Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Daugiabučio bendrija: buto savininko teisės, balsavimas ir ginčai

Įsigijus butą daugiabutyje, kartu tampama namo bendrųjų dalių – laiptinių, stogo, rūsio, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų – bendraturčiu. Civilinio kodekso 4.82 straipsnis nustato, kad šie objektai butų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvienas savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti namo išlaikymo išlaidas ir kaupti lėšas jam atnaujinti. Kaip bus priimami sprendimai, priklauso nuo pasirinkto valdymo būdo: savininkai gali įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba, jeigu nieko nepasirenka, savivaldybė jiems paskiria bendrojo naudojimo objektų administratorių (Civilinio kodekso 4.84 straipsnis).

Šis vadovas skirtas buto savininkams, kurie nori suprasti, ką gali reikalauti iš bendrijos pirmininko ar administratoriaus, kaip vyksta visuotinis susirinkimas ir balsavimas, kaip gauti ataskaitas bei sąskaitas ir kaip ginčyti neteisėtą sprendimą. Daugiausia dėmesio skiriama bendrijoms, kurių veiklą reguliuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas: jame įtvirtintos tiek visų savininkų, tiek bendrijos narių teisės, susirinkimų kvorumas ir balsų dauguma, ginčų nagrinėjimo tvarka. Rezultatas – žinosite, kokių dokumentų prašyti, kokius terminus stebėti ir kada verta kreiptis į savivaldybę ar teismą.

Nuoma ir būstas · daugiabučio valdymas

Svarbiausi faktai

Terminas
Bendrijos organų ir susirinkimų sprendimus galima ginčyti teisme per trijų mėnesių ieškinio senaties terminą nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie sprendimą (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis).
Teisės sritis
Nuoma ir būstas · daugiabučio valdymas
Žingsniai
Atnaujinta
2026-11-16

Terminas

Bendrijos organų ir susirinkimų sprendimus galima ginčyti teisme per trijų mėnesių ieškinio senaties terminą nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie sprendimą (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis). Apie visuotinį susirinkimą turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 14 dienų, o eilinis visuotinis susirinkimas šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nesušaukia susirinkimo, kurio pareikalavo daugiau kaip ketvirtadalis narių, jį gali sušaukti patys nariai (11 straipsnio 1 dalis). Neįvykus susirinkimui dėl kvorumo, pakartotinis šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Protokolas pasirašomas per 5 darbo dienas, o metinė veiklos ataskaita parengiama likus ne mažiau kaip 15 dienų iki eilinio susirinkimo (19 straipsnis).

Ką daryti

  1. Išsiaiškinkite, kaip valdomas jūsų namas. Registrų centro Juridinių asmenų registre patikrinkite, ar namui įsteigta bendrija (paieška pagal adresą ar pavadinimą), ir susiraskite jos įstatus. Jeigu bendrijos nėra, paklauskite savivaldybės, ar namo bendrojo naudojimo objektus administruoja jos paskirtas administratorius, ar savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį.

    Nuo to priklauso jūsų teisių šaltinis. Bendrijai taikomas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas ir jos įstatai, jungtinės veiklos sutarčiai – sutarties sąlygos ir Civilinio kodekso 4.85 straipsnis, administratoriui – Civilinio kodekso 4.84 straipsnis ir savivaldybės patvirtinti administravimo nuostatai. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį pareigos, susijusios su bendrąja nuosavybe, yra vienodos ir bendrijos nariams, ir ne nariams.

  2. Nuspręskite dėl narystės bendrijoje. Butų savininkai bendrijos nariais tampa ne automatiškai – narystė priklauso nuo įstatymo ir įstatų nustatytos tvarkos. Ne narys turi teisę dalyvauti visuotiniame susirinkime be balsavimo teisės, teikti pasiūlymus, gauti informaciją, įstoti į bendriją ir apskųsti sprendimus (įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Narys papildomai gali balsuoti, būti išrinktas pirmininku ar valdybos nariu ir išstoti iš bendrijos (21 straipsnio 5 dalis).

    Jeigu norite daryti įtaką sprendimams dėl tarifų, sąmatos ar remonto, verta tapti nariu: raštu pateikite pirmininkui prašymą, nurodykite buto adresą ir pridėkite nuosavybę patvirtinantį Nekilnojamojo turto registro išrašą. Išstojimas nuo išlaidų neatleidžia – bendrojo turto išlaikymo įmokas teks mokėti toliau.

  3. Paprašykite dokumentų ir informacijos raštu. Kiekvienas savininkas turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti, kaupiamąsias lėšas namui atnaujinti ir kitas su namo priežiūra susijusias įmokas, susipažinti su bendrijos narių sąrašu ir gauti bendrijos organų narių kontaktus (įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 ir 8 punktai). Bendrijos veiklos metinė ataskaita yra vieša, ir su ja turi teisę susipažinti kiekvienas savininkas (19 straipsnio 1 dalis).

    Prašymą rašykite pirmininkui el. paštu arba registruotu laišku, nurodykite konkrečius dokumentus: metinę sąmatą, metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sutartis su paslaugų teikėjais, susirinkimų protokolus, kaupiamosios sąskaitos išrašą pagal jūsų butą. Pasilikite išsiuntimo įrodymą – jeigu atsakymo negausite, jis bus reikalingas skundui savivaldybei ar teismui.

  4. Patikrinkite, ar teisingai skaičiuojamos įmokos. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti dalijamos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje, paprastai – pagal buto naudingąjį plotą. Tarifus administravimui ir techninei priežiūrai, įmokas kaupiamajam fondui ir metinę sąmatą tvirtina visuotinis susirinkimas (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai).

    Kaupiamosios lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje ir apskaitomos kiekvienam savininkui atskirai; į jas negalima nukreipti išieškojimo pagal bendrijos skolas (25 straipsnio 3 dalis). Jeigu sąskaitoje atsiranda nepatvirtintų mokesčių ar tarifas pakeltas be susirinkimo sprendimo, raštu paprašykite nurodyti, kuriuo sprendimu jis grindžiamas. Neapmokėtų įmokų nesulaikykite savavališkai – skola bus išieškoma, o ginčas sprendžiamas atskirai.

  5. Dalyvaukite visuotiniame susirinkime ir pasirūpinkite, kad jis būtų teisėtas. Pranešimas apie susirinkimą su darbotvarke ir sprendimų projektais skelbiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų; svarbiais klausimais (valdymo organo rinkimai, įstatų keitimas, sąmata, reorganizavimas) nariams pranešama raštu (įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Susirinkimas teisėtas, kai dalyvauja daugiau kaip pusė narių; pakartotinis – kai dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis (11 straipsnio 5 dalis).

    Sprendimai priimami daugiau kaip puse dalyvaujančių narių balsų, o dėl įstatų keitimo, valdymo organų rinkimo ar atšaukimo ir reorganizavimo – daugiau kaip dviem trečdaliais (11 straipsnio 6 ir 7 dalys). Iš anksto raštu pareiškę nuomonę nariai laikomi dalyvaujančiais. Negalėdami atvykti, pateikite balsavimo biuletenį ar notaro patvirtintą įgaliojimą (21 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

  6. Žinokite, kurie sprendimai reikalauja visų savininkų balsų. Sprendimai dėl namo atnaujinimo (renovacijos), lėšų kaupimo ar skolinimosi tam tikslui, šildymo būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo ir sutarčių su paslaugų teikėjais priimami ne bendrijos narių, o visų namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Tokiame susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų (11 straipsnio 9 dalis).

    Sprendimai gali būti priimami ir raštu balsuojant, nesušaukus susirinkimo, Vyriausybės nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalis). Priimti sprendimai galioja visiems savininkams, taip pat tiems, kurie butus įsigijo vėliau (4.85 straipsnio 4 dalis), todėl prieš perkant butą verta pasidomėti, ar namui nepatvirtintas renovacijos kreditas.

  7. Pareikalaukite sušaukti susirinkimą arba atšaukti pirmininką. Jeigu bendrija neteikia ataskaitų, nevyksta eiliniai susirinkimai ar kyla įtarimų dėl lėšų naudojimo, daugiau kaip ketvirtadalis narių arba revizijos komisija gali raštu pareikalauti sušaukti visuotinį susirinkimą. Jeigu valdymo organas per mėnesį jo nesušaukia, susirinkimą gali sušaukti patys reikalavimą pateikę nariai (įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

    Į darbotvarkę įtraukite konkrečius klausimus: pirmininko atšaukimą ir naujo rinkimą, finansinio audito atlikimą (10 straipsnio 1 dalies 5 punktas), revizijos komisijos rinkimą. Parenkite sąrašą su narių parašais, pranešimą paskelbkite laiptinėse ir išsiųskite raštu. Kad vėliau sprendimas nebūtų ginčijamas, griežtai laikykitės terminų ir kvorumo taisyklių, o protokolą pasirašykite per 5 darbo dienas.

  8. Kreipkitės į savivaldybę dėl priežiūros. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė (įstatymo 20 straipsnis), o administratoriaus veiklą – jį paskyrusi savivaldybė pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį. Savivaldybės administracijoje paprastai yra už daugiabučių priežiūrą atsakingas skyrius, kuriam galite pateikti skundą dėl nesušaukiamų susirinkimų, neteikiamų ataskaitų ar netinkamos bendrųjų objektų priežiūros.

    Skunde aprašykite faktus, pridėkite savo raštus pirmininkui ir atsakymus (ar jų nebuvimą). Savivaldybė gali patikrinti bendrijos veiklą, įpareigoti pašalinti pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę. Jeigu administratorius netinkamai vykdo pareigas, savininkai gali inicijuoti jo pakeitimą arba patys pasirinkti kitą valdymo formą – įsteigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį (4.84 straipsnio 5 dalis).

  9. Ginčykite neteisėtą sprendimą teisme. Savininkas turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo ir kitų savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Sprendimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, įstatams ar protingumo ir sąžiningumo principams, o ieškiniui taikomas trijų mėnesių senaties terminas (2.82 straipsnio 4 dalis).

    Jeigu bendrijoje sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija, ginčą tarp nario ir bendrijos organų pirmiausia reikia perduoti jai (23 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teikiamas apylinkės teismui pagal bendrijos buveinę, patogiausia – per e.teismas.lt. Fiziniai asmenys, kreipdamiesi į teismą dėl reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (23 straipsnio 3 dalis), tačiau pralaimėjus gali tekti atlyginti kitos šalies advokato išlaidas.

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

4
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina naują Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką, reguliuodamas…

Dažni klausimai

10
Ar privaloma būti daugiabučio bendrijos nariu?

Ne. Narystė bendrijoje yra savanoriška, tačiau pareiga apmokėti bendrojo turto išlaikymo išlaidas ir kaupti lėšas atnaujinimui galioja visiems butų savininkams vienodai (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Ne narys gali dalyvauti susirinkime be balsavimo teisės, gauti informaciją ir apskųsti sprendimus, bet negali balsuoti bendrijos narių susirinkime.

Kaip gauti bendrijos finansines ataskaitas?

Raštu paprašykite bendrijos pirmininką pateikti metinę veiklos ataskaitą, finansinių ataskaitų rinkinį ir duomenis apie jūsų buto kaupiamąsias lėšas. Metinė ataskaita yra vieša, ir su ja gali susipažinti kiekvienas savininkas (įstatymo 19 straipsnis), o informaciją apie įmokas ir kaupiamąsias lėšas savininkas turi teisę gauti pagal 21 straipsnio 4 dalį. Jeigu atsakymo negaunate, kreipkitės į savivaldybę.

Kiek balsų reikia, kad bendrijos susirinkimas būtų teisėtas?

Visuotinis susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, ne anksčiau kaip po dviejų savaičių šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuriam pakanka daugiau kaip ketvirtadalio narių (įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Iš anksto raštu balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais.

Kaip atšaukti bendrijos pirmininką?

Pirmininką renka ir atšaukia visuotinis susirinkimas daugiau kaip dviejų trečdalių dalyvaujančių narių balsų dauguma (įstatymo 10 straipsnis ir 11 straipsnio 7 dalis). Jeigu pirmininkas pats susirinkimo nešaukia, daugiau kaip ketvirtadalis narių gali to pareikalauti raštu, o nesušaukus per mėnesį – sušaukti susirinkimą patys.

Kas sprendžia dėl daugiabučio renovacijos?

Sprendimą dėl namo atnaujinimo, lėšų kaupimo ar kredito tam tikslui priima visų namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, ne vien bendrijos nariai (įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam priklauso registre įregistruotų patalpų. Priimtas sprendimas privalomas ir nebalsavusiems, ir vėliau butą įsigijusiems savininkams.

Kaip apskųsti bendrijos susirinkimo sprendimą?

Sprendimą galima ginčyti teisme pagal Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį, jeigu jis prieštarauja įstatymui, įstatams ar protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškinį reikia pateikti apylinkės teismui per tris mėnesius nuo sužinojimo apie sprendimą. Fiziniai asmenys tokiose bylose žyminio mokesčio nemoka (įstatymo 23 straipsnio 3 dalis), jeigu įstatuose numatyta ginčų komisija, pirmiausia kreipkitės į ją.

Kaip skaičiuojamos namo bendrojo naudojimo išlaidos?

Išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti dalijamos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis), praktikoje – pagal buto naudingąjį plotą. Tarifus ir kaupimo įmokas tvirtina visuotinis susirinkimas (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atskirų objektų, pavyzdžiui, lifto, išlaidas gali dengti tik jais besinaudojantys savininkai, jeigu taip nuspręsta (12 straipsnio 2 dalis).

Kas prižiūri daugiabučių namų bendrijų veiklą?

Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė (įstatymo 20 straipsnis). Ji gali patikrinti, ar bendrija vykdo įstatymo pareigas, įpareigoti pašalinti pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę. Savivaldybė taip pat skiria ir prižiūri administratorių namuose, kuriuose savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nesudarę jungtinės veiklos sutarties (Civilinio kodekso 4.84 straipsnis).

Ar galima pakeisti savivaldybės paskirtą administratorių?

Taip. Administravimas pasibaigia, kai savininkai įregistruoja bendrijos įstatus arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 5 dalis). Be to, savininkai gali kreiptis į savivaldybę dėl administratoriaus veiklos patikrinimo ar pakeitimo, jeigu jis netinkamai vykdo pareigas. Sprendimą dėl valdymo formos pakeitimo savininkai priima savo susirinkime.

Ar parduodant butą reikia bendrijos pažymos?

Taip. Parduodamas ar kitaip perleisdamas butą savininkas privalo pranešti bendrijos pirmininkui ir atsiskaityti su bendrija pagal suėjusias prievoles, o tvirtinant sandorį pas notarą pateikiama pirmininko pažyma apie įvykdytas ar neįvykdytas prievoles (įstatymo 21 straipsnio 6 dalis). Pirkėjas turėtų šią pažymą perskaityti, nes sutartyje gali būti numatytas skolų perėmimas.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas (nauja redakcija): 10, 11, 12, 19, 20, 21, 23 ir 25 straipsniai, Civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniai (butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, administratorius, sprendimų priėmimas), Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis (juridinio asmens organų sprendimų nuginčijimas, trijų mėnesių senatis), Civilinio proceso kodekso 26, 29 ir 80 straipsniai (apylinkės teismo kompetencija, teismingumas pagal buveinę, žyminis mokestis), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.