Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinim

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 21 d. Nr. 389 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.2.4 punktą:

2.1. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisykles (perdirbtas ir papildytas 14 leidimas, patvirtintas 1989 m. vasario 20 d., rusų kalba);

2.2. Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo laikinųjų taisyklių skyriaus „Elektrinių ir tinklų elektros įrenginiai“ patvirtinimo bei „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ papildymo“.

Ūkio Ministras Petras Čėsna PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. TAIKYMO SRITIS 1. Šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, montuojantiems ir eksploatuojantiems elektros ir šilumos įrenginius.

Atominėms elektrinėms taikomi ir branduolinės energetikos norminių dokumentų reikalavimai.

II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 10. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Statinys – pastatas, priestatas, hidrotechninis įrenginys, tiesinys, inžineriniai tinklai, statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama, klojama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta, paklota) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme.

Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas arba daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

Energetikos objektai – elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai, šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai.

Įmonė – verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.100).

Energetikos įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, įsteigtas elektros ir šilumos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai.

Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu.

Elektros sistema – elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.

Elektros perdavimas – pagamintos elektros priėmimas ir persiuntimas perdavimo tinklais.

Elektros tiekimas – nupirktos ar pagamintos elektros pristatymas ir/ar pardavimas vartotojams.

Perdavimo tinklo įmonė/perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis perdavimo tinklus, atliekantis gamybos bei vartojimo balansavimą ir rezervavimą.

Skirstomųjų tinklų įmonė/skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje.

Specializuotoji organizacija/įmonė – organizacija/įmonė, kuri turi tiems darbams energetinės veiklos licenciją ar specialų leidimą.

Energetikos įmonės savininkas (įmonės savininkas) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį bei disponuoja turto patikėjimo teise.

Energetikos įmonės vadovas (įmonės vadovas) – energetikos įmonės savininko paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės veiklą.

Energetikos įmonės vadovo įgaliotas asmuo – energetikos įmonės vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės įrenginių eksploatavimą.

Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.

Energetikos įrenginių techninė priežiūra (techninė priežiūra) – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ar kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą.

Energetikos įrenginiai – gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinos, generatoriai, transformatoriai, siurbliai ir kiti mechanizmai, vamzdynai, oro ir požeminių kabelių linijos, inžineriniai tinklai ir kita).

Prijunginys – prie šynų prijungtas elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus.

Dujų įrenginiai – tai įrenginiai, kuriais degiosios gamtinės ar suskystintosios angliavandenilinės dujos naudojamos kurui, transportuojamos, skirstomos, saugomos, vartojamos.

Elektros įrenginiai – įrenginiai, skirti elektrai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti.

Šilumos įrenginiai – įrenginiai, kuriuose šilumos energija gaminama, kaupiama, redukuojama, perduodama, skirstoma, vartojama, taip pat kuriuose skystasis arba kietasis kuras bei vanduo paruošiami šilumos gamybai ir tiekimui.

Šilumos šaltinis – įrenginys arba įrenginių kompleksas, kuriame kuras transformuojamas į šilumos energiją.

Pagrindiniai energetikos įrenginiai – tai energetikos objektų įrenginiai, kurie atlieka šio objekto pagrindines funkcijas: gamina, perduoda, skirsto, transformuoja elektros ir šilumos energiją.

Pagalbiniai energetikos įrenginiai – elektrinių ir katilinių savųjų reikmių įrenginiai, transformatorių pastočių, nuolatinės ir kintamosios srovės šaltiniai (relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai, priešgaisrinės saugos įrenginiai), dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės, operatyviniai informaciniai kompleksai, elektros apskaitos sistemos.

Specialieji elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, sumontuoti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose, taip pat elektroterminiai, elektros suvirinimo ir durpynų įrenginiai.

Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant gali kilti pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu nustatyta priežiūra. Taip pat priskiriami ir jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.

Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekama naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai.

Energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas – tai techninių ir organizacinių priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų energetikos įrenginių paleidimą/įjungimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei avarijų lokalizavimą ar normalaus režimo atstatymą.

Dispečerinio valdymo pakopos: elektros sistemos dispečeris – aukštesnioji pakopa, perdavimo tinklo dispečeris – vidurinioji pakopa ir skirstomųjų elektros tinklų įmonės/padalinio dispečeris – žemoji pakopa.

Įrenginių operatyvinis valdymas – operatyvinio dispečerinio personalo tiesioginis vadovavimas arba veiksmų koordinavimas tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius perjungimus energetikos objektuose.

Įrenginių operatyvinis tvarkymas – operatyvinio dispečerinio personalo leidimo davimas vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam energetikos objektus.

Įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, reglamentai, taisyklės, normos, instrukcijos, standartai, techninės sąlygos), nustatantys įrenginių projektavimo, gamybos, statybos, montavimo, remonto, rekonstravimo, bandymo ir priežiūros tvarką.

Įrenginių techniniai dokumentai – įrenginių atitikties deklaracijos, įrenginių sertifikatai, standartai, techninės sąlygos, įrenginių pasai ir instrukcijos, brėžiniai ir kiti dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginių paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.

Įrenginio naudojimo (technologinė) instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti įrenginio ruošimo įjungimui, įjungimo, jo darbo bei išjungimo (tarp jų avarinio) tvarkos reikalavimai. Taip pat nurodomi eksploatavimo reikalavimai, kai įrenginys yra rezerve.

Kompleksiniai bandymai – įrenginių komplekso bandymai, kurių apimtis nustatoma specialiose programose.

Objekto rekonstravimas – visi darbai, atliekami objekte, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita.

Objekto technologinė schema – grafinis dokumentas, kuriame nurodyti visi šilumos ir elektros gamybos procese naudojami įrenginiai.

Operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant įrenginius.

Operatyvinis remonto personalas – tai specialiai apmokyti ir paruošti inžinieriai, technikai, darbininkai, kurie vykdo techninę priežiūrą, remontuoja jiems pavestus elektros ir šilumos įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus.

Saugi įtampa – sąlygiškai saugi įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės.

Paprastieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos pagrindiniais komutavimo aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir kita.

Sudėtingieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų, galios transformatorių išjungimas ir įjungimas, jungtuvų keitimas apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui tenka daugiau kaip vienas jungtuvas.

Sudėtingieji perjungimai šilumos įrenginiuose – tai perjungimai šilumos tinkluose su sudėtingais ryšiais, vykdomi dideliuose objektuose ir retai, yra ilgos trukmės.

Perjungimo lapelis – rašytinis techninis dokumentas, kuriame parašyta perjungimo užduotis, perjungimų pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus vykdantys asmenys.

Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros sistemos įrenginių dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti galios transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius bei statinius.

Transformatorinė – pastotė, kurios aukštoji įtampa yra 6–20 kV.

Savikaina – prekės kaina, apimanti tik gamybos ir perdavimo sąnaudas be pelno normos.

Hidrotechninis statinys – inžinerinis statinys, skirtas kaupti, transportuoti vandens išteklius, naudoti ir apsaugoti aplinką nuo žalingo vandens poveikio.

Hidroenergetiniai įrenginiai – mechanizmai, prietaisai, mašinos, vandens energiją paverčiantys elektros, mechanine ar kita energijos rūšimi.

Hidrotechniniai įrenginiai – hidroenergetinių įrenginių, hidromechaninės įrangos ir įtaisų visuma.

Damba – hidrotechninis statinys, kuriuo vandens patvanka sudaroma nepertvėrus vandens tėkmės (žuvų tvenkinių, apsauginės, skiriamosios). Konstrukcijos požiūriu gali būti analogiška užtvankai.

Hidromazgas – tarpusavyje susijusių skirtingų hidrotechninių įrenginių kompleksas, sutelktas vienoje vietoje.

Užtvanka – hidrotechniniai statiniai, patvenkiantys kokią nors vandens tėkmę (upę, kanalą, sausaslėnį) ir sudarantys patvanką, kuomet aukštupio pusėje palaikomas aukštesnis vandens lygis negu žemupio.

Tvenkinys – naudojant hidrotechninius įrenginius, upės vagoje, slėnyje, žemės įduboje, iškasoje ar atitvertame plote sudarytas vandens telkinys.

II. EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS I. EKSPLOATAVIMO UŽDAVINIAI 11. Įmonių personalas, eksploatuojantis energetikos objektus, turi gerai žinoti jam keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose jam priskirtoje darbo srityje.

Lietuvos elektros sistema gali būti sujungta su kitų šalių energetikos sistemomis lygiagrečiam darbui. Tuo atveju jos operatyvinis dispečerinis valdymas reglamentuojamas sutartimis.

16.1. gaminti, perduoti, skirstyti ir tiekti/parduoti vartotojams nustatytomis sąlygomis reikiamų parametrų elektrą bei normuoto slėgio ir temperatūros šilumos agentą;

16.2. laikytis operatyvinės dispečerinės drausmės;

16.3. tinkamai eksploatuoti įrenginius ir statinius, užtikrinti, kad jie dirbtų efektyviai, patikimai ir saugiai;

16.4. laikytis branduolinę, radiacinę, sprogimo, priešgaisrinę saugą bei saugą darbe reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų;

16.5. mažinti energetikos objektų neigiamą įtaką žmonėms ir aplinkai.

18.1. plėsti energetikos objektus elektros ir šilumos energijos poreikių tenkinimui;

18.2. dirbti efektyviai, taupyti antrinius energetikos išteklius, didinti darbo našumą, mažinti elektros ir šilumos savikainą, efektyviai naudoti įrenginių galią;

18.3. gerinti statinių, įrenginių, valdymo sistemų darbo patikimumą, saugą; atnaujinti, techniškai pertvarkyti, rekonstruoti ir modernizuoti energetikos įrenginius;

18.4. naudoti pažangią techniką, efektyvius ir saugius gamybos ir darbo organizavimo metodus bei tobulinti eksploatavimo technologiją;

18.5. kelti darbuotojų kvalifikaciją, skatinti pažangių darbo organizavimo metodų taikymą;

18.6. tirti statinių ir įrenginių avarijas ir sutrikimus Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 68-1999), nustatyta tvarka.

21.1. įrengtoji galia ir įrengtosios galios naudojimo efektyvumas (įskaitant rezervą) elektros sistemoje;

21.2. pagamintos, perduotos, paskirstytos ir patiektos/parduotos energijos kaina;

21.3. pagamintos, perduotos, paskirstytos ir patiektos/parduotos energijos kokybė;

21.4. įrenginių avaringumas;

21.5. vidutinis metinis vartotojų (planinis ir neplaninis) atjungimo laikas;

21.6. lyginamosios sutartinio kuro sąnaudos elektrai ir šilumai gaminti (AE netaikoma);

21.7. lyginamosios hidroelektrinės vandens sąnaudos elektrai gaminti;

21.8. elektros ir šilumos sąnaudos savosioms reikmėms atskirai elektrai ir šilumai gaminti;

21.9. gaminamos, perduodamos, paskirstomos ir parduodamos elektros ir šilumos savikaina;

21.10. elektros nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose;

21.11. šilumos nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) šilumos tinkluose.

Įrenginių energetinės charakteristikos turi būti sudaromos ir derinamos pagal jų techninius parametrus.

Operatyvinis personalas privalo turėti energetines įrenginių charakteristikas ir atskirų rodiklių normas, pateiktas režiminių lentelių forma.

II. DARBUOTOJŲ RENGIMAS 28. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos darbus, bei energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas priklausomai nuo jų vykdomo darbo ir užimamų pareigų turi būti lavinami, atestuojami ir instruktuojami vadovaujantis Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatais. Atominėje elektrinėje personalas instruktuojamas, lavinamas ir atestuojamas vadovaujantis branduolinės energetikos norminiais aktais.

Atominėje elektrinėje turi būti pareigybių sąrašas, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija treniruoklyje.

32.1. kokias taisykles, instrukcijas, schemas ir kitus dokumentus darbuotojai turi žinoti;

32.2. darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė.

III. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBA, ĮRENGINIŲ IR STATINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI 34. Statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir poįstatyminiai norminiai teisės aktai bei branduolinės energetikos saugą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

Atominės elektrinės arba energetikos bloko pripažinimas tinkamu naudoti turi būti vykdomas pagal atidavimo naudoti programą bei laikantis branduolinės energetikos saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų.

Statinių statybos ir įrenginių montavimo metu statiniai, įrenginių mazgai ir dengti darbai darbo komisijos gali būti pripažįstami tinkamais naudoti atskiromis dalimis.

41.1. parengti darbuotojus įrenginių eksploatavimui, sudaryti eksploatavimo, pareigines ir saugos instrukcijas, technologines ir operatyvines schemas, apskaitos dokumentus, turto ribų aktą;

41.2. paruošti kuro, medžiagų, įrankių ir atsarginių dalių atsargas;

41.3. įjungti dispečerinio ir technologinio valdymo priemones ir ryšio linijas, gaisro signalizacijos ir gesinimo, avarinio apšvietimo ir vėdinimo sistemas;

41.4. sumontuoti ir suderinti kontrolės ir valdymo sistemas;

41.5. jei būtina, gauti valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų leidimą energetikos objekto bandymui ir derinimui.

Kompleksinio bandymo pradžia – tai energetikos įrenginio įjungimo į tinklą arba apkrovos įjungimo momentas.

Bandoma tik pagal projekte numatytas kompleksinio bandymo schemas ir sudarytą bandymo programą.

Šiluminių, atominių elektrinių ir katilinių įrenginių bandymai yra užbaigti, jei pagrindiniai įrenginiai normaliai, be pertraukos dirbo 72 val. vardine apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, pagalbiniams įrenginiams dirbant nuolat arba paeiliui. Hidroelektrinėje toks bandymas atliekamas esant tokiai patvankai ir debitui, kurie nustatyti paleidimo kompleksui.

Elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įjungus apkrovą pastočių (transformatorinių) elektros įrenginiai be pertraukos normaliai dirbo 72 val., elektros linijos – 24 val.

Šilumos tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įrenginiai be pertraukų normaliai apkrauti dirbo 24 val. paleidimo komplekse nustatytu vardiniu slėgiu.

Kompleksiškai bandomas dujų turbinas būtina automatiškai įjungti/išjungti 10 kartų, o hidroelektrinių (HE) hidroagregatus – 3 kartus.

Hidroakumuliacinių elektrinių (HAE) hidroagregatus būtina išbandyti visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus) po 2 kartus.Kompleksiškai bandant turi būti įjungti projekte numatyti kontrolės ir matavimo prietaisai, blokuotės, signalizacijos ir distancinio valdymo, apsaugos ir automatinio reguliavimo įtaisai, kurių režimo nereikia derinti.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, esant reikalui, gali leisti atlikti kompleksinius bandymus deginant rezervinį kurą, nustatyti ribinius bandymo parametrus ir apkrovas, mažesnes už numatytas projekte. Apie tai įrašoma akte.

Darbo komisijos sudėtis ir jos darbo tvarka bei tikslai nustatomi įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu.

Jei reikia, darbo komisija sudaro specializuotas statybos, turbinų, katilų, hidrotechnikos, elektrotechnikos, kontrolės ir valdymo sistemų bei kitas darbo grupes.

Šios grupės daro išvadas apie atitinkamos objekto dalies būklę ir įrenginių paruošimą kompleksiniams bandymams bei tinkamumą naudoti. Išvadas turi patvirtinti darbo komisija.

Komisija, jeigu tai būtina, nustato įrenginių bandomojo eksploatavimo laiką.

IV. TECHNINIAI DOKUMENTAI 53. Kiekvienoje įmonėje ar jos padaliniuose turi būti šie techniniai dokumentai:

53.1. žemės sklypų skyrimo aktai;

53.2. geologiniai, hidrologiniai ir kiti duomenys apie teritoriją su gruntinių vandenų analize ir grunto bandymų rezultatais;

53.3. pamatų klojimo aktai su gręžinių pjūviais;

53.4. dengtų darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktai;

53.5. statinių ir įrenginių pamatų sėdimo aktai (arba stebėjimo žurnalai);

53.6. įrenginių, saugančių nuo sprogimo, gaisro, tiesioginio žaibo smūgio, ir antikorozinės saugos įrenginių bandymų aktai;

53.7. vidaus ir išorės vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros įrenginių bandymo aktai;

53.8. įrenginių ir technologinių vamzdynų tikrinimo ir bandymo aktai;

53.9. objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktai;

53.10. sklypo generalinis planas, kuriame pažymėti visi statiniai, įskaitant ir požemines komunikacijas;

53.11. patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kita) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais;

53.12. statinių ir įrenginių techniniai pasai;

53.13. statinių ir įrenginių faktinio atlikimo darbo brėžiniai, visų požeminių komunikacijų brėžiniai;

53.14. faktinės elektros grandinių schemos;

53.15. faktinės technologinės schemos;

53.16. įrenginių ir statinių eksploatavimo instrukcijos;

53.17. operatyvinis gaisro gesinimo planas. Jis sudaromas elektrinėms, 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastotėms, kuriose yra operatyvinis budintysis personalas, katilinėms su 1000 m3 ir didesnės talpos mazuto rezervuarais. Katilinėse, turinčiose 50–1000 m3 talpas, gali būti sudaromos operatyvinės gaisro gesinimo kortelės;

53.18. valstybės kontrolės ir priežiūros institucijų norminiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;

53.19. operatyvinio valdymo dokumentai, nurodyti 1 lentelėje;

53.20. saugos darbe instrukcijos.

Su pakeitimais pasirašant turi būti supažindinami visi darbuotojai, kuriems būtina žinoti šiuos techninius dokumentus. Apie supažindinimą įrašoma potvarkių žurnale arba saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.

Elektrinėse ir katilinėse įrenginių eksploatavimo instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per 3 metus, o technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir turi būti tikrinamos (apie tai pažymint jose) ne rečiau kaip kartą per 2 metus.

59.1. įrenginių ir pastatų trumpa charakteristika;

59.2. įrenginio arba įrenginių komplekso darbo režimų ir saugios būklės kriterijai ir ribos;

59.3. įrenginių paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir priežiūros tvarka, statinių priežiūros tvarka;

59.4. išjungimo remontui, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka, jeigu tai nenurodyta darbų saugos taisyklėse bei darbų saugos instrukcijose;

59.5. specialiai šiam įrenginiui saugos darbe, branduolinės, radiacinės, sprogimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, jeigu tai nurodyta darbų bei priešgaisrinės saugos taisyklėse, darbų saugos ir priešgaisrinėse instrukcijose.

Operatyviniai žurnalai turi būti įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami.

Operatyvinio valdymo struktūrą, operatyvinių dokumentų apimtį, kuri nurodyta 1 lentelėje, gali keisti įmonės vadovas, jeigu tai nesumažina įrenginių eksploatavimo patikimumo ar žmonių saugos darbe reikalavimų užtikrinimo.

1 lentelėje nurodyti dokumentai gali būti pildomi kompiuteriu.

1 lentelė. Operatyvinio valdymo dokumentai Budintieji darbuotojai Techniniai dokumentai Elektros sistemos dispečeris operatyvinė schema (schema maketas) operatyvinis žurnalas dispečerio valdomų ir tvarkomų įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas Elektrinės budintysis inžinierius operatyvinė schema arba schema maketas operatyvinis žurnalas paraiškų dispečeriui išjungti jo tvarkomus įrenginius žurnalas arba kartoteka paraiškų įmonės vadovui išjungti įrenginius, kurių dispečeris nevaldo, žurnalas potvarkių žurnalas Elektrinės elektros padalinio pamainos vadovas operatyvinė schema arba schema maketas operatyvinis žurnalas relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės šilumos padalinio pamainos vadovas šilumos įrenginių technologinių schemų rinkinys operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės automatikos padalinio pamainos vadovas operatyvinis žurnalas technologinių apsaugų ir automatikos, kompiuterizuotų informacinių sistemų techninių priemonių žurnalai technologinių apsaugų ir signalizacijos nustatymo bei autoreguliatorių užduočių lapai potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas įrenginių defektų ar sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės chemijos pa dalino pamainos vadovas chemijos padalinio technologinių schemų rinkinys operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų/ padalinio dispečeris operatyvinė schema (schema maketas) operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Šilumos tinklų dispečeris vamzdynų operatyvinė schema operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas tinklų temperatūros ir pjezometriniai grafikai potvarkių žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Šilumos tinklų padalinio budintysis dispečeris operatyvinė schema operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas

įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas Reaktorių padalinio pamainos vadovas pagrindinio cirkuliacinio kontūro ir reaktoriaus įrenginio pagrindinių sistemų paros operatyvinė schema operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas reaktoriaus įrenginio technologinių apsaugų ir automatikos nustatymų lapai įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas arba kartoteka darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas kuro kasečių (šviežių ir panaudotų) judėjimo bei buvimo vietos registracijos žurnalas Dozimetrijos padalinio pamainos vadovas Dozimetrinės signalizacijos nustatymų lapai operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas įrenginių defektų ar nesklandumų žurnalas arba kartoteka darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas leidimų dirbti registracijos žurnalas Pastaba. Atominės elektrinės pamainų vadovų darbo vietose turi būti įrenginių ir sistemų bandymo grafikai.

V. EKSPLOATAVIMAS 65. Įmonės vadovas turi užtikrinti energetikos statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą.

66.1. technologinių procesų valdymas;

66.2. įrenginių ir statinių priežiūra;

66.3. objektų saugaus, patikimo ir efektyvaus eksploatavimo priemonių rengimas, vykdymas ir apskaita;

66.4. įrenginių ir statinių darbo sutrikimų tyrimas ir apskaita;

66.5. norminių aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

VI. REMONTAS 75. Kiekvienoje įmonėje būtina organizuoti įrenginių ir statinių remontą.

76.1. turi būti sudaryti daugiamečiai, metiniai elektrinių, katilinių ir tinklų pagrindinių statinių ir įrenginių remonto grafikai.

Įrenginių, turinčių įtaką šilumos ir elektros gamybos apimčiai ir perdavimo sąlygoms bendrajame tinkle, remonto grafikai nustatyta tvarka turi būti suderinti. Remonto grafikus tvirtina įmonės vadovas Pagalbiniams įrenginiams sudaromi metiniai ir mėnesiniai remonto grafikai, juos tvirtina įmonės vadovas;

76.2. įrenginių ir statinių remonto bei techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių taisyklių, gamyklų gamintojų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę bei kitų norminių dokumentų reikalavimus;

76.3. įrenginių ir statinių būklė įvertinama, remonto apimtys nustatomos, objektai perduodami remontuoti ir pradedami naudoti po remonto vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir/arba gamintojų nurodymais;

76.4. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti išaiškinti visi defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti kriterijus, nustatytus norminiuose techniniuose dokumentuose;

76.5. remonto grafikas ir apimtys gali būti koreguojami, jei remonto metu randami defektai, kurių šalinimui būtinas papildomas laikas. Pakoreguotas grafikas turi būti patvirtintas įmonės vadovo.

80.1. energetikos blokams, elektrinių su skersiniais ryšiais garo turbinoms, hidrogeneratoriams – generatoriaus (transformatoriaus) įjungimo į tinklą laikas;

80.2. energetikos blokams su dviejų korpusų katilais arba dviem ir daugiau turbogeneratorių – pirmojo pagal remonto grafiką katilo korpuso ar turbogeneratoriaus įjungimo į tinklą laikas; tuo metu katilo antrojo korpuso ir kitų turbogeneratorių įjungimas turi vykti pagal energetikos bloko apkrovos grafiką, jeigu kitaip nenumatyta jų remonto grafike;

80.3. bendriesiems elektrinės sistemų įrenginiams ir pagalbiniams įrenginiams, remontuojamiems atskirai nuo pagrindinių įrenginių – apkrovos prijungimo laikas;

80.4. garo katilams ir vandens šildymo katilams – įjungimo į garo ar vandens magistrales laikas;

80.5. šilumos tinklams – tinklo įjungimo laikas ir tinklo vandens cirkuliavimo pradžia;

80.6. elektros tinklams – įjungimo į tinklą laikas;

80.7. remontuojant neišjungus įtampos – darbų vadovo (vykdytojo) pranešimo budinčiajam dispečeriui apie darbų užbaigimą momentas.

Jei atliekant bandymus (pagal 78 punktą) išryškėja defektai, trukdantys įrenginio darbui vardine apkrova, arba defektai, dėl kurių būtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai remontas laikomas nebaigtu, iki bus pašalinti šie defektai ir pakartotinai atlikti bandymai.

Jei atliekant bandymus atsiranda atskirų įrenginio dalių normalaus darbo sutrikimų, dėl kurių nebūtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai įmonės atstovas kartu su remonto vadovu priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio nusprendžia, ar galima toliau tęsti bandymus, ir nustato terminus, kada defektai turi būti pašalinti.

Jei bandymus su apkrova būtina nutraukti defektams pašalinti, tai bandymas, pašalinus defektus, kartojamas ir remonto baigimo laikas yra tas momentas, kai įrenginiui bandymų metu paskutinį kartą buvo prijungta apkrova ir po to jis lieka dirbti arba rezerve.

Turi būti tvarkoma visų esamų sandėliuose arba padaliniuose atsarginių dalių, atsarginių įrenginių ir medžiagų apskaita. Jų būklė ir sandėliavimo sąlygos turi būti periodiškai tikrinamos.

Įrenginių atsarginės dalys ir medžiagos turi būti sandėliuojamos pagal joms sandėliuoti nustatytus reikalavimus.

Rezerve esančių įrenginių techninės priežiūros tvarką nustato įmonės vadovas.

VII. METROLOGINĖ PARENGTIS 83. Energetikos objekto metrologinė parengtis organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu, Lietuvos Respublikos ir Lietuvoje pripažintais tarptautiniais standartais, taisyklėmis bei norminiais teisės aktais, nustatančiais matavimų vienovę ir būtiną tikslumą. Objektuose šį darbą koordinuoja metrologijos arba kiti padaliniai ar darbuotojai, kuriems pavestos šios funkcijos.

85.1. teisinei metrologijai priskirtinos matavimo priemonės naudojamų išteklių priėmimo ir išdavimo bei sunaudotos ir pateiktos energijos komercinei apskaitai, saugių darbo sąlygų, sanitarinių normų ir aplinkos saugos normų laikymosi kontrolei. Jos turi būti įrašytos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir periodiškai tikrinamos Valstybinės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka šiai veiklai įgaliotose laboratorijose;

85.2. technologinės kontrolės matavimo priemonės, skirtos energetikos įrenginių būklės, jų darbo režimų ir technologinių procesų kontrolei. Jos metrologiškai įteisinamos, naudojamos ir prižiūrimos energetikos įmonės vadovo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į matavimo priemonių gamintojų techninius reikalavimus, užtikrinant jų susietumą su atitinkamu fizikinio vieneto etalonu;

85.3. etaloninės matavimo priemonės technologinės kontrolės matavimo priemonių kalibravimui ir patikrinimui. Joms taikomi teisinei metrologijai priskirtinų matavimo priemonių reikalavimai arba jos turi būti susietos su aukštesnio tikslumo etalonais jas kalibruojant akredituotose laboratorijose.

VIII. DISPEČERINIS VALDYMAS 91. Dispečerinis valdymas – tai operatyvinis vadovavimas elektros sistemos, elektrinių, katilinių, perdavimo tinklo, skirstomųjų tinklų ir jų padalinių bei vartotojų suderintam darbui, kad būtų:

91.1. patikimai tiekiama reikiamos kokybės elektra bei šiluma vartotojams;

91.2. ekonomiškas elektros sistemos darbas;

91.3. saugiai vykdomi darbai eksploatavimo metu bei likviduojant technologinius sutrikimus.

94.1. elektros sistemos darbo režimo planavimas, apskaita ir analizė;

94.2. elektros sistemos darbo režimų su kitų šalių energetikos sistemomis koordinavimas;

94.3. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų pagrindinių įrenginių, taip pat vartotojų darbo režimų bei remontų koordinavimas;

94.4. technologinių sutrikimų prevencija ir technologinių sutrikimų operatyvaus likvidavimo organizavimas.

IX. SAUGA DARBE 95. Sauga darbe energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimais. Energetikos objektų vadovai ir darbuotojai turi vykdyti šio įstatymo ir kitų energetikoje galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus.

96.1. darbuotojai instruktuojami ir mokomi saugiai dirbti, tikrinamos jų žinios;

96.2. kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų;

96.3. darbo vietos ir darbuotojai aprūpinami saugiais įrenginiais, saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengiamos gamybinės ir buitinės patalpos;

96.4. nustatyta tvarka organizuojami darbo aplinkos ir darbo vietų higieniniai tyrimai, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos priemonių bandymai;

96.5. rengiamos įmonės saugos darbe ir pareiginės instrukcijos, vykdomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai ir kitos saugos darbe prievolės.

Leistinoji prisilietimo įtampa pagal EN 50179:

Poveikio trukmė, s 10 1,1 0,72 0,64 0,49 0,39 0,29 0,2 0,14 0,08 0,04 Prisilietimo įtampa, V 80 100 125 150 250 300 400 500 600 700 800 102. Prieš pasikeliant į atramas turi būti įvertinama atramų techninė būklė. Gelžbetoninės atramos yra mažai atsparios sukimui, todėl jose dirbant turi būti imamasi atitinkamų saugos priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas oro linijų remontui keičiant atramas ir laidus. Atramų būklė periodiškai ir prieš vykdant darbus turi būti kontroliuojama.

X. APLINKOS APSAUGA 103. Eksploatuojant energetikos įrenginius vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, standartais ir kitais aplinkos apsaugos norminiais aktais.

Jeigu eksploatuojamų įrenginių teršalų išmetimai viršija normatyvais leistinus dydžius, reikia sudaryti su vietine aplinkos apsaugos institucija suderintą perspektyvinį priemonių planą, kuris leis sumažinti išmetamų teršalų lygį iki norminio.

Periodiškai, suderinus su aplinkos apsaugos institucijomis, reikia kontroliuoti ir registruoti išmetamų į atmosferą teršalų koncentraciją ir kiekius, iš vandens telkinių paimamo ir išleidžiamo vandens kiekius bei į vandens telkinius išleidžiamo vandens teršalų koncentracijas.

XI. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA 112. Įrenginiai ir statiniai turi būti įrengti bei eksploatuojami laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631), reikalavimų.

119.1. įmonės vadovai – už bendrą priešgaisrinę objektų būklę, priešgaisrinių priemonių ir priešgaisrinių reikalavimų vykdymą;

119.2. įmonės vadovų paskirti asmenys – už gaisro gesinimo priemonių ir priešgaisrinės automatikos sistemų techninę būklę, priešgaisrinių priemonių ir normatyvinių priešgaisrinių reikalavimų vykdymą, darbuotojų rengimą;

119.3. padalinių vadovai – už padalinio objektų priešgaisrinę būklę ir darbuotojų rengimą.

XII. ATSAKOMYBĖ UŽ TECHNINIO EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ VYKDYMĄ 122. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę darbuotojai gali būti patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Kiekvienos įmonės struktūrinių padalinių nuostatuose ir įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirstytos įrenginių ir statinių priežiūros funkcijos tarp atskirų padalinių, paskirti asmenys, atsakingi už kiekvieno įrenginio techninę būklę ir saugų eksploatavimą, taip pat nurodytos personalo pareigos eksploatuojant energetikos įrenginius.

125.1. darbuotojai, tiesiogiai eksploatuojantys elektrinių, katilinių ir tinklų įrenginius ir statinius – už kiekvieną pažeidimą, įvykusį dėl jų kaltės;

125.2. elektrinių ir katilinių pamainų vadovai, taip pat budintis ir operatyvinis remonto personalas, elektros ir šilumos tinklų dispečeriai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar jiems tiesiogiai pavaldaus personalo, dirbusio pagal jų potvarkius, kaltės;

125.3. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos padalinių vadovai, jų pavaduotojai, inžinieriai ir meistrai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus personalo kaltės;

125.4. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos ir technikos tarnybų vadovai, inžinieriai – už pažeidimus, įvykusius dėl jų tarnybos personalo ar pavaldaus padalinio kaltės;

125.5. energetikos įmonių (objektų) vadovai – už pažeidimus, įvykusius jų vadovaujamose įmonėse;

125.6. projektavimo, konstravimo, remonto, derinimo, tyrinėjimo, statybos ir montavimo organizacijų vadovai, taip pat inžinerinis personalas – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus personalo kaltės.

III. TERITORIJA IR STATINIAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 129. Pagrindiniai energetikos statinių ir jų konstrukcijų priežiūros ir teisingo eksploatavimo uždaviniai yra šie:

129.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų eksploatuojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;

129.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;

129.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;

129.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;

129.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

131.1. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita);

131.2. būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita);

131.3. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu;

131.4. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas;

131.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita);

131.6. laiku pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židinius, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis;

131.7. žiemos metu neperšaltų konstrukcijos, o jei tai numatyta projekte, laiku jas apšiltinti.

132.1. pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais;

132.2. būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai;

132.3. tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos;

132.4. medžiai būtų sodinami ne arčiau kaip 5 m, o krūmai – ne arčiau kaip 2 m nuo statinių;

132.5. neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus;

132.6. nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti.

Aplinkoje neturi būti viršijama chemiškai aktyvių medžiagų koncentracija.

Perėjimuose per vamzdynus turi būti įrengti tilteliai.

Reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių.

Metalinių konstrukcijų kaitinti ar valyti atvira ugnimi neleidžiama.

Likviduojant technologinės įrangos ar inžinerinių sistemų avarijas ir sutrikimus, defektus ir remontuojant leidžiama technologinį vandenį ar garą išleisti per vamzdį ne arčiau kaip 3 m nuo sienos, atitvaros ar kitokios laikančiosios konstrukcijos.

151.1. paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo iš visos teritorijos, nuo statinių sistemas;

151.2. išmetimo vamzdynų triukšmo slopintuvus ir kitus triukšmo šaltinių lokalizavimo ir triukšmo sumažinimo iki normos įrenginius ir statinius;

151.3. vandentiekio, kanalizacijos, drenažo, šilumos, transporto, dujų ir skystojo kuro vamzdynų, hidraulinių pelenų pašalinimo įrenginius ir statinius;

151.4. geriamojo vandens šaltinius, vandens telkinius, vandens tiekimo šaltinių apsaugos sanitarines zonas;

151.5. geležinkelius ir jų pervažas, automobilių kelius, priešgaisrinius kelius ir privažiavimus prie priešgaisrinių hidrantų, vandens telkinių, aušintuvių; tiltus, estakadas, pėsčiųjų takelius, perėjas ir kita;

151.6. apsaugos nuo nuošliaužų, nuogriuvų, lavinų bei krantų apsaugos statinius;

151.7. bazinius ir darbo reperius bei ženklus;

151.8. pjezometrus, gruntinio vandens režimo stebėjimo gręžinius;

151.9. apsaugos nuo žaibo sistemas ir įžeminimo įrenginius.

Kai viename statinyje yra keletas įmonės padalinių (barų, cechų, skyrių, tarnybų), jo priežiūros vadovu skiriamas vienas iš padalinių darbuotojų.

Įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas sudaro šie skyriai:

169.1. statinyje vykstančios gamybos technologijos charakteristika, nurodant aplinkybes ar jų kombinacijas;

169.2. reikalavimai statinio ir jo konstrukcijų priežiūrai ir apžiūrai;

169.3. atsakingųjų už įmonės statinių eksploatavimą ir priežiūrą funkcijos ir atsakomybės ribos eksploatuojant statinį.

171.1. nuolatiniai stebėjimai;

171.2. sezoninės bendrosios apžiūros, atliekamos kasmet pavasarį ir rudenį;

171.3. periodinės bendrosios arba dalinės apžiūros, atliekamos statinio dalyje;

171.4. neeilinės apžiūros, atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir kita), dalinių statinio ar jo konstrukcijų griūčių ir kitų reiškinių, kurių metu buvo padarytos pavojingos konstrukcijų deformacijos, taip pat keičiantis statinio savininkui;

171.5. inspekcinės ir specialiosios apžiūros.

172.1. nuolatinius stebėjimus – statinių priežiūros atsakingieji asmenys;

172.2. sezonines bendrąsias apžiūras – įmonių specialistų grupės (komisijos), vadovaujamos tos įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo atsakingojo asmens;

172.3. periodines bendrąsias arba dalines – pastatų eksploatavimo ar jos funkcijas atliekantys padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys;

172.4. inspekcines – statybos ir statinių eksploatavimo valstybės priežiūros institucijos;

172.5. specialiąsias – atestuotosios inžinerinių paslaugų įmonės, laboratorijos arba ekspertai, turintys teisę vykdyti šiuos darbus.

174.1. pavasarį ištirpus sniegui. Jų tikslas yra nustatyti, kaip pakito statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė žiemos/pavasario laikotarpiu, įvertinti atsiradusias konstrukcijų, ypač laikančiųjų, deformacijas ar defektus, nustatyti remonto poreikį, jo pobūdį ir apimtis.

Pavasarinių apžiūrų metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas stogo ir pastatų virš jo, vandens nuolajų, karnizų, parapetų, cokolių, nuogrindų, atitvarų, drenažo sistemų ir kelių bei pravažiavimų dangų būklei;

174.2. rudens laikotarpiu iki šildymo sezono pradžios apžiūrų tikslas yra statinių ir jų konstrukcijų bei inžinerinių sistemų paruošimas darbui žiemos sąlygomis.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atitvarinėms konstrukcijoms (sienoms, langams, švieslangiams, vartams, durims ir kitoms konstrukcijoms), laikančiosioms stogo konstrukcijoms (sijoms, santvaroms, gegnėms, plokštėms ir kita), šildymo vėdinimo sistemoms, vandens ir sniego šalinimo sistemoms.

178.1. nuolatiniai ir periodiniai stebėjimai – įrašais į statinio techninio eksploatavimo žurnalą, pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta;

178.2. kai periodinių stebėjimų metu atskleidžiami eksploatavimo taisyklių pažeidimai, surašomi aktai, kuriuose nurodomi eksploatavimo trūkumai, statybinių konstrukcijų defektai, priemonės trūkumams ar defektams pašalinti ir jų įvykdymo terminai. Tokie aktai įregistruojami statinio techninio eksploatavimo žurnale, nurodant jų esmę;

178.3. sezoninės ir neeilinės apžiūros – aktais, pažymint juose rastus trūkumus, defektus, pavojingas deformacijas ir priemones nustatytu laiku jiems pašalinti;

178.4. inspekcinės apžiūros – nustatytos formos aktais ir reikalavimais;

178.5. specialiosios apžiūros – techninėmis ataskaitomis ar projektais, atitinkamai su abipusėmis sutartimis ir jų programomis tokias apžiūras atlikti.

Pasas ir techninio eksploatavimo žurnalas pildomi vadovaujantis griežtosios apskaitos dokumentų pildymo reikalavimais.

Būtini paso priedai:

180.1. projektavimo dokumentai (darbo projektas arba darbo dokumentai), kuriuose pažymėti nuokrypiai nuo projekto ar sprendimų pakeitimai, įvykdyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto metu;

180.2. konstrukcijų ir komunikacijų inžinerinės nuotraukos ir nurodymai techniškai teisingam ir saugiam statinio bei jo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos eksploatavimui.

Pasas pateikiamas baigtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai kartu su kitais privalomaisiais dokumentais.

IV. ELEKTRINIŲ HIDROTECHNINIAI STATINIAI, HIDROENERGETINIAI ĮRENGINIAI I. HIDROTECHNINIAI STATINIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 183. Hidrotechniniai statiniai turi atitikti norminius projektavimo, stabilumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus.

191.1. personalo veiksmai ir jų nuoseklumas;

191.2. galimų sutrikimų bei avarijų likvidavimo būdai;

191.3. medžiagų atsargos;

191.4. ryšio ir informacijos priemonės;

191.5. transporto priemonės, jų judėjimo ir privažiavimo schemos ir kita.

Avarijų bei sutrikimų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo instrukcijose būtina išnagrinėti potencialių avarijų prevencijos priemones, apsaugos ir likvidavimo galimybes (dambų griūtys su plovimo banga, derivacinių vamzdžių trūkimai, vandens išleistuvų užsikimšimas ar gedimai ir kita).

Hidrotechninių statinių betono būklė tikrinama vadovaujantis elektrinių pastatų, hidrotechninių statinių ir įrenginių eksploatavimo ir būklės kontrolės sudėties ir periodiškumo norminiais dokumentais.

Sistemingai turi būti matuojami drenažinių vandenų debitai ir filtracinių vandenų lygiai gruntinių užtvankų ir dambų šlaituose.

Maksimalūs ir minimalūs vandens greičiai hidrotechninių statinių vandentakiuose turi būti reglamentuoti eksploatavimo instrukcijose.

Pratekėjus per hidrotechninius statinius projektavimo dokumentuose skaičiuotam arba jam artimam pavasario potvynio vandens debitui, būtina patikrinti statinių užslenkstės būklę ir vandens srauto slopinimo įrenginius.

Komisija, įvertinusi patikrinimų rezultatus, teikia rekomendacijas dėl patikimo statinių eksploatavimo.

Geodezinius ženklus privalo turėti visi hidrotechniniai statiniai: užtvankos, dambos, kanalai, tuneliai, pelenynų dambos ir kiti. Ženklais turi būti pažymėta hidrotechninio statinio pradžia, ilgis piketais, pabaiga, posūkių spinduliai ir po žeme esančių įrenginių vieta.

II. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS 210. Už hidrotechninių statinių eksploatavimą, avarinių situacijų išaiškinimą laiku ir priemonių jų pašalinimui vykdymą atsakingas statinių savininkas, statybos metu – statytojas.

212.1. KMA įrengimo dokumentus ir visus stebėjimų duomenis nuo KMA įrengimo pradžios;

212.2. vizualiųjų stebėjimų metodiką, instrukcijas ir išvadas, palyginus su atitinkamais projekte skaičiuotaisiais ribiniais atsparumo dydžiais.

Pasikeitus statinių eksploatavimo sąlygoms, atlikus specialiuosius tyrimus arba rekonstravus statinius, eksploatavimo instrukcijos ir stebėjimų programos koreguojamos.

217.1. vertikaliąsias ir horizontaliąsias deformacijas statiniuose bei jų pamatuose;

217.2. statinių ir jų tvirtinimų deformacijas, trūkimus juose, deformacinių siūlių būklę; dambų, užtvankų, kanalų ir daubų šlaitų tvirtinimus;

217.3. slėginių vamzdynų būklę;

217.4. vandens filtracijos režimus gruntinėse užtvankose ir jų pagrinduose, jungtyse su krantais, betoniniuose statiniuose ir gretimose teritorijose;

217.5. drenažų ir priešfiltracinių įrenginių veikimą;

217.6. vandens lygius bjefuose;

217.7. vandens tėkmės poveikį statiniams, vandentakų elementams (priešslenkstei, užslenkstei), krantams, krantų tvirtinimų išdilimui, nuošliaužas ir įsmukimus, kanalų ir tvenkinių užaugimą;

217.8. ledų poveikį statiniams, apledėjimą;

217.9. jei būtina, statiniuose turi būti vykdomi specialūs stebėjimai: statinių vibracija, seisminių apkrovų poveikis, temperatūrinis režimas, metalo ir betono korozija, suvirinimo siūlių kontrolė, dujų išsiskyrimas statinių pagrinduose ir statybos zonoje bei kita.

218.1. armatūros įrąžas, 218.2. pagrindų ir jungčių su krantais deformacijas;

218.3. statinių horizontaliuosius poslinkius.

220.1. pakankamas atramų ir jų pamatų atsparumas, neviršyta vertikaliosios deformacijos riba;

220.2. geras kompensatorių ir sandariklių veikimas;

220.3. vamzdynų apsauga nuo korozijos ir išdilimo;

220.4. pastatų apsauga nuo užtvindymo trūkus vamzdžiui.

KMA komutavimo pultai turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose, apšviesti, o tam tikrais atvejais turėti telefono ryšį.

III. ELEKTRINIŲ TVENKINIŲ EKSPLOATAVIMAS 224. Visiems tvenkiniams, vadovaujantis tipinėmis tvenkinių priežiūros taisyklėmis, sudaromos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.

Nustatomas vandens lygių svyravimas žuvų neršto metu.

232.1. krantų eroziją;

232.2. ledo reiškinius;

232.3. durpynų iškilimus;

232.4. uždumblėjimą ir užaugimą;

232.5. hidrologinį režimą.

Apsauginės zonos ekologinę situaciją, vandens kokybę ir kitus reiškinius stebi aplinkos apsaugos institucijos.

234.1. normalų vandens pertekliaus ir, jeigu numatyta projektavimo dokumentuose, nešmenų ir ledų praleidimą per statinius;

234.2. tvenkinio pripildymą iki normalaus patvenkimo lygio;

234.3. tenkinti vandens naudotojų poreikius eksploatavimo taisyklių nustatyta tvarka;

234.4. maksimaliai efektingai panaudoti hidroelektrinių tvenkinių vandens išteklius;

234.5. atlikti vandens praleidimus pagal vietinės instrukcijos reikalavimus;

234.6. reguliuoti praleidžiamų vandenų debitus taip, kad žemutiniame bjefe nekiltų didelių bangų, nebūtų ardomas dugnas, nekiltų pavojus gyventojams;

234.7. informuoti vietines valdžios instancijas apie pavasario potvynio vandens praleidimus (pagal hidrometeorologinės tarnybos prognozes).

IV. HIDROLOGINIAI METEOROLOGINIAI REIKALAVIMAI TVENKINIAMS EKSPLOATUOTI 239. Eksploatuojant hidroelektrines turi būti užtikrintas ekonomiškas vandens išteklių naudojimas, optimaliai derinant elektros gamybos, ekologinių sąlygų išsaugojimo ir saugaus potvynių praleidimo reikmes.

245.1. gauti hidrologinę ir meteorologinę informaciją optimaliam elektrinių darbo režimo organizavimui, planingai išnaudoti vandens išteklius ir patikimai eksploatuoti hidrotechninius statinius;

245.2. vykdyti vandens išteklių naudojimo kontrolę;

245.3. laiku organizuoti pasiruošimą pavasario potvynio vandenų debitų praleidimui, užtikrinti aplinkos apsaugos reikalaujamus vandens debitus;

245.4. gauti informaciją apie galimus stichinius reiškinius.

246.1. vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius;

246.2. meteorologinės būklės: oro temperatūrą ir drėgmę, kritulius ir garavimo intensyvumą, vėjo kryptį ir stiprumą, plikledžio susidarymo ir stichinių reiškinių grėsmę;

246.3. specialiąsias elektrinių eksploatavimui reikalingas prognozes: fizinius, cheminius, hidrobiologinius vandenų duomenis, vandenų užterštumo lygį.

V. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS ŽIEMOS METU 250. Prie ledo slėgiui neapskaičiuotų statinių žiemos metu turi būti nuolat sudaryta neužšąlančio vandens juosta.

Prieš ledonešį, esant didelių ledo masių smūgių į statinius ar pralaidų užsikimšimo galimybei, būtina organizuoti stebėjimus ir imtis priemonių šiems reiškiniams išvengti.

VI. HIDROTURBINŲ ĮRENGINIAI 257. Hidroelektrinės hidroturbinų įrenginiai turi nepertraukiamai veikti maksimalia galia bei naudingumo koeficientu, esant bet kuriam slėgio aukščiui ir vandens debitui.

Ribinis turbinos/siurblio kreipračio atidarymas, veikiant siurblio režime ir esant minimaliam slėgiui ir leistinam siurbimo aukščiui, turi būti toks, kad veikiant variklio režimu generatoriaus/variklio galia neviršytų maksimalios.

Hidroagregatui veikiant sinchroninio kompensatoriaus režimu, iš darbo rato kameros turi būti pašalintas vanduo.

265.1. automatinį ir rankinį hidroagregato įjungimą ir išjungimą;

265.2. visais darbo režimais stabilų hidroagregato darbą;

265.3. elektros sistemos dažnio reguliavimą nustatytu statizmu ir dažnio mirties zona;

265.4. tolygų (be šuolių ir hidraulinių smūgių alyvos vamzdynuose) reguliavimo įtaisų persislinkimą, keičiantis hidroagregato galiai;

265.5. reguliavimo garantijas;

265.6. kreipračio maksimalaus atidarymo automatinį ribojimą kintant slėgiui;

265.7. automatinį ir rankinį kombinuotosios priklausomybės reguliavimą pagal slėgį.

Visų parametrų vertės, lemiančios agregato įjungimą ir jo darbo režimus, turi būti nustatytos pagal gamintojų duomenis arba specialiais tyrimais.

267.1. kreipračio uždarymo iki išjungimo pradžios bei išjungus apkrovą;

267.2. kreipračio atidarymo maksimaliu greičiu didinant agregato apkrovą;

267.3. darbo ratų menčių reguliavimo (ašinėms turbinoms);

267.4. kreipračio uždarymo, paveikus avarinio uždarymo skląsčiui;

267.5. avarinių/remonto uždorių vandens priimtuve arba prieš turbinas atidarymo ir uždarymo.

Be to, periodiškai pagal instrukcijos reikalavimus turi būti tikrinamos reguliavimo garantijos.

269.1. turbinos guolio korpuso, viršutinės bei žemutinės generatoriaus kryžmių, jeigu ant jų įrengti kreipiamieji guoliai, horizontaliai vibracijai (dviguba amplitudė) priklausomai nuo hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnio viršijus dydžius, nurodytus 2 lentelėje;

2 lentelė. Leidžiamų hidroagregatų horizontaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo rotoriaus sukimosi dažnio Hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnis, aps./min.

60 ir mažiau 150 300 428 600 Leidžiamas vibracijos dydis, mm 0,18 0,16 0,12 0,10 0,08 269.2. turbinos dangčio, atraminio konuso ar nešančiosios generatoriaus kryžmės vertikalios vibracijos intervalas priklausomai nuo vibracijos dažnio turi neviršyti 3 lentelėje nurodytų dydžių.

3 lentelė. Leidžiamų vertikaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo vibracijos dažnio Vibracijos dažnis, Hz 1 ir mažiau 3 6 10 16 30 ir daugiau Leidžiamas vibracijos dydis, mm 0,18 0,15 0,12 0,08 0,06 0,04 270. Hidroagregato veleno mušimas turi neviršyti eksploatavimo instrukcijoje nustatytų dydžių.

Įspėjamoji signalizacija turi įsijungti segmentų ar alyvos vonioje temperatūrai atitinkamu metų laiku viršijus vardinę +5oC.

Konkrečiai kiekvienam segmentui ir alyvai voniose leidžiamos temperatūrų vertės nustatomos patirties būdu arba atliekant specialius bandymus.

274.1. įvykus gaisrui generatoriuje;

274.2. sumažėjus alyvos slėgiui reguliavimo sistemoje žemiau leistinosios ribos;

274.3. sumažėjus alyvos lygiui kulno ir guolių voniose ar alyvos slėgio įrenginio (ASĮ) alyvos/oro bake žemiau leistinojo minimalaus;

274.4. pakilus hidroagregaro guolių ar kulno segmentų temperatūrai aukščiau leistinosios ribos;

274.5. nutrūkus vandens tiekimui į turbinos guolių tepimo sistemą;

274.6. hidroagregato rotoriaus sukimosi dažniui viršijus gamintojų leidžiamą;

274.7. nutrūkus grįžtamojo ryšio lynams reguliavimo sistemoje;

274.8. sugedus hidroturbinų pasukamų menčių valdymo sistemai arba kaušinių turbinų čiurkšlės kreipikliams;

274.9. kitais eksploatavimo instrukcijoje numatytais atvejais.

275.1. išaiškinus hidroagregato technologinių apsaugų gedimą;

275.2. blogai dirbant reguliavimo sistemai;

275.3. atsiradus bildesiams ar neįprastam triukšmui hidroturbinos pratekamoje dalyje arba generatoriuje;

275.4. padidėjus hidroagregato veleno mušimui ar atraminių guolių, alyvos vamzdžių, reguliavimo sistemos vibracijai;

275.5. pakilus vandens lygiui ant turbinos dangčio aukščiau leistinosios ribos, sutrikus siurblių darbui;

275.6. sumažėjus tiekiamo į turbinos guolių tepimo sistemą vandens kiekiui;

275.7. sutrikus pagalbinių įrenginių darbui, jei sutrikimo priežasčių negalima pašalinti neišjungus hidroagregato.

VII. HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ MECHANINIAI ĮRENGINIAI 276. Hidrotechninių statinių mechaniniai įrenginiai (uždoriai, apsauginės atitvaros, kėlimo ir transportavimo įranga), jų distancinio ir automatinio valdymo priemonės ir signalizacija, taip pat bendrojo naudojimo transporto priemonės ir kėlimo mechanizmai turi būti visuomet paruošti darbui.

Vandens uždoriai, skirti pavasario potvynio praleidimui, prieš potvynį turi būti apžiūrėti, išlaisvinti nuo prišalimo ir apledėjimo, užtikrintas normalus jų veikimas.

Šiukšlių sulaikymo įrenginius būtina reguliariai valyti.

288.1. praleidžiant potvynius numatyti optimaliausią uždorių manevravimo schemą;

288.2. užtikrinti gerą uždorių sandarumą, neleisti uždorių atraminėms dalims, linkmėms ir patiems uždoriams apledėti;

288.3. uždorių ir kėlimo mechanizmų tepimui naudoti neužšąlantį tepalą;

288.4. apšiltinti kėlimo mechanizmų patalpas;

288.5. uždorių manevravimui paruošti (sukomplektuoti) reikalingus specialius instrumentus, įrangą ir medžiagų atsargas.

VIII. ELEKTRINIŲ TECHNINIO VANDENTIEKIO ĮRENGINIAI 289. Eksploatuojant techninio vandentiekio sistemas būtina užtikrinti:

289.1. reikiamos kokybės ir debito nepertraukiamą vandens tiekimą;

289.2. turbinų kondensatorių ir techninio vandens sistemų apsaugą nuo užteršimo;

289.3. aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą.

Kondensatorių vamzdelių, apytakinių vandentiekių ir kanalų periodinis valymas gali būti tik laikina priemonė, todėl naudojamos cheminės priemonės.

Prieš naikinant cheminėmis priemonėmis aušinimo tvenkiniuose aukštesniąją vandens augmeniją ar neleidžiant vandeniui „žydėti“, būtina gauti aplinkos apsaugos institucijų leidimą.

Sieros arba druskos rūgštimi papildomai rūgštinant vandenį, šarminę atsargą vandenyje reikia išlaikyti ne mažesnę kaip 1,0-0,5 mg-ekv/l, o jei rūgštis leidžiama tiesiog į apytakinį vandenį, jo šarmingumą išlaikyti ne mažesnį kaip 2,0-2,5 mg-ekv/l. Naudojant sieros rūgštį apytakiniame vandenyje, sulfatų kiekis turi neveikti betono konstrukcijų ir turi neiškristi kalcio sulfatas.

Fosfatuojant cirkuliacinį vandenį, fosfatų (perskaičiuojant į PO3-4) turi būti 2,0-2,7 mg/l.

Naudojant oksilidendifosforinę rūgštį apytakiniame vandenyje, priklausomai nuo cheminės sudėties jos turi būti 0,25-4,0 mg/l. Prapūtimo vandenyje šios rūgšties kiekis ribojamas ribine leistinąja koncentracija iki 0,9 mg/l.

Jei apytakinio vandentiekio sistemose su aušinimo tvenkiniais išsiskiria nuovirų, keisti vandenį reikia tuomet, kai jo kokybė vandens šaltinyje yra geriausia. Jeigu negalima sumažinti iki reikiamo dydžio aušinančiojo vandens karbonatinio kietumo, pradedant eksploatuoti pirmąjį energetinį bloką būtina numatyti turbinų kondensatorių rūgštinio plovimo ir plaunančiųjų tirpalų valymo įrenginius.

Siekiant išvengti aktyviojo chloro nusėdimo kanalų vandenyje, chloro tirpalą į aušinantįjį vandenį reikia įleisti viename ar dviejuose kondensatoriuose.

Apdorojant vandenį vario sulfatu aušinimo tvenkiniuose tam, kad jis „nežydėtų“, vario sulfato turi būti 0,3-0,6, o apdorojant profilaktiškai – 0,2-0,3 mg/l.

299.1. optimalų garo turbinų įrangos veikimo režimą ekonomiškiausiomis vakuumo sąlygomis;

299.2. aušinimo efektyvumą, tenkinantį normines charakteristikas.

Padidėjus aušinančiojo vandens, ištekančio iš aušintuvės, vidutinei paros temperatūrai daugiau kaip 1oC, palyginti su nustatyta norminėje charakteristikoje, reikia išaiškinti ir pašalinti nepakankamo aušinimo priežastis.

Pažeistas metalinių konstrukcijų antikorozines dangas ir betono konstrukcijų apsauginį sluoksnį būtina atstatyti. Vandens baseinų, aušintuvių bokštų sienų lakštai turi turėti hidroizoliaciją.