VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
Trumpai
Šis teisės aktas nustato bendruosius šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus. Jis privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šalto vandens tiekimo ir nuotekų, išskyrus lietaus nuotekų, tvarkymo darbus.
Ką jis reguliuoja
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus.
- Vartotojų ir tiekėjų klasifikavimą.
- Vandens tiekimo įmonių pagrindinės ūkinės veiklos skirstymą kainų skaičiavimui.
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo etapus ir metodus.
Kam tai aktualu
- Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šalto vandens tiekimą ir nuotekų, išskyrus lietaus nuotekų, tvarkymą.
- Abonentams (juridiniams ir fiziniams asmenims, perkantiems šaltą vandenį arba išleidžiantiems nuotekas).
Pagrindiniai aspektai
- Kainos nustatomos atsižvelgiant į paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus.
- Kainos turi užtikrinti įmonių rentabilumą ir pagrįstas kainas visoms vartotojų grupėms.
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos gali būti dvinarės (pastovioji ir kintamoji dalis) arba vienanarės.
- Dvinarės kainos pastovioji dalis turi padengti 30 % būtinųjų pajamų, o kintamoji dalis – 70 % būtinųjų pajamų.
- Pastovioji ir kintamoji kainų dalys nustatomos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
- Kainos nustatomos 5 etapais, pradedant vandens pardavimų ir nuotekų šalinimo apimčių planavimu ir baigiant kainų skaičiavimu.
Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS 2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 119 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymu (1998 m. lapkričio 17 d. Nr. VIII-927), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodiką (pridedama). PIRMININKAS VIDMANTAS JANKAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 119 ŠALTO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO KAINŲ NUSTATYMO METODIKA I. BENDROJI DALIS
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos (toliau – metodika) tikslas – nustatyti bendruosius šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus. Metodika privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šalto vandens tiekimo ir nuotekų, išskyrus lietaus nuotekų, tvarkymo darbus.
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodika grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, valstybės valdymo institucijų norminiais dokumentais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais (toliau – Komisija).
- Šioje metodikoje kainos nustatomos atsižvelgiant į paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus, o būtinosios sąnaudos planuojamos įvertinant konkrečios šalto vandens tiekėjų grupės įmonių veiklos rodiklius.
- Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos turi sudaryti prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus: 4.
- užtikrinti paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus; 4.
- užtikrinti įmonių rentabilumą; 4.
- visoms vartotojų grupėms nustatyti pagrįstas kainas.
- Ši metodika nereguliuoja įrenginių, prietaisų, pastatų ir statinių, žemės nuosavybės klausimų bei turtinių santykių, atsirandančių tiekiant šaltą vandenį ir tvarkant nuotekas. Šie ir kiti metodikoje neaptarti klausimai (techniniai, eksploataciniai, juridiniai ir pan.) sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, valstybės valdymo institucijų norminiais aktais.
- Esant būtinybei ši metodika gali būti papildyta Komisijos nutarimais. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
- Abonentas – juridinis ir fizinis asmuo, perkantis šaltą vandenį arba išleidžiantis nuotekas, su kuriuo vandens tiekėjas yra sudaręs sutartį. Abonentas gali turėti vieną ar keletą objektų (su savarankiškais įvadais ir išvadais), vartojančių vandenį ir šalinančių nuotekas.
- Apskaitos taškas – šalto vandens tiekimo tinklų vieta, kurioje nustatoma tiekėjo ir vartotojo atsiskaitymo tvarka.
- Išgautas vanduo – vanduo, gautas iš vandens telkinių, pagerintas fiziniais, cheminiais ir biologiniais metodais ir patiektas į vandens tinklus.
- Šalto vandens netektis – išgauto ir vartotojams parduoto vandens kiekių skirtumas. Skirtumai susidaro dėl vandens praradimų rezervuaruose, vandens kokybės gerinimo įrenginiuose, dėl vandens panaudojimo gaisrams gesinti bei skirtumų dėl apskaitos prietaisų ir apskaitos būdų.
- Nuotekos – vartotas arba teritorijos paviršiumi tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo.
- Nuotekų šalinimas – nuotekų surinkimas ir jų perpumpavimas vamzdynais į nuotekų valyklą.
- Nuotekų valymas – teršiančių medžiagų šalinimas iš nuotekų.
- Nuotekų tvarkymas – nuotekų šalinimas ir valymas.
- Nuotekų šalinimo tinklas – nuotekų surinkimo ir išleidimo inžinerinių įrenginių sistema.
- Nuotekų užterštumo normos – valstybės institucijos patvirtintos leistinos teršalų, išleidžiamų su nuotekomis į gamtinę aplinką, koncentracijos.
- Nuotekų valykla – mechaninių, cheminių, fizinių, biologinių ir terminių inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti.
- Paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo.
- Pelnas – skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų.
- Sąnaudos – per tam tikrą laikotarpį įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms gauti: 20.
- būtinosios – vandens tiekimo įmonės pagrįstos sąnaudos šaltam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su šalto vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu; 20.
- netiesioginės – šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo technologinius procesus aptarnaujančių padalinių (autotransporto ūkio, energetikos, remonto ir kt. padalinių) sąnaudos; 20.
- tiesioginės – sąnaudos, kurias galima tiesiogiai priskirti konkrečiai veiklai (technologiniam procesui); 20.
- veiklos (administracinės) – sąnaudos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui, komunalinėms ir ryšio paslaugoms, administracinių pastatų priežiūrai, remontui ir amortizacijai bei kitos, susijusios su įmonės valdymu.
- Sezoninės įmonės – sezoninis abonentas, kuris per keturis mėnesius iš eilės vandens suvartoja ne mažiau kaip 80 % metinio vandens kiekio.
- Šalto vandens gavyba ir jo gerinimas – vandens gavyba iš vandens telkinių, jo pakėlimas, vandens gerinimas fiziniais, cheminiais ir biologiniais metodais ir tiekimas į vandens tinklus.
- Šalto vandens ir nuotekų tvarkymo dvinarė kaina – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalis.
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarės kainos kintamoji dalis – kaina už vandenį (vieno kubinio metro kaina).
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarės kainos pastovioji dalis – abonentui (butui ir individualiam namui arba kitų vartotojų vandens ir nuotekų sutartiniam kubiniam metrui) nustatyta kaina. Ji tiesiogiai nepriklauso nuo suvartoto vandens kiekio ir konkrečiam vartotojui yra sąlygiškai pastovi.
- Šalto vandens kokybė – vandens savybių ir sudėties charakteristika, rodanti jo tinkamumą naudoti tam tikram tikslui. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normų reikalavimus.
- Šalto vandens kokybės normos – valstybės institucijų patvirtintos leistinos ribinės vandens savybių ir sudėties charakteristikos, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį.
- Šalto vandens skirstomasis tinklas – skirtingo skersmens vamzdžių sistema, kuria vandenvietėse paruoštas vanduo tiekiamas vartotojams.
- Šalto vandens tiekimas – juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas vandeniu naudojant technines priemones.
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės – juridiniai ir fiziniai asmenys, iš vandens telkinių tiekiantys vartotojams (abonentams) vandenį, šalinantys ir tvarkantys nuotekas. III. VARTOTOJŲ KLASIFIKAVIMAS
- Vartotojai skirstomi į grupes: 31.
- gyventojai; 31.
- kiti vartotojai: 31.2.
- vartojantys vandenį buities poreikiams; 31.2.
- vartojantys vandenį gamybos poreikiams; 31.2.
- sezoninės įmonės. IV. TIEKĖJŲ KLASIFIKAVIMAS
- Pagal veiklos specializaciją visos įmonės, tiekiančios vandenį ir tvarkančios nuotekas, skirstomos į keturias grupes: 32.
- specializuotos vandens tiekimo įmonės: pagrindinė jų veikla yra vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas; 32.
- komunalinės įmonės: pagrindinė jų veikla yra vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas ir visos kitos komunalinės paslaugos – šilumos ir karšto vandens tiekimas, šiukšlių rinkimas ir t. t.; 32.
- įmonės, kurioms vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas nėra pagrindinė veikla; 32.
- biudžetinės įstaigos (išskyrus seniūnijas), kurių papildoma veikla – vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. V. VEIKLOS SKIRSTYMAS
- Kainų skaičiavimui vandens tiekimo įmonių pagrindinė ūkinė veikla skirstoma taip: 33.
- vandens gavyba ir jo gerinimas (naudojant vandenvietes, gręžinius, rezervuarus, vandens gerinimo įrenginius, chloratorines, siurblius ir kt.); 33.
- vandens tiekimas (naudojant magistralinius ir skirstomuosius vamzdynus iki įvadinių skaitiklių, papildomo vandens pakėlimo siurblines, vandens ėmimo kolonėles ir kt.); 33.
- nuotekų šalinimas (nuotekoms surinkti naudojant savitakio ir slėginius vamzdynus iki valyklos priėmimo kameros, perpumpavimo stotis ir kt.); 33.
- nuotekų valymas (naudojant nuotekų valyklas bei dumblo tvarkymą ir kt.); 33.
- paviršinio vandens gavyba ir tiekimas (naudojant visą infrastruktūrą iki apskaitos prietaisų). VI. KAINŲ NUSTATYMAS
- Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos gali būti dvinarės arba vienanarės.
- Dvinarė kaina susideda iš pastoviosios kainų dalies (Pf) ir iš kintamosios kainų dalies (Pk). Pastovioji kainų dalis Pf tiesiogiai nepriklauso nuo suvartojamo vandens ir nuotekų tvarkymo kiekio ir konkrečiam vartotojui yra sąlygiškai pastovi. Ji turi padengti 30 % būtinųjų pajamų (BP). Kintamoji kainų dalis nustatoma 1 m3 parduoto šalto vandens, šalinamų ir valomų nuotekų kiekio. Ji turi padengti 70 % būtinųjų pajamų (BP).
- Vienanarė kaina nustatoma 1 m3 parduoto šalto vandens ir nuotekų, dalijant būtinas pajamas (BP) iš parduoto šalto vandens ir nuotekų kiekio (Q).
- Kainos nustatomos įvertinant parduoto vandens ir nuotekų šalinimo planines apimtis, įmonės veiklos efektyvumo rodiklius, būtinąsias įmonės sąnaudas, įmonių plėtros programas bei investicijų ūkiui renovuoti ir jo plėtrai poreikį, nuotekų taršos lygį, energetinių išteklių bei medžiagų kainų ir mokesčių pokyčius ir kt. Pastovioji ir kintamoji kainų dalys nustatomos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Nustatytos kainos gali būti keičiamos tik keičiant veiklos programas (prisijungiant naujus ar atskiriant savo vandens tiekimo padalinius) arba kai plėtros programa nevykdoma. Vykdant plėtros programą, kintamoji kainų dalis keičiama tik tuo atveju, kai dėl mokesčių, medžiaginių ir energetinių išteklių kainų sąnaudos pasikeičia 3 % daugiau, negu buvo planuota. λλ
- Būtinosios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus bazinių metų (metų, kuriems yra sudarytas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita) faktines sąnaudas bei priežastis, lėmusias pardavimų ir sąnaudų pasikeitimą (gamybos, plėtros programų diegimas, naujų paslaugų ir pajėgumų atsiradimas, energetinių ir materialinių išteklių kainų bei mokesčių pokyčiai).
- Kainos nustatomos 5 etapais: 39.
- planuojami vandens pardavimai bei nuotekų šalinimo apimtys (tūkst. m3); 39.
- įvertinami įmonės veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės rodikliai; 39.
- sudaroma ir įvertinama ilgalaikė veiklos programa; 39.
- nustatomos būtinosios sąnaudos, pardavimai bei pelnas, įvertinant plėtros programos efektyvumą ir išteklių kainų bei mokesčių kitimą (šiame etape yra atskiriamos faktinės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos ir pajamos nuo kitų įmonės sąnaudų ir pajamų); 39.
- skaičiuojamos kainos.
- Šalto vandens pardavimų ir nuotekų šalinimo planinių apimčių skaičiavimas: 40.
- planuojami bendri parduodamo šalto vandens ir nuotekų šalinimo kiekiai; 40.
- parduoto vandens ir nuotekų šalinimo kiekiai nustatomi atsižvelgiant į: 40.2.
- faktinį buvusio periodo vandens suvartojimą ir pašalintų nuotekų kiekį; 40.2.
- naujų vartotojų skaičių (dėl plėtros); 40.2.
- gyventojų skaičiaus pokyčius; 40.2.
- kitų vartotojų skaičiaus didėjimo ar mažėjimo pokyčius; 40.2.
- planuojamą netektį (λn) tinkluose; šią netektį tinkluose koreguoja Komisija; 40.
- taikant dvinarę kainą planuojami parduoto šalto vandens ir nuotekų šalinimo kiekiai kiekvienai vartotojų grupei Qg. Apskaičiuojami santykiniai vandens suvartojimo vartotojų grupėse koeficientai βg: βg = Qg / Q
- analogiškai planuojamas nuotekų tvarkymo kiekis vartotojų grupėms ir apskaičiuojamas išvalytų nuotekų kiekis.
- Veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės vertinimas: 41.
- įmonės veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodikliai skaičiuojami siekiant objektyviai įvertinti ir palyginti įmonės veiklą su kitomis atitinkamai tiekėjų grupei priklausančiomis įmonėmis bei sudaryti pagrįstą ilgalaikės plėtros programą. Atitinkamai tiekėjų grupei Komisijos įvertinti veiklos efektyvumo ir kokybės baziniai rodikliai pateikiami vandens tiekimo įmonėms, kurie yra siektini sudarant ilgalaikę plėtros programą ir pagrindas konkrečioms užduotims nustatyti. Įmonės veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodiklių skaičiavimo metodika pateikta 14 priede. Komisija, įvertindama esamą padėtį ir atsižvelgdama į prioritetines šalies vandens ūkio plėtros kryptis, gali keisti veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodiklius.
- Ilgalaikės plėtros programos sudarymas: 42.
- veiklos programa – sudedamoji pajamų ir sąnaudų nustatymo dalis; ši programa turi būti sudaroma ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui; 42.
- plėtros programai įgyvendinti naudojamos šios lėšos; 42.2.
- lėšos nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui atstatyti; 42.2.
- pelnas; 42.2.
- paskolos; 42.2.
- subsidijos ir įvairių fondų lėšos; 42.
- plėtros programos turi užtikrinti kainų stabilumą, todėl įmonės, planuodamos lėšų šaltinius (iš pelno ar iš paskolos), turi pasirinkti tinkamiausius jų programai vykdyti. Lėšų nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui atkurti šaltinis – pastovioji kainų dalis.
- Būtinųjų sąnaudų skaičiavimas: 43.
- įmonių, tiekiančių vandenį ir tvarkančių nuotekas, pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1993, Nr. 58-1123). Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų būtinųjų sąnaudų skaičiavimai pateikiami 5-10 prieduose. Kitų teikiamų paslaugų, nepriskiriamų pagrindinei veiklai, t. y. vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, bei finansinės veiklos sąnaudos apskaičiuojamos pagal 11 ir 12 priedus. Nustatant šalto vandens ir nuotekų tvarkymo būtinąsias sąnaudas, iš lentelės „Kitos veiklos sąnaudos“ prie pagrindinės veiklos pridedami mokesčiai ir iš lentelės „Finansinės veiklos sąnaudos“ pridedamos palūkanos už į vandens ir nuotekų ūkius investuotas paskolas. Paviršinio vandens sąnaudos ir kaina skaičiuojama pagal 13 priedą; 43.
- būtinosios sąnaudos skaičiuojamos bazinių metų būtinąsias sąnaudas koreguojant veiklos programoje numatytų sąnaudų pasikeitimu ir įvertinus energetinių išteklių, medžiagų kainų ir mokesčių pokyčius; 43.
- apskaičiuojamos būtinosios vandens tiekimo įmonės sąnaudos: BS = ∑TSp + ∑NSp + ∑IVSp + M + I (tūkst. Lt),
- vandens tiekimo įmonės būtinųjų sąnaudų sąmata apskaičiuojama vadovaujantis šiomis nuostatomis: 43.4.
- apskaičiuojamos kiekvienos veiklos tiesioginės sąnaudos (TKp), kurios susidaro atliekant konkrečią veiklą ir gali būti įskaičiuotos tik į konkretaus objekto eksploatavimo sąnaudas; 43.4.
- apskaičiuojamos netiesioginės sąnaudos (NS), t. y. tokios, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečiai veiklai ir kurios paskirstomos veikloms proporcingai pagal tiesiogines sąnaudas (gauname NSp), t. y. aptarnavimo paslaugas teikiančių padalinių (mechaninių, remonto ir kt. cechų) sąnaudos; 43.4.
- apskaičiuojamos administracinės veiklos sąnaudos (IVS) ir paskirstomos veikloms proporcingai pagal jų pagrindinės veiklos tiesiogines sąnaudas (gauname IVKp); 43.4.
- apskaičiuojamos kitų mokamų paslaugų sąnaudos, kurios į šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudas neįtraukiamos; 43.4.
- apskaičiuojami mokesčiai (kelių, turto, žemės, gamtos išteklių, taršos ir kt.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais aktais. Mokesčiai, kuriuos galima priskirti konkrečioms veiklos sritims, priskiriami tiesiogiai joms, kiti priskiriami veiklos sritims proporcingai tiesioginėms sąnaudoms; 43.4.
- apskaičiuojamos palūkanos, mokamos už banko suteiktus kreditus, konkrečioms veiklos sritims; 43.
- kitos įmonės, vykdančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, skaičiuoja tik su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu susijusias sąnaudas.
- Kainų skaičiavimas: 44.
- kainos visoje įmonės aptarnaujamoje teritorijoje visiems vartotojams yra vienodos. Visos vandens tiekimo sąnaudos skaičiuojamos atskiriant vandens gavybos ir tiekimo, nuotekų nuvedimo ir valymo sąnaudas (įmonės, tiekiančios paviršinį, nevalytą vandenį, išskiria dar ir paviršinio vandens sąnaudas). Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos skaičiuojamos pagal 1 priedo lenteles; 44.
- dvinarių kainų skaičiavimas. Apskaičiuojamos būtinosios pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu: BP = BS + IP (tūkst. Lt),
- pelno poreikį apskaičiuoja vandens tiekėjai ir derina su Komisija; 44.
- skaičiuojama pastovioji kainų dalis Kfg vartotojų grupėms (ja įvertinamas grupėse suvartojamas vandens kiekis). Pastovioji kainų dalis skaičiuojama: gyventojams: Kfg = (BPf x βg1) / Vg1 (Lt),
- kainų kintamoji dalis vartotojų grupėms gali skirtis tik tuo atveju, jei sąnaudos priklauso atskiriems vartotojams, pvz., yra diferencijuoti gamtinių išteklių mokesčiai, yra papildomų paslaugų tam tikrai vartotojų grupei (gyventojų įmokų surinkimo sąnaudos) ir pan.; 44.
- nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos valymo sąnaudos ir jos mokamas mokestis už taršą. Konkretiems vartotojams, kurių nuotekos yra padidintos ir specifinės taršos, leidžiama skaičiuoti papildomą mokestį, vadovaujantis teisės ir norminiais aktais bei savivaldybių ar kitų institucijų nustatyta tvarka; 44.
- vienanarių kainų skaičiavimas. Apskaičiuojamos būtinosios pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu: BP = BS + IP (tūkst. Lt),
- pelno poreikį apskaičiuoja vandens tiekėjai ir derina su Komisija; 44.
- apskaičiuojamos kainos K: K = BP / Q (Lt/m3),
- m)Elektros energijos (kwh) kiekis vienam kubiniam metrui vandens (nuotekų) pakelti į 100 m aukštį 1 kwh kaina (Lt) Elektros energijos sąnaudos (tūkst. Lt) 1. Paviršinio vandens gavyba ir tiekimas 2. Vandens gavyba 3. Vandens tiekimas 4. Nuotekų šalinimas iš viso: x x 4.1. iš jų: savitakiniais vamzdynais x x x x x 4.2. spaudiminėmis linijomis 5. Nuotekų valymas x 6. Netiesioginės sąnaudos x x x 7. Veiklos sąnaudos x x x Įmonės direktorius Ekonomistas ______________ 9 priedas įmonės pavadinimas GRUODŽIO MĖNESIO ILGALAIKIO TURTO VERTĖ (IŠSKYRUS NEBAIGTĄ STATYBĄ) IR JO NUSIDĖVĖJIMAS (TŪKST. LT) Eil. Nr. Ilgalaikio turto grupės Veiklos rūšys Pastatai Statiniai, mašinos Transporto priemonės Kiti įrenginiai ir įrankiai Iš viso Įrenginiai Vamzdynai Mašinos ir įrengimai 1. Pradinė turto vertė 1.1. Paviršinio vandens gavyba ir tiekimas 1.2. Vandens gavyba 1.3. Vandens tiekimas 1.4. Nuotekų šalinimas 1.5. Nuotekų valymas 1.6. Visas tiesioginės veiklos turtas 1.7. Administracija 1.8. Abonentų, pardavimų tarnyba 1.8. 1. iš jų: vandens skaitikliai 1.9. Visas veiklos turtas 1. 10. Tiekimo tarnyba (sandėlių ūkis) 1. 11. Transporto tarnyba 1. 12. Energetikos tarnyba (dirbtuvės) 1. 13. Ūkio tarnyba 1. 14. Mechanikos, statinių remonto ir kitos tarnybos 1. 15. Visas netiesioginės veiklos turtas 1. 16. Lietaus nuotekų tvarkymas 1. 17. Pagal sutartis eksploatuojamo turto vertė 2. Likutinė (balansinė) turto vertė 2.1. Paviršinio vandens gavyba ir tiekimas 2.2. Vandens gavyba 2.3. Vandens tiekimas 2.4. Nuotekų šalinimas 2.5. Nuotekų valymas 2.6. Visas tiesioginės veiklos turtas 2.7. Administracija 2.8. Abonentų, pardavimų tarnyba 2.8. 1. iš jų: vandens skaitikliai 2.9. Visas veiklos turtas 2. 10. Tiekimo tarnyba (sandėlių ūkis) 2. 11. Transporto tarnyba 2. 12. Energetikos tarnyba (dirbtuvės) 2. 13. Ūkio tarnyba 2. 14. Mechanikos, statinių remonto ir kitos tarnybos 2. 15. Visas netiesioginės veiklos turtas 2. 16. Lietaus nuotekų tvarkymas 2. 17. Pagal sutartis eksploatuojamo turto vertė 3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas per gruodžio mėnesį 3.1. Paviršinio vandens gavyba ir tiekimas 3.2. Vandens gavyba 3.3. Vandens tiekimas 3.4. Nuotekų šalinimas 3.5. Nuotekų valymas 3.6. Visas tiesioginės veiklos turto nusidėvėjimas 3.7. Administracija 3.8. Abonentų, pardavimų tarnyba 3.8. 1. iš jų: vandens skaitikliai 3.9. Visas veiklos turto nusidėvėjimas 3. 10. Tiekimo tarnyba (sandėlių ūkis) 3. 11. Transporto tarnyba 3. 12. Energetikos tarnyba (dirbtuvės) 3. 13. Ūkio tarnyba 3. 14. Mechanikos, statinių remonto ir kitos tarnybos 3. 15. Visas netiesioginės veiklos turto nusidėvėjimas 3. 16. Lietaus nuotekų tvarkymas 3. 17. Pagal sutartis eksploatuojamo turto vertė Įmonės direktorius Vyr. finansininkas ______________ 10 priedas įmonės pavadinimas DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR JŲ VIDUTINIS MĖNESIO DARBO UŽMOKESTIS Eil. Nr. RODIKLIAI Vykdantys turto atstatymo darbus Pramoninis gamybinis vandentiekis Vandens tiekimas Nuotekų tvarkymas Kitų veiklų darbuotojai Iš viso gavyba tiekimas šalinimas valymas 1. Darbuotojų skaičius iš viso 1.1. iš jų: laboratorijų darbuotojai 1.2. abonentų, pardavimų tarnyba 1.2. 1. iš jų: skaitiklių eksploatavimo darbuotojai ir kontrolieriai 1.3. tiekimo tarnyba 1.4. transporto tarnyba 1.5. avarinė tarnyba 1.6. energetikos tarnyba 1.7. ūkio tarnyba 1.8. mechanikos, statinių remonto ir kitos tarnybos 1.9. kiti darbuotojai 1. 10. veiklos (administracijos) darbuotojai 2. Mėnesio darbo užmokesčio fondas (tūkst. Lt) 2.1. iš jų: laboratorijų darbuotojai 2.2. abonentų, pardavimų tarnyba 2.2. 1. iš jų: skaitiklių eksploatavimo darbuotojai ir kontrolieriai 2.3. tiekimo tarnyba 2.4. transporto tarnyba 2.5. avarinė tarnyba 2.6. energetikos tarnyba 2.7. ūkio tarnyba 2.8. mechanikos, statinių remonto ir kitos tarnybos 2.9. kiti darbuotojai 2. 10. veiklos (administracijos) darbuotojai 3. Vidutinis mėnesio darbuotojo užmokestis (Lt) Pagal statistinę formą (DA-01k) x x x x x x x Įmonės direktorius Vyr. finansininkas ______________ 11 priedas įmonės pavadinimas KITA VEIKLA (TŪKST. LT) Eil. Nr. RODIKLIAI Faktiniai metai Pirmieji planiniai metai Antrieji planiniai metai Tretieji planiniai metai Ketvirtieji planiniai metai Penktieji planiniai metai 1. Kitos veiklos pajamos 1.1. Ilgalaikio turto pardavimas 1.2. Trumpalaikio turto pardavimas 1.3. Patalpų nuomos pajamos 1.4. Transporto nuomos pajamos 1.5. Pajamos už apskaitos butuose įrengimą ir vidaus tinklų eksploatavimą 1.6. Kitos pajamos 1.7. Pajamos už lietaus kanalizaciją 2. Kitos veiklos sąnaudos 2.1. Parduoto ilgalaikio turto savikaina 2.2. Parduoto trumpalaikio turto savikaina 2.3. Teikiamų paslaugų sąnaudos 2.4. Apskaitos įrengimo ir vidaus tinklų eksploatacijos sąnaudos, iš jų: 2.4. 1. medžiagos 2.4. 2. kuras, elektros ir šilumos energija 2.4. 3. ilgalaikio turto nusidėvėjimas 2.4. 4. darbo užmokestis 2.4. 5. socialinio draudimo mokestis 2.4. 6. kitos sąnaudos 2.5. Kitos sąnaudos 2.6. Lietaus kanalizacijos sąnaudos 3 Kitos veiklos pelnas (nuostolis) be mokesčių 4 Mokesčiai iš viso: 2.7. Žemės nuomos mokestis 2.8. Nekilnojamojo turto mokestis 2.9. Įmokos į Garantinį fondą 2. 10. Kelių mokestis 2. 11. Mokesčiai už taršą 2. 12. Mokesčiai už gamtos išteklius 2. 13. Kiti mokesčiai 3. Kitos veiklos pelnas (nuostolis) Įmonės direktorius Vyr. finansininkas ______________ 12 priedas FINANSINĖ VEIKLA (TŪKST. LT) Eil. Nr. RODIKLIAI Faktiniai metai Pirmieji planiniai metai Antrieji planiniai metai Tretieji planiniai metai Ketvirtieji planiniai metai Penktieji planiniai metai 1. Finansinės veiklos pajamos 1.1. Gauti delspinigiai 1.2. Įsisenėjęs kreditorinis įsiskolinimas 1.3. Palūkanos už lėšas banke 1.4. Kitos pajamos 1.4. 1. iš jų: valiutų kursas 1.4. 2. 1.4. 3. 2. Finansinės veiklos sąnaudos 2.1. Mokamos palūkanos, iš jų: 2.1. 1. Į vandens ūkį investuotų paskolų 2.1. 1.1. iš jų: paviršinio vandens 2.1. 2. Į nuotekų tvarkymo ūkį investuotų paskolų 2.2. Sumokėti delspinigiai 2.3. Kitos sąnaudos 2.3. 1. iš jų: baudos 2.3. 2. 2.3. 3. 3. Finansinės veiklos pelnas (nuostolis) Pagautė Netekimai iš jų: ilgalaikio turto Įmonės direktorius Vyr. finansininkas ______________ 13 priedas įmonės pavadinimas PAVIRŠINIO VANDENS SĄNAUDOS (TŪKST. LT) Eil. Nr. RODIKLIAI Faktiniai metai Pirmieji planiniai metai Antrieji planiniai metai Tretieji planiniai metai Ketvirtieji planiniai metai Penktieji planiniai metai 1. Metinis pajėgumas (tūkst. m3) 2. Vandens tiekimas (tūkst. m3) 3. Pardavimai (tūkst. m3) 4. Netektys (tūkst. m3) 5. Netektys (%) 6. Pajamos už parduotą vandenį (tūkst. Lt) 7. Paviršinio vandens tiekimo sąnaudos (tūkst. Lt) 7.1. Tiesioginės sąnaudos 7.1. 1. Technologinės medžiagos 7.1. 2. Remonto ir eksploatacinės medžiagos 7.1. 3. Kuras 7.1. 4. Elektros energija 7.1. 5. Šilumos energija 7.1. 6. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 7.1. 7. Darbo apmokėjimas 7.1. 8. Atskaitymai socialiniam draudimui 7.1. 9. Paslaugos ir darbai pagal sutartis 7.1. 10. Kitos paslaugos 7.2. Netiesioginių sąnaudų dalis 8. Veiklos sąnaudų dalis 9. Palūkanos (neįskaičiuojamos į ilgalaikio turto vertę) 10. Mokesčiai: 10. 1. Žemės nuomos mokestis 10. 2. Nekilnojamojo turto mokestis 10. 3. Įmokos į Garantinį fondą 10. 4. Kelių mokestis 10. 5. Mokesčiai už taršą 10. 6. Mokesčiai už gamtos išteklius 10. 7. Kiti mokesčiai 11. Pelnas (nuostolis) 12. Planuojamos pajamos x 13. Kaina (Lt/m3) Įmonės direktorius Vyr. ekonomistas Vyr. finansininkas ______________ 14 priedas Rekomenduojami veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės vertinimo rodikliai 1. Techniniai rodikliai: 1.1. vandenviečių pajėgumų panaudojimas (%) Skaičiavimas: Faktiškai išgautas vanduo m3 per parą x 100 Nustatytas pajėgumas m-3 per parą Rodiklis nusako vandenviečių panaudojimo efektyvumą, rezervų trūkumą ar perteklių. 1.2. avarijų skaičius 1 km vandentiekio Skaičiavimas: Likviduotų avarijų skaičius vandentiekyje Vandentiekio ilgis, km Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, o jo dinamika – tinklų būklės keitimąsi. 1.3. avarijų skaičius 1 km nuotakyn Skaičiavimas: Likviduotų avarijų skaičius nuotakyne Nuotakyno ilgis, km Skaičiavimams imamas avarijų skaičius su žemės kasimo darbais Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, o jo dinamika – tinklų būklės keitimąsi. 1.4. vandens netektis (%) Skaičiavimas: (Išgauto vandens kiekis – užfiksuotas įvadinėje apskaitoje vandens kiekis) x 100 Išgautas vandens kiekis Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, galimus paslėptus vandens nutekėjimus. Optimali vandens netektis yra 20 %. 1.5. neapskaitytų nuotekų kiekis (%) Skaičiavimas: (Išleidžiamų nuotekų kiekis – pagal pateiktas sąskaitas) x 100 Išleidžiamų nuotekų kiekis Rodiklis nusako nuotakyno nusidėvėjimo lygį, galimą paslėptą vandens infiltraciją, neregistruotus vartotojus. 2. Ekonominiai rodikliai: 2.1. vandens gavybos sąnaudos 1000 m3 vandens Skaičiavimas: Vandens gavybos ir gerinimo sąnaudos Išgauto vandens kiekis, tūkstančiais m3 Rodiklis nusako tiesioginių sąnaudų, tenkančių 1000 m3 išgauto vandens, lygį. 2.2. nuotekų valymo sąnaudos 1000 m3 nuotekų Skaičiavimas: Nuotekų valymo sąnaudos Išvalytų nuotekų kiekis, tūkstančiais m3 Rodiklis nusako tiesioginių sąnaudų, tenkančių 1000 m3 išvalytų nuotekų, lygį. 2.3. vandens tiekimo sąnaudos 1 km tinklų Skaičiavimas: Vandens tiekimo sąnaudos Vandentiekio ilgis, km Rodiklis nusako tiesioginių sąnaudų, tenkančių 1 km tinklų, lygį. 2.4. nuotekų šalinimo sąnaudos 1 km nuotakyn Skaičiavimas: Nuotekų šalinimo sąnaudos Nuotakyno ilgis, km Rodiklis nusako tiesioginių sąnaudų, tenkančių 1 km nuotakyno, lygį. 2.5. netiesioginių sąnaudų lygis Skaičiavimas: Netiesioginės sąnaudos, tūkst. Lt Tiesioginės sąnaudos, tūkst. Lt Rodiklis nusako netiesioginių sąnaudų, tenkančių tiesioginių sąnaudų 1 Lt, lygį. 2.6. veiklos (administracinių) sąnaudų lygis Skaičiavimas: Įmonės veiklos (administracinės) sąnaudos Tiesioginės sąnaudos Rodiklis nusako veiklos (administracinių) sąnaudų, tenkančių tiesioginių sąnaudų 1 Lt, lygį. 3. Efektyvumo rodikliai: 3.1. vandentiekio darbo imlumas (žm./
- km)Skaičiavimas: Darbuotojų skaičius Vandentiekio ilgis, km Rodiklis nusako darbuotojų panaudojimo efektyvumo lygį. 3.2. nuotakyno darbo imlumas (žm./
- km)Skaičiavimas: Darbuotojų skaičius Nuotakyno ilgis, km Rodiklis nusako darbuotojų panaudojimo efektyvumo lygį. 3.3. ilgalaikio turto darbo imlumas (žm./ilgalaikis turtas) Skaičiavimas: Darbuotojų skaičius Ilgalaikio turto pradinė vertė, mln. Lt Rodiklis nusako personalo panaudojimo efektyvumo lygį eksploatuojant ilgalaikį turtą. 3.4. remonto medžiagų ir darbų sąnaudos 1000 Lt ilgalaikio turto pradinei vertei (Lt/ilg. turtas) Skaičiavimas: Remonto sąnaudos, tūkst. Lt Ilgalaikio turto pradinė vertė, mln. Lt Rodiklis nusako remonto sąnaudų panaudojimo efektyvumo lygį. 3.5. elektros energijos sąnaudos vandens gavyboje (kWh/(m3 x H/100) Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas, kWh Vandens kiekis x vandens pakėlimo aukštis /100 Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 vandens pakelti į 100 m aukštį ir jį paruošti vartotojams. Aukštis apskaičiuojamas vidutiniu svertiniu būdu. 3.6. elektros energijos sąnaudos tiekiant vandenį (kWh/(m3 x H/100) Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas, kWh Vandens kiekis x vandens pakėlimo aukštis /100 Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 vandens patiekti į 100 m aukštį. Aukštis apskaičiuojamas vidutiniu svertiniu būdu. 3.7. elektros energijos sąnaudos šalinant nuotekas (kWh/(m3 x H/100) Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas, kWh Nuotekų kiekis x pakėlimo aukštis /100 Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 nuotekų pakelti į 100 m aukštį. Aukštis apskaičiuojamas vidutiniu svertiniu būdu. 3.8. elektros energijos sąnaudos nuotekoms išvalyti (kWh/m3) Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas, kWh Nuotekų kiekis Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 nuotekoms išvalyti. 4. Finansiniai rodikliai: 4.1. veiklos pelningumo koeficientas Skaičiavimas: Pelnas prieš apmokestinimą+ palūkanų sąnaudos+nusidėvėjimo sąnaudos x 100 Pagrindinės veiklos pajamos Rodiklis nusako įmonės vadovybės sugebėjimą kontroliuoti sąnaudas. Mažesnis negu 5 laikomas nepatenkinamu. 4.2. grynasis pelningumas (%) Skaičiavimas: Grynasis pelnas x 100 Visos pajamos Į skaičiavimus įtraukiamos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos. Rodiklis nusako, kokia grynojo pelno dalis tenka vienai daliai pajamų, t. y. kiek pelno liko įmonėje po visų kaštų. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis šis rodiklis svyruoja nuo 10 iki 25%. 4.3. kapitalo rentabilumas (%) Skaičiavimas: Visas pelnas x 100 Įstatinis kapitalas Nusako, kokia kapitalo dalis yra susigrąžinama pelno pavidalu, t. y. apibūdina įmonės sugebėjimą pelningai naudotis akcininko nuosavybe. Vandens tiekimo bendrovėms 1,5-3% rentabilumo lygis yra optimalus. 5. Komerciniai rodikliai: 5.1. bendra (vandens ir nuotekų) vidutinė kaina (Lt/m3) be PVM 5.2. vartotojų įsiskolinimas per metus (%) Skaičiavimas: Apmokėtų sąskaitų suma (įplaukos) x 100 Pateiktų sąskaitų suma Rodiklis nusako įsiskolinimo lyginamąjį svorį bendroje pardavimų apimtyje. 5.3. metinio pirkėjų įsiskolinimo koeficientas Skaičiavimas: Pirkėjų (abonentų) įsiskolinimas x 360 dienų Pardavimų ir paslaugų apimtis Rodiklis nustato, per kiek dienų visi debitoriai grąžins įsiskolinimus. Neišieškoto įsiskolinimo riba yra 1-2 mėn. 5.4. skolų išieškojimas (%) Skaičiavimas: (Skolos dydis laikotarpio pradžioje – skolos dydis laikotarpio pabaigoje) x 100 Pardavimų skolos laikotarpio pradžiai Rodiklis nusako įmonės darbą su skolininkais. Neigiamas rodiklis rodo skolos prieaugį. 6. Aplinkosaugos rodikliai: 6.1. po nuotekų valymo išleista BDS koncentracija mg/l Skaičiavimas: (BDS kilogramai/Išleistų nuotekų tūris, m3) x 1000 6.2. išleistos suspenduotos medžiagos mg/l Skaičiavimas: (Suspenduotų medžiagų kilogramai/Išleistų nuotekų tūris, m3) x 1000 6.3. išleistas bendras fosforas (P) mg/l Skaičiavimas: (Bendro fosforo kilogramai/Išleistų nuotekų tūris, m3) x 1000 6.4. išleistas bendras azotas (N) mg/l Skaičiavimas: (Bendro azoto kilogramai/Išleistų nuotekų tūris, m3) x 1000 6.5. vandens kokybės indeksas Skaičiavimas: Neatitinkančių nustatytų reikalavimų kokybės normoms tyrimų skaičius Bendras tyrimų skaičius 7. Paslaugų kokybės rodikliai: 7.1. nusiskundimai dėl paslaugų kokybės Skaičiavimas: (Nusiskundimų dėl paslaugų kokybės skaičius per metus/abonentų skaičius) x 100 7.2. nusiskundimai dėl spaudimo lygio Skaičiavimas: (Nusiskundimų dėl spaudimo lygio skaičius per metus /abonentų skaičius) x 100 7.3. nusiskundimai dėl tiekimo pertrūkių Skaičiavimas: (Nusiskundimų dėl tiekimo pertrūkių skaičius per metus / abonentų skaičius) x 100 7.4. nusiskundimai dėl vandens kokybės Skaičiavimas: (Nusiskundimų dėl vandens kokybės skaičius per metus /abonentų skaičius) x 100 7.5. kiti nusiskundimai Skaičiavimas: (Kitų nusiskundimų skaičius per metus /abonentų skaičius) x 100 7.6. atsakymai į nusiskundimus Skaičiavimas: (Atsakymų skaičius per metus /nusiskundimų skaičius) x 100 ______________