Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Nemokama teisinė pagalba: kaip gauti valstybės apmokamą advokatą

Valstybės garantuojama teisinė pagalba Lietuvoje skirstoma į dvi rūšis. Pirminė teisinė pagalba – tai nemokama iki vienos valandos trukmės teisinė konsultacija savivaldybėje: teisininkas paaiškina, kokios jūsų teisės, kaip galima išspręsti ginčą taikiai, padeda parengti prašymą valstybės ar savivaldybės institucijai. Ją gali gauti kiekvienas Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės pilietis ir teisėtai gyvenantis asmuo, nepriklausomai nuo pajamų ir turto.

Antrinė teisinė pagalba – tai valstybės apmokamas advokatas, kuris rengia procesinius dokumentus, gina ir atstovauja teisme, taip pat vykdymo procese. Ji suteikiama asmenims, kurių turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų lygių, o kai kurioms grupėms – nepriklausomai nuo pajamų. Pagal turto ir pajamų lygį valstybė apmoka 100 % arba 50 % išlaidų, o pagalbą gavęs asmuo atleidžiamas ir nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTPT). Šiame aprašyme paaiškinama, kur kreiptis, kokių dokumentų reikia, per kiek laiko priimamas sprendimas, kas turi teisę į pagalbą be pajamų vertinimo ir kaip apskųsti atsisakymą.

Teisinė pagalba

Svarbiausi faktai

Terminas
Pirminė teisinė pagalba savivaldybėje suteikiama iš karto arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
Teisės sritis
Teisinė pagalba
Žingsniai
Atnaujinta
2026-11-03

Terminas

Pirminė teisinė pagalba savivaldybėje suteikiama iš karto arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos VGTPT priima iš karto arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo (18 straipsnio 2 dalis). Atsisakymą galima apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo.

Ką daryti

  1. Kreipkitės dėl pirminės teisinės pagalbos į savivaldybę. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomoji institucija pagal jūsų deklaruotą gyvenamąją vietą; jei deklaruotos vietos neturite, – savivaldybė, kurioje gyvenate (VGTPĮ 15 straipsnio 1 dalis). Konsultaciją teikia savivaldybės teisininkas arba advokatas, su kuriuo savivaldybė sudariusi sutartį. Registruotis galima telefonu, el. paštu ar atvykus į savivaldybės administraciją.

    Pagalba turi būti suteikta iš karto, o jei tai neįmanoma, jums paskiriamas laikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (15 straipsnio 2 dalis). Pajamų ir turto niekas netikrina (11 straipsnio 1 dalis). Pasiimkite visus su klausimu susijusius dokumentus: sutartis, sąskaitas, gautus raštus, teismo dokumentus.

  2. Išnaudokite valandos konsultaciją. Pirminė teisinė pagalba trunka ne ilgiau kaip vieną valandą, nors savivaldybės sprendimu ji gali būti pratęsta (15 straipsnio 4 dalis). Tuo pačiu klausimu kreiptis galima tik vieną kartą (15 straipsnio 5 dalis), todėl iš anksto užsirašykite klausimus ir faktų chronologiją.

    Pirminė pagalba apima teisinę informaciją, konsultaciją, valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų (prašymų, skundų) parengimą, patarimus dėl taikaus ginčo sprendimo ir taikos sutarties parengimą (2 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų teismui, pavyzdžiui, ieškinio, pirminės pagalbos teikėjas nerengia. Jei paaiškėja, kad reikės advokato teisme, jis padeda užpildyti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos (15 straipsnio 7 dalis).

  3. Patikrinkite, ar turite teisę į antrinę teisinę pagalbą be pajamų vertinimo. Nepriklausomai nuo turto ir pajamų antrinė pagalba teikiama (VGTPĮ 12 straipsnis), be kita ko: asmenims, kuriems paskirta socialinė pašalpa; gyvenantiems stacionariose socialinės globos įstaigose; asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie pripažinti nedarbingais, ir senatvės pensijos amžiaus asmenims, turintiems didelių specialiųjų poreikių; nukentėjusiesiems dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo bylose; skolininkams, kai išieškoma iš paskutinio jų gyvenamojo būsto; tėvams, kai sprendžiamas nepilnamečių vaikų iškeldinimas; nepilnamečiams, savarankiškai ginantiems savo teises.

    Šiems asmenims valstybė apmoka 100 % išlaidų (14 straipsnio 6 dalis). Teisę įrodo savivaldybės pažyma apie socialinę pašalpą, neįgaliojo pažymėjimas, nukentėjusiojo statusą patvirtinantis nutarimas ar kitas 13 straipsnyje nurodytas dokumentas.

  4. Kitais atvejais įvertinkite turto ir pajamų lygį. Kiti asmenys antrinę pagalbą gauna, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų lygių (11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Yra du lygiai: jei atitinkate pirmąjį, valstybė apmoka 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jei antrąjį, – 50 % (14 straipsnio 5 dalis). Konkrečias ribas eurais, kurios kasmet peržiūrimos, skelbia VGTPT.

    Turtą ir pajamas tarnyba vertina pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų registrų duomenis, todėl prieš teikiant prašymą verta per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą pateikti turto deklaraciją, jei jos dar nepateikėte. Jei turtas areštuotas ar dėl kitų objektyvių priežasčių juo disponuoti negalite, tai įrodžius, laisvai valdomas turtas vertinamas atskirai (12 straipsnio 6 punktas).

  5. Pateikite prašymą VGTPT. Prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pildykite teisingumo ministro patvirtintos formos blanke ir pateikite Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu, jei galima jus identifikuoti, pavyzdžiui, per elektroninius valdžios vartus (VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis). Prašymą galima perduoti ir per savivaldybę, kurioje gavote pirminę pagalbą.

    Pridėkite reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (sutartį, gautą ieškinį ar teismo įsakymą, susirašinėjimą), teisę į pagalbą įrodančius dokumentus ir, jei norite konkretaus advokato, kuris nėra įtrauktas į tarnybos sąrašus, jo rašytinį sutikimą. Jei nuo pajamų priklausanti dalis gali sudaryti 50 %, prašyme nurodykite sutikimą ją apmokėti (19 straipsnio 1 dalis). Už žinomai neteisingą informaciją atsakoma pagal įstatymus.

  6. Laukite sprendimo ir pateikite trūkstamus dokumentus. Sprendimas priimamas iš karto arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo. Jei dokumentų trūksta, tarnyba per 5 darbo dienas praneša ir nustato bent 5 darbo dienų terminą jiems pateikti (18 straipsnio 2 dalis). Šio termino nepaisius, pagalba neteikiama (11 straipsnio 7 dalies 14 punktas).

    Sprendime nurodoma, kokia pagalba suteikiama, jos apimtis ir paskirtas advokatas (18 straipsnio 4 dalis). Sprendimą pateikite teismui: jis atleidžia nuo žyminio mokesčio ir daugumos kitų bylinėjimosi išlaidų (20 straipsnis). Jei turite apmokėti 50 %, tarnyba atsiųs pranešimą; sumokėti reikia per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį, o prašant galima mokėti dalimis (19 straipsnio 3 dalis).

  7. Žinokite, kada pagalba gali būti nesuteikta ar nutraukta. Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas neperspektyvus, reikalavimas kyla iš jūsų verslo ar savarankiškos profesinės veiklos, galite apsiginti patys be advokato, galimos išlaidos viršytų ginčo vertę arba pagalba jau teikiama daugiau kaip trijose bylose (11 straipsnio 7 dalis).

    Pagalba nutraukiama, jei paaiškėja, kad teisės į ją neturite, pateikėte neteisingą informaciją, pasikeitė turtas ar pajamos, nebendradarbiaujate su advokatu arba piktnaudžiaujate procesu (23 straipsnis). Kai kuriais iš šių atvejų jau patirtos išlaidos išieškomos iš jūsų (24 straipsnis). Apie pajamų ar turto pasikeitimą praneškite tarnybai patys.

  8. Apskųskite atsisakymą administraciniam teismui. VGTPT sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos gali būti skundžiamas administraciniam teismui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo; jį galima pateikti per e.teismas.lt. Skunde nurodykite, kodėl manote, kad tarnyba netinkamai įvertino pajamas, turtą ar bylos perspektyvas, ir pridėkite įrodymus.

    Jei antrinės teisinės pagalbos prašote ir tokiam skundui parengti, sprendimą dėl jos teisingumo ministro nustatyta tvarka priima kitas tarnybos padalinys (18 straipsnio 3 dalis). Kol skundas nagrinėjamas, sekite pagrindinės bylos terminus: jei artėja atsiliepimo ar apeliacinio skundo terminas, procesinį dokumentą pateikite patys arba prašykite teismo termino pratęsimo.

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

4
Šis įstatymas patvirtina naują Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką, reguliuodamas…
Šis įstatymas nustato administracinių bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…

Dažni klausimai

11
Kas gali gauti nemokamą teisinę konsultaciją savivaldybėje?

Pirminę teisinę pagalbą gali gauti visi Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai bei teisėtai Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje gyvenantys asmenys. Pajamos ir turtas nevertinami. Kreipkitės į savivaldybę pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Kiek trunka nemokama konsultacija?

Ne ilgiau kaip vieną valandą, nors savivaldybė gali ją pratęsti. Tuo pačiu klausimu pirminė pagalba suteikiama tik vieną kartą, todėl pasiruoškite klausimus ir dokumentus iš anksto.

Kaip gauti valstybės apmokamą advokatą teisme?

Pateikite prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai su ginčo dokumentais ir teisę į pagalbą įrodančiais dokumentais. Sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo, o tarnyba paskiria advokatą.

Kokios pajamos leidžia gauti nemokamą advokatą?

Turto ir pajamų ribas nustato Vyriausybė, jos peržiūrimos ir skelbiamos VGTPT svetainėje. Atitinkant pirmąjį lygį valstybė apmoka 100 % išlaidų, antrąjį – 50 %. Socialinės pašalpos gavėjams ir kai kurioms kitoms grupėms pajamos nevertinamos.

Kas turi teisę į nemokamą advokatą nepriklausomai nuo pajamų?

Be kita ko, socialinės pašalpos gavėjai, stacionarių globos įstaigų gyventojai, asmenys su sunkiu neįgalumu ar nedarbingumu, nukentėjusieji nuo nusikaltimų žalos bylose, skolininkai, kai išieškoma iš paskutinio būsto, ir nepilnamečiai. Baudžiamosiose bylose, kai gynėjas būtinas, jis skiriamas visada.

Ar nemokamą advokatą galima gauti vykdymo procese pas antstolį?

Taip. Antrinė teisinė pagalba apima ir atstovavimą vykdymo procese, pavyzdžiui, skundžiant antstolio veiksmus ar prašant išieškoti dalimis. Skolininkui, iš kurio išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, pagalba teikiama nepriklausomai nuo pajamų ir turto.

Ar gavus antrinę teisinę pagalbą reikia mokėti žyminį mokestį?

Ne. Asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą, civilinėse ir administracinėse bylose atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir daugumos kitų bylinėjimosi išlaidų. Jei valstybė apmoka 50 %, atitinkamai apmokate pusę šių išlaidų.

Ką daryti, jei VGTPT atsisakė suteikti teisinę pagalbą?

Sprendimą galite apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo. Skunde nurodykite, ką tarnyba įvertino netinkamai, ir pridėkite įrodymus. Pagrindinės bylos terminų tuo metu nepraleiskite.

Ar galiu pasirinkti savo advokatą?

Taip, jei advokatas sutinka atstovauti pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąlygas. Prie prašymo pridėkite jo rašytinį sutikimą. Kitu atveju tarnyba paskiria advokatą iš su ja sutartis sudariusių advokatų sąrašų.

Ar nemokama teisinė pagalba teikiama užsieniečiams?

Pirminę ir antrinę pagalbą gali gauti ES piliečiai ir teisėtai Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje gyvenantys asmenys, taip pat kiti tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Tarptautiniams ginčams ES viduje taikomos specialios įstatymo taisyklės.

Ar valstybė apmoka mediaciją?

Taip. Valstybė apmoka 100 % taikinamojo tarpininkavimo išlaidų, kai bent viena ginčo šalis turi teisę į antrinę teisinę pagalbą ir priimtas sprendimas ją teikti. Mediacija dažnai išsprendžia ginčą greičiau nei teismas.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2013 m. redakcija, Nr. XII-270), 2, 11–15, 18–20, 23 ir 24 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 99 straipsnis (valstybinės teisinės pagalbos skyrimas) ir 93 straipsnis (bylinėjimosi išlaidų paskirstymas), Administracinių bylų teisenos įstatymas, 33 straipsnis (skundo padavimo terminas; dabartinėje redakcijoje – 29 straipsnis), Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis (būtinas gynėjo dalyvavimas), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.