Projektas  3 Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2000 m.                  mėn.   d. Nr. Vilnius (Žin., 1996, Nr.71-1706, Nr. 82 - 1971, Nr. 121 - 2848; 1997, Nr. 12 - 232, Nr. 67 - 1677, Nr. 91 - 2271; 1998, Nr. 8 - 166  ) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir išdėstyti taip: “LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, teikimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių  institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Abonentas - asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau - programos). 2. Antžeminė televizija, radijas - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu. 3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas - telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti. 4. Asmenys - fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. 5. Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis informacija - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojama nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą. 6 Audiovizualinė politika - audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką. 7. Bendrasis priėmimo tinklas - vietinis telekomunikacijų tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 8. Dezinformacija - tyčia paskleista melaginga informacija. 9. Galiniai įrenginiai - televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai. 10. Garso ir vaizdo kūriniai - kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 11. Kabelinė televizija, laidinis radijas - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu. 12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius - asmuo, naudojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar MDTV  telekomunikacijų tinklą (toliau tekste – operatorius). 13. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas - telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius. 14. Kanalas (ryšio kanalas) - radijo dažnių juosta, būtina bent vienai programai perduoti. 15. Laida - vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus. 16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau - MDTV) - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu. 17. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau - MDTV tinklas) - telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobanginiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius. 18. Nepriklausomi kūrėjai – neturintys transliuotojo akcijų, nesantys transliuotojo valdymo organų nariais, su transliuotoju darbo, tarnybos  turtiniais santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys. 19. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. 20. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai - su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti. 21. Privati informacija - informacija apie žmogaus asmeninį ir šeimos gyvenimą, žmogaus sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. 22.  Programa - transliuotojo pateikiama laidų visuma. 23. Radijo, televizijos stotis - techninis kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 24. Reklama - už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekes ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama – informacija apie gamintoją ar paslaugos tiekėją, jo įmonės vardą ar veiklą, prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos vartotojai gali nesuvokti, jog tai reklama. 24. Retransliavimas - visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų jų perdavimas tuo pačiu metu. 26. Rėmimas - finansinė  ar kitokia materialinė parama, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, tiesiogiai arba netiesiogiai teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus. 27. Siuntimas - su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi  telekomunikacijų veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius. 28. Telekomunikacijų tinklas - informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus. 29. Teleparduotuvė - už tam tikrą atlyginimą per televiziją transliuojami reklamos užsakovo tiesioginiai siūlymai pirkti prekes ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamąjį turtą, perimti turtines teises ir įsipareigojimus. 30. Televitrina - ne mažiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei.   31. Transliavimas - programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais. 32. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija - Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę verstis programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas. 33. Transliuotojas - transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis  arba įstatymų  numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas parengia ir transliuoja arba leidžia jas, nepakeistas, retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui trečiajai šaliai; nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos  yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai; vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų ir nesudaro nacionalinio tinklo. 34.  Viešoji  informacija - informacija,  skirta  viešai platinti ar kitaip viešai prieinama. 35. Viešosios  informacijos rengėjas - leidykla, transliuotojas, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija  ar  kitas asmuo,  rengiantis viešąją informaciją. 36. Viešosios informacijos platintojas - asmuo, pardavinėjantis, siunčiantis ar kitais būdais skleidžiantis  viešąją informaciją visuomenei. 37 Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas - asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais asmenimis  valdantis viešosios informacijos rengėją ir (ar) platintoją. 38. Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai pateikiama viešoji informacija. 39. Visuomenės informavimo priemonė - knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai. 40. Žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys. 42. Žurnalistas - žmogus asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar yra jo  įpareigotas įpareigotas ir (ar) yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys. 3 straipsnis.  Pagrindiniai  visuomenės  informavimo principai 1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. 2. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę. 3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai savo veikloje, susijusioje su viešosios informacijos rengimu ir platinimu, vadovaujasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis. 4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos numato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos interesams, konstitucinei santvarkai apginti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei dorovei, taip pat kitų fizinių asmenų privačiam gyvenimui, orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti. 5. Už informacijos laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymais nustatytų naudojimosi informacijos laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. II SKYRIUS INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA 4 straipsnis. Teisė į Informacijos laisvė 1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. 2. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų, priėmimas ir retransliavimas iš valstybių - Europos Sąjungos narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusių Europos šalių. 5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją 1. Kiekvienas asmuo turi teisę: 1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse; 2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas; 3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus; 4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai. 2. Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją. 6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų 1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos  įstaigos turi apie jį patį. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. Jos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją apie savo veiklą, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. 3. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiama ne vėliau kaip  per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis - ne vėliau kaip per savaitę. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. 6. Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, profesinės sąjungos, politinės visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Informacijos redagavimo laisvė 1. Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti informaciją apie įvykius ar faktus visuomenės informavimo priemonėse. 2. Žurnalistas turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. 3. Už veiksmus, pažeidžiančius  šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis Viešosios informacijos rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos šaltinio ir neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų be to asmens sutikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. , kai suteikta informacija buvo neteisinga . 9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų veiklą Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. 10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus 1. Vyriausybei,  kitoms vykdomosios valdžios institucijoms, valstybės ir savivaldybių įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymais apibrėžtą informacijos laisvę. 2. Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo. 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę 1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų,  pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. 2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. 12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas 1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. 2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis. 3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją. III SKYRIUS ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE 13 straipsnis. Asmens teisių ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus  sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informaciją, jei esama pagrindo manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai. 3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga 1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas. 2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik tam žmogui sutikus ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos. 3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai toks skelbimas yra pagrįstas teisėtu demokratinėje visuomenėje interesu, t. y. siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. 4. Už teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Atsakymo teisė Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir(ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą 1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę įstatymų  nustatyta tvarka gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka. 2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už patirtą žalą. 17 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas 1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. 2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus turi būti nurodoma, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą). 18 straipsnis. Nepilnamečių apsauga 1. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to reikalauja Vaiko globos ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu. 2. Viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato įstatymas. 3. Programos ar laidos, kurios gali turėti neigiamo poveikio nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojant technines priemones, sudarančias sąlygas tėvams užtikrinti, kad nepilnamečiai tokių programų neklausytų ir nežiūrėtų. 4. Jeigu smurtinio ar erotinio pobūdžio laidos nekoduojamos, prieš jas transliuojant, apie radijo laidos pobūdį turi būti perspėjama garsu, o transliuojant televizijos laidą – atitinkamu įrašu, pateikiamu prieš transliavimą,  ir regimu simboliu, kuris rodomas per visą laidos transliavimo laiką. 4. Jeigu smurtinio ar erotinio pobūdžio laidos nekoduojamos, prieš jas transliuojant, apie radijo laidos pobūdį turi būti perspėjama garsu, o transliuojant televizijos laidą - regimu simboliu, kuris rodomas per visą laidos transliavimo laiką. 5. Už viešosios informacijos platinimą, pažeidžiantį šiuo straipsniu nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Neteikiama informacija 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija. 2. Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas  pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam  asmenų persekiojimui, pažeistų valstybės teritorinį vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. 3. Apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama raštu asmeniui, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis. 20 straipsnis. Neskelbtina informacija 1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: 1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorinį jos vientisumą; 3) kurstomas karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta; 4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai; 5) propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. 2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. 3. Neleidžiama skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo bešališkumui ir nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse. 4. Už šiame straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 21 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus 1. Gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga Literatūros, mokslo, meno bei kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais. IV SKYRIUS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS Pirmasis skirsnis Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų savininkų teisinis statusas ir veiklos sąlygos 23 straipsnis.  Viešosios informacijos  rengėjai, platintojai ir jų savininkai 1. Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu. 2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti Lietuvos Respublikos ir valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusių Europos šalių užsienio valstybių fiziniai asmenys bei visų rūšių įmonės ir organizacijos, įstatymo nustatyta tvarka įsteigusios įregistruotos įmonę ar savo įmonės padalinį Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitais įstatymais nurodytus asmenis atvejus. 3. Viešosios informacijos rengėjo ar  platintojo savininkas gali įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus akcijų, būtina apie tai informuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Jei pardavus ar kitaip perleidus 10 ar daugiau procentų transliuotojo ar operatoriaus akcijų, keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai), parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, privaloma gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos raštišką sutikimą dėl minėtų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo. 4. Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta. 5. Transliuotojo ir operatoriaus savininku negali būti politinė partija ar politinė organizacija. 6. Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos  vedėją), kuris atsako už visuomenės  informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį. 8. Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai, pareigos, atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo. 24 straipsnis. Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų    savininkus 1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus bei Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, privalo kasmet iki kovo 30 d. Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje(toliau – Vyriausybės įgaliota institucija)  pateikti duomenis apie  savo savininkus įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Ūkio subjektai, rengiantys ir (ar) platinantys viešąją informaciją, Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai privalo turi Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje  kasmet iki kovo 30 dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (a) jų savininkais. Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje privalo iki tų metų gegužės 15 dienos “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” paskelbti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis. 2. Kai veiklą pradeda naujas ūkio subjektas, rengiantis ir (ar) platinantis viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, pasikeičia jo savininkas (savininkai) ar jo (jų) nuosavybės dalis ne mažiau kaip 10 procentų, apie tai  šio subjekto savininkas (savininkai) ne vėliau kaip per 30 dienų praneša Visuomenės informavimo kontrolieriui kontrolieriaus įstaigai, išskyrus licenciją turintį transliuotoją, kurio savininkas (savininkai) apie tai praneša Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.” 3. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kitų valstybės institucijų vadovai privalo paskelbti „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” apie viešąją informaciją rengiančius ir (ar) platinančius ūkio subjektus, kurių  kokių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra. 4. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vieno minimalaus atlyginimo dydį,  tiksliai nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama. 5. Už šiame straipsnyje reikalavimų nevykdymą viešosios informacijos rengėjui ir platintojui nurodytos informacijos nepaskelbimą skiriamos baudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymų nustatyta tvarka. 25 straipsnis.  Viešosios  informacijos rengėjų ir platintojų registravimas Viešosios informacijos rengėjai ir  platintojai registruojami įstatymų nustatyta tvarka įmonių rejestre. 26 straipsnis.  Transliuotojo jurisdikcija Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esantys transliuotojai 1. Transliuotojas yra laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi jos Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais tais atvejais, jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami daromi Lietuvoje; 2) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami daromi kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet didesnioji dalis transliavimo veikla besiverčiančių jo darbuotojų dirba Lietuvoje; 3) pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet redakciniai sprendimai priimami daromi Lietuvoje ir didesnioji dalis transliavimo veikla besiverčiančių jo darbuotojų dirba Lietuvoje; 4) didelė didesnioji dalis transliavimo veikla besiverčiančių transliuotojo darbuotojų dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje – Europos Sąjungos narėje, bet pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje; 5) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami daromi kitoje valstybėje – Europos Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir nei vienoje šių valstybių nedirba didelė didesnioji dalis transliavimo veikla užsiimančių transliuotojo darbuotojų, tačiau transliuotojas pradėjo savo transliacijas Lietuvoje veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų ir turi pastovių ekonominių santykių Lietuvoje; 6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų daromi kitoje valstybėje ne Europos Sąjungos narėje, arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliavimo veikla besiverčiančių transliuotojo darbuotojų dirba Lietuvoje; 7) transliuotojas naudoja Lietuvos valstybei priklausantį kanalą (radijo dažnį); 8) transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu arba Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą. 27 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas 1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu. 2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones, išskyrus nurodytas 4 straipsnio 2 dalyje, leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. 28 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams 1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau - Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. 2. Fondas veikia, vadovaudamasis viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo nuostatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija. 3. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą  skiria Fondo dalininkai. taip pat Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios institucijos ar jos  organizacijos  valdymo organų įgaliojimų laikui. išskyrus Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija skirtus Fondo tarybos narius kurie skiriami skiria 4 metams. Fondo tarybai  vadovauja Tarybos pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Tarybos sprendimai priimami visų Tarybos narių balsų dauguma.” 4. Fondo lėšų šaltiniai: 1)   valstybės dotacijos (subsidijos); 2)   juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos; 3) Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis; 4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Viešosios informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. 5. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o  Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą. 6. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų, garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją, remiantis ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu. 29 straipsnis. Sąžininga  konkurencija visuomenės informavimo srityje 1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys  negali turėti monopolinės padėties viešosios informacijos rengimo ar platinimo srityse monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių. 2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijos prižiūri ir nustato, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties ar nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos įstatymu. 3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams gali būti taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų numatyti apribojimai. 30 straipsnis.  Lietuvos  nacionalinis  radijas  ir televizija 1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau - LRT) - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. 2. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už LRT paslaugas imamą valstybės rinkliavą, radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų, gautų iš komercinės ūkinės veiklos. Didėjant LRT įplaukoms iš valstybės rinkliavos, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš valstybės biudžeto. 3. LRT pajamas, reklamos laiką ir jos transliavimo tvarką LRT programose nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. 4. Valstybės rinkliavos dydis už LRT teikiamas visuomenei paslaugas nustatomas remiantis Rinkliavų įstatymu. 5. Aukščiausioji LRT valdymo institucija yra taryba, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešerių metų laikotarpiui iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos narius šešerių metų laikotarpiui skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius ketverių metų laikotarpiui skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius dvejų metų laikotarpiui skiria savo atstovus (po vieną) šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos švietimo taryba. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria šešerių metų laikotarpiui. LRT tarybos sudėtį tvirtina Seimas. 6. LRT tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį LRT tarybos posėdį, kuriame tarybos nariai iš savo tarpo paprasta visų tarybos narių balsų dauguma trejiems metams išsirenka tarybos pirmininką. Tarybos nutarimai priimami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos nutarimas dėl pareikšto nepasitikėjimo generaliniu direktoriumi priimamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų 7. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus arba jį atšaukus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina, tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį. 8. Taryba formuoja LRT programų valstybinę strategiją, tvirtina programų mastus ir sandarą, konkursų LRT laidoms rengti rezultatus; prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; taip pat tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas, teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria LRT generalinį direktorių, motyvuotu nutarimu jį atleidžia; skiria ir atleidžia generalinio direktoriaus pavaduotojus generalinio direktoriaus teikimu; atlieka kitas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo jai numatytas funkcijas. 9. Minimalūs LRT transliavimo mastai nurodomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. 10. LRT taryba LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, išvadoms ir pasiūlymams teikti steigia ekspertų Administracinę komisiją, kuri sudaroma ketveriems metams ir veikia pagal tarybos patvirtintus nuostatus. 11. LRT taryba kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. 12. Lėšos už radijo ir televizijos programų siuntimą skiriamos LRT iš valstybės biudžeto nurodant jas atskira eilute. 31 straipsnis. Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas 1. Lietuvos Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami radijo dažniai (kanalai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama teise naudoti programoms transliuoti  ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo ar televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims, gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir eksploatuoti savo radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius). 2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai ar radijo dažnio radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano (toliau – strateginis planas) pakeitimai. Radijo dažnių juostą nutraukiant, licencijos turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar retransliuoti programą kitu radijo dažnių ruožu. 3. Kanalai (radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuoti. 4. LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu, skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, sprendimą suderinusi su Komisija. 5. Licencijų išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina Komisija. 6. Išduodant licencijas pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio bei šviečiamojo pobūdžio laidas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi; taip pat transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys. 7. Konkurso būdu išduodamos šios licencijos: 1) radijo programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis;     2) radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 3) televizijos programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti televizijos stotis; 4) televizijos programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo  paslaugomis; 5) radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 6) televizijos ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 7) televizijos ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis. 8. Be konkurso šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais atvejais: 1) kai naudojami neriboti radijo dažnių resursai; 2) iki 1 W galios radijo, televizijos stočiai - ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) iki 20 W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti - ne ilgiau kaip 3 metams; 4) savininkams bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300 butų/valdų - ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų (valdų), savininkai privalo gauti leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka. 9. Komisija licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV operatoriams suteikia ne ilgiau kaip dešimčiai metų, regioninio masto transliuotojams - ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams transliuotojams - ne ilgiau kaip 3 metams. 10. Už licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti. 11. Komisijos išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo programas transliuoti ar retransliuoti licencijos nustatytomis sąlygomis. Tik asmenys, turintys licenciją, gali sudaryti sutartis programoms transliuoti ar retransliuoti su telekomunikacijų tinklų savininkais. 12. Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų, reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos prašymo gavimo dienos. Apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuojamas raštu. 13. Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo: 1) nemoka 48 straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų; 2) nevykdo ar sistemingai pažeidinėja licencijos sąlygas; 3) nesilaiko šio ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų reikalavimų; 4) laiku nesumoka licencijos mokesčio. 14. Komisija savo sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu: 1) transliuotojas atsisako licencijos; 2) transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą; 3) transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos; 4) konkurso nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo transliuoti; 5) konkursui arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus duomenis; 6) transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas arba padaro jį pakartotinai; 7) transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo licencijos galiojimas; 8) negavus Komisijos sutikimo pasikeičia transliuotojo savininkai (akcininkai). arba daugiau kaip 10 procentų jiems priklausančio turto (akcijų). 15. Licenciją turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu naujai įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija (naujos licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos nutarimai. 16. Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčios asmens akcijų pereina kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia jo vadovybė (administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo kitiems asmenims dienos informuoti Komisiją. 17. Licencijos sąlygų laikymąsi kontroliuoja Komisija. 18. Kabelinės televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras naudojimas yra atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją. 19. Licenciją turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo, norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos sutikimą. 20. Programų transliavimas ar retransliavimas internetu reglamentuojamas atskiru įstatymu. 32 straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo  ir (ar retransliavimo 1. Licencijuojama transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla draudžiama verstis asmenims, neturintiems transliavimo ar retransliavimo licencijos. 1 2. Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys transliavimo  ir (ar retransliavimo licenciją, negali didinti ar kitaip keisti licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos. 2 3. Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius. 3 4. Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 33 straipsnis. Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV 1. Kabelinės televizijos bei MDTV operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir (ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų sukurtos programos, jeigu kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytas licencijas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo ir MDTV transliuotojai gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, vadovaudamiesi atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, teikimą, kol kabelinės televizijos, laidinio radijo ar MDTV transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų. 2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir MDTV kodavimo tvarką MDTV operatoriai televizijos ir (ar) radijo programas turi retransliuoti jas koduodami, tuo užtikrinant apsaugą nuo neteisėto jų priėmimo galiniais įrenginiais.                                         3: Kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą programą, gavę Komisijos išduotą retransliavimo  licenciją su teise transliuoti savo pačių parengtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas draudžiama. 4. Kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas. Kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai privalo retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos programą. Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos programas kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai privalo retransliuoti, jei minėtų programų transliavimo trukmė yra ne mažesnė kaip 6 valandos per parą. Kitų  transliuotojų televizijos programų  retransliavimo kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei pobūdį nustato Lietuvos radijo ir televizijos  komisijos išduodama licencija. 5. LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai. LRT radijo programą turi retransliuoti visi kabelinės televizijos bei MDTV operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas. 6. Kabelinės televizijos bei MDTV operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti programas transliuotojams nemoka. Antrasis skirsnis Reikalavimai viešosios informacijos rengimui ir platinimui 34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama, teikiama bei ir platinama viešoji informacija 1.Viešoji informacija rengiama, teikiama bei  ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų. 2. Radijo ir televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms bendrijoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija licencijos sąlygose gali nustatyti tautinių mažumų kalbomis transliuojamų ir(ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį transliuotojo programų visumoje, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius. 35 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas Viešosios  informacijos  rengėjas  privalo  saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne mažiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo produkciją - ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta. 36 straipsnis. Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui 1. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Valstybinio standarto nustatyti kiti leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN). 2. Vyriausybė nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius turi būti nemokamai pateikiamas bibliotekoms. 37 straipsnis. Europos garso ir vaizdo kūriniai 1. Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai: 1) kurie yra sukurti valstybėse - Europos Sąjungos narėse ir valstybėse šalyse, kuriose yra įsigaliojusi  Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu: a)  jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse; arba b) šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų; arba c) minėtose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne valstybėse -Europos Sąjungos narėse, ir šalyse, kuriose yra įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų; 2) kurie sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra, ne valstybėse - Europos Sąjungos narėse ar valstybėse šalyse, kuriose yra įsigaliojusi  Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, tuo atveju, jeigu jie yra sukurti tik vienoje ar keliose trečiosiose šių Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse - Europos Sąjungos narėse, su sąlyga jei su šiomis kitomis Europos valstybėmis Europos Sąjunga yra sudariusi su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos  valstybėse. jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos valstybėse; 2.  3) Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis sutartimis dėl bendro kūrimo (gamybos) tarp valstybių - Europos Sąjungos narių ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai, jeigu Europos Sąjungos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje; 3. 4) Kūriniai, kurie remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra iš esmės sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse - Europos Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka valstybėse – Europos Sąjungos narėse įsisteigusių dalimi, proporcinga Europos kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro  kūrimo (gamybos) išlaidas. 38 straipsnis. Radijo ir televizijos programos 1. Televizijos transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai parengti ir parodyti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos  pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. 2. Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių šios dalies 1- 4 punktuose nurodytų reikalavimų: 1) televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus antžeminės televizijos kanalus; 2) …