LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGINĖS PLĖTROS SKATINIMAS), SIEKIANT GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDRĄJĮ PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI SUTEIKIMO 2004 m. birželio 11 d. Nr. 4-241 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2002, Nr. 64-2615), 6.4.2 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Gaires pareiškėjams (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą; 1.2. Pavyzdinę kvietimo teikti paraiškas formą; 1.3. Pavyzdinę paramos teikimo sutartį. 2. Pavedu: 2.1. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.1. parengti, suderinti su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija ir patvirtinti rekomendacinę Paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti specialiosios (B-3) dalies pildymo instrukciją, užbaigto projekto metinės ataskaitos, mokėjimo prašymo formas; 2.1.2. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonėje „Tiesioginė parama verslui“ nurodytas veiklas, kurios yra susijusios su ūkio subjektų vykdomais moksliniais tyrimais, pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.2. Struktūrinių fondų valdymo skyriui Ūkio ministerijos interneto svetainėje paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonėje „Tiesioginė parama verslui“ nurodytas veiklas, kurios yra susijusios su ūkio subjektų vykdomais moksliniais tyrimais, pagal tęstinio paramos teikimo procedūrą; 2.3. ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA Gaires pareiškėjams (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą Taikoma kreipiantis dėl pagalbos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento: 3 PRIORITETO 1 PRIEMONĘ (3.1) „TIESIOGINĖ PARAMA VERSLUI“ (tiktai veiklų grupėms „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“ BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie įgyvendinimo vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatais. 2. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai ES investicijų Lietuvai planavimo dokumentas, kuriame nustatoma šalies plėtros strategija, pateiktos finansavimo priemonės ir uždaviniai bei būsimos pagalbos finansavimo principai. 3. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų projektų rengėjams, kurių projektai bus teikiami pagal BPD 3 prioriteto 1 priemonės (3.1) „Tiesioginė parama verslui“ veiklas, susijusias su moksliniais tyrimais, kurioms pagalba teikiama per valstybės pagalbos schemą „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“ (toliau – Schema), patvirtintą 2004 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-77 (Žin., 2004, Nr. 49-1601). 4. Pagalba teikiama Juridinių asmenų registre įregistruotoms ir Lietuvoje veikiančioms bet kurios teisinės formos įmonėms, kurios vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra, ir kurioms taikomi valstybės pagalbos teikimo apribojimai. Pagal BPD priedą paraiškų dėl veiklų, skirtų taikomiesiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, negali teikti pradedantieji ūkio subjektai. Mokslo ir studijų institucijoms, mokslinių tyrimų įstaigoms, užsienio privatiems juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra, pagalba neskiriama, tačiau tai neužkerta kelio jiems būti projekto dalyviais, t. y. dalyvauti įgyvendinant ir finansuojant projektą bei dalijantis jo rezultatais. Projekto dalyviams netaikomi pareiškėjams ir partneriams keliami reikalavimai, o projekto dalyvių išlaidos nepriskiriamos prie tinkamų išlaidų kategorijų. 5. Gairėse vartojamos sąvokos: Bendrasis padengimo rodiklis – ūkio subjekto trumpalaikis turtas, padalytas iš trumpalaikių įsipareigojimų. BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Darbuotojų skaičius – tai darbo vietų, įsteigtų asmenims, kurie yra įdarbinami visai darbo dienai ne mažiau kaip vieneriems metams, skaičius, taip pat darbo vietų, įsteigtų asmenims, dirbantiems sezoninius darbus arba ne visą darbo dieną, skaičius (kuris skaičiuojamas kaip trupmena nuo darbo vietų, įsteigtų visai darbo dienai įdarbintiems asmenims, skaičiaus). Didelis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjekto apibrėžimo. De minimis pagalba[1] – ne didesnė kaip 345 280 litų pagalba, išreikšta pagalbos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti. Išlaidos už konsultavimo paslaugas (už nepriklausomų ekspertų konsultacijas) – išlaidos nepriklausomų ekspertų konsultavimo paslaugoms įsigyti. Finansuojamas tik konsultavimo paslaugų pirkimas iš trečiųjų asmenų. Šios paslaugos neturi būti besitęsianti ar periodinė veikla, taip pat negali būti susijusios su įmonės įprastinės veiklos išlaidomis, tokiomis kaip reguliarios teisinės konsultacijos, nuolatinės mokesčių konsultacijos, reklama. Pagalba – pagal Schemą ir šias Gaires teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis pagalba. Teikiamos pagalbos forma yra negrąžintina subsidija (dotacija). Pagalba yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto ir (arba) kitų valstybės piniginių fondų ir teikia pagalbos gavėjui ekonominę naudą, kuri be šios pagalbos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija, atliekanti tarpinės institucijos funkcijas, yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Pareiškėjas – paraišką pagalbai gauti pateikusi Juridinių asmenų registre registruota ir daugiau kaip 1 metus Lietuvoje veikianti bet kurios teisinės formos įmonė (bendrovė, ūkinė bendrija, individuali įmonė ir pan.), kuri vykdo ar gali vykdyti ekonominę (ūkinę) veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra, išskyrus pradedančiuosius ūkio subjektus. Projekto paraiška (toliau – paraiška) – pareiškėjo, siekiančio gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro paraiškos A dalies forma, tvirtinama finansų ministro įsakymu, ir B dalies forma, tvirtinama ūkio ministro įsakymu. Projektas – dokumentas, pagrindžiantis numatomų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai įrodantis rezultatams pasiekti pasirinkto būdo veiksmingumą, taip pat reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką, detalų pasirinkto būdo taikymo planą. Pagalbos gavėjas – Juridinių asmenų registre įregistruotos visų teisinių formų įmonės (bendrovės, ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir pan.), kurios vykdo ar gali vykdyti ekonominę (ūkinę) veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra, kurios yra gavusios ir (arba) gauna pagalbą konkrečiam projektui vykdyti ir kurios išlaidos, patiriamos įgyvendinant tokį projektą, iš dalies kompensuojamos pagalbos, suteikiamos pagal šias Gaires, lėšomis. Pagalbos gavėjais gali būti pareiškėjas ir partneriai, tačiau sutartį sudaro ir tiesiogiai pagalbą gauna tik pareiškėjas, kuris kompensuoja partneriui partnerio patirtas išlaidas. Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą (visų valstybės pagalbų konkrečiam projektui kaupimas (sumavimas) ir atitiktis reikalavimams ir (ar) apribojimams). Pagalbos teikimo sutartis (toliau – pagalbos sutartis) – pagrindinis teisinis dokumentas, kurį pasirašo Ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) ir pareiškėjas. Šia sutartimi yra nustatoma skiriamos pagalbos suma, pagalbos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir kt. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – pareiškėjo metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos Lietuvos Respublikos įstatymų ar pareiškėjo steigimo dokumentų nustatyta tvarka patvirtino pareiškėjo aukščiausias organas (visuotinis akcininkų susirinkimas, steigėjas ir pan.). Pagalbos intensyvumas – teikiamos pagalbos išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tinkamų kompensuoti kategorijai pagal šias Gaires, sumos. Pradedantysis ūkio subjektas – Juridinių asmenų registre įregistruotos visų teisinių formų įmonės (bendrovės, ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir pan.), kurios vykdo ar gali vykdyti ekonominę (ūkinę) veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra, kurios yra steigiamos arba įsteigtos ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių ir paraiškos pateikimo momentu gali dar neturėti veiklos pirmųjų finansinių metų patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės. Projekto dalyviai – negaunantys pagalbos juridiniai asmenys, kartu su pareiškėju ir projekto partneriais dalyvaujantys įgyvendinant ir finansuojant projektą (tik netinkamų išlaidų dalį), pasidalinantys projekto rezultatus pagal atskirą sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo, projekto partnerių ir projekto dalyvių. Projekto dalyvių išlaidos projekte nepriskiriamos tinkamų projekto išlaidų kategorijai. Tai reiškia, kad projektas, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų (su jam tenkančiomis tinkamomis ir netinkamomis išlaidomis), yra sudėtinė dalis didesnio projekto, kuriame dalyvauja ir kiti juridiniai asmenys – projekto dalyviai. Kad projekto dalyviams nebūtų taikomi valstybės pagalbos teikimo apribojimai, projekto dalyviams atitenka projekto rezultatai tik ta dalimi, kurią projekto dalyviai finansavo. Ši projekto dalyvių įgyvendinama projekto dalis neįskaitoma į projektą, kuriam teikiama paraiška. Projekto rezultatai, sukuriami patiriant tinkamas išlaidas, negali būti priskiriami (perduodami) projekto dalyviui. Projekto dalyviams netaikomi projekto partneriams ir pareiškėjui keliami reikalavimai. Projekto partneris (toliau – partneris) – Juridinių asmenų registre įregistruota ir Lietuvoje veikianti bet kurios teisinės formos įmonė (bendrovė, ūkinė bendrija, individuali įmonė ir pan.), kuri vykdo ar gali vykdyti ekonominę (ūkinę) veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra, dalyvaujanti įgyvendinant ir finansuojant projektą, pasidalinanti su pareiškėju projekto rezultatus pagal prieš projekto įgyvendinimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą partnerystės sutartį, ir kurio išlaidos, padarytos projekto metu, yra pripažįstamos tinkamomis. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektas[2] – savarankiškumo kriterijų atitinkantis ūkio subjektas, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinė apyvarta neviršija 138 mln. litų arba bendra ūkio subjekto turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. litų: - skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, bendrą ūkio subjekto turto balansinę vertę, prie ūkio subjekto rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos ūkio subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius; - laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai kontroliuoja kitą ūkio subjektą, jei turi 1/4 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai kontroliuoja kitą ūkio subjektą, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi ūkio subjekto kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu; - tampa SVV subjektu, jei jo metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimą SVV subjekto statusą įmonė praranda, jei ūkio subjekto metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka SVV subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad ūkio subjektas tampa SVV subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos; - apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio dvylikos mėnesių ataskaitinio periodo, kurio duomenys patvirtinti, duomenis; - jei naujai įsteigto ūkio subjekto metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai planuojamas per finansinius metus pajamas ir turto balansinę vertę. Savarankiškumo kriterijų atitinkantis SVV subjektas[3] – bet kuris SVV subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra SVV subjektai. Ši riba gali būti viršyta: - jei ūkio subjektas priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio ūkio subjekto nekontroliuoja; - jei ūkio subjekto kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir ūkio subjektas pagrįstai teigia, kad jo 25 procentų ar daugiau kapitalo nevaldo kitas subjektas vienas ar su kitu ūkio subjektu kartu, kuris arba kurie nėra SVV subjektai. Tinkamos kompensuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – projektą įgyvendinant faktiškai išleistos lėšos, nurodytos šiose Gairėse ir pagalbos teikimo sutartyje, būtinos projektui vykdyti ir kurios gali būti finansuojamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Techninė galimybių studija – inovatyvių idėjų, metodų ir technologijų pavertimo naujais produktais, procesais ir paslaugomis technologinio bei komercinio gyvybingumo tyrimas ir vertinimas. Techninės galimybių studijos turi būti skirtos ir naudojamos tik projekto pareiškėjo arba partnerio atliekamiems taikomiesiems moksliniams tyrimams ir (arba) technologinei plėtrai. Taikomasis mokslinis tyrimas – planuotas tyrimas, siekiant įgyti naujų žinių, kurios gali būti naudingai pritaikytos kuriant naujus arba iš esmės tobulinant esamus produktus, paslaugas ar procesus. Technologinė plėtra – veikla, nukreipta į taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą ūkinėje veikloje, siekiant komercinio rezultato. Tai taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas tiesiogiai naudoti juos naujiems produktams, paslaugoms ar technologijoms, skirtoms pardavimui arba panaudojimui, kurti arba esamoms pakeisti ar tobulinti, įskaitant pradinio prototipo, kuris projekte negali būti panaudotas komerciniais tikslais, sukūrimą. Minėta veikla gali apimti ir konceptualų produktų, paslaugų ir technologijų kūrimą, dizainą, ir pradinį jų demonstravimą arba bandomuosius projektus, kurie negali būti paversti tinkamais naudoti ar naudojami gamyboje arba kitaip komerciškai naudojami projekte. Ši veikla neapima nuolatinių ar periodinių produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, esamų paslaugų ar kitų atliekamų operacijų pakeitimų, netgi jei tokie pakeitimai lemia atitinkamus patobulinimus. Pagal šias Gaires ES struktūrinių fondų parama teikiama tik projektams, kurie susiję su taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklomis (nepatenka fundamentiniai moksliniai tyrimai ir produktų (paslaugų) pateikimas į rinką): Fundamentiniai moksliniai tyrimai Taikomieji moksliniai tyrimai (Industrial research) Technologinė plėtra (Pre-competitive development) Produkto (paslaugos) pateikimas į rinką Atliekami mokslo institucijų arba retais atvejais – įmonių Atliekami įmonių arba mokslo tyrimo įstaigų Atliekama įmonių, retais atvejais – mokslo tyrimo įstaigų Įmonės Išlaidos tyrimams Išlaidos tyrimams Išlaidos plėtrai Gamybinės investicijos Pradedamos uždirbti pajamos Ūkinė veikla – visų rūšių gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su bet kurių pirkimo ir pardavimo objektų (prekių, paslaugų, teisių, darbų ir pan.) perleidimu ir įsigijimu. BENDRA INFORMACIJA APIE BPD PRIEMONES PIRMASIS SKIRSNIS STRATEGIJA IR TIKSLAI 6. ES struktūrinių fondų pagalba Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD. BPD keliami šie tikslai, bendri visoms BPD priemonėms: 6.1. plėtoti ir modernizuoti šalies infrastruktūrą siekiant paskatinti ekonominį augimą ir sudaryti geresnes sąlygas laisvam žmonių, prekių bei paslaugų judėjimui; 6.2. užtikrinti, kad BPD priemonės atitiktų visuotinius darnaus vystymosi principus; 6.3. gerinti darbo jėgos gebėjimus, užtikrinti jos lankstumą ir prisitaikymą prie vykstančių rinkos pokyčių. Atnaujinti žinias ir kelti kvalifikaciją, labiausiai kreipiant dėmesį į bedarbius ir jaunimą, svarbiausia – pasiekti, kad suteikiamos žinios ir praktika atitiktų rinkos poreikius; 6.4. stiprinti ekonomikos konkurencingumą, sukuriant būtinas sąlygas plėtrai ir skatinant tinkamos verslo aplinkos raidą bei investicinio klimato gerėjimą tiek veikiančio, tiek besikuriančio verslo srityje; 6.5. užtikrinti ir palaikyti prasidėjusius ekonominius persitvarkymus šalyje. 7. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 4 prioritetai: 7.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 7.2. žmogiškųjų išteklių plėtra; 7.3. gamybos sektoriaus plėtra; 7.4. kaimo plėtra ir žuvininkystė. ANTRASIS SKIRSNIS ES REGIONINĖS PLĖTROS FONDO TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS 8. ES struktūrinių fondų pagalba BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip numatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1783/1999 (EB) dėl Europos regioninės plėtros fondo (OJ L 213, 13/08/1999, p. 0001–0004), ERPF prisideda, inter alia, prie: 8.1. investicijų į infrastruktūrą; 8.2. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą, kurias visų pirma sudaro: 8.2.1. pagalba teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 8.2.2. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą, įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrą finansavimą, inovacijų diegimo įmonėse finansavimą; 8.2.3. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamas finansines priemones, nurodytas 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 8.2.4. tiesioginė pagalba investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra pagalbos programų šioje srityje; 8.2.5. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 8.2.6. pagalba struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, tačiau išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones; 8.3. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte. 9. Remiantis šiomis priemonėmis, ERPF pagalba suteikiama: 9.1. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkių ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekti, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 9.2. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą, stiprinti; 9.3. žinių visuomenei ugdyti; 9.4. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, jei taip yra sukuriamos ilgalaikės darbo vietos; 9.5. aplinkos apsaugai ir jai tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką, taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 9.6. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje didinti, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 9.7. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolygios regionų ir vietos plėtros. trečiasis skirsnis LĖŠOS PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 10. Lėšos priemonei įgyvendinti bus skiriamos iš ERPF ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete. 11. BPD atitinkamoms priemonėms įgyvendinti 2004–2006 m. numatytas toks finansavimas: 11.1. 3.1 priemonė (tik veiklų grupės „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“) – 40,05 mln. Lt iš ERPF ir 13,35 mln. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 12. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama BPD priemonė patenka į 2004–2006 m. programavimo laikotarpį, taikomą atliekant mokėjimus iš ES struktūrinių fondų, visos numatytos lėšos gali būti faktiškai sumokėtos pagalbos gavėjams iki 2008 m. gruodžio 31 d. 13. Papildomai prie BPD priemonės įgyvendinimo turi prisidėti ir pagalbos gavėjas, skirdamas atitinkamą savo finansinį indėlį projektui įgyvendinti. ketvirtasis skirsnis remiamos veiklos 14. Remiamos veiklos pagal BPD priemonę 3.1 yra šios: mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei šioms veikloms skirtų techninių galimybių studijų rengimas), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai) bei ryšių tarp verslo subjektų ir mokslinio tyrimo institucijų formavimas. penktasis skirsnis reikalavimai pareiškėjams. PARTNERYSTĖ 15. Reikalavimai pareiškėjams: 15.1. pareiškėjas, atitinkantis šių Gairių sąvokų dalyje apibrėžtus reikalavimus; 15.2. pareiškėjas turi turėti stabilius ir pakankamus finansų išteklius, kad galėtų užtikrinti savo įmonės veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie projekto finansavimo; 15.3. pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už pateikiamo projekto parengimą ir valdymą; 15.4. pareiškėjas, pretenduojantis gauti projekto finansavimą, turi atitikti visas BPD priemonės veiklų grupėje nustatytas sąlygas. 16. Partnerystė: 16.1. projektą vykdyti ir projekto rezultatais bendrai naudotis gali keli ūkio subjektai – partneriai, jei vykdyti projektą kartu yra tikslingiau. Tokiu atveju projektui pateikiama viena paraiška, atitinkamai užpildyta visų partnerių. Visi partneriai, pretenduojantys gauti finansavimą projektui, turi būti nurodyti teikiamoje paraiškoje paraiškos teikimo momentu; 16.2. prie projekto paraiškos turi būti pridedamos partnerystės deklaracijos. Atskirą partnerystės sutartį arba deklaraciją pasirašo pareiškėjas ir projekto partneriai. Partnerystės sutartyje arba deklaracijoje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 16.2.1. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą; 16.2.2. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais ir nuolat juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą; 16.2.3. projekto vykdytojas visiems partneriams privalo persiųsti visų įgyvendinančiajai institucijai teikiamų ataskaitų kopijas; 16.2.4. visus projekto pakeitimus pirmiausia siekiama suderinti tarp partnerių, prieš kreipiantis į įgyvendinančiąją instituciją; 16.2.5. jeigu pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas Gairėse pareiškėjams nenustatoma kitaip, prieš teikdamas paraišką pareiškėjas susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurtų rezultatų, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių. 16.3. projekto partneriai, atitinkantys šių Gairių sąvokų dalyje apibrėžtus reikalavimus; 16.4. partnerių padarytos išlaidos projektui įgyvendinti yra tinkamos išlaidos, bet jas kompensuoja pareiškėjas. Finansavimą, skirtą visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik pareiškėjas, kuris ir atsiskaito su kitais partneriais. Partneriai tiesiogiai pagalbos lėšų negauna; 16.5. partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant projektą, jų išlaidos, atitinkančios šių Gairių 40.1.1 – 40.1.9 punktuose nurodytas sąlygas, yra tinkamos išlaidos. Projekto partneriai, pretenduojantys gauti finansavimą projektui, turi atitikti visas sąlygas, keliamas projekto partneriui pagal BPD priemonės veiklų grupę, kurioms skirtas projektas. Kiekvienam projekto partneriui taikomi valstybės pagalbos teikimo apribojimai, t. y. valstybės pagalbos dydžiai, intensyvumas, valstybės pagalbos kaupimas skaičiuojamas ne tik pareiškėjui, bet ir kiekvienam partneriui atskirai. De minimis pagalbos kaupimas taip pat skaičiuojamas kiekvienam partneriui atskirai, tačiau projektui skirta pagalba negali viršyti didžiausio leistino intensyvumo pagal Schemą; 16.6. projekto rezultatai yra paskirstomi tarp pareiškėjo ir partnerių pagal prieš projekto įgyvendinimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą partnerystės sutartį. Atsakomybė už projekto įgyvendinimą atitenka pareiškėjui. Bet koks projekto rezultatų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu kaip partnerystės sutarties pakeitimas. Sutarties pakeitimas galimas tik, jeigu jam pritaria LVPA. Projekto rezultatai privalo likti Lietuvoje; 16.7. galimybė teikti paraišką kartu keliems partneriams vienam projektui vykdyti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti; 16.8. projektą gali papildyti kitas projekto dalyvių, nesiekiančių gauti finansinės pagalbos, įgyvendinamas projektas, kurie kartu sudaro bendrą projektą. Tokiems dalyviams pareiškėjui keliami reikalavimai netaikomi. Jų patirtos išlaidos nepriskiriamos tinkamų projekto, kuriam prašoma pagalbos pagal šias Gaires, išlaidų kategorijai. Paraiška pildoma tik tai bendro projekto daliai, kurią numato įgyvendinti pareiškėjas. Tokia bendro projekto dalis laikoma savarankišku projektu ir toliau nagrinėjamas tik pastarasis projektas. šEŠTASIS SKIRSNIS neTINKAMI PAREIŠKĖJAI ir partneriai 17. Potencialūs pareiškėjai negali dalyvauti kvietime teikti paraiškas ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei: 17.1. jie bankrutuoja arba yra likviduojami; 17.2. turi mokestinę nepriemoką valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetui; 17.3. ūkio subjekto vadovas arba vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai; 17.4. pareiškėjas ar jo partneris anksčiau yra kreipęsis dėl pagalbos, finansuojamos iš Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos biudžeto, tačiau su pareiškėju buvo nutraukta pagalbos suteikimo procedūra dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. 18. Pareiškėjai ar jų partneriai tampa netinkamais ir jiems negali būti skiriama pagalba, jei: 18.1. teikdami informaciją, kurios LVPA reikalauja kaip būtinos sąlygos teikiant paraiškas, sąmoningai nurodo klaidingus duomenis arba visai nepateikia šios informacijos; 18.2. bandė daryti įtaką LVPA, projektų atrankos komitetui ar Ūkio ministerijai šio arba kurio nors buvusio kvietimo teikti paraiškas vertinimo metu. 19. Kartu su paraiškomis pareiškėjai ir projekto partneriai turi pateikti pasirašytus papildomus laisvos formos raštus, kad nėra priskiriami nė vienai šių Gairių 17.1–18.2 punktuose išvardytai kategorijai. SePTINTASIS skirsnis REIKALAVIMAI projektui 20. Turtas, sukurtas ar įsigytas iš pagalbos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės pobūdis, veiklos pobūdis, pagalbos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų) ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos (Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 30 straipsnio 4 punktas). 21. Pagalbos gavėjas privalo savo lėšomis Ūkio ministerijos naudai apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą buvo naudota pagalba, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia pagalbos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 5 metams po turto įsigijimo (sukūrimo). Įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turtas, nurodytas šiame punkte, yra sunaikinamas ar nepataisomai sugadinamas, Ūkio ministerijai atitenka draudimo išmokos dalis, lygi suteiktos pagalbos sumai. Skirtumas tarp suteiktos pagalbos sumos ir draudimo išmokos sumos yra perduodamas pagalbos gavėjui. Ūkio ministerija ir pagalbos gavėjas dėl tolesnio draudimo išmokos panaudojimo susitaria sudarydami atskirą susitarimą (Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 30 straipsnio 4 dalis, 39 straipsnio 3 punkto B dalis). 22. Projektas būtinai turi būti susijęs su taikomųjų mokslinių tyrimų veikla ir (arba) technologine plėtra. 23. Projektas turi neprieštarauti ES horizontalioms sritims: darnios plėtros, lygių galimybių, informacinės visuomenės. 24. Projekte planuojama veikla yra remtina pagal BPD ir jis atitinka visas toliau išvardytas sąlygas: 24.1. pagalba teikiama Gairėse nustatytus kriterijus atitinkančiam pareiškėjui projektui vykdyti, jei pagrįstai galima tikėtis, kad toks pagalbos gavėjas bus pajėgus įgyvendinti projektą; 24.2. pagalba teikiama pareiškėjui, kuris, remiantis pateiktu projektu, užsiima (ketina užsiimti) taikomųjų mokslinių tyrimų veikla, technologine plėtra ir (arba) ketina parengti šių veiklų techninę galimybių studiją; 24.3. suteikta pagalba paskatins pareiškėją imtis taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros šalia įprastinės veiklos arba išplės vykdomą taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veiklą, ar ją paspartins. Pagalba gali būti teikiama ir tuomet, jei ji paskatins pareiškėją imtis taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veiklos, kuria jis anksčiau neužsiėmė; 24.4. taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros projektas, kuriam vykdyti prašoma pagalbos, prisidės prie naujų produktų, paslaugų ir procesų kūrimo; 24.5. pagalba paskatins taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros projekto vykdymą. Siekdamas gauti pagalbą, pareiškėjas turi pagrįsti pagalbos būtinumą, t. y. pagalba turi būti būtina sąlyga projektui sėkmingai vykdyti, be jos projektas negalėtų būti vykdomas arba galėtų būti vykdomas mažesne apimtimi, arba būtų vykdomas daug ilgiau, arba būtų kur kas blogesnės kokybės; 24.6. projekto rezultatai bus nauji mažiausiai Lietuvos lygiu. 25. Projektas gali apimti daugiau nei vieną projekte remiamas veiklas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagalba teikiama nuosekliems projektams, o ne grupei įvairių, tarpusavyje nesusijusių, nors ir remtinų veiklų, t. y. projektas turi būti tinkamai orientuotas, turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, planuojama veikla turi būti būtina šiems tikslams pasiekti. 26. Projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu jis: 26.1. gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ar Žuvininkystės orientavimo finansinių priemonių (t. y. numatomas projektas ir jo rezultatai labiau atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus bei sąlygas); 26.2. projekte numatyta taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros veikla bet kuriame iš šių sektorių: laivų statybos, anglies ir plieno, motorinių transporto priemonių, maisto pramonės, žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto (įskaitant logistiką) sektoriuose; 26.3. pareiškėjas (pagalbos gavėjas) gali būti priskiriamas ekonominių sunkumų turinčių subjektų kategorijai, kaip to reikalauja Europos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų turinčioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti (OJ C 288, 9.10.1999, p. 2) ir kaip apibrėžta šiose Gairėse. 27. Bet kuriuo atveju projekto dydis (įskaitant tinkamas ir netinkamas išlaidas) negali viršyti 86 mln. Lt, nepaisant to, kokio dydžio ir intensyvumo pagalbos yra prašoma, pavyzdžiui, jei prašoma 2 mln. Lt pagalbos ir tai sudaro tik 1 proc. nuo visų projekto išlaidų, tačiau projekto dydis yra 200 mln. Lt, tuomet projektas bus netinkamas finansuoti. Šiose Gairėse yra nustatyti ir kiti projekto dydžio ir pagalbos dydžio apribojimai. aštuntasis skirsnis PAGALBOS DYDIS IR KAUPIMAS 28. Iš viso pagal šią schemą ir kitais atvejais pagalbos gavėjui suteikta de minimis pagalba negali būti didesnė kaip 345 280 litų per trejus metus, skaičiuojant nuo de minimis pagalbos teikimo pradžios. Pagalbos teikėjas, teikdamas ūkio subjektui de minimis pagalbą, informuoja, kad pagalba (konkreti jos suma) yra de minimis pagalba. Paraiškos teikėjas, teikdamas paraišką, ir pagalbos gavėjas, teikdamas mokėjimo prašymus, privalo patvirtinti, kad šiame punkte nurodytos de minimis pagalbos ribos, suteikus (išmokėjus) pagalbą, nebus viršytos. 29. Mažiausias teikiamos pagalbos visam projektui pagal šias Gaires dydis yra 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų). Paraiška, kurioje prašoma skirti mažesnę pagalbą, nenagrinėjama. 30. Didžiausias leistinas pagal šias Gaires teikiamos pagalbos dydis, išskyrus de minimis pagalbą, yra 17 milijonų litų. 31. Pagalba, teikiama pagal šias Gaires nesivadovaujant de minimis taisykle, nesumuojama su ta pagalba, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle. 32. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Schemą pagalba teikiama tik ūkio subjektams, registruotiems ir vykdantiems taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą Lietuvoje, kuri priskiriama Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 (3) a punkto regionams, pagalbos intensyvumas priklauso nuo remiamo projekto tipo ir negali viršyti šių dydžių: taikomiesiems moksliniams tyrimams – 60 procentų, technologinės plėtros veiklai – 35 procentų (toliau – pirminiai pagalbos intensyvumo dydžiai). 33. Pagalbos, teikiamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams patentinėms paraiškoms rengti, registruoti ir patentams pratęsti, didžiausias leistinas intensyvumas priklauso nuo to, kokia veikla – taikomasis mokslinis tyrimas arba technologinė plėtra – pirmoji lėmė patento įsigijimą ir yra atitinkamai 60 procentų arba 35 procentai. 34. Pagalbos techninėms galimybių studijoms, kurios bus naudojamos taikomiesiems moksliniams tyrimams, rengti didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 75 procentai tokių studijų išlaidų, o techninėms galimybių studijoms, reikalingoms technologinei plėtrai, rengti didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 50 procentų tokių studijų išlaidų. Pagalba techninėms galimybių studijoms parengti teikiama tik tuo atveju, jei galimybių studijas rengia pats pagalbos gavėjas ir jas nėra pavesta atlikti tretiesiems asmenims. Paties pagalbos gavėjo išlaidos tokioms galimybių studijoms, kurioms vykdyti prašoma suteikti pagalbą, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus techninių galimybių studijų išlaidų. 35. Jei projektas apima taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, teikiamos pagalbos intensyvumas negali viršyti pagalbos, teikiamos minėtoms veikloms atskirai, svertinio vidurkio. Jei jo tiksliai apskaičiuoti nėra įmanoma arba tais atvejais, kai taikomųjų mokslinių tyrimų veikla ir technologinė plėtra yra glaudžiai susijusios ir nepakanka įrodymų dėl jų atskyrimo, arba kyla pagrįstų dvejonių dėl veiklos priskyrimo taikomiems moksliniams tyrimams, o ne technologinei plėtrai, tuomet taikomas technologinei plėtrai remti numatytas pagalbos intensyvumas. 36. Visais atvejais, jei pagalba teikiama iš kelių šaltinių tam pačiam projektui vykdyti arba pagal kelias valstybės pagalbos schemas, arba ad hoc atvejais, arba kai pagalbos teikėjas gali padidinti pirminį pagalbos intensyvumą valstybės pagalbos schemoje „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“ 11.1 punkte nurodytais dydžiais, ūkio subjekto vykdomam taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui teikiamos pagalbos intensyvumas bet kuriuo atveju negali viršyti šių dydžių: 36.1. 75 procentų taikomųjų mokslinių tyrimų atveju; 36.2. 50 procentų technologinės plėtros atveju. Pagalba taikomiesiems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos (nuo šių išlaidų dydžio skaičiuojamas pagalbos intensyvumas) 1. Išlaidos personalui 2. Išlaidos instrumentams ir įrangai 3. Išlaidos pastatams (patalpoms) 4. Išlaidos konsultacijoms arba analogiškoms paslaugoms 5. Išlaidos intelektinės nuosavybės apsaugai – tik smulkaus ir vidutinio verslo subjektams 6. Kitos veiklos išlaidos 7. Netiesioginės (pridėtinės) išlaidos Pagalbos intensyvumas remiamoms veikloms Remiamos veiklos Įmonių atliekami moksliniai taikomieji tyrimai Moksliniams taikomiesiems tyrimams skirtos techninės galimybių studijos rengimas Įmonių vykdoma technologinės plėtros veikla Technologiniai plėtrai skirtos techninės galimybių studijos rengimas Pagalbos intensyvumas (bendras) Iki 60% Iki 75% Iki 35% Iki 35% Pagalbos (bendras) intensyvumas gali būti padidintas, jei: Procentais 1. Pagalba teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams +10 +10 +10 2. Projektas yra susijęs su esama ES bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir parodomosios veiklos programa (toliau – parodomoji programa) +10 +10 +10 3. Projektas yra susijęs su parodomąja programa ir papildomai apima bendradarbiavimą abipus sienos +25 +25 +25 4. Projektas nesusijęs su parodomąja programa, tačiau apima bendradarbiavimą abipus sienos +10 +10 +10 Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas 75 75 50 50 De minimis pagalba Tinkamos finansuoti išlaidos Didžiausias pagalbos intensyvumas smulkaus ir vidutinio verslo subjektui dideliam ūkio subjektui 1. Specialistų, įdarbinamų išimtinai projektui, mokymo išlaidos 2. Sukurtų žinių sklaidos išlaidos (publikacijos, konferencijos ir pan.) 3. Nekilnojamojo turto, įrangos, kuriems įsigyti teikiama pagalba, draudimo išlaidos (ne daugiau kaip per projekto finansavimo laikotarpį) 4. Projekto audito išlaidos 5. Paramos projektui viešumo išlaidos (projekto įgyvendinimo laikotarpiu) 65% 50% devintasis skirsnis TINKAMOS IŠLAIDOS 37. Bendros išlaidų tinkamumo taisyklės: 37.1. Paraiškoje turi būti nurodytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Pagalbos lėšomis gali būti finansuojamos tik tinkamos kompensuoti pagalbos gavėjo (pareiškėjo ar jo partnerių) išlaidos. VISOS projekto išlaidos Visos tinkamos kompensuoti projekto išlaidos Netinkamos kompensuoti išlaidos Subsidijos lėšos Pareiškėjo ir partnerių lėšos[4] Pareiškėjo lėšos Partnerių lėšos Projekto dalyvių lėšos 37.2. Tinkamos išlaidos turi būti: 37.2.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos sutartyje; 37.2.2. gali būti priskirtos tinkamų išlaidų kategorijoms, nurodytų šių Gairių 40 punkte; 37.2.3. pagrįstos ne didesnėmis nei vidutinėmis kainomis (išlaidos negali būti grindžiamos nenormatyvinėmis, laikinomis, spekuliatyvinėmis, proginėmis ir pan. kainomis); 37.2.4. padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas projekto auditui), kuris numatytas pagalbos sutartyje (projekto įgyvendinimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 mėn. nuo pagalbos teikimo sutarties sudarymo dienos, išskyrus šių Gairių 37.2.5 punkte nurodytus atvejus; galutinis projekto įgyvendinimo terminas ne vėlesnis kaip 2008 m. rugsėjo 1 d.). Paskutinė projekto įgyvendinimo diena laikoma galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo LVPA diena; 37.2.5. išimtiniais atvejais, išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, gali būti padarytos iki paraiškos pateikimo datos, bet visais atvejais ne anksčiau nei po 2004 m. sausio 1 d., ir atitikti visas šias sąlygas: 37.2.5.1. yra padarytos ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 37.2.5.2. sudaro ne daugiau kaip 20 procentų tinkamų kompensuoti išlaidų; 37.2.5.3. išlaidos yra padarytos projekto, kuriam prašoma pagalba, reikmėms, kurios bus tiesiogiai susijusios su projekto veiklomis, vykdomomis ir po paraiškos pateikimo, tenkinti; 37.2.6. tais atvejais, kai projektui įgyvendinti pagal šias Gaires pagalba neskiriama, pagalbos teikėjas atsakomybės dėl išlaidų, padarytų iki pagalbos sutarties sudarymo datos, apmokėjimo, neprisiima; 37.2.7. faktiškai padarytos, užregistruotos pagalbos gavėjo buhalterinių žurnalų sąskaitose ir pagrįstos jas įrodančių juridinę galią turinčių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) patvirtintomis kopijomis (kopijos, pasirašytos įmonės vadovo ir patvirtintos įmonės antspaudu); 37.2.8. padarytos atlikus šių Gairių reikalavimus atitinkančias pirkimų procedūras; 38. padarytos laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. tinkamu laikotarpiu, kai projektai finansuojami iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Tokioms išlaidoms jų tinkamumo laikotarpiui pagrįsti pagalbos gavėjai turi pateikti su projekto įgyvendinimu susijusių ir projekto įgyvendinimo periodo išlaidas patvirtinančius dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, banko išrašus ir kt.). 39. Patiriant tinkamas išlaidas (perkant prekes, paslaugas, darbus) sumokamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) yra priskirtinas netinkamoms išlaidoms. Išimtiniais atvejais, jei pagalbos gavėjas, remdamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, negali šio mokesčio susigrąžinti, PVM gali būti įtraukiamas į pagalbos gavėjo tinkamas išlaidas, t. y. įtrauktas atskaitą. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpiu (projekto trukmė nurodyta pagalbos sutartyje) iš projekto yra uždirbamos grynosios pajamos (tą paraiškoje turi deklaruoti pats pareiškėjas, o LVPA turi teisę tai patikrinti ir atitinkamai perskaičiuoti pagalbos dydį), pagalbos dydis mažinamas projekto įgyvendinimo laikotarpiu uždirbtų iš projekto veiklos grynųjų pajamų dydžiu (Europos Komisijos reglamentas Nr. 448/2004, OJ L 72/66, 2 straipsnis 2 punktas). 40. Tinkamų kompensuoti išlaidų kategorijos: 40.1. pagal šias Gaires bendru atveju tinkamomis gali būti pripažįstamos šios pagalbos gavėjo išlaidos: 40.1.1. išlaidos personalui (mokslininkams ir kitiems tyrėjams, techniniams darbuotojams ir kitam aptarnaujančiam personalui, įdarbintam išimtinai taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros projekto veiklai). Gali būti finansuojamas darbo užmokestis ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, mokamos darbdavio, taip pat komandiruotės išlaidos (kelionė, apgyvendinimas, dienpinigiai), tačiau ne didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lėšos užsienio ekspertų komandiruočių išlaidoms kompensuoti negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų ribų (http://europa. eu. int/comm/europeaid/perdiem/index_en. htm). Keliaujant lėktuvu kelionės išlaidos yra tinkamos kompensuoti, jei perkamas ekonominės klasės bilietas. Atostogoms, premijoms, pašalpoms (pavyzdžiui, nedarbingumo atveju) skirtos išlaidos yra netinkamos kompensuoti; 40.1.2. išlaidos įrankiams, įrangai ta apimtimi, kuria jie naudojami išimtinai ir nuolat taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros projektui, taip pat nuomos, esamų ar įsigyjamų įrenginių nusidėvėjimo, įsigijimo išlaidos ir pan. Tuo atveju, jei instrumentai, įranga nėra visiškai nudėvimi arba sunaudojami per projektą, tinkamoms kompensuoti yra tik instrumentų ir įrangos nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuotos atitinkamai pagal projekto trukmę, remiantis gera apskaitos praktika; 40.1.3. išlaidos pastatams (patalpoms), kurie naudojami išimtinai ir nuolat taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros projekto veiklai, vykdomo projekto apimtimi. Tinkamos finansuoti yra tik pastatų (patalpų) nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į projekto trukmę ir remiantis gera apskaitos praktika, jei tenkinamos šios sąlygos: 40.1.3.1. šiam ilgalaikiam turtui įsigyti nebuvo naudojama pagalba iš Lietuvos ar Europos Sąjungos biudžetų; 40.1.3.2. nusidėvėjimas apskaičiuotas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkančių apskaitos taisyklių; 40.1.3.3. nusidėvėjimas apima tik laikotarpį, kurį turtas naudojamas įgyvendinant projektą; 40.1.4. tinkamos finansuoti yra taip pat patalpų nuomos išlaidos projekto įgyvendinimo metu. Gamybinės investicijos nefinansuojamos; 40.1.5. jei turtas minėtu laikotarpiu naudojamas ne tik projekto veikloms, bet ir kitoms pagalbos gavėjo veikloms, tinkamoms išlaidoms priskirtina nusidėvėjimo dalis, kuri yra proporcinga šio turto naudojimo projekto veikloms daliai; 40.1.6. išlaidos konsultavimui arba analogiškoms paslaugoms, įskaitant tyrimų rezultatų, techninių žinių, patentų, licencijų ir pan. pirkimą iš išorinių šaltinių ir naudojamų išimtinai taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologinės plėtros projekto veiklai. Tokios išlaidos projekte negali sudaryti daugiau kaip 25 procentus tinkamų išlaidų sumos (į šia sumą neišskaičiuojamos netiesioginės (pridėtinės) projekto išlaidos); 40.1.7. išlaidos intelektinės nuosavybės, atsiradusios iš projekto, apsaugai (patentams registruoti ir jų galiojimui pratęsti) – tik smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Tinkamomis yra šios išlaidos: patentų mokesčiai (patentinės paraiškos padavimas, patento registravimas, patento galiojimo mokesčiai (ne daugiau kaip penkeriems metams), kiti mokesčiai, tiesiogiai susiję su patento registravimu ir galiojimo pratęsimu), konsultacijos, vertimo paslaugos, ekspertizės išlaidos ir kitos patentams registruoti ir galiojimui pratęsti būtinos išlaidos; 40.1.8. kitos veiklos išlaidos, tokios kaip išlaidos medžiagoms, reagentams ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusiems su taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros veikla; 40.1.9. netiesioginės (pridėtinės) išlaidos, atsiradusios tiesiogiai kaip taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) technologijų plėtros veiklos rezultatas. Šios išlaidos negali būti didesnės nei 15 procentų projekto tinkamų išlaidų, kurias prašoma finansuoti, išskyrus netiesiogines (pridėtines) išlaidas, sumos. Netiesioginės (pridėtinės) išlaidos gali būti projekto administravimo ir valdymo išlaidos, laboratorijų ir projektui įgyvendinti naudojamų patalpų eksploatavimo išlaidos (vanduo, elektra, šildymas, draudimas ir kt.), administravimui naudojamų patalpų ir įrangos nuoma, išlaidos pašto ir ryšio paslaugoms bei priemonėms, išlaidos raštinės reikmenims ir įrangai įsigyti ir pan. 41. Vadovaujantis šiomis Gairėmis, negali būti finansuojamos išperkamosios nuomos (lizingo) išlaidos, netiesioginiai mokesčiai, rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos, nebūtinos ir abejotinos svarbos išlaidos, skolų padengimas, lėšų investavimas. 42. Teikiant de minimis pagalbą, gali būti finansuojamos šios išlaidos: 42.1. specialistų, įdarbinamų išimtinai projektui, mokymo ir instruktavimo išlaidos. Šios išlaidos negali būti didesnės nei 30 procentų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų šių Gairių 40.1.1 punkte; 42.2. sukurtų žinių sklaidos išlaidos (publikacijos, konferencijos ir pan.). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 10 procentų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų šių Gairių 40.1.1–40.1.8 punktuose; 42.3. nekilnojamojo turto, įrangos, kuriems įsigyti teikiama pagalba, draudimo išlaidos (ne ilgiau kaip per projekto finansavimo laikotarpį). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 5 procentai kitų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų šių Gairių 40.1.1–40.1.8 punktuose; 42.4. projekto audito išlaidos, jei tokį auditą privaloma atlikti pagal kitus teisės aktus; 42.5. pagalbos projektui viešumo išlaidos (projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 5 procentai kitų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų šių Gairių 40.1.1–40.1.6 punktuose. 43. Išlaidų kategorijos, kurios negali būti kompensuojamos, naudojant ES struktūrinių fondų pagalbą: 43.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, tačiau proporcingai nepadidina veiklos vertės, taip pat išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimai jiems už suteiktas paslaugas yra numatyti procentais nuo bendros projekto vertės; 43.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, bei kitos grynai finansinės išlaidos; 43.3. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 43.4. įmokos, mokamos išperkamosios nuomos davėjui, kai pagalbos gavėjas projektui įgyvendinti reikalingą turtą įsigyja išperkamosios nuomos būdu; 43.5. PVM, kurį pagalbos gavėjas gali susigrąžinti. 44. Tos pačios projekto išlaidos, kurioms kompensuoti jau yra ar buvo skirta pagalba iš Europos Sąjungas ar nacionalinio biudžeto lėšų pagal kitas pagalbos gavėjo paraiškas, t. y. finansuojamos du ar daugiau kartų, yra netinkamos kompensuoti. DEŠIMTASIS skirsnis REIKALAVIMAI pirkimams 45. Pagalbos gavėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) yra perkančiosios organizacijos, įgyvendindami projektą privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Kiti pagalbos gavėjai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, privalo vadovautis šiose Gairėse ir pagalbos sutartyje nustatytais reikalavimais pirkimams, kurie detalizuojami ūkio ministro arba jo įgalioto asmens įsakymu patvirtintose Pirkimų taisyklėse, taikomose juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Lėšos, kurias pagalbos gavėjas išleis pagal prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis, sudarytas nesivadovaujant nurodytais reikalavimais, nebus laikomos tinkamomis kompensuoti. 46. Jeigu projektas, vadovaujantis šiomis Gairėmis, gali būti pradėtas įgyvendinti prieš pagalbos teikimo sutarties pasirašymą ir su trečiaisiais asmenimis sudarytos prekių, paslaugų arba darbų pirkimo–pardavimo sutartys, kompensuojamos tik išlaidos, kurios buvo padarytos laikantis šiose Gairėse nustatytų reikalavimų pirkimams (taikoma ne perkančiosioms organizacijoms). VIENUOLIKTASIS skirsnis EKONOMINIų sunkumų turinčių ūkio subjektų vertinimas 47. Pagalba negali būti teikiama pareiškėjams, kurie gali būti priskiriami ekonominių sunkumų turinčių subjektų kategorijai. Ekonominių sunkumų turintis ūkio subjektas yra subjektas, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų: 47.1. ūkio subjektas yra bankrutavęs, bankrutuojantis ar likviduojamas; 47.2. turi mokestinę nepriemoką valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetui (išskyrus atvejus, kai pagal sutartį su mokesčius administruojančia institucija, mokesčio mokėjimas yra atidėtas); 47.3. ūkio subjektas turi mokestinę nepriemoką Socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai pagal sutartį su mokesčius administruojančia institucija, mokesčio mokėjimas yra atidėtas); 47.4. jeigu prarasta daugiau kaip pusė įregistruoto kapitalo arba daugiau kaip 1/4 to kapitalo prarasta per pastaruosius 12 mėnesių; 47.5. ūkio subjekto bendrasis padengimo rodiklis ne mažesnis kaip 1[5], t. y. peržengia šią kritinę reikšmę, apskaičiuotą bet kuriuo iš šių būdų: 47.5.1. pagal ūkio subjekto paskutinės patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis; 47.5.2. jei ūkio subjekto paskutiniai finansiniai metai yra pasibaigę, tačiau metinė finansinė atskaitomybė paraiškos valstybės pagalbai gauti pateikimo momentu dar nėra patvirtinta, pagal ūkio subjekto paskutinių finansinių metų metinės finansinės atskaitomybės (pasirašytos administracijos vadovo) duomenis; 47.5.3. pagal kiekvienų ateinančių trejų ūkio subjekto finansinių metų (įskaitant ir einamuosius finansinius metus) prognozuojamus finansinės atskaitomybės duomenis. 48. Ūkio subjekto praėjusių finansinių metų rodikliai apskaičiuojami pagal ūkio subjekto patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės duomenis, išskyrus šių Gairių 47.5.2 punkte numatytą atvejį. 49. Ūkio subjekto einamųjų bei ateinančių finansinių metų rodikliams apskaičiuoti naudojama ūkio subjekto pateikta informacija, prognozės ir ekonominės bei finansinės prognozės. 50. Turinčių ekonominių sunkumų ūkio subjektų vertinimą atlieka ir išvadas Ūkio ministerijai teikia LVPA. 51. Nustačius, kad ūkio subjektas atitinka ekonominių sunkumų turinčio subjekto apibrėžimą, tokio pareiškėjo paraiška (projektas) toliau nebevertinama. ii SKYRIUS.    3.1 Priemonė „Tiesioginė parama verslui“ (tik veiklų grupė „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“) pirmasis skirsnis tikslai ir uždaviniai 52. Bendras priemonės tikslas – padidinti įmonių konkurencingumą ir verslumo lygį, subalansuoti lygias galimybes versle; padidinti mokslinių tyrimų potencialą versle. 53. Priemonės uždaviniai: 53.1. skatinti verslumą ir įmonių steigimą; 53.2. stiprinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą šalies bei užsienio rinkose; 53.3. didinti pramonės produktyvumą, priartinti prekių ir paslaugų gamybos bei eksporto struktūrą prie ES struktūros. antrasis skirsnis specifiniai 3.1 priemonės atrankos kriterijai 54. Priemonės „Tiesioginė parama verslui“ specifiniai atrankos kriterijai yra šie: 54.1. aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų plėtros skatinimas; 54.2. internacionalizavimo skatinimas; 54.3. įmonių konkurencingumo didinimas; 54.4. poveikis regiono socialinei ir ekonominei plėtrai; 54.5. bendradarbiavimo tarp įmonių skatinimas. 55. Šie atrankos kriterijai detalizuojami ir išreiškiami konkretesniais specifiniais veiklų grupių tikslais bei konkrečiais prioritetais, kuriais pasireiškia atitinkamas specifinis priemonės atrankos kriterijus kiekvienoje veiklų grupėje. Jokie kiti specifiniai atrankos kriterijai, nenurodyti šiose Gairėse, negali būti taikomi. trečiasis SKIRSNIS VEIKLŲ GRUPĖ Veiklų grupė „Mokslinių tyrimų ir plėtros veikla (taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra), skirta pramonei ir verslui (įmonių vykdoma veikla ir atliekami užsakomieji darbai)“ ir „Ryšių tarp pramonės ir verslo subjektų bei mokslinio tyrimo institucijų formavimas“ 56. Specifiniai tikslai: 56.1. įmonių gebėjimų atlikti komercinį potencialą turinčius taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros darbus didinimas; 56.2. įmonių investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, skirtus naujiems (tobulesniems) produktams, paslaugoms ar procesams sukurti ir pateikti į rinką, didinimas; 56.3. aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonių sukuriamos pridėtinės vertės didinimas; 56.4. įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimo, atliekant taikomuosius mokslinius tyrimus, plėtojant technologijas ir skatinant jų rezultatų konkurencingumą, stiprinimas; 56.5. aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paklausos Lietuvos įmonėse didinimas ir protų nutekėjimo mažinimas. 57. Remiamos veiklos: 57.1. įmonių atliekami moksliniai taikomieji tyrimai; 57.2. įmonių technologinė plėtra; 57.3. moksliniams taikomiesiems tyrimams skirtų techninių galimybių studijų rengimas; 57.4. technologiniai plėtrai skirtų techninių galimybių studijų rengimas. 58. Prioritetai: 58.1. projekto rezultatai turės tiesioginį komercinį pritaikymą; 58.2. projekto rezultatai tiesiogiai prisidės prie pareiškėjo ar partnerio konkurencingumo didinimo; 58.3. projektas vykdomas kartu su vienu ar keliais smulkaus ir vidutinio verslo subjektais, t. y. bendradarbiaujant keliems ūkio subjektams, kuriant ar plečiant tinklus; 58.4. projekte numatytas pareiškėjo bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis ir (arba) mokslinių tyrimų įstaigomis ir tuo užtikrinama veiksminga taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų sklaida; 58.5. projektas iš esmės apima taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą, kurių rezultatais gali pasinaudoti tretieji asmenys, išplėsdami patirtį, technologines žinias (know-how) atitinkamoje pramonės šakoje. 59. Pagalbos dydžiai: 59.1. mažiausias leistinas pagalbos dydis – 50 000 Lt; 59.2. didžiausias leistinas pagalbos dydis – 5 000 000 Lt. 60. Projektų kokybė vertinama pagal šią kokybinio vertinimo lentelę: 60.1. kokybinio vertinimo kriterijams suteikiami vertinimo skalėje nurodyti balai; 60.2. jeigu projektas visiškai neatitinka kokio nors kokybinio vertinimo kriterijaus, vertinant jo atitikimą, šiam kriterijui suteikiama 0 balų. Eil. Nr. Kriterijus Vertinimo skalė, balais Nuoroda į paraiškos formą I Projekto svarba (aktualumas) 15–50 1. Projekto atitiktis veiklų grupės prioritetams: 1.1. projekto rezultatai tiesioginį komercinį pritaikymą 1.2. projekto rezultatai tiesiogiai prisidės prie pareiškėjo ar partnerio konkurencingumo didinimo 1.3. projektas vykdomas kartu su vienu ar keliais smulkaus ir vidutinio verslo subjektais, t. y. bendradarbiaujant keliems ūkio subjektams, kuriant ar plečiant tinklus 1.4. projekte numatytas pareiškėjo bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis ir (arba) mokslinių tyrimų įstaigomis ir tuo užtikrinama veiksminga taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų sklaida 1.5. projektas apima taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą, kurių rezultatais gali pasinaudoti tretieji asmenys, išplėsdami patirtį, technologines žinias (know-how) atitinkamoje pramonės šakoje 15–50 0 arba 4–15 0 arba 3–15 0 arba 3–10 0 arba 2–5 0 arba 2–5 A7, B4, B7.4, B11.1 II Projekto valdymo ir finansinis pajėgumas 25 1. Pagalbos gavėjo patirtis Vertinama: - ar pareiškėjas yra vykdęs panašias veiklas - ar pareiškėjas yra vykdęs panašios apimties kaip projektas veiklą - ar bent vienas iš projekto dalyvių, ekspertų yra vykdęs panašios apimties kaip projektas veiklą ar dalyvavęs vykdant tokį projektą 0 –5 B3.1, B3.2, B3.3, B7.3 2. Projekto vykdytojų komanda Vertinama: - paraiškoje numatyto funkcijų bei atsakomybės pas …