Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Įtariamojo teisės: apklausa, gynėjas, sulaikymas ir skundai

Įtariamuoju asmuo tampa tada, kai yra sulaikomas įtariant, kad padarė nusikalstamą veiką, arba kai apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas (Baudžiamojo proceso kodekso, toliau – BPK, 21 straipsnis). Dažniausiai tai prasideda šaukimu į policiją „pateikti paaiškinimų“ arba pranešimu apie įtarimą po kratos ar sulaikymo. Nuo šio momento asmuo yra ikiteisminio tyrimo dalyvis ir turi konkrečių teisių, kurių pareigūnai negali apeiti.

Svarbiausios iš jų – žinoti, kuo esate įtariamas, turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos, neduoti parodymų prieš save, naudotis vertėju, susipažinti su bylos medžiaga ir skųsti tyrėjo, prokuroro ar teisėjo sprendimus (BPK 21 ir 44 straipsniai). Įtariamasis laikomas nekaltu, kol kaltė neįrodyta ir nepripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Šiame vadove nuosekliai aprašyta, kaip elgtis gavus šaukimą ar būnant sulaikytam, kada gynėjas yra privalomas ir kada jį apmoka valstybė, kaip vyksta apklausa ir ką daryti su protokolu, kokios kardomosios priemonės gali būti paskirtos ir kokie jų terminai, kaip skųsti suėmimą ir kitus sprendimus bei kaip baigiasi ikiteisminis tyrimas. Vadovas skirtas ir patiems įtariamiesiems, ir jų artimiesiems.

Baudžiamasis procesas · įtariamojo teisės

Svarbiausi faktai

Terminas
Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas; per tą laiką asmuo arba paleidžiamas, arba pristatomas teisėjui spręsti dėl suėmimo (BPK 140 straipsnis).
Teisės sritis
Baudžiamasis procesas · įtariamojo teisės
Žingsniai
Atnaujinta
2026-11-16

Terminas

Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas; per tą laiką asmuo arba paleidžiamas, arba pristatomas teisėjui spręsti dėl suėmimo (BPK 140 straipsnis).

Suėmimas iš karto skiriamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams, ikiteisminio tyrimo metu bendrai – iki šešių mėnesių, o ypač sudėtingose bylose apygardos teismas gali jį pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 18 mėnesių (nepilnamečiams – iki 12 mėnesių) (BPK 127 straipsnis). Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo galima paduoti aukštesniajam teismui per 20 dienų nuo nutarties priėmimo, o teisėjas jį išnagrinėja per 7 dienas (BPK 130 straipsnis). Prokuroro atsisakymą leisti susipažinti su medžiaga ar atlikti prašomus veiksmus galima skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas (BPK 178 ir 181 straipsniai). Jei per šešis mėnesius po pirmosios apklausos tyrimas nebaigtas, galima skųstis dėl jo vilkinimo (BPK 215 straipsnis). Pasirinktam gynėjui negalint atvykti į pirmąją apklausą per 6 valandas, galima pasikviesti kitą (BPK 50 straipsnis).

Ką daryti

  1. Supraskite, kokiu statusu esate kviečiamas. Šaukime nurodoma, kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir kada atvykti ir kokios neatvykimo pasekmės. Liudytojas privalo duoti teisingus parodymus, o įtariamasis – ne: jam duoti parodymus yra teisė, o ne pareiga (BPK 21 straipsnio 3 dalis). Jei pareigūnas „pasikalbėti“ pakviečia kaip liudytoją, bet klausinėja apie jūsų pačių galimai neteisėtus veiksmus, turite teisę paprašyti išaiškinti, ar esate įtariamas, ir neatsakinėti į klausimus, kuriais galėtumėte save apkaltinti.

    Į šaukimą reaguokite: neatvykus be svarbios priežasties gali būti taikomas atvesdinimas ar kitos procesinės pasekmės. Jei negalite atvykti, iš anksto praneškite tyrėjui ir pateikite priežastį patvirtinantį dokumentą. Prieš eidami susisiekite su advokatu.

  2. Pasirūpinkite gynėju nuo pat pradžių. Pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos ir sudaryti galimybę ja pasinaudoti; prašymas ar atsisakymas fiksuojamas protokole (BPK 50 straipsnis). Galite pasirinkti advokatą patys arba paprašyti, kad gynėjo dalyvavimą užtikrintų tyrėjas. Jei pasirinktas gynėjas negali atvykti per šešias valandas, siūloma pasikviesti kitą.

    Gynėjas būtinas, be kita ko, kai įtariamasis nepilnametis, nemoka proceso kalbos, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali gintis pats, yra suimtas arba gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 straipsnis). Tokiais atvejais valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gaunate neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 punktas ir 21 straipsnis). Kitais atvejais prašymą teikite Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – ji įvertins jūsų turtą ir pajamas.

  3. Pasiruoškite apklausai ir pasinaudokite teise tylėti. Niekas negali būti verčiamas duoti parodymų prieš save ar savo šeimos narius (Konstitucijos 31 straipsnis). Apklausos pradžioje įtariamojo klausiama, ar jis prisipažįsta, po to siūloma papasakoti apie įtarimo esmę, o tik tada užduodami klausimai (BPK 188 straipsnis). Prieš apklausą reikalaukite pasimatymo su gynėju be pašalinių asmenų ir aiškiai paklauskite, kuo tiksliai esate įtariamas.

    Nemokantys lietuvių kalbos turi teisę nemokamai naudotis vertėju, o įteikiami procesiniai dokumentai turi būti išversti į jiems suprantamą kalbą (BPK 8 straipsnis, 44 straipsnio 7 dalis). Parodymų atsisakymas negali būti laikomas kaltės įrodymu, tačiau išsamūs, nuoseklūs ir dokumentais pagrįsti paaiškinimai kartais leidžia tyrimą nutraukti greičiau. Sprendimą, kalbėti ar tylėti, priimkite su gynėju, o ne spaudžiami pareigūnų.

  4. Atidžiai perskaitykite protokolą prieš pasirašydami. Įtariamojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui (BPK 188 straipsnio 4 dalis). Protokolą pasirašo visi tyrimo veiksme dalyvavę asmenys; pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti aptarti, o atsisakymas pasirašyti pažymimas protokole (BPK 179 straipsnis).

    Jei užrašyta ne tai, ką sakėte, arba praleista svarbi aplinkybė, reikalaukite pataisyti ir įrašyti savo pastabas – tai jūsų teisė, o ne malonė. Nepasirašinėkite tuščių lapų ar teksto, kurio nesuprantate. Jei apklausa buvo filmuojama ar įrašoma, galite prašyti, kad įrašas būtų pridėtas prie protokolo. Neteisingai užfiksuoti parodymai vėliau bus naudojami teisme, o jų paneigimas tampa daug sunkesnis.

  5. Žinokite savo teises sulaikymo metu. Pareigūnas ar prokuroras gali laikinai sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, jei manoma, kad jis gali pabėgti, nenustatyta jo tapatybė arba yra suėmimo pagrindų; sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas (BPK 140 straipsnis). Apie sulaikymą nedelsiant pranešama vienam iš šeimos narių ar artimųjų giminaičių.

    Kiekvienam sulaikytajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pasakyta, dėl ko jis sulaikomas, ir jis turi teisę kreiptis į teismą, jei mano, kad sulaikytas neteisingai (BPK 44 straipsnio 2–3 dalys). Nepagrįstai sulaikytas ar suimtas asmuo turi teisę į žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 4 dalis); tokiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Neprieštaraukite fiziškai – pažeidimus fiksuokite ir skųskite per gynėją.

  6. Įvertinkite paskirtą kardomąją priemonę ir jos terminus. Kardomosios priemonės skiriamos, kad būtų užtikrintas įtariamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas tyrimas (BPK 119 straipsnis). Jos yra: suėmimas, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 120 straipsnis). Lengvesnes skiria prokuroras, suėmimą ir namų areštą – ikiteisminio tyrimo teisėjas, prieš tai įtariamąjį apklausus (BPK 123, 132 ir 188 straipsniai).

    Suėmimas iš karto skiriamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams; pratęsti galima iki šešių mėnesių, o ypač sudėtingose bylose – iki 18 mėnesių (BPK 127 straipsnis). Skundą dėl suėmimo paduokite per suėmimą paskyrusį teismą aukštesniajam teismui per 20 dienų (BPK 130 straipsnis). Griežtai laikykitės sąlygų: pažeidus pasižadėjimą neišvykti ar registracijos tvarką, gali būti paskirta griežtesnė priemonė (BPK 136 straipsnio 3 dalis).

  7. Susipažinkite su medžiaga ir teikite prašymus. Įtariamasis ir jo gynėjas bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu turi teisę susipažinti su tyrimo duomenimis; prašymas teikiamas prokurorui (BPK 181 straipsnis). Prokuroras gali laikinai neleisti susipažinti su dalimi duomenų, jei tai pakenktų tyrimui, bet turi surašyti nutarimą, kurį per 7 dienas galima skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; teisėjas jį išnagrinėja per 3 dienas. Kai tyrimas baigtas ir rašomas kaltinamasis aktas, riboti susipažinimo nebegalima.

    Galite raštu prašyti atlikti konkrečius veiksmus: apklausti liudytojus, išreikalauti vaizdo įrašus, skirti ekspertizę, atlikti akistatą. Atsisakymą prokuroras įformina nutarimu, kurį taip pat galima per 7 dienas skųsti teisėjui (BPK 178 straipsnis). Gynybos įrodymus – sąskaitas, susirašinėjimą, alibi liudytojų kontaktus – pateikite raštu, kad jie liktų byloje.

  8. Skųskite neteisėtus veiksmus ir sekite tyrimo pabaigą. Tyrėjo veiksmus ir nutarimus skundžiate jį kontroliuojančiam prokurorui, prokuroro – aukštesniajam prokurorui, o atsisakymą patenkinti skundą – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 62–63 straipsniai); skundas nagrinėjamas per 5 dienas (BPK 64 straipsnis). Jei per šešis mėnesius po pirmosios apklausos tyrimas nebaigiamas, galite skųstis teisėjui dėl vilkinimo, ir jis gali nustatyti terminą tyrimui užbaigti (BPK 176 ir 215 straipsniai).

    Tyrimas baigiasi nutraukimu, pavyzdžiui, kai nesurenkama pakankamai duomenų apie kaltę (BPK 212 straipsnis), arba kaltinamuoju aktu ir bylos perdavimu teismui (BPK 218 straipsnis); smulkesnėse bylose prokuroras gali siūlyti baudžiamąjį įsakymą. Dėl nesunkių nusikaltimų įtariamasis, prisipažinęs, atlyginęs žalą ir susitaikęs su nukentėjusiuoju, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

8
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei įgyvendinimo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina naują Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką, reguliuodamas…

Dažni klausimai

10
Ar įtariamasis privalo duoti parodymus?

Ne. Pagal BPK 21 straipsnį duoti parodymus įtariamajam yra teisė, o ne pareiga, o Konstitucijos 31 straipsnis draudžia versti duoti parodymus prieš save ar savo šeimos narius. Įtariamasis neprisiekia ir neatsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. Parodymų atsisakymas pats savaime nėra kaltės įrodymas, tačiau sprendimą tylėti ar kalbėti verta priimti pasitarus su gynėju.

Ką daryti gavus šaukimą į policiją kaip įtariamajam?

Perskaitykite, kur ir kada turite atvykti ir dėl kokios veikos esate šaukiamas, ir nedelsdami susisiekite su advokatu. Jei negalite atvykti, iš anksto praneškite tyrėjui ir pateikite priežastį patvirtinantį dokumentą. Į apklausą eikite su gynėju arba paprašykite jį užtikrinti vietoje. Neteikite paaiškinimų telefonu ir neatsakinėkite į klausimus, kol nežinote įtarimo esmės.

Kada advokatas įtariamajam priklauso nemokamai?

Kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal BPK 51 straipsnį – pavyzdžiui, įtariamasis nepilnametis, nemoka lietuvių kalbos, yra suimtas ar dėl negalios negali gintis pats – antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (VGTPĮ 12 straipsnio 1 punktas, 21 straipsnis). Kitais atvejais nemokamą ar iš dalies apmokamą gynėją skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi pareiškėjo turtą ir pajamas.

Kiek laiko policija gali sulaikyti žmogų?

Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas (BPK 140 straipsnis). Per šį laiką sulaikytasis turi būti paleistas arba pristatytas teisėjui, kuris sprendžia dėl suėmimo. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, o sulaikytajam jam suprantama kalba paaiškinama, dėl ko jis sulaikytas (BPK 44 straipsnis).

Kiek laiko gali trukti suėmimas ikiteisminio tyrimo metu?

Iš karto suėmimas skiriamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams, pratęsti galima iki šešių mėnesių. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo apygardos teismas gali jį pratęsti toliau, bet ikiteisminio tyrimo metu bendra trukmė negali viršyti 18 mėnesių, o nepilnamečiams – 12 mėnesių (BPK 127 straipsnis). Teismas privalo įvertinti, ar suėmimo pagrindai tebėra, ir gali jį pakeisti švelnesne priemone.

Kaip apskųsti suėmimą?

Suimtasis ar jo gynėjas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo paduoda aukštesniajam teismui per suėmimą paskyrusį teismą per 20 dienų nuo nutarties priėmimo. Aukštesniojo teismo teisėjas skundą išnagrinėja per 7 dienas posėdyje, dalyvaujant prokurorui ir gynėjui; jo nutartis galutinė (BPK 130 straipsnis). Skunde verta siūlyti švelnesnę priemonę – užstatą, namų areštą ar registravimąsi policijoje.

Ar įtariamasis gali susipažinti su bylos medžiaga?

Taip, įtariamasis ir gynėjas bet kuriuo tyrimo metu gali prašyti prokuroro leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (BPK 181 straipsnis). Prokuroras gali dalį duomenų laikinai neatskleisti, jei tai pakenktų tyrimui, bet turi surašyti nutarimą, kurį per 7 dienas galima skųsti teisėjui. Baigus tyrimą ir rašant kaltinamąjį aktą, susipažinti su visa medžiaga leidžiama be apribojimų.

Kas yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti?

Tai švelniausia kardomoji priemonė: įtariamasis raštu įsipareigoja be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios ar laikino buvimo vietos, o kartais – ir nesilankyti tam tikrose vietose ar nebendrauti su tam tikrais asmenimis (BPK 136 straipsnis). Pažeidus pasižadėjimą, gali būti paskirta griežtesnė priemonė, net suėmimas. Norėdami išvykti, iš anksto raštu prašykite prokuroro leidimo.

Kiek laiko gali trukti ikiteisminis tyrimas?

Įstatymas reikalauja tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus (BPK 176 straipsnis). Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos tyrimas nebaigtas, įtariamasis ar jo gynėjas gali skųstis ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl vilkinimo; teisėjas gali įpareigoti prokurorą per nustatytą terminą tyrimą užbaigti arba jį nutraukti (BPK 215 straipsnis).

Ar galima išvengti teismo susitaikius su nukentėjusiuoju?

Taip, jei padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus, nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Teismas gali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai įtariamasis prisipažino, atlygino ar susitarė atlyginti žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad nusikalstamų veikų nebedarys (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Recidyvistams ir neseniai taip jau atleistiems asmenims ši galimybė netaikoma.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Baudžiamojo proceso kodekso 8, 21, 22 ir 44 straipsniai (proceso kalba, įtariamojo ir kaltinamojo teisės, asmens teisių apsauga), Baudžiamojo proceso kodekso 48–51 straipsniai (gynėjo teisės, kvietimas ir paskyrimas, būtinas gynėjo dalyvavimas), Baudžiamojo proceso kodekso 119–140 straipsniai (kardomosios priemonės, suėmimo terminai ir apskundimas, laikinas sulaikymas), Baudžiamojo proceso kodekso 62–65, 176, 178, 179, 181, 188, 212, 215 ir 218 straipsniai (skundai, susipažinimas su medžiaga, apklausa, tyrimo pabaiga), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.