Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Lietuvos tarybų socialistinės respublikos įstatymas Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kode

Apie ką šis teisės aktas?

Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodeksą ir nustato civilinių bylų nagrinėjimo tvarką teismuose. Jis įsigaliojo nuo 1965 metų sausio 1 dienos.

Kam taikoma: Visiems Lietuvos TSR piliečiams, valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitoms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms; Teisėjams, liaudies tarėjams, prokurorams, ekspertams, vertėjams ir teismo posėdžio sekretoriams.

Svarbiausia

Šalis
Lietuva
Teisės sritis
Mokesčių teisė
Straipsniai
480
Šaltinis
e-seimas.lrs.lt
Tekstas gautas
Paaiškinimas atnaujintas

Ką reguliuoja šis teisės aktas?

  • Civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių ginčų bylas.
  • Bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.
  • Ypatingosios teisenos bylas.
  • Teisėjų ir liaudies tarėjų sudėtį bei nušalinimo pagrindus civiliniame procese.

Kam taikomas šis teisės aktas?

  • Visiems Lietuvos TSR piliečiams, valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitoms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms.
  • Teisėjams, liaudies tarėjams, prokurorams, ekspertams, vertėjams ir teismo posėdžio sekretoriams.

Kokie yra pagrindiniai punktai?

  • Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos.
  • Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą.
  • Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi.
  • Procesas vyksta lietuvių kalba arba vietos gyventojų daugumos kalba, užtikrinant teisę naudotis vertėjo paslaugomis.

Mokesčių teisė

8

Mokesčių teisė

Įstatymo tekstas

Įstatymo tekstas
Turinys (480)
  1. 1 straipsnis
  2. 2 straipsnis
  3. 3 straipsnis
  4. 4 straipsnis
  5. 5 straipsnis
  6. 6 straipsnis
  7. 7 straipsnis
  8. 8 straipsnis
  9. 9 straipsnis
  10. 10 straipsnis
  11. 11 straipsnis
  12. 12 straipsnis
  13. 13 straipsnis
  14. 14 straipsnis
  15. 15 straipsnis
  16. 16 straipsnis
  17. 17 straipsnis
  18. 18 straipsnis
  19. 19 straipsnis
  20. 20 straipsnis
  21. 21 straipsnis
  22. 22 straipsnis
  23. 23 straipsnis
  24. 24 straipsnis
  25. 25 straipsnis
  26. 26 straipsnis
  27. 27 straipsnis
  28. 28 straipsnis
  29. 29 straipsnis
  30. 30 straipsnis
  31. 31 straipsnis
  32. 32 straipsnis
  33. 33 straipsnis
  34. 34 straipsnis
  35. 35 straipsnis
  36. 36 straipsnis
  37. 37 straipsnis
  38. 38 straipsnis
  39. 39 straipsnis
  40. 40 straipsnis
  41. 41 straipsnis
  42. 42 straipsnis
  43. 43 straipsnis
  44. 44 straipsnis
  45. 45 straipsnis
  46. 46 straipsnis
  47. 47 straipsnis
  48. 48 straipsnis
  49. 49 straipsnis
  50. 50 straipsnis
  51. 51 straipsnis
  52. 52 straipsnis
  53. 53 straipsnis
  54. 54 straipsnis
  55. 55 straipsnis
  56. 56 straipsnis
  57. 57 straipsnis
  58. 58 straipsnis
  59. 59 straipsnis
  60. 60 straipsnis
  61. 61 straipsnis
  62. 62 straipsnis
  63. 63 straipsnis
  64. 64 straipsnis
  65. 65 straipsnis
  66. 66 straipsnis
  67. 67 straipsnis
  68. 68 straipsnis
  69. 69 straipsnis
  70. 70 straipsnis
  71. 71 straipsnis
  72. 72 straipsnis
  73. 73 straipsnis
  74. 74 straipsnis
  75. 75 straipsnis
  76. 76 straipsnis
  77. 77 straipsnis
  78. 78 straipsnis
  79. 79 straipsnis
  80. 80 straipsnis
  81. 81 straipsnis
  82. 82 straipsnis
  83. 83 straipsnis
  84. 84 straipsnis
  85. 85 straipsnis
  86. 86 straipsnis
  87. 87 straipsnis
  88. 88 straipsnis
  89. 89 straipsnis
  90. 90 straipsnis
  91. 91 straipsnis
  92. 92 straipsnis
  93. 93 straipsnis
  94. 94 straipsnis
  95. 95 straipsnis
  96. 96 straipsnis
  97. 97 straipsnis
  98. 98 straipsnis
  99. 99 straipsnis
  100. 100 straipsnis
  101. 101 straipsnis
  102. 102 straipsnis
  103. 103 straipsnis
  104. 104 straipsnis
  105. 105 straipsnis
  106. 106 straipsnis
  107. 107 straipsnis
  108. 108 straipsnis
  109. 109 straipsnis
  110. 110 straipsnis
  111. 111 straipsnis
  112. 112 straipsnis
  113. 113 straipsnis
  114. 114 straipsnis
  115. 115 straipsnis
  116. 116 straipsnis
  117. 117 straipsnis
  118. 118 straipsnis
  119. 119 straipsnis
  120. 120 straipsnis
  121. 121 straipsnis
  122. 122 straipsnis
  123. 123 straipsnis
  124. 124 straipsnis
  125. 125 straipsnis
  126. 126 straipsnis
  127. 127 straipsnis
  128. 128 straipsnis
  129. 129 straipsnis
  130. 130 straipsnis
  131. 131 straipsnis
  132. 132 straipsnis
  133. 133 straipsnis
  134. 134 straipsnis
  135. 135 straipsnis
  136. 136 straipsnis
  137. 137 straipsnis
  138. 138 straipsnis
  139. 139 straipsnis
  140. 140 straipsnis
  141. 141 straipsnis
  142. 142 straipsnis
  143. 143 straipsnis
  144. 144 straipsnis
  145. 145 straipsnis
  146. 146 straipsnis
  147. 147 straipsnis
  148. 148 straipsnis
  149. 149 straipsnis
  150. 150 straipsnis
  151. 151 straipsnis
  152. 152 straipsnis
  153. 153 straipsnis
  154. 154 straipsnis
  155. 155 straipsnis
  156. 156 straipsnis
  157. 157 straipsnis
  158. 158 straipsnis
  159. 159 straipsnis
  160. 160 straipsnis
  161. 161 straipsnis
  162. 162 straipsnis
  163. 163 straipsnis
  164. 164 straipsnis
  165. 165 straipsnis
  166. 166 straipsnis
  167. 167 straipsnis
  168. 168 straipsnis
  169. 169 straipsnis
  170. 170 straipsnis
  171. 171 straipsnis
  172. 172 straipsnis
  173. 173 straipsnis
  174. 174 straipsnis
  175. 175 straipsnis
  176. 176 straipsnis
  177. 177 straipsnis
  178. 178 straipsnis
  179. 179 straipsnis
  180. 180 straipsnis
  181. 181 straipsnis
  182. 182 straipsnis
  183. 183 straipsnis
  184. 184 straipsnis
  185. 185 straipsnis
  186. 186 straipsnis
  187. 187 straipsnis
  188. 188 straipsnis
  189. 189 straipsnis
  190. 190 straipsnis
  191. 191 straipsnis
  192. 192 straipsnis
  193. 193 straipsnis
  194. 194 straipsnis
  195. 195 straipsnis
  196. 196 straipsnis
  197. 197 straipsnis
  198. 198 straipsnis
  199. 199 straipsnis
  200. 200 straipsnis
  201. 201 straipsnis
  202. 202 straipsnis
  203. 203 straipsnis
  204. 204 straipsnis
  205. 205 straipsnis
  206. 206 straipsnis
  207. 207 straipsnis
  208. 208 straipsnis
  209. 209 straipsnis
  210. 210 straipsnis
  211. 211 straipsnis
  212. 212 straipsnis
  213. 213 straipsnis
  214. 214 straipsnis
  215. 215 straipsnis
  216. 216 straipsnis
  217. 217 straipsnis
  218. 218 straipsnis
  219. 219 straipsnis
  220. 220 straipsnis
  221. 221 straipsnis
  222. 222 straipsnis
  223. 223 straipsnis
  224. 224 straipsnis
  225. 225 straipsnis
  226. 226 straipsnis
  227. 227 straipsnis
  228. 228 straipsnis
  229. 229 straipsnis
  230. 230 straipsnis
  231. 231 straipsnis
  232. 232 straipsnis
  233. 233 straipsnis
  234. 234 straipsnis
  235. 235 straipsnis
  236. 236 straipsnis
  237. 237 straipsnis
  238. 238 straipsnis
  239. 239 straipsnis
  240. 240 straipsnis
  241. 241 straipsnis
  242. 242 straipsnis
  243. 243 straipsnis
  244. 244 straipsnis
  245. 245 straipsnis
  246. 246 straipsnis
  247. 247 straipsnis
  248. 248 straipsnis
  249. 249 straipsnis
  250. 250 straipsnis
  251. 251 straipsnis
  252. 252 straipsnis
  253. 253 straipsnis
  254. 254 straipsnis
  255. 255 straipsnis
  256. 256 straipsnis
  257. 257 straipsnis
  258. 258 straipsnis
  259. 259 straipsnis
  260. 260 straipsnis
  261. 261 straipsnis
  262. 262 straipsnis
  263. 263 straipsnis
  264. 264 straipsnis
  265. 265 straipsnis
  266. 266 straipsnis
  267. 267 straipsnis
  268. 268 straipsnis
  269. 269 straipsnis
  270. 270 straipsnis
  271. 271 straipsnis
  272. 272 straipsnis
  273. 273 straipsnis
  274. 274 straipsnis
  275. 275 straipsnis
  276. 276 straipsnis
  277. 277 straipsnis
  278. 278 straipsnis
  279. 279 straipsnis
  280. 280 straipsnis
  281. 281 straipsnis
  282. 282 straipsnis
  283. 283 straipsnis
  284. 284 straipsnis
  285. 285 straipsnis
  286. 286 straipsnis
  287. 287 straipsnis
  288. 288 straipsnis
  289. 289 straipsnis
  290. 290 straipsnis
  291. 291 straipsnis
  292. 292 straipsnis
  293. 293 straipsnis
  294. 294 straipsnis
  295. 295 straipsnis
  296. 296 straipsnis
  297. 297 straipsnis
  298. 298 straipsnis
  299. 299 straipsnis
  300. 300 straipsnis
  301. 301 straipsnis
  302. 302 straipsnis
  303. 303 straipsnis
  304. 304 straipsnis
  305. 305 straipsnis
  306. 306 straipsnis
  307. 307 straipsnis
  308. 308 straipsnis
  309. 309 straipsnis
  310. 310 straipsnis
  311. 311 straipsnis
  312. 312 straipsnis
  313. 313 straipsnis
  314. 314 straipsnis
  315. 315 straipsnis
  316. 316 straipsnis
  317. 317 straipsnis
  318. 318 straipsnis
  319. 319 straipsnis
  320. 320 straipsnis
  321. 321 straipsnis
  322. 322 straipsnis
  323. 323 straipsnis
  324. 324 straipsnis
  325. 325 straipsnis
  326. 326 straipsnis
  327. 327 straipsnis
  328. 328 straipsnis
  329. 329 straipsnis
  330. 330 straipsnis
  331. 331 straipsnis
  332. 332 straipsnis
  333. 333 straipsnis
  334. 334 straipsnis
  335. 335 straipsnis
  336. 336 straipsnis
  337. 337 straipsnis
  338. 338 straipsnis
  339. 339 straipsnis
  340. 340 straipsnis
  341. 341 straipsnis
  342. 342 straipsnis
  343. 343 straipsnis
  344. 344 straipsnis
  345. 345 straipsnis
  346. 346 straipsnis
  347. 347 straipsnis
  348. 348 straipsnis
  349. 349 straipsnis
  350. 350 straipsnis
  351. 351 straipsnis
  352. 352 straipsnis
  353. 353 straipsnis
  354. 354 straipsnis
  355. 355 straipsnis
  356. 356 straipsnis
  357. 357 straipsnis
  358. 358 straipsnis
  359. 359 straipsnis
  360. 360 straipsnis
  361. 361 straipsnis
  362. 362 straipsnis
  363. 363 straipsnis
  364. 364 straipsnis
  365. 365 straipsnis
  366. 366 straipsnis
  367. 367 straipsnis
  368. 368 straipsnis
  369. 369 straipsnis
  370. 370 straipsnis
  371. 371 straipsnis
  372. 372 straipsnis
  373. 373 straipsnis
  374. 374 straipsnis
  375. 375 straipsnis
  376. 376 straipsnis
  377. 377 straipsnis
  378. 378 straipsnis
  379. 379 straipsnis
  380. 380 straipsnis
  381. 381 straipsnis
  382. 382 straipsnis
  383. 383 straipsnis
  384. 384 straipsnis
  385. 385 straipsnis
  386. 386 straipsnis
  387. 387 straipsnis
  388. 388 straipsnis
  389. 389 straipsnis
  390. 390 straipsnis
  391. 391 straipsnis
  392. 392 straipsnis
  393. 393 straipsnis
  394. 394 straipsnis
  395. 395 straipsnis
  396. 396 straipsnis
  397. 397 straipsnis
  398. 398 straipsnis
  399. 399 straipsnis
  400. 400 straipsnis
  401. 401 straipsnis
  402. 402 straipsnis
  403. 403 straipsnis
  404. 404 straipsnis
  405. 405 straipsnis
  406. 406 straipsnis
  407. 407 straipsnis
  408. 408 straipsnis
  409. 409 straipsnis
  410. 410 straipsnis
  411. 411 straipsnis
  412. 412 straipsnis
  413. 413 straipsnis
  414. 414 straipsnis
  415. 415 straipsnis
  416. 416 straipsnis
  417. 417 straipsnis
  418. 418 straipsnis
  419. 419 straipsnis
  420. 420 straipsnis
  421. 421 straipsnis
  422. 422 straipsnis
  423. 423 straipsnis
  424. 424 straipsnis
  425. 425 straipsnis
  426. 426 straipsnis
  427. 427 straipsnis
  428. 428 straipsnis
  429. 429 straipsnis
  430. 430 straipsnis
  431. 431 straipsnis
  432. 432 straipsnis
  433. 443 straipsnis
  434. 434 straipsnis
  435. 435 straipsnis
  436. 436 straipsnis
  437. 437 straipsnis
  438. 438 straipsnis
  439. 439 straipsnis
  440. 440 straipsnis
  441. 441 straipsnis
  442. 442 straipsnis
  443. 444 straipsnis
  444. 445 straipsnis
  445. 446 straipsnis
  446. 447 straipsnis
  447. 448 straipsnis
  448. 449 straipsnis
  449. 450 straipsnis
  450. 451 straipsnis
  451. 452 straipsnis
  452. 453 straipsnis
  453. 454 straipsnis
  454. 455 straipsnis
  455. 456 straipsnis
  456. 457 straipsnis
  457. 458 straipsnis
  458. 459 straipsnis
  459. 460 straipsnis
  460. 461 straipsnis
  461. 463 straipsnis
  462. 464 straipsnis
  463. 465 straipsnis
  464. 466 straipsnis
  465. 467 straipsnis
  466. 468 straipsnis
  467. 469 straipsnis
  468. 470 straipsnis
  469. 471 straipsnis
  470. 472 straipsnis
  471. 473 straipsnis
  472. 474 straipsnis
  473. 475 straipsnis
  474. 476 straipsnis
  475. 477 straipsnis
  476. 478 straipsnis
  477. 479 straipsnis
  478. 480 straipsnis
  479. 481 straipsnis
  480. 482 straipsnis

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnisPatvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio proceso kodeksą ir įvesti jį nuo 1965 metų sausio 1 dienos

2 straipsnis

Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Civilinio proceso kodekso įvedimu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1964 m. liepos 7 d.

PIRMASIS SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI Pirmasis skirsnis Pagrindiniai nuostatai

1 straipsnisCivilinio proceso įstatymai

Civilinių bylų proceso tvarką visuose Lietuvos TSR teismuose nustato TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos įstatymai bei Lietuvos TSR Civilinio proceso kodeksas.

Civilinio proceso įstatymai nustato tvarką, kuria nagrinėjamos bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos. Bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras proceso taisykles, išskyrus atskiras išimtis, kurias nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

2 straipsnisCivilinio proceso uždaviniai

Tarybinio civilinio proceso uždaviniai yra teisingai ir greitai išnagrinėti bei išspręsti civilines bylas, siekiant saugoti TSRS visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą ir socialistinę nuosavybę, ginti piliečių politines, darbo, buto ir kitas asmenines bei turtines teises ir įstatymo saugomus jų interesus, taip pat valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų teises ir įstatymo saugomus jų interesus.

Civilinis procesas turi padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai vykdytų tarybinius Įstatymus ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles.

3 straipsnisCivilinio procesinio įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu

Civilinių bylų procesas vyksta pagal civilinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

4 straipsnisTeisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja.

5 straipsnisCivilinės bylos iškėlimas teisme

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:

1)asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas jo interesas, pareiškimu;
2)prokuroro pareiškimu;
3)valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu – tais atvejais, kada pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir interesai.

6 straipsnisTeisingumą vykdo tik teismas, vadovaudamasis piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis visų piliečių lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisydamas jų socialinės, turtinės ir tarnybinės padėties, tautinio ir rasinio priklausomumo, tikėjimo.

7 straipsnisLiaudies tarėjų dalyvavimas ir kolegialumas nagrinėjant bylas

Civilines bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka.

Visuose teismuose civilinės bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi.

Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teismo posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

8 straipsnisTeisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo

Vykdydami teisingumą civilinėse bylose, teisėjai ir liaudies tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia civilines bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies.

9 straipsnisProceso kalba

Civilinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba arba vietos gyventojų daugumos kalba.

Asmenims, nemokantiems tos kalbos, kuria vyksta procesas, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, taip pat naudotis vertėjo patarnavimais įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo dokumentai, sutinkamai su įstatymo nustatyta tvarka, įteikiami dalyvaujantiems byloje asmenims išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.

10 straipsnisTeisminio nagrinėjimo viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tat prieštarauja valstybinės paslapties saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas, be to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi, siekiant užkirsti kelią pagarsinimui žinių apie intymias dalyvaujančių byloje asmenų gyvenimo puses.

Nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje, gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai, kuriems leista dalyvauti teisminiame nagrinėjime, o reikiamais atvejais – taip pat liudytojai, ekspertai ir vertėjai.

Į teismo posėdžio salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus piliečiai, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai.

Teismų sprendimai visais atvejais paskelbiami viešai.

11 straipsnisBylų sprendimas, remiantis galiojančiais įstatymais

Teismas privalo spręsti bylas, remdamasis TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymais, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų Prezidiumų įsakais, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų aukščiausiųjų valstybinio valdymo organų nutarimais. Teismas taiko taip pat aktus, kuriuos yra išleidę kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai jiems suteiktos kompetencijos ribose.

Teismas sutinkamai su įstatymu taiko užsienio teisės normas.

Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o tokio įstatymo nesant, teismas vadovaujasi bendraisiais tarybinių įstatymų pradmenimis ir jų prasmę.

12 straipsnisTSRS Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 13 straipsniu. Lietuvos TSR teismo organų teisminę veiklą prižiūri įstatymo nustatytose ribose TSRS Aukščiausiasis: Teismas.

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas prižiūri Lietuvos TSRS teismo organų teisminę veiklą.

13 straipsnisProkurorinė priežiūra civiliniame procese

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 14 straipsniu, TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių bei autonominių respublikų įstatymą vykdymo civiliniame procese tikslumą prižiūri TSRS Generalinis Prokuroras tiek tiesiogiai, tiek ir per Lietuves TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus.

Prokuroras privalo visose civilinio proceso stadijose laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs.

Savo įgaliojimus civiliniame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis TSRS Generalinio Prokuroro nurodymais.

14 straipsnisTeismo sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 15 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams ir turi būti vykdomi visoje TSRS teritorijoje. Sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų galimumo kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymo saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

15 straipsnisTikrųjų bylos aplinkybių, šalių teisių ir pareigų išaiškinimas teisme

Teismas privalo, neapsiribodamas pateikta medžiaga ir paaiškinimais, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos tikrosios bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos.

Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų teises.

Antrasis skirsnis Teismo sudėtis. Nušalinimai

16 straipsnisTeismo sudėtis

Civilinės bylos visuose pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies tarėjų sudėtimi, kasacinėje instancijoje – trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

Tais atvejais, kada šis Kodeksas suteikia teisėjui teisę vienasmeniškai spręsti atskirus klausimus, teisėjas veikia teismo vardu.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę spręsti vienasmeniškai, gali taip pat spręsti teismas kolegialiai.

17 straipsnisTvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

Visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantysis balsuoja paskutinis.

Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

18 straipsnisTeisėjo, prokuroro ir kitų proceso dalyvių nušalinimas

Teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą, ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu.

19 straipsnisPagrindai teisėjui ir liaudies tarėjui nušalinti

Teisėjas ir liaudies tarėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime:

1)jeigu jis, pirmiau nagrinėjant tą bylą, dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžio sekretorius;
2)jeigu jis yra šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis;
3)jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Nagrinėjančio civilinę bylą teismo sudėtyje negali būti asmenys, kurie tarpusavyje yra giminaičiai.

20 straipsnisPagrindai prokurorui, ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui nušalinti

Nušalinimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso 19 straipsnio 2 ir 3 punktuose, taikomi taip pat prokurorui, ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.

Ekspertas, be to, negali dalyvauti bylos nagrinėjime:

1)jeigu jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų;
2)jeigu jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti;
3)kada paaiškėja, jog jis yra nekompetentingas.Jeigu prokuroras, ekspertas, vertėjas ir teismo posėdžio sekretorius dalyvavo, pirmiau nagrinėjant tą bylą, atitinkamai kaip prokuroras, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tat nėra pagrindas jiems nušalinti,.

21 straipsnisPagrindai visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovui nugalinti

Visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas (169 straipsnis) gali būti nušalinamas nuo dalyvavimo byloje, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

22 straipsnisPareiškimai dėl nušalinimų

Esant aplinkybėms, nurodytoms šio Kodekso 19–21 ir 25 straipsniuose, teisėjas, liaudies tarėjas, prokuroras, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys. nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą,gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas, prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

23 straipsnisPareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

Pareiškus nušalinimą, teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės, taip pat asmens, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimo, jeigu šis asmuo nori paaiškinti. Nušalinimo klausimą teismas sprendžia pasitarimo kambaryje.

Vieno iš teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia į kiti teisėjai, nesant nušalinamajam. Jeigu balsų už nušalinimą ir prieš nušalinimą yra po lygiai, tai teisėjas laikomas nušalintu.

Jeigu nušalinimas pareikštas dviem teisėjams ar visai teismo sudėčiai, nušalinimo klausimą sprendžia teismas, nagrinėjantis tą bylą, visa sudėtimi balsų dauguma.

Prokuroro, visuomeninės organizacijos arba darbo žmonių kolektyvo atstovo, eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

24 straipsnisPareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės

Kai nušalintas liaudies teisėjas, liaudies tarėjas ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą rajono (miesto) liaudies teisme, byla nagrinėjama tame pačiame teisme, bet kita teisėjų sudėtimi, arba pasiunčiama Lietuvos TSR Aukščiausiajam Teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą rajono (miesto) liaudies teismą, jeigu tame rajono (miesto) liaudies teisme, kuriame nagrinėjama byla, pakeisti liaudies teisėjo negalima.

Kai nušalinamas teismo narys ar visa teismo sudėtis, nagrinėjant bylą Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminėje civilinių bylų kolegijoje, byla nagrinėjama toje pačioje kolegijoje, bet kita teisėjų sudėtimi.

25 straipsnisNeleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti, nagrinėjant bylą

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka, taip pat dalyvauti, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas, jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir teisminės priežiūros tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs, nagrinėjant bylą teisminės priežiūros tvarka, negali dalyvauti, nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijos teisme.

Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios, kasacinės ar priežiūrinės instancijos teisme, neatima iš jo teisės dalyvauti, nagrinėjant šią bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nario dalyvavimas, nagrinėjant bylą, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumo sudėtyje neatima iš jo teisės dalyvauti, iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios ir kasacinės instancijų teisme, taip pat priežiūros tvarka.

Trečiasis skirsnis Žinybingumas

26 straipsnisCivilinių bylų žinybingumas teismo organams

Teismams žinybingos:

1)bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių, šeimos, darbo ir kolūkinių teisinių santykių, jeigu bent viena iš ginčo šalių yra pilietis arba kolūkis, išskyrus tuos atvejus, kada įstatymas tokių ginčų sprendimą priskiria administracinių ar kitokių organų žiniai;
2)bylos dėl ginčų, kylančių iš krovinių pervežimo tiesioginiame tarptautiniame geležinkelių ir oro susisiekime sutarčių tarp valstybinių įstaigų bei įmonių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų,iš vienos pusės, ir geležinkelių arba oro transporto organų, iš antros pusės, išplaukiančios iš atitinkamų tarptautinių susitarimų;
3)bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, išvardytos šio Kodekso 257 straipsnyje;
4)ypatingosios teisenos bylos, išvardytos šio Kodekso 270 straipsnyje.

Teismams žinybingos visos kitos bylos, įstatymo priskirtos teismo organų kompetencijai.

Teismai taip pat nagrinėja bylas, kuriose dalyvauja užsienio piliečiai arba užsienio įmonės ir organizacijos.

27 straipsnisCivilinių bylų žinybingumas draugiškiesiems teismams

Lietuvos TSR Draugiškųjų teismų nuostatų numatytais atvejais civilines bylas nagrinėja draugiškieji teismai.

28 straipsnisGinčų perdavimas sprąsti trečiųjų teismams

Įstatymo ar tarptautinių susitarimų numatytais atvejais ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, šalių susitarimu, gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui, Jūrų arbitražo komisijai arba Užsienio prekybos arbitražo komisijai prie Visasąjunginių prekybos rūmų.

29 straipsnisKelių tarpusavyje susijusių reikalavimų žinybingumas

Jeigu sujungiami kėli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni žinybingi teismui, kiti – arbitražo organams, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Ketvirtasis skirsnis Dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisės ir pareigos

30 straipsnisDalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi: šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, dalyvaujantys byloje šio Kodekso 5 ir 55 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami taip pat pareiškėjai ir suinteresuotieji piliečiai, valstybinio valdymo organai, valstybinės Įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos šio Kodekso 257 ir 270 straipsniuose išvardytose bylose.

31 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išsirašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia šis Kodeksas;

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

32 straipsnisCivilinis procesinis teisnumas

Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis visiems TSRS piliečiams, taip pat valstybinėms įstaigoms, įmonėms, kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms, turinčioms juridinio asmens teises.

33 straipsnisCivilinis procesinis veiksnumas

Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso piliečiams, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų amžiaus, ir juridiniams asmenims.

Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais piliečius.

Įstatymo numatytu atveju bylose, kylančiose iš darbo, kolūkinių ir santuokos bei šeimos teisinių santykių, iš sandorių, susijusių su disponavimu gautu uždarbiu, ir iš kitų sandorių, kuriuos nepilnamečiai pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai, savo teises ir įstatymo saugomus interesus gali ginti patys nepilnamečiai. Teismas gali savo nuožiūra įtraukti dalyvauti tokiose bylose nepilnamečių tėvus, įtėvius ar rūpintojus, kad šie suteiktų nepilnamečiams pagalbą.

Nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus, taip pat piliečių, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai.

34 straipsnisŠalys

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti piliečiai, taip pat valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises.

Asmeniui, kurio interesais byla pradėta prokuroro, valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių pareiškimu tais atvejais, kai pagal įstatymą jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, teismas praneša apie pradėtą bylą. Tas asmuo dalyvauja šioje byloje kaip ieškovas.

35 straipsnisŠalių teisės

Salių procesinės teisės yra lygios. Be teisių, numatytų šio Kodekso 31 straipsnyje, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Salys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus.

Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, gali būti, teismo vykdytojui atliekant sprendimo vykdymo veiksmus.

Asmenys, kurie dalyvauja bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, ir ypatingosios teisenos bylose, turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

36 straipsnisKelių ieškovų arba atsakovų dalyvavimas byloje

Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams. Kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų antrosios šalies atžvilgiu stoja procese savarankiškai. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.

37 straipsnisNetinkamos šalies pakeitimas

Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali, ieškovo sutikimu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į: bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas gali patraukti tą asmenį antruoju atsakovu.

Pakeitus netinkamą šalį arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais ar įtraukus antrąjį atsakovą, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios.

38 straipsnisTretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, iki teismui priimant sprendimą. Jie turi visas ieškovo teises ir pareigas.

39 straipsnisTretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, iki teismui priimant sprendimą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, taip pat šalių ar prokuroro prašymu arba teismo iniciatyva.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus, atsisakyti nuo ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

40 straipsnisTrečiųjų asmenų įtraukimas bylose dėl grąžinimo į darbą

Bylose dėl neteisėtai atleistų iš darbo ar perkeltų į kitą darbą darbuotojų grąžinimo į darbą arba į pirmesnes pareigas teismas gali, prokuroro ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje pareigūną, kurio patvarkymu darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą.

Teismas, nustatęs, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą darbą, aiškiai pažeidžiant įstatymą, turi toje pačioje byloje įpareigoti kaltąjį pareigūną atlyginti valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui arba kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai nuostolius, padarytus, išmokant atleistajam iš darbo atlyginimą už priverstinę pravaikštą arba išmokant darbo užmokesčio skirtumą. Šiais atvejais priteisiamų iš pareigūnų pinigų sumų dydį nustato darbo įstatymai.

41 straipsnisProcesinis teisių perėmimas

Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (piliečio mirtis, juridinio asmens pasibaigimas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas.

42 straipsnisAtstovavimas teisme piliečiams

Piliečiai gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties piliečio dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

43 straipsnisNeveiksnių ir neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių įstatyminiai atstovai

Neveiksnių piliečių, neturinčių pilnutinio veiksnumo piliečių ir pripažintų ribotai veiksniais piliečių teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme įstatyminiai jų atstovai – tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai; jie pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų įgalinimus.

44 straipsnisNežinia kur esančio asmens įstatyminis atstovas

Byloje, kurioje turi dalyvauti pilietis, nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, kaip jo atstovas stoja globėjas, paskirtas nežinia kur esančio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

45 straipsnisĮpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, įstatyminis atstovas

Byloje, kurioje turi dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens įpėdinis, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, kaip įpėdinio atstovas stoja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti globėjas arba to turto saugotojas. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą turto globėju ar saugotoju.

46 straipsnisĮstatyminių atstovų teisės

Įstatyminiai atstovai atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas.

Įstatyminiai atstovai gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.

47 straipsnisAtstovavimas teisme juridiniams asmenims

Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai, veikiantys suteiktų jiems pagal įstatymą, įstatus ar nuostatus įgalinimų ribose, arba jų atstovai.

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkio ir kitokios kooperatines bei visuomeninės organizacijos vadovas, stojantis kaip juridinio asmens organas, pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius tarnybinę jo padėtį ar įgalinimus.

48 straipsnisAsmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1)advokatai;
2)valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų darbuotojai – tų įstaigų, Įmonių ir organizacijų bylose;
3)profesinių sąjungų įgaliotiniai – darbininkų ir tarnautojų, taip pat asmenų, kurių teises ir interesus gina profesinės sąjungos, bylose;
4)organizacijų, kurioms įstatymas, įstatai ar nuostatai suteikia teisę ginti šių organizacijų narių teises ir interesus, įgaliotiniai;
5)valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, kuriems įstatymas yra suteikęs teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus (5 straipsnis), įgaliotiniai;
6)vienas iš bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu (36 straipsnis);
7)asmenys, kuriems nagrinėjantis bylą teismas leido būti atstovais toje byloje.

49 straipsnisAtstovo pagal pavedimą įgalinimų įforminimas

Atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įgaliojime, išduotame ir įformintame sutinkamai su įstatymu.

Piliečių duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka. Piliečių duodamus įgaliojimus gali patvirtinti taip pat įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje įgaliotojas dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi, įgaliotojo gyvenamosios vietos namų valdyba, stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje įgaliotojas gydomas, atitinkamo karinio dalinio vadovybė, jeigu įgaliojimą duoda karys, arba jūrų laivo, esančio tolimajame plaukiojime, kapitonas. Kalinamo piliečio duodamą įgaliojimą patvirtina atitinkamos kalinimo vietos administracija.

Juridinio asmens vardu įgaliojimą duoda atitinkamos organizacijos vadovas.

Profesinių sąjungų ir kitų organizacijų įgaliotiniai (48 straipsnio 3, 4 ir 5 punktai) turi pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamos organizacijos jiems pavedė atstovauti joms toje byloje.

Advokato įgalinimai patvirtinami juridinės konsultacijos duodamu orderiu.

Šio Kodekso 48 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodytų atstovų įgalinimai gali būti išreiškiami žodiniu įgaliotojo pareiškimu teisme, įrašytu į teismo posėdžio protokolą.

50 straipsnisĮgaliojimas bylai vesti

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.

51 straipsnisAtstovo pagal pavedimą įgalinimai

Įgalinimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus bylos perdavimą draugiškajam teismui ar trečiųjų teismui, visišką ar dalinį atsisakymą nuo ieškininių reikalavimų, ieškinio pripažinimą, ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismo sprendimo ir nutarties apskundimą, įgalinimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą), vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti, priteisto turto, konkrečiai imant, ir pinigų, gavimą. Įgalinimas atlikti kiekvieną iš šiame straipsnyje nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

52 straipsnisAsmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme negali būti:

1)asmenys, kurie nėra pasiekę pilnametystės;
2)asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba;
3)asmenys, iš kurių teismo nuosprendžiu atimta teisė užsiimti advokato veikla,– per nuosprendyje nurodytą laiką, šio Kodekso 48 straipsnio 7 punkte numatytu atveju.

Atstovais teisme negali būti teisėjai, tardytojai ir prokurorai. Ši taisyklė netaikoma nurodytųjų asmenų stojimui byloje atitinkamo teismo, prokuratūros įgaliotiniais ar įstatyminiais jų atstovais.

53 straipsnisProkuroro dalyvavimas byloje

Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį arba įstoti į bylą bet kurioje proceso stadijoje, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba piliečių teisių bei įstatymo saugomų interesų apsauga.

Prokuroro dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime yra būtinas tais atvejais, kada tat numato įstatymas arba kada teismas pripažįsta, jog prokuroro dalyvavimas toje byloje yra būtinas.

54 straipsnisProkuroro procesinės teisės

Prokuroras civiliniame procese turi procesines teises, nurodytas šio Kodekso 31 straipsnyje, taip pat teisę:

1)palaikyti savo pareikštą ieškinį ir atsisakyti nuo jo;
2)duoti teismui išvadas dėl bylos, kurios nagrinėjime jis dalyvauja, esmės, taip pat dėl atskirų klausimų, kylančių, nagrinėjant bylą;
3)įstatymo nustatyta tvarka užprotestuoti neteisėtus ir nepagrįstus teismo organų sprendimus, nutartis ir nutarimus;
4)atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus.

Prokuroro atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti prokuroras pareiškė ieškinį, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės.

Jeigu ieškovas atsisako nuo prokuroro pareikšto ieškinio, byla dėl to neturi būti nutraukiama.

55 straipsnisValstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, dalyvavimas procese

Įstatymo numatytais atvejais valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos arba atskiri piliečiai gali pareikšti ieškinius kitų asmenų teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti.

Valstybinio valdymo organai įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiami dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdami įvykdyti jiems pavestas pareigas, ir kad gintų piliečių teises ir valstybės interesus.

Nurodytųjų valstybinio valdymo organų dalyvavimas procese išvadai dėl bylos duoti yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga.

56 straipsnisValstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių kitų asmenų teises, procesinės teisės

Jeigu valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, Įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai pareiškia teisme ieškinį kitų asmenų interesais, jie turi šalies procesines teises ir jos procesines pareigas, išskyrus teisę baigti bylą taikos sutartimi.

Nurodytųjų organų ir asmenų atsisakymas nuo savo pareikšto ieškinio neatima iš asmens, kurio interesams ginti pareikštas ieškinys, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės.

Valstybinio valdymo organai, dalyvaujantys procese išvadai dėl bylos duoti, gali savo atstovų asmenyje susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. ;

Penktasis skirsnis Įrodymai

57 straipsnisĮrodymai

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nesant..

Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais Įrodymais, daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

58 straipsnisPareiga įrodyti ir pateikti įrodymus

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus arba renka juos savo iniciatyva.

59 straipsnisĮrodymų ryšys su byla

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsisakymas priimti įrodymą turi būti motyvuojamas.

60 straipsnisAtleidimas nuo visiems žinomų aplinkybių įrodinėjimo

Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.

61 straipsnisAtleidimas nuo teismo sprendimu nustatytų faktų įrodinėjimo

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

62 straipsnisNuosprendžio privalomumas teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių, tik klausimais, ar buvo tie veiksmai ir ar juos padarė tas asmuo.

63 straipsnisAtleidimas nuo įrodinėjimo faktų, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti

Faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti, neįrodinėjami, nagrinėjant bylą. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka.

64 straipsnisĮrodinėjimo priemonių leistinumas

Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

65 straipsnisĮrodymų įvertinimas

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu ir socialistine teisine sąmone.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

66 straipsnisŠalių Ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami kartu su kitais surinktais byloje įrodymais.

67 straipsnisŠalies pripažinimas faktų

Šalies pripažinimas faktų, kuriais antroji šalis remia savo reikalavimus arba atsikirtimus, nėra teismui privalomas.

Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu jam nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo įtakoje ar siekiant nuslėpti tiesą.

68 straipsnisLiudytojas

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšio su byla.

Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojas:

1)atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo ryšium su atstovo ar gynėjo pareigų ėjimu;
2)asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų.

69 straipsnisPareiškimo dėl liudytojų Šaukimo turinys

Asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo pavardę, vardą, tėvavardį, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti.

70 straipsnisLiudytojo pareigos ir teisės

Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus.

Liudytojas sutinkamai su šio Kodekso 109 straipsniu turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą..

71 straipsnisLiudytojo atsakomybė

Už neatvykimą į teismo posėdį dėl priežasčių, kurios teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti paskirta iki 10 rublių bauda, o kai liudytojas neatvyksta, antrą kartą šaukiamas,– jis gali būti priverstinai atvesdinamas.

Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį.

Už žinomai melagingą parodymą liudytojas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį.

72 straipsnisLiudytojo apklausimas jo buvimo vietoje

Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti.

Liudytojas savo buvimo vietoje apklausiamas teismo iniciatyva, šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba savo paties prašymu.

73 straipsnisRašytiniai Įrodymai

Rašytiniai įrodymai yra aktai, dokumentai, reikalinis ir asmeninis susirašinėjimas, kuriuose yra žinių apie aplinkybes, turinčias bylai reikšmės.

74 straipsnisAsmens, prašančio išreikalauti rašytinius įrodymus, pareigos

Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šis rašytinis įrodymas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurias jis gali patvirtinti.

75 straipsnisRašytinių įrodymų išreikalavimo tvarka

Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

Teismas gali taip pat asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

76 straipsnisRašytinių įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

77 straipsnisRašytinių įrodymų išrašų pateikimas ir tų Įrodymų apžiūrėjimas vietoje

Jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai paliudytus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi.

78 straipsnisRašytinių Įrodymų originalų pateikimas

Paprastai pateikiami rašytinių įrodymų originalai. Jeigu pateikiamas dokumento nuorašas, teismas turi teisę prireikus pareikalauti pateikti originalą.

79 straipsnisRašytinių įrodymų grąžinimas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai gali būti, juos pateikusių asmenų prašymu, grąžinami jiems po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja. Tuo atveju byloje turi. būti paliekami teisėjo paliudyti rašytinių įrodymų nuorašai.

80 straipsnisDaiktiniai įrodymai

Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie savo ypatybėmis, ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemone turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti.

81 straipsnisAsmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos

Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kurį nors daiktą kaip įrodymą iš dalyvaujančių ar nedalyvaujančių byloje asmenų, turi tą“ daiktą aprašyti, nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad daiktas yra pas tą asmenį, ir aplinkybes, kurios gali būti nustatytos šiuo daiktiniu įrodymu.

82 straipsnisDaiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka

Daiktiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių, pasiunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

Teismas taip pat gali duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą apie teisę gauti tą Įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

Valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar nedalyvaujantys byloje piliečiai, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

83 straipsnisDaiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti, dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiesiems valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams ar nedalyvaujantiems byloje piliečiams gali būti skiriama iki 10 rublių bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.

84 straipsnisDaiktinių įrodymų laikymo tvarka

Daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų apyrašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą.

Daiktai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi savo buvimo vietoje; jie turi būti smulkiai aprašomi, o reikalui esant – užantspauduojami ir nufotografuojami.

Teismas imasi priemonių, kad daiktai būtų išsaugomi nepasikeitę.

85 straipsnisGreit gendančių daiktinių įrodymų apžiūra

Produktus ir kitus greit gendančius daiktus teismas tuojau apžiūri. Apžiūrėjus šie produktai ir kiti daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį. Pastaruoju atveju asmenims, nurodytiems šio Kodekso 86 straipsnio pirmojoje dalyje, paskiau turi būti grąžinami tos pačios rūšies ir kokybės daiktai arba atlyginama jų vertė valstybinėmis kainomis, esančiomis atlyginimo momentu.

86 straipsnisPriemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu, teismo sprendimui įsiteisėjus

Teismo sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami tiems asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į šiuos daiktus.

Daiktai, kurių piliečiai pagal įstatymą negali turėti, perduodami atitinkamoms valstybinėms įstaigoms ar įmonėms.

Dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ar piliečiams, jų prašymu.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus, gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos bylos išnagrinėjimui.

87 straipsnisEkspertizės darymas ir ekspertų skyrimas

Išaiškinti kylantiems, nagrinėjant bylą, klausimams, reikalaujantiems specialių žinių mokslo, meno, technikos ar amato srityje, teismas, taip pat teisėjas sutinkamai su šio Kodekso 164 straipsnio 9 punktu išsprendžia ekspertizės darymo klausimą ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės . įstaigai. Esant reikalui, gali būti skiriami keli ekspertai.

Ekspertu gali būti skiriamas kiekvienas asmuo, turintis reikiamas žinias išvadai duoti.

Ekspertizė daroma teisme arba ne teisme, jeigu tai reikalinga dėl tyrimo pobūdžio arba dėl to, kad tyrimo objekto negalima atgabenti į teismą arba sunku jį ten atgabenti.

88 straipsnisKlausimai ekspertui

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui ar teisėjui klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas ar teisėjas. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantys byloje asmenys, atmetimą teismas ar teisėjas privalo motyvuoti.

89 straipsnisEksperto pareigos ir teisės

Paskirtas ekspertu asmuo privalo, teismo šaukiamas, atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

Jeigu tai reikalinga išvadai duoti, ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti, teismui nagrinėjant bylą, duoti šalims, tretiesiems asmenims, liudytojams klausimus, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą.

Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis laiko, kad pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam iškeltas klausimas išeina iš specialių jo žinių ribų.

90 straipsnisEksperto atsakomybė

Už neatvykimą, teismui šaukiant, ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki 10 rublių bauda.

Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį.

91 straipsnisEksperto išvada

Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus, klausimus.

Jeigu, darydamas ekspertizę, ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam nebuvo iškelta klausimų, jis turi teisę dėl šių aplinkybių duoti savo išvadą.

Jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą, tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, surašo savo išvadą skyrium.

92 straipsnisEksperto išvados įvertinimas

Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal šio Kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime ar nutartyje.

93 straipsnisTeisminiai pavedimai

Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

94 straipsnisNutartis dėl teisminio pavedimo

Nutartyje dėl teisminio pavedimo trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per dešimt dienų.

95 straipsnisTeisminio pavedimo įvykdymo tvarka

Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

Protokolai ir visa, vykdant pavedimą, surinkta medžiaga tuojau pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.

Jeigu liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvyksta į teismą, nagrinėjantį bylą, jie gali būti teismo apklausiami bendra tvarka.

96 straipsnisĮrodymų užtikrinimo pagrindai

Asmenys, kurie turi pagrindo bijoti, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus paskiau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą tiek prieš ieškinio pareiškimą, tiek ir pareiškus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.

97 straipsnisĮrodymus užtikrinantys organai

Įrodymus užtikrina tas teismas, kurio veiklos rajone yra užtikrintinas įrodymas.

98 straipsnisPareiškimo dėl įrodymų užtikrinimo turinys

Pareiškime dėl įrodymų užtikrinimo turi būti nurodoma: antroji šalis, jeigu ji žinoma; įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; aplinkybės, kurias turi patvirtinti įrodymas; priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus, taip pat byla, kuriai reikalingi užtikrinamieji įrodymai.

99 straipsnisĮrodymų užtikrinimo tvarka

Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio Kodekso nustatytas taisykles. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Pareiškėjui ir antrajai šaliai, jeigu ji yra žinoma, pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą, tačiau jų neatvykimas nekliudo užtikrinti Įrodymus.

Protokolai ir visa medžiaga, surinkta Įrodymų užtikrinimo tvarka, pasiunčiami nagrinėjančiam bylą teismui.

100 straipsnisTeismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, apskundimas

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Šeštasis skirsnis Teismo išlaidos

101 straipsnisTeismo išlaidos

Teismo išlaidas sudaro valstybinis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

102 straipsnisAtleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo

Nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas atleidžiami:

1)ieškovai – darbininkai ir tarnautojai bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; kolūkiečiai bylose su kolūkiais dėl atlyginimo už darbą išieškojimo;
2)ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš autorinės teisės, taip pat iš teisės į atradimą, išradimą ir racionalizacinį pasiūlymą;
3)ieškovai bylose dėl alimentų išieškojimo;
4)ieškovai bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;
5)socialinio aprūpinimo organai ir socialinio draudimo organai jų iškeliamose bylose dėl išmokėtų nukentėjusiajam pinigų sumų išieškojimo iš padariusiojo žalą, taip pat dėl neteisingai išmokėtų pašalpų ar pensijų išieškojimo;
6)ieškovai bylose dėl ieškinių, kylančių iš baudžiamosios bylos, jeigu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, perdavė išieškos dydžio nustatymo klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka;
7)prokuratūros organai, taip pat valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ir atskiri piliečiai, pradėję bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti (5 straipsnio 2 ir 3 punktai);
8)piliečiai ir administraciniai organai bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti kitus atvejus, kuriais šalys atleidžiamos nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.
9)Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečio padėtį, turi teisę visiškai ar dalinai atleisti jį nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

103 straipsnisTeismo išlaidų sumokėjimo atidėjimas ir išdėstymas

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę piliečių padėtį, gali vienai ar abiem šalims atidėti ar išdėstyti išieškomų į valstybės pajamas teismo išlaidų sumokėjimą.

104 straipsnisValstybinio mokesčio dydis

Kiekvienas ieškininis pareiškimas, pradinis ir priešinis, taip pat trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais dėl ginčo dalyko pareiškimas jau pradėtoje byloje apmokami tokio dydžio valstybiniu mokesčiu:

1)ieškinio kainai esant iki 20 rublių,– 30 kapeikų;
2)ieškinio kainai esant 20 rublių ir daugiau iki 50 rublių,– 50 kapeikų;
3)ieškinio kainai esant 50 rublių ir daugiau iki 500 rublių,– du procentai ieškinio kainos;
4)ieškinio kainai esant 500 rublių ir daugiau,– šeši procentai ieškinio kainos;kolūkių tarpusavio ginčuose ir kolūkių ginčuose su valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis, kooperatinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis – vienas procentas ieškinio kainos, bet ne mažiau kaip 10 kapeikų;
5)ieškiniui esant ne turtinio pobūdžio ir ieškiniui esant neįkainotinam,– 30 kapeikų;
6)bylose dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo ir nutraukimo – 30 kapeikų;
7)bylose dėl arešto turtui panaikinimo – 30 kapeikų.

Ypatingosios teisenos bylose pareiškimai apmokami 30 kapeikų valstybiniu mokesčiu.

Kasaciniai skundai dėl teismo sprendimų apmokami puse šiame straipsnyje nurodytų valstybinio mokesčio tarifų, apskaičiuojamų nuo skundų ginčijamos sumos.

Atskirieji skundai dėl teismo nutarčių valstybiniu mokesčiu neapmokami.

Už byloje esančių raštų ir dokumentų nuorašų davimą, konkrečiai imant, už pakartotinį teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų nuorašų davimą, imama 20 kapeikų valstybinio mokesčio.

105 straipsnisIeškinio kaina

Ieškinio kaina nustatoma šitaip:

1)bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomąją sumą;
2)bylose dėl turto išreikalavimo – pagal ieškomojo turto vertę;
3)bylose dėl alimentų išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;
4)bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų – pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;
5)bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų – pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą;
6)bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;
7)bylose dėl išmokų ar davimų nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;
8)bylose dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą – pagal išmokų už naudojimąsi turtu per likusį sutarties galiojimo laiką bendrą sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;
9)bylose dėl nuosavybės teisės į pastatus, priklausančius piliečiams asmeninės nuosavybės teise,– pagal pastato vertę, bet ne mažiau kaip pagal inventorizacinį jo įkainojimą arba, jo nesant,– ne mažiau kaip pagal įkainojimą privalomajam ančdėliniam draudimui, o jeigu pastatai priklauso įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms,– ne mažiau kaip pagal balansinį pastato įkainojimą;
10)jeigu ieškinys susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų, – pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Ieškinio kainą nurodo ieškovas. Jeigu nurodytoji kaina aiškiai neatitinka tikrosios ieškomojo turto vertės, ieškinio kainą nustato teisėjas.

106 straipsnisValstybinio mokesčio primokėjimas

Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio kainą nustatyti sunku, tai valstybinio mokesčio dydi preliminariškai nustato teisėjas, o paskiau papildomai paimamas mokestis pagal ieškinio kainą, kurią nustato teismas, išspręsdamas bylą.

Jeigu ieškininiai reikalavimai padidinami, tai trūkstama mokesčio suma primokama sutinkamai su padidinta ieškinio kaina.

107 straipsnisValstybinio mokesčio grąžinimas

Valstybinis mokestis turi būti ieškovui grąžinamas šiais atvejais:

1)kai mokesčio įmokėta daugiau, negu reikia pagal įstatymą;
2)kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą;
3)kai ieškininis pareiškimas grąžinamas ieškovui šio Kodekso 151 straipsnyje numatytais pagrindais;
4)kai byla nutraukiama šio Kodekso 243 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais;
5)kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 245 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Šio straipsnio 1 punkte numatytu atveju grąžinama permokėta valstybinio mokesčio suma.

Valstybinį mokestį grąžina finansų organai, remdamiesi teismo ar teisėjo nutartimi, su sąlyga, kad pareiškimas dėl jo grąžinimo paduotas teismui, prieš sueinant vienerių metų terminui nuo tos dienos, kurią mokesčio suma įskaityta į biudžetą.

108 straipsnisIšlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1)sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams;
2)išlaidos, susijusios su vietos apžiūra;
3)atsakovo paieškos išlaidos;
4)išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu.

109 straipsnisSumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams

Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos ryšium su atvykimu į teismą važiavimo bei patalpos nuomojimo išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

Ekspertai ir vertėjai gauna atlyginimą už darbą, jų atliktą teismo ar teisėjo pavedimu, jeigu tas darbas nepriklauso prie jų tarnybinių pareigų.

Darbininkams ir tarnautojams, kurie teismo šaukiami kaip liudytojai, paliekamas už tą laiką, kurį jie nebuvo darbe ryšium su atvykimu į teismą, jų vidutinis uždarbis darbavietėje. Liudytojai, kurie nėra darbininkai ir tarnautojai, už jų atitraukimą nuo darbo ar įprastinio užsiėmimo gauna atlyginimą.

110 straipsnisLiudytojams ir ekspertams išmokėtinų sumų paėmimas iš šalių

Sumas, išmokėtinas liudytojams ir ekspertams ar reikalingas apmokėti vietos apžiūros išlaidoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. Jeigu nurodytąjį prašymą pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai bei ekspertai šaukiami ar vielos apžiūra daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka šalys lygiomis.

Šiame straipsnyje išvardytų sumų neturi įmokėti šalis, atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo.

111 straipsnisLiudytojams, ekspertams ir vertėjams priklausančių sumų išmokėjimas

Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas. Liudytojams ir ekspertams šios sumos išmokamos nepriklausomai nuo to, ar jos paimtos iš šalių.

Išmokėtinų sumų išmokėjimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

112 straipsnisTeismo išlaidų paskirstymas tarp šalių

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies visas jos turėtas byloje teismo išlaidas, nors ši šalis ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai nurodytos šiame straipsnyje sumos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškininių reikalavimų dydžiui, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškovo ieškininių reikalavimų daliai.

Siame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam valstybiniam mokesčiui, kurį šalys įmoka, paduodamos kasacinius skundus.

Jeigu aukštesnės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia priimtą sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą.

113 straipsnisIšlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti– iki penkių procentų patenkintos ieškininių reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatytoji taksa.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir išlaidoms aukštesniame teisme stojusio advokato pagalbai apmokėti. . Jeigu pagal nustatytą tvarką advokato pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai, teismas išieško nurodytąją sumą juridinės konsultacijos naudai.

114 straipsnisAtlyginimo už darbo laiko sugaišimą išieškojimas

Šalį, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį darbo laiko. sugaišimą pagal vidutinį jos uždarbį, bet ne daugiau kaip penkis procentus patenkintos ieškininių reikalavimų dalies.

115 straipsnisTeismo išlaidų ir kitų išlaidų paskirstymas, atsisakius nuo ieškinio ar sudarius taikos sutartį

Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas nepalaiko savo reikalavimų dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju juos patenkino, tai, ieškovo prašymu, teismas priteisia jam iš atsakovo visas ieškovo turėtas byloje teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Jeigu prokuroras, valstybinio valdymo organai, profesinės sąjungos, valstybinės įstaigos, įmonės, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei visuomeninės organizacijos ar atskiri piliečiai atsisako nuo ieškinio, pareikšto kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, teismas, išnagrinėjęs bylą to asmens reikalavimu šio Kodekso 54 straipsnio antrojoje dalyje ir 56 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka, išieško išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir valstybinį mokestį bendrais pagrindais.

Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo tvarkos, teismas išsprendžia tą klausimą sutinkamai su šio Kodekso 112, 113 ir 117 straipsniais.

116 straipsnisTeismo išlaidų atlyginimas šalims iš biudžeto lėšų

Jeigu visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ir atskirų piliečių, pradėjusių bylą kitų asmenų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, ieškinys, tai atsakovui atlyginamos iš biudžeto1 lėšų jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, pilnutinai ar proporcingai atmestai ieškovo ieškininių reikalavimų daliai.

Jeigu ieškinys atmestas, tai atsakovui, teismo patrauktam šio Kodekso 37 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta tvarka, jo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos iš biudžeto lėšų.

Jeigu patenkintas ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo, tai ieškovui jo turėtos teismo išlaidos atlyginamos iš biudžeto lėšų.

117 straipsnisTeismo išlaidų atlyginimas valstybei

Teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos ir valstybinis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomi iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai.

Jeigu ieškinys atmestas, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo teismo išlaidų mokėjimo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo teismo išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškininių reikalavimų daliai.

Jeigu abi šalys atleistos nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai išlaidos, teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu, apmokamos iš valstybės lėšų.

Tuo atveju, kai buvo paskelbta asmens, vengiančio mokėti priklausančias iš jo įmokas, paieška, teismas išieško iš jo paieškos išlaidas į valstybės pajamas

118 straipsnisNutarčių, priimtų su teismo išlaidomis susijusiais klausimais, apskundimas

Dėl teismo nutarties, priimtos su teismo išlaidomis susijusiais klausimais, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Septintasis skirsnis Teisminės baudos

119 straipsnisTeisminių baudų skyrimas

Teismines baudas teismas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame numatyto dydžio.

Baudos, paskirtos valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų pareigūnams, išieškomos iš asmeninių jų lėšų.

Nutarties skirti baudą nuorašas pasiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta bauda.

120 straipsnisBaudos panaikinimas ar sumažinimas

Per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo gavimo asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, panaikinti ar sumažinti ją. Tas pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirta bauda. Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti pareiškimą.

Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Aštuntasis.skirsnis Procesiniai terminai

121 straipsnisCivilinių bylų išnagrinėjimo terminai

Bylas dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat gyvybės atėmimu, ir dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti, jeigu šalys yra tame pačiame mieste ar rajone, ne vėliau kaip per dešimt dienų, o jeigu šalys yra ne tame pačiame mieste ar rajone, taip pat jeigu byla yra itin sudėtinga,– ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos. Kitos civilinės bylos turi būti išnagrinėjamos ne vėliau kaip per vieną mėnesi nuo pareiškimo priėmimo dienos.

122 straipsnisProcesinių terminų skaičiavimas

Procesiniai veiksmai atliekami įstatymo nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas.

Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data, arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.

123 straipsnisProcesinių terminų pasibaigimas

Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną.

Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu.

Jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.

124 straipsnisProcesinių terminų praleidimo pasekmės

Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai ir dokumentai, paduoti, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

125 straipsnisProcesinių terminų sustabdymas

Visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, sustabdžius bylą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau.

126 straipsnisProcesinių terminų prailginimas

Teismo paskirti terminai gali būti teismo prailginami.

127 straipsnisProcesinių terminų atstatymas

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teisimas pripažįsta svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atstatomas.

Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.

Paduodant pareiškimą dėl termino atstatymo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai arba atliekami kiti veiksmai), kuriems atlikti praleistas terminas.

Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atstatymo, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Devintasis skirsnis Teismo pranešimai ir šaukimai

128 straipsnisTeismo šaukimai

Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai,ekspertai ir vertėjai.

Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas turi būti įteikiamas tokiu apskaičiavimu, kad jie turėtų pakankamai laiko laiku atvykti į teismą ir pasiruošti bylai.

Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu. Jeigu nurodytuoju adresu pilietis faktiškai negyvena, šaukimas gali būti pasiunčiamas Į jo darbavietę.

129 straipsnisŠaukimo turinys

Šaukime turi būti:

1)adresato pavadinimas;
2)teismo pavadinimas ir tikslus adresas;
3)teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietos ir laiko nurodymas;
4)bylos, kurioje adresatas painformuojamas ar šaukiamas, pavadinimas;
5)šaukiamojo ar painformuojamojo procesinės padėties nurodymas;
6)pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateiktų visus savo turimus byloje Įrodymus;
7)nurodymas, kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo, atsiradus pirmam galimumui, įteikti, jį adresatui;
8)neatvykimo pasekmių (71, 90, 181 ir 182 straipsniai) nurodymas.

Kartu su šaukimu teisėjas pasiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą ir, reikiamais atvejais, pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus. Kartu su ieškovui adresuojamu šaukimu teisėjas pasiunčia rašytinių atsakovo paaiškinimų, jeigu jie gauti teisme, nuorašą.

130 straipsnisŠaukimų pristatymas

Šaukimai pristatomi paštu ar .per kurjerius. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir grąžintiname teismui paraše apie šaukimo Įteikimą.

Jeigu dalyvaujantis byloje, asmuo sutinka, teisėjas gali įduoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloję. Asmuo, kuriam teisėjas paveda pristatyti šaukimą, privalo grąžinti teismui adresato parašą apie šaukimo gavimą.

Šio Kodekso 128 straipsnyje nurodytiems asmenims, suinteresuotos šalies prašymu ir jos sąskaita, gali būti pranešama arba tie asmenys gali būti šaukiami taip pat ir telefonograma ar telegrama, kurios jiems įteikiamos pasirašytinai.

Parašas ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui.

131 straipsnisŠaukimų įteikimas

Šaukimas, adresuotas piliečiui, įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas valstybinei įstaigai, įmonei, kolūkiui ir kitokiai kooperatinei ar visuomeninei organizacijai, įteikiamas atitinkamam pareigūnui, kuris pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo neranda piliečio, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloje, jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jų nesant,– namų valdybai, apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui ar darbavietės administracijai. Šiais atvejais priėmusis šaukimą asmuo privalo paraše apie šaukimo gavimą nurodyti savo pavardę, vardą ir tėvavardį, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamąsias pareigas. Priėmusis šaukimą asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuojau įteikti jį adresatui.

Jeigu faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos namų valdyba arba apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

132 straipsnisAtsisakymo priimti šaukimą pasekmės

Adresatui atsisakius priimti šaukimą, jį pristatantis asmuo atitinkamai atžymi šaukime, ir tas šaukimas grąžinamas teismui. Atžymą apie adresato atsisakymą priimti šaukimą ir apie atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo ir kviestinis.

Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.

133 straipsnisPareiga pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų.

134 straipsnisAtsakovo paieškos paskelbimas

Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose dėl alimentų išieškojimo ir dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, teismas arba teisėjas privalo paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus.

Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose, iškeltose valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per milicijos organus.

ANTRASIS SKYRIUS PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME I. IEŠKININĖ TEISENA Dešimtasis skirsnis Teismingumas

135 straipsnisCivilinės bylos, teismingos rajono (miesto) liaudies teismui

Civilines bylas, žinybingas teismo organams, nagrinėja rajonų (miestų) ,liaudies teismai.

136 straipsnisLietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisė priimti savo žinion bet kurią civilinę bylą

Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas turi teisę paimti bet kurią civilinę bylą iš rajono (miesto) liaudies teismo ir priimti ją savo kaip pirmosios instancijos teismo žinion.

137 straipsnisIeškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens organo buveinę.

138 straipsnisTeismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Ieškinys atsakovui , neturinčiam TSR Sąjungoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą TSR Sąjungoje.

Ieškinys, kylantis iš juridinio asmens filialo veiklos, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

Ieškinys dėl alimentų išieškojimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba pagal žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos piliečio ar juridinio asmens turtui, gali būti pareiškiamas taip pat pagal žalos padarymo vietą.

Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, padarytų laivų susidūrimu, ir dėl išieškojimo atlyginimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje gali būti pareiškiamas taip pat pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

Ieškiniai kylantys iš sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

139 straipsnisIšimtinis teismingumas

Ieškiniai dėl teisės į pastatus, dėl arešto turtui panaikinimo, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies arba žemės sklypo buvimo vietos teismui.

Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti, prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Ieškiniai pervežėjams, kylantys iš krovinių, keleivių ar bagažo pervežimo sutarčių, pareiškiami pagal transporto organizacijos, kuriai buvo nustatytąja tvarka pareikšta pretenzija, valdybos buveinę.

140 straipsnisSutartinis teismingumas

Šalys gali, tarpusavio susitarimu, pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

Šio Kodekso 139 straipsnyje nustatytas teismingumas negali būti pakeičiamas šalių susitarimu.

141 straipsnisKelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę, ieškovo pasirinkimu.

Priešieškinis, nepriklausomai nuo jo teismingumo, pareiškiamas tos vietos teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys.

Civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas arba nebuvo išspręstas baudžiamosios bylos procese, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

142 straipsnisTeismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

Bylą, priimtą savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, teismas turi išspręsti iš esmės, nors paskiau ji pasidarytų teisminga kitam teismui.

Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1)jeigu pripažįsta, kad ta byla bus greičiau ir teisingai išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai imant, pagal daugumos įrodymų buvimo vietą;
2)jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;
3)jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, juos pakeisti kitais tame teisme negalima;
4)jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta šio teismo žinion, pažeidžiant teismingumo taisykles.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais byla iš vieno teismo perduodama kitam teismui, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

143 straipsnisBylos perdavimas iš vieno liaudies teismo kitam

Atskirais atvejais, siekdamas, kad byla būtų kuo greičiausiai ir teisingai išnagrinėta, taip pat kad būtų kuo labiausiai užtikrintas auklėjamasis teisminio.; nagrinėjimo:, vaidmuo, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas gali, prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje, perduoti ją iš Lietuvos TSR teismo, kuriam ji teisminga, kitam Lietuvos TSR teismui.

144 straipsnisGinčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 139, 140 ir 142 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie, ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

145 straipsnisBylos perdavimas iš vienos sąjunginės respublikos teismo kitos sąjunginės respublikos teismui

Byla perduodama iš Lietuvos TSR teismo kitos sąjunginės respublikos teismui arba iš kitos sąjunginės respublikos teismo Lietuvos TSR teismui sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindų 43 straipsniu, remiantis teismo nutartimi, pasibaigus terminui šiai nutarčiai apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu paduotas skundas arba protestas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

Jeigu tarp Lietuvos TSR teismo ir kitos sąjunginės respublikos teismo kyla ginčas dėl bylos nagrinėjimo vietos, klausimą sprendžia TSRS Aukščiausiasis Teismas.

Vienuoliktasis skirsnis Ieškinio pareiškimas

146 straipsnisIeškininio pareiškimo forma ir turinys

Ieškininis pareiškimas paduodamas teismui raštu. Ieškininiame pareiškime turi būti nurodoma:

1)teismo, kuriam pareiškimas paduodamas, pavadinimas;
2)ieškovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu ieškovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
3)atsakovo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta arba, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, jo organo buveinė;
4)ieškinio kaina, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
5)aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta;
6)ieškovo reikalavimas;
7)pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų sąrašas.

Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo Įgalinimus.

147 straipsnisIeškininio pareiškimo, kurį paduoda prokuroras kitų asmenų teisėms ir interesams ginti, turinys

Ieškininiame pareiškime, prokuroro paduodamame kito asmens teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti, be žinių, išvardytų šio Kodekso 146 straipsnyje, turi būti nurodoma:

1)pareiškiančio ieškinį prokuratūros organo pavadinimas;
2)asmens, kurio teisėms ir įstatymo saugomiems interesams ginti pareiškiamas ieškinys, pavadinimas ir adresas;
3)pasirėmimas įstatymais, kuriais pagrindžiamas ieškininis reikalavimas.

148 straipsnisIeškininio pareiškimo nuorašai

Ieškininis pareiškimas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra atsakovų. Teisėjas gali, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, įpareigoti asmenį, paduodantį ieškininį pareiškimą, pateikti taip pat ir tiek pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų nuorašų, kiek yra atsakovų.

149 straipsnisKelių ieškininių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškininiame pareiškime kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

Teisėjas, priimantis ieškininį pareiškimą, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinini pareiškimą teisėjas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

Teisėjas, nustatęs, kad šio teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams ar pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas Į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu, taip sujungus, bus greičiau ir teisingai . išnagrinėti ginčai.

150 straipsnisCivilinių bylų pareiškimų priėmimas

Civilinės bylos pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas sprendžia vienasmeniškai. Teisėjas atsisako priimti pareiškimą:

1)jeigu pareiškimas nenagrinėtinas teismo organuose;
2)jeigu ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos;
3)jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
4)jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
5)jeigu yra draugiškojo teismo sprendimas, priimtas jo kompetencijos ribose, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
6)jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui;
7)jeigu byla neteisminga tam teismui;
8)jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo;
9)jeigu pareiškimą ieškovo vardu paduoda neįgalintas vesti bylą asmuo.

Teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teisėjas privalo nurodyti, į kurį organą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nežinybinga teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą. Teisėjo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, nuorašas įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui kartu su jo paduotu ieškininiu pareiškimu.

Teisėjo atsisakymas priimti pareiškimą šio straipsnio 2, 7, 8 ir 9 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tos pačios bylos pareiškimu, jeigu yra pašalintas buvęs pažeidimas. Dėl teisėjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

151 straipsnisIeškininiam pareiškimui eigos nedavimas

Teisėjas, nustatęs, kad ieškininis pareiškimas paduotas, nesilaikant šio Kodekso 146–148 straipsniuose išdėstytų reikalavimų arba neapmokėjus valstybinio mokesčio, priima nutartį neduoti pareiškimui eigos. Apie tai teisėjas praneša ieškovui ir nustato jam terminą trukumams pašalinti arba valstybiniam mokesčiui sumokėti.

Jeigu ieškovas sutinkamai su teisėjo nurodymais ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumoka valstybinį mokesti, ieškininis pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotų ir grąžinamas ieškovui.

152 straipsnisPriešieškinio pareiškimas

Atsakovas turi teisę, iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.

153 straipsnisSąlygos, kuriomis teismas priima priešieškinį

Teismas arba teisėjas priima priešieškinį:

1)jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;
2)jeigu, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar dalinai nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;
3)jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir, juos kartu nagrinėjant, bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

154 straipsnisPriešieškinio pareiškimo taisyklės

Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti.

Dvyliktasis skirsnis Ieškinio užtikrinimas

155 straipsnisPagrindas ieškiniui užtikrinti

Teismas arba teisėjas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos padėtyje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

156 straipsnisIeškinio užtikrinimo priemonės

Ieškinio užtikrinimo priemonės gali būti:

1)turto ar pinigų sumų, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ar pas kitus asmenis, areštavimas;
2)uždraudimas atsakovui atlikinėti tam tikrus veiksmus;
3)uždraudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti jam kitokias prievoles;
4)turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
5)išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą, skolininko ginčijamą ieškinine tvarka, sustabdymas, jeigu taip ginčyti leidžia įstatymas.

Jeigu ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos, taip pat jeigu ieškinys yra dėl.alimentų išieškojimo, tai (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) gali būti areštuojami atsakovo indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke. Piliečių indėliai valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS Valstybiniame banke gali būti areštuojami, taip pat pareiškus ieškinius dėl indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas, padalijimo.

Teismas gali panaudoti kelias ieškinio užtikrinimo rūšis, tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio kainą.

Dėl ieškinio užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.

157 straipsnisAtsakomybė už ieškinio užtikrinimo priemonių pažeidimą

Jeigu pažeidžiami uždraudimai, nurodyti šio Kodekso 156 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų ašmenų nuostolius, padarytus teismo nutarties užtikrinti ieškinį neįvykdymu.

158 straipsnisVienos ieškinio užtikrinimo rūšies pakeitimas kita

Teismas arba teisėjas gali, vienos iš šalių pareiškimu, atsižvelgdamas į antrosios šalies nuomonę, pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo rūšį kita.

Jeigu užtikrintas ieškinys dėl pinigų sumos išieškojimo, atsakovas turi teisę vietoj nustatytojo užtikrinimo įnešti Į teismo depozitinę sąskaitą ieškomąją sumą.

159 straipsnisAtsakovo nuostolių, galimų dėl ieškinio užtikrinimo, atlyginimo užtikrinimas

Teismas arba teisėjas, užtikrindamas ieškinį, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių kilti ryšium su ieškinio užtikrinimu, atlyginimo užtikrinimą.

Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu panaudotos ieškinio užtikrinimo priemonės.

160 straipsnisPareiškimo dėl ieškinio užtikrinimo išnagrinėjimas

Pareiškimą dėl ieškinio užtikrinimo teisėjas arba teismas išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną po jo gavimo, nepranešdami atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

161 straipsnisIeškinio užtikrinimo panaikinimas

Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir prokuroro pareiškimu ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu.

Ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau tų asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimą.

Jeigu ieškinys atmestas, tai jo užtikrinimo priemonės; kurių yra imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau teismas gali kartu su sprendimu arba po jo priėmimo priimti nutartį panaikinti ieškinio užtikrinimą.

162 straipsnisNutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais apskundimas ir užprotestavimas

Dėl visų teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.

Jeigu nutartis užtikrinti ieškinį buvo priimta, nepranešus asmeniui, kuris duoda skundą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie tą nutartį.

Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties užtikrinti ieškinį padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Atskirojo skundo ar atskirojo protesto dėl nutarties panaikinti ieškinio užtikrinimą arba pakeisti vieną užtikrinimo priemonę kita padavimas sustabdo tos nutarties vykdymą.

163 straipsnisNutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais Įvykdymas

Teismo nutartis užtikrinti ieškinį skubiai vykdoma.

Nutartis pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo priemonę kita arba panaikinti ieškinio užtikrinimą vykdoma, pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti arba užprotestuoti, o jeigu skundas arba protestas paduotas,– priėmus nutartį atmesti skundą arba protestą.

Siame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Tryliktasis skirsnis Civilinių bylų paruosimas teisminiam nagrinėjimui

164 straipsnisTeisėjo veiksmai, paruošiant bylą teisminiam nagrinėjimui

Priėmęs pareiškimą, teisėjas paruošia bylą teisminiam nagrinėjimui, siekdamas užtikrinti, kad byla būtų laiku ir teisingai išspręsta.

Teisėjas atlieka vienasmeniškai šiuos veiksmus:

1)reikiamais atvejais apklausia ieškovą apie ieškininių reikalavimų esmę, išsiaiškina iš jo galimus atsakovo atsikirtimus, pasiūlo, jeigu tai reikalinga, pateikti papildomus Įrodymus, išaiškina ieškovui procesines jo teises ir pareigas;
2)reikiamais atvejais šaukia atsakovą, apklausia ji apie bylos aplinkybes, išsiaiškina, kokius jis turi atsikirtimus ieškiniui ir kokiais įrodymais tie atsikirtimai gali būti patvirtinti, o itin sudėtingose bylose pasiūlo atsakovui pateikti dėl bylos paaiškinimus raštu, išaiškina atsakovui procesines jo teises ir pareigas, išaiškina šalių susitaikymo galimumus;
3)išsprendžia klausimą dėl bendraatsakovių ir trečiųjų asmenų patraukimo ar įstojimo Į bylą, išaiškina bendraieškovių įstojimo Į bylą klausimą ir apklausia tuos asmenis sutinkamai su šio straipsnio 1 ir 2 punktais;
4)išsprendžia klausimą dėl prokuroro dalyvavimo byloje ir dėl atitinkamo valstybinio valdymo organo įtraukimo dalyvauti byloje;
5)tais atvejais, kai bylos baigtimi suinteresuotas valstybinio valdymo organas, profesinė sąjunga, valstybinė Įstaiga, įmonė, kolūkis bei kitokia kooperatinė ar visuomeninė organizacija arba pilietis, neįtraukti dalyvauti byloje, teismas praneša jiems apie vykstančią bylą ir apie jos nagrinėjimo laiką;
6)išsprendžia klausimą dėl leidimo visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvų atstovams dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
7)išsprendžia klausimą dėl liudytojų šaukimo į teismą, taip pat, esant reikalui,– dėl jų apklausinio šio Kodekso 72 straipsnyje nustatyta tvarka;
8)išreikalauja iš valstybinių įstaigų, įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių rašytinius ir daiktinius įrodymus arba duoda dalyvaujantiems byloje asmenims liudijimus tiems įrodymams gauti, kad jie būtų pateikti teismui;
9)atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, išsprendžia klausimą dėl ekspertizės darymo arba reikiamais atvejais dėl atitinkamų specialistų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, įtraukimo;
10)neatidėliotinais atvejais, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apžiūrą;
11)pasiunčia kitiems teismams teisminius pavedimus;
12)reikiamais atvejais išaiškina šalims galimumą kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes;
13)atlieka kitus bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus, kuriuos sutinkamai su šiuo Kodeksu teisėjas turi teisę atlikti vienasmeniškai.

165 straipsnisNutartis atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus

Nutartį atlikti bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus teisėjas priima vienasmeniškai, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims.

166 straipsnisBylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje

Teisėjas, laikydamas bylą pakankamai paruošta, priima nutarti skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Keturioliktasis skirsnis Teisminis nagrinėjimas

167 straipsnisTeismo posėdis

Civilinė byla nagrinėjama teismo posėdyje, būtinai pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

168 straipsnisTeisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas, nepertraukiamumas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais Įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios.

Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta be pertraukos, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas, teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.

169 straipsnisVisuomenės dalyvavimas teisminiame nagrinėjime

Nesančių bylos šalimi visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovams teismo nutartimi gali būti leidžiama dalyvauti teisminiame nagrinėjime išdėstyti teismui įgaliojusių juos organizacijų arba kolektyvų nuomonei dėl teismo nagrinėjamos bylos.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, būti visuose teismo posėdžiuose, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, dalyvauti teisminiuose ginčuose.

Visuomeninių organizacijų ir darbo žmonių kolektyvų atstovų įgalinimai patvirtinami išrašais iš visuomeninės organizacijos arba kolektyvo visuotinio susirinkimo ar renkamojo organo nutarimo, priimto ryšium su teismo nagrinėjama byla.

170 straipsnisPirmininkaujantysis teismo posėdyje

Rajono (miesto) liaudies teismo posėdyje pirmininkauja liaudies teisėjas, o Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos posėdyje – Teismo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas ar teismo narys.

Pirmininkaujantysis vadovauja teismo posėdžiui, užtikrindamas, kad būtų pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškintos visos bylos aplinkybės, šalių teisės ir pareigos, šalindamas iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjamąja byla, ir imasi priemonių auklėjamajam teismo proceso poveikiui užtikrinti.

Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų prieštarauja pirmininkaujančiojo veiksmams, tie prieštaravimai įrašomi Į teismo posėdžio protokolą, ir klausimą išsprendžia visa teismo sudėtis.

Pirmininkaujantysis imasi reikiamų priemonių tinkamai tvarkai teismo posėdyje užtikrinti.

171 straipsnisTeismo posėdžio tvarka

Teisėjams Įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Visi esantieji teismo posėdžio salėje atsistoja, paskui, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas, pirmininkaujantysis gali leisti jam duoti parodymus ar paaiškinimus sėdomis.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teismo posėdžio salėje piliečiai privalo neprieštaraudami klausyti pirmininkaujančiojo patvarkymų dėl nustatytosios teismo posėdžio tvarkos laikymosi.

172 straipsnisPriemonės, kurių imamasi teismo posėdžio tvarkos pažeidėjų atžvilgiu

Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia tvarką, pirmininkaujantysis teismo vardu įspėja.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso ieškovas, atsakovas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi kiekvienas iš jų gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės atskirų teismo veiksmų laikui arba teismas atideda bylos nagrinėjimą. Asmeniui, kuris buvo pašalintas atskirų teismo veiksmų laikui, grižus į teismo posėdžio salę, pirmininkaujantysis supažindina jį su teismo veiksmais, atliktais, jam nesant.

Tuo atveju, kai pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso prokuroras, advokatas arba visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovas, pirmininkaujantysis juos įspėja. Jeigu šie asmenys ir toliau neklauso pirmininkaujančiojo patvarkymų, teismo nutartimi bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas, jeigu negalima be žalos bylai pakeisti to asmens kitu. Kartu teismas apie tai praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui, advokatų kolegijos prezidiumui arba reikiamai visuomeninei organizacijai ar darbo žmonių kolektyvui.

Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jis gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės. Jeigu iš teismo posėdžio salės pašalinamas vertėjas, būti vertėju kviečiamas kitas asmuo.

Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie pirmininkaujančiojo patvarkymu gali būti pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teismas taip pat turi teisę skirti šiems asmenims iki 10 rublių baudą.

173 straipsnisTeismo posėdžio atidarymas

Paskirtu laiku pirmininkaujantysis atidaro teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla turi būti nagrinėjama.

174 straipsnisSauktųjų byloje asmenų atvykimo patikrinimas

Teismo posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktųjų toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiesiems ir kokios yra žinios apie jų neatvykimo priežastis.

Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų Įgalinimus.

175 straipsnisVertėjui jo pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus, pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas,– paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų dokumentų turinį, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą.

Vertėjas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį už žinomai neteisingą išvertimą. Tuo reikalu iš vertėjo paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Jeigu vertėjas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda.

176 straipsnisLiudytojų pašalinimas iš teismo posėdžio salės

Atvykusieji liudytojai, prieš pradedant jų apklausą, pašalinami iš teismo posėdžio salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teisino apklausti liudytojai nesusižinotų teismo patalpoje su neapklaustaisiais liudytojais.

177 straipsnisTeismo sudėties paskelbimas ir nušalinimo teisės išaiškinimas

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas stoja prokuroru, visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvo atstovu, ekspertu, vertėju, teismo posėdžio sekretoriumi, ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisę pareikšti nušalinimus.

Nušalinimo pagrindus, tvarką, kuria išsprendžiamas pareikštas nušalinimas, ir tokių pareiškimų patenkinimo pasekmes nustato šio Kodekso 18–25 straipsniai.

178 straipsnisDalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims procesines jų teises ir pareigas, taip pat atitinkamais atvejais išaiškina šalims jų teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo į trečiųjų teismą ar draugiškąjį teismą ir tokio procesinio veiksmo pasekmes.

179 straipsnisEkspertui jo teisių ir pareigų išaiškinimas

Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo Kodekso 190 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tuo reikalu iš eksperto paimamas atitinkamas rašytinis pasižadėjimas.

Jeigu ekspertas be svarbių priežasčių neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam gali būti nagrinėjančio bylą teismo nutartimi skiriama iki 10 rublių bauda.

180 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas

Pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus. Pa reiškusis prašymą asmuo privalo nurodyti, kurioms aplinkybėms nustatyti reikia šaukti papildomus liudytojus bei ekspertus ir išreikalauti naujus įrodymus.

Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimis, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados.

Jeigu teismas prašymą atmeta, tat neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos.

181 straipsnisŠalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet iš jo negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jam nesant, teismas nagrinėja bylą, jam nesant, jeigu pripažįsta tai esant galima. Kai pakartotinai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą, jam nesant, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės.

Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, negavęs šaukimo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, gavęs šaukimą, jeigu nėra žinių apie jo neatvykimo priežastis arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama, jam nesant, o jeigu teismas pripažįsta jo dalyvavimą esant būtiną, bylos nagrinėjimas atidedamas. Jeigu atsakovas pakartotinai neatvyksta be svarbių priežasčių, byla nagrinėjama, jam nesant.

Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ieškovas ir atsakovas, jeigu nė iš vieno jų negauta pareiškimo nagrinėti bylą, jiems nesant, teismas atideda bylos nagrinėjimą; kai šalys be svarbių priežasčių neatvyksta, antrą kartą šaukiamos, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą.

Bylose dėl alimentų išieškojimo teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama iki 10 rublių bauda ir jis priverstinai atvesdinamas.

182 straipsnisKitų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors kitas iš dalyvaujančių byloje asmenų, išskyrus šalis, ir nėra žinių, ar šaukimai jiems Įteikti, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš šių asmenų, gavusių reikiamą pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, teismas atideda bylos nagrinėjimą. O jeigu žinių apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusioj o asmens.

Apie tai, kad neatvyko be svarbių priežasčių prokuroras ar advokatas, reikiamai painformuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas praneša atitinkamai aukštesniam prokurorui ar advokatų kolegijos prezidiumui.

183 straipsnisLiudytojų ar ekspertų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

Kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai ar ekspertai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės ir prokuroro išvados dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusiųjų liudytojų ar ekspertų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.

184 straipsnisBylos nagrinėjimo atidėjimas

Atidėti bylos nagrinėjimą leidžiama šio Kodekso numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas, arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, ir kitais reikiamais atvejais.

Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paprastai paskiria naujo teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir naujai įtraukiamiems dalyvauti procese asmenims apie naujo teismo posėdžio laiką pranešama šaukimais.

Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra visi dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklaustieji liudytojai paprastai iš naujo nebešaukiami; tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į naują teismo posėdį.

Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžios.

185 straipsnisBylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimas

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas pirmininkaujančiojo ar liaudies tarėjo pranešimu apie bylą. Po to pirmininkaujantysis paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus ir ar nenori šalys baigti bylą taikos sutartimi.

186 straipsnisIeškovo atsisakymas nuo ieškinio, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutartis

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo nuo ieškinio pasekmes. Rašytinis ieškovo pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo ieškinio, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukia bylą.

Atsakovas gali ieškinį pripažinti. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu visos bylos aplinkybės išaiškintos, teismas gali, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nutarti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Salys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė taikos sutartį, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Jeigu teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį.

187 straipsnisDalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Teismas išklauso ieškovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, atsakovo ir dalyvaujančio jo pusėje trečiojo asmens, taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų. Prokuroras, taip pat valstybinio valdymo organų, profesinių sąjungų, valstybinių įstaigų, Įmonių, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų įgaliotiniai ir atskiri piliečiai, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi jų interesai, duoda paaiškinimus pirmieji.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti vienas kitam klausimus. Kiekvienai šaliai turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kitos šalies pareiškimo bei prašymo.

Pirmininkaujantysis balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus šio Kodekso 93 ir 97 straipsniuose nustatyta tvarka.

188 straipsnisĮrodymų tyrimo tvarkos nustatymas

Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, teismas nustato liudytojų bei ekspertų apklausos ir įrodymų tyrimo tvarką, atsižvelgdamas į šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

189 straipsnisLiudytojų šaukimas į posėdžio salę ir jų apklausa

Liudytojai, dar nedavę parodymų, negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į posėdžio salę ir apklausiamas skyrium. Apklaustasis liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustiesiems liudytojams prašant, teismas gali leisti jiems pasišalinti iš teismo posėdžio salės, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės.

Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, baigus jo apklausą, pašalinamas iš teismo posėdžio salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta esant reikalinga, kad tas liudytojas būtų posėdžio salėje.

190 straipsnisLiudytojo įspėjimas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus

Prieš liudytojui duodant parodymus, pirmininkaujantysis nustato jo asmens tapatybę, išaiškina jo pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam byloje žinoma, ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas rašytinis tokio turinio pasižadėjimas: „Aš (liudytojo pavardė, vardas, tėvavardis), pasižadu duoti teismui parodymus apie visa, kas man žinoma byloje, kurioje esu pašauktas liudytoju. Man išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus atsakau baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 189 ir 190 straipsnius“.

Rašytinis liudytojo pasižadėjimas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo.

Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus.

191 straipsnisLiudytojų apklausos tvarka

Pirmininkaujantysis išaiškina liudytojo santykius su dalyvaujančiais byloje asmenimis ir pasiūlo liudytojui, kad jis praneštų teismui visa, ką pats žino byloje, vengdamas dėstyti žinias, kurių šaltinio jis negali nurodyti. Po to liudytojui gali būti duodami klausimai. Pirmininkaujantysis šalina tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.

Pirmoji duoda klausimus ta šalis, kurios pareiškimu liudytojas pašauktas, o paskiau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, pašauktam teismo iniciatyva, pirmasis duoda klausimus ieškovas Teisėjai turi teisę duoti liudytojui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

192 straipsnisLiudytojo apklausimas antrą kartą

Esant reikalui, teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, apklausti liudytoją antrą kartą tame pačiame ar sekančiame posėdyje, taip pat suvesti liudytojus akistaton, siekdamas išaiškinti jų parodymuose esančius prieštaravimus.

193 straipsnisLiudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai liečia kokius nors skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus, pirmininkaujančiojo ar dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimu, jis turi pateikti jiems susipažinti.

Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius duotąjį parodymą. Šie dokumentai pateikiami teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismo nutartimi gali būti prijungiami prie bylos.

194 straipsnisNepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai

Apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų amžiaus, o teismo nuožiūra, – ir apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip aštuoniolikos metų amžiaus, šaukiamas pedagogas arba artimi liudytojui asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai), jeigu jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Pirmininkaujančiajam leidus, šie asmenys gali duoti liudytojui klausimus.

Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į posėdžio salę, jam turi būti pranešamas nepilnamečio liudytojo parodymas ir suteikiamas galimumas duoti šiam liudytojui klausimus.

195 straipsnisLiudytojų atleidimas nuo apklausos

Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai išaiškintos, tai, visų dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos visus atvykusius liudytojus ar jų dalį.

196 straipsnisLiudytojų parodymų perskaitymas

Liudytojų parodymai, surinkti šio Kodekso 72, 93, 99 ir 184 straipsniuose numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje.

197 straipsnisRašytinių įrodymų tyrimas

Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 75, 77 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais– taip pat ekspertams ir liudytojams.

Apžiūrėtų teismo posėdyje rašytinių įrodymų turinys reikiamais atvejais Įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to šie rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims.

Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus.

198 straipsnisAsmeninio piliečių susirašinėjimo perskaitymas

Siekiant apsaugoti susirašinėjimo paslaptį, asmeninis piliečių susirašinėjimas viešame teismo posėdyje balsu perskaitomas, tik sutikus asmenims, tarp kurių vyko tas susirašinėjimas. Priešingu atveju toks susirašinėjimas gali būti teismo nutartimi balsu perskaitomas ir ištiriamas neviešame teismo posėdyje.

199 straipsnisPareiškimas apie dokumento suklastojimą

Jeigu pareiškiama, kad esantis byloje dokumentas yra suklastotas, tai pateikusis tą dokumentą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti jo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą, remiantis kitais įrodymais.

Jeigu, reikalaujant asmeniui, pateikusiam dokumentą, dėl kurio suklastojimo yra pareiškimas, šis dokumentas lieka byloje kaip įrodymas, tai teismas gali įpareigoti asmenį, pareiškusį, kad dokumentas suklastotas, nustatytu terminu pateikti dokumento suklastojimo įrodymus.

Patikrinti pareiškimui, kad dokumentas yra suklastotas, teismas taip pat gali skirti ekspertizę arija išreikalauti kitokius įrodymus.

Jeigu teismas prieina išvadą, kad dokumentas suklastotas, jis nelaiko to dokumento įrodymu ir reikiamais atvejais arba iškelia baudžiamąją bylą, arba perduoda medžiagą pateikusio teismui suklastotą dokumentą asmens darbo, mokymosi ar gyvenamosios vietos visuomeninei organizacijai arba draugiškajam teismui, kad šio asmens atžvilgiu būtų imtasi visuomeninio poveikio priemonių.

200 straipsnisDaiktinių įrodymų tylimas

Daiktinius įrodymus apžiūri teismas; jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais – ekspertams ir liudytojams.

Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūrėjimu. Tie pareiškimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą.

Daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, surašyti šio Kodekso 93. 97, 99 straipsniuose ir 164 straipsnio 10 punkte numatyta tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali duoti paaiškinimus.

201 straipsnisVietos apžiūra

Daiktiniai ir rašytiniai įrodymai, kurių negalima pristatyti į teismą, apžiūrimi ir ištiriami jų buvimo vietoje. Be to, reikiamais atvejais teismas gali taip pat padaryti vietos apžiūrą, siekdamas betarpiškai ištirti tikrąsias bylos aplinkybes. Dėl vietos apžiūros darymo teismas priima nutartį.

Vietos apžiūrą daro visa teismo sudėtis, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie apžiūros laiką ir vietą, o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus, taip pat atitinkamus specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi. Dalyvaujančio byloje asmens, kuriam pranešta apie vietos apžiūros darymą, neatvykimas nekliudo daryti apžiūrą.

Atvykus į apžiūros vietą, teismas pradeda apžiūrą. Darant apžiūrą, dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat liudytojams gali būti duodami klausimai ryšium su apžiūra. Dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat liudytojai, ekspertai ir specialistai turi teisę, darant apžiūrą, atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes.

Apie vietos apžiūrą ir, ją darant, atliktus veiksmus surašomas protokolas, kurį pasirašo visa teismo sudėtis ir dalyvaujantys byloje asmenys. Prie protokolo pridedami visi, darant apžiūrą, sudaryti ar sutikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų apyrašu.

202 straipsnisEkspertų apklausa

Ekspertizės aktas balsu perskaitomas teismo posėdyje. Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas Į teismo posėdžio protokolą.

Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti duodami klausimai. Pirmasis duoda klausimus tas asmuo, kurio pareiškimu paskirta ekspertizė, o po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas.

Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

Skaityti toliau ↓

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.