Ligos išmoka ir nedarbingumas: kas moka, kiek ir ką tikrina Sodra
Susirgęs darbuotojas negauna darbo užmokesčio už dienas, kai negali dirbti, todėl prarastas pajamas iš dalies kompensuoja ligos išmoka. Teisinis pagrindas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas: išmoka mokama apdraustajam, kuris tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos ir dėl to prarado darbo pajamų, taip pat slaugant sergantį šeimos narį ar vaiką (įstatymo 5 ir 8 straipsniai). Pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys, nuo trečios dienos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) (9 straipsnis).
Pagrindas skirti išmoką yra ne prašymas, o gydytojo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Jį mato ir darbdavys, ir Sodra, todėl popierinių dokumentų nešioti nebereikia. Vis dėlto teisė į išmoką nėra besąlyginė: reikia turėti būtinąjį ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, laikytis gydytojo nustatyto režimo, atvykti pas gydytoją paskirtu laiku ir tuo pat metu negauti darbo pajamų.
Šis vadovas skirtas darbuotojams pagal darbo sutartį, taip pat darbdaviams, kurie turi apmokėti pirmąsias dvi dienas. Jame aprašyta, kaip apskaičiuojama išmoka, kada Sodra gali jos nemokėti, kaip vyksta nedarbingumo pažymėjimų kontrolė ir kur skųsti sprendimą atsisakyti išmoką skirti. Savarankiškai dirbantiems asmenims taikomos atskiros taisyklės, jos čia aptariamos tik prabėgomis.
Svarbiausi faktai
Terminas
Svarbiausi terminai: 1–2 nedarbingumo dieną išmoką moka darbdavys, nuo 3 dienos – Sodra, kol darbingumas atgaunamas arba nustatomas darbingumo (dalyvumo) lygis (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Teisei į išmoką reikia ne trumpesnio kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius draudimo stažo (8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Slaugant sergantį šeimos narį išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o slaugant stacionare gydomą mažą ar sunkiai sergantį vaiką – ilgiau (10 straipsnis). Pažeidus gydymo režimą, išmoka gali būti neskiriama arba nutraukiama nuo pažeidimo dienos; pašalpų nuostatuose nustatyta, kad tokia sankcija taikoma ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Sodros sprendimą atsisakyti skirti išmoką galima skųsti Sodros ginčų komisijai per įstatyme nustatytą terminą (paprastai vienas mėnuo nuo sprendimo gavimo), o ginčą su darbdaviu dėl pirmųjų dviejų dienų apmokėjimo – darbo ginčų komisijai per tris mėnesius.
Ką daryti
Kreipkitės į šeimos gydytoją pirmą ligos dieną. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik apžiūrėjus pacientą (gyvai arba nuotolinės konsultacijos metu, jeigu tai leidžia gydytojas), o atgaline data jis paprastai neišrašomas. Jeigu susirgote penktadienį vakare ar savaitgalį, kreipkitės į budinčią gydymo įstaigą ar skubiosios pagalbos skyrių – vėliau įrodyti, kad nedarbingumas prasidėjo anksčiau, bus sunku.
Pažymėjimas yra elektroninis: jį gydytojas suformuoja elektroninėje sveikatos sistemoje, o duomenys automatiškai patenka į Sodrą. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį būtent pažymėjimas yra pagrindas skirti išmoką. Patikrinkite savitarnoje gyventojams (sodra.lt), ar pažymėjimas atsirado ir ar teisingai nurodytas jo tipas: liga, trauma, šeimos nario slauga ar vaiko priežiūra.
Nedelsdami informuokite darbdavį. Nors darbdavys elektroninį pažymėjimą mato pats, darbo drausmės požiūriu darbuotojas turi kuo greičiau pranešti apie neatvykimo priežastį – tai numato Darbo kodeksas ir dažniausiai darbo tvarkos taisyklės. Neinformavus darbdavys pirmąją dieną gali pažymėti kaip pravaikštą, o vėliau tenka aiškintis, kodėl jo nežinojote.
Parašykite trumpą el. laišką ar žinutę darbo tvarkos taisyklėse nurodytu kanalu: nuo kada sergate, kas išdavė pažymėjimą ir kaip su jumis susisiekti. Neperduokite diagnozės – darbdavys turi teisę žinoti tik nedarbingumo faktą ir trukmę. Jeigu dirbate keliose darbovietėse, informuokite kiekvieną darbdavį, nes ligos išmoka skaičiuojama atskirai pagal kiekvieną draudėją.
Įsitikinkite, kad turite pakankamą draudimo stažą. Pagal įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisė į ligos išmoką atsiranda, jeigu prieš nedarbingumo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Įskaitomas ir darbas kitose darbovietėse, taip pat kitose ES valstybėse, jeigu stažas patvirtinamas pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles.
Jeigu stažo trūksta, darbdavys vis tiek privalo apmokėti pirmąsias dvi dienas, o Sodra išmokos nuo trečios dienos neskirs. Stažą galite pasitikrinti Sodros savitarnoje, skiltyje apie socialinio draudimo duomenis. Atkreipkite dėmesį, kad išmoka skiriama, jeigu teisė į ją atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo dieną (8 straipsnio 2 dalis).
Pasitikrinkite, ar darbdavys teisingai apmokėjo pirmąsias dvi dienas. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sumokėti ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, jeigu jos sutampa su darbo dienomis pagal grafiką. Šiuo metu taikoma taisyklė, kad darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė kaip 62,06 procento ir didesnė kaip 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio; konkretų procentą gali nustatyti kolektyvinė sutartis ar darbo tvarkos taisyklės.
Ši suma išmokama kartu su darbo užmokesčiu už tą mėnesį. Jeigu algalapyje šių dienų nėra arba jos apmokėtos mažiau, raštu paprašykite darbdavį ištaisyti apskaičiavimą. Nepavykus susitarti, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl konsultacijos arba į darbo ginčų komisiją – reikalavimas dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų joje nagrinėjamas pagal Darbo kodekso darbo ginčų taisykles.
Supraskite, kaip Sodra apskaičiuoja išmoką nuo trečios dienos. Sodros mokama ligos išmoka skaičiuojama nuo jūsų kompensuojamojo uždarbio, t. y. vidutinių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos per įstatyme nustatytą laikotarpį prieš nedarbingumo mėnesį. Šiuo metu taikoma norma – 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio, o slaugant sergantį vaiką – 65,94 procento. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už įstatyme nustatytą minimumą (susietą su einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis), o kompensuojamajam uždarbiui taikoma viršutinė riba.
Korpuse esančioje pirminėje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta 85 procentų norma (14 straipsnis) ir 80 procentų darbdavio mokamoms dienoms, tačiau šie dydžiai vėliau pakeisti. Sumą galite apytiksliai pasiskaičiuoti Sodros išmokų skaičiuokle. Išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, kurį išskaičiuoja Sodra.
Laikykitės gydytojo nustatyto režimo ir apsilankymų grafiko. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, pažeidusiam gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą arba be pateisinamos priežasties neatvykusiam pas gydytoją paskirtu laiku ar pasitikrinti darbingumo, ligos išmoka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo dienos. Pašalpų nuostatuose (36 punktas) ši sankcija apribota iki 14 kalendorinių dienų.
Praktikoje dažniausi pažeidimai – darbas kitoje vietoje, ilga kelionė ar renginiai, kai gydytojas paskyrė namų režimą, ir praleistas kontrolinis vizitas. Jeigu negalite atvykti, iš anksto praneškite gydymo įstaigai ir susitarkite dėl kito laiko. Jeigu nedarbingumo metu gaunate darbo pajamų, išmoka už tas dienas nemokama, nes dingsta pats jos pagrindas – prarastos pajamos.
Būkite pasirengę Sodros patikrinimui. Sodros teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 14 punktas). Patikrinimą dažnai inicijuoja darbdavys, jeigu įtaria, kad darbuotojas serga tik formaliai, arba Sodra savo iniciatyva, pavyzdžiui, kai pažymėjimai išduodami pasikartojančiai prieš savaitgalius.
Tikrinimo metu Sodros specialistai gali susisiekti su gydymo įstaiga, pareikalauti medicininių dokumentų ar paprašyti atvykti pas gydytoją. Jeigu nustatoma, kad pažymėjimas išduotas nepagrįstai, jis gali būti anuliuotas, o jau išmokėta išmoka išieškota kaip permoka. Saugokite siuntimus, receptus ir vizitų patvirtinimus – jie geriausiai įrodo, kad gydėtės, o ne ilsėjotės.
Jeigu nedarbingumas užsitęsia, pasirūpinkite darbingumo (dalyvumo) vertinimu. Pagal 9 straipsnio 1 dalį Sodra ligos išmoką moka iki darbingumo atgavimo arba kol pripažįstamas neįgalumas ar netektas darbingumas. Kai gydymas trunka ilgai ir nėra prognozės greitai pasveikti, gydytojas ar gydytojų konsultacinė komisija siunčia asmenį vertinti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Nustačius darbingumo ar dalyvumo lygį, ligos išmoka nutraukiama ir pradedamos skirti kitos išmokos (pavyzdžiui, netekto darbingumo pensija ar kompensacija). Pašalpų nuostatai numato, kad be pateisinamos priežasties neatvykus pirminiam patikrinimui į vertinimo instituciją išmoka gali būti nutraukta. Todėl siuntimą vertinti priimkite rimtai ir atvykite nurodytu laiku, o prireikus paprašykite atidėti vizitą raštu.
Apskųskite neteisėtą sprendimą. Jeigu Sodra atsisakė skirti ligos išmoką, sumažino ją ar pripažino permoką, gausite sprendimą su apskundimo tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą jį pirmiausia reikia apskųsti Sodros ginčų komisijai (išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka) per sprendime nurodytą terminą; tai nemokama ir galima padaryti per Sodros savitarną.
Nesutikdami su ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo jo gavimo galite kreiptis į Regionų administracinį teismą. Korpuse esančiose pašalpų nuostatų redakcijose (72 punktas) buvo numatytas 10 darbo dienų skundo terminas, todėl visada vadovaukitės terminu, nurodytu konkrečiame sprendime. Ginčą su darbdaviu dėl pirmųjų dviejų dienų apmokėjimo sprendžia darbo ginčų komisija, o ne Sodra.
Į ką atkreipti dėmesį
- Pažymėjimas atgaline data. Gydytojas paprastai neišrašo nedarbingumo už dienas, kai jūsų neapžiūrėjo, todėl pavėlavus kreiptis pirmosios ligos dienos liks neapmokėtos ir gali būti laikomos pravaikšta.
- Darbas nedarbingumo metu. Net kelios valandos nuotolinio darbo ar darbas kitoje įmonėje reiškia darbo pajamas – Sodra už tas dienas išmokos nemoka, o išmokėtą sumą gali išieškoti kaip permoką.
- Kelionė, kai paskirtas namų režimas. Atostogos užsienyje ar renginiai nedarbingumo metu yra tipinis režimo pažeidimas; išmoka gali būti nutraukta nuo pažeidimo dienos (įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
- Praleistas kontrolinis vizitas. Neatvykus pas gydytoją paskirtu laiku be pateisinamos priežasties, rizikuojate prarasti iki 14 dienų išmokos; pateisinamą priežastį reikia įrodyti dokumentais.
- Nepakankamas stažas po darbo pradžios. Įsidarbinus po ilgesnės pertraukos, pirmus mėnesius Sodros išmokos gali nebūti – apmokamos tik dvi darbdavio dienos.
- Klaidingi darbdavio duomenys. Sodra išmoką skaičiuoja pagal darbdavio pateiktus draudžiamųjų pajamų duomenis; jeigu dalis atlyginimo mokama „vokelyje“, išmoka bus atitinkamai mažesnė.
- Praleistas skundo terminas. Sodros sprendimo skundimo terminas trumpas; jį praleidus ginčų komisija skundą gali atmesti nenagrinėjusi iš esmės.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Kas moka už pirmas dvi nedarbingumo dienas?
Pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, jeigu jos sutampa su jūsų darbo dienomis, apmoka darbdavys (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Darbdavio mokama suma negali būti mažesnė kaip 62,06 procento vidutinio darbo užmokesčio, o kolektyvinė sutartis gali numatyti ir daugiau, iki 100 procentų. Nuo trečios dienos išmoką moka Sodra.
Kiek procentų atlyginimo moka Sodra sergant?
Šiuo metu Sodros ligos išmoka sudaro 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio, o slaugant sergantį vaiką – 65,94 procento. Kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas iš draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos, todėl neoficialiai gautas atlyginimas į jį neįskaitomas. Taikomos minimalaus ir didžiausio dydžio ribos, nuo išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.
Ar reikia teikti prašymą Sodrai dėl ligos išmokos?
Dirbant pagal darbo sutartį atskiro prašymo paprastai nereikia: gydytojas išrašo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys pateikia Sodrai pranešimą apie jūsų pajamas, ir išmoka skiriama pagal šiuos duomenis. Prašymą per Sodros savitarną gali tekti pateikti savarankiškai dirbantiems asmenims arba kai Sodra paprašo papildomų dokumentų.
Kiek laiko reikia dirbti, kad priklausytų ligos išmoka?
Reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Stažas sumuojamas iš visų darbdavių. Jeigu jo trūksta, darbdavys vis tiek apmoka pirmąsias dvi dienas.
Ar galima išvykti į užsienį sergant su nedarbingumo pažymėjimu?
Tai priklauso nuo gydytojo nustatyto režimo. Jeigu paskirtas namų režimas ar reguliarūs vizitai, kelionė laikoma režimo pažeidimu, ir išmoka gali būti neskiriama ar nutraukta nuo pažeidimo dienos (įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Prieš išvykdami pasitarkite su gydytoju ir pasirūpinkite, kad sprendimas būtų užfiksuotas medicininiuose dokumentuose.
Ar galima dirbti nuotoliniu būdu turint nedarbingumo pažymėjimą?
Ne. Ligos išmoka kompensuoja prarastas darbo pajamas, todėl jeigu nedarbingumo dienomis dirbate ir gaunate už tai užmokestį, išmoka už tas dienas nemokama (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu jaučiatės pajėgūs dirbti, kreipkitės į gydytoją, kad nedarbingumas būtų užbaigtas anksčiau.
Kiek dienų mokama išmoka slaugant sergantį vaiką?
Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o slaugant kitą šeimos narį – ne ilgiau kaip 7 dienas (įstatymo 10 straipsnis). Ilgesnis laikotarpis taikomas, kai vaikas gydomas stacionare arba serga sunkia liga. Išmoka slaugant mokama iš Sodros lėšų nuo pirmosios dienos, darbdavys šių dienų neapmoka.
Ką daryti, jei Sodra atsisakė mokėti ligos išmoką?
Perskaitykite sprendimo motyvus ir apskundimo tvarką. Skundą pirmiausia reikia pateikti Sodros ginčų komisijai per sprendime nurodytą terminą; tai nemokama. Prie skundo pridėkite medicininius dokumentus, vizitų įrodymus ar stažą patvirtinančius dokumentus. Jeigu ginčų komisija skundo netenkina, per vieną mėnesį galite kreiptis į Regionų administracinį teismą.
Ar darbdavys gali patikrinti, ar tikrai sergu?
Darbdavys diagnozės nesužino, bet mato elektroninį pažymėjimą ir gali paprašyti Sodros patikrinti jo išdavimo pagrįstumą. Sodros teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 14 punktas). Nepagrįstai išduotas pažymėjimas gali būti anuliuotas, o išmoka išieškota.
Ar gali atleisti iš darbo, kai sergu?
Darbo kodeksas neleidžia darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nutraukti darbo sutarties jo laikinojo nedarbingumo metu, todėl įspėjimas ar atleidimas tokiu metu ginčytinas. Tai nedraudžia sutarties nutraukti šalių susitarimu ar darbuotojo prašymu. Jeigu gavote įspėjimą sirgdami, per vieną mėnesį kreipkitės į darbo ginčų komisiją.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis