Pareiškimas policijai dėl nusikaltimo: kaip pateikti ir ką daryti
Pareiškimas apie nusikalstamą veiką yra dažniausias būdas pradėti baudžiamąjį procesą: pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Jį gali pateikti kiekvienas – nukentėjęs nuo vagystės, sukčiavimo internete, smurto, turto sugadinimo ar grasinimų, taip pat liudininkas ar įmonė. Pareiškimas nieko nekainuoja ir advokato nereikia.
Policija ar prokuroras, gavę pareiškimą, privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 169 ir 171 straipsniai), o atsisakyti gali tik tada, kai nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnis). Todėl nuo to, kaip aiškiai aprašysite įvykį ir kokius įrodymus pridėsite, priklauso, ar tyrimas apskritai prasidės ir kaip greitai jis judės.
Šiame vadove rasite, kur ir kaip pateikti pareiškimą (Epolicija.lt, policijos komisariatas, prokuratūra, skubiais atvejais – 112), ką į jį įrašyti, kaip tapti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, kad žalą atlygintų pats baudžiamosios bylos teismas, ir kaip apskųsti nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą arba jį nutraukti. Atskirai aptariama atsakomybė už melagingą pranešimą (Baudžiamojo kodekso 236 straipsnis).
Svarbiausi faktai
Terminas
Pareiškimą teikite kuo greičiau: vaizdo įrašai, banko operacijų pėdsakai ir sužalojimų žymės dingsta per kelias dienas ar savaites, o baudžiamosios atsakomybės senaties terminai priklauso nuo nusikaltimo sunkumo (Baudžiamojo kodekso 95 straipsnis).
Gavę pareiškimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras tyrimą pradeda tuoj pat (BPK 169, 171 straipsniai); atsisakymo nutarimo nuorašas siunčiamas pareiškėjui (BPK 168 straipsnio 3 dalis). Skundą dėl atsisakymo pradėti tyrimą ar jo nutraukimo paduokite nedelsdami – praktikoje per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo; tikslų terminą ir instituciją visada nurodo pats nutarimas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą turi išnagrinėti per 5 dienas nuo jo ir reikiamos medžiagos gavimo (BPK 64 straipsnio 2 dalis). Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje galima pareikšti bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis).
Ką daryti
Įvertinkite, ar tai nusikalstama veika. Baudžiamasis procesas skirtas veikoms, kurias draudžia Baudžiamasis kodeksas: vagystei, sukčiavimui, turto sugadinimui, sveikatos sutrikdymui, grasinimams, dokumentų klastojimui ir panašiai. Nesugrąžinta paskola, nekokybiškai atlikti remonto darbai ar nesumokėta nuoma paprastai yra civilinis ginčas – dėl jo policija atsisakys pradėti tyrimą, nes nėra nusikaltimo požymių. Sukčiavimu toks atvejis tampa tik tada, kai jau sudarant sandorį buvo panaudota apgaulė (pvz., fiktyvi internetinė parduotuvė, svetimu vardu sudaryta sutartis).
Jeigu abejojate, pareiškimą vis tiek galite pateikti – policija privalo jį priimti ir įvertinti. Tačiau tuo pat metu neprarasite laiko, jei civilinį reikalavimą (pretenziją, ieškinį) ruošite lygiagrečiai.
Surinkite ir išsaugokite įrodymus, kol jie neišnyko. Padarykite ekrano nuotraukas su matoma data ir siuntėju (žinutės, skelbimai, profiliai socialiniuose tinkluose), atsisiųskite banko išrašus su operacijų numeriais, išsaugokite el. laiškus kartu su antraštėmis. Prekybos centrų, laiptinių ir transporto vaizdo kameros įrašus dažnai perrašo per kelias paras ar savaites, todėl kuo skubiau raštu paprašykite valdytojo juos išsaugoti, o pareiškime nurodykite, kur kamera yra.
Nukentėjus nuo smurto, tą pačią dieną kreipkitės į gydymo įstaigą, kad sužalojimai būtų užfiksuoti medicinos dokumentuose – vėliau jų pagrindu bus skiriama teismo medicinos ekspertizė. Užsirašykite liudytojų vardus ir telefonus. Nieko netaisykite ir neištrinkite: pakeisti ar apkarpyti įrašai mažina jų įrodomąją vertę.
Pasirinkite, kur pateikti pareiškimą. Jei nusikaltimas vyksta dabar ar ką tik įvyko ir kyla pavojus, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 – policija privalo imtis neatidėliotinų priemonių (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis). Kitais atvejais patogiausia pateikti elektroninį pareiškimą per Epolicija.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus (el. bankininkystė, mobilusis ar elektroninis parašas): pareiškimas užregistruojamas iš karto, prie jo galima pridėti failus.
Pareiškimą galite pateikti ir bet kuriame policijos komisariate – nebūtinai pagal gyvenamąją ar įvykio vietą, – raštu arba žodžiu (tada pareigūnas surašo protokolą, kurį pasirašote). Sudėtingesniais atvejais (korupcija, pareigūnų veika, didelės vertės sukčiavimas) rašytinį pareiškimą galima adresuoti teritorinei prokuratūrai. Visais būdais pareiškimas nemokamas.
Aprašykite įvykį tiksliai ir chronologiškai. Pareiškime nurodykite savo duomenis ir kontaktus, kada ir kur viskas įvyko, kas tiksliai buvo padaryta, kas, jūsų žiniomis, tai padarė (vardas, telefono numeris, banko sąskaita, transporto priemonės numeris, išvaizda), kokia padaryta žala ir kaip ją apskaičiavote, kokius įrodymus pridedate ir kas gali būti liudytojai. Rašykite faktus, ne vertinimus: vietoje „jis aferistas“ – „gavęs 450 eurų avansą, prekės neišsiuntė ir užblokavo mano numerį“.
Pabaigoje aiškiai paprašykite pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jus nukentėjusiuoju ir, jei patyrėte žalos, civiliniu ieškovu. Teikiant pareiškimą jūs įspėjami dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 236 straipsnis) – tai standartinė procedūra, ji nėra įtarimas jums.
Sužinokite, kas vyksta su pareiškimu. Gavęs pareiškimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą (BPK 169 ir 171 straipsniai). Atsisakyti pradėti tyrimą galima tik tada, kai pareiškime nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi; tokiu atveju surašomas motyvuotas nutarimas, pareigūnas jį priima tik įstaigos vadovo sutikimu, o nuorašas siunčiamas jums (BPK 168 straipsnis).
Dėl kai kurių mažiau pavojingų veikų tyrimas pradedamas tik pagal paties nukentėjusiojo skundą arba jo teisėto atstovo pareiškimą (BPK 167 straipsnis) – tokiais atvejais būtent jūsų valia lemia, ar procesas vyks. Įsidėmėkite tyrimo numerį ir pareigūno kontaktus. Jei ilgai negaunate jokios žinios, raštu paklauskite tyrimą kontroliuojančio prokuroro – jis privalo prižiūrėti, kaip vyksta tyrimas (BPK 170 straipsnis).
Pasinaudokite nukentėjusiojo teisėmis. Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos; tai daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu (BPK 28 straipsnis). Nuo šio momento galite teikti įrodymus ir prašymus, reikšti nušalinimus, susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, skųsti pareigūnų, prokuroro ir teismo sprendimus.
Susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis galima bet kuriuo metu – prašymą teikite prokurorui; jis gali dalį duomenų laikinai neatskleisti, bet turi surašyti nutarimą, kurį per 7 dienas galima skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 181 straipsnis). Atminkite ir pareigas: nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas (BPK 28 straipsnio 3 dalis, Baudžiamojo kodekso 235 straipsnis). Jei tyrėjas neatlieka svarbaus veiksmo, galite raštu prašyti jį atlikti (BPK 178 straipsnis).
Pareikškite civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, gali pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam arba už jį materialiai atsakingiems asmenims, ir teismas jį nagrinės kartu su baudžiamąja byla (BPK 109–111 straipsniai). Ieškinį paduokite prokurorui ar teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis); jame nurodykite sumą ir jos apskaičiavimą, pridėkite čekius, sąskaitas, remonto sąmatas, gydymo išlaidų dokumentus.
Žyminio mokesčio už ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos mokėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o nukentėjusieji žalos atlyginimo bylose turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 punktas). Nukentėjus nuo smurtinio nusikaltimo, kai kaltininkas žalos neatlygina, galima prašyti kompensacijos iš valstybės pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.
Apskųskite atsisakymą pradėti tyrimą arba jo nutraukimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą skundžiate prokurorui, prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 4 dalis, 62 ir 63 straipsniai). Skundą galima paduoti raštu arba žodžiu, tiesiogiai aukštesnei instancijai arba per tą pareigūną ar prokurorą, kurio sprendimą skundžiate. Jame paaiškinkite, kodėl faktai nėra „akivaizdžiai neteisingi“, ir pridėkite naujus įrodymus.
Taip pat skundžiamas ir nutarimas nutraukti jau pradėtą tyrimą, pavyzdžiui, dėl to, kad nesurinkta pakankamai duomenų (BPK 212 ir 214 straipsniai). Prokuroras gali nutrauktą tyrimą atnaujinti pagal jūsų skundą arba savo iniciatyva, jeigu tam yra pagrindas (BPK 217 straipsnis). Skundą teikite nedelsdami: tikslus terminas ir adresatas nurodomi nutarimo pabaigoje, o praleidus terminą tenka prašyti jį atnaujinti ir pagrįsti svarbią priežastį.
Į ką atkreipti dėmesį
- Civilinio ginčo „pavertimas“ nusikaltimu. Pareiškimas dėl negrąžintos skolos ar netinkamai atliktų darbų be apgaulės požymių baigsis atsisakymu pradėti tyrimą, o laikas civiliniam ieškiniui ir ieškinio senačiai bėgs toliau.
- Pavėluotas kreipimasis. Vaizdo įrašai perrašomi, sužalojimai išnyksta, liudytojai pamiršta detales; po kelių mėnesių pateiktas pareiškimas dažnai lieka be įrodymų, o kai kuriose bylose artėja ir baudžiamosios atsakomybės senatis.
- Vertinimai vietoj faktų. Emocingas tekstas be datų, sumų, sąskaitų numerių ir liudytojų priverčia tyrėją rinkti duomenis iš naujo arba leidžia lengviau priimti atsisakymo nutarimą.
- Melagingas ar perdėtas pareiškimas. Nekalto asmens įskundimas, dėl kurio jis pradėtas persekioti, ar pranešimas apie žinomai nebūtą sunkų nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, o melagingi parodymai – pagal 235 straipsnį.
- Neprašyta pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Be šio statuso negausite procesinių dokumentų, negalėsite skųsti tyrimo nutraukimo ir tikėtis, kad žalą priteis baudžiamosios bylos teismas.
- Praleistas skundo terminas. Atsisakymo ar nutraukimo nutarimas, kurio laiku neapskundėte, paprastai tampa galutinis; vėliau tenka įrodinėti svarbią termino praleidimo priežastį.
- Savavališki veiksmai. Bandymas pačiam „atsiimti“ daiktą, viešai paskelbti įtariamojo duomenis ar jam grasinti gali užtraukti atsakomybę jums ir pakenkti tyrimui; ikiteisminio tyrimo duomenis skelbti be prokuroro leidimo draudžiama.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Kaip parašyti pareiškimą policijai?
Nurodykite savo duomenis, įvykio datą, vietą ir eigą, galimą kaltininką (vardą, telefoną, sąskaitos numerį), padarytą žalą ir pridedamus įrodymus. Pabaigoje paprašykite pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jus nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Rašykite faktus chronologiškai, be vertinimų. Specialios formos nereikia – Epolicija.lt sistema laukus pateikia pati, o komisariate pareiškimą galima pateikti ir žodžiu.
Kaip pateikti pareiškimą per Epolicija.lt?
Prisijunkite prie Epolicija.lt per Elektroninius valdžios vartus (el. bankininkyste, mobiliuoju ar elektroniniu parašu), pasirinkite pranešimą apie nusikalstamą veiką, užpildykite laukus ir prisekite nuotraukas, ekrano kopijas ar banko išrašus. Pareiškimas užregistruojamas iš karto, apie tolesnius sprendimus informuojama el. paštu arba sistemoje. Jei veika vyksta dabar ir kyla pavojus, skambinkite 112, o ne rašykite internetu.
Ar policija gali atsisakyti priimti pareiškimą?
Priimti pareiškimą policija privalo. Atsisakyti galima tik pradėti ikiteisminį tyrimą, ir tik tada, kai nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnis). Toks sprendimas įforminamas motyvuotu nutarimu, kurio nuorašas siunčiamas jums ir kurį galima apskųsti prokurorui, o prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Kiek laiko policija nagrinėja pareiškimą?
Įstatymas reikalauja ikiteisminį tyrimą pradėti tuoj pat gavus pareiškimą (BPK 169 ir 171 straipsniai), o patį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus (BPK 176 straipsnis). Paprastų bylų tyrimas trunka kelias savaites ar mėnesius, sudėtingų – ilgiau. Jei ilgai nieko nevyksta, raštu kreipkitės į tyrimą kontroliuojantį prokurorą ir prašykite atlikti konkrečius veiksmus.
Ką daryti, jei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą?
Apskųskite nutarimą: pareigūno sprendimą – prokurorui, prokuroro – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 4 dalis, 62–63 straipsniai). Skunde paaiškinkite, kodėl faktai nėra akivaizdžiai neteisingi, ir pridėkite papildomų įrodymų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 5 dienas (BPK 64 straipsnis). Terminą skundui paduoti nurodo pats nutarimas – nedelskite.
Ar galima pateikti anoniminį pranešimą apie nusikaltimą?
Informaciją policijai galima perduoti ir neatskleidžiant tapatybės, tačiau anoniminis pranešimas nėra pareiškimas, kuriuo tampate proceso dalyviu. Norėdami būti pripažinti nukentėjusiuoju, gauti procesinius dokumentus, skųsti sprendimus ir reikalauti žalos atlyginimo, turite pateikti pareiškimą savo vardu. Liudytojo saugumui užtikrinti įstatymas numato atskiras apsaugos priemones.
Kas gresia už melagingą pareiškimą policijai?
Pagal Baudžiamojo kodekso 236 straipsnį baudžiamas tas, kas melagingai įskundė nekaltą asmenį, jei dėl to šis pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – gresia viešieji darbai, bauda ar laisvės atėmimas iki dvejų metų, o suklastojus įrodymus – iki penkerių metų. Sąžininga klaida, kai tikrai manėte, kad nusikaltimas padarytas, nusikaltimu nelaikoma.
Kaip prisiteisti žalą baudžiamojoje byloje?
Pareikškite civilinį ieškinį prokurorui ar teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis), nurodykite sumą ir pridėkite ją pagrindžiančius dokumentus. Žyminio mokesčio mokėti nereikia (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ieškinį patenkina arba atmeta; jei to neprašėte, žalos atlyginimo galite reikalauti atskiru civiliniu ieškiniu.
Ar galima atsiimti pareiškimą ir susitaikyti?
Dauguma bylų tiriamos nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios, todėl pareiškimo „atsiėmimas“ tyrimo nesustabdo. Tačiau dėl baudžiamųjų nusižengimų, neatsargių, nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų kaltininką teismas gali atleisti nuo atsakomybės, jei jis prisipažino, atlygino žalą ir susitaikė su jumis (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Bylose, pradedamose tik nukentėjusiojo skundu (BPK 167 straipsnis), jūsų pozicija lemia daugiau.
Ar man reikia advokato teikiant pareiškimą?
Ne – pareiškimą galite pateikti patys ir nemokamai. Advokatas naudingas sudėtingose bylose, rengiant civilinį ieškinį ar skundą dėl tyrimo nutraukimo. Nukentėjusieji žalos atlyginimo bylose turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis); prašymą teikite Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis