📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ASMENŲ DRAUDIMO VALSTYBĖS LĖŠOMIS IR KOMPENSACIJŲ MOKĖJIMO JUOS SUŽEIDUS ARBA JIEMS ŽUVUS RYŠIUM SU TARNYBA SĄLYGŲ
1991 m. gruodžio 5 d. Nr. 530
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos taikomos nuo 1991 m. spalio 1 dienos;
2.2. valstybinės institucijos, kuriose tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustieji, per 10 dienų nuo Valstybinės draudimo įstaigos filialo pranešimo apie išmokėtiną draudimo sumą turi pervesti į Valstybinės draudimo įstaigos filialo sąskaitą sumą, lygią 2 procentams priklausančios išmokėti draudimo sumos, iš savo išlaidų sąmatose tam reikalui numatytų lėšų.
3. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Ministrų Tarybos 1964 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 256 „Dėl laisvanoriškųjų viešosios tvarkos palaikymo liaudies draugovių narių gyvybės draudimo“ (Žin., 1964, Nr. 16-123);
Lietuvos Ministrų Tarybos 1966 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 398 4 punktą, kiek tai liečia gyvybės draudimo arba tapus nedarbingu išlaidas, taip pat 11 punktą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 286 „Dėl kareivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1990, Nr.);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 395 „Dėl Lietuvos Respublikos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkų ir liktinių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis“ (Žin., 1991, Nr. 3-90);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 396 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinių pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis“ (Žin., 1991, Nr. 3-91);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 82 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr. 9-253);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ (Žin., 1991, Nr. 14-377) patvirtintų Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatų 15 punkto paskutinę pastraipą ir 16 punktą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MINISTRO PIRMININKO PAVADUOTOJAS A. DOBRAVOLSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu
Nr. 530
ASMENŲ DRAUDIMO VALSTYBĖS LĖŠOMIS IR KOMPENSACIJŲ MOKĖJIMO JUOS
SUŽEIDUS AR JIEMS ŽUVUS RYŠIUM SU TARNYBA SĄLYGOS
Draudžiamieji asmenys
1. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas (toliau vadinama – draudimo sąlygos) apdraudžiami:
Vidaus reikalų ministerijos, respublikinės ir savivaldybių policijos tarnybų bei kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai (priešgaisrinės apsaugos, pataisos reikalų, apsaugos ir kiti), išlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų;
Lietuvos policijos akademijos studentai ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų teisės mokyklų klausytojai, teritorinių policijos komisariatų policijos rezervo nariai, atliekantys praktiką ir stažuotę policijoje bei vykdantys joje pareigūnų funkcijas;
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;
Lietuvos Respublikos prokuratūros visų kategorijų prokurorai, jų pavaduotojai, padėjėjai, tardymo padalinių vadovai, jų pavaduotojai ir tardytojai (pagal šias draudimo sąlygas jie apdraudžiami, kol Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priims specialų įstatymą);
Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktiniai, asmenys, atliekantys tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba alternatyviąją (darbo) tarnybą (iš jų ir savanoriai), asmenys, pašaukti mokymui bei pratyboms arba mobilizuoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių atvejais ar gresiant valstybės saugumui;
savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos pareigūnai ir savanoriai (jų mokymo bei tarnybos laiku);
Lietuvos Respublikos muitinės departamento, muitinių ir muitinių postų pareigūnai;
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų, Teisingumo ministerijos pareigūnai ir teisėjai;
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento valstybiniai inspektoriai;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento centrinio aparato ir apygardų kontrolės skyrių pareigūnai;
Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
Draudimo objektai
2. Draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė.
Draudiminiai įvykiai
3. Draudiminiai yra šie įvykiai (jeigu jie atsitinka, kai apdraustasis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į darbą arba iš jo bei ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba, taip pat jeigu jie atsitinka per apdraustojo mokymo bei pratybų laiką), pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi:
trauma dėl nelaimingo atsitikimo, pasikėsinimas į apdraustojo gyvybę ir sveikatą, taip pat kitas staigus įvykis, kai prieš apdraustojo valią jo kūną veikia fizinė jėga (cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis);
atsitiktinis ūminis apsinuodijimas maistu (išskyrus tokias infekcijas, dėl kurių susergama dizenterija, salmonelioze ar kitomis ligomis), chemikalais, vaistais, nuodingaisiais augalais;
neigiami padariniai dėl klaidingo diagnozavimo ar gydymo ir profilaktikos priemonių (tarp jų vaistų injekcijų) panaudojimo po draudiminių įvykių;
svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus, anafilaksinis šokas, apdraustojo paskendimas ar sušalimas.
Nedraudiminiai įvykiai
4. Draudiminiams nepriskiriami įvykiai ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos:
jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje tardymas ar teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, arba jeigu ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu;
jeigu apdraustasis nukentėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų;
jeigu apdraustasis nukentėjo valdydamas be atitinkamo pažymėjimo transporto priemonę ar kitą savaeigę mašiną arba perdavė valdyti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų arba neturinčiam atitinkamo pažymėjimo;
jeigu apdraustasis nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;
jeigu apdraustojo sveikata sutriko arba jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų.
Draudimo laikotarpis
5. Atliekantys tikrąją tarnybą arba alternatyviąją (darbo) tarnybą tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai bei savanoriai, taip pat asmenys, pašaukti mokymui bei pratyboms arba mobilizuoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių atvejais ar gresiant valstybės saugumui, apdraudžiami nuo išvykimo į tarnybos, mokymo, pratybų ar darbo vietą dienos. Draudimo laikotarpis baigiasi po demobilizavimo, atleidus iš alternatyviosios (darbo) tarnybos, taip pat mokymo ar pratybų ir apdraustajam grįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ne vėliau kaip po vienos paros nuo demobilizavimo, nuo tarnybos, mokymo ar pratybų pabaigos.
Lietuvos policijos akademijos studentai ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų teisės mokyklų moksleiviai, teritorinių policijos komisariatų policijos rezervo nariai apdraudžiami nuo praktikos bei stažuotės arba pareigūnų funkcijų vykdymo pradžios iki pabaigos.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos pareigūnai ir savanoriai apdraudžiami nuo mokymo ar tarnybos pradžios iki pabaigos.
Kiti šių sąlygų 1 punkte nurodyti asmenys apdraudžiami nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas dienos iki atleidimo iš tų pareigų.
6. Šių sąlygų 1 punkte nurodyti asmenys ir pasibaigus draudimo laikotarpiui (pagal šių sąlygų 5 punktą) laikomi apdraustais nuo pasikėsinimo į jų gyvybę ir sveikatą, jeigu tardymo ar teismo nustatyta, kad pasikėsinimas susijęs su ta jų buvusia tarnyba, kurioje jie buvo apdrausti valstybės lėšomis.
Draudimo sumos
7. Kiekvienas tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkas bei savanoris, Lietuvos policijos akademijos studentas ar Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų teisės mokyklų moksleivis apdraudžiamas suma, kuri lygi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintam minimaliam mėnesiniam atlyginimui (su nustatytomis draudiminio įvykio dieną mėnesinėmis priemokomis ir priedais), padaugintam iš 12.
8. Kiti šių sąlygų 1 punkte nurodyti asmenys apdraudžiami suma, kuri lygi apdraustojo mėnesiniam darbo užmokesčiui, kuris turėjo būti gautas draudiminio įvykio mėnesį (su nustatomomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais), padaugintam iš 12, bet draudimo suma turi būti ne mažesnė negu nustatyta šių sąlygų 7 punkte.
9. Šių sąlygų 6 punkte nurodytais atvejais draudimo suma lygi buvusiam apdraustojo mėnesiniam darbo užmokesčiui, gautam paskutinį draudimo laikotarpio mėnesį, padaugintam iš 12. Draudimo suma neturi būti mažesnė už draudimo sumą, kuri būtų apskaičiuota draudiminio įvykio dieną šių sąlygų 7 punkte nustatyta tvarka.
Draudimo sumos mokėjimas apdraustajam
10. Draudimo suma, mokėtina apdraustajam dėl pakenkimo jo sveikatai, nustatoma pagal draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis, lentelę (pridedama), vadovaujantis gydymo ir profilaktikos įstaigos pažymėjimu. Kai apdraustajam sužaloti minkštieji audiniai, regos ar klausos organai, taip pat kai pagal nurodytą pažymėjimą negalima nustatyti sužalojimo padarinių, Valstybinės draudimo įstaigos filialas gali skirti medicininę ekspertizę.
Jeigu apdraustasis mirė ir jo mirtis nesusijusi su draudiminiu įvykiu arba susijusi su nauju draudiminiu įvykiu, tačiau jam dar nebuvo išmokėta draudimo suma dėl ankstesnio draudiminio įvykio, tai ši suma išmokama apdraustojo įstatyminiams įpėdiniams, vadovaujantis paveldėjimo teisės liudijimu.
Draudimo sumos mokėjimas apdraustajam mirus
11. Apdraustasis savo mirties atveju gali paskirti draudimo sumos gavėju bet kurį asmenį (keletą asmenų). Apdraustojo parašą paskyrime (forma pridedama) turi patvirtinti darbovietės vadovas, karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadas arba mokymo įstaigos vadovas parašu bei antspaudu ir šį paskyrimą saugoti. Jeigu apdraustasis yra vadovas, paskyrime jo parašą turi patvirtinti jo pavaduotojas arba aukštesnės įstaigos vadovas.
Apdraustasis turi teisę paskirtąjį asmenį pakeisti (parašydamas naują paskyrimą) arba paskyrimą atšaukti. Negaliojantis paskyrimas turi būti sunaikintas.
12. Draudimo suma po apdraustojo mirties mokama paskirtajam asmeniui. Jeigu apdraustasis paskyrimo neparašė ar paskyrimą atšaukė, taip pat jeigu paskirtasis asmuo mirė anksčiau už apdraustąjį, tai draudimo suma mokama apdraustojo įstatyminiams įpėdiniams pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu apdraustasis draudimo sumą paskyrė keletui asmenų ir kuris nors iš jų mirė anksčiau už apdraustąjį, tai atitinkama draudimo sumos dalis mokama kitiems paskirtiesiems asmenims apdraustojo nustatyta proporcija.
Jeigu paskirtasis asmuo miršta po apdraustojo mirties, nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo sumos, tai ji mokama paskirtojo asmens įpėdiniams.
Jeigu paskirtasis asmuo tyčia nužudė apdraustąjį arba jį tyčia sužalojo, dėl ko pastarasis mirė, tai draudimo suma mokama apdraustojo įstatyminiams įpėdiniams. Tačiau jeigu apdraustasis draudimo sumą paskyrė keletui asmenų, tai draudimo sumos dalis, skirta asmeniui, dėl kurio tyčios mirė apdraustasis, mokama kitiems paskirtiesiems asmenims apdraustojo nustatyta proporcija.
13. Jeigu apdraustojo mirties priežastis yra draudiminis įvykis ir apdraustajam jau buvo išmokėta draudimo suma dėl pakenkimo sveikatai, tai apdraustojo paskirtiesiems asmenims arba įstatyminiams įpėdiniams mokamas visos draudimo sumos ir jau išmokėtos apdraustajam sumos skirtumas.
Draudimo sumų mokėjimo tvarka
14. Prašymą išmokėti draudimo sumą apdraustasis, jo įgaliotas asmuo, įstatyminis įpėdinis arba asmuo, paskirtas gauti draudimo sumą apdraustojo mirties atveju, turi pateikti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, aptarnaujančiam apdraustojo darbovietę, tarnybos ar mokymo vietą, ne vėliau kaip per trejus metus nuo draudiminio įvykio dienos.
Apdraustasis (ar jo įgaliotas asmuo) prie prašymo turi pridėti darbovietėje, tarnybos, mokymo, stažuotės ar praktikos vietoje surašytą įvykio aktą, pažymą apie draudiminio įvykio metu gautą mėnesinį darbo užmokestį arba minimalų mėnesinį atlyginimą (su nustatytomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais) bei gydymo ir profilaktikos įstaigos pažymėjimą.
Apdraustojo įstatyminis įpėdinis arba asmuo, apdraustojo paskirtas gauti draudimo sumą, prie prašymo turi pridėti apdraustojo mirties liudijimą arba patvirtintą jo nuorašą.
Mirusio apdraustojo buvusi darbovietė, mokymo ir kitos įstaigos arba karinis dalinys, kuriame jis tarnavo (ėjo pareigas), turi pateikti Valstybinės draudimo įstaigos filialui įvykio aktą, pažymą apie darbo užmokestį arba minimalų mėnesinį atlyginimą (su nustatytomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais) bei apdraustojo paskyrimą (jeigu jį turi) arba pranešti apie žinomus apdraustojo įpėdinius.
Prireikus Valstybinės draudimo įstaigos filialas gauna iš tardymo, teismo ir kitų įstaigų papildomus dokumentus, kurių reikia draudimo sumos mokėjimo klausimams spręsti.
15. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, gavęs šių sąlygų 14 punkte nurodytus dokumentus, turi per 7 dienas išspręsti draudimo sumos mokėjimo klausimą ir apie sprendimą pranešti gavėjui bei išsiųsti pranešimą apdraustojo darbovietei apie mokėtiną draudimo sumą arba atsisakymo mokėti priežastį. Kai mokėtinai sumai nustatyti būtina medicininė ekspertizė, tardymo išvada, teismo sprendimas arba paveldėjimo teisės liudijimas, tai mokėjimo klausimas turi būti išspręstas ir apie sprendimą pranešta gavėjui bei apdraustojo darbovietei per 7 dienas nuo šių dokumentų gavimo.
Apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų.
Kompensacijų sumos
16. Jeigu apdraustasis žuvo vykdydamas tarnybines pareigas, jo šeimai išmokama 10 metų (120 mėnesių) mėnesinio darbo užmokesčio arba minimalaus mėnesinio atlyginimo (su nustatytomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais) dydžio kompensacija, apskaičiuota pagal apdraustojo žuvimo mėnesį gautą mėnesinį darbo užmokestį arba minimalų mėnesinį atlyginimą.
17. Sužeistam ryšium su tarnyba apdraustajam išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) mėnesinio darbo užmokesčio arba minimalaus mėnesinio atlyginimo (su nustatytomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais) dydžio kompensacija, apskaičiuota pagal apdraustojo sužeidimo mėnesį gautą mėnesinį darbo užmokestį arba minimalų mėnesinį atlyginimą.
Nustatytos šios kompensacijos:
I grupės invalidams dėl sužeidimo – 60 mėnesių darbo užmokesčio (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio;
II grupės invalidams dėl sužeidimo – 48 mėnesių darbo užmokesčio (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio;
III grupės invalidams dėl sužeidimo – 36 mėnesių darbo užmokesčio (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio;
sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčio (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio;
lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio.
Sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį nustato valstybinė medicininė komisija (Vidaus reikalų ministerijos ar kita), vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta instrukcija. Nustatydama sužeidimo (suluošinimo) sunkumą, valstybinė medicininė komisija vadovaujasi sunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų pakenkimų sveikatai sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127 (Žin., 1991, Nr. 14-377).
Kompensacijos mokėjimas žuvusiojo šeimai
18. Kompensacija, nustatyta šių sąlygų 16 punkte, mokama žuvusiojo šeimos nariams, t. y. jo sutuoktiniui, vaikams, tėvams ir nedarbingiems išlaikytiniams lygiomis dalimis. Kompensacija gali būti išmokėta vienam iš nurodytų asmenų, pateikus kitų pilnamečių asmenų ir atskirai gyvenančių nepilnamečių asmenų įstatyminių atstovų notarine tvarka patvirtintą sutikimą.
Ši kompensacija mokama neatsižvelgiant į kompensacijas, kurios išmokėtos pagal 17 punktą.
Kompensacijų mokėjimo tvarka
19. Kompensacijas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis, iš išlaidų sąmatoje numatytų tam reikalui lėšų.
20. Kompensacija apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, mokama pagal valstybinės medicininės komisijos išvadą ir pateikus įvykio aktą, surašytą darbovietėje (tarnybos, mokymo, stažuotės, praktikos vietoje). Prireikus vadovaujamasi tardymo išvada arba teismo sprendimu.
Kompensacija žuvusio apdraustojo šeimai šių draudimo sąlygų 18 punkte nustatyta tvarka mokama pateikus prašymą (prašymus), įvykio aktą ir mirties liudijimą (patvirtintą jo nuorašą). Prireikus vadovaujamasi tardymo išvada arba teismo sprendimu.
21. Kompensacija turi būti išmokėta arba turi būti raštu atsisakyta ją mokėti per 7 dienas nuo visų nurodytų dokumentų gavimo. Kai kompensacijai mokėti būtina tardymo išvada ar teismo sprendimas, tai jos mokėjimo klausimas turi būti išspręstas ir apie sprendimą pranešta gavėjui per 7 dienas nuo šių dokumentų gavimo.
Atsakomybė už neteisingą ar neteisėtą draudimo sumų
ir kompensacijų išmokėjimą
22. Asmenys, pateikę klaidinančius dokumentus, taip pat neteisingai ar neteisėtai išmokėję draudimo sumas ir kompensacijas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Pretenzijų nagrinėjimas
23. Reikalavimams, kylantiems iš asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo jiems žuvus ar sužalojus, taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškininės senaties terminai.
24. Ginčus dėl draudimo sumų mokėjimo nagrinėja Valstybinė draudimo įstaiga. Jeigu Valstybinė draudimo įstaiga suinteresuotam asmeniui per mėnesį nepraneša apie savo sprendimą arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis į teismą.
25. Ginčus dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėja valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per mėnesį nepraneša apie savo sprendimą arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis į teismą.
______________
Asmenų draudimo Lietuvos Respublikos
valstybės lėšomis ir kompensacijų
mokėjimo juos sužeidus arba jiems
žuvus ryšium su tarnyba sąlygų
priedas
Draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais asmenims,
apdraustiems valstybės lėšomis, lentelė
Straipsnis
Draudiminio įvykio padariniai
Mokama draudimo suma (procentais)
Centrinė ir periferinė nervų sistema
1
Kaukolės kaulų lūžimai:
1.1. skliauto kaulų išorinės plokštelės
1.2. skliauto kaulų
1.3. pamato (bazės) kaulo
1.4. skliauto ir pamato kaulų
Pastabos:
1. Po tos pačios traumos gali būti taikomas tik vienas šio straipsnio punktas.
2. Jei dėl traumos buvo atveriama kaukolės ertmė (trepanacija, kraniotomija) arba daroma kaulų repozicijos (atitaisymo) operacija, tai taikant šio straipsnio 1.2, 1.3 arba 1.4 punktą papildomai mokama 10 procentų draudimo sumos. Jeigu taikomas 1.1 punktas, tai papildomai 10 procentų draudimo sumos nemokama, o praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo traumos, gydytojas ekspertas turi įvertinti randą kosmetiniu požiūriu (žr. 58 straipsnį).
3. Žr. 4 straipsnio 1 pastabą.
5
10
20
25
2
Intrakranialiniai (kaukolės viduje) trauminiai kraujo išsiliejimai (išlajos), hematomos:
2.1. subarachnoidiniai (esantys po voratinkliniu smegenų dangalu) kraujo išsiliejimai
2.2. epiduralinė (esanti ant kietojo smegenų dangalo) hematoma
2.3. subduralinė (esanti po kietuoju smegenų dangalu) arba (ir) intracerebrinė (esanti smegenų audinyje) hematoma
Pastabos:
1. Po tos pačios traumos gali būti taikomas tik vienas šio straipsnio punktas.
2. Jei taikomas 3 straipsnis, tai 2 straipsnis netaikomas.
3. Jei dėl traumos buvo atveriama kaukolės ertmė (trepanacija, kraniotomija), tai papildomai mokama 10 procentų draudimo sumos, išskyrus atvejus, kai papildoma draudimo suma mokama pagal 1 straipsnį.
4. Žr. 4 straipsnio1 pastabą.
10
15
20
3
Galvos smegenų sužalojimai:
3.1. galvos smegenų sukrėtimas (komocija), sutrenkimas, kai buvo gydoma vien ambulatorijos sąlygomis ir ne trumpiau kaip 21 dieną;
3.2. galvos smegenų sukrėtimas (komocija), sutrenkimas arba komocinis sindromas, kai buvo be pertraukos gydoma ne trumpiau kaip 21 dieną, iš kurių ne trumpiau kaip 7 dienas stacionare;
3.3. galvos smegenų sumušimas (kontūzija) arba kontūzinis sindromas, kai gydymo stacionare trukmė atitinka diagnozę (stacionare gydyta ne trumpiau kaip 16 dienų);
3.4. galvos smegenų struktūros suardymas: smegenų išsiveržimas į išorę pro trauminę angą (prolapsus, fluxus, protrusio, fungus cerebri ir pan.)
Pastabos:
1. Po tos pačios traumos gali būti taikomas tik vienas šio straipsnio punktas. 2. Jei taikomas 2 straipsnis, tai 3 straipsnis netaikomas.
3. Draudimo suma pagal 3.1 punktą tam pačiam apdraustajam gali būti išmokėta tik vieną kartą per trejus metus.
Jeigu stacionare buvo gydoma trumpiau kaip 7 dienas, tai draudimo suma mokama pagal 3.1 punktą.
4. Kai diagnozuotas galvos smegenų sumušimas, bet dėl trumpesnio gydymo stacionare negalima taikyti 3.3 punkto, tai draudimo suma mokama pagal 3.2 punktą.
5. Kai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, bet dėl trumpesnio gydymo stacionare negalima taikyti 3.2 punkto, tai draudimo suma mokama pagal 3.1 punktą.
6. Žr. 4 straipsnio 1 pastabą.
3
5
10
50
4
Nervų sistemos pažeidimų, sąlygotų traumų, ūminių atsitiktinių apsinuodijimų, mechaninių asfikcijų padariniai, kurie yra praėjus nuo traumos dienos ne mažiau kaip 6 mėnesiams:
4.1. trauminės (toksinės) kilmės arachnoiditas, arachnoencefalitas arba encefalopatija (encefalopatija – tiktai asmenims iki 40 metų amžiaus)
4.2. trauminė epilepsija, trauminė hidrocefalija, vidutinis psichikos pažeidimas, vienos galūnės parezė (monoparezė), likęs svetimkūnis kaukolėje ar smegenyse, trauminis parkinsonizmas (pastarasis padarinys – asmenims iki 40 metų amžiaus)
4.3. dviejų ir daugiau galūnių parezė (hemiparezė, paraparezė)
4.4. vienos galūnės paralyžius (monoplegija)
4.5. vienpusis (pusės kūno) paralyžius (hemiplegija)
4.6. silpnaprotystė (demencija)
4.7. viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija), dubens organų (šlapinimosi ar tuštinimosi) funkcijos ryškus pažeidimas, dekortikacija („bežievės“ smegenys) Pastabos:
1. Kai dėl sunkios galvos smegenų traumos susilpnėja regėjimas ar (ir) klausa ir tai patvirtinta gydant stacionare, tai draudimo suma papildomai mokama pagal atitinkamus lentelės straipsnius, patikrinus apdraustojo regėjimą ir klausą ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo traumos dienos.
2. Draudimo suma pagal šį straipsnį mokama papildomai (neviršijant bendros 100 procentų draudimo sumos) prie draudimo sumų, mokamų pagal 1-3 straipsnius, jeigu 4 straipsnyje numatytų padarinių buvimą patvirtina pažyma f. Nr. 195.
3. Po tos pačios traumos gali būti taikomas tik vienas 4 straipsnio punktas.
4. Po tos pačios traumos 4 ir 7 straipsniai kartu netaikomi. Jei, išmokėjus draudimo sumą pagal šių straipsnių punktą, vėliau taikomas didesnį procentą numatantis šių straipsnių punktas, išmokėtoji suma išskaičiuojama.
10
15
30
40
60
70
100
5
Potrauminių uždegimų komplikacijos:
5.1. kaukolės (kaulų) osteomielitas (osteitas)
5.2. smegenų pūliniai, pūlingi meningitai
Pastaba.
Draudimo suma pagal 5 straipsnį mokama papildomai prie draudimo sumų, mokamų pagal 1-3 straipsnius, jeigu 5 straipsnyje numatytų padarinių buvimą patvirtina pažyma f. Nr. 195.
15
20
6
Galvos smegenų periferinių nervų sužalojimas
Pastaba.
Draudimo suma mokama vieną kartą nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus ir neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas vienpusis ar abipusis. Jeigu draudimo suma mokama pagal 1 straipsnio 1.3 arba 1.4 punktus, tai 6 straipsnis netaikomas.
10
7
Nugaros smegenų bet kurios dalies (taip pat ir arklio uodegos – cauda equina) sužalojimas:
7.1. sukrėtimas (commotio medullae spinalis)
7.2. sumušimas (contusio medullae spinalis)
7.3. suspaudimas (compressio medullae spinalis), kraujo išsiliejimas į nugaros smegenis (haematomyelia)
7.4. dalinis plyšimas, pusės nugaros smegenų skerspjūvio pažeidimas – Brauno-Sekaro sindromas, nugaros smegenų dalinis trauminis mielitas (myelitis traumatica transversa incompleta)
7.5. visiškas nugaros smegenų nutraukimas, totalinis mielitas (myelitis totalis) Pastabos:
1. Kai sužalotos nugaros smegenys, bet pažymoje f. Nr. 195 nenurodytas sužalojimo pobūdis (forma, sunkumas), tai taikomas 7.1 punktas.
2. Po tos pačios traumos 4 ir 7 straipsnių punktų procentai nesumuojami. Jei, išmokėjus draudimo sumą pagal šių straipsnių punktą, vėliau taikomas didesnį procentą numatantis šių straipsnių punktas, išmokėtoji suma išskaičiuojama.
3. Jeigu dėl nugaros smegenų traumos buvo operuojama, tai papildomai mokama 15 procentų draudimo sumos.
5
10
30
50
100
8
Dėl periferinių nervų sužalojimo vienoje galūnėje esantys nervų uždegimai (neuritai): stipininio (radialis), alkūninio (ulnaris), vidurinio (medianus), pažastinio (axillaris), sėdimojo (ischiadicus), šlauninio (femoralis), blauzdinio (tibialis), šeivinio (peroneus), pomentinio (subscapularis), poraktikaulinio (subclavius) nervų uždegimai
Pastabos:
1. Draudimo sumos pagal 8 straipsnį mokamos nepriklausomai nuo kitų traumos padarinių vertinimo, tačiau jeigu draudimo suma mokama pagal 9 straipsnį, tai 8 straipsnis netaikomas.
2. Trauminiam neuritui yra prilyginami šie nervų pažeidimai: nervo sukrėtimas, sumušimas, suspaudimas, pertempimas, plyšimas, išrovimas.
3. Kai yra trauminė neuralgija bei nervų šaknelių uždegimas (radikulitas), tai draudimo suma nemokama.
4. Kai 8 straipsnyje nurodyti pažeidimai yra keliose galūnėse, tai kiekvienos galūnės pažeidimai vertinami atskirai.
5. Kai vienoje galūnėje yra sužalota keletas nervų, tai draudimo suma mokama tik vieną kartą.
6. Kai yra tik pirštų nervų uždegimas, tai draudimo suma pagal šį straipsnį nemokama.
7. Kai yra neuritas, sukeltas atviro nervo sužalojimo, tai draudimo suma mokama pagal 8 straipsnį. Kai neuritas sukeltas uždarosios nervo traumos, tai draudimo suma mokama, jeigu neurito požymių yra praėjus 6 mėnesiams nuo traumos dienos.
5
9
Kaklinio, petinio, juosmeninio ir kryžmeninio rezginių bei jų nervų sužalojimai vienoje galūnėje
Rezginių sužalojimai:
9.1. trauminis pleksitas (rezginio uždegimas)
9.2. petinio rezginio dalinis plyšimas (diruptio partialis, Erbo – Diušeno ir Klumpkės-Dežerino sindromai)
9.3. petinio rezginio visiškas išplėšimas (išrovimas)
Rezginio nervų anatominio vientisumo pažeidimai (nutraukimai):
9.4. plaštakoje (išskyrus pirštų nervų sužalojimą)
9.5. dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityje
9.6. žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityje
Pastabos:
1. Plaštakos ar pėdos pirštų, taip pat pačios pėdos nervų sužalojimas nėra pagrindas draudimo sumai mokėti.
2. Draudimo suma pagal 9.1 punktą mokama, jeigu pleksitas yra praėjus po traumos dienos ne mažiau kaip 3 mėnesiams ir tai patvirtina pažyma f. Nr. 195.
3. Kai dėl 9 straipsnyje išvardytų pažeidimų buvo operuojama (susiūti nervai, daryta jų plastika, rezginio reinervacija ir kt.), tai nepriklausomai nuo operacijų skaičiaus papildomai mokami5 procentai draudimo sumos.
10
20
40
3
10
25
Regos organai
10
Vienos akies akomodacijos (akių prisitaikymo matyti iš įvairaus atstumo) paralyžius
15
11
Vienos akies hemianopsija (pusės akipločio išnykimas), trauminis žvairumas, diplopija (dvejinimasis), visiška ptozė (voko visiškas nusileidimas, nudribimas) dėl akies obuolio ar jo priedų pažeidimo
15
12
Akipločio susiaurėjimas vienoje akyje, dalinė ptozė, voko įvirtimas dėl akies traumos
10
13
Vienos akies pulsuojantysis egzoftalmas (išverstakumas)
20
14
Vienos akies sužeidimai, nesusilpninę regėjimo:
14.1. nekiauriniai akies obuolio pažeidimai (akies obuolio sumušimas, trauminė agenos erozija, ragenos nubrozdinimas ir pan.), Io- IIo nudegimai, hifema (kraujo išsiliejimas į akies priekinę kamerą)
14.2. kiauriniai akies obuolio sužeidimai, IIo ar IIIo nudegimai, hemoftalmija (kraujo išsiliejimas akies obuolio viduje, stiklakūnyje), akies obuolio dangalų (terpių) potrauminiai randai arba dėmės
Pastabos:
1. Kai yra tik Io akies nudegimas arba nudegimo laipsnis nenurodytas, tai draudimo suma nemokama. Kai yra Io-IIo akies nudegimas, tai draudimo suma mokama pagal 14.1 punktą, o jeigu liko randai ar dėmės, tai mokama tik pagal 14.2 punktą.
2. Dėl potrauminių akies obuolio dangalų randų ar dėmių mokama 5 procentai draudimo sumos (pagal 14.2 punktą), jei praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams po traumos yra randai ar dėmės, nesusilpninę regėjimo. Jei buvo mokėta pagal 14.1 punktą, tai, mokant pagal 14.2 punktą, išmokėtoji suma išskaičiuojama.
3. Žr. 20 straipsnio pastabas ir lentelę.
3
5
15
Vienos akies potrauminės ligos, komplikacijos, traumos padariniai:
konjunktyvitas (junginės uždegimas), keratitas (ragenos uždegimas), iridociklitas (rainelės ir krumplyno uždegimas), chorioretinitas (gyslainės ir tinklainės uždegimas), randinė trichiazė (blakstienų palinkimas į akies obuolį), rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai, lęšiuko dislokacija (poslinkis), likę nepašalinti svetimkūniai akies obuolyje, gretimuose audiniuose bei akiduobėje
Pastaba.
Jei svetimkūniai akies paviršiuje nesukėlė potrauminių ligų ar komplikacijų ir dėl jų į gydymo įstaigą buvo kreiptasi ne daugiau kaip du kartus, be to, akies funkcija nepakito, draudimo suma pagal 15 straipsnį nemokama.
5
16
Vienos akies ašarų kanalėlių funkcijos pažeidimas dėl jų sužalojimo
10
17
Vienintelės mačiusios arba abiejų nors kiek mačiusių iki traumos akių apakimas dėl sužalojimų (neregystė)
100
18
Nereginčios akies obuolio pašalinimas (enucleatio bulbi) dėl traumos
10
19
Orbitos (akiduobės) lūžimas
Pastaba.
Jei draudimo suma dėl akiduobės viršutinės sienos vientisumo pažeidimo yra mokama pagal 1 straipsnį, tai draudimo suma pagal 19 straipsnį nemokama.
10
20
Vienos akies regėjimo (be korekcijos) susilpnėjimas, nustatytas ne anksčiau kaip trys mėnesiai ir ne vėliau kaip metai nuo traumos dienos, lyginant regėjimą iki traumos su regėjimu po traumos (žr. lentelę prie šio straipsnio)
Pastabos:
1. 10-13, 15, 16 ir 20 straipsniai gali būti taikomi tik patikrinus sveikatą ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo traumos dienos. 2. Po tos pačios traumos 20 ir 14 straipsniai kartu netaikomi. Jei buvo išmokėta pagal 14 straipsnį, tai, mokant pagal 20 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.
3. Tinklainės atšokimas yra laikoma draudiminiu įvykiu ir draudimo suma mokama tiktai tada, kai tinklainė atšoko dėl tiesioginės akies traumos (sumušimo, sužeidimo, orbitos lūžimo). Kai tinklainė atšoka dėl ligos (sunkios trumparegystės, hipertoninės ar kitų ligų), keliant sunkų daiktą, darant staigų ar neįprastą judesį, sutrenkus kurią nors kitą kūno dalį, tai draudimo suma nemokama.
4. Kai draudėjas (apdraustasis) kreipiasi nepraėjus 3 mėnesiams nuo draudiminio įvykio ir yra padarinių, kurie numatyti 14 ir 15 straipsniuose, tai rekomenduojama mokėti atitinkamą minimalią draudimo sumą ir patikrinti sveikatą ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo draudiminio įvykio.
5. Kai dėl vienos akies traumos yra keletas padarinių, kurie nurodyti tame pačiame straipsnyje, tai draudimo suma mokama pagal vieną iš straipsnio punktų.
6. Kai yra traumos padariniai, numatyti 14 straipsnio 14.2 punkte, ir yra regėjimo susilpnėjimas, kuriam esant mokama 3 procentai draudimo sumos, tai mokama 5 procentai draudimo sumos pagal 14 straipsnio 14.2 punktą, o 20 straipsnis netaikomas.
7. Kai dėl traumos implantuotas dirbtinis lęšiukas ar naudojama koreguojanti linzė, tai mokėtina draudimo suma nustatoma pagal regėjimą iki implantacijos ar iki linzės uždėjimo.
20 straipsnio lentelė
Regėjimo aštrumas
Mokama draudimo suma (procentais)
Regėjimo aštrumas
Mokama draudimo suma (procentais)
iki traumos
po traumos
iki traumos
po traumos
1,0
0,9
0,8
0,7
0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
3
3
5
10
10
10
15
20
30
40
45
0,8
0,7
0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
3
5
5
10
15
20
30
40
45
0,7
0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
3
5
10
10
15
20
30
35
0,9
0,8
0,7
0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
3
5
5
10
10
15
20
30
40
45
0,6
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
5
5
10
10
15
20
25
0,5
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
5
5
10
10
15
20
0,4
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
5
5
10
15
20
0,3
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
5
5
10
20
0,2
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
5
10
20
0,1
mažiau kai 0,1
0,0
10
20
mažiau kai 0,1
0,0
10
Pastabos:
1. Visiškam aklumui (0,0) prilyginamas regėjimo susilpnėjimas nuo mažesnės kaip 0,01 iki šviesos jutimo (∞, pirštų skaičiavimo prie veido).
2. Kai dėl traumos pašalinamas iki traumos regėjusios akies obuolys, taip pat jam susiraukšlėjus, papildomai mokama 10 procentų draudimo sumos.
3. Kai traumos padariniai numatyti keliuose straipsniuose (10-13, 15-16 ir 20 str.), tai juose nurodyti procentai sumuojami, bet pagal juos visus mokama (jei sužalota viena akis) bendroji draudimo suma negali viršyti 45 procentų.
4. Kai gydymo ir profilaktikos įstaigų dokumentacijoje nėra duomenų apie apdraustojo regėjimo aštrumą iki traumos, tai laikoma, kad regėjimo aštrumas buvo normalus (1,0), bet nebuvo aštresnis kaip nesužalotos akies regėjimas.
Straipsnis
Draudiminio įvykio padariniai
Mokama draudimo suma (procentais)
Klausos organai
21
Vienos ausies kaušelio sužalojimo (sužeidimo, nudegimo, nušalimo) padariniai:
21.1. randai priekiniame ausies kaušelio paviršiuje (nuo 0,5 iki 2 kv cm ploto), jei jie yra tikrinant sveikatą praėjus po traumos ne mažiau kaip 1 mėnesiui, uždarieji kremzlės sužalojimai
21.2. didesni kaip 2 kv. cm randai ausies kaušelio priekiniame paviršiuje, jei yra tikrinant sveikatą praėjus po traumos ne mažiau kaip 1 mėnesiui, kaušelio trauminė deformacija dėl tų randų arba jei netekta mažiau kaip 1/3 kaušelio
21.3. netekta nuo 1/3 iki 1/2 ausies kaušelio
21.4. netekta ausies kaušelio arba daugiau kaip pusės kaušelio
Pastabos:
1. 21 straipsnyje išvardyti traumų padariniai nustatomi po apdraustojo sveikatos tikrinimo (21.1 ir 21.2 punktai gali būti taikomi patikrinus sveikatą ne anksčiau kaip praėjus mėnesiui po traumos).
2. Kai draudimo suma mokama pagal 58 ar 59 straipsnį, tai ji nemokama pagal 21 straipsnį.
2
3
10
20
22
Vienos ausies klausos susilpnėjimas, esantis praėjus po traumos ne mažiau kaip 3 mėnesiams ir patvirtintas tikrinant sveikatą ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo traumos dienos:
22.1. šnabždesio negirdėjimas iš mažesnio kaip 3, bet didesnio kaip 1 metras atstumo 22.2. šnabždesio negirdėjimas iš 1 metro atstumo
22.3. visiškas kurtumas (visiškas kalbos negirdėjimas)
Pastabos:
1. Jei klausos aštrumas buvo sumažėjęs iki traumos, tai tas sumažėjimas įvertinamas pagal 22 straipsnį ir išskaičiuojamas iš procento, kuriuo įvertinta klausos būklė po traumos.
2. Tam tikrų kategorijų darbuotojų (dirbančių didesnio negu paprastai triukšmo sąlygomis: sprogdintojų, artileristų, radijo ir televizijos, sporto komentatorių ir kt.) profesinis klausos su silpnėjimas nėra draudiminio įvykio padarinys.
3. Iš draudimo sumos, mokamos pagal 22 straipsnį, yra išskaičiuojama draudimo suma, mokėta pagal 23 straipsnį.
3
5
15
23
Vienos ausies būgnelio trauminis plyšimas, nesusilpninęs klausos
Pastabos:
1. Kai dėl traumos plyšo ausies būgnelis ir susilpnėjo klausa, tai mokėtina draudimo suma nustatoma tik pagal 22 straipsnį, o 23 straipsnis netaikomas.
2. Kai dėl klausos susilpnėjimo (plyšus būgneliui) kreipiamasi nepraėjus nuo traumos 3 mėnesiams, tai rekomenduojama draudimo sumą mokėti pagal 23 straipsnį ir patikrinti sveikatą pas gydytoją otorinolaringologą ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo traumos dienos.
3. Ausies būgnelio perforacija (prakiurimas) dėl uždegimų nėra draudiminis įvykis.
4. Ausies būgnelio perforacija į ausies landą patekus kibirkštims (pvz., dirbant su suvirinimo aparatais) ar pan. yra laikoma draudiminiu įvykiu tiktai tada, kai teikiant apdraustajam pirmąją pagalbą iš karto po traumos ausies landos sienelėse buvo šviežio nudegimo požymių (prireikus reikia išnagrinėti apdraustojo medicininę kortelę).
5. Jeigu ausies būgnelis plyšo lūžtant kaukolės pamatui (kaukolės vidurinei duobei), tai draudimo suma pagal 23 straipsnį nemokama.
3
24
Lėtinis potrauminis ausies uždegimas (otitas), sąlygotas būgnelio plyšimo (ruptūros) dėl traumos, esantis tikrinant sveikatą ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo traumos dienos.
3
Kvėpavimo sistema
25
Nosies kaulų lūžimas, nosies kremzlės išnirimas, taip pat šių ančių priekinių sienelių lūžimai: kaktinės anties (sinus frontalis), akytkaulio (sinus ethmoidalis) arba žandikaulio anties (sinus mixillaris, sinus Highmori)
Pastabos:
1. Kai yra orbitos (akiduobės), medialinės sienelės lūžimas, tai šis straipsnis netaikomas (žr. 19 str.).
2. Lūžus skirtingiems veido kaulams, išvardytiems 25 straipsnyje, mokėtinos draudimo sumos procentai sumuojami.
3. Kai dėl nosies kaulų lūžimo arba kremzlės sužalojimo nosis liko deformuota, tai papildoma draudimo suma gali būti mokama pagal 58 straipsnį.
5
26
Plaučio sužalojimas, kontūzija, poodinė emfizema, hematoraksas (kraujo išlaja iš plaučio), pneumotoraksas (oras pleuros ertmėje), trauminė pneumonija (plaučių uždegimas), eksudacinis pleuritas (krūtinplėvės šlapiuojantis uždegimas), nepašalintas svetimkūnis krūtinės ertmėje:
26.1. vienoje pusėje
26.2. abiejose pusėse
Pastabos:
1. Draudimo suma mokama, jeigu nurodyti padariniai yra dėl krūtinės ląstos ar jos organų tiesioginės traumos. Jei šių padarinių (ligų) priežastis kita (pvz., dėl persišaldymo, dėl organų operacijų, nesusijusių su krūtinės ląstos traumomis, ar dėl atsiradusių komplikacijų), draudimo sumos nemokamos.
2. Draudimo suma pagal 26 straipsnį gali būti mokama papildomai prie sumų, kurios mokamos pagal 28, 29 straipsnius ir 30 straipsnio 30.1 punktą.
3. Kai yra keletas šiame straipsnyje nurodytų draudiminio įvykio padarinių, tai draudimo suma mokama tik vieną kartą neatsižvelgiant į padarinių skaičių.
4. Kai ūminę pneumoniją sukelia atsitiktinis ūminis apsinuodijimas kvėpavimo takus dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, pneumotoksiniais nuodais, tai draudimo suma mokama.
5
6
27
Plaučio sužalojimas, dėl kurio:
27.1. yra plaučių funkcijos nepakankamumas praėjus ne mažiau kaip 9 mėnesiams nuo traumos dienos
27.2. pašalintas plaučio segmentas, skiltis arba dalis
27.3. pašalintas visas vienas plautis
Pastabos:
1. Draudimo suma pagal 27.1 punktą gali būti mokama tik papildomai prie sumų, kurios mokamos pagal 26 straipsnį ir (ar) 30 straipsnio 30.3 punktą.
2. Po tos pačios traumos draudimo suma gali būti mokama tik pagal vieną 27 straipsnio punktą.
10
25
40
28
Krūtinkaulio lūžimas
Pastaba. Draudimo suma mokama ir tada, kai krūtinkaulis lūžo apdraustąjį reanimuojant (nepriklausomai nuo reanimacijos priežasties).
5
29
Bet kurio šonkaulio lūžimas
Pastabos:
1. Draudimo suma mokama ir tada, kai šonkaulis lūžo apdraustąjį reanimuojant (nepriklausomai nuo reanimacijos priežasties).
2. Šonkaulio kremzlinės dalies lūžimas arba šonkaulio išnirimas yra prilyginamas šonkaulio lūžimui.3. Jei keliose pažymose f. Nr. 195 yra nurodytas skirtingas lūžusių šonkaulių skaičius, tai draudimo suma mokama atsižvelgiant į lūžusių šonkaulių skaičių, kuris nurodytas galutinėje klinikinėje diagnozėje. Prireikus aiškinamasi su gydžiusiais gydytojais, daromos kontrolinės rentgeno nuotraukos ekspertinėms išvadoms gauti.
3
30
Krūtinės ląstos kiauryminis sužalojimas, torakotomija (krūtinės ląstos atvėrimas), kai ji daryta dėl traumos:
30.1. krūtinės ląstos kiauryminis sužalojimas, kai torakotomija nedaryta, bet daryta chirurginė torakoskopija (pleuros ertmės apžiūra), torakocentezė (krūtinės ląstos sienos pradūrimas), drenavimas
30.2. torakotomija, kai nesužaloti krūtinės ląstos organai
30.3. torakotomija, kai sužaloti krūtinės ląstos organai
Pastabos:
1. Po tos pačios traumos draudimo suma mokama tik pagal vieną 30 straipsnio punktą.
2. Kai daromos pakartotinės torakotomijos (retorakotomijos), tai papildomai tik vieną kartą mokama 10 procentų draudimo sumos (nepriklausomai nuo retorakotomijų skaičiaus).
3. Jei dėl krūtinės ląstos ar jos organų sužalojimo pašalintas plautis arba jo dalis, tai draudimo suma mokama pagal 27 straipsnį, o 30 straipsnis netaikomas.
4. Kai draudimo suma mokama pagal 30.2 ar 30.3 punktus, tai 26 straipsnis netaikomas.
5. Kai darytos kelios 30.1 punkte išvardytos chirurginės manipuliacijos, tai 5 procentų draudimo suma mokama vieną kartą.
5
10
15
31
Gerklų, skydinės kremzlės (cartilago thyroidea), trachėjos, bronchų sužalojimas, poliežuvinio kaulo lūžimas, viršutinių kvėpavimo takų nudegimas ar analogiškas pažeidimas, dėl traumos daryta bronchoskopija (bronchų apžiūra bronchoskopu), trauminis tarpusienio (mediastinumo) sužalojimas
Pastabos:
1. Kai daryta tracheostomija (kakle padaroma išorinė trachėjos anga) arba mediastinotomija (tarpusienio atvėrimas), tai papildomai mokami 5 procentai draudimo sumos.
2. Kai apdraustasis kreipiasi nepraėjus 3 mėnesiams nuo traumos dienos, tai rekomenduojama draudimo sumą mokėti pagal 31 straipsnį. Jei praėjus 3 mėnesiams nuo traumos yra kvėpavimo nepakankamumas, ryškus balso užkimimas arba visiškas netekimas, funkcionuojanti tracheostoma (paliktas vamzdelis iš trachėjos), tai pagal gydytojo specialisto pažymą f. Nr. 195 sprendžiama dėl draudimo sumos mokėjimo pagal 32 straipsnį.
5
32
Gerklų, skydinės kremzlės, trachėjos, tarpusienio, bronchų sužalojimas, poliežuvinio kaulo lūžimas dėl traumos ar dėl traumos darytos chirurginės manipuliacijos, kai praėjus 3 mėnesiams nuo traumos dienos yra šie padariniai:
32.1. kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, ryškus balso užkimimas, mediastinitas (tarpusienio uždegimas)
32.2. balso visiškas netekimas (afonija), funkcionuojanti tracheostoma
Pastabos:
1. Draudimo suma pagal 32 straipsnį mokama, jeigu pažyma f. Nr. 195 patvirtina, kad nurodytieji padariniai yra praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo traumos dienos.
2. Mokant draudimo sumą pagal 32 straipsnį, iš jos išskaičiuojama draudimo suma (jeigu ji mokėta) pagal 31 straipsnį.
3. Jeigu straipsnyje išvardyti padariniai atsirado praėjus 12 mėnesių nuo traumos dienos, tai draudimo suma nemokama.
Širdies ir kraujagyslių sistema
33
Širdies, jos dangalų ir stambiųjų magistralinių kraujagyslių sužalojimas, nesukėlęs širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumo
Pastabos:
1. Stambiosios magistralinės kraujagyslės yra šios: aorta, plaučių, bevardė, miego arterijos (kamienai), vidinė jungo, viršutinė ir apatinė tuščiosios venos, vartų vena, taip pat magistraliniai kraujagyslių kamienai, užtikrinantys vidaus organų kraujotaką.
2. Kai draudimo suma mokama pagal 33 straipsnį, tai 30 straipsnis netaikomas, išskyrus išmoką dėl retorakotomijos (žr. 30 straipsnio 2 pastabą).
3. Jeigu dėl stambiųjų kraujagyslių sužalojimo buvo daroma kraujotakos atstatymo operacija, tai papildomai mokami 5 procentai draudimo sumos (tik vieną kartą pagal 33, 34, 35 arba 36 straipsnį).
25
34
Širdies, jos dangalų ir stambiųjų magistralinių kraujagyslių sužalojimas, sukėlęs širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumą, esantį praėjus po traumos dienos ne mažiau kaip 3 mėnesiams ir nustatytą nepraėjus metams nuo traumos dienos (kai tai patvirtina pažyma f. Nr. 195 arba gydytojo kardiologo išvada):
34.1. I laipsnio
34.2. II arba II-III laipsnio
34.3. III laipsnio
Pastabos.
1. Mokant draudimo sumą pagal 34 straipsnį, iš jos išskaičiuojamos draudimo sumos (jei jos mokėtos) pagal 30 ir 33 straipsnius (išskyrus sumą, mokėtą dėl pakartotinės torakotomijos).
2. Žr. 33 straipsnio 1 ir 3 pastabą.
3. Kai pažymoje f. Nr. 195 nenurodytas širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumo laipsnis, tai draudimo suma mokama pagal 31.1 punktą.
10
25
50
35
Stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimas, nesukėlęs kraujagyslių funkcijos nepakankamumo:
35.1. riešo arba čiurnos srityje pažeistos abi kraujagyslės
35.2. pažeistos dilbio arba blauzdos kraujagyslės
35.3. pažeistos žasto arba šlaunies kraujagyslės
Pastabos:
1. Stambiosios periferinės kraujagyslės yra šios: poraktinė, pažastinė, žastinė, alkūninė, stipininė, klubinė, šlauninė, pakinklinė, blauzdinė arterijos, poraktinė, pažastinė, šlauninė ir pakinklinė venos.
2. Kai kraujagyslės pažeistos dilbio arba blauzdos apatiniame trečdalyje, tai laikoma, kad jos pažeistos atitinkamai riešo arba čiurnos srityje.
3. Žr. 33 straipsnio 3 pastabą.
3
5
10
36
Stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimas, sukėlęs kraujagyslių funkcijos nepakankamumą, esantį praėjus po traumos dienos ne mažiau kaip 3 mėnesiams ir nustatytą nepraėjus metams nuo traumos dienos (kai tai patvirtina pažyma f. Nr. 195 arba gydytojo kardiologo išvada)
Pastabos:
1. Mokant draudimo sumą pagal 36 straipsnį, iš jos išskaičiuojama suma (jei ji mokėta) pagal 35 straipsnį.
2. Žr. 35 straipsnio 1 ir 2 pastabas bei 33 straipsnio 3 pastabą.
15
Virškinimo organai, veido kaulai
37
Viršutinio žandikaulio, skruostikaulio arba apatinio žandikaulio lūžimas, apatinio žandikaulio išnirimas
Pastabos:
1. Lūžus žandikauliui, neatsižvelgiama į tai, ar lūžimai yra vienoje ar abiejose pusėse, t. y. 5 procentai draudimo sumos mokama vieną kartą.
2. Lūžus viršutiniam ir apatiniam žandikauliams, mokama draudimo suma nustatoma atsižvelgus į kiekvieno žandikaulio lūžimą – procentai sudedami.
3. Žandikauliui atsitiktinai lūžus per stomatologines manipuliacijas, darytas dėl draudiminio įvykio, draudimo suma mokama.
4. Alveolinės ataugos lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžimu.
5. Lūžus ir viršutiniam žandikauliui, ir skruostikauliui, pagal 37 straipsnį iš viso mokama 5 procentai draudimo sumos.
6. Lūžus kairiajam ir dešiniajam skruostikauliams, nustatant mokamą draudimo sumą atsižvelgiama į kiekvieno skruostikaulio lūžimą – procentai sudedami.
7. Jei dėl žandikaulių ar skruostikaulių lūžimo operuojama (pvz., daroma atvira repozicija), tai papildomai išmokama 3 procentai draudimo sumos (nepriklausomai nuo operacijų skaičiaus).
8. Esant žandikaulio išnirimui, draudimo suma pagal 37 straipsnį mokama, jeigu tai pirminis išnirimas.
5
38
Apatinio žandikaulio įprastinis išnirimas
Pastabos:
1. Esant apatinio žandikaulio įprastiniam išnirimui, draudimo suma mokama tiktai tada, kai ši komplikacija yra dėl traumos, buvusios draudimo laikotarpiu (t. y. pirminis išnirimas dėl traumos buvo draudimo laikotarpiu), ir diagnozė nustatyta nepraėjus metams nuo traumos dienos.
2. Dėl įprastinio išnirimo pasikartojimų (recidyvų) draudimo sumos nemokamos.
3. Jeigu dėl pirminio išnirimo draudimo suma yra mokėta pagal 37 straipsnį, tai mokant draudimo sumą pagal 38 straipsnį, iš jos išskaičiuojama išmokėtoji suma.
10
39
Žandikaulio sužalojimas, kai netekta:
39.1. žandikaulio dalies
39.2. viso žandikaulio
Pastabos:
1. 39 straipsnyje jau atsižvelgta į operaciją ir dantų netekimą, todėl dėl to papildomos draudimo sumos nemokamos, o išmokėtosios išskaičiuojamos iš draudimo sumos, mokamos pagal 39 straipsnį.
2. Alveolinių ataugų netekimas nelaikomas žandikaulio dalies netekimu.
40
80
40
Liežuvio, burnos ertmės sužalojimas (sužeidimas, nudegimas), sukėlęs:
40.1. randų susidarymą nepriklausomai nuo randų didumo (neatsižvelgiant į randus dėl liežuvio ar jo dalies netekimo)
40.2. liežuvio galiuko (iki liežuvio trečdalio) netekimas
40.3. liežuvio dalies netekimą jo viduriniame trečdalyje
40.4. liežuvio dalies netekimą jo šaknies dalyje (proksimalinio trečdalio dalyje) arba visišką liežuvio netekimą
Pastabos:
1. Draudimo suma pagal 40.2, 40.3 ir 40.4 punktus mokama pagal pažymą f. Nr. 195, jeigu joje tiksliai nurodytas netekimo lygis. Prireikus netekimo lygį nustato gydytojas ekspertas.
2. Randų buvimą nustato gydytojas ekspertas, patikrinęs sveikatą ne anksčiau kaip praėjus 1 mėnesiui nuo traumos dienos.
3
10
30
60
41
Dantų trauminis pažeidimas: ne mažiau kaip 1/4 danties vainiko nuskėlimas, danties ar jo šaknies lūžimas, danties panirimas (dalinis išnirimas), tarp jų inklinacija (danties įmušimas į alveolę):
sveikų dantų (t. y. nepažeistų parodontozės, ėduonies (karieso), neplombuotų):
41.1. vieno danties
41.2. 2-3 dantų
41.3. 4-6 dantų
41.4. 7-9 dantų
41.5. 10 ir daugiau dantų
ėduonies (karieso) pažeistų dantų (jų tarpe plombuotų), taip pat kai yra parodontozė:
41.6. vieno danties
41.7. 2-3 dantų
41.8. 4-6 dantų
41.9. 7-9 dantų
41.10. 10 ir daugiau dantų
Pastaba.
Dantims atsitiktinai lūžus per medicinines manipuliacijas, draudimo suma mokama, jeigu jos darytos dėl draudiminio įvykio padarinių.
3
5
8
10
12
2
3
4
6
8
42
Dantų trauminis netekimas (viso danties vainiko arba vainiko ir šaknies), visiškas danties išnirimas:
sveikų dantų (t. y. nepažeistų parodontozės (distrofinės parodontopatijos), nepažeistų ėduonies (karieso), neplombuotų):
42.1. vieno danties
42.2. 2-3 dantų
42.3. 4-6 dantų
42.4. 7-9 dantų
42.5. 10 ar daugiau dantų
ėduonies (karieso) pažeistų dantų (jų tarpe plombuotų), taip pat kai yra parodontozė:
42.6. vieno danties
42.7. 2-3 dantų
42.8. 4-6 dantų
42.9. 7-9 dantų
42.10. 10 ir daugiau dantų
Pastabos:
1. Atsitiktinai netekus dantų dėl klaidingų ar netikslių medicininių manipuliacijų, draudimo suma mokama, jeigu jos darytos dėl draudiminio įvykio padarinių.
2. Jeigu išmuštas dantis įsodintas (implantuotas), tai draudimo suma mokama. Jei vėliau implantuotasis dantis pašalinamas, tai papildoma draudimo suma nemokama.
3. Kai nepraėjus metams nuo traumos dienos yra šalinami dantys, dėl kurių išnirimo ar panirimo mokėta draudimo suma pagal 41 straipsnį, tai iš sumos, mokamos dėl dantų netekimo, išskaičiuojama išmokėtoji suma.
4. Kai lūžta žandikaulis ir netenkama dantų (jų tarpe, kai dantys pašalinami iš lūžio vietos), tai draudimo suma mokama pagal 37 ir 42 straipsnius – procentai sudedami.
5. Dėl traumos lūžus ar pažeidus nuimamus dantų protezus draudimo suma nemokama.
6. Kai netenkama dantų dėl nuolatinių (nenuimamų) protezų ar tiltų lūžimo, tai draudimo suma mokama atsižvelgiant tiktai į atraminių dantų netekimą dėl traumos.
5
10
15
20
25
3
5
7
10
12
43
Ryklės, seilių liaukų, stemplės, skrandžio-žarnyno (bet kurios dalies) sužalojimas (sužeidimas, plyšimas, nudegimas), taip pat ezofagogastroskopija, daryta svetimkūniams iš stemplės arba skrandžio pašalinti
5
44
Stemplės sužalojimas (sužeidimas, nudegimas), sukėlęs:
44.1. stemplės susiaurėjimą (stenozę)
44.2. stemplės nepraeinamumą, kai yra gastrostoma (strandžio atvėrimas į išorę pro pilvo sieną), taip pat būklė po stemplės plastikos (stemplės ar jos dalies atkūrimo)
Pastaba.
Draudimo suma pagal 44 straipsnį mokama tiktai tada, kai išvardyti padariniai yra praėjus nuo traumos dienos ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir tai patvirtina pažyma f. Nr. 195. Iki to laiko draudimo suma gali būti išmokama pagal 43 straipsnį, kuri vėliau išskaičiuojama iš sumos, mokamos pagal 44 straipsnį.
40
100
45
Virškinimo organų sužalojimas (plyšimas, nudegimas, sužeidimas), taip pat atsitiktinis ūminis apsinuodijimas, sąlygojęs:
45.1. gastritą (skrandžio gleivinės uždegimą), duodenitą (dvylikapirštės žarnos uždegimą), cholecistitą (tulžies pūslės uždegimą), pankreatitą (kasos uždegimą), enteritą (plonosios žarnos uždegimą), kolitą (storosios žarnos uždegimą), proktitą (tiesiosios žarnos uždegimą), paraproktitą (tiesiosios žarnos aplinkos ląstelyno uždegimą), seilių liaukų fistulių susidarymą
45.2. skrandžio, žarnyno, išangės susiaurėjimą arba deformavimą dėl randų
45.3. sąaugiminę ligą (būklė po operacijos dėl sąaugiminio nepraeinamumo), funkcionuojančią kasos fistulę
45.4. žarnos fistulę (ileostomą – klubinės žarnos atvėrimą į išorę, enterostomą – plonosios žarnos atvėrimą į išorę), žarninę makšties fistulę (enterovaginalis, rectovaginalis)
45.5. dirbtinę išangę (kolostomą)
Pastabos:
1. Draudimo suma pagal 45.1, 45.2 ir 45.3 punktus mokama tiktai tada, kai išvardyti padariniai yra praėjus nuo traumos dienos ne mažiau kaip 6 mėnesiams, o pagal 45.4 ir 45.5 punktus – 9 mėnesiams nuo traumos ir tai patvirtina pažyma f. Nr. 195. Iki to laiko draudimo suma gali būti išmokama pagal 43 arba 50 ar 51 straipsnius, o vėliau ji išskaičiuojama iš sumos, mokamos pagal 45 straipsnį.
2. Kai po vienos traumos yra keletas 45 straipsnyje išvardytų padarinių, tai draudimo suma mokama pagal tą punktą, kuris numato didžiausią draudimo sumos procentą.
10
20
30
50
100
46
Išvarža, susidariusi priekinės pilvo sienos arba diafragmos poope racinio rando vietoje (jeigu buvo operuojama dėl traumos), nepriklausomai nuo to, ar ši išvarža buvo operuota
Pastabos:
1. Dėl fizinės įtampos (jų tarpe dėl svorių kėlimo) atsiradusios išvaržos (bambinė, baltosios linijos, kirkšninė, kirkšnio kapšelinė) yra nedraudiminių įvykių padariniai, ir šiais atvejais draudimo sumos nemokamos.
2. Draudimo suma pagal 46 straipsnį mokama papildomai prie sumos, mokamos dėl pilvo organų traumos, jeigu išvarža yra tos traumos tiesioginis padarinys.
10
47
Kepenų (kapsulės), tulžies pūslės trauminis pažeidimas (sumušimas, plyšimas), atsitiktinis ūminis apsinuodijimas hepatotoksinėmis medžiagomis, trauminis hepatitas (kepenų uždegimas) arba hepatozė, jei dėl šių padarinių nebuvo operuota
Pastaba.
Jei praėjus 9 mėnesiams nuo traumos ar apsinuodijimo dienos yra kepenų funkcijos nepakankamumas ar susidarė kepenų trauminė cista ir tai patvirtina pažyma f. Nr. 195, tai papildomai mokama 15 procentų draudimo sumos.
5
48
Kepenų, tulžies pūslės trauminis sužalojimas, dėl ko buvo daryta operacija:
48.1. kepenų susiuvimo ar tulžies pūslės pašalinimo
48.2. kepenų susiuvimo ir tulžies pūslės pašalinimo
48.3. kepenų dalies (skilties) pašalinimo
48.4. kepenų dalies ir tulžies pūslės pašalinimo
Pastabos:
1. Kai praėjus 9 mėnesiams nuo traumos dienos yra kepenų funkcijos nepakankamumas ir tai patvirtina pažyma f. Nr. 195, tai prie draudimo sumų, mokamų pagal 48.1 ar 48.2 punktus, papildomai mokama 15 procentų draudimo sumos.
2. Draudimo suma gali būti mokama tik pagal vieną 48 straipsnio punktą, atitinkantį traumos padarinius.
3. Mokant draudimo sumą pagal 48 straipsnį, iš jos išskaičiuojamos sumos (jei jos išmokėtos), mokamos pagal 47 straipsnį.
15
20
25
35
49
Trauminis blužnies sužalojimas:
49.1. pokapsulinis plyšimas, dėl kurio nereikėjo operuoti
49.2. dėl kurio pašalinta blužnis
5
30
50
Kasos, skrandžio, žarnyno (pasaito) sužalojimai, dėl kurių:
50.1. susidarė trauminės kilmės kasos cista (ertminis navikas, pilnas skysto ar skystoko turinio)
Pastaba.
Dėl cistos susidarymo draudimo suma mokama, jeigu ji yra tiesioginis kepenų traumos padarinys ir jos buvimą praėjus 6 mėnesiams nuo traumos dienos patvirtina pažyma f. Nr. 195.
50.2. pašalinta (rezekuota) dalis skrandžio, dalis žarnyno (pasaito) arba dalis kasos
50.3. pašalinta dalis skrandžio ir dalis žarnyno (pasaito) arba (ir) dalis kasos
50.4. pašalintas visas skrandis
50.5. pašalintas visas skrandis ir dalis žarnyno (pasaito) arba (ir) dalis kasos
10
25
35
60
80
51
Pilvo organų sužalojimai, dėl kurių:
51.1. daryta laparoskopija (pilvo ertmės apžiūra endoskopu), laparocentezė (pilvo ertmės pradūrimas), kai draudimo suma nemokama pagal šio straipsnio kitus punktus
51.2. įtarus pilvo organų sužalojimą, daryta laparotomija (atverta pilvo ertmė)
51.3. daryta laparotomija, kai buvo sužaloti pilvo ertmės organai
51.4. darytos pakartotinės laparotomijos (pagal šį punktą draudimo suma mokama vieną kartą nepriklausomai nuo relaparotomijų skaičiaus)
Pastabos:
1. Jeigu dėl pilvo ertmės organų traumos draudimo suma mokama pagal 48-50 straipsnius, tai draudimo suma pagal 51 straipsnį nemokama. Jei pagal 51 straipsnį draudimo suma buvo išmokėta, tai taikant 48-50 straipsnius, išmokėtoji suma išskaičiuojama. Tačiau, jeigu buvo daroma relaparotomija, tai pagal 51.4 punktą draudimo suma mokama nepriklausomai nuo kitų mokėjimų.
2. Jeigu operuojant dėl pilvo ertmės organų traumos nustatyta, kad sužalotas jau pakitęs dėl ligos organas, tai (pašalinus dalį ar visą šį patologiškai dėl ligos pakitusį organą) draudimo suma mokama tiktai pagal 51.2 punktą, o pagal 48-50 straipsnius draudimo suma nemokama.
5
10
15
10
Šlapimo išskyrimo ir lytinė sistemos
52
Inksto trauminis sužalojimas:
52.1. sumušimas, vientisumo pažeidimas, dėl kurio neoperuota, retroperitoninė, paranefrinė hematoma
52.2. inksto susiuvimas, hematomos drenavimas, lumbotomija
52.3. inksto dalies pašalinimas
52.4. inksto pašalinimas
5
15
30
60
53
Šlapimo išskyrimo sistemos organų (inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, šlaplės) trauminio sužalojimo, taip pat ūminio apsinuodijimo nefrotoksinėmis (inkstus žalojančiomis) medžiagomis, padariniai (komplikacijos):
53.1. cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), uretritas (šlaplės uždegimas)
53.2. pielitas (inksto geldelės uždegimas), pielonefritas (inksto ir geldelės uždegimas), pielocistitas (inksto geldelės ir šlapimo pūslės uždegimas)
53.3. šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas
53.4. glomerulonefritas (kamuolėlinis inkstų uždegimas), šlapimtakio, šlaplės susiaurėjimas, pielonefritas (inksto ir geldelės uždegimas), inkstų funkcijos nepakankamumas
53.5. trauminė toksikozė, pozicinio suspaudimo sindromas („kraš“ sindromas)
53.6. šlapimtakio, šlaplės nepraeinamumas, šlapimo išskyrimo ir lytinių organų fistulės
Pastabos:
1. Kai yra keletas 53 straipsnyje išvardytų padarinių (komplikacijų), tai draudimo suma mokama tik pagal vieną punktą, numatantį didžiausią draudimo sumos procentą.
2. Draudimo suma pagal 53.1-53.4 ir 53.6 punktus mokama, jeigu juose išvardyti padariniai (komplikacijos) yra praėjus nuo traumos dienos ne mažiau kaip 9 mėnesiams (nustatyti nepraėjus metams nuo traumos dienos) ir tai patvirtina pažyma f. Nr. 195. Iki to laiko draudimo suma gali būti mokama pagal 55 straipsnį, o vėliau ji išskaičiuojama iš sumos, mokamos pagal 53 straipsnį.
5
10
15
25
30
40
54
Šlapimo išskyrimo sistemos organų sužalojimai, dėl kurių:
54.1. daryta punkcinė (troakarinė) arba operacinė cistostomija, cistotomija, hemodializė
54.2. operuota įtarus šlapimo išskyrimo organų sužalojimą
54.3. operuoti sužaloti organai
54.4. dėl tos pačios traumos pakartotiniai operuota (mokama tik vieną kartą nepriklausomai nuo pakartotinių operacijų skaičiaus)
Pastabos:
1. Kai dėl traumos pašalintas inkstas ar jo dalis, tai draudimo suma mokama pagal 52 straipsnį, o pagal 54 straipsnį draudimo suma nemokama.
2. Kai inkstas ar jo dalis pašalinta per pakartotinę operaciją, tai draudimo suma gali būti mokama po tos pačios traumos pagal 54 straipsnio 54.4 punktą ir pagal 52 straipsnio 52.2 arba 52.3 punktą.
3. Po vienos traumos 54 straipsnio 54.1, 54.2 ir 54.3 punktai kartu netaikomi
5
10
15
10
55
Šlapimo arba lytinės sistemų organų sužalojimas (sužeidimas, plyšimas, sumušimas, nudegimas, nušalimas, atsitiktinis ūminis apsinuodijimas nefrotoksiniais nuodais), kai nėra padarinių (komplikacijų), kuriems esant kituose straipsniuose nustatytas didesnis draudimo sumos procentas
5
56
Lytinės sistemos trauminis sužalojimas, dėl kurio:
56.1. pašalinta viena kiaušidė, vienas kiaušintakis (Falopijaus vamzdis), viena sėklidė (testis)
56.2. pašalintos abi kiaušidės, abu kiaušintakiai, abi sėklidės (testis) arba dalis vyro lytinio organo (varpos)
56.3. paša …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.