Paveldėjimas: kaip priimti palikimą arba jo atsisakyti

Palikimą priimti arba jo atsisakyti galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (paprastai – palikėjo mirties dienos); šis terminas lemia visą tolesnę eigą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams, o anksčiau – tik tada, kai notaras turi duomenų, kad kitų įpėdinių nėra. Palikėjo kreditoriai savo reikalavimus įpėdiniams gali pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Praleidus terminą, jį gali pratęsti apylinkės teismas, jeigu priežastis svarbi, arba palikimą galima priimti visiems kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams sutikus.

1. Gaukite mirties įrašą ir nustatykite palikimo atsiradimo vietą. Mirtis registruojama civilinės metrikacijos skyriuje (savivaldybėje); mirties įrašo išrašas reikalingas notarui, bankui ir Sodrai. Palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnis), o jeigu jis gyveno keliose vietose – vieta, kur jis daugiausia gyveno paskutinius šešis mėnesius, arba jo turto ir interesų vyraujanti vieta. Nuo šios vietos priklauso, kuris notaras tvarko paveldėjimo bylą ir kuris apylinkės teismas sprendžia ginčus. Jei kyla abejonių dėl gyvenamosios vietos, palikimo atsiradimo vietos faktą galima nustatyti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
2. Patikrinkite, ar palikėjas paliko testamentą. Lietuvoje sudaryti oficialieji testamentai ir notarui saugoti perduoti asmeniniai testamentai įrašomi į Testamentų registrą, kurį dabar tvarko Registrų centras. Po palikėjo mirties registro duomenis notaras gauna pats, tačiau įpėdinis taip pat gali paprašyti pažymos. Jeigu randate ranka rašytą testamentą, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui, jį per vienerius metus nuo palikėjo mirties reikia pateikti teismui patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis) – nepatvirtintas jis negalioja. Testamentas keičia įstatyminį paveldėjimą tik tiek, kiek jame nurodyta; testamentu nepaskirtą turto dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnis).
3. Nustatykite, kas paveldi pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnis įpėdinius skirsto į šešias eiles: pirmoji – vaikai (įvaikiai), antroji – tėvai ir vaikaičiai, trečioji – seneliai ir provaikaičiai, ketvirtoji – broliai, seserys ir proseneliai, penktoji – sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos, šeštoji – pusbroliai ir pusseserės. Vėlesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tada, kai ankstesnės eilės įpėdinių nėra arba jie palikimo nepriėmė. Mirusio vaiko dalį atstovavimo teise paveldi jo vaikai (CK 5.12 straipsnis). Sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais ketvirtadalį, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, su antros eilės įpėdiniais – pusę, o nesant pirmų dviejų eilių – visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Prieš tai notaras išskiria sutuoktiniui priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį – ji į palikimą neįeina.
4. Įvertinkite palikimą ir skolas, kol dar galite rinktis. Prieš priimdami palikimą, surinkite duomenis apie turtą (Registrų centro išrašai, banko sąskaitos, transporto priemonės, įmonės akcijos) ir skolas (kreditai, lizingas, mokesčių nepriemokos, antstolių vykdomosios bylos – jas galima patikrinti portale antstoliai.lt). Tai svarbu dėl CK 5.52 straipsnio: įpėdinis, priėmęs palikimą pareiškimu notarui arba faktiškai pradėjęs valdyti turtą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o keli tokie įpėdiniai – solidariai. Jeigu skolų dydis neaiškus, rinkitės priėmimą pagal apyrašą arba palikimo atsisakymą. Palikėjo kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (CK 5.63 straipsnis).
5. Priimkite palikimą per tris mėnesius. CK 5.50 straipsnis leidžia tris būdus: paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą arba kreiptis į apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Patikimiausia – pareiškimas notarui, nes jis iškart užfiksuojamas ir įregistruojamas. Faktinis valdymas (gyvenimas palikėjo bute, mokesčių už jį mokėjimas, daiktų tvarkymas) taip pat yra priėmimas (CK 5.51 straipsnis), tačiau vėliau jį tenka įrodinėti, o jei notaras abejoja – nustatyti teisme kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Palikimo negalima priimti iš dalies ar su sąlyga: pradėjus valdyti vieną daiktą, laikoma, kad priimtas visas palikimas.
6. Jei bijote skolų, prašykite apyrašo. Įpėdinis, kuris per tris mėnesius kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, kad būtų sudarytas palikimo apyrašas, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Teismas apyrašą paveda sudaryti antstoliui, paprastai per vieną mėnesį, o kai turtas keliose vietose ar kreditorių daug – per tris mėnesius. Turite pateikti visus žinomus duomenis ir pasirašyti paliudijimą, tolygų priesaikai. Nuslėpus turtą ar neįtraukus žinomų skolininkų, atsakomybė vėl tampa neribota (CK 5.54 straipsnis). Apyrašo išlaidos dengiamos iš palikimo. Jeigu bent vienas įpėdinis priima palikimą pagal apyrašą, laikoma, kad taip jį priėmė ir kiti.
7. Jeigu palikimo nenorite, atsisakykite jo raštu. Atsisakyti galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakyti dalies palikimo ar su išlygomis neleidžiama, o jeigu jau padavėte pareiškimą apie priėmimą ar prašėte liudijimo, atsisakyti nebegalima. Įpėdinis, kuris jau faktiškai pradėjo valdyti turtą, per tą patį terminą dar gali atsisakyti – tada laikoma, kad jis turtą valdė kitų įpėdinių naudai (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Atsisakius jūsų dalis pereina kitiems įpėdiniams (CK 5.61 straipsnis), todėl apie sprendimą verta įspėti savo vaikus ir kitus artimuosius, kurie gali tapti įpėdiniais vietoje jūsų.
8. Kol terminas nesuėjo, turtu disponuokite atsargiai. Jeigu yra kitų įpėdinių, palikimą priėmęs įpėdinis iki trijų mėnesių pabaigos ar liudijimo gavimo negali parduoti ar įkeisti paveldimo turto (CK 5.59 straipsnis). Iš palikimo leidžiama tik apmokėti palikėjo gydymo, slaugos ir laidojimo išlaidas, išlaikyti jo išlaikytinius, užtikrinti įmonės ar ūkio veiklą, sumokėti darbuotojams ir apsaugoti turtą. Laidojimo išlaidų kompensacijai bankai paprastai leidžia nuo palikėjo sąskaitos išmokėti dalį lėšų pateikus sąskaitas. Jeigu įpėdiniai nežinomi ar palikėjas turėjo didelių skolų, apylinkės teismas gali imtis palikimo apsaugos priemonių ir paskirti palikimo administratorių (CK 5.64 ir 5.65 straipsniai).
9. Gaukite paveldėjimo teisės liudijimą ir sumokėkite mokestį. Liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 ir 5.67 straipsniai), paprastai suėjus trims mėnesiams nuo mirties. Pateikite asmens dokumentą, mirties įrašo išrašą, giminystę ar santuoką įrodančius dokumentus, turto dokumentus ir, jeigu reikia, turto vertinimo ataskaitą. Notaro atlyginimas skaičiuojamas pagal teisingumo ministro patvirtintus notarų atlyginimo dydžius ir priklauso nuo turto vertės. Paveldimo turto mokesčio nemoka sutuoktinis, vaikai, tėvai, globėjai, globotiniai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys; kitiems įpėdiniams taikomas 5 % tarifas, o turto vertei viršijant 150 000 eurų – 10 %, neapmokestinant pirmųjų 3 000 eurų. Mokestis sumokamas iki liudijimo išdavimo.
10. Įregistruokite turtą ir sutvarkykite tarpvalstybinius klausimus. Su liudijimu kreipkitės į Registrų centrą (nekilnojamasis turtas, transporto priemonės per „Regitrą“), banką ir kitas institucijas; nuo šio momento turtą galite valdyti ir parduoti. Keli įpėdiniai paveldėtą turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 5.68 straipsnis), o padalyti jį gali notarine sutartimi arba teisme. Jeigu palikėjas įprastai gyveno kitoje ES valstybėje, pagal Reglamentą (ES) Nr. 650/2012 paveldėjimui paprastai taikoma tos valstybės teisė ir bylą tvarko tos valstybės institucijos. Turtui kitose ES šalyse įforminti Lietuvos notaras išduoda Europos paveldėjimo pažymėjimą, kurį pripažįsta visos reglamentą taikančios valstybės be papildomų procedūrų.

• Netyčinis palikimo priėmimas: pasiėmus palikėjo automobilį, apmokėjus jo buto sąskaitas ar apsigyvenus jo bute, gali būti laikoma, kad palikimą priėmėte faktiškai ir atsakote už visas skolas.
• Praleistas trijų mėnesių terminas: teismas jį pratęsia tik dėl svarbių priežasčių, o pavėlavęs įpėdinis gauna tik natūra išlikusį turtą ar lėšas, gautas jį pardavus (CK 5.57 straipsnis).
• Palikimo priėmimas be apyrašo, kai palikėjas turėjo vartojimo kreditų ar mokestinių skolų – vėliau atsakomybės visu savo turtu sumažinti nebeįmanoma.
• Atsisakymas „dalies“ palikimo arba su sąlyga negalioja; atsisakyti galima tik viso palikimo.
• Turto pardavimas ar įkeitimas, kol nesuėjo trys mėnesiai ir nėra liudijimo, kai yra kitų įpėdinių, gali būti nuginčytas.
• Nepateiktas teismui patvirtinti asmeninis testamentas per vienerius metus nebegalioja, todėl turtas dalijamas pagal įstatymą.
• Pamiršta privalomoji dalis: nepilnamečiai ar išlaikymo reikalingi vaikai, sutuoktinis ir tėvai gali reikalauti pusės savo įstatyminės dalies net ir tada, kai testamentu jiems nieko nepalikta (CK 5.20 straipsnis).

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: 2026-11-03 · Šaltiniai: Civilinio kodekso 5.1, 5.4, 5.11–5.14, 5.20, 5.50–5.54, 5.57–5.68 straipsniai (paveldėjimas), Civilinio proceso kodekso 444 straipsnis (palikimo priėmimo fakto nustatymas), Paveldimo turto mokesčio įstatymas (2002 m., Nr. IX-1239), Testamentų registro nuostatai (Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 594), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.