtines teises, jis įgyja galimybę kontroliuoti monopoliją, todėl ši norma prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies normai, nustatančiai, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, 4 dalies normai, kad draudžiama monopolizuoti gamybą bei rinką, ir 5 dalies normai, kad valstybė gina vartotojo interesus. 3. Seimas 1999 m. spalio 5 d. priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 86-2564). Seimo narių grupė 1999 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar: 1) Seimo 1999 m. spalio 5 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal savo priėmimo procedūrą neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnyje nustatytai tvarkai; 2) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 1, 67 straipsniams, 69 straipsnio 3 daliai bei 135 straipsnio 1 daliai; 3) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims; 4) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims. Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme tiesiogiai pripažįstama, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ yra esminę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turintis objektas. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus nustato Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris pagal savo esmę turi būti laikomas konstituciniu. Kadangi Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu sukuriama nauja norma, prieštaraujanti įtvirtintajai konstituciniame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, jo priėmimo procedūra neatitinka Konstitucijos 69 straipsnyje konstitucinio įstatymo priėmimui nustatytų reikalavimų. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikiama pirmumo teisė įsigyti akcininkų parduodamas ar kitaip perleidžiamas šios bendrovės akcijas. Šiuo įstatymu nustačius tam tikrų subjektų pirmumo teisę įsigyti savininkų perleidžiamas akcijas yra pažeidžiamos šių savininkų subjektinės nuosavybės teisės. Taip pat bus pažeidžiami nuosavybės ir asmens ūkinės veiklos laisvės principai. Taigi ginčijama įstatymo norma prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 46 straipsnio 1 daliai. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims. Šių straipsnių normos suteikia išskirtines teises strateginiam investuotojui, todėl jos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, kurioje įtvirtinta norma, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ginčijamu įstatymu valstybė atsisako sprendžiamojo balso akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ ir praranda nemenką pelno dalį. Todėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsnių normos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, pagal kurią draudžiama monopolizuoti gamybą bei rinką. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog valstybė gina vartotojo interesus. Lemiamą balsą suteikus strateginiam investuotojui, sudaromos galimybės pažeisti vartotojų interesus. Valstybė, atsisakydama sprendžiamojo balso akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį, nes ji negalės ginti vartotojų interesų. Konstitucinis Teismas 2000 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymus sujungė į vieną bylą. II Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultanto D. Karvelio 1999 m. gruodžio 14 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad vertinant Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio atitikimą Konstitucijos normoms reikia analizuoti faktines šio įstatymo priėmimo aplinkybes. Jo normos sukūrė teisines prielaidas išvengti didelių ekonominių nuostolių bei sudaryti sąlygas privatizuoti naftos ūkį. Jos reguliuoja specialiuosius teisinius santykius, atsirandančius reorganizuojant akcines bendroves „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“. Pagal reguliavimo objektą ginčijamas įstatymas laikytinas specialiuoju norminiu teisės aktu. Seimas, priimdamas šį įstatymą, nepažeidė Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“: jis realizavo konstitucinę nuostatą, kad „valstybė gina vartotojo interesus“. D. Karvelis pažymėjo, kad pagal Seimo statutą konstituciniais įstatymais laikomi Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti įstatymai, Konstitucijos pataisos, tiesiogiai Konstitucijoje nurodyti įstatymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai, nurodyti įstatyme dėl konstitucinių įstatymų sąrašo. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas nepriklauso tokiems konstituciniams įstatymams. Nėra teisinio pagrindo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą laikyti konstituciniu bei turinčiu viršenybę ginčijamo įstatymo atžvilgiu. D. Karvelio manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad galiojančiuose įstatymuose nėra sąvokos „natūralios monopolijos“. Europos Sąjungos teisė nedraudžia paties ūkio subjektų dominavimo rinkoje. Dominavimo uždraudimas reikštų konkurencijos ribojimą, dėl to nukentėtų vartotojų interesai. Europos Sąjungos sutartyje draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų nustatymas, gamybos, rinkos ar techninės raidos apribojimas arba kontroliavimas vartotojų nenaudai, taip pat subjektų diskriminacija nacionalinės priklausomybės pagrindu. III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas tuometinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro V. Pakalniškio 1999 m. kovo 29 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis šių bendrovių reorganizavimo procesą, investicijas ir reikalavimus akcijų paketo savininkams. Teisės teorijos principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma. Pats minėtas įstatymas apibrėžė jo ir bendrųjų įstatymų (Akcinių bendrovių, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo) teisinį santykį, nustatydamas, kad minėtų akcinių bendrovių reorganizavimo tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, o privatizavimą – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, jeigu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas nenumato kitaip. Specialiąsias normas galėjo nustatyti tik Seimas, bet ne Vyriausybė. Taigi valdžių padalijimo principas nebuvo pažeistas. V. Pakalniškio nuomone, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“ neprieštarauja Konstitucijai. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas tuometinio Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. Babiliaus 1999 m. kovo 26 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių įstatyme yra numatytas akcinių bendrovių reorganizavimas jungimo būdu, t. y. prie tęsiančios veiklą akcinės bendrovės yra prijungiamos kitos bendrovės. Priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę akcininkai gali ne mažiau kaip 2/3 balsų. Prieš reorganizavimą Vyriausybė buvo minėtų akcinių bendrovių kontrolinio akcijų paketo savininkė ir teisėtai pakankama balsų dauguma priėmė sprendimą jas reorganizuoti. Specialusis minėtų akcinių bendrovių reorganizavimo įstatymas, palyginti su galiojančiu Akcinių bendrovių įstatymu, nenumato papildomo akcininkų turtinių ir neturtinių teisių realizavimo suvaržymo ar šių teisių apribojimo. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies norma, numatanti valstybės pirmumo teisę įsigyti kitų akcininkų parduodamas ar kitaip perleidžiamas bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas, nepažeidžia teisės į nuosavybės neliečiamumą, ji tik nustato tam tikrą disponavimo turtu tvarką. V. Babiliaus nuomone, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta „, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Seimo nario S. Malkevičiaus 2000 m. kovo 21 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad konstitucinė nuostata „nuosavybė yra neliečiama“ šios bylos kontekste reiškia, jog Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normos įgalina akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ kontrolinio akcijų paketo turėtoją valstybę realizuoti nuosavybės valdymo, jos perleidimo, pardavimo, dovanojimo ir kitas teises. Minėto įstatymo normos atitinka laisvosios rinkos santvarką, nes kiekvienas pirkėjas turi teisę ir galimybę pasirinkti tiekėją. Seimo nario S. Malkevičiaus nuomone, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimtas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Lietuvos Respublikos ūkio ministro V. Milaknio 2000 m. kovo 15 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas pagal savo priėmimo procedūrą neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsniui. Valstybės strateginiai interesai ir saugumas užtikrinami specialiaisiais įstatymais nepriklausomai nuo ūkio subjektų nuosavybės formos. V. Milaknio nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijos preambulei, Konstitucijos 1 ir 67 straipsniams. Pareiškėjų teiginys, kad strateginis investuotojas įgijo sprendžiamojo balso teisę, yra neteisingas, nes valstybė turi 59,3 procento akcijų. Ginčijamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies norma nepažeidžia reorganizuojamos įmonės akcininkų teisės disponuoti savo akcijomis. Vyriausybei atsisakius įgyti parduodamas akcijas, jas akcininkai gali parduoti pasirinktam asmeniui už anksčiau paskelbtą kainą. V. Milaknio manymu, ginčijamas įstatymas nepažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro G. Balčiūno 2000 m. kovo 16 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad pareiškėjas nepagrįstai laiko Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą konstituciniu įstatymu. Įstatymų suderinamumo problemas sprendžia tik Seimas. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas buvo priimtas teisėtai, kadangi buvo laikomasi bendrų konstitucinių įstatymų priėmimo taisyklių. Taigi šio įstatymo priėmimo procedūra ir jo 1 bei 2 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus V. Vadapalo 2000 m. kovo 15 d. paaiškinimas. Jame teigiama, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog strateginiam investuotojui įsigyjant akcijas, akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ sudarant sutartis dėl kontrolės teisės įsigijimo akcinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“ netaikomos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 skirsnio nuostatos. Pats ūkio subjekto dominavimas rinkoje nereiškia piktnaudžiavimo. Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pats faktas, kad įmonė užima dominuojančią padėtį, nėra pažeidimas, o tik reiškia, jog nepriklausomai nuo dominavimo priežasčių atitinkama įmonė turi specialią pareigą susilaikyti nuo elgesio, kuris iškraipytų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Kitoje byloje šis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad veiksmai, kurie silpnina konkurencinę rinkos struktūrą, gali būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje ir dėl to yra draudžiami. IV Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai Seimo narys V. P. Andriukaitis ir advokatas G. Bulotas pateikė papildomų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjų prašymus. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas D. Karvelis iš esmės pakartojo rašytiniame paaiškinime išdėstytus argumentus. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo specialistas Lietuvos energetikos instituto ekspertas dr. J. Kugelevičius. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I 1. Seimas 1998 m. rugsėjo 29 d. priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą, Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymą ir nutarimą „Dėl strateginio investuotojo pripažinimo“. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymu nustatyta akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo tvarka, investicijų į bendrovę, tęsiančią veiklą po reorganizavimo, sąlygos bei tvarka ir reikalavimai akcijų paketų savininkams. Kiti nurodyti įstatymai ir Seimo nutarimas yra susiję su Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymu. Seimo narių grupė 1998 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos nurodytų teisės aktų normos pagal turinį atitinka Konstituciją, ar minėti įstatymai pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui. 2. 1999 m. birželio 3 d. priimtu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo pakeistas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnis. Seimo narių grupė 1999 m. birželio 22 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas pagal priėmimo tvarką ir turinį neprieštarauja Konstitucijai. 3. 1999 m. spalio 5 d. priimtu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo pakeisti Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsniai. Seimo narių grupė 1999 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas pagal priėmimo tvarką ir turinį neprieštarauja Konstitucijai. 4. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnis buvo pakeistas 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu, o Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsniai buvo pakeisti 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Pareiškėjai Konstitucinį Teismą prašo ištirti Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo tiek pirminėje, tiek vėlesnėse straipsnių redakcijose išdėstytų normų atitikimą Konstitucijai. Konstitucinis Teismas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1999 m. spalio 5 d. redakciją tirs atsižvelgdamas į šio įstatymo ankstesnes redakcijas. 5. 1998 m. rugsėjo 29 d. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu buvo pakeistas ir papildytas Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnis. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus, nagrinės, ar pareiškėjų ginčijama Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausybė turi teisę strateginiam investuotojui mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų, atitinka Konstituciją. 6. 1999 m. liepos 7 d. priimto Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 16 straipsniu pripažintas netekusiu galios Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas, dėl kurio 12 straipsnio 4 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas pradėtai teisenai byloje nutraukti. Šioje bylos dalyje pradėta teisena nutrauktina. Kartu Konstitucinis Teismas pažymi, jog pareiškėjų ginčytai Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad Vyriausybė turi teisę strateginiam investuotojui mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų, analogiška nuostata yra išdėstyta ir Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šios nuostatos atitikimą Konstitucijai Konstitucinis Teismas tirs šioje byloje. 7. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Lietuvos Respublikos įstatymai (ar jų dalys) atitinka Konstituciją, taip pat ar Seimo nutarimai (ar jų dalys) atitinka Konstituciją ir įstatymus. Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti ir šioje byloje netiria su ginčijamais įstatymais ir Seimo nutarimu susijusių Vyriausybės sutarčių ar kitokių susitarimų su strateginiu investuotoju, nenagrinėja jų rengimo ir pasirašymo, taip pat jų įgyvendinimo. 8. Pareiškėjų prašymuose keliamos abejonės, ar jų nurodyti įstatymai atitinka Konstituciją tiek pagal jų priėmimo tvarką, tiek pagal turinį. Konstitucinis Teismas pirmiausia nagrinės, ar pareiškėjų nurodyti įstatymai atitinka Konstitucijos 69 straipsnį, nustatantį įstatymų, taip pat ir konstitucinių, priėmimo tvarką. II Dėl 1998 m. rugsėjo 29 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir 1998 m. rugsėjo 29 d. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo atitikimo Konstitucijos 69 straipsniui. 1. Pareiškėjų manymu, 1998 m. rugsėjo 29 d. priimti Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas pagal jų priėmimo procedūrą neatitinka Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jie buvo svarstomi skubos tvarka, kuri yra numatyta Seimo statute, bet ne įstatyme. 1998 m. rugsėjo 29 d. priimto Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniai buvo pakeisti ir papildyti 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymais, kuriuose, pareiškėjų teigimu, išdėstytos normos nustato kitokį negu nustatyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, laikytiname konstituciniu, reguliavimą. Kadangi konstitucinio įstatymo normas galima keisti tik 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, o nurodyti įstatymai buvo priimti paprasta balsų dauguma, pareiškėjas abejoja, ar šių įstatymų priėmimo procedūra atitinka Konstitucijos 69 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Konstitucijos 69 straipsnyje nustatyta: „Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.“ Šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintos pamatinės įstatymų priėmimo taisyklės. Sprendžiant, ar priimant ginčijamus įstatymus nebuvo pažeista Konstitucija, atsižvelgtina į tai, kad pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato įstatymo galią turintis Seimo statutas. Seimo darbo tvarkos nustatymas apima ir įstatymų leidybos procedūros reglamentavimą. Seimo statuto V dalyje „Įstatymų leidybos procedūra“ yra nustatyta įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų registravimas, pateikimas Seimo posėdyje, svarstymas pagrindiniame komitete ir Seimo posėdyje, įstatymo projekto svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka, įstatymo priėmimas Seimo posėdyje ir kt. Taigi Seimas gali, nepažeisdamas Konstitucijos, atitinkamą įstatymų priėmimo tvarką, taip pat ir svarstymą skubos tvarka, nustatyti įstatymo galią turinčiame Seimo statute. Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime konstatavo: „Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga, nes ją sąlygoja nuostata, įtvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio pirmojoje dalyje.“ Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Seimas, leisdamas įstatymus, gali juos svarstyti ir Seimo statute numatyta skubos tvarka. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad 1998 m. rugsėjo 29 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymas, 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas bei 1998 m. rugsėjo 29 d. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai. 3. Teiginį, jog įstatymai, kuriais buvo pakeisti ir papildyti Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniai, pagal jų priėmimo procedūrą neatitinka Konstitucijos 69 straipsnio, pareiškėjai grindžia tuo, kad šių teisės aktų normose įtvirtintas reguliavimas skiriasi nuo įtvirtintojo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kurį pareiškėjai laiko konstituciniu įstatymu. Konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka yra nustatyta Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta, šie įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime konstatavo, kad tik šia tvarka patvirtinus konstitucinių įstatymų sąrašą jame įrašyti įstatymai yra konstituciniai įstatymai, tik šiems įstatymams turi būti taikoma Konstitucijoje nustatyta jų priėmimo ir keitimo kvalifikuota balsų dauguma taisyklė. Taigi, jei įstatymas nėra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, jo priėmimui negali būti taikoma konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka, apibrėžta Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nėra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą, taigi jis nėra konstitucinis. Taip pat pažymėtina, kad šis įstatymas nereguliuoja ir įstatymų leidybos santykių, todėl nesąlygoja ginčijamų įstatymų priėmimo tvarkos ypatumų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas bei 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai. III Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui ir 5 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalių atitikimo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 ir 4 dalims. 1. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta: „1. Akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizuojamos bendrovių jungimo būdu, t. y. prie tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ prijungiant akcines bendroves „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“, kurios, kaip juridiniai asmenys, baigia veiklą. 2. Kiekvienos reorganizuojamos bendrovės valdyba parašo išsamų reorganizavimo projekto vertinimą ir pateikia jį visuotiniam akcininkų susirinkimui. Kai Vyriausybė pritaria reorganizavimo projektui, akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ visuotiniai akcininkų susirinkimai ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma gali priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir patvirtinti šį projektą bei parengtus po reorganizavimo veiksiančios bendrovės įstatus. 3. Patvirtintas reorganizavimo projektas ir jį patvirtinusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas turi būti perduodami įmonių rejestro tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reorganizavimo projektą patvirtinusio susirinkimo dienos. 4. Apie akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“reorganizavimą viešai skelbiama du kartus su ne mažesniu kaip 14 dienų intervalu. 5. Reorganizuojamų akcinių bendrovių „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ prievolės perkeliamos po reorganizavimo tęsiančiai veiklą akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“. Kiekviena reorganizuojama bendrovė privalo suteikti papildomas savo prievolių įvykdymo garantijas kiekvienam to pareikalavusiam kreditoriui. Jeigu reorganizuojamoms bendrovėms nepakanka finansinių ar materialinių išteklių papildomoms garantijoms suteikti, Vyriausybė privalo kreditoriams suteikti valstybės garantijas įstatymų nustatyta tvarka. 6. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimui netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalių reikalavimai. 7. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo projekte numatoma, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ mažmeninio naftos produktų prekybos tinklo (degalinių), taip pat Plinkšių viešbučio-poilsio centro turto pagrindu įkurtų bendrovių bei akcinės bendrovės „Naftotiekis“ medienos dirbinių cecho pagrindu įkurtos bendrovės akcijos turi būti perduodamos atitinkamai akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ akcininkams proporcingai jiems priklausančių šių bendrovių akcijų skaičiui, atitinkamai sumažinant akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ įstatinius kapitalus. Reorganizavimo metu turi būti ištaisytos klaidos, padarytos formuojant (dėl valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo gyvenamiesiems namams Rusijos Federacijos Leningrado srities Vsevoložsko rajone statyti iš Mažeikių išsikeliančioms šeimoms apgyvendinti) ir didinant (perduodant bendrovei valstybės kuro atsargų rezervuarus) akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą. Sprendimus dėl įstatinio kapitalo mažinimo priima akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovių reorganizavimo. Apie akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ įstatinio kapitalo mažinimą viešai skelbiama du kartus su ne mažesniu kaip 14 dienų intervalu. Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ įstatų pakeitimai įmonių rejestre atskirai neregistruojami. 8. Valstybės garantijos bankams dėl suteiktų paskolų akcinėms bendrovėms „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ galioja ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ perimtiems įsipareigojimams.“ 2. Pareiškėjai teigia, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio normos pažeidžia Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, o įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalys – Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 ir 4 dalis. 3. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo: <...> konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, <...> teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją.“ Tiek Seimas, tiek kiti įstatymų leidybos proceso dalyviai rengiamus ir priimamus teisės aktus turi derinti su Konstitucija. Tai yra viena iš svarbiausių konstitucinės santvarkos užtikrinimo priemonių ir vienas iš pamatinių teisinės valstybės reikalavimų. 4. Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“ Konstitucinis Teismas minėtame 2000 m. vasario 23 d. nutarime pažymėjo, kad „šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai: Lietuvos valstybė yra savarankiška, nepriklausoma valstybė; Lietuvos valstybės valdymo forma yra respublika; valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis politinis režimas“. Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kaip ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, lemia pagrindinius Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principus. 5. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šia norma, kurios turinys detaliau atskleidžiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Tai – pamatinis Konstitucijoje įtvirtintas demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad šis principas reiškia, jog įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, kad tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžia įgyvendinama per jos institucijas, kurioms suteikiama jų paskirtį atitinkanti kompetencija. 6. Pareiškėjų nuomone, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostata, kad akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimui netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalyse nustatyti kai kurie reikalavimai, yra pažeidžiamas Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris reikalauja, kad teisės aktai būtų suderinti. Pasak pareiškėjų, specialusis įstatymas turi išplėsti, aiškinti bendrojo įstatymo normas, o ne numatyti kitokį reguliavimą. 7. Pareiškėjo nurodytose Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalyse reguliuojami akcinės bendrovės reorganizavimo (t. y. jos, kaip juridinio asmens, pertvarkymo be likvidavimo procedūros) santykiai, kaip antai: kada ir kaip paskelbiama ir pranešama apie bendrovės reorganizavimą, kaip priimamas nutarimas reorganizuoti bendrovę ir kartu patvirtinti jos reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus, kaip reorganizuojama bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla arba kuriai taikoma neteisminė bankroto procedūra, kaip registruojami po reorganizavimo veikiančių bendrovių įstatai ir t. t. Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio normose reglamentuojami akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo santykiai, o ginčijamame Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka reorganizuojamos akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimui netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 9, 10, 11, 13 ir 14 dalyse nustatyti reikalavimai. Pažymėtina, kad valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas. Svarbu, kad tokiu reguliavimu nebūtų pažeisti Konstitucijos principai ir normos. Todėl atitinkamų ūkio subjektų išskyrimas ir jų veiklos reguliavimo ypatumai savaime nepažeidžia teisinės valstybės principo. Aplinkybė, kad akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo normose nustatyta, jog šių bendrovių reorganizavimui netaikomos kai kurios Akcinių bendrovių įstatymo normos, savaime nereiškia, kad taip yra paneigiamas teisės aktų sistemos suderinamumas bei Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. 8. Pareiškėjų nuomone, Seimas, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnyje reglamentavęs vieno ūkio subjekto veiklą, įgyvendino vykdomajai valdžiai būdingą kompetenciją, todėl tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, taip pat ir Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, nes demokratinei valstybei būdingas valdžių padalijimas. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą Seimas leidžia įstatymus. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo ginčijamomis normomis yra reguliuojama santykių grupė, susijusi su akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimu bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės veikla. Įstatymų leidėjas, nepažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintos kitų valstybės valdžios institucijų kompetencijos, gali įstatymu reguliuoti įvairaus pobūdžio santykius. Ginčijamu įstatymo straipsniu reguliuojami santykiai Konstitucijoje nėra priskirti išimtinei Vyriausybės kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog įstatymų leidėjas, priimdamas ginčijamą įstatymo straipsnį, įsiterpė į Konstitucijoje nustatytą Vyriausybės kompetenciją ir pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą bei Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. 9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 10. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcinės bendrovės „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizuojamos bendrovių jungimo būdu, t. y. prie tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ prijungiant kitas nurodytas akcines bendroves. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog minėtų akcinių bendrovių reorganizavimo projekte numatoma, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ mažmeninio naftos produktų prekybos tinklo (degalinių), taip pat Plinkšių viešbučio-poilsio centro turto pagrindu įkurtų bendrovių bei akcinės bendrovės „Naftotiekis“ medienos dirbinių cecho pagrindu įkurtos bendrovės akcijos turi būti perduodamos atitinkamai akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ akcininkams proporcingai jiems priklausančių šių bendrovių akcijų skaičiui, atitinkamai sumažinant akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ įstatinius kapitalus. Ginčijamoje 2 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad reorganizavimo metu turi būti ištaisytos klaidos, padarytos formuojant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą. Sprendimus dėl įstatinio kapitalo mažinimo priima akcinių bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose bus sprendžiamas bendrovių reorganizavimo klausimas. Pareiškėjų manymu, įstatymu nurodžius, kaip akcinės bendrovės reorganizuojamos, yra pažeidžiamos jų, kaip ūkio subjektų, taip pat ir jų akcijų savininkų teisės. Tokiu reguliavimu paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje garantuotas nuosavybės neliečiamumas, ribojama ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, laiduota Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje, taip pat Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė. 11. Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Vertinant Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalių atitikimą Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai pažymėtina, jog įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai Vyriausybė pritaria reorganizavimo projektui, akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ visuotiniai akcininkų susirinkimai ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma gali priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir patvirtinti šį projektą bei parengtus po reorganizavimo veiksiančios bendrovės įstatus. Ginčijamoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl įstatinio kapitalo mažinimo priima akcinių bendrovių, kuriose bus sprendžiamas nurodytų bendrovių reorganizavimo klausimas, visuotiniai akcininkų susirinkimai. Taigi pagal įstatymą galutinį sprendimą dėl akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo priima akcininkai. Nustatytu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamos akcininkų nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ginčijamos įstatymo 2 straipsnio 1 bei 7 dalių normos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. Ginčijamos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalių normos skirtos tam, kad reguliuotų tik nurodytų akcinių bendrovių reorganizavimo tvarkos klausimus. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiu būdu reorganizuojamos atitinkamos bendrovės, o 7 dalyje įtvirtinta, kad šių bendrovių reorganizavimo projekte nustatomas įstatinio kapitalo sumažinimas. Abiem atvejais sprendimus priima visuotiniai akcininkų susirinkimai. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaneigiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalyse reguliuojami santykiai nėra tiesiogiai susiję su konkurencijos santykiais, todėl nėra pažeidžiamos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 7 dalys neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 4 dalims. IV Dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 straipsniui, 4 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalims, 67 straipsniui, 128 straipsnio 1 daliai ir 135 straipsnio 1 daliai. 1. 1998 m. rugsėjo 29 d. priimto Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnį „Investavimo tvarka ir būdai“ sudarė dvi dalys. Šio straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui suteikiama teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai leidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo. Šiuo atveju akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Nurodyto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kai naują akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų emisiją įsigis strateginis investuotojas, valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Po privatizavimo valstybei nuosavybės teise turi priklausyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 1999 m. birželio 3 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeistas 3 straipsnis buvo išdėstytas tokios redakcijos: „1. Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui suteikiama teisė: 1) didinant po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) bet kuriuo metu per 5 metus po to, kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, didinant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė kartu su nurodytosiomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte neviršija 49,5 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo; 3) kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų akcijų, pirkti iš valstybės jai nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 16,5 procento tuo metu įregistruoto akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo, ir nustatoma, kad strateginis investuotojas šias akcijas gali pirkti dalimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Strateginis investuotojas šia teise gali naudotis 7 metus nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo. 2. Strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 4 dalies bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Parduodant strateginiam investuotojui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės akcijas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio reikalavimai netaikomi. Kitos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Po privatizavimo valstybei nuosavybės teise turi priklausyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Seimui nusprendus privatizuoti didesnę akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų dalį, valstybės strateginių interesų užtikrinimą nustatys įstatymas. 3. Po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ negalės kelti papildomų reikalavimų dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė investicijų sutartyje su strateginiu investuotoju turi teisę prisiimti įsipareigojimus valstybės vardu atlyginti strateginiam investuotojui nuostolius, kurie per 1 metus nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo gali susidaryti dėl kitų asmenų reikalavimų po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. 4. Pranešimas apie pirmąjį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų susirinkimą, vyksiantį po to, kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 6 dalies ir 22 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos.“ 1999 m. spalio 5 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsniu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnis buvo dar kartą pakeistas ir papildytas. Jo 1 dalies 2 ir 3 punktai buvo pakeisti ir išdėstyti taip: „2) kai jis pareikalauja bet kuriuo metu per 5 metus po to, kai jis įsigis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų, didinant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinį kapitalą įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė kartu su nurodytosiomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte neviršija 49,5 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo; 3) kai strateginis investuotojas įsigis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų akcijų, pirkti iš valstybės jai nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurių bendra nominali vertė nevirši …