Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas. LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1849 Vilnius (Žin., 1996, Nr.71-1706, Nr.82-1971, Nr.121-2848; 1997, Nr.12-232, Nr.67-1677, Nr.91-2271; 1998, Nr.8-166) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO Į S T A T Y M A S I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Abonentas - asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau - programos). 2. Antžeminė televizija, radijas - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu. 3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas - telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti. 4. Asmenys - fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. 5. Asmens sveikatos informacija - Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą. 6. Audiovizualinė politika - audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką. 7. Bendrasis priėmimo tinklas - vietinis telekomunikacijų tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 8. Dezinformacija - tyčia paskleista melaginga informacija. 9. Galiniai įrenginiai - televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai. 10. Garso ir vaizdo kūriniai - kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 11. Kabelinė televizija, laidinis radijas - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu. 12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius - asmuo, naudojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau - operatorius). 13. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas - telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius. 14. Kanalas (ryšio kanalas) - radijo dažnių ruožas, būtinas bent vienai programai perduoti. 15. Laida - vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus. 16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau - MDTV) - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu. 17. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau - MDTV tinklas) - telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobangiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius. 18. Nepriklausomi kūrėjai - neturintys transliuotojo akcijų, dalių ar pajų, nesantys transliuotojo valdymo organų nariais, su transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys. 19. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. 20. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai - su valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti. 21. Privati informacija - informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. 22. Programa - transliuotojo pateikiama laidų visuma. 23. Radijo, televizijos stotis - technikos kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 24. Reklama - už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama - informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo įmonės vardą ar veiklą, prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos vartotojai gali nesuvokti, jog tai reklama. 25. Retransliavimas - visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu. 26. Rėmimas - finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus. 27. Siuntimas - su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius. 28. Telekomunikacijų tinklas - informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus. 29. Teleparduotuvė - už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų. 30. Televitrina - ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei. 31. Transliavimas - programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais. 32. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija - Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę verstis programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas. 33. Transliuotojas - transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui; nacionalinio masto transliuotojas - transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų; regioninio masto transliuotojas - transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai; vietinis transliuotojas - transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų ir nesudaro nacionalinio tinklo. 34. Viešoji informacija - informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai prieinama. 35. Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, transliuotojas, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją. 36. Viešosios informacijos platintojas - asmuo, parduodantis, siunčiantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei. 37. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas - asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios informacijos rengėją ir (ar) platintoją. 38. Visuomenės informavimas - veikla, kuria visiems teikiama viešoji informacija. 39. Visuomenės informavimo priemonės - knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai. 40. Žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys. 42. Žurnalistas - asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva ar pagal sutartį su rengėju arba jo pavedimu ir (ar) yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys. 3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai 1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. 2. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę. 3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. 4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos numato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumo, teritorijos vientisumo, viešosios tvarkos interesams, konstitucinei santvarkai apginti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei dorovei, taip pat kitų fizinių asmenų privačiam gyvenimui, orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti. 5. Už informacijos laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi informacijos laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. II SKYRIUS INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA 4 straipsnis. Informacijos laisvė 1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. 2. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų, priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusių Europos šalių. 5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją 1. Kiekvienas asmuo turi teisę: 1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse; 2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas; 3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus; 4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai. 2. Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją. 6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų 1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. 4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, - ne vėliau kaip per savaitę. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. 7. Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, profesinės sąjungos, politinės visuomeninės ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Redagavimo laisvė 1. Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus. 2. Žurnalistas turi teisę atsisakyti atlikti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. 3. Už veiksmus, pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis Viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos šaltinio ir neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų be to asmens sutikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų veiklą Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. 10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus 1. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą informacijos laisvę. 2. Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo. 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę 1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. 2. Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, platintoją, jų savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. 12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas 1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. 2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis. 3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją. III SKYRIUS ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE 13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informaciją, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai. 3. Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga 1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas. 2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos. 3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai toks skelbimas yra pagrįstas teisėtu demokratinėje visuomenėje interesu. 4. Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Atsakymo teisė Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą 1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka. 2. Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už patirtą žalą. 17 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas 1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. 2. Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą). 18 straipsnis. Nepilnamečių apsauga 1. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to reikalauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu. 2. Viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato atskiras įstatymas. 3. Programos ar laidos, kurios gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojant technines priemones, sudarančias sąlygas tėvams užtikrinti, kad nepilnamečiai tokių programų neklausytų ir nežiūrėtų. 4. Jeigu smurtinio ar erotinio pobūdžio laidos nekoduojamos, prieš jas transliuojant, apie radijo laidos pobūdį turi būti perspėjama garsu, o transliuojant televizijos laidą - atitinkamu įrašu, pateikiamu prieš transliavimą, ir regimu simboliu, kuris rodomas per visą laidos transliavimo laiką. 5. Už viešosios informacijos platinimą, pažeidžiantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Neteikiama informacija 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati informacija. 2. Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. 3. Apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta tvarka pranešama asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis. 20 straipsnis. Neskelbtina informacija 1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: 1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; 2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą; 3) kurstomas karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta; 4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai; 5) propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. 2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. 3. Neleidžiama skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse. 4. Už šiame straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 21 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus 1. Gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga Literatūros, mokslo, meno bei kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais. IV SKYRIUS VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS Pirmasis skirsnis Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų savininkų teisinis statusas ir veiklos sąlygos 23 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai 1. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, norminiai teisės aktai ir šalių susitarimai. 2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys bei visų rūšių įmonės ir organizacijos, įstatymų nustatyta tvarka įsteigusios įmonę ar savo įmonės padalinį Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitų įstatymų nurodytus asmenis. 3. Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios informacijos rengimo ir (ar) platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus akcijų, būtina apie akcijų pardavimą ar perleidimą informuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Jei pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus akcijas, keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai), parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas privaloma gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašytinį sutikimą dėl minėtų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus turtą ar turto dalį (jei turtas yra neakcionuotas), transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam asmeniui. 4. Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta. 5. Transliuotojo ir operatoriaus savininkas negali būti politinė partija ar politinė organizacija. 6. Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį. 8. Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai, pareigos, atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo. 24 straipsnis. Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus 1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus bei Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje (toliau - Vyriausybės įgaliota institucija) šios institucijos nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30 dienos pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų savininkais. Vyriausybės įgaliota institucija privalo savo nustatyta tvarka iki tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis. 2. Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kitų valstybės institucijų vadovai privalo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra. 3. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama. 4. Už šiame straipsnyje nurodytos informacijos nepaskelbimą skiriamos baudos įstatymų nustatyta tvarka. 25 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų registravimas Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai registruojami įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. 26 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai Transliuotojas yra laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais tais atvejais, jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami Lietuvoje; 2) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje; 3) pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje; 4) didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje; 5) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, tačiau transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų ir turi nuolatinių ekonominių santykių Lietuvoje; 6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne Europos Sąjungos narėje, arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba Lietuvoje; 7) transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo dažniu); 8) transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu arba Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą. 27 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas 1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio leidimu. 2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. 28 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams 1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau - Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. 2. Fondas veikia, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija. 3. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria jo dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija Fondo tarybos narius skiria 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma. 4. Fondo lėšų šaltiniai: 1) valstybės dotacijos (subsidijos); 2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos; 3) Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis; 4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Viešosios informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė. 5. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą. 6. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją, remiantis ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu. 29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje 1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių. 2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijos prižiūri, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties ar nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos įstatymu. 3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų numatyti apribojimai. 30 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau - LRT) - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. 2. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už LRT paslaugas imamą valstybės rinkliavą, radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų, gautų iš komercinės-ūkinės veiklos. Didėjant LRT įplaukoms iš valstybės rinkliavos, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš valstybės biudžeto. 3. LRT pajamas, reklamos laiką ir jos transliavimo tvarką LRT programose nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. 4. Valstybės rinkliavos dydis už LRT teikiamas visuomenei paslaugas nustatomas remiantis Rinkliavų įstatymu. 5. Aukščiausioji LRT valdymo institucija yra taryba, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius 2 metams skiria savo atstovus (po vieną) šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams. 6. LRT tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį LRT tarybos posėdį, kuriame tarybos nariai paprasta visų tarybos narių balsų dauguma 3 metams išsirenka tarybos pirmininką. Tarybos nutarimai priimami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos nutarimas dėl nepasitikėjimo generaliniu direktoriumi priimamas ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių balsų. 7. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus arba jį atšaukus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina, tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta, kai naujai sudaryta taryba susirenka į pirmąjį posėdį. 8. Taryba formuoja LRT programų valstybinę strategiją, tvirtina programų mastus ir sandarą, konkursų LRT laidoms rengti rezultatus; prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; taip pat tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas, teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; viešo konkurso būdu 5 metams skiria LRT generalinį direktorių, motyvuotu nutarimu jį atleidžia; skiria ir atleidžia generalinio direktoriaus pavaduotojus generalinio direktoriaus teikimu; atlieka kitas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo jai numatytas funkcijas. 9. Minimalūs LRT transliavimo mastai nurodomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. 10. LRT taryba LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, išvadoms ir pasiūlymams teikti 4 metams sudaro ekspertų Administracinę komisiją, kuri veikia pagal tarybos patvirtintus nuostatus. 11. LRT taryba kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje. 12. Lėšos už radijo ir televizijos programų siuntimą skiriamos LRT iš valstybės biudžeto nurodant jas atskira eilute. 31 straipsnis. Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas 1. Lietuvos Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT atliekamą transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami kanalai (radijo dažniai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama teise naudoti programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su teise steigti, įrengti ir naudoti radijo ar televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims, gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir naudoti savo radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius). 2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai ar radijo dažnių programoms transliuoti ir siųsti strateginio plano (toliau - strateginis planas) pakeitimai. Nutraukiant radijo dažnių ruožą, licencijos turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar retransliuoti programą kitu radijo dažnių ruožu. 3. Kanalai (radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuoti. 4. LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, sprendimą suderinusi su Komisija. 5. Licencijų išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina Komisija. 6. Išduodant licencijas, pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias laidas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys. 7. Konkurso būdu išduodamos šios licencijos: 1) radijo programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis; 2) radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 3) televizijos programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti televizijos stotis; 4) televizijos programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 5) radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 6) televizijos ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis; 7) televizijos ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis. 8. Be konkurso šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais atvejais: 1) kai naudojami neriboti radijo dažnių, nustatytų strateginiame plane, ištekliai; 2) iki 1 W galios radijo, televizijos stočiai - ne ilgiau kaip 1 metams; 3) iki 20 W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti - ne ilgiau kaip 3 metams; 4) savininkams bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300 butų (valdų) - ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų (valdų), savininkai privalo gauti leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka. 9. Komisija licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV operatoriams išduoda ne ilgiau kaip 10 metų, regioninio masto transliuotojams - ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams transliuotojams - ne ilgiau kaip 3 metams. 10. Už licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti. 11. Komisijos išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo transliuoti ar retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis. Tik licenciją turintys asmenys gali sudaryti sutartis programoms transliuoti ar retransliuoti su telekomunikacijų tinklų savininkais. 12. Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų, reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuojamas raštu. 13. Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo: 1) nemoka 48 straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų; 2) nevykdo licencijos sąlygų ar jas dažnai pažeidinėja; 3) nesilaiko šio ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų reikalavimų; 4) laiku nesumoka licencijos mokesčio. 14. Komisija sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu: 1) transliuotojas atsisako licencijos; 2) transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą; 3) transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos; 4) konkurso nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo transliuoti; 5) konkursui arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus duomenis; 6) transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas, arba padaro jį pakartotinai; 7) transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo licencijos galiojimas; 8) negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia transliuotojo ar operatoriaus kontrolinio akcijų paketo savininkai arba transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina kitam asmeniui. 15. Licenciją turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu naujai įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija (naujos licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei reorganizavimo projektą ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos sprendimai. 16. Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčio asmens akcijų pereina kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia licenciją turinčio asmens vadovybė (administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo kitiems asmenims dienos informuoti Komisiją. 17. Komisija kontroliuoja, kaip laikomasi licencijos sąlygų. 18. Kabelinės televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras naudojimas yra atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją. 19. Licenciją turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo, norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos sutikimą. 32 straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo 1. Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, negali didinti ar kitaip keisti licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos. 2. Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius. 3. Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 33 straipsnis. Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV 1. Operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir (ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų sukurtos programos, jeigu operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytas licencijas. Operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, vadovaudamiesi atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, teikimą, kol operatorius, laidinio radijo transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų. 2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir MDTV transliavimo kodavimo tvarką. 3. Operatoriai reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą programą, gavę Komisijos išduotą retransliavimo licenciją su teise transliuoti savo pačių parengtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas draudžiama. 4. Operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas. Operatoriai privalo retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos programą. Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos programas operatoriai privalo retransliuoti, jei šių programų transliavimo trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 valandos per parą. Kitų transliuotojų televizijos programų retransliavimo kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei pobūdį nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodama licencija. 5. LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi operatoriai. LRT radijo programą turi retransliuoti visi operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas. 6. Operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti programas transliuotojams nemoka. Antrasis skirsnis viešosios informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai 34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija 1.Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų. 2. Radijo ir televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar laidos tautinių mažumų kalbomis. 35 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas Viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių ne trumpiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius - ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta. 36 straipsnis. Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui 1. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto nustatyti kiti leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto numeris (ISBN, ISSN, ISMN). 2. Vyriausybė nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių egzempliorių skaičius turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms. 37 straipsnis. Europos garso ir vaizdo kūriniai 1. Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau - Europos kūriniai) laikomi kūriniai: 1) sukurti valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu: a) jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba b) šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba c) minėtose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne valstybėse Europos Sąjungos narėse ir šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų; 2) sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse, tuo atveju, jei Europos Sąjunga yra sudariusi su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse. 2. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai, jeigu Europos Sąjungos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje. 3. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas. 38 straipsnis. Radijo ir televizijos programos 1. Televizijos transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai rengti ir rodyti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. 2. Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų: 1) televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus; 2) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie toje valstybėje laikomi visuomenei itin reikšmingais; 3) Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės, iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius; 4) šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato licenciją turintiems transliuotojams - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai - LRT taryba. 3. Televizijos transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams. 4. Televizijos transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. 5. Kitus reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos licencijos. 6. Radijo, televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje. 7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos transliuotojams. 39 straipsnis. Reklama 1. Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės, lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys. 2. Reklama neturi klaidinti ir kenkti vartotojui. 3. Reklama, skirta nepilnamečiams arba ta, kuria naudojasi nepilnamečiai, neturi kenkti jų interesams. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) neturi skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar rinktis paslaugą; 2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas; 3) neturi formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius; 4) neturi be pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrus …