UAB steigimas: dokumentai, kapitalas, registracija ir išlaidos
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dažniausiai Lietuvoje pasirenkama verslo forma: ji yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl už bendrovės skolas akcininkas paprastai rizikuoja tik įneštu kapitalu, o ne asmeniniu turtu. UAB gali įsteigti vienas ar keli fiziniai ar juridiniai asmenys, tarp jų ir užsieniečiai; bendrovės buveinė turi būti Lietuvoje.
Šiame vadove aprašytas visas steigimo kelias: nuo pavadinimo patikrinimo ir laikino įtraukimo į Juridinių asmenų registrą, steigimo akto (ar sutarties) ir įstatų parengimo, įstatinio kapitalo įmokėjimo iki registracijos Registrų centre elektroniniu būdu arba per notarą. Taip pat paaiškinta, ką reikia padaryti iš karto po įregistravimo: pateikti akcininkų ir naudos gavėjų duomenis, atsidaryti banko sąskaitą, apsispręsti dėl PVM mokėtojo registracijos ir įforminti vadovo santykius.
Vadovas skirtas pradedantiems verslininkams ir laisvai samdomiems specialistams, svarstantiems pereiti nuo individualios veiklos prie bendrovės. Tvarkingai pasiruošus, elektroninė UAB registracija dažnai užtrunka vos kelias darbo dienas, o būtinos išlaidos, neskaitant įstatinio kapitalo, siekia keliasdešimt eurų.
Svarbiausi faktai
Terminas
Elektroniniu būdu pateiktus UAB steigimo dokumentus Registrų centras paprastai įregistruoja per vieną ar kelias darbo dienas; laikinai įtrauktas pavadinimas saugomas 6 mėnesius. Steigiamos bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo akte nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių, o pradiniai įnašai įmokami iki įregistravimo.
Ką daryti
- Pasirinkite teisinę formą ir steigėjus. Prieš steigdami UAB palyginkite ją su mažąja bendrija (MB), kuriai įstatinis kapitalas nereikalingas, bet kurios nariais gali būti tik fiziniai asmenys, ir su individualia įmone, kurios savininkas atsako visu savo turtu. UAB tinka, kai planuojate kelis savininkus, investuotojus, darbuotojus ar didesnę riziką. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 6 straipsnį steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kiekvienas jų turi įsigyti akcijų. UAB turi būti mažiau kaip 250 akcininkų, jos akcijos negali būti platinamos viešai. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnį akcininkas neatsako pagal bendrovės prievoles, išskyrus atvejus, kai bendrovė negali jų įvykdyti dėl nesąžiningų akcininko veiksmų.
- Sugalvokite pavadinimą ir jį rezervuokite. Pavadinimas turi atitikti Civilinio kodekso 2.39 ir 2.40 straipsnius: būti sudarytas pagal lietuvių bendrinės kalbos normas, neklaidinti ir nebūti tapatus kitų juridinių asmenų pavadinimams ar registruotiems prekių ženklams; jame turi būti žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba santrumpa „UAB“. Pavadinimo laisvumą patikrinkite Registrų centro paieškoje. Per Registrų centro savitarną galite pateikti prašymą laikinai įtraukti pavadinimą į Juridinių asmenų registrą: jis įtraukiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ir saugomas 6 mėnesius. Paslauga mokama pagal galiojančius Registrų centro įkainius (keli eurai).
- Pasirūpinkite buveine. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnį bendrovės buveinė turi būti Lietuvoje. Buveinės adresu turi būti įmanoma gauti korespondenciją, nes šiuo adresu siunčiami teismų, VMI ir Sodros dokumentai. Jei patalpos nepriklauso steigėjui, reikės patalpų savininko rašytinio sutikimo registruoti jose bendrovės buveinę; elektroninio steigimo atveju savininkas sutikimą gali pateikti Registrų centro sistemoje. Daugelis pradedančiųjų buveinę registruoja savo bute; tai leidžiama, jei sutinka visi bendraturčiai. Paslaugų teikėjų siūlomas „virtualus biuras“ taip pat galimas, tačiau įsitikinkite, kad korespondencija bus jums perduodama laiku.
- Parenkite steigimo dokumentus. Kai bendrovę steigia vienas asmuo, sudaromas steigimo aktas, kai keli – steigimo sutartis (Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnis). Juose nurodomi steigėjai, pavadinimas, įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, nominali vertė ir emisijos kaina, kiekvieno steigėjo įsigyjamos akcijos, apmokėjimo tvarka ir terminai, atstovavimas steigiamai bendrovei. Kartu tvirtinami įstatai (Civilinio kodekso 2.47 straipsnis), kuriuose nustatomi bendrovės organai, jų kompetencija, akcijų perleidimo tvarka. Steigiant elektroniniu būdu dažniausiai naudojami pavyzdiniai įstatai, kuriuos pakanka užpildyti sistemoje. Individualizuoti įstatai (pvz., su akcininkų pirmumo teisėmis) paprastai tvirtinami pas notarą.
- Nustatykite įstatinį kapitalą ir jį įmokėkite. Šiuo metu UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 eurų (anksčiau buvo 2 500 eurų, o iki euro įvedimo 10 000 litų). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 8 straipsnį pradiniai įnašai mokami pinigais į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke, o jų suma iki įregistravimo turi būti ne mažesnė už minimalų įstatinį kapitalą. Likusią akcijų kainos dalį galima sumokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo steigimo akto sudarymo, taip pat ir nepiniginiu įnašu, kurį turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas. Bankas išduoda pažymą apie įmokėtus įnašus, o lėšomis galima naudotis tik po bendrovės įregistravimo.
- Išrinkite bendrovės organus. UAB privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą, t. y. bendrovės vadovą (direktorių), kuris turi būti fizinis asmuo (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis). Kolegialūs organai neprivalomi: jei įstatuose numatyta valdyba, ją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai, renkami ne ilgiau kaip 4 metams (33 straipsnis). Mažai bendrovei paprastai pakanka vienasmenio vadovo; tada visuotinis akcininkų susirinkimas (vieninteliam akcininkui – jo rašytinis sprendimas) renka ir atšaukia vadovą. Patikrinkite, ar vadovu renkamam asmeniui teisės aktai nedraudžia eiti šių pareigų, pvz., dėl teismo uždrausto užimti vadovo pareigas.
- Įregistruokite bendrovę Juridinių asmenų registre. Bendrovė laikoma įsteigta nuo įregistravimo (Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnis, Civilinio kodekso 2.62 straipsnis). Elektroniniu būdu UAB steigiama per Registrų centro savitarną, prisijungus el. parašu ar elektronine bankininkyste: sistemoje užpildomas steigimo aktas ir pavyzdiniai įstatai, pateikiami buveinės savininko sutikimas, banko pažyma apie įnašus, sumokamas registravimo atlyginimas. Dokumentus taip pat galima pasirašyti pas notarą, kuris juos elektroniniu būdu perduoda registrui; tuomet papildomai mokamas notarinis atlyginimas. Užsieniečiams paprastai reikalingi įgaliojimai ir dokumentų vertimai. Sėkmingai įregistravus suteikiamas juridinio asmens kodas ir išduodamas registravimo pažymėjimas.
- Atlikite veiksmus iš karto po įregistravimo. Pateikite akcininkų duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ir naudos gavėjų duomenis Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinei sistemai (JANGIS). Atidarykite atsiskaitomąją sąskaitą ir perkelkite lėšas iš kaupiamosios sąskaitos. Bendrovė įregistruojama mokesčių mokėtoja automatiškai, tačiau PVM mokėtoju turite registruotis VMI per Mano VMI, kai per paskutinius 12 mėnesių atlygis už prekes ir paslaugas viršija 45 000 eurų, arba savanoriškai anksčiau, jei to reikia klientams ar prekiaujate su ES verslu. Įdarbindami darbuotojus, juos registruokite Sodroje ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, ir pasirūpinkite buhalterine apskaita.
- Įforminkite vadovo santykius ir metines pareigas. Su bendrovės vadovu paprastai sudaroma darbo sutartis; jei vadovas yra vienintelis akcininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma, jo santykiai įforminami kitaip (pvz., civiline sutartimi), o mokesčių ir socialinio draudimo pasekmes verta aptarti su buhalteriu. Kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtintos finansinės ataskaitos ir paskirstytas pelnas, o patvirtintos ataskaitos pateiktos Juridinių asmenų registrui. Pasikeitus vadovui, buveinei ar įstatams, duomenis registrui reikia pateikti per įstatymuose nustatytus terminus (pvz., apie vadovo pasikeitimą per 5 dienas).
Į ką atkreipti dėmesį
- Neatskirtas asmeninis ir bendrovės turtas. Akcininkas, naudojantis bendrovės lėšas asmeniniams poreikiams ar sąmoningai vedantis bendrovę į nemokumą, gali atsakyti savo turtu subsidiariai (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis).
- Pavadinimas, tapatus prekių ženklui ar kitai bendrovei. Registrų centras atsisakys registruoti, o įregistravus panašų pavadinimą kyla ginčų su prekių ženklo savininku rizika. Pavadinimą patikrinkite iš anksto ir rezervuokite.
- Buveinė be savininko sutikimo ar adresu, kuriuo negaunate laiškų. Neįteikti procesiniai dokumentai gali lemti sprendimą už akių ar išregistravimą iš registro.
- Nepateikti JADIS ir JANGIS duomenys. Akcininkų ir naudos gavėjų duomenų nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybę vadovui, o bankai gali atsisakyti aptarnauti bendrovę.
- Pavėluota PVM registracija. Viršijus 45 000 eurų ribą ir laiku neprisiregistravus, VMI apskaičiuos PVM už visą laikotarpį, nors klientams jis nebuvo išrašytas, ir skirs baudas bei delspinigius.
- Neteikiamos metinės finansinės ataskaitos. Registrų centras gali inicijuoti bendrovės likvidavimą, jei ataskaitos neteikiamos ilgiau nei įstatymų nustatytą laiką, o vadovui skiriamos baudos.
- Steigimo akte nenumatytas akcijų apmokėjimo terminas ar per maži įnašai. Neįmokėjus pradinių įnašų bent minimalaus kapitalo dydžio, bendrovė nebus įregistruota.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
koks minimalus uab įstatinis kapitalas
Šiuo metu minimalus uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 1 000 eurų. Anksčiau jis siekė 2 500 eurų, o iki euro įvedimo 10 000 litų. Kapitalą galima nustatyti ir didesnį, tačiau iki įregistravimo įmokėti pradiniai įnašai turi būti ne mažesni už minimalų kapitalą.
kiek kainuoja įsteigti uab
Steigiant elektroniniu būdu su pavyzdiniais įstatais būtinos išlaidos yra Registrų centro atlyginimai už pavadinimo rezervavimą ir bendrovės įregistravimą, iš viso paprastai kelios dešimtys eurų. Steigiant per notarą prisideda notarinis atlyginimas. Atskirai reikia turėti įstatinio kapitalą, kuris lieka bendrovės sąskaitoje ir gali būti naudojamas veiklai.
kiek laiko trunka uab registracija
Jei visi dokumentai pateikti elektroniniu būdu tvarkingai, Registrų centras bendrovę paprastai įregistruoja per vieną ar kelias darbo dienas. Daugiausia laiko dažniausiai užima kaupiamosios sąskaitos atidarymas banke ir buveinės savininko sutikimo gavimas.
ar galima įsteigti uab be notaro
Taip. Per Registrų centro savitarną UAB galima įsteigti elektroniniu būdu, naudojant pavyzdinius įstatus ir prisijungiant el. parašu ar elektronine bankininkyste. Notaras reikalingas, kai steigėjai nori individualizuotų įstatų, negali pasirašyti elektroniniu būdu ar steigia per atstovą pagal įgaliojimą.
ar uab gali įsteigti vienas asmuo
Taip. Vienas fizinis ar juridinis asmuo gali įsteigti UAB, tada sudaromas steigimo aktas, o ne steigimo sutartis. Vienintelis akcininkas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus priima rašytiniu sprendimu ir gali būti paskirtas bendrovės vadovu.
ar uab būtina valdyba
Ne. UAB privalomi organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Valdyba sudaroma tik tada, kai ji numatyta įstatuose, ir tuomet ją turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai. Mažoms bendrovėms dažniausiai pakanka vienasmenio vadovo.
ar reikia registruotis pvm mokėtoju įsteigus uab
Nebūtinai. Privaloma registruotis tada, kai per paskutinius 12 mėnesių atlygis už prekes ir paslaugas viršija 45 000 eurų arba kai teikiamos tam tikros tarptautinės paslaugos ar įsigyjama prekių iš ES. Savanoriškai registruotis galima ir anksčiau, jei klientai yra PVM mokėtojai.
ar užsienietis gali įsteigti uab lietuvoje
Taip, steigėjais gali būti užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvoje. Užsieniečiams dažniausiai reikia notaro patvirtintų dokumentų, jų vertimų į lietuvių kalbą ir banko, sutinkančio atidaryti kaupiamąją sąskaitą; trečiųjų šalių piliečiai papildomai turi pasirūpinti leidimu gyventi, jei ketina dirbti bendrovėje Lietuvoje.
kuo uab skiriasi nuo mažosios bendrijos
Mažajai bendrijai įstatinis kapitalas nereikalingas, jos nariai gali būti tik fiziniai asmenys, o narių skaičius ribotas. UAB reikalauja bent 1 000 eurų kapitalo, bet jos akcininkais gali būti ir juridiniai asmenys, lengviau pritraukti investuotojų ir perleisti akcijas. Abiem atvejais savininkai paprastai neatsako asmeniniu turtu.
ar galima naudoti uab įstatinį kapitalą
Taip. Įregistravus bendrovę kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos tampa bendrovės lėšomis ir gali būti naudojamos jos veiklai, pavyzdžiui, įrangai ar atlyginimams. Akcininkams šių lėšų grąžinti negalima, išskyrus įstatymo nustatytą įstatinio kapitalo mažinimo tvarką ar dividendų mokėjimą iš pelno.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis