LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 21 d. Nr. 389 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.2.4 punktą:

1. Tvirtinu Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles (pridedama).
2. Laikau netekusiais galios: 2.
3. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisykles (perdirbtas ir papildytas 14 leidimas, patvirtintas 1989 m. vasario 20 d., rusų kalba); 2.
4. Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo laikinųjų taisyklių skyriaus „Elektrinių ir tinklų elektros įrenginiai“ patvirtinimo bei „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ papildymo“. Ūkio Ministras Petras Čėsna PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. TAIKYMO SRITIS
5. Šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, montuojantiems ir eksploatuojantiems elektros ir šilumos įrenginius.
6. Įrenginiams, kurių eksploatavimo sąlygos šiose taisyklėse nenurodytos, būtina vadovautis gamintojų reikalavimais. Įrenginius, prietaisus, kabelius ir medžiagas, skirtus darbui sprogioje ar degioje aplinkoje, galima naudoti turint akredituotų laboratorijų išduotus sertifikatus, liudijančius apie jų tinkamumą naudoti sprogioje ar degioje aplinkoje.
7. Energetikos objektuose, kuriuose sumontuoti žemesnio kaip 0,7 kgf/cm2 (0,07 MPa) garo slėgio arba žemesnės kaip +115°C vandens temperatūros šilumos įrenginiai ir yra pateikti šių įrenginių gamintojų naudojimo (eksploatavimo) reikalavimai, įmonės vadovo sprendimu leidžiama taikyti gamintojų eksploatavimo reikalavimus, netaikant šių taisyklių reikalavimų.
8. Eksploatuojant energetikos objektus, be šių taisyklių, būtina vykdyti gamintojų instrukcijų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentų bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. Atominėms elektrinėms taikomi ir branduolinės energetikos norminių dokumentų reikalavimai.
9. Įmonės vadovas (toliau – įmonės vadovas) šiose taisyklėse numatytais atvejais ir atsižvelgdamas į vietos sąlygas gali keisti įrenginių eksploatavimo nustatytus reikalavimus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams.
10. Įmonė, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, gali rengti instrukcijas, reglamentus, metodinius nurodymus arba kitus norminius dokumentus, realizuojančius taisyklių suteiktas teises, patikslinančius ir/arba sugriežtinančius įrenginių eksploatavimą.
11. Taisyklėse yra išdėstyti pagrindiniai techniniai ir organizaciniai energetikos įrenginių ir statinių eksploatavimo reikalavimai.
12. Pareiginių instrukcijų, eksploatavimo ir darbų saugos instrukcijų reikalavimai turi neprieštarauti šių taisyklių ir kitų norminių teisės aktų reikalavimams.
13. Pakeitus ar papildžius taisyklėse nurodytus norminius teisės aktus, vykdant šių taisyklių reikalavimus, turi būti vadovaujamasi pakeistomis norminių teisės aktų nuostatomis. II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
14. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Statinys – pastatas, priestatas, hidrotechninis įrenginys, tiesinys, inžineriniai tinklai, statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama, klojama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta, paklota) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas arba daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Energetikos objektai – elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai, šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai. Įmonė – verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.100). Energetikos įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, įsteigtas elektros ir šilumos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai. Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu. Elektros sistema – elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma. Elektros perdavimas – pagamintos elektros priėmimas ir persiuntimas perdavimo tinklais. Elektros tiekimas – nupirktos ar pagamintos elektros pristatymas ir/ar pardavimas vartotojams. Perdavimo tinklo įmonė/perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis perdavimo tinklus, atliekantis gamybos bei vartojimo balansavimą ir rezervavimą. Skirstomųjų tinklų įmonė/skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje. Specializuotoji organizacija/įmonė – organizacija/įmonė, kuri turi tiems darbams energetinės veiklos licenciją ar specialų leidimą. Energetikos įmonės savininkas (įmonės savininkas) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį bei disponuoja turto patikėjimo teise. Energetikos įmonės vadovas (įmonės vadovas) – energetikos įmonės savininko paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės veiklą. Energetikos įmonės vadovo įgaliotas asmuo – energetikos įmonės vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės įrenginių eksploatavimą. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita. Energetikos įrenginių techninė priežiūra (techninė priežiūra) – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ar kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą. Energetikos įrenginiai – gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinos, generatoriai, transformatoriai, siurbliai ir kiti mechanizmai, vamzdynai, oro ir požeminių kabelių linijos, inžineriniai tinklai ir kita). Prijunginys – prie šynų prijungtas elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus. Dujų įrenginiai – tai įrenginiai, kuriais degiosios gamtinės ar suskystintosios angliavandenilinės dujos naudojamos kurui, transportuojamos, skirstomos, saugomos, vartojamos. Elektros įrenginiai – įrenginiai, skirti elektrai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti. Šilumos įrenginiai – įrenginiai, kuriuose šilumos energija gaminama, kaupiama, redukuojama, perduodama, skirstoma, vartojama, taip pat kuriuose skystasis arba kietasis kuras bei vanduo paruošiami šilumos gamybai ir tiekimui. Šilumos šaltinis – įrenginys arba įrenginių kompleksas, kuriame kuras transformuojamas į šilumos energiją. Pagrindiniai energetikos įrenginiai – tai energetikos objektų įrenginiai, kurie atlieka šio objekto pagrindines funkcijas: gamina, perduoda, skirsto, transformuoja elektros ir šilumos energiją. Pagalbiniai energetikos įrenginiai – elektrinių ir katilinių savųjų reikmių įrenginiai, transformatorių pastočių, nuolatinės ir kintamosios srovės šaltiniai (relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai, priešgaisrinės saugos įrenginiai), dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės, operatyviniai informaciniai kompleksai, elektros apskaitos sistemos. Specialieji elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, sumontuoti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose, taip pat elektroterminiai, elektros suvirinimo ir durpynų įrenginiai. Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant gali kilti pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu nustatyta priežiūra. Taip pat priskiriami ir jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekama naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai. Energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas – tai techninių ir organizacinių priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų energetikos įrenginių paleidimą/įjungimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei avarijų lokalizavimą ar normalaus režimo atstatymą. Dispečerinio valdymo pakopos: elektros sistemos dispečeris – aukštesnioji pakopa, perdavimo tinklo dispečeris – vidurinioji pakopa ir skirstomųjų elektros tinklų įmonės/padalinio dispečeris – žemoji pakopa. Įrenginių operatyvinis valdymas – operatyvinio dispečerinio personalo tiesioginis vadovavimas arba veiksmų koordinavimas tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius perjungimus energetikos objektuose. Įrenginių operatyvinis tvarkymas – operatyvinio dispečerinio personalo leidimo davimas vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam energetikos objektus. Įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, reglamentai, taisyklės, normos, instrukcijos, standartai, techninės sąlygos), nustatantys įrenginių projektavimo, gamybos, statybos, montavimo, remonto, rekonstravimo, bandymo ir priežiūros tvarką. Įrenginių techniniai dokumentai – įrenginių atitikties deklaracijos, įrenginių sertifikatai, standartai, techninės sąlygos, įrenginių pasai ir instrukcijos, brėžiniai ir kiti dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginių paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka. Įrenginio naudojimo (technologinė) instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti įrenginio ruošimo įjungimui, įjungimo, jo darbo bei išjungimo (tarp jų avarinio) tvarkos reikalavimai. Taip pat nurodomi eksploatavimo reikalavimai, kai įrenginys yra rezerve. Kompleksiniai bandymai – įrenginių komplekso bandymai, kurių apimtis nustatoma specialiose programose. Objekto rekonstravimas – visi darbai, atliekami objekte, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita. Objekto technologinė schema – grafinis dokumentas, kuriame nurodyti visi šilumos ir elektros gamybos procese naudojami įrenginiai. Operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant įrenginius. Operatyvinis remonto personalas – tai specialiai apmokyti ir paruošti inžinieriai, technikai, darbininkai, kurie vykdo techninę priežiūrą, remontuoja jiems pavestus elektros ir šilumos įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus. Saugi įtampa – sąlygiškai saugi įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės. Paprastieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos pagrindiniais komutavimo aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir kita. Sudėtingieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų, galios transformatorių išjungimas ir įjungimas, jungtuvų keitimas apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui tenka daugiau kaip vienas jungtuvas. Sudėtingieji perjungimai šilumos įrenginiuose – tai perjungimai šilumos tinkluose su sudėtingais ryšiais, vykdomi dideliuose objektuose ir retai, yra ilgos trukmės. Perjungimo lapelis – rašytinis techninis dokumentas, kuriame parašyta perjungimo užduotis, perjungimų pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus vykdantys asmenys. Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros sistemos įrenginių dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti galios transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius bei statinius. Transformatorinė – pastotė, kurios aukštoji įtampa yra 6–20 kV. Savikaina – prekės kaina, apimanti tik gamybos ir perdavimo sąnaudas be pelno normos. Hidrotechninis statinys – inžinerinis statinys, skirtas kaupti, transportuoti vandens išteklius, naudoti ir apsaugoti aplinką nuo žalingo vandens poveikio. Hidroenergetiniai įrenginiai – mechanizmai, prietaisai, mašinos, vandens energiją paverčiantys elektros, mechanine ar kita energijos rūšimi. Hidrotechniniai įrenginiai – hidroenergetinių įrenginių, hidromechaninės įrangos ir įtaisų visuma. Damba – hidrotechninis statinys, kuriuo vandens patvanka sudaroma nepertvėrus vandens tėkmės (žuvų tvenkinių, apsauginės, skiriamosios). Konstrukcijos požiūriu gali būti analogiška užtvankai. Hidromazgas – tarpusavyje susijusių skirtingų hidrotechninių įrenginių kompleksas, sutelktas vienoje vietoje. Užtvanka – hidrotechniniai statiniai, patvenkiantys kokią nors vandens tėkmę (upę, kanalą, sausaslėnį) ir sudarantys patvanką, kuomet aukštupio pusėje palaikomas aukštesnis vandens lygis negu žemupio. Tvenkinys – naudojant hidrotechninius įrenginius, upės vagoje, slėnyje, žemės įduboje, iškasoje ar atitvertame plote sudarytas vandens telkinys. II. EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS I. EKSPLOATAVIMO UŽDAVINIAI
15. Įmonių personalas, eksploatuojantis energetikos objektus, turi gerai žinoti jam keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose jam priskirtoje darbo srityje.
16. Energetikos objektų darbuotojų pagrindinis uždavinys yra aprūpinti vartotojus elektra ar šiluma.
17. Energetikos objektai, veikiantys elektros sistemoje bendru suderintu darbo režimu, privalo atitikti operatyvinio dispečerinio valdymo reikalavimus. Lietuvos elektros sistema gali būti sujungta su kitų šalių energetikos sistemomis lygiagrečiam darbui. Tuo atveju jos operatyvinis dispečerinis valdymas reglamentuojamas sutartimis.
18. Elektros sistemos dispečeris operatyviai valdo Lietuvos Respublikoje esančius elektros gamybos ir perdavimo tinklo įrenginius, veikiančius bendru suderintu darbo režimu.
19. Katilinių ir šilumos tinklų įrenginius, veikiančius bendru suderintu darbo režimu, operatyviai valdo atitinkamos energetikos įmonės dispečeris.
20. Svarbiausi energetikos objektų darbuotojų uždaviniai: 16.
21. gaminti, perduoti, skirstyti ir tiekti/parduoti vartotojams nustatytomis sąlygomis reikiamų parametrų elektrą bei normuoto slėgio ir temperatūros šilumos agentą; 16.
22. laikytis operatyvinės dispečerinės drausmės; 16.
23. tinkamai eksploatuoti įrenginius ir statinius, užtikrinti, kad jie dirbtų efektyviai, patikimai ir saugiai; 16.
24. laikytis branduolinę, radiacinę, sprogimo, priešgaisrinę saugą bei saugą darbe reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų; 16.
25. mažinti energetikos objektų neigiamą įtaką žmonėms ir aplinkai.
26. Kiekvienoje įmonėje funkcijos, pareigos, įrenginių ir statinių eksploatavimo zonos turi būti paskirstytos padaliniams ir išdėstytos jų nuostatuose.
27. Energetikos objektai privalo: 18.
28. plėsti energetikos objektus elektros ir šilumos energijos poreikių tenkinimui; 18.
29. dirbti efektyviai, taupyti antrinius energetikos išteklius, didinti darbo našumą, mažinti elektros ir šilumos savikainą, efektyviai naudoti įrenginių galią; 18.
30. gerinti statinių, įrenginių, valdymo sistemų darbo patikimumą, saugą; atnaujinti, techniškai pertvarkyti, rekonstruoti ir modernizuoti energetikos įrenginius; 18.
31. naudoti pažangią techniką, efektyvius ir saugius gamybos ir darbo organizavimo metodus bei tobulinti eksploatavimo technologiją; 18.
32. kelti darbuotojų kvalifikaciją, skatinti pažangių darbo organizavimo metodų taikymą; 18.
33. tirti statinių ir įrenginių avarijas ir sutrikimus Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 68-1999), nustatyta tvarka.
34. Įmonės darbuotojas turi aiškiai suprasti energetikos objekto eksploatavimo ypatumus, laikytis darbų saugos, darbo ir technologinės drausmės, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje.
35. Leidimų veiklai energetikoje ir branduolinėje energetikoje išdavimo tvarką ūkio subjektams nustato Vyriausybė.
36. Pagrindiniai energetikos įmonių ir objektų, naudojančių organinį kurą ar branduolinę energiją, veiklos techniniai ekonominiai rodikliai yra: 21.
37. įrengtoji galia ir įrengtosios galios naudojimo efektyvumas (įskaitant rezervą) elektros sistemoje; 21.
38. pagamintos, perduotos, paskirstytos ir patiektos/parduotos energijos kaina; 21.
39. pagamintos, perduotos, paskirstytos ir patiektos/parduotos energijos kokybė; 21.
40. įrenginių avaringumas; 21.
41. vidutinis metinis vartotojų (planinis ir neplaninis) atjungimo laikas; 21.
42. lyginamosios sutartinio kuro sąnaudos elektrai ir šilumai gaminti (AE netaikoma); 21.
43. lyginamosios hidroelektrinės vandens sąnaudos elektrai gaminti; 21.
44. elektros ir šilumos sąnaudos savosioms reikmėms atskirai elektrai ir šilumai gaminti; 21.
45. gaminamos, perduodamos, paskirstomos ir parduodamos elektros ir šilumos savikaina; 21.
46. elektros nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose; 21.
47. šilumos nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) šilumos tinkluose.
48. Energetikos objektuose pagal nustatytąsias formas turi būti vykdoma pagrindinių įrenginių darbo (pamainos, paros, mėnesio, metų) rodiklių apskaita. Rodikliai turi būti analizuojami ir numatomos priemonės jiems gerinti.
49. Visose 10 MW ir didesnės galios elektrinėse ir katilinėse turi būti sudarytos įrenginių energetinės charakteristikos, nurodančios techninių ekonominių darbo rodiklių priklausomumą nuo elektros ar šilumos apkrovos. Be to, šiluminėje elektrinėje ir katilinėje turi būti sudaryti lyginamųjų kuro sąnaudų perduotai į tinklus elektros ir šilumos energijai, o hidroelektrinėje – lyginamųjų vandens sąnaudų perduotai elektrai į tinklus grafikai. Įrenginių energetinės charakteristikos turi būti sudaromos ir derinamos pagal jų techninius parametrus.
50. Šilumos tinkluose sudaromos šios energetinės charakteristikos: šilumos perdavimo nuostoliai, elektros sunaudojimas šilumos perdavimui, lyginamieji vidutiniai valandiniai cirkuliuojančiojo tinklo vandens kiekiai 1 MWh, temperatūrų skirtumas tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose, tinklo vandens nutekėjimai. Leidžiama vietoj temperatūrų skirtumo tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose energetinės charakteristikos sudaryti grįžtamojo tinklo vandens temperatūros charakteristiką.
51. Elektros sąnaudos, atsirandančios perduodant bei skirstant elektrą, turi būti normuojamos.
52. Energetikos įrenginių parametrai turi būti matuojami norminiuose dokumentuose nurodytu tikslumu, naudojant tik Lietuvos Respublikoje metrologiškai įteisintas matavimo priemones. Operatyvinis personalas privalo turėti energetines įrenginių charakteristikas ir atskirų rodiklių normas, pateiktas režiminių lentelių forma.
53. Energetinės charakteristikos ir gamybos nuostolių grafikai turi būti peržiūrimi tuo atveju, kai rekonstruojama šiluminė elektrinė arba katilinė, keičiama kuro rūšis bei markė, jei faktiniai gamybos nuostoliai elektros ir šilumos energijai dėl to pakito atitinkamai daugiau kaip 2% ir 1%. II. DARBUOTOJŲ RENGIMAS
54. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos darbus, bei energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas priklausomai nuo jų vykdomo darbo ir užimamų pareigų turi būti lavinami, atestuojami ir instruktuojami vadovaujantis Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatais. Atominėje elektrinėje personalas instruktuojamas, lavinamas ir atestuojamas vadovaujantis branduolinės energetikos norminiais aktais.
55. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai ir darbininkai, kurie dirba su potencialiai pavojingais įrenginiais bei pavojingus darbus, turi būti tam parengti, atestuoti ir turėti atitinkamus pažymėjimus.
56. Darbuotojai, eksploatuojantys veikiančius elektros įrenginius, turi būti atestuojami, suteikiant jiems kvalifikacijas, numatytas Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įrenginius.
57. Įmonėse, eksploatuojančiose energetikos įrenginius, turi būti sudaryti profesijų ir pareigybių, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija, stažuotė, dubliavimas, priešavarinės ir priešgaisrinės treniruotės, pirmosios pagalbos suteikimo žinios, sąrašai. Atominėje elektrinėje turi būti pareigybių sąrašas, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija treniruoklyje.
58. Kiekvienai pareigybei turi būti parengtos patvirtintos pareiginės instrukcijos, kuriose turi būti nurodyta: 32.
59. kokias taisykles, instrukcijas, schemas ir kitus dokumentus darbuotojai turi žinoti; 32.
60. darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė.
61. Kai energetikos įmonė neturi galimybės savo įmonėje lavinti ir atestuoti darbuotojus, jie turi būti lavinami ir atestuojami turinčiose atitinkamas licencijas/leidimus mokymo įstaigose. III. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBA, ĮRENGINIŲ IR STATINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI
62. Statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir poįstatyminiai norminiai teisės aktai bei branduolinės energetikos saugą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.
63. Visiškai užbaigti statyti objektai, taip pat stambių objektų atskiros statybos eilės ar paleidimo kompleksai pripažįstami tinkamais naudoti pagal Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401). Šis reikalavimas taikomas ir pradedant naudoti rekonstruotus objektus. Atominės elektrinės arba energetikos bloko pripažinimas tinkamu naudoti turi būti vykdomas pagal atidavimo naudoti programą bei laikantis branduolinės energetikos saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų.
64. Paleidimo kompleksą sudaro dalis energetikos objekto, kurį galima savarankiškai naudoti. Paleidimo kompleksą sudaro teritorija, įrenginiai, statiniai, ryšių priemonės, elektros, šilumos, kuro, vandens bei nuotekų tinklai, atliekų saugyklos, valymo, dispečerinio ir technologinio valdymo bei kiti įrenginiai. Paleidimo kompleksas pagal projektą turi atitikti nustatytus reikalavimus vandeniui bei aplinkosaugai, saugos darbe, priešgaisrinės saugos, branduolinės ir radiacinės saugos bei darbo higienos sąlygas.
65. Prieš pripažįstant tinkamu naudoti energetikos objektą (paleidimo kompleksą), reikia individualiai išbandyti įrenginius ir kompleksiškai kiekvieną sistemą vadovaujantis įrenginių bandymo normomis ir įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais. Energetikos bloko bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka rangovas, dalyvaujant energetikos įmonės personalui. Bandymus gali organizuoti ir atlikti energetikos įmonės personalas, dalyvaujant rangovo personalui. Statinių statybos ir įrenginių montavimo metu statiniai, įrenginių mazgai ir dengti darbai darbo komisijos gali būti pripažįstami tinkamais naudoti atskiromis dalimis.
66. Prieš atliekant bandymus reikia patikrinti, ar įvykdyti šių taisyklių, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo taisyklių, saugos darbe, branduolinės, radiacinės, priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos, statybos ir kitų norminių aktų reikalavimai.
67. Defektus ir nebaigtus statybos montavimo darbus, taip pat įrenginių defektus, išryškėjusius individualių ir funkcinių bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo organizacijos ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios.
68. Bandomojo įjungimo metu turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali dirbti pagal numatytas technologines schemas, ar suderintos visos kontrolės ir valdymo sistemos, įskaitant automatinius reguliatorius, apsaugos ir blokavimo įtaisus, signalizacijos ir kontrolės matavimo prietaisus, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui ir ar saugu juos eksploatuoti.
69. Prieš bandomąjį įjungimą reikia sudaryti tinkamas patikimo ir saugaus energetikos objekto naudojimo sąlygas: 41.
70. parengti darbuotojus įrenginių eksploatavimui, sudaryti eksploatavimo, pareigines ir saugos instrukcijas, technologines ir operatyvines schemas, apskaitos dokumentus, turto ribų aktą; 41.
71. paruošti kuro, medžiagų, įrankių ir atsarginių dalių atsargas; 41.
72. įjungti dispečerinio ir technologinio valdymo priemones ir ryšio linijas, gaisro signalizacijos ir gesinimo, avarinio apšvietimo ir vėdinimo sistemas; 41.
73. sumontuoti ir suderinti kontrolės ir valdymo sistemas; 41.
74. jei būtina, gauti valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų leidimą energetikos objekto bandymui ir derinimui.
75. Kompleksinio bandymo metu įjungus apkrovą patikrinamas bendras pagrindinių agregatų ir visų pagalbinių įrenginių darbas. Kompleksinio bandymo pradžia – tai energetikos įrenginio įjungimo į tinklą arba apkrovos įjungimo momentas. Bandoma tik pagal projekte numatytas kompleksinio bandymo schemas ir sudarytą bandymo programą. Šiluminių, atominių elektrinių ir katilinių įrenginių bandymai yra užbaigti, jei pagrindiniai įrenginiai normaliai, be pertraukos dirbo 72 val. vardine apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, pagalbiniams įrenginiams dirbant nuolat arba paeiliui. Hidroelektrinėje toks bandymas atliekamas esant tokiai patvankai ir debitui, kurie nustatyti paleidimo kompleksui. Elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įjungus apkrovą pastočių (transformatorinių) elektros įrenginiai be pertraukos normaliai dirbo 72 val., elektros linijos – 24 val. Šilumos tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įrenginiai be pertraukų normaliai apkrauti dirbo 24 val. paleidimo komplekse nustatytu vardiniu slėgiu. Kompleksiškai bandomas dujų turbinas būtina automatiškai įjungti/išjungti 10 kartų, o hidroelektrinių (HE) hidroagregatus – 3 kartus. Hidroakumuliacinių elektrinių (HAE) hidroagregatus būtina išbandyti visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus) po 2 kartus.Kompleksiškai bandant turi būti įjungti projekte numatyti kontrolės ir matavimo prietaisai, blokuotės, signalizacijos ir distancinio valdymo, apsaugos ir automatinio reguliavimo įtaisai, kurių režimo nereikia derinti. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, esant reikalui, gali leisti atlikti kompleksinius bandymus deginant rezervinį kurą, nustatyti ribinius bandymo parametrus ir apkrovas, mažesnes už numatytas projekte. Apie tai įrašoma akte.
76. Ruošdamas energetikos objektą (paleidimo kompleksą) statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai, įmonės vadovas turi paskirti darbo komisiją, kuri apžiūri objektą arba jo dalį, leidžia išbandyti atskirus įrenginius, taip pat kompleksinius bandymus, surašo aktą, nurodydama defektus ir jų pašalinimo terminus. Darbo komisijos sudėtis ir jos darbo tvarka bei tikslai nustatomi įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jei reikia, darbo komisija sudaro specializuotas statybos, turbinų, katilų, hidrotechnikos, elektrotechnikos, kontrolės ir valdymo sistemų bei kitas darbo grupes. Šios grupės daro išvadas apie atitinkamos objekto dalies būklę ir įrenginių paruošimą kompleksiniams bandymams bei tinkamumą naudoti. Išvadas turi patvirtinti darbo komisija.
77. Rangovas darbo komisijai turi pateikti dokumentus, numatytus statybos norminiuose aktuose. Techniniai dokumentai turi būti pateikti valstybine kalba.
78. Užsakovo personalas turi kontroliuoti, kaip šalinami darbo komisijos nustatyti trūkumai ir baigiami neužbaigti darbai. Pateikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai darbo komisijos aktas. Įmonė pateikia užbaigtą statyti energetikos objektą statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai.
79. Paleidimo kompleksus, statybos eiles ir užbaigtus energetikos objektus komisija pripažįsta tinkamais naudoti vadovaudamasi statybos techninių reglamentų ir kitų norminių dokumentų reikalavimais.
80. Statinius ir įrenginius, kuriuose yra defektų ar nebaigtų darbų, naudoti draudžiama. Komisija, jeigu tai būtina, nustato įrenginių bandomojo eksploatavimo laiką.
81. Visi dokumentai turi būti įrašyti į bendrąjį rejestrą. Dokumentai saugomi įmonės techniniame archyve.
82. Visų hidrotechnikos statinių, laivų ir žuvų praleidimo įrenginių povandeninė dalis su kontrolės matavimo aparatūra ir įrenginiais turi būti įrengta taip, kaip numatyta įjungimo komplekse. Ją turi pripažinti tinkama naudoti darbo komisija prieš užtvindymą. Galutinai įrenginiai gali būti pradedami naudoti, kai pripažįstamas tinkamu naudoti visas energetikos objektas. Užtvindyti daubą ir užtvenkti upės vagą leidžia statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija arba speciali komisija.
83. Objekto eksploatavimo pradžia yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimo data.
84. Statiniai turi būti teisiškai registruojami. Registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
85. Sumontuoti ar rekonstruoti technologiniai įrenginiai pradedami naudoti įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. IV. TECHNINIAI DOKUMENTAI
86. Kiekvienoje įmonėje ar jos padaliniuose turi būti šie techniniai dokumentai: 53.
87. žemės sklypų skyrimo aktai; 53.
88. geologiniai, hidrologiniai ir kiti duomenys apie teritoriją su gruntinių vandenų analize ir grunto bandymų rezultatais; 53.
89. pamatų klojimo aktai su gręžinių pjūviais; 53.
90. dengtų darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktai; 53.
91. statinių ir įrenginių pamatų sėdimo aktai (arba stebėjimo žurnalai); 53.
92. įrenginių, saugančių nuo sprogimo, gaisro, tiesioginio žaibo smūgio, ir antikorozinės saugos įrenginių bandymų aktai; 53.
93. vidaus ir išorės vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros įrenginių bandymo aktai; 53.
94. įrenginių ir technologinių vamzdynų tikrinimo ir bandymo aktai; 53.
95. objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktai; 53.
96. sklypo generalinis planas, kuriame pažymėti visi statiniai, įskaitant ir požemines komunikacijas; 53.
97. patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kita) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais; 53.
98. statinių ir įrenginių techniniai pasai; 53.
99. statinių ir įrenginių faktinio atlikimo darbo brėžiniai, visų požeminių komunikacijų brėžiniai; 53.
100. faktinės elektros grandinių schemos; 53.
101. faktinės technologinės schemos; 53.
102. įrenginių ir statinių eksploatavimo instrukcijos; 53.
103. operatyvinis gaisro gesinimo planas. Jis sudaromas elektrinėms, 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastotėms, kuriose yra operatyvinis budintysis personalas, katilinėms su 1000 m3 ir didesnės talpos mazuto rezervuarais. Katilinėse, turinčiose 50–1000 m3 talpas, gali būti sudaromos operatyvinės gaisro gesinimo kortelės; 53.
104. valstybės kontrolės ir priežiūros institucijų norminiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 53.
105. operatyvinio valdymo dokumentai, nurodyti 1 lentelėje; 53.
106. saugos darbe instrukcijos.
107. Nurodytų dokumentų komplektas turi būti saugomas įmonės techniniame archyve visą laiką, kol šie įrenginiai eksploatuojami.
108. Energetikos objekto instrukcijų sąrašus tvirtina energetikos įmonės vadovas. Sąrašus reikia peržiūrėti ir tvirtinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus.
109. Kiti reikalavimai techniniams dokumentams nurodyti šių taisyklių reglamentuojančiuose atskirų įrenginių eksploatavimo skyriuose.
110. Pasikeitus įrenginių būklei, technologiniam procesui, darbų sąlygoms, eksploatavimo sąlygoms, norminiams teisės aktams ar pradedant naudoti naujas darbų saugos priemones, šie pakeitimai nedelsiant pažymimi techniniuose dokumentuose įmonėje nustatyta tvarka. Su pakeitimais pasirašant turi būti supažindinami visi darbuotojai, kuriems būtina žinoti šiuos techninius dokumentus. Apie supažindinimą įrašoma potvarkių žurnale arba saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Elektrinėse ir katilinėse įrenginių eksploatavimo instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per 3 metus, o technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir turi būti tikrinamos (apie tai pažymint jose) ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
111. Energetikos objekto (katilinės, pastotės ir kita) budintieji privalo turėti visų operatyviai valdomų elektros ir šilumos įrenginių schemas. Schemos turi būti pateiktos patogia naudotis forma.
112. Įrenginių ir statinių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyta: 59.
113. įrenginių ir pastatų trumpa charakteristika; 59.
114. įrenginio arba įrenginių komplekso darbo režimų ir saugios būklės kriterijai ir ribos; 59.
115. įrenginių paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir priežiūros tvarka, statinių priežiūros tvarka; 59.
116. išjungimo remontui, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka, jeigu tai nenurodyta darbų saugos taisyklėse bei darbų saugos instrukcijose; 59.
117. specialiai šiam įrenginiui saugos darbe, branduolinės, radiacinės, sprogimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, jeigu tai nurodyta darbų bei priešgaisrinės saugos taisyklėse, darbų saugos ir priešgaisrinėse instrukcijose.
118. Budintieji darbuotojai turi pildyti operatyvinius dokumentus šių taisyklių nustatyta tvarka. Operatyviniai žurnalai turi būti įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami. Operatyvinio valdymo struktūrą, operatyvinių dokumentų apimtį, kuri nurodyta 1 lentelėje, gali keisti įmonės vadovas, jeigu tai nesumažina įrenginių eksploatavimo patikimumo ar žmonių saugos darbe reikalavimų užtikrinimo. 1 lentelėje nurodyti dokumentai gali būti pildomi kompiuteriu. 1 lentelė. Operatyvinio valdymo dokumentai Budintieji darbuotojai Techniniai dokumentai Elektros sistemos dispečeris operatyvinė schema (schema maketas) operatyvinis žurnalas dispečerio valdomų ir tvarkomų įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas Elektrinės budintysis inžinierius operatyvinė schema arba schema maketas operatyvinis žurnalas paraiškų dispečeriui išjungti jo tvarkomus įrenginius žurnalas arba kartoteka paraiškų įmonės vadovui išjungti įrenginius, kurių dispečeris nevaldo, žurnalas potvarkių žurnalas Elektrinės elektros padalinio pamainos vadovas operatyvinė schema arba schema maketas operatyvinis žurnalas relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės šilumos padalinio pamainos vadovas šilumos įrenginių technologinių schemų rinkinys operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės automatikos padalinio pamainos vadovas operatyvinis žurnalas technologinių apsaugų ir automatikos, kompiuterizuotų informacinių sistemų techninių priemonių žurnalai technologinių apsaugų ir signalizacijos nustatymo bei autoreguliatorių užduočių lapai potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas įrenginių defektų ar sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės chemijos pa dalino pamainos vadovas chemijos padalinio technologinių schemų rinkinys operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų/ padalinio dispečeris operatyvinė schema (schema maketas) operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Šilumos tinklų dispečeris vamzdynų operatyvinė schema operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas tinklų temperatūros ir pjezometriniai grafikai potvarkių žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Šilumos tinklų padalinio budintysis dispečeris operatyvinė schema operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas Reaktorių padalinio pamainos vadovas pagrindinio cirkuliacinio kontūro ir reaktoriaus įrenginio pagrindinių sistemų paros operatyvinė schema operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas reaktoriaus įrenginio technologinių apsaugų ir automatikos nustatymų lapai įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas arba kartoteka darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas kuro kasečių (šviežių ir panaudotų) judėjimo bei buvimo vietos registracijos žurnalas Dozimetrijos padalinio pamainos vadovas Dozimetrinės signalizacijos nustatymų lapai operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas įrenginių defektų ar nesklandumų žurnalas arba kartoteka darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas leidimų dirbti registracijos žurnalas Pastaba. Atominės elektrinės pamainų vadovų darbo vietose turi būti įrenginių ir sistemų bandymo grafikai.
119. Operatyviniai darbuotojai, nuolat budintys energetikos objektų darbo vietose, valdymo patalpose, dispečerių punktuose, pildo nustatytos formos paros žiniaraščius.
120. Operatyvinius dokumentus kiekvieną darbo dieną turi peržiūrėti atitinkamų padalinių dispečerinių vadovai, pasirašyti operatyviniame žurnale ir numatyti priemones įrenginių ir darbuotojų darbo trūkumams šalinti.
121. Elektros sistemos, perdavimo tinklo, skirstomųjų elektros tinklų/padalinių dispečerinėse ir šilumos tinklų dispečerių punktuose, elektrinių valdymo pultuose turi būti visų operatyvių pokalbių, naudojantis ryšio priemonėmis, automatinio įrašymo įrenginiai.
122. Operatyvinio valdymo dokumentai, registruojančiųjų matavimo prietaisų diagramos, operatyvinių dispečerinių pokalbių įrašai saugomi įmonės vadovo nustatyta tvarka. V. EKSPLOATAVIMAS
123. Įmonės vadovas turi užtikrinti energetikos statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą.
124. Kiekviename energetikos objekte įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirti darbuotojai, atsakingi už visų įrenginių ir statinių būklę bei saugų eksploatavimą, ir nustatytos visų darbuotojų pareigos šiomis veiklos kryptimis: 66.
125. technologinių procesų valdymas; 66.
126. įrenginių ir statinių priežiūra; 66.
127. objektų saugaus, patikimo ir efektyvaus eksploatavimo priemonių rengimas, vykdymas ir apskaita; 66.
128. įrenginių ir statinių darbo sutrikimų tyrimas ir apskaita; 66.
129. norminių aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
130. Asmenys, atsakingi už įrenginių, statinių būklę ir saugų eksploatavimą, turi užtikrinti, kad jiems priskirti objektai būtų techniškai tvarkingi, tikrinami, remontuojami, vykdoma techninė priežiūra ir tvarkomi dokumentai pagal norminių dokumentų reikalavimus.
131. Įrenginiai ir statiniai turi būti eksploatuojami vadovaujantis norminiais teisės aktais.
132. Kiekviename energetikos objekto padalinyje turi būti instrukcijų, būtinų tam padaliniui, sąrašas.
133. Elektrinių, katilinių ir pastočių pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai privalo turėti lenteles su šių įrenginių vardiniais parametrais.
134. Visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, šynų sistemas ir sekcijas, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, dujų ir oratiekių užsklandas, turi būti sunumeruoti. Jei naudojama išrenkamoji valdymo sistema, tai armatūra vietoje ir technologinėse schemose numeruojama dvejopai: pagal operatyvinę schemą ir išrenkamąją valdymo sistemą. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai – tą patį numerį kaip ir pagrindiniai, pridedant raides A, B, C ir taip toliau. Dubliuotuose blokuose katilui suteikiamas bloko numeris, papildant raidėmis A, B. Kuro padavimo sistemos grandys numeruojamos nuosekliai kuro padavimo kryptimi, lygiagrečiosios grandys – papildant raidėmis A ir B kuro padavimo kryptimi iš kairės į dešinę. AE įrenginiai numeruojami projekte nustatyta tvarka.
135. Žymenys ir numeriai schemose ir ant įrenginių turi sutapti.
136. Darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis norminiais teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis, bandymų rezultatais ir įvertinant vietos sąlygas.
137. Eksploatavimo metu energetikos įrenginiuose padaryti pakeitimai turi būti nedelsiant pažymėti schemose ir brėžiniuose. Atsakingasis darbuotojas, padaręs pakeitimą, turi pasirašyti, nurodyti savo pareigas ir pakeitimo datą. VI. REMONTAS
138. Kiekvienoje įmonėje būtina organizuoti įrenginių ir statinių remontą.
139. Įmonių vadovai yra atsakingi už įrenginių ir statinių techninę būklę, savalaikį ir reikalingos apimties remonto darbų vykdymą bei kokybę. Įrenginių ir statinių techninė būklė ir remonto apimtis nustatoma techninės priežiūros metu bei sulyginus faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui: 76.
140. turi būti sudaryti daugiamečiai, metiniai elektrinių, katilinių ir tinklų pagrindinių statinių ir įrenginių remonto grafikai. Įrenginių, turinčių įtaką šilumos ir elektros gamybos apimčiai ir perdavimo sąlygoms bendrajame tinkle, remonto grafikai nustatyta tvarka turi būti suderinti. Remonto grafikus tvirtina įmonės vadovas Pagalbiniams įrenginiams sudaromi metiniai ir mėnesiniai remonto grafikai, juos tvirtina įmonės vadovas; 76.
141. įrenginių ir statinių remonto bei techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių taisyklių, gamyklų gamintojų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę bei kitų norminių dokumentų reikalavimus; 76.
142. įrenginių ir statinių būklė įvertinama, remonto apimtys nustatomos, objektai perduodami remontuoti ir pradedami naudoti po remonto vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir/arba gamintojų nurodymais; 76.
143. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti išaiškinti visi defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti kriterijus, nustatytus norminiuose techniniuose dokumentuose; 76.
144. remonto grafikas ir apimtys gali būti koreguojami, jei remonto metu randami defektai, kurių šalinimui būtinas papildomas laikas. Pakoreguotas grafikas turi būti patvirtintas įmonės vadovo.
145. Įrenginių išjungimui remontui ir naujų įrenginių įjungimui turi būti pateikiama dispečerinė paraiška.
146. 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių galios transformatoriai ir elektrinių bei katilinių įrenginiai po remonto turi būti bandomi su apkrova 48 val., o šilumos įrenginiai – 24 val. visiškai apkrovus, hidroakumuliacinių elektrinių įrenginiai – po 2 kartus visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus).
147. Po remonto komisijai, kurios sudėtį nustato įmonės vidaus tvarkos reglamentas, pripažįstant įrenginius tinkamais naudoti, atliktų bandymų pagrindu įvertinama suremontuoto įrenginio kokybė.
148. Remonto baigimo laikas yra: 80.
149. energetikos blokams, elektrinių su skersiniais ryšiais garo turbinoms, hidrogeneratoriams – generatoriaus (transformatoriaus) įjungimo į tinklą laikas; 80.
150. energetikos blokams su dviejų korpusų katilais arba dviem ir daugiau turbogeneratorių – pirmojo pagal remonto grafiką katilo korpuso ar turbogeneratoriaus įjungimo į tinklą laikas; tuo metu katilo antrojo korpuso ir kitų turbogeneratorių įjungimas turi vykti pagal energetikos bloko apkrovos grafiką, jeigu kitaip nenumatyta jų remonto grafike; 80.
151. bendriesiems elektrinės sistemų įrenginiams ir pagalbiniams įrenginiams, remontuojamiems atskirai nuo pagrindinių įrenginių – apkrovos prijungimo laikas; 80.
152. garo katilams ir vandens šildymo katilams – įjungimo į garo ar vandens magistrales laikas; 80.
153. šilumos tinklams – tinklo įjungimo laikas ir tinklo vandens cirkuliavimo pradžia; 80.
154. elektros tinklams – įjungimo į tinklą laikas; 80.
155. remontuojant neišjungus įtampos – darbų vadovo (vykdytojo) pranešimo budinčiajam dispečeriui apie darbų užbaigimą momentas. Jei atliekant bandymus (pagal 78 punktą) išryškėja defektai, trukdantys įrenginio darbui vardine apkrova, arba defektai, dėl kurių būtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai remontas laikomas nebaigtu, iki bus pašalinti šie defektai ir pakartotinai atlikti bandymai. Jei atliekant bandymus atsiranda atskirų įrenginio dalių normalaus darbo sutrikimų, dėl kurių nebūtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai įmonės atstovas kartu su remonto vadovu priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio nusprendžia, ar galima toliau tęsti bandymus, ir nustato terminus, kada defektai turi būti pašalinti. Jei bandymus su apkrova būtina nutraukti defektams pašalinti, tai bandymas, pašalinus defektus, kartojamas ir remonto baigimo laikas yra tas momentas, kai įrenginiui bandymų metu paskutinį kartą buvo prijungta apkrova ir po to jis lieka dirbti arba rezerve.
156. Vykdant remonto ir derinimo darbus, energetikos objektuose turi būti naudojamasi remonto darbų technologiniais dokumentais, specialia įranga ir kita.
157. Įmonėse privalo būti įrenginių atsarginių dalių ir medžiagų atsargos, svarbesnių įrenginių pagrindinių mazgų avarinio keitimo rezervas arba sutartis su tiekėjais jų skubiam pristatymui, nesumažinant energetikos objektų darbo patikimumo. Šio rezervo sąrašą tvirtina įmonės vadovas. Turi būti tvarkoma visų esamų sandėliuose arba padaliniuose atsarginių dalių, atsarginių įrenginių ir medžiagų apskaita. Jų būklė ir sandėliavimo sąlygos turi būti periodiškai tikrinamos. Įrenginių atsarginės dalys ir medžiagos turi būti sandėliuojamos pagal joms sandėliuoti nustatytus reikalavimus. Rezerve esančių įrenginių techninės priežiūros tvarką nustato įmonės vadovas. VII. METROLOGINĖ PARENGTIS
158. Energetikos objekto metrologinė parengtis organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu, Lietuvos Respublikos ir Lietuvoje pripažintais tarptautiniais standartais, taisyklėmis bei norminiais teisės aktais, nustatančiais matavimų vienovę ir būtiną tikslumą. Objektuose šį darbą koordinuoja metrologijos arba kiti padaliniai ar darbuotojai, kuriems pavestos šios funkcijos.
159. Matavimo priemonių, esančių energetikos įrenginiuose, apimtis turi atitikti projektavimo ir kitus galiojančius norminius dokumentus. Parinktų matavimo priemonių tikslumas turi tenkinti Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normas, patvirtintas ūkio ministro 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1512), ir kitų lokalinių aktų nustatytus reikalavimus visame matuojamojo parametro kitimo intervale.
160. Energetikos objektuose turi būti naudojamos tik Lietuvoje įteisintos ir techniškai tvarkingos matavimo priemonės: 85.
161. teisinei metrologijai priskirtinos matavimo priemonės naudojamų išteklių priėmimo ir išdavimo bei sunaudotos ir pateiktos energijos komercinei apskaitai, saugių darbo sąlygų, sanitarinių normų ir aplinkos saugos normų laikymosi kontrolei. Jos turi būti įrašytos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir periodiškai tikrinamos Valstybinės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka šiai veiklai įgaliotose laboratorijose; 85.
162. technologinės kontrolės matavimo priemonės, skirtos energetikos įrenginių būklės, jų darbo režimų ir technologinių procesų kontrolei. Jos metrologiškai įteisinamos, naudojamos ir prižiūrimos energetikos įmonės vadovo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į matavimo priemonių gamintojų techninius reikalavimus, užtikrinant jų susietumą su atitinkamu fizikinio vieneto etalonu; 85.
163. etaloninės matavimo priemonės technologinės kontrolės matavimo priemonių kalibravimui ir patikrinimui. Joms taikomi teisinei metrologijai priskirtinų matavimo priemonių reikalavimai arba jos turi būti susietos su aukštesnio tikslumo etalonais jas kalibruojant akredituotose laboratorijose.
164. Energetikos objekte atskirai įtraukiamos į apskaitą 85 punkte nurodytų kategorijų matavimo priemonės, sudaromi jų periodinės patikros ir kalibravimo metiniai grafikai.
165. Matavimo jutikliai ir matavimo keitikliai, turintys standartizuotąjį išėjimo signalą, metrologinės patikros požiūriu yra savarankiškos matavimo priemonės.
166. Teisinei metrologijai nepriskirtos kompiuterizuotos matavimo priemonės ir sistemos gali būti kalibruojamos ir tikrinamos jų eksploatavimo vietoje, palyginant į matavimo kanalą paduodamo atitinkamo signalo dydį su rezultatu monitoriuje. Nustatyta bendroji matavimo paklaida turi atitikti norminiais teisės aktais nustatytas matavimo tikslumo normas.
167. Iš elektros tinklo maitinamiems matavimo prietaisams turi būti įrengta įtampos atsijungimo signalizacija.
168. Į įrenginius įmontuotų matavimo priemonių (termoelektrinių keitiklių, varžinių termokeitiklių, matavimo transformatorių ir kita) patikrinimo terminai turi atitikti įrenginių, kuriuose jie įmontuoti, tarpremontinį periodą. VIII. DISPEČERINIS VALDYMAS
169. Dispečerinis valdymas – tai operatyvinis vadovavimas elektros sistemos, elektrinių, katilinių, perdavimo tinklo, skirstomųjų tinklų ir jų padalinių bei vartotojų suderintam darbui, kad būtų: 91.
170. patikimai tiekiama reikiamos kokybės elektra bei šiluma vartotojams; 91.
171. ekonomiškas elektros sistemos darbas; 91.
172. saugiai vykdomi darbai eksploatavimo metu bei likviduojant technologinius sutrikimus.
173. Dispečerinis valdymas organizuojamas pagal laiptuotąją struktūrą, numatančią operatyvinės kontrolės ir valdymo funkcijų tarp įvairių pakopų pasiskirstymą, taip pat žemesniosios valdymo pakopos operatyvinį pavaldumą aukštesniajai.
174. Kiekvienai dispečerinio valdymo pakopai yra nustatytos dvi įrenginių valdymo kategorijos: operatyvinio valdymo ir operatyvinio tvarkymo.
175. Dispečerinio valdymo pagrindinės funkcijos: 94.
176. elektros sistemos darbo režimo planavimas, apskaita ir analizė; 94.
177. elektros sistemos darbo režimų su kitų šalių energetikos sistemomis koordinavimas; 94.
178. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų pagrindinių įrenginių, taip pat vartotojų darbo režimų bei remontų koordinavimas; 94.
179. technologinių sutrikimų prevencija ir technologinių sutrikimų operatyvaus likvidavimo organizavimas. IX. SAUGA DARBE
180. Sauga darbe energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimais. Energetikos objektų vadovai ir darbuotojai turi vykdyti šio įstatymo ir kitų energetikoje galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus.
181. Vykdant šiuos reikalavimus įmonėse turi būti: 96.
182. darbuotojai instruktuojami ir mokomi saugiai dirbti, tikrinamos jų žinios; 96.
183. kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų; 96.
184. darbo vietos ir darbuotojai aprūpinami saugiais įrenginiais, saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengiamos gamybinės ir buitinės patalpos; 96.
185. nustatyta tvarka organizuojami darbo aplinkos ir darbo vietų higieniniai tyrimai, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos priemonių bandymai; 96.
186. rengiamos įmonės saugos darbe ir pareiginės instrukcijos, vykdomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai ir kitos saugos darbe prievolės.
187. Saugos darbe priemonės, įtaisai ir įrankiai, naudojami eksploatuojant įrenginius ir statinius, turi būti apžiūrimi ir bandomi pagal galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus.
188. Energetikos objektų darbuotojai nemokamai aprūpinami norminiuose aktuose numatytais darbo rūbais ir avalyne, individualiosios ir kolektyvinės saugos darbe bei asmens higienos priemonėmis. Įmonės privalo užtikrinti jų saugojimą, džiovinimą, skalbimą, valymą ir taisymą.
189. Visi asmenys, esantys veikiančių energetikos įrenginių patalpose (išskyrus valdymo, relinės apsaugos skydus, laboratorijas ir panašias patalpas), uždarose ir atvirose skirstyklose, elektrinių, šilumos ir elektros tinklų šuliniuose, kamerose, kanaluose ir tuneliuose, statybos aikštelėse, remonto zonose, taip pat dirbantieji oro linijose, turi dėvėti šalmus.
190. Personalas privalo naudotis išduotais darbo drabužiais, avalyne, individualiosiomis ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis.
191. Nustatytoji sąlyginai saugi įtampa yra 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės. Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į tai, kad prisilietimo įtampa turi neviršyti leistinosios. Leistinoji prisilietimo įtampa priklauso nuo poveikio trukmės. Skaičiuojamoji poveikio trukmė nustatoma susumavus pagrindinės saugos suveikimo ir aparato išjungimo trukmes. Leistinoji prisilietimo įtampa pagal EN 50179: Poveikio trukmė, s 10 1,1 0,72 0,64 0,49 0,39 0,29 0,2 0,14 0,08 0,04 Prisilietimo įtampa, V 80 100 125 150 250 300 400 500 600 700 800
192. Prieš pasikeliant į atramas turi būti įvertinama atramų techninė būklė. Gelžbetoninės atramos yra mažai atsparios sukimui, todėl jose dirbant turi būti imamasi atitinkamų saugos priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas oro linijų remontui keičiant atramas ir laidus. Atramų būklė periodiškai ir prieš vykdant darbus turi būti kontroliuojama. X. APLINKOS APSAUGA
193. Eksploatuojant energetikos įrenginius vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, standartais ir kitais aplinkos apsaugos norminiais aktais.
194. Statomų ir rekonstruojamų energetikos įrenginių darbas turi užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą, gruntą ir vandens telkinius teršalų koncentracija neviršytų didžiausios leistinosios koncentracijos (DLK), triukšmo lygis neviršytų sanitarinio normatyvo, elektrinio ir magnetinio lauko intensyvumas neviršytų ribinio leistinojo lygio. Jeigu eksploatuojamų įrenginių teršalų išmetimai viršija normatyvais leistinus dydžius, reikia sudaryti su vietine aplinkos apsaugos institucija suderintą perspektyvinį priemonių planą, kuris leis sumažinti išmetamų teršalų lygį iki norminio.
195. Energetikos objektuose turi būti įrengtos vandens ir dūmų mėginių ėmimo vietos, jos turi būti pažymėtos mėginių ėmimo vietoje ir technologinėje schemoje. Periodiškai, suderinus su aplinkos apsaugos institucijomis, reikia kontroliuoti ir registruoti išmetamų į atmosferą teršalų koncentraciją ir kiekius, iš vandens telkinių paimamo ir išleidžiamo vandens kiekius bei į vandens telkinius išleidžiamo vandens teršalų koncentracijas.
196. Energetikos objektuose, kur susidaro kenksmingosios medžiagos, reikia laiku jas utilizuoti arba padaryti nekenksmingomis ir palaidoti.
197. Eksploatuoti energetikos įrenginius, neatitinkančius sanitarinių normų arba aplinkos apsaugos reikalavimų, draudžiama.
198. Užteršto nutekamojo vandens valymo ir teršalų apdorojimo įrenginiai turi būti visiškai užbaigti ir paruošti darbui iki pradedant energetikos šilumos įrenginių cheminį valymą.
199. Eksploatuojant elektrinių ir katilinių dūmų valymo ir dulkių gaudymo įrenginius, reikia vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais atmosferos teršimą.
200. Hidrotechnikos statiniai, užtvenkiantys upes, kanalus, ežerus, privalo užtikrinti minimalias ekosistemos gyvavimo sąlygas, praleidžiant sausmečio periodu gamtosauginį debitą, reglamentuojamą norminiais dokumentais.
201. Eksploatuojant įrenginius, užpildytus turbinų ar izoliacine alyva, įrenginiai turi būti sumontuoti ir veikti taip, kad ši alyva negalėtų patekti į gruntą ir lietaus kanalizacijos sistemas. XI. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
202. Įrenginiai ir statiniai turi būti įrengti bei eksploatuojami laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631), reikalavimų.
203. Priešgaisrinio vandentiekio tinklai ir priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti įrengti pagal norminius teisės aktus.
204. Energetikos objektų darbuotojai turi būti instruktuojami pagal priešgaisrines saugos taisykles, žinoti ir vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių bei energetikos objekto instrukcijų reikalavimus. Darbuotojams turi būti periodiškai organizuojamos priešgaisrinės treniruotės.
205. Kiekviename energetikos objekte turi būti parengtos objekto ir atskirų struktūrinių padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijos.
206. Įvykus gaisrui energetikos objekte, laikinuoju gaisro gesinimo vadovu, kol atvyks ugniagesių padalinys, yra pamainos vadovas, elektros ar šilumos tinklų budintysis dispečeris.Atvykus ugniagesių padaliniui, laikinasis gaisro gesinimo vadovas privalo informuoti ugniagesių padalinio vadą apie gaisro židinį, atliktus gaisro gesinimo darbus, perduoti jam vadovavimą ir išduoti leidimą gaisro gesinimui elektros įrenginiuose.
207. Automatiniai gaisro gesinimo ir priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198 (Žin., 1996, Nr. 7-189), o gaisro gesinimo priemonės – pagal Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631).
208. Išjungti priešgaisrinį vandentiekį, uždaryti kelius ir pravažiavimus, išjungti gaisro gesinimo automatiką ir priešgaisrinę signalizaciją galima tik leidus įmonės vadovui. Apie tai turi būti pranešta objektą saugantiems ugniagesiams.
209. Už priešgaisrinę saugą atsakingi: 119.
210. įmonės vadovai – už bendrą priešgaisrinę objektų būklę, priešgaisrinių priemonių ir priešgaisrinių reikalavimų vykdymą; 119.
211. įmonės vadovų paskirti asmenys – už gaisro gesinimo priemonių ir priešgaisrinės automatikos sistemų techninę būklę, priešgaisrinių priemonių ir normatyvinių priešgaisrinių reikalavimų vykdymą, darbuotojų rengimą; 119.
212. padalinių vadovai – už padalinio objektų priešgaisrinę būklę ir darbuotojų rengimą.
213. Kiekvieną gaisrą (užsidegimą) turi ištirti paskirta komisija, kuri turi nustatyti gaisro priežastis, nuostolius, kaltininkus ir numatyti papildomas priešgaisrinės saugos priemones, surašydama tyrimo aktą.
214. Įmonėje įvykę gaisrai ir užsidegimai turi būti įtraukiami į apskaitą. XII. ATSAKOMYBĖ UŽ TECHNINIO EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ VYKDYMĄ
215. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę darbuotojai gali būti patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
216. Už šių taisyklių reikalavimų vykdymą eksploatuojant įmonės (objekto) energetikos įrenginius, jų techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako įmonės vadovas. Už išnuomotų (duotų pasinaudoti) energetikos įrenginių techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako įmonės vadovas, jei kitaip nenumatyta nuomos (panaudos) sutartyje. Kiekvienos įmonės struktūrinių padalinių nuostatuose ir įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirstytos įrenginių ir statinių priežiūros funkcijos tarp atskirų padalinių, paskirti asmenys, atsakingi už kiekvieno įrenginio techninę būklę ir saugų eksploatavimą, taip pat nurodytos personalo pareigos eksploatuojant energetikos įrenginius.
217. Avarijos ir sutrikimai tiriami ir įtraukiami į apskaitą pagal Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus. Atominėje elektrinėje branduolinės energetikos įrenginiams tai atliekama pagal vietinę instrukciją, suderintą su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
218. Už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą, kuomet energetikos įrenginiuose gali įvykti arba įvyko avarijos, sutrikimai, gaisrai ar nelaimingi atsitikimai, asmeniškai atsako: 125.
219. darbuotojai, tiesiogiai eksploatuojantys elektrinių, katilinių ir tinklų įrenginius ir statinius – už kiekvieną pažeidimą, įvykusį dėl jų kaltės; 125.
220. elektrinių ir katilinių pamainų vadovai, taip pat budintis ir operatyvinis remonto personalas, elektros ir šilumos tinklų dispečeriai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar jiems tiesiogiai pavaldaus personalo, dirbusio pagal jų potvarkius, kaltės; 125.
221. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos padalinių vadovai, jų pavaduotojai, inžinieriai ir meistrai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus personalo kaltės; 125.
222. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos ir technikos tarnybų vadovai, inžinieriai – už pažeidimus, įvykusius dėl jų tarnybos personalo ar pavaldaus padalinio kaltės; 125.
223. energetikos įmonių (objektų) vadovai – už pažeidimus, įvykusius jų vadovaujamose įmonėse; 125.
224. projektavimo, konstravimo, remonto, derinimo, tyrinėjimo, statybos ir montavimo organizacijų vadovai, taip pat inžinerinis personalas – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus personalo kaltės.
225. Įmonių vadovai privalo pareikšti pretenzijas kaltininkams dėl visų defektų bei įrenginių ir statinių gedimų, įvykusių dėl gamyklų, projektavimo, statybos, montavimo ir derinimo įmonių kaltės.
226. Visais atvejais, kai fiziniai ar juridiniai asmenys sugadina oro, oro kabelių ar kabelių linijas, hidrotechninius įrenginius, šilumos tinklus, požemines komunikacijas ir įrenginius, pažeisdami atitinkamų energetikos įrenginių apsaugos taisykles, būtina surašyti aktą, nustatytąja tvarka informuoti atitinkamas valstybės institucijas ir išsireikalauti padarytos žalos atlyginimo.
227. Jei įmonių vadovai, inžinerijos ir technikos darbuotojai ar personalas, eksploatuojantis energetikos įrenginius, pažeidė šių taisyklių ar kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių eksploatavimą, reikalavimus, dėl ko įvyko avarija, sutrikimas, gaisras ar nelaimingas atsitikimas, juos privaloma papildomai atestuoti Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatų, patvirtintų 1996 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 39-972), nustatyta tvarka. III. TERITORIJA IR STATINIAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
228. Pagrindiniai energetikos statinių ir jų konstrukcijų priežiūros ir teisingo eksploatavimo uždaviniai yra šie: 129.
229. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų eksploatuojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 129.
230. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 129.
231. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 129.
232. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 129.
233. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.
234. Statinių priežiūra – tai kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ir jo konstrukcijos per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę.
235. Mažinant ardančiuosius klimatinius (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius būtina prižiūrėti, kad: 131.
236. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); 131.
237. būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); 131.
238. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; 131.
239. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; 131.
240. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); 131.
241. laiku pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židinius, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; 131.
242. žiemos metu neperšaltų konstrukcijos, o jei tai numatyta projekte, laiku jas apšiltinti.
243. Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvių gruntinių (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikių, būtina siekti, kad: 132.
244. pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais; 132.
245. būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai; 132.
246. tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos; 132.
247. medžiai būtų sodinami ne arčiau kaip 5 m, o krūmai – ne arčiau kaip 2 m nuo statinių; 132.
248. neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus; 132.
249. nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti.
250. Gamybinėse ir kitose patalpose būtina palaikyti tokį temperatūros, drėgmės ir oro apykaitos režimą, koks jis numatytas projekte ir statinių bei konstrukcijų eksploatavimo techniniuose dokumentuose. Aplinkoje neturi būti viršijama chemiškai aktyvių medžiagų koncentracija.
251. Reikia prižiūrėti, kad būtų tvarkingos ir reikiamai izoliuotos technologinių vamzdynų, šilumos, garo ir vėdinimo sistemos, o sanitariniai įrenginiai gerai hidroizoliuoti. Perėjimuose per vamzdynus turi būti įrengti tilteliai.
252. Neleisti apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas kabinant arba tvirtinant prie jų atotampas, atramas arba ankerius, sandėliuojant medžiagas, dirbinius, gruntą arba kitus krūvius, perkeliant arba pastatant naujus įrenginius bei technologinę įrangą, viršijant veikiančiųjų mechanizmų arba transporto priemonių projekte numatytas galias, greičius bei stabdymo jėgas kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas.
253. Susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. Reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių.
254. Numačius keisti statinio paskirtį ir gamybos profilį būtina įvertinti, kokią įtaką būsimi nauji technologiniai procesai, apkrovos ir būsima aplinka darys esamoms konstrukcijoms.
255. Statinio gabaritai ar jo apstatymas (antstatai, priestatai), gamybos profilis, technologija ir įranga jame gali būti keičiami ar papildomai statomi tik turint šiems tikslams parengtus projektavimo dokumentus.
256. Konstrukcijų zonas, veikiamas transporto priemonių ar perkeliamųjų krūvių sistemingų smūgių, būtina apsaugoti specialiais metaliniais, mediniais, plastmasiniais, guminiais ar kitokių medžiagų ekranais ar rėmais. Saugotinos zonos priklausomai nuo poveikio konstrukcijoms charakterio nurodomos atitinkamuose projektavimo dokumentuose.
257. Neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose.
258. Eksploatuojant laikančiąsias konstrukcijas, neleidžiama statyti naujų arba pašalinti esamų (taip pat ir laikinųjų) stovų, pakabų, įstrižainių ir kitokių ažūrinių konstrukcijų elementų, pašalinti ar perstatyti ryšių, sustandinti atramų šarnyrus ar kitaip keisti konstrukcijų darbo schemas.
259. Prie gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų armatūros neleidžiama privirinti ar tvirtinti detalių ar pakabų.
260. Metalinių konstrukcijų ir detalių apsauga nuo korozijos turi būti sistemingai atnaujinama įvertinant aplinkos cheminį aktyvumą statinių eksploatavimo metu. Korozijos pažeistos vietos turi būti nuvalomos, o antikorozinė danga atnaujinama. Korozijos paveiktų konstrukcijų nešamoji galia patikrinama skaičiavimais ar kitais būdais. Metalinių konstrukcijų kaitinti ar valyti atvira ugnimi neleidžiama.
261. Turi būti neleista medinėms konstrukcijoms drėkti ir pūti.
262. Medinių ir medinių metalinių laikančiųjų konstrukcijų elementų sujungimo detalės turi būti tvarkingos.
263. Neleidžiama siaurinti evakuacinių kelių, perėjimų, pravažiavimų kelių ir koridorių, užstatyti jų stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais. Perėjimų ir važiuojamųjų kelių vietos bei zonos turi būti ženklinamos.
264. Natūraliai neapšviestose laiptinėse, koridoriuose ir kitose vietose, skirtose žmonių ir transporto judėjimui, turi būti įrengtas nuolatinis dirbtinis apšvietimas.
265. Neleistina technologinį vandenį ar garą šalinti tiesiogiai per sienų ir kitų atitvarų angas (skyles) arba išvedus per jas nepakankamo ilgio išleidimo vamzdynus. Likviduojant technologinės įrangos ar inžinerinių sistemų avarijas ir sutrikimus, defektus ir remontuojant leidžiama technologinį vandenį ar garą išleisti per vamzdį ne arčiau kaip 3 m nuo sienos, atitvaros ar kitokios laikančiosios konstrukcijos.
266. Dūmtraukių priežiūros ir naudojimo specifiniai reikalavimai turi būti vykdomi vadovaujantis respublikinėmis statybos normomis 148-92* „Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklės“, patvirtintomis statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 244 „Dėl RSN 148-92* papildymo 6 priedu“ (Žin., 1997, Nr. 105-2660).
267. Elektrinių pastatų ir įrenginių pamatų sėdimai turi būti stebimi vadovaujantis norminiais dokumentais.
268. Įmonės teritorijoje (statinio sklype) būtina prižiūrėti: 151.
269. paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo iš visos teritorijos, nuo statinių sistemas; 151.
270. išmetimo vamzdynų triukšmo slopintuvus ir kitus triukšmo šaltinių lokalizavimo ir triukšmo sumažinimo iki normos įrenginius ir statinius; 151.
271. vandentiekio, kanalizacijos, drenažo, šilumos, transporto, dujų ir skystojo kuro vamzdynų, hidraulinių pelenų pašalinimo įrenginius ir statinius; 151.
272. geriamojo vandens šaltinius, vandens telkinius, vandens tiekimo šaltinių apsaugos sanitarines zonas; 151.
273. geležinkelius ir jų pervažas, automobilių kelius, priešgaisrinius kelius ir privažiavimus prie priešgaisrinių hidrantų, vandens telkinių, aušintuvių; tiltus, estakadas, pėsčiųjų takelius, perėjas ir kita; 151.
274. apsaugos nuo nuošliaužų, nuogriuvų, lavinų bei krantų apsaugos statinius; 151.
275. bazinius ir darbo reperius bei ženklus; 151.
276. pjezometrus, gruntinio vandens režimo stebėjimo gręžinius; 151.
277. apsaugos nuo žaibo sistemas ir įžeminimo įrenginius.
278. Įmonei priklausantys automobilių keliai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis kelių priežiūros norminiais aktais.
279. Įmonei priklausantys geležinkeliai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis geležinkelių naudojimo norminiais aktais.
280. Įmonei priklausantys automobilių kelių, geležinkelių ir pėsčiųjų tiltai, viadukai, estakados turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis jų eksploatavimo ir priežiūros norminiais aktais.
281. Požeminės vandentiekio, kanalizacijos, šilumos komunikacijos, dujotiekiai, oratiekiai, elektros kabeliai turi būti pažymėti ženklais žemės paviršiuje.
282. Jeigu teritorijoje yra klaidžiojančiųjų srovių, turi būti įrengta metalinių požeminių statinių ir komunikacijų elektrocheminė apsauga.
283. Sistemingai ir ypač lietaus metu reikia prižiūrėti šlaitus, įkalnes, išimas, o prireikus turi būti imamasi priemonių jiems sutvirtinti.
284. Iki potvynio pradžios visi vandens nuvedimo įrenginiai turi būti apžiūrėti ir paruošti pavasarį paviršiniam vandeniui nuleisti; kabelių, vamzdžių, ventiliacijos kanalų perėjimo per statinių sienas vietos turi būti užsandarintos, o vandens išsiurbimo mechanizmai paruošti dirbti.
285. Elektrinėse turi būti kontroliuojamas gruntinio vandens lygis kontroliniuose gręžiniuose.
286. Elektrinių ir katilinių atliekų sąvartynuose turi būti sistemingai atliekama požeminio vandens stebėjimo gręžinių tinkle analitinė kontrolė Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.
287. Nuolatiniams ir kitiems statinių ir jų konstrukcijų stebėjimams vykdyti bei jų techninei būklei įvertinti turi būti organizuoti statinių priežiūros ir eksploatavimo padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys.
288. Atsakingieji asmenys turi gerai žinoti statinių priežiūros ir eksploatavimo taisykles bei reikalavimus.
289. Įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu skiriamas kiekvieno jai priklausančio statinio arba tarpusavyje glaudžiai ir technologiškai susijusių statinių grupės priežiūros atsakingasis asmuo. Jis yra atsakingas už jam priskirto statinio, jo dalies arba statinių grupės teisingą eksploatavimą ir priežiūrą. Kai viename statinyje yra keletas įmonės padalinių (barų, cechų, skyrių, tarnybų), jo priežiūros vadovu skiriamas vienas iš padalinių darbuotojų.
290. Atsakingaisiais už specialiųjų įmonės inžinerinių sistemų (išorės ir vidaus vamzdynų, elektros tinklų, transporto komunikacijų ir kita) eksploatavimą ir remontą skiriami specialistai, žinantys šių sistemų priežiūros ir eksploatavimo reikalavimus.
291. Kai inžinerinės sistemos ar komunikacijos yra eksploatuojamame statinyje, įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu turi būti nustatytos atsakomybės ribos tarp statinio priežiūros atsakingojo asmens ir atsakingojo už specialiųjų inžinerinių sistemų ar komunikacijų priežiūrą ir eksploatavimą asmens.
292. Įmonėse, kuriose nėra vienos iš 161, 163, 164, 165 punktuose nurodytųjų tarnybų ar atsakingųjų asmenų, jų funkcijos gali būti priskiriamos kitiems padaliniams.
293. Skiriant statinių, inžinerinių komunikacijų bei sistemų priežiūros ir eksploatavimo atsakinguosius asmenis, patvirtinamos jų pareiginės instrukcijos.
294. Įmonių darbuotojai, dirbantys statinių ir inžinerinių komunikacijų priežiūros ir eksploatavimo srityje, turi nuolat kelti savo kvalifikaciją ir būti atestuojami.
295. Energetikos įmonės priklausomai nuo gamybos technologijos ir kitų aplinkybių savitumo šių taisyklių ir Lietuvos Respublikos normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu rengia ir tvirtina vietines statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas. Įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas sudaro šie skyriai: 169.
296. statinyje vykstančios gamybos technologijos charakteristika, nurodant aplinkybes ar jų kombinacijas; 169.
297. reikalavimai statinio ir jo konstrukcijų priežiūrai ir apžiūrai; 169.
298. atsakingųjų už įmonės statinių eksploatavimą ir priežiūrą funkcijos ir atsakomybės ribos eksploatuojant statinį.
299. Pagal šias instrukcijas sistemingai apžiūrimi eksploatuojamieji statiniai. Statinių apžiūros tikslas – laiku pastebėti ir teisingai įvertinti jų konstrukcijų defektus bei pažeidimus, siekiant neatidėliotinai parengti ir įvykdyti priemones, stabdančias tolesnį jų plitimą.
300. Statinių ir jų konstrukcijų apžiūrų metu vykdomi: 171.
301. nuolatiniai stebėjimai; 171.
302. sezoninės bendrosios apžiūros, atliekamos kasmet pavasarį ir rudenį; 171.
303. periodinės bendrosios arba dalinės apžiūros, atliekamos statinio dalyje; 171.
304. neeilinės apžiūros, atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir kita), dalinių statinio ar jo konstrukcijų griūčių ir kitų reiškinių, kurių metu buvo padarytos pavojingos konstrukcijų deformacijos, taip pat keičiantis statinio savininkui; 171.
305. inspekcinės ir specialiosios apžiūros.
306. Statinių ir jų konstrukcijų apžiūras vykdo: 172.
307. nuolatinius stebėjimus – statinių priežiūros atsakingieji asmenys; 172.
308. sezonines bendrąsias apžiūras – įmonių specialistų grupės (komisijos), vadovaujamos tos įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo atsakingojo asmens; 172.
309. periodines bendrąsias arba dalines – pastatų eksploatavimo ar jos funkcijas atliekantys padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys; 172.
310. inspekcines – statybos ir statinių eksploatavimo valstybės priežiūros institucijos; 172.
311. specialiąsias – atestuotosios inžinerinių paslaugų įmonės, laboratorijos arba ekspertai, turintys teisę vykdyti šiuos darbus.
312. Jei poveikis statiniams ir jų konstrukcijoms yra ypatingas (chemiškai aktyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita), be nuolatinių stebėjimų, kas 10–15 dienų turi būti atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros. Tokių apžiūrų tikslas – tikrinti nuolatinių stebėjimų kokybę, įvertinti šių stebėjimų rezultatus, taip pat nustatyti specialiųjų tyrimų apimtis.
313. Sezoninės apžiūros (išskyrus objektus, kuriems apžiūros atliekamos pagal šių taisyklių 800, 850 ir 873 punktų reikalavimus) atliekamos: 174.
314. pavasarį ištirpus sniegui. Jų tikslas yra nustatyti, kaip pakito statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė žiemos/pavasario laikotarpiu, įvertinti atsiradusias konstrukcijų, ypač laikančiųjų, deformacijas ar defektus, nustatyti remonto poreikį, jo pobūdį ir apimtis. Pavasarinių apžiūrų metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas stogo ir pastatų virš jo, vandens nuolajų, karnizų, parapetų, cokolių, nuogrindų, atitvarų, drenažo sistemų ir kelių bei pravažiavimų dangų būklei; 174.
315. rudens laikotarpiu iki šildymo sezono pradžios apžiūrų tikslas yra statinių ir jų konstrukcijų bei inžinerinių sistemų paruošimas darbui žiemos sąlygomis. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atitvarinėms konstrukcijoms (sienoms, langams, švieslangiams, vartams, durims ir kitoms konstrukcijoms), laikančiosioms stogo konstrukcijoms (sijoms, santvaroms, gegnėms, plokštėms ir kita), šildymo vėdinimo sistemoms, vandens ir sniego šalinimo sistemoms.
316. Išsamiam statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimui, rekomendacijų ar projektavimo dokumentų rengimui gali būti kviečiamos specializuotosios inžinerinių paslaugų ar projektavimo įmonės.
317. Apžiūrų metu vizualiai tikrinamos visos statinių ar jų dalies konstrukcijos. Kiekviena konstrukcija turi būti apžiūrima ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
318. Apžiūrų metu tikrinama priešgaisrinės apsaugos įrenginių ir priemonių būklė.
319. Statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimai apžiūros metu surašomi techninio eksploatavimo žurnaluose, komisijų ar specialistų grupių aktuose, valstybinės priežiūros institucijų aktuose, inžinerinių paslaugų ar projektavimo įmonių techninėse ataskaitose arba projektuose šia tvarka: 178.
320. nuolatiniai ir periodiniai stebėjimai – įrašais į statinio techninio eksploatavimo žurnalą, pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta; 178.
321. kai periodinių stebėjimų metu atskleidžiami eksploatavimo taisyklių pažeidimai, surašomi aktai, kuriuose nurodomi eksploatavimo trūkumai, statybinių konstrukcijų defektai, priemonės trūkumams ar defektams pašalinti ir jų įvykdymo terminai. Tokie aktai įregistruojami statinio techninio eksploatavimo žurnale, nurodant jų esmę; 178.
322. sezoninės ir neeilinės apžiūros – aktais, pažymint juose rastus trūkumus, defektus, pavojingas deformacijas ir priemones nustatytu laiku jiems pašalinti; 178.
323. inspekcinės apžiūros – nustatytos formos aktais ir reikalavimais; 178.
324. specialiosios apžiūros – techninėmis ataskaitomis ar projektais, atitinkamai su abipusėmis sutartimis ir jų programomis tokias apžiūras atlikti.
325. Reikalingi duomenys apie statinį ir jo konstrukcijas yra kaupiami statinio pase, o apie jų techninę būklę eksploatavimo metu – statinio techninio eksploatavimo žurnale. Pasas ir techninio eksploatavimo žurnalas pildomi vadovaujantis griežtosios apskaitos dokumentų pildymo reikalavimais.
326. Pasas yra pagrindinis eksploatuojamo statinio dokumentas. Jame surašomos pagrindinės objekto techninės ekonominės ir konstruktyvinės charakteristikos, įvertinami pagrindiniai pokyčiai jo eksploatavimo metu ar po rekonstravimo. Būtini paso priedai: 180.
327. projektavimo dokumentai (darbo projektas arba darbo dokumentai), kuriuose pažymėti nuokrypiai nuo projekto ar sprendimų pakeitimai, įvykdyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto metu; 180.
328. konstrukcijų ir komunikacijų inžinerinės nuotraukos ir nurodymai techniškai teisingam ir saugiam statinio bei jo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos eksploatavimui. Pasas pateikiamas baigtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai kartu su kitais privalomaisiais dokumentais.
329. Techninio eksploatavimo žurnale fiksuojama naudojamų statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė.
330. Statinių pasai ir techninio eksploatavimo žurnalai įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami. Juose užpildomi visi privalomi (pirminiai įvadiniai) informaciniai duomenys. Aprašą tvirtina įmonės vadovas. IV. ELEKTRINIŲ HIDROTECHNINIAI STATINIAI, HIDROENERGETINIAI ĮRENGINIAI I. HIDROTECHNINIAI STATINIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
331. Hidrotechniniai statiniai turi atitikti norminius projektavimo, stabilumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus.
332. Eksploatuojant hidrotechninius statinius turi būti užtikrintas patikimas ir saugus jų naudojimas, nenutrūkstamas ir ekonomiškas technologinių įrenginių ir visos elektrinės darbas, nepažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
333. Statinių konstrukcijos, kurias veikia patvenkto vandens slėgis, taip pat pagrindai ir ramtai, besijungiantys su krantais, turi atitikti norminius vandens nepralaidumo ir filtracijos reikalavimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas priešfiltraciniams ir drenažiniams įrenginiams.
334. Hidrotechniniai statiniai turi būti patikimai apsaugoti nuo nepalankių aplinkos fizinių, cheminių ir biologinių poveikių.
335. Hidrotechninių statinių pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms, įrenginiams ar šalia esantiems statiniams, turi būti nedelsiant pašalinti.
336. Sprogdinimo darbai arti hidrotechninių statinių gali būti atliekami tik suderinus su elektrinės vadovais ir užtikrinus statinių ir kitų įrenginių saugą.
337. Pripildant ir išleidžiant tvenkinius, baseinus, kanalus ar slėginius vandentakius, vandens lygių kitimą būtina reguliuoti tolygiai ir greičiu, rekomenduojamu projektavimo dokumentuose ir instrukcijose. Vandens lygių kitimas turi nesudaryti neleistino liekamojo slėgio po šlaitų tvirtinimais, nesukelti šlaitų nuslinkimo ar grunto sufozijos, nesudaryti vakuumo ar hidraulinio smūgio vamzdynuose.
338. Hidrotechniniai statiniai turi būti remontuojami priklausomai nuo jų techninės būklės ir turi būti užtikrintas nepertraukiamas ir normalus elektrinės darbas.
339. Elektrinių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodytos sutrikimų bei avarijų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo priemonės, kur numatyta: 191.
340. personalo veiksmai ir jų nuoseklumas; 191.
341. galimų sutrikimų bei avarijų likvidavimo būdai; 191.
342. medžiagų atsargos; 191.
343. ryšio ir informacijos priemonės; 191.
344. transporto priemonės, jų judėjimo ir privažiavimo schemos ir kita. Avarijų bei sutrikimų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo instrukcijose būtina išnagrinėti potencialių avarijų prevencijos priemones, apsaugos ir likvidavimo galimybes (dambų griūtys su plovimo banga, derivacinių vamzdžių trūkimai, vandens išleistuvų užsikimšimas ar gedimai ir kita).
345. Kasmet, prieš mėnesį iki pavasario poplūdžio pradžios, elektrinėse, kuriose yra hidrotechninių statinių, turi būti sudaryta poplūdžio (potvynio) praleidimo komisija. Komisija patikrina atitinkamų padalinių pasiruošimą pavasario poplūdžiui, apžiūri hidrotechninius statinius, jų hidromechaninius įrenginius, kėlimo mechanizmus, stebi poplūdžio eigą. Praėjus poplūdžiui, komisija vėl apžiūri statinius ir įrenginius, surašo apžiūros aktus.
346. Privaloma periodiškai tikrinti hidrotechninių statinių betono atsparumą vandens filtracijai ir atmosferos poveikiui, stebėti eroziją kintamo vandens lygio zonose ir įtrūkimus visuose paviršiuose. Hidrotechninių statinių betono būklė tikrinama vadovaujantis elektrinių pastatų, hidrotechninių statinių ir įrenginių eksploatavimo ir būklės kontrolės sudėties ir periodiškumo norminiais dokumentais.
347. Gruntiniai hidrotechniniai statiniai turi būti apsaugoti nuo išplovimo ir vandens persiliejimo per keterą. Šlaitų tvirtinimai ir vandens nuvedimo (ir surinkimo) sistemos turi būti tvarkingi, o latakai švarūs. Biologinėmis priemonėmis sutvirtinti gruntinių statinių šlaitai turi būti apsaugoti nuo gyvulių išmindžiojimo bei važinėjimo jais mechaninėmis transporto priemonėmis, o kur būtina turi būti įrengti laipteliai, tilteliai ar aptvaros.
348. Gruntinių užtvankų ir dambų keteros, bermos, šlaitai ir pašlaičių žemutinės dalys, jeigu tai numatyta projektavimo dokumentuose, turi būti neapaugę krūmais ar medžiais.
349. Ant gruntinių užtvankų, dambų, kanalų krantų, prie atraminių sienų ir prieplaukų krauti krovinius, statyti statinius, tiesti kelius ir komunikacijas bei vykdyti kitus darbus galima tik už šlaitų briaunos, projekte numatytu atstumu, už nuošliaužos paviršiaus linijos. Šis atstumas turi būti pažymėtas vietoje (statiniuose).
350. Gruntinių užtvankų ir dambų šlaitai turi būti apsaugoti nuo nuslinkimo. Aukštesnių filtracinių (gruntinių) vandenų lygio pažeminimui šlaituose turi būti įrengti drenažai, o virš jų suformuotas neperšąlančio grunto sluoksnis.
351. Visos drenažinės sistemos turi būti tvarkingos, vanduo jomis turi tekėti nekliudomai ir nepertraukiamai. Pastebėtus drenažų defektus ar grunto išnešimus būtina nedelsiant pašalinti. Sistemingai turi būti matuojami drenažinių vandenų debitai ir filtracinių vandenų lygiai gruntinių užtvankų ir dambų šlaituose.
352. Dambų ir užtvankų priemolio (molio) ekranai ir branduoliai turi būti apsaugoti nuo peršalimo ir brinkimo.
353. Šlaitų ir vagų tvirtinimai ir atraminės prizmės iš betono, akmenų (riedulių) ar kitų uolienų turi užtikrinti statinio ilgaamžiškumą, atsparumą šalčiui ir atmosferos poveikiams. Periodiškai, statinių priežiūros instrukcijų numatytais terminais, turi būti tikrinama šlaitų ir vagų tvirtinimo būklė.
354. Tekančio vandens greitis kanaluose (vagose) turi būti reguliuojamas taip, kad būtų išvengta kanalų, šlaitų ir dugno išplovimo, nesikauptų nešmenys. Esant žemoms aplinkos temperatūroms, būtina saugoti vandens ištekėjimo angas nuo užšalimo. Maksimalūs ir minimalūs vandens greičiai hidrotechninių statinių vandentakiuose turi būti reglamentuoti eksploatavimo instrukcijose.
355. Potvynio metu, praleidžiant didelius vandens kiekius, viršyti normaliai patvenktus aukštutinio bjefo vandens lygius leidžiama tik tuomet, kai visiškai atidaryti visų vandens pralaidų uždoriai ir išnaudotas visas hidroturbinų pralaidumas. Mažėjant vandens debitams atstatomas normalus patvenktas lygis (NPL).
356. Hidrotechniniuose statiniuose turi būti patikimi deformacinių siūlių sandarinimai.
357. Upelių, griovų ar kanalų žiotis turi prižiūrėti ir tvarkyti įmonės, kurių teritorijoje jos yra.
358. Neturi būti statinių pavasario potvynio metu užliejamose teritorijose žemutiniame bjefe ar galimo vandens lygio pakilimo zonoje – aukštutiniame bjefe.
359. Elektrinėse turi būti numatytos avarijų likvidavimo priemonės, paruoštos medžiagos, vandens išsiurbimo įranga ir gelbėjimo technika.
360. Povandeninės statinių dalys pirmą kartą turi būti apžiūrimos po 2 eksploatavimo metų, kita apžiūra – po 5 metų, o vėliau – kartą per 10 metų. Pratekėjus per hidrotechninius statinius projektavimo dokumentuose skaičiuotam arba jam artimam pavasario potvynio vandens debitui, būtina patikrinti statinių užslenkstės būklę ir vandens srauto slopinimo įrenginius.
361. Vandens patvenkimo hidrotechniniai statiniai nepriklausomai nuo jų būklės, klasės ir turtinės priklausomybės periodiškai turi būti tikrinami, nustatant jų atsparumą, stabilumą ir eksploatavimo patikimumą. Patikrinimui atlikti sudaroma komisija, į kurią kviečiami ekspertai bei specializuotų organizacijų atstovai. Komisija, įvertinusi patikrinimų rezultatus, teikia rekomendacijas dėl patikimo statinių eksploatavimo.
362. Elektrinėse turi būti įrengtas geodezinių ženklų tinklas – tai planinių sąsajų ir aukščių reperiai, žymenys ir kiti ženklai. Elektrinių geodezinis pagrindas turi būti susietas su valstybine geodezijos sistema ir atitikti jos reikalavimus. Visi geodeziniai ženklai turi būti įrengti patikimai, aiškiai matomose vietose, turėti savo koordinates, aukščius ir atitinkamus dokumentus. Geodezinius ženklus privalo turėti visi hidrotechniniai statiniai: užtvankos, dambos, kanalai, tuneliai, pelenynų dambos ir kiti. Ženklais turi būti pažymėta hidrotechninio statinio pradžia, ilgis piketais, pabaiga, posūkių spinduliai ir po žeme esančių įrenginių vieta. II. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS
363. Už hidrotechninių statinių eksploatavimą, avarinių situacijų išaiškinimą laiku ir priemonių jų pašalinimui vykdymą atsakingas statinių savininkas, statybos metu – statytojas.
364. Hidrotechninių statinių būklė kontroliuojama stebint ir analizuojant kontrolės matavimo aparatūros (KMA) parodymus, atliekant instrumentinius matavimus ir vizualiai apžiūrint.
365. Prieš pradedant hidrotechninius statinius eksploatuoti, statybos įmonė užsakovui privalo pateikti: 212.
366. KMA įrengimo dokumentus ir visus stebėjimų duomenis nuo KMA įrengimo pradžios; 212.
367. vizualiųjų stebėjimų metodiką, instrukcijas ir išvadas, palyginus su atitinkamais projekte skaičiuotaisiais ribiniais atsparumo dydžiais.
368. Visų hidrotechninių statinių projektavimo dokumentų privalomoji dalis yra KMA įrengimo projektas ir stebėjimų programos.
369. Projektavimo dokumentuose visiems hidrotechniniams statiniams turi būti apskaičiuoti leistinieji ribiniai atsparumo ir stabilumo dydžiai. Eksploatavimo metu jie lyginami su faktiniais KMA duomenimis ir pagal tai atitinkamai koreguojamas statinių eksploatavimas.
370. Elektrinėse turi būti statinių KMA žiniaraštis, išdėstymo schemos ir kiekvieno prietaiso pasas, kuriame nurodyta tiksli įrengimo vieta, data, pirminis rodmuo, prietaiso būklė ir priežiūros terminai.
371. Visų energetikos objektų hidrotechninių statinių eksploatavimui turi būti parengtos eksploatavimo instrukcijos, paskirtas personalas, kuris instrukcijose nustatytais terminais stebi KMA parodymus, atlieka instrumentinius matavimus ir vizualiąsias apžiūras, apibendrina stebėjimų rodmenis ir organizuoja reikalingus remonto darbus. Pasikeitus statinių eksploatavimo sąlygoms, atlikus specialiuosius tyrimus arba rekonstravus statinius, eksploatavimo instrukcijos ir stebėjimų programos koreguojamos.
372. Statinių eksploatavimo instrukcijose numatytais terminais būtina stebėti: 217.
373. vertikaliąsias ir horizontaliąsias deformacijas statiniuose bei jų pamatuose; 217.
374. statinių ir jų tvirtinimų deformacijas, trūkimus juose, deformacinių siūlių būklę; dambų, užtvankų, kanalų ir daubų šlaitų tvirtinimus; 217.
375. slėginių vamzdynų būklę; 217.
376. vandens filtracijos režimus gruntinėse užtvankose ir jų pagrinduose, jungtyse su krantais, betoniniuose statiniuose ir gretimose teritorijose; 217.
377. drenažų ir priešfiltracinių įrenginių veikimą; 217.
378. vandens lygius bjefuose; 217.
379. vandens tėkmės poveikį statiniams, vandentakų elementams (priešslenkstei, užslenkstei), krantams, krantų tvirtinimų išdilimui, nuošliaužas ir įsmukimus, kanalų ir tvenkinių užaugimą; 217.
380. ledų poveikį statiniams, apledėjimą; 217.
381. jei būtina, statiniuose turi būti vykdomi specialūs stebėjimai: statinių vibracija, seisminių apkrovų poveikis, temperatūrinis režimas, metalo ir betono korozija, suvirinimo siūlių kontrolė, dujų išsiskyrimas statinių pagrinduose ir statybos zonoje bei kita.
382. Betoniniuose I ir II klasės hidrotechniniuose statiniuose priklausomai nuo jų konstrukcijų ypatumų ir eksploatavimo sąlygų rekomenduojama papildomai stebėti: 218.
383. armatūros įrąžas, 218.
384. pagrindų ir jungčių su krantais deformacijas; 218.
385. statinių horizontaliuosius poslinkius.
386. Statiniuose turi būti patikimai sandarinamos deformacinės siūlės (visų tipų spraustelių), organizuoti jų stebėjimai ir matavimai.
387. Eksploatuojant slėginius vamzdynus turi būti užtikrinta: 220.
388. pakankamas atramų ir jų pamatų atsparumas, neviršyta vertikaliosios deformacijos riba; 220.
389. geras kompensatorių ir sandariklių veikimas; 220.
390. vamzdynų apsauga nuo korozijos ir išdilimo; 220.
391. pastatų apsauga nuo užtvindymo trūkus vamzdžiui.
392. Slėginių vamzdžių aeraciniai įrenginiai turi būti apšiltinti. Periodiškai, pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus, turi būti apžiūrima jų techninė būklė.
393. Kontrolės matavimo aparatūra statiniuose turi būti įrengta tenkinant darbų saugos reikalavimus matavimų metu. Ji turi būti apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, peršalimų ir turėti numerį. Siurbti vandenį iš pjezometrų be technologinės reikmės draudžiama. KMA komutavimo pultai turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose, apšviesti, o tam tikrais atvejais turėti telefono ryšį.
394. I ir II klasės hidrotechniniuose statiniuose rekomenduojama įrengti operatyvinę kompiuterinę KMA sistemą, kontroliuojančią statinių būklę, aprūpintą automatiniais jutikliais. III. ELEKTRINIŲ TVENKINIŲ EKSPLOATAVIMAS
395. Visiems tvenkiniams, vadovaujantis tipinėmis tvenkinių priežiūros taisyklėmis, sudaromos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.
396. Tvenkinių eksploatavimo taisyklėse nustatomi vandens išteklių, lygių ir aplinkos apsaugos reikalaujamų debitų praleidimo režimai ir reikalavimai tvenkinių naudotojams ir apsauginei zonai. Nustatomas vandens lygių svyravimas žuvų neršto metu.
397. Tvenkinių eksploatavimo organizavimas turi užtikrinti gerą statinių būklę, krantų stabilumą, tenkinti visų vandens naudotojų poreikius ir sanitarinės higienos reikalavimus.
398. Tvenkinių eksploatavimą organizuoja ir vykdo jų savininkai arba jų įgaliotieji asmenys.
399. Tvenkiniuose, naudojamuose ūkiniams ar energetikos poreikiams, turi būti stebimi ir registruojami vandens lygiai, o žemutiniame bjefe – numatytos priemonės pratekančiam vandens debitui nustatyti.
400. Vandens patvenkimo ir praleidimo įrenginių priežiūra turi užtikrinti saugų jų darbą.
401. Kad tvenkiniai ir kanalai neuždumblėtų ir neužaugtų augmenija, jie turi būti prižiūrimi, vykdomi praplovimai ir saugoma nuo intensyviųjų nešmenų.
402. Tvenkinių vandens perteklius turi būti panaudojamas vandens imtuvų ir vandentakų praplovimams.
403. Hidroelektrinių ir specialiosios paskirties tvenkinius turi prižiūrėti tam paskirtas personalas. Jis turi stebėti: 232.
404. krantų eroziją; 232.
405. ledo reiškinius; 232.
406. durpynų iškilimus; 232.
407. uždumblėjimą ir užaugimą; 232.
408. hidrologinį režimą. Apsauginės zonos ekologinę situaciją, vandens kokybę ir kitus reiškinius stebi aplinkos apsaugos institucijos.
409. Potvynių (pavasario ar liūčių) vandenis reikia praleisti taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala žemutiniame bjefe ir nekiltų pavojus hidrotechniniams statiniams.
410. Tvenkinių vandens išleidimas ir tolesnis jų užpildymas pavasario poplūdžio metu turi užtikrinti: 234.
411. normalų vandens pertekliaus ir, jeigu numatyta projektavimo dokumentuose, nešmenų ir ledų praleidimą per statinius; 234.
412. tvenkinio pripildymą iki normalaus patvenkimo lygio; 234.
413. tenkinti vandens naudotojų poreikius eksploatavimo taisyklių nustatyta tvarka; 234.
414. maksimaliai efektingai panaudoti hidroelektrinių tvenkinių vandens išteklius; 234.
415. atlikti vandens praleidimus pagal vietinės instrukcijos reikalavimus; 234.
416. reguliuoti praleidžiamų vandenų debitus taip, kad žemutiniame bjefe nekiltų didelių bangų, nebūtų ardomas dugnas, nekiltų pavojus gyventojams; 234.
417. informuoti vietines valdžios instancijas apie pavasario potvynio vandens praleidimus (pagal hidrometeorologinės tarnybos prognozes).
418. Tvenkinių, priklausančių keliems savininkams, aptarnavimo ir vandens ūkio reguliavimo instrukcijos turi būti tarpusavyje suderintos.
419. Tvenkiniams nustatoma vandenų apsaugos juosta, kurios plotą apsprendžia statinių kontūrai ir objekto žemės sklypas. Apsauginių juostų schemą nustato aplinkos apsaugos institucijos.
420. Ūkinė ar gamybinė veikla vandens apsaugos juostoje draudžiama.
421. Apsaugos juostų priežiūrą atlieka tų žemių savininkai arba jų įgaliotieji asmenys. IV. HIDROLOGINIAI METEOROLOGINIAI REIKALAVIMAI TVENKINIAMS EKSPLOATUOTI
422. Eksploatuojant hidroelektrines turi būti užtikrintas ekonomiškas vandens išteklių naudojimas, optimaliai derinant elektros gamybos, ekologinių sąlygų išsaugojimo ir saugaus potvynių praleidimo reikmes.
423. Tvenkinių eksploatavimo taisyklėse turi būti numatytas ir kitų ūkio šakų vandens poreikių tenkinimas.
424. Tvenkinių vandens ištekliai turi būti pagrįsti skaičiavimais, kurie pagal hidrometeorologijos centro prognozes koreguojami kas ketvirtį.
425. Esant hidroelektrinių kaskadui (keletui HE), vandens ištekliai turi būti reguliuojami ir naudojami siekiant gauti maksimalų efektą.
426. Visose hidroelektrinėse turi būti registruojami elektrinės galios parametrai, per turbinas ir pralaidas praleistas vandens kiekis, vandens lygis aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose, vandens pralaidų uždorių pakėlimo aukščiai bei pakėlimo pradžios ir pabaigos laikai.
427. Vandens lygiai ir slėgis turbinose, vandens slėgio skirtumas grotose turi būti matuojami ir rodmenys distanciniu būdu perduodami į valdymo pultą.
428. Hidroelektrinių hidrologinio ir meteorologinio aptarnavimo uždaviniai yra šie: 245.
429. gauti hidrologinę ir meteorologinę informaciją optimaliam elektrinių darbo režimo organizavimui, planingai išnaudoti vandens išteklius ir patikimai eksploatuoti hidrotechninius statinius; 245.
430. vykdyti vandens išteklių naudojimo kontrolę; 245.
431. laiku organizuoti pasiruošimą pavasario potvynio vandenų debitų praleidimui, užtikrinti aplinkos apsaugos reikalaujamus vandens debitus; 245.
432. gauti informaciją apie galimus stichinius reiškinius.
433. Elektrinės iš hidrometeorologinių tarnybų turi gauti šią informaciją: 246.
434. vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius; 246.
435. meteorologinės būklės: oro temperatūrą ir drėgmę, kritulius ir garavimo intensyvumą, vėjo kryptį ir stiprumą, plikledžio susidarymo ir stichinių reiškinių grėsmę; 246.
436. specialiąsias elektrinių eksploatavimui reikalingas prognozes: fizinius, cheminius, hidrobiologinius vandenų duomenis, vandenų užterštumo lygį.
437. Hidrologinės ir hidrometeorologinės informacijos apimtys, terminai ir perdavimo tvarka nustatomi instrukcijose ir suderinami su atitinkamomis institucijomis.
438. Nuotėkį reguliuojantiems tvenkiniams turi būti vykdoma vandens pritekėjimo į tvenkinį apskaita.
439. Vandens lygių matavimo prietaisai turi būti susieti su vieninga geodezine aukščių sistema ir tikrinami niveliavimo būdu kas 5 metai. V. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS ŽIEMOS METU
440. Prie ledo slėgiui neapskaičiuotų statinių žiemos metu turi būti nuolat sudaryta neužšąlančio vandens juosta.
441. Prieš žiemą turi būti patikrinti vandens pralaidų uždoriai ir nuo jų nuvalytos sąnašos, pasiruošta (jeigu reikia) ižo praleidimui, patikrinti linkmių šildymo įrenginiai.
442. Priemonės, naudojamos susidarius ižui, turi būti nurodytos statinių (ir tvenkinių) eksploatavimo instrukcijose. Jeigu ižo negalima sukaupti aukštutiniame bjefe, tai turi būti numatytos priemonės jo praleidimui į žemutinį bjefą.
443. Ižo susidarymo metu turi būti sudarytos sąlygos nepertraukiamam vandens pratekėjimui kanalais, nesusiaurinta vaga, kad nesusidarytų užtūros ar kamščiai.
444. Priimtuvų zonoje šaltuoju metų laikotarpiu turi būti vykdomi vandens temperatūrų stebėjimai, kad laiku būtų pastebėti peršalimai, grotelių apledėjimas, ižo susidarymas. Vandens priimtuvų apšildymo ir grotelių priežiūros tvarka nustatoma instrukcijose.
445. Jeigu vandens priimtuvų grotų valymas ar apšildymas neduoda teigiamų rezultatų ir užkimšimas ižu sudaro pavojingą slėgių skirtumą, reikia paeiliui išjungti hidroturbinas ar techninio vandens siurblius. Numačius technines priemones, galima dirbti iš dalies arba visiškai išėmus grotas, taip užtikrinant nepertraukiamą techninio vandentiekio siurblių ar hidroturbinų veikimą.
446. Ledai per hidrotechninius statinius turi būti praleidžiami maksimaliai išnaudojant pralaidas, užtikrinant pakankamą vandens sluoksnį virš pralaidų slenksčių. Prieš ledonešį, esant didelių ledo masių smūgių į statinius ar pralaidų užsikimšimo galimybei, būtina organizuoti stebėjimus ir imtis priemonių šiems reiškiniams išvengti. VI. HIDROTURBINŲ ĮRENGINIAI
447. Hidroelektrinės hidroturbinų įrenginiai turi nepertraukiamai veikti maksimalia galia bei naudingumo koeficientu, esant bet kuriam slėgio aukščiui ir vandens debitui.
448. Hidroenergetikos elektrinių įrenginiai turi būti nuolat paruošti maksimaliai apkrovai, o hidroakumuliacinėse elektrinėse – ir veikimui siurblio režimu.
449. Hidroagregatai ir jų pagalbiniai įrenginiai turi būti valdomi automatiškai. Hidroagregato įjungimas generatoriaus režimu, perėjimas iš generatoriaus režimo į sinchroninio kompensatoriaus režimą ir atvirkščiai turi būti atliekamas vienu komandiniu impulsu. Hidroakumuliacinėse elektrinėse reversiniams hidroagregatams šis principas taikomas pereinant iš generatoriaus režimo į siurblio režimą ir atvirkščiai.
450. Hidroagregatai turi veikti esant visiškai atidarytiems uždoriams, įrengtiems vandentakiuose. Didžiausias turbinos kreipračio atidarymas turi neviršyti leistinojo esant maksimalioms turbinos apkrovoms esamo slėgio ir siurbimo aukščio sąlygomis. Ribinis turbinos/siurblio kreipračio atidarymas, veikiant siurblio režime ir esant minimaliam slėgiui ir leistinam siurbimo aukščiui, turi būti toks, kad veikiant variklio režimu generatoriaus/variklio galia neviršytų maksimalios.
451. Vandens slėgio perkritis grotose turi neviršyti nustatyto eksploatavimo instrukcijoje.
452. Rezerve esantys hidroagregatai bet kuriuo metu turi būti paruošti automatiniam įjungimui. Hidroturbinų (turbinų/siurblių) uždaryti kreipračiai turi būti veikiami viso slėgio aukščio, tai yra vandens priimtuvo ir čiulpvamzdžio uždoriai turi būti visiškai atidaryti.
453. Hidroagregatai, veikiantys sinchroninio kompensatoriaus režimu, turi būti paruošti neatidėliotinam automatiniam pervedimui į generatoriaus režimą. Hidroagregatui veikiant sinchroninio kompensatoriaus režimu, iš darbo rato kameros turi būti pašalintas vanduo.
454. Hidroagregatų sukimosi greitis turi būti reguliuojamas automatiškai. Išimtiniais atvejais, suderinus su elektros sistemos dispečeriu, leidžiama perjungti hidroturbinų reguliatorių darbui su atidarymo ribotuvu arba valdyti rankiniu būdu.
455. Hidroagregato reguliavimo sistema turi užtikrinti: 265.
456. automatinį ir rankinį hidroagregato įjungimą ir išjungimą; 265.
457. visais darbo režimais stabilų hidroagregato darbą; 265.
458. elektros sistemos dažnio reguliavimą nustatytu statizmu ir dažnio mirties zona; 265.
459. tolygų (be šuolių ir hidraulinių smūgių alyvos vamzdynuose) reguliavimo įtaisų persislinkimą, keičiantis hidroagregato galiai; 265.
460. reguliavimo garantijas; 265.
461. kreipračio maksimalaus atidarymo automatinį ribojimą kintant slėgiui; 265.
462. automatinį ir rankinį kombinuotosios priklausomybės reguliavimą pagal slėgį.
463. Agregato įjungimo, jo normalaus ir avarinio išjungimo, neplanuotos apkrovos keitimo sąlygos turi būti reglamentuotos elektrinės instrukcijose, esančiose operatyvinio personalo darbo vietose. Visų parametrų vertės, lemiančios agregato įjungimą ir jo darbo režimus, turi būti nustatytos pagal gamintojų duomenis arba specialiais tyrimais.
464. Individualiai kiekvienam agregatui eksploatavimo instrukcijose nurodytais terminais turi būti nustatyti ir periodiškai koreguojami šie optimalūs laiko intervalai: 267.
465. kreipračio uždarymo iki išjungimo pradžios bei išjungus apkrovą; 267.
466. kreipračio atidarymo maksimaliu greičiu didinant agregato apkrovą; 267.
467. darbo ratų menčių reguliavimo (ašinėms turbinoms); 267.
468. kreipračio uždarymo, paveikus avarinio uždarymo skląsčiui; 267.
469. avarinių/remonto uždorių vandens priimtuve arba prieš turbinas atidarymo ir uždarymo. Be to, periodiškai pagal instrukcijos reikalavimus turi būti tikrinamos reguliavimo garantijos.
470. Stacionariaisiais ar kilnojamaisiais prietaisais ar vizualiai, instrukcijose nurodytomis apimtimis, nuolat turi būti kontroliuojamas hidroagregatų įrenginių veikimas.
471. Padidėjus vibracijai ilgalaikis hidroagregato darbas neleidžiamas šiais atvejais: 269.
472. turbinos guolio korpuso, viršutinės bei žemutinės generatoriaus kryžmių, jeigu ant jų įrengti kreipiamieji guoliai, horizontaliai vibracijai (dviguba amplitudė) priklausomai nuo hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnio viršijus dydžius, nurodytus 2 lentelėje; 2 lentelė. Leidžiamų hidroagregatų horizontaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo rotoriaus sukimosi dažnio Hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnis, aps./min. 60 ir mažiau 150 300 428 600 Leidžiamas vibracijos dydis, mm 0,18 0,16 0,12 0,10 0,08 269.
473. turbinos dangčio, atraminio konuso ar nešančiosios generatoriaus kryžmės vertikalios vibracijos intervalas priklausomai nuo vibracijos dažnio turi neviršyti 3 lentelėje nurodytų dydžių. 3 lentelė. Leidžiamų vertikaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo vibracijos dažnio Vibracijos dažnis, Hz 1 ir mažiau 3 6 10 16 30 ir daugiau Leidžiamas vibracijos dydis, mm 0,18 0,15 0,12 0,08 0,06 0,04
474. Hidroagregato veleno mušimas turi neviršyti eksploatavimo instrukcijoje nustatytų dydžių.
475. Kiekvienam hidroagregatui eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodytos vardinės ir maksimalios leistinosios pakulnio segmentų, guolių ir alyvos voniose, temperatūros. Įspėjamoji signalizacija turi įsijungti segmentų ar alyvos vonioje temperatūrai atitinkamu metų laiku viršijus vardinę +5oC. Konkrečiai kiekvienam segmentui ir alyvai voniose leidžiamos temperatūrų vertės nustatomos patirties būdu arba atliekant specialius bandymus.
476. Vertikaliųjų hidroagregatų pakulnių, kurių segmentai pagaminti iš specialiųjų medžiagų, eksploatavimas turi būti vykdomas pagal instrukcijas, įvertinant galiojančius norminius dokumentus ir gamintojo reikalavimus.
477. Hidroagregatų techninio vandentiekio sistemos turi užtikrinti atraminių mazgų, generatoriaus ir jo guolių aušinimą, gumuotųjų guolių tepimą ir kitus vandens poreikius visais hidroagregato darbo režimais.
478. Hidroagregatas nedelsiant turi būti išjungtas šiais atvejais: 274.
479. įvykus gaisrui generatoriuje; 274.
480. sumažėjus alyvos slėgiui reguliavimo sistemoje žemiau leistinosios ribos; 274.
481. sumažėjus alyvos lygiui kulno ir guolių voniose ar alyvos slėgio įrenginio (ASĮ) alyvos/oro bake žemiau leistinojo minimalaus; 274.
482. pakilus hidroagregaro guolių ar kulno segmentų temperatūrai aukščiau leistinosios ribos; 274.
483. nutrūkus vandens tiekimui į turbinos guolių tepimo sistemą; 274.
484. hidroagregato rotoriaus sukimosi dažniui viršijus gamintojų leidžiamą; 274.
485. nutrūkus grįžtamojo ryšio lynams reguliavimo sistemoje; 274.
486. sugedus hidroturbinų pasukamų menčių valdymo sistemai arba kaušinių turbinų čiurkšlės kreipikliams; 274.
487. kitais eksploatavimo instrukcijoje numatytais atvejais.
488. Hidroagregatui turi būti sumažinta apkrova arba jis turi būti išjungtas, prieš tai suderinus su elektrinės vadovu, šiais atvejais: 275.
489. išaiškinus hidroagregato technologinių apsaugų gedimą; 275.
490. blogai dirbant reguliavimo sistemai; 275.
491. atsiradus bildesiams ar neįprastam triukšmui hidroturbinos pratekamoje dalyje arba generatoriuje; 275.
492. padidėjus hidroagregato veleno mušimui ar atraminių guolių, alyvos vamzdžių, reguliavimo sistemos vibracijai; 275.
493. pakilus vandens lygiui ant turbinos dangčio aukščiau leistinosios ribos, sutrikus siurblių darbui; 275.
494. sumažėjus tiekiamo į turbinos guolių tepimo sistemą vandens kiekiui; 275.
495. sutrikus pagalbinių įrenginių darbui, jei sutrikimo priežasčių negalima pašalinti neišjungus hidroagregato. VII. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ MECHANINIAI ĮRENGINIAI
496. Hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai (uždoriai, apsauginės atitvaros, kėlimo ir transportavimo įranga), jų distancinio ir automatinio valdymo priemonės ir signalizacija, taip pat bendrojo naudojimo transporto priemonės ir kėlimo mechanizmai turi būti visuomet paruošti darbui. Vandens uždoriai, skirti pavasario potvynio praleidimui, prieš potvynį turi būti apžiūrėti, išlaisvinti nuo prišalimo ir apledėjimo, užtikrintas normalus jų veikimas.
497. Visi hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai turi būti pagal grafiką periodiškai apžiūrimi ir tikrinami, o ruošiantis pavasario polaidžiui – išbandomi.
498. Vandens pralaidų uždoriams turi būti įrengti prietaisai, rodantys jų atidarymo aukščius. Ant uždorių linkmių turi būti aukščių žymos, susietos su baziniais reperiais.
499. Uždoriai turi būti pakeliami ir nuleidžiami sklandžiai be kliuvimų, trūkčiojimų, vibracijos ir nepažeidžiant (nedeformuojant) uždorių linkmių ir atraminių dalių.
500. Uždoriai turi užtikrinti angų sandarumą (vandens nepralaidumą), priglusti prie slenksčių ir taurų visu kontūru. Uždoriai turi būti taisyklingi (nekreivi) ir nesideformuoti veikiant vandens slėgiui ar manevruojant.
501. Laikyti uždorius padėtyje, kai pasireiškia uždorių ar hidrotechninių statinių padidėjusi vibracija, draudžiama.
502. Slėginius vamzdynus, uždorius visiškai uždaryti leidžiama tik esant tvarkingoms ir atviroms aeracinėms angoms.
503. Jei reikia, žiemą naudojamų įrenginių grotos, uždorių linkmės ir atraminės dalys gali būti apšiltintos.
504. Elektrinių, siurblinių grotoms (sietams) priklausomai nuo jų atsparumo turi būti nustatyti didžiausi leidžiami vandens lygio perkričiai. Šiukšlių sulaikymo įrenginius būtina reguliariai valyti.
505. Hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti apsaugoti nuo korozijos.
506. Visų hidrotechninių statinių giluminių uždorių priežiūra turi užtikrinti jų veikimą. Tvenkinių uždumblėjimo atvejais uždorius būtina periodiškai atidaryti ir praplauti aukštutinį bjefą. Priemonės, užtikrinančios uždorių nuolatinį funkcionavimą, turi būti numatytos įrenginių eksploatavimo instrukcijose.
507. Turbinų kamerų ir slėginių vamzdynų avariniai/remonto uždoriai prieš pradedant jų eksploatavimą turi būti patikrinti staigiai nuleidžiant (numetant) juos į tekantį vandenį. Taip jie išbandomi ir nustatomas jų uždarymo laikas.
508. Hidromechanikos įrenginių ir mechanizmų eksploatavimo žiemą sąlygos turi būti nurodytas instrukcijose. Pasinaudojant eksploatavimo patirtimi ir įvertinus žiemos sąlygas, būtina: 288.
509. praleidžiant potvynius numatyti optimaliausią uždorių manevravimo schemą; 288.
510. užtikrinti gerą uždorių sandarumą, neleisti uždorių atraminėms dalims, linkmėms ir patiems uždoriams apledėti; 288.
511. uždorių ir kėlimo mechanizmų tepimui naudoti neužšąlantį tepalą; 288.
512. apšiltinti kėlimo mechanizmų patalpas; 288.
513. uždorių manevravimui paruošti (sukomplektuoti) reikalingus specialius instrumentus, įrangą ir medžiagų atsargas. VIII. ELEKTRINIŲ TECHNINIO VANDENTIEKIO ĮRENGINIAI
514. Eksploatuojant techninio vandentiekio sistemas būtina užtikrinti: 289.
515. reikiamos kokybės ir debito nepertraukiamą vandens tiekimą; 289.
516. turbinų kondensatorių ir techninio vandens sistemų apsaugą nuo užteršimo; 289.
517. aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą.
518. Kad turbinų kondensatorių vamzdeliuose ir kituose šilumos keitikliuose nesusidarytų nuosėdos, nebūtų korozijos, „nežydėtų“ vanduo ir aušinimo tvenkiniuose neaugtų aukštesnioji vandens augmenija, atsižvelgiant į vietos sąlygas, priemonių efektyvumą, tinkamumą aplinkos apsaugos požiūriu ir ekonomiškumą, naudojamos įvairios cheminės priemonės. Kondensatorių vamzdelių, apytakinių vandentiekių ir kanalų periodinis valymas gali būti tik laikina priemonė, todėl naudojamos cheminės priemonės. Prieš naikinant cheminėmis priemonėmis aušinimo tvenkiniuose aukštesniąją vandens augmeniją ar neleidžiant vandeniui „žydėti“, būtina gauti aplinkos apsaugos institucijų leidimą.
519. Jeigu iš aušinančiojo vandens, sistemose su aušintuvais ir ištaškymo įrenginiais, išsiskiria nuovirų, eksploatuojantis personalas privalo vykdyti prapūtimus, rūgštinti, fosfatuoti vandenį arba taikyti kombinuotuosius metodus – rūgštinimą ir fosfatavimą, rūgštinimą, fosfatavimą, kalkinimą ir kitus. Sieros arba druskos rūgštimi papildomai rūgštinant vandenį, šarminę atsargą vandenyje reikia išlaikyti ne mažesnę kaip 1,0-0,5 mg-ekv/l, o jei rūgštis leidžiama tiesiog į apytakinį vandenį, jo šarmingumą išlaikyti ne mažesnį kaip 2,0-2,5 mg-ekv/l. Naudojant sieros rūgštį apytakiniame vandenyje, sulfatų kiekis turi neveikti betono konstrukcijų ir turi neiškristi kalcio sulfatas. Fosfatuojant cirkuliacinį vandenį, fosfatų (perskaičiuojant į PO3-4) turi būti 2,0-2,7 mg/l. Naudojant oksilidendifosforinę rūgštį apytakiniame vandenyje, priklausomai nuo cheminės sudėties jos turi būti 0,25-4,0 mg/l. Prapūtimo vandenyje šios rūgšties kiekis ribojamas ribine leistinąja koncentracija iki 0,9 mg/l. Jei apytakinio vandentiekio sistemose su aušinimo tvenkiniais išsiskiria nuovirų, keisti vandenį reikia tuomet, kai jo kokybė vandens šaltinyje yra geriausia. Jeigu negalima sumažinti iki reikiamo dydžio aušinančiojo vandens karbonatinio kietumo, pradedant eksploatuoti pirmąjį energetinį bloką būtina numatyti turbinų kondensatorių rūgštinio plovimo ir plaunančiųjų tirpalų valymo įrenginius.
520. Chloruojant aušinamąjį vandenį ir siekiant išvengti šilumos keitiklių užteršimo organinėmis nuosėdomis, ištekančiame iš kondensatoriaus vandenyje aktyviojo chloro turi būti 0,4-0,5 mg/l. Siekiant išvengti aktyviojo chloro nusėdimo kanalų vandenyje, chloro tirpalą į aušinantįjį vandenį reikia įleisti viename ar dviejuose kondensatoriuose.
521. Apdorojant vandens augmeniją apytakinėje sistemoje su aušintuvėmis ir ištaškymo įrenginiais vario sulfatu, aušinamajame vandenyje vario sulfato turi būti 3-6 mg/l. Jei vanduo buvo apdorotas vario sulfatu, išleidžiant jį iš apytakinio vandentiekio sistemos reikia vadovautis Paviršinių vandenų apsaugos nuo užterštumo nutekamaisiais vandenimis taisyklių reikalavimais. Apdorojant vandenį vario sulfatu aušinimo tvenkiniuose tam, kad jis „nežydėtų“, vario sulfato turi būti 0,3-0,6, o apdorojant profilaktiškai – 0,2-0,3 mg/l.
522. Jeigu techninio vandentiekio sistemų įrenginiai (grotos, valymo tinklai, vandens paėmimo ir įsiurbimo, slėginių vamzdynų paviršiai) apauga moliuskais, kriauklėmis ar kitais bioorganizmais, reikia naudoti neapaugančias dangas, plauti karštu vandeniu, chloruoti (aktyvaus chloro turi būti 1,5-2,5 mg/l). Aušinantįjį vandenį, tiekiamą pagalbiniams įrenginiams, reikia periodiškai, kas 1,5 mėnesio, chemiškai apdoroti 4-5 parų nepertraukiamais ciklais.
523. Organizuojant techninio vandentiekio įrenginių ir aušinimo tvenkinių eksploatavimą, reikia įvertinti kitų ūkio šakų (vandens transporto, drėkinimo, žuvininkystės ūkio, vandens tiekimo) poreikius ir gamtos apsaugos reikalavimus.
524. Tiesioginio, apytakinio ar kombinuotojo vandentiekio ir aušinimo tvenkinių sistemos turi turėti recirkuliacines šiltojo vandens sistemas, skirtas ižo tirpinimui ir grotelių pašildymui. Vandens recirkuliacija turi neleisti susidaryti ižui vandens priimtuvuose. Vandens recirkuliacijos panaudojimas turi būti nurodytas eksploatavimo instrukcijose.
525. Oras iš apytakinių vandens frontų šalinamas periodiškai, užtikrinant sifono aukščio sumažėjimą juose ne daugiau kaip 0,3 m, palyginti su numatytu projektavimo dokumentuose.
526. Apytakinio siurblio slėgis dėl sistemos užsiteršimo turi nesiskirti nuo projekte numatyto daugiau kaip 1,5 m. Dėl tarpelių tarp darbo rato menčių ir siurblio korpuso padidėjimo bei darbo rato menčių padėties identiškumo pakitimo, siurblių naudingojo veikimo koeficientas turi sumažėti ne daugiau kaip 3%.
527. Eksploatuojant apytakines vandens aušintuves reikia užtikrinti: 299.
528. optimalų garo turbinų įrangos veikimo režimą ekonomiškiausiomis vakuumo sąlygomis; 299.
529. aušinimo efektyvumą, tenkinantį normines charakteristikas.
530. Vandens paėmimo ir išleidimo iš aušintuvių įrenginių optimalūs darbo režimai parenkami pagal grafikus, sudarytus atsižvelgiant į konkrečias meteorologines sąlygas ir elektrinės kondensacines apkrovas. Padidėjus aušinančiojo vandens, ištekančio iš aušintuvės, vidutinei paros temperatūrai daugiau kaip 1oC, palyginti su nustatyta norminėje charakteristikoje, reikia išaiškinti ir pašalinti nepakankamo aušinimo priežastis.
531. Aukštesniąją vandens augmeniją, atsiradusią tėkmės zonoje ar aušinimo tvenkinių sūkurių zonose, reikia sunaikinti biologinėmis arba mechaninėmis priemonėmis.
532. Kasmet pavasarį ir rudenį reikia apžiūrėti aušintuvių pagrindines konstrukcijas (bokšto, apsaugančio nuo apledėjimo prieangio, vandens gaudytuvo, drėkintuvo, skirstytuvo ir ventiliacijos įrenginių elementus) ir ištaškymo įrenginius. Pastebėtas skyles bokšto sienose, prieangio pasukamų skydų fiksatorių ir vandens ištaškymo skirstytuvo defektus būtina pašalinti. Esant aplinkos oro temperatūrai aukštesnei nei 0°C, prieangio pasukamieji skydai turi būti pastatyti horizontaliai ir užfiksuoti. Pažeistas metalinių konstrukcijų antikorozines dangas ir betono konstrukcijų apsauginį sluoksnį būtina atstatyti. Vandens baseinų, aušintuvių bokštų sienų lakštai turi turėti hidroizoliaciją.
533. Ne rečiau kaip du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) reikia išplauti aušintuvių vandens paskirstymo sistemas ir ištaškymo baseinus. Užsiteršusius ištaškymo sistemų antgalius reikia išvalyti, o sugedusius pakeisti. Ne rečiau kaip kartą per 2 metus aušintuvių vandens surinkimo baseinus reikia išvalyti nuo dumblo ir šiukšlių.
534. Aušintuvų remontui naudojamos medinės konstrukcijos turi būti impregnuotos antiseptiku, o metalinės tvirtinimo detalės – padengtos nerūdijančiais metalais.
535. Nuo aušintuvų konstrukcijų reikia nuvalyti mineralines ir organines nuosėdas.
536. Kartą per parą reikia apžiūrėti, o jeigu reikia nuvalyti aušintuvių ir ištaškymo įrenginių groteles ir tinklus. Vandens patvanka juose turi būti ne didesnė kaip 0,1 m.
537. Eksploatuojant aušintuves ir ištaškymo įrenginius žiem