LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 21 d. Nr. 389 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2001, Nr. 74-2601) 1.2.4 punktą: 1. Tvirtinu Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles (pridedama). 2. Laikau netekusiais galios: 2.1. Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo taisykles (perdirbtas ir papildytas 14 leidimas, patvirtintas 1989 m. vasario 20 d., rusų kalba); 2.2. Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl Elektrinių ir tinklų techninio eksploatavimo laikinųjų taisyklių skyriaus „Elektrinių ir tinklų elektros įrenginiai“ patvirtinimo bei „Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius“ papildymo“. Ūkio Ministras                                                                                                  Petras Čėsna PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. TAIKYMO SRITIS 1. Šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, montuojantiems ir eksploatuojantiems elektros ir šilumos įrenginius. 2. Įrenginiams, kurių eksploatavimo sąlygos šiose taisyklėse nenurodytos, būtina vadovautis gamintojų reikalavimais. Įrenginius, prietaisus, kabelius ir medžiagas, skirtus darbui sprogioje ar degioje aplinkoje, galima naudoti turint akredituotų laboratorijų išduotus sertifikatus, liudijančius apie jų tinkamumą naudoti sprogioje ar degioje aplinkoje. 3. Energetikos objektuose, kuriuose sumontuoti žemesnio kaip 0,7 kgf/cm2 (0,07 MPa) garo slėgio arba žemesnės kaip +115°C vandens temperatūros šilumos įrenginiai ir yra pateikti šių įrenginių gamintojų naudojimo (eksploatavimo) reikalavimai, įmonės vadovo sprendimu leidžiama taikyti gamintojų eksploatavimo reikalavimus, netaikant šių taisyklių reikalavimų. 4. Eksploatuojant energetikos objektus, be šių taisyklių, būtina vykdyti gamintojų instrukcijų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentų bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. Atominėms elektrinėms taikomi ir branduolinės energetikos norminių dokumentų reikalavimai. 5. Įmonės vadovas (toliau – įmonės vadovas) šiose taisyklėse numatytais atvejais ir atsižvelgdamas į vietos sąlygas gali keisti įrenginių eksploatavimo nustatytus reikalavimus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams. 6. Įmonė, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, gali rengti instrukcijas, reglamentus, metodinius nurodymus arba kitus norminius dokumentus, realizuojančius taisyklių suteiktas teises, patikslinančius ir/arba sugriežtinančius įrenginių eksploatavimą. 7. Taisyklėse yra išdėstyti pagrindiniai techniniai ir organizaciniai energetikos įrenginių ir statinių eksploatavimo reikalavimai. 8. Pareiginių instrukcijų, eksploatavimo ir darbų saugos instrukcijų reikalavimai turi neprieštarauti šių taisyklių ir kitų norminių teisės aktų reikalavimams. 9. Pakeitus ar papildžius taisyklėse nurodytus norminius teisės aktus, vykdant šių taisyklių reikalavimus, turi būti vadovaujamasi pakeistomis norminių teisės aktų nuostatomis. II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI 10. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Statinys – pastatas, priestatas, hidrotechninis įrenginys, tiesinys, inžineriniai tinklai, statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama, klojama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta, paklota) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas arba daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Energetikos objektai – elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai, šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai. Įmonė – verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.100). Energetikos įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka, įsteigtas elektros ir šilumos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklai. Energetinė veikla – tai veikla, susijusi su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu, paskirstymu, energijos gamyba, perdavimu, prekyba ar energetikos įrenginių eksploatavimu. Elektros sistema – elektros įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma. Elektros perdavimas – pagamintos elektros priėmimas ir persiuntimas perdavimo tinklais. Elektros tiekimas – nupirktos ar pagamintos elektros pristatymas ir/ar pardavimas vartotojams. Perdavimo tinklo įmonė/perdavimo tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis perdavimo tinklus, atliekantis gamybos bei vartojimo balansavimą ir rezervavimą. Skirstomųjų tinklų įmonė/skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, valdantis skirstomuosius tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje. Specializuotoji organizacija/įmonė – organizacija/įmonė, kuri turi tiems darbams energetinės veiklos licenciją ar specialų leidimą. Energetikos įmonės savininkas (įmonės savininkas) – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įrenginys priklauso nuosavybės teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį bei disponuoja turto patikėjimo teise. Energetikos įmonės vadovas (įmonės vadovas) – energetikos įmonės savininko paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės veiklą. Energetikos įmonės vadovo įgaliotas asmuo – energetikos įmonės vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už energetikos įmonės įrenginių eksploatavimą. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Įrenginių remontas – visi darbai, atliekami įrenginyje (tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas ar rekonstravimas), kuriuos atlikus nepakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos, našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita. Energetikos įrenginių techninė priežiūra (techninė priežiūra) – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ar kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitiktų numatytą paskirtį ir būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą. Energetikos įrenginiai – gamybos, perdavimo ir skirstymo priemonės (katilai, turbinos, generatoriai, transformatoriai, siurbliai ir kiti mechanizmai, vamzdynai, oro ir požeminių kabelių linijos, inžineriniai tinklai ir kita). Prijunginys – prie šynų prijungtas elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus. Dujų įrenginiai – tai įrenginiai, kuriais degiosios gamtinės ar suskystintosios angliavandenilinės dujos naudojamos kurui, transportuojamos, skirstomos, saugomos, vartojamos. Elektros įrenginiai – įrenginiai, skirti elektrai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti. Šilumos įrenginiai – įrenginiai, kuriuose šilumos energija gaminama, kaupiama, redukuojama, perduodama, skirstoma, vartojama, taip pat kuriuose skystasis arba kietasis kuras bei vanduo paruošiami šilumos gamybai ir tiekimui. Šilumos šaltinis – įrenginys arba įrenginių kompleksas, kuriame kuras transformuojamas į šilumos energiją. Pagrindiniai energetikos įrenginiai – tai energetikos objektų įrenginiai, kurie atlieka šio objekto pagrindines funkcijas: gamina, perduoda, skirsto, transformuoja elektros ir šilumos energiją. Pagalbiniai energetikos įrenginiai – elektrinių ir katilinių savųjų reikmių įrenginiai, transformatorių pastočių, nuolatinės ir kintamosios srovės šaltiniai (relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai, priešgaisrinės saugos įrenginiai), dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės, operatyviniai informaciniai kompleksai, elektros apskaitos sistemos. Specialieji elektros įrenginiai – elektros įrenginiai, sumontuoti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose, taip pat elektroterminiai, elektros suvirinimo ir durpynų įrenginiai. Potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant gali kilti pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu nustatyta priežiūra. Taip pat priskiriami ir jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekama naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai. Energetikos įrenginių technologinis/dispečerinis valdymas – tai techninių ir organizacinių priemonių visuma, garantuojanti patikimą, ekonomišką ir saugų energetikos įrenginių paleidimą/įjungimą, nustatytojo darbo režimo palaikymą, stabdymą/išjungimą, sutrikimų bei avarijų lokalizavimą ar normalaus režimo atstatymą. Dispečerinio valdymo pakopos: elektros sistemos dispečeris – aukštesnioji pakopa, perdavimo tinklo dispečeris – vidurinioji pakopa ir skirstomųjų elektros tinklų įmonės/padalinio dispečeris – žemoji pakopa. Įrenginių operatyvinis valdymas – operatyvinio dispečerinio personalo tiesioginis vadovavimas arba veiksmų koordinavimas tarp kelių dispečerių, vykdant operatyvinius perjungimus energetikos objektuose. Įrenginių operatyvinis tvarkymas – operatyvinio dispečerinio personalo leidimo davimas vykdyti operatyvinius perjungimus kitos įmonės/padalinio dispečeriui, tiesiogiai valdančiam energetikos objektus. Įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti teisės aktai (įstatymai, nutarimai, įsakymai, reglamentai, taisyklės, normos, instrukcijos, standartai, techninės sąlygos), nustatantys įrenginių projektavimo, gamybos, statybos, montavimo, remonto, rekonstravimo, bandymo ir priežiūros tvarką. Įrenginių techniniai dokumentai – įrenginių atitikties deklaracijos, įrenginių sertifikatai, standartai, techninės sąlygos, įrenginių pasai ir instrukcijos, brėžiniai ir kiti dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginių paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka. Įrenginio naudojimo (technologinė) instrukcija – techninis dokumentas, kuriame nurodyti įrenginio ruošimo įjungimui, įjungimo, jo darbo bei išjungimo (tarp jų avarinio) tvarkos reikalavimai. Taip pat nurodomi eksploatavimo reikalavimai, kai įrenginys yra rezerve. Kompleksiniai bandymai – įrenginių komplekso bandymai, kurių apimtis nustatoma specialiose programose. Objekto rekonstravimas – visi darbai, atliekami objekte, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos ir kita. Objekto technologinė schema – grafinis dokumentas, kuriame nurodyti visi šilumos ir elektros gamybos procese naudojami įrenginiai. Operatyvinis dispečerinis personalas – tai energetikos įmonės darbuotojai (vadovai, inžinieriai, technikai, darbininkai), kurie budėjimo metu turi teisę valdyti elektros ir šilumos įrenginius arba vykdyti juose operatyvinius perjungimus ir gali dalyvauti remontuojant įrenginius. Operatyvinis remonto personalas – tai specialiai apmokyti ir paruošti inžinieriai, technikai, darbininkai, kurie vykdo techninę priežiūrą, remontuoja jiems pavestus elektros ir šilumos įrenginius, vykdo juose operatyvinius perjungimus. Saugi įtampa – sąlygiškai saugi įtampa, neviršijanti 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės. Paprastieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai perjungimai, vykdomi viename prijunginyje, perjungimai 0,38 kV tinkle, pavienės operacijos pagrindiniais komutavimo aparatais ar RAA terpėmis, raktais, blokais ir kita. Sudėtingieji perjungimai elektros įrenginiuose – tai renkamųjų šynų sistemų ar sekcijų, galios transformatorių išjungimas ir įjungimas, jungtuvų keitimas apeinamaisiais ar tarpšyniniais jungtuvais, perjungimai schemose, kuriose vienam prijunginiui tenka daugiau kaip vienas jungtuvas. Sudėtingieji perjungimai šilumos įrenginiuose – tai perjungimai šilumos tinkluose su sudėtingais ryšiais, vykdomi dideliuose objektuose ir retai, yra ilgos trukmės. Perjungimo lapelis – rašytinis techninis dokumentas, kuriame parašyta perjungimo užduotis, perjungimų pradžios ir pabaigos laikas, operacijų atlikimo eiliškumas, nurodomi perjungimus vykdantys asmenys. Transformatorių pastotė (pastotė) – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros sistemos įrenginių dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti galios transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius bei statinius. Transformatorinė – pastotė, kurios aukštoji įtampa yra 6–20 kV. Savikaina – prekės kaina, apimanti tik gamybos ir perdavimo sąnaudas be pelno normos. Hidrotechninis statinys – inžinerinis statinys, skirtas kaupti, transportuoti vandens išteklius, naudoti ir apsaugoti aplinką nuo žalingo vandens poveikio. Hidroenergetiniai įrenginiai – mechanizmai, prietaisai, mašinos, vandens energiją paverčiantys elektros, mechanine ar kita energijos rūšimi. Hidrotechniniai įrenginiai – hidroenergetinių įrenginių, hidromechaninės įrangos ir įtaisų visuma. Damba – hidrotechninis statinys, kuriuo vandens patvanka sudaroma nepertvėrus vandens tėkmės (žuvų tvenkinių, apsauginės, skiriamosios). Konstrukcijos požiūriu gali būti analogiška užtvankai. Hidromazgas – tarpusavyje susijusių skirtingų hidrotechninių įrenginių kompleksas, sutelktas vienoje vietoje. Užtvanka – hidrotechniniai statiniai, patvenkiantys kokią nors vandens tėkmę (upę, kanalą, sausaslėnį) ir sudarantys patvanką, kuomet aukštupio pusėje palaikomas aukštesnis vandens lygis negu žemupio. Tvenkinys – naudojant hidrotechninius įrenginius, upės vagoje, slėnyje, žemės įduboje, iškasoje ar atitvertame plote sudarytas vandens telkinys. II. EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS I. EKSPLOATAVIMO UŽDAVINIAI 11. Įmonių personalas, eksploatuojantis energetikos objektus, turi gerai žinoti jam keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose jam priskirtoje darbo srityje. 12. Energetikos objektų darbuotojų pagrindinis uždavinys yra aprūpinti vartotojus elektra ar šiluma. 13. Energetikos objektai, veikiantys elektros sistemoje bendru suderintu darbo režimu, privalo atitikti operatyvinio dispečerinio valdymo reikalavimus. Lietuvos elektros sistema gali būti sujungta su kitų šalių energetikos sistemomis lygiagrečiam darbui. Tuo atveju jos operatyvinis dispečerinis valdymas reglamentuojamas sutartimis. 14. Elektros sistemos dispečeris operatyviai valdo Lietuvos Respublikoje esančius elektros gamybos ir perdavimo tinklo įrenginius, veikiančius bendru suderintu darbo režimu. 15. Katilinių ir šilumos tinklų įrenginius, veikiančius bendru suderintu darbo režimu, operatyviai valdo atitinkamos energetikos įmonės dispečeris. 16. Svarbiausi energetikos objektų darbuotojų uždaviniai: 16.1. gaminti, perduoti, skirstyti ir tiekti/parduoti vartotojams nustatytomis sąlygomis reikiamų parametrų elektrą bei normuoto slėgio ir temperatūros šilumos agentą; 16.2. laikytis operatyvinės dispečerinės drausmės; 16.3. tinkamai eksploatuoti įrenginius ir statinius, užtikrinti, kad jie dirbtų efektyviai, patikimai ir saugiai; 16.4. laikytis branduolinę, radiacinę, sprogimo, priešgaisrinę saugą bei saugą darbe reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų; 16.5. mažinti energetikos objektų neigiamą įtaką žmonėms ir aplinkai. 17. Kiekvienoje įmonėje funkcijos, pareigos, įrenginių ir statinių eksploatavimo zonos turi būti paskirstytos padaliniams ir išdėstytos jų nuostatuose. 18. Energetikos objektai privalo: 18.1. plėsti energetikos objektus elektros ir šilumos energijos poreikių tenkinimui; 18.2. dirbti efektyviai, taupyti antrinius energetikos išteklius, didinti darbo našumą, mažinti elektros ir šilumos savikainą, efektyviai naudoti įrenginių galią; 18.3. gerinti statinių, įrenginių, valdymo sistemų darbo patikimumą, saugą; atnaujinti, techniškai pertvarkyti, rekonstruoti ir modernizuoti energetikos įrenginius; 18.4. naudoti pažangią techniką, efektyvius ir saugius gamybos ir darbo organizavimo metodus bei tobulinti eksploatavimo technologiją; 18.5. kelti darbuotojų kvalifikaciją, skatinti pažangių darbo organizavimo metodų taikymą; 18.6. tirti statinių ir įrenginių avarijas ir sutrikimus Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 68-1999), nustatyta tvarka. 19. Įmonės darbuotojas turi aiškiai suprasti energetikos objekto eksploatavimo ypatumus, laikytis darbų saugos, darbo ir technologinės drausmės, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje. 20. Leidimų veiklai energetikoje ir branduolinėje energetikoje išdavimo tvarką ūkio subjektams nustato Vyriausybė. 21. Pagrindiniai energetikos įmonių ir objektų, naudojančių organinį kurą ar branduolinę energiją, veiklos techniniai ekonominiai rodikliai yra: 21.1. įrengtoji galia ir įrengtosios galios naudojimo efektyvumas (įskaitant rezervą) elektros sistemoje; 21.2. pagamintos, perduotos, paskirstytos ir patiektos/parduotos energijos kaina; 21.3. pagamintos, perduotos, paskirstytos ir patiektos/parduotos energijos kokybė; 21.4. įrenginių avaringumas; 21.5. vidutinis metinis vartotojų (planinis ir neplaninis) atjungimo laikas; 21.6. lyginamosios sutartinio kuro sąnaudos elektrai ir šilumai gaminti (AE netaikoma); 21.7. lyginamosios hidroelektrinės vandens sąnaudos elektrai gaminti; 21.8. elektros ir šilumos sąnaudos savosioms reikmėms atskirai elektrai ir šilumai gaminti; 21.9. gaminamos, perduodamos, paskirstomos ir parduodamos elektros ir šilumos savikaina; 21.10. elektros nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose; 21.11. šilumos nuostoliai (bendrieji, techniniai ir komerciniai) šilumos tinkluose. 22. Energetikos objektuose pagal nustatytąsias formas turi būti vykdoma pagrindinių įrenginių darbo (pamainos, paros, mėnesio, metų) rodiklių apskaita. Rodikliai turi būti analizuojami ir numatomos priemonės jiems gerinti. 23. Visose 10 MW ir didesnės galios elektrinėse ir katilinėse turi būti sudarytos įrenginių energetinės charakteristikos, nurodančios techninių ekonominių darbo rodiklių priklausomumą nuo elektros ar šilumos apkrovos. Be to, šiluminėje elektrinėje ir katilinėje turi būti sudaryti lyginamųjų kuro sąnaudų perduotai į tinklus elektros ir šilumos energijai, o hidroelektrinėje – lyginamųjų vandens sąnaudų perduotai elektrai į tinklus grafikai. Įrenginių energetinės charakteristikos turi būti sudaromos ir derinamos pagal jų techninius parametrus. 24. Šilumos tinkluose sudaromos šios energetinės charakteristikos: šilumos perdavimo nuostoliai, elektros sunaudojimas šilumos perdavimui, lyginamieji vidutiniai valandiniai cirkuliuojančiojo tinklo vandens kiekiai 1 MWh, temperatūrų skirtumas tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose, tinklo vandens nutekėjimai. Leidžiama vietoj temperatūrų skirtumo tiekiamojo ir grįžtamojo vandens vamzdynuose energetinės charakteristikos sudaryti grįžtamojo tinklo vandens temperatūros charakteristiką. 25. Elektros sąnaudos, atsirandančios perduodant bei skirstant elektrą, turi būti normuojamos. 26. Energetikos įrenginių parametrai turi būti matuojami norminiuose dokumentuose nurodytu tikslumu, naudojant tik Lietuvos Respublikoje metrologiškai įteisintas matavimo priemones. Operatyvinis personalas privalo turėti energetines įrenginių charakteristikas ir atskirų rodiklių normas, pateiktas režiminių lentelių forma. 27. Energetinės charakteristikos ir gamybos nuostolių grafikai turi būti peržiūrimi tuo atveju, kai rekonstruojama šiluminė elektrinė arba katilinė, keičiama kuro rūšis bei markė, jei faktiniai gamybos nuostoliai elektros ir šilumos energijai dėl to pakito atitinkamai daugiau kaip 2% ir 1%. II. DARBUOTOJŲ RENGIMAS 28. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos darbus, bei energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas priklausomai nuo jų vykdomo darbo ir užimamų pareigų turi būti lavinami, atestuojami ir instruktuojami vadovaujantis Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatais. Atominėje elektrinėje personalas instruktuojamas, lavinamas ir atestuojamas vadovaujantis branduolinės energetikos norminiais aktais. 29. Įmonių administracijos darbuotojai, specialistai ir darbininkai, kurie dirba su potencialiai pavojingais įrenginiais bei pavojingus darbus, turi būti tam parengti, atestuoti ir turėti atitinkamus pažymėjimus. 30. Darbuotojai, eksploatuojantys veikiančius elektros įrenginius, turi būti atestuojami, suteikiant jiems kvalifikacijas, numatytas Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įrenginius. 31. Įmonėse, eksploatuojančiose energetikos įrenginius, turi būti sudaryti profesijų ir pareigybių, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija, stažuotė, dubliavimas, priešavarinės ir priešgaisrinės treniruotės, pirmosios pagalbos suteikimo žinios, sąrašai. Atominėje elektrinėje turi būti pareigybių sąrašas, kurias užimant būtina pirminė ir periodinė atestacija treniruoklyje. 32. Kiekvienai pareigybei turi būti parengtos patvirtintos pareiginės instrukcijos, kuriose turi būti nurodyta: 32.1. kokias taisykles, instrukcijas, schemas ir kitus dokumentus darbuotojai turi žinoti; 32.2. darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė. 33. Kai energetikos įmonė neturi galimybės savo įmonėje lavinti ir atestuoti darbuotojus, jie turi būti lavinami ir atestuojami turinčiose atitinkamas licencijas/leidimus mokymo įstaigose. III. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBA, ĮRENGINIŲ IR STATINIŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI 34. Statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir poįstatyminiai norminiai teisės aktai bei branduolinės energetikos saugą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. 35. Visiškai užbaigti statyti objektai, taip pat stambių objektų atskiros statybos eilės ar paleidimo kompleksai pripažįstami tinkamais naudoti pagal Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401). Šis reikalavimas taikomas ir pradedant naudoti rekonstruotus objektus. Atominės elektrinės arba energetikos bloko pripažinimas tinkamu naudoti turi būti vykdomas pagal atidavimo naudoti programą bei laikantis branduolinės energetikos saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų. 36. Paleidimo kompleksą sudaro dalis energetikos objekto, kurį galima savarankiškai naudoti. Paleidimo kompleksą sudaro teritorija, įrenginiai, statiniai, ryšių priemonės, elektros, šilumos, kuro, vandens bei nuotekų tinklai, atliekų saugyklos, valymo, dispečerinio ir technologinio valdymo bei kiti įrenginiai. Paleidimo kompleksas pagal projektą turi atitikti nustatytus reikalavimus vandeniui bei aplinkosaugai, saugos darbe, priešgaisrinės saugos, branduolinės ir radiacinės saugos bei darbo higienos sąlygas. 37. Prieš pripažįstant tinkamu naudoti energetikos objektą (paleidimo kompleksą), reikia individualiai išbandyti įrenginius ir kompleksiškai kiekvieną sistemą vadovaujantis įrenginių bandymo normomis ir įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais. Energetikos bloko bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka rangovas, dalyvaujant energetikos įmonės personalui. Bandymus gali organizuoti ir atlikti energetikos įmonės personalas, dalyvaujant rangovo personalui. Statinių statybos ir įrenginių montavimo metu statiniai, įrenginių mazgai ir dengti darbai darbo komisijos gali būti pripažįstami tinkamais naudoti atskiromis dalimis. 38. Prieš atliekant bandymus reikia patikrinti, ar įvykdyti šių taisyklių, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo taisyklių, saugos darbe, branduolinės, radiacinės, priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos, statybos ir kitų norminių aktų reikalavimai. 39. Defektus ir nebaigtus statybos montavimo darbus, taip pat įrenginių defektus, išryškėjusius individualių ir funkcinių bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo organizacijos ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios. 40. Bandomojo įjungimo metu turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali dirbti pagal numatytas technologines schemas, ar suderintos visos kontrolės ir valdymo sistemos, įskaitant automatinius reguliatorius, apsaugos ir blokavimo įtaisus, signalizacijos ir kontrolės matavimo prietaisus, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui ir ar saugu juos eksploatuoti. 41. Prieš bandomąjį įjungimą reikia sudaryti tinkamas patikimo ir saugaus energetikos objekto naudojimo sąlygas: 41.1. parengti darbuotojus įrenginių eksploatavimui, sudaryti eksploatavimo, pareigines ir saugos instrukcijas, technologines ir operatyvines schemas, apskaitos dokumentus, turto ribų aktą; 41.2. paruošti kuro, medžiagų, įrankių ir atsarginių dalių atsargas; 41.3. įjungti dispečerinio ir technologinio valdymo priemones ir ryšio linijas, gaisro signalizacijos ir gesinimo, avarinio apšvietimo ir vėdinimo sistemas; 41.4. sumontuoti ir suderinti kontrolės ir valdymo sistemas; 41.5. jei būtina, gauti valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų leidimą energetikos objekto bandymui ir derinimui. 42. Kompleksinio bandymo metu įjungus apkrovą patikrinamas bendras pagrindinių agregatų ir visų pagalbinių įrenginių darbas. Kompleksinio bandymo pradžia – tai energetikos įrenginio įjungimo į tinklą arba apkrovos įjungimo momentas. Bandoma tik pagal projekte numatytas kompleksinio bandymo schemas ir sudarytą bandymo programą. Šiluminių, atominių elektrinių ir katilinių įrenginių bandymai yra užbaigti, jei pagrindiniai įrenginiai normaliai, be pertraukos dirbo 72 val. vardine apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, pagalbiniams įrenginiams dirbant nuolat arba paeiliui. Hidroelektrinėje toks bandymas atliekamas esant tokiai patvankai ir debitui, kurie nustatyti paleidimo kompleksui. Elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įjungus apkrovą pastočių (transformatorinių) elektros įrenginiai be pertraukos normaliai dirbo 72 val., elektros linijos – 24 val. Šilumos tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įrenginiai be pertraukų normaliai apkrauti dirbo 24 val. paleidimo komplekse nustatytu vardiniu slėgiu. Kompleksiškai bandomas dujų turbinas būtina automatiškai įjungti/išjungti 10 kartų, o hidroelektrinių (HE) hidroagregatus – 3 kartus. Hidroakumuliacinių elektrinių (HAE) hidroagregatus būtina išbandyti visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus) po 2 kartus.Kompleksiškai bandant turi būti įjungti projekte numatyti kontrolės ir matavimo prietaisai, blokuotės, signalizacijos ir distancinio valdymo, apsaugos ir automatinio reguliavimo įtaisai, kurių režimo nereikia derinti. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, esant reikalui, gali leisti atlikti kompleksinius bandymus deginant rezervinį kurą, nustatyti ribinius bandymo parametrus ir apkrovas, mažesnes už numatytas projekte. Apie tai įrašoma akte. 43. Ruošdamas energetikos objektą (paleidimo kompleksą) statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai, įmonės vadovas turi paskirti darbo komisiją, kuri apžiūri objektą arba jo dalį, leidžia išbandyti atskirus įrenginius, taip pat kompleksinius bandymus, surašo aktą, nurodydama defektus ir jų pašalinimo terminus. Darbo komisijos sudėtis ir jos darbo tvarka bei tikslai nustatomi įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jei reikia, darbo komisija sudaro specializuotas statybos, turbinų, katilų, hidrotechnikos, elektrotechnikos, kontrolės ir valdymo sistemų bei kitas darbo grupes. Šios grupės daro išvadas apie atitinkamos objekto dalies būklę ir įrenginių paruošimą kompleksiniams bandymams bei tinkamumą naudoti. Išvadas turi patvirtinti darbo komisija. 44. Rangovas darbo komisijai turi pateikti dokumentus, numatytus statybos norminiuose aktuose. Techniniai dokumentai turi būti pateikti valstybine kalba. 45. Užsakovo personalas turi kontroliuoti, kaip šalinami darbo komisijos nustatyti trūkumai ir baigiami neužbaigti darbai. Pateikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai darbo komisijos aktas. Įmonė pateikia užbaigtą statyti energetikos objektą statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. 46. Paleidimo kompleksus, statybos eiles ir užbaigtus energetikos objektus komisija pripažįsta tinkamais naudoti vadovaudamasi statybos techninių reglamentų ir kitų norminių dokumentų reikalavimais. 47. Statinius ir įrenginius, kuriuose yra defektų ar nebaigtų darbų, naudoti draudžiama. Komisija, jeigu tai būtina, nustato įrenginių bandomojo eksploatavimo laiką. 48. Visi dokumentai turi būti įrašyti į bendrąjį rejestrą. Dokumentai saugomi įmonės techniniame archyve. 49. Visų hidrotechnikos statinių, laivų ir žuvų praleidimo įrenginių povandeninė dalis su kontrolės matavimo aparatūra ir įrenginiais turi būti įrengta taip, kaip numatyta įjungimo komplekse. Ją turi pripažinti tinkama naudoti darbo komisija prieš užtvindymą. Galutinai įrenginiai gali būti pradedami naudoti, kai pripažįstamas tinkamu naudoti visas energetikos objektas. Užtvindyti daubą ir užtvenkti upės vagą leidžia statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija arba speciali komisija. 50. Objekto eksploatavimo pradžia yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimo data. 51. Statiniai turi būti teisiškai registruojami. Registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. 52. Sumontuoti ar rekonstruoti technologiniai įrenginiai pradedami naudoti įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. IV. TECHNINIAI DOKUMENTAI 53. Kiekvienoje įmonėje ar jos padaliniuose turi būti šie techniniai dokumentai: 53.1. žemės sklypų skyrimo aktai; 53.2. geologiniai, hidrologiniai ir kiti duomenys apie teritoriją su gruntinių vandenų analize ir grunto bandymų rezultatais; 53.3. pamatų klojimo aktai su gręžinių pjūviais; 53.4. dengtų darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktai; 53.5. statinių ir įrenginių pamatų sėdimo aktai (arba stebėjimo žurnalai); 53.6. įrenginių, saugančių nuo sprogimo, gaisro, tiesioginio žaibo smūgio, ir antikorozinės saugos įrenginių bandymų aktai; 53.7. vidaus ir išorės vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros įrenginių bandymo aktai; 53.8. įrenginių ir technologinių vamzdynų tikrinimo ir bandymo aktai; 53.9. objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktai; 53.10. sklypo generalinis planas, kuriame pažymėti visi statiniai, įskaitant ir požemines komunikacijas; 53.11. patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kita) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais; 53.12. statinių ir įrenginių techniniai pasai; 53.13. statinių ir įrenginių faktinio atlikimo darbo brėžiniai, visų požeminių komunikacijų brėžiniai; 53.14. faktinės elektros grandinių schemos; 53.15. faktinės technologinės schemos; 53.16. įrenginių ir statinių eksploatavimo instrukcijos; 53.17. operatyvinis gaisro gesinimo planas. Jis sudaromas elektrinėms, 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių pastotėms, kuriose yra operatyvinis budintysis personalas, katilinėms su 1000 m3 ir didesnės talpos mazuto rezervuarais. Katilinėse, turinčiose 50–1000 m3 talpas, gali būti sudaromos operatyvinės gaisro gesinimo kortelės; 53.18. valstybės kontrolės ir priežiūros institucijų norminiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 53.19. operatyvinio valdymo dokumentai, nurodyti 1 lentelėje; 53.20. saugos darbe instrukcijos. 54. Nurodytų dokumentų komplektas turi būti saugomas įmonės techniniame archyve visą laiką, kol šie įrenginiai eksploatuojami. 55. Energetikos objekto instrukcijų sąrašus tvirtina energetikos įmonės vadovas. Sąrašus reikia peržiūrėti ir tvirtinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus. 56. Kiti reikalavimai techniniams dokumentams nurodyti šių taisyklių reglamentuojančiuose atskirų įrenginių eksploatavimo skyriuose. 57. Pasikeitus įrenginių būklei, technologiniam procesui, darbų sąlygoms, eksploatavimo sąlygoms, norminiams teisės aktams ar pradedant naudoti naujas darbų saugos priemones, šie pakeitimai nedelsiant pažymimi techniniuose dokumentuose įmonėje nustatyta tvarka. Su pakeitimais pasirašant turi būti supažindinami visi darbuotojai, kuriems būtina žinoti šiuos techninius dokumentus. Apie supažindinimą įrašoma potvarkių žurnale arba saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Elektrinėse ir katilinėse įrenginių eksploatavimo instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per 3 metus, o technologinės schemos visada turi atitikti tikrovę ir turi būti tikrinamos (apie tai pažymint jose) ne rečiau kaip kartą per 2 metus. 58. Energetikos objekto (katilinės, pastotės ir kita) budintieji privalo turėti visų operatyviai valdomų elektros ir šilumos įrenginių schemas. Schemos turi būti pateiktos patogia naudotis forma. 59. Įrenginių ir statinių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyta: 59.1. įrenginių ir pastatų trumpa charakteristika; 59.2. įrenginio arba įrenginių komplekso darbo režimų ir saugios būklės kriterijai ir ribos; 59.3. įrenginių paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir priežiūros tvarka, statinių priežiūros tvarka; 59.4. išjungimo remontui, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka, jeigu tai nenurodyta darbų saugos taisyklėse bei darbų saugos instrukcijose; 59.5. specialiai šiam įrenginiui saugos darbe, branduolinės, radiacinės, sprogimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, jeigu tai nurodyta darbų bei priešgaisrinės saugos taisyklėse, darbų saugos ir priešgaisrinėse instrukcijose. 60. Budintieji darbuotojai turi pildyti operatyvinius dokumentus šių taisyklių nustatyta tvarka. Operatyviniai žurnalai turi būti įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami. Operatyvinio valdymo struktūrą, operatyvinių dokumentų apimtį, kuri nurodyta 1 lentelėje, gali keisti įmonės vadovas, jeigu tai nesumažina įrenginių eksploatavimo patikimumo ar žmonių saugos darbe reikalavimų užtikrinimo. 1 lentelėje nurodyti dokumentai gali būti pildomi kompiuteriu. 1 lentelė. Operatyvinio valdymo dokumentai Budintieji darbuotojai Techniniai dokumentai Elektros sistemos dispečeris operatyvinė schema (schema maketas) operatyvinis žurnalas dispečerio valdomų ir tvarkomų įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas Elektrinės budintysis inžinierius operatyvinė schema arba schema maketas operatyvinis žurnalas paraiškų dispečeriui išjungti jo tvarkomus įrenginius žurnalas arba kartoteka paraiškų įmonės vadovui išjungti įrenginius, kurių dispečeris nevaldo, žurnalas potvarkių žurnalas Elektrinės elektros padalinio pamainos vadovas operatyvinė schema arba schema maketas operatyvinis žurnalas relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės šilumos padalinio pamainos vadovas šilumos įrenginių technologinių schemų rinkinys operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės automatikos padalinio pamainos vadovas operatyvinis žurnalas technologinių apsaugų ir automatikos, kompiuterizuotų informacinių sistemų techninių priemonių žurnalai technologinių apsaugų ir signalizacijos nustatymo bei autoreguliatorių užduočių lapai potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas įrenginių defektų ar sutrikimų žurnalas arba kartoteka Elektrinės chemijos pa dalino pamainos vadovas chemijos padalinio technologinių schemų rinkinys operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Perdavimo ar skirstomųjų elektros tinklų/ padalinio dispečeris operatyvinė schema (schema maketas) operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas arba kartoteka relinės apsaugos, automatikos ir teleinformatikos žurnalai relinės apsaugos ir automatikos nustatymai potvarkių žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Šilumos tinklų dispečeris vamzdynų operatyvinė schema operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas tinklų temperatūros ir pjezometriniai grafikai potvarkių žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas Šilumos tinklų padalinio budintysis dispečeris operatyvinė schema operatyvinis žurnalas įrenginių išjungimo paraiškų žurnalas įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas Reaktorių padalinio pamainos vadovas pagrindinio cirkuliacinio kontūro ir reaktoriaus įrenginio pagrindinių sistemų paros operatyvinė schema operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas reaktoriaus įrenginio technologinių apsaugų ir automatikos nustatymų lapai įrenginių defektų ir nesklandumų žurnalas arba kartoteka darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas kuro kasečių (šviežių ir panaudotų) judėjimo bei buvimo vietos registracijos žurnalas Dozimetrijos padalinio pamainos vadovas Dozimetrinės signalizacijos nustatymų lapai operatyvinis žurnalas potvarkių žurnalas įrenginių defektų ar nesklandumų žurnalas arba kartoteka darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalas leidimų dirbti registracijos žurnalas Pastaba. Atominės elektrinės pamainų vadovų darbo vietose turi būti įrenginių ir sistemų bandymo grafikai. 61. Operatyviniai darbuotojai, nuolat budintys energetikos objektų darbo vietose, valdymo patalpose, dispečerių punktuose, pildo nustatytos formos paros žiniaraščius. 62. Operatyvinius dokumentus kiekvieną darbo dieną turi peržiūrėti atitinkamų padalinių dispečerinių vadovai, pasirašyti operatyviniame žurnale ir numatyti priemones įrenginių ir darbuotojų darbo trūkumams šalinti. 63. Elektros sistemos, perdavimo tinklo, skirstomųjų elektros tinklų/padalinių dispečerinėse ir šilumos tinklų dispečerių punktuose, elektrinių valdymo pultuose turi būti visų operatyvių pokalbių, naudojantis ryšio priemonėmis, automatinio įrašymo įrenginiai. 64. Operatyvinio valdymo dokumentai, registruojančiųjų matavimo prietaisų diagramos, operatyvinių dispečerinių pokalbių įrašai saugomi įmonės vadovo nustatyta tvarka. V. EKSPLOATAVIMAS 65. Įmonės vadovas turi užtikrinti energetikos statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą. 66. Kiekviename energetikos objekte įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirti darbuotojai, atsakingi už visų įrenginių ir statinių būklę bei saugų eksploatavimą, ir nustatytos visų darbuotojų pareigos šiomis veiklos kryptimis: 66.1. technologinių procesų valdymas; 66.2. įrenginių ir statinių priežiūra; 66.3. objektų saugaus, patikimo ir efektyvaus eksploatavimo priemonių rengimas, vykdymas ir apskaita; 66.4. įrenginių ir statinių darbo sutrikimų tyrimas ir apskaita; 66.5. norminių aktų reikalavimų vykdymo kontrolė. 67. Asmenys, atsakingi už įrenginių, statinių būklę ir saugų eksploatavimą, turi užtikrinti, kad jiems priskirti objektai būtų techniškai tvarkingi, tikrinami, remontuojami, vykdoma techninė priežiūra ir tvarkomi dokumentai pagal norminių dokumentų reikalavimus. 68. Įrenginiai ir statiniai turi būti eksploatuojami vadovaujantis norminiais teisės aktais. 69. Kiekviename energetikos objekto padalinyje turi būti instrukcijų, būtinų tam padaliniui, sąrašas. 70. Elektrinių, katilinių ir pastočių pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai privalo turėti lenteles su šių įrenginių vardiniais parametrais. 71. Visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, šynų sistemas ir sekcijas, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, dujų ir oratiekių užsklandas, turi būti sunumeruoti. Jei naudojama išrenkamoji valdymo sistema, tai armatūra vietoje ir technologinėse schemose numeruojama dvejopai: pagal operatyvinę schemą ir išrenkamąją valdymo sistemą. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai – tą patį numerį kaip ir pagrindiniai, pridedant raides A, B, C ir taip toliau. Dubliuotuose blokuose katilui suteikiamas bloko numeris, papildant raidėmis A, B. Kuro padavimo sistemos grandys numeruojamos nuosekliai kuro padavimo kryptimi, lygiagrečiosios grandys – papildant raidėmis A ir B kuro padavimo kryptimi iš kairės į dešinę. AE įrenginiai numeruojami projekte nustatyta tvarka. 72. Žymenys ir numeriai schemose ir ant įrenginių turi sutapti. 73. Darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis norminiais teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis, bandymų rezultatais ir įvertinant vietos sąlygas. 74. Eksploatavimo metu energetikos įrenginiuose padaryti pakeitimai turi būti nedelsiant pažymėti schemose ir brėžiniuose. Atsakingasis darbuotojas, padaręs pakeitimą, turi pasirašyti, nurodyti savo pareigas ir pakeitimo datą. VI. REMONTAS 75. Kiekvienoje įmonėje būtina organizuoti įrenginių ir statinių remontą. 76. Įmonių vadovai yra atsakingi už įrenginių ir statinių techninę būklę, savalaikį ir reikalingos apimties remonto darbų vykdymą bei kokybę. Įrenginių ir statinių techninė būklė ir remonto apimtis nustatoma techninės priežiūros metu bei sulyginus faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui: 76.1. turi būti sudaryti daugiamečiai, metiniai elektrinių, katilinių ir tinklų pagrindinių statinių ir įrenginių remonto grafikai. Įrenginių, turinčių įtaką šilumos ir elektros gamybos apimčiai ir perdavimo sąlygoms bendrajame tinkle, remonto grafikai nustatyta tvarka turi būti suderinti. Remonto grafikus tvirtina įmonės vadovas Pagalbiniams įrenginiams sudaromi metiniai ir mėnesiniai remonto grafikai, juos tvirtina įmonės vadovas; 76.2. įrenginių ir statinių remonto bei techninės priežiūros darbų periodiškumas nustatomas pagal šių taisyklių, gamyklų gamintojų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę bei kitų norminių dokumentų reikalavimus; 76.3. įrenginių ir statinių būklė įvertinama, remonto apimtys nustatomos, objektai perduodami remontuoti ir pradedami naudoti po remonto vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir/arba gamintojų nurodymais; 76.4. prieš remonto pradžią ir remonto metu turi būti išaiškinti visi defektai. Suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti kriterijus, nustatytus norminiuose techniniuose dokumentuose; 76.5. remonto grafikas ir apimtys gali būti koreguojami, jei remonto metu randami defektai, kurių šalinimui būtinas papildomas laikas. Pakoreguotas grafikas turi būti patvirtintas įmonės vadovo. 77. Įrenginių išjungimui remontui ir naujų įrenginių įjungimui turi būti pateikiama dispečerinė paraiška. 78. 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių galios transformatoriai ir elektrinių bei katilinių įrenginiai po remonto turi būti bandomi su apkrova 48 val., o šilumos įrenginiai – 24 val. visiškai apkrovus, hidroakumuliacinių elektrinių įrenginiai – po 2 kartus visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus). 79. Po remonto komisijai, kurios sudėtį nustato įmonės vidaus tvarkos reglamentas, pripažįstant įrenginius tinkamais naudoti, atliktų bandymų pagrindu įvertinama suremontuoto įrenginio kokybė. 80. Remonto baigimo laikas yra: 80.1. energetikos blokams, elektrinių su skersiniais ryšiais garo turbinoms, hidrogeneratoriams – generatoriaus (transformatoriaus) įjungimo į tinklą laikas; 80.2. energetikos blokams su dviejų korpusų katilais arba dviem ir daugiau turbogeneratorių – pirmojo pagal remonto grafiką katilo korpuso ar turbogeneratoriaus įjungimo į tinklą laikas; tuo metu katilo antrojo korpuso ir kitų turbogeneratorių įjungimas turi vykti pagal energetikos bloko apkrovos grafiką, jeigu kitaip nenumatyta jų remonto grafike; 80.3. bendriesiems elektrinės sistemų įrenginiams ir pagalbiniams įrenginiams, remontuojamiems atskirai nuo pagrindinių įrenginių – apkrovos prijungimo laikas; 80.4. garo katilams ir vandens šildymo katilams – įjungimo į garo ar vandens magistrales laikas; 80.5. šilumos tinklams – tinklo įjungimo laikas ir tinklo vandens cirkuliavimo pradžia; 80.6. elektros tinklams – įjungimo į tinklą laikas; 80.7. remontuojant neišjungus įtampos – darbų vadovo (vykdytojo) pranešimo budinčiajam dispečeriui apie darbų užbaigimą momentas. Jei atliekant bandymus (pagal 78 punktą) išryškėja defektai, trukdantys įrenginio darbui vardine apkrova, arba defektai, dėl kurių būtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai remontas laikomas nebaigtu, iki bus pašalinti šie defektai ir pakartotinai atlikti bandymai. Jei atliekant bandymus atsiranda atskirų įrenginio dalių normalaus darbo sutrikimų, dėl kurių nebūtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai įmonės atstovas kartu su remonto vadovu priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio nusprendžia, ar galima toliau tęsti bandymus, ir nustato terminus, kada defektai turi būti pašalinti. Jei bandymus su apkrova būtina nutraukti defektams pašalinti, tai bandymas, pašalinus defektus, kartojamas ir remonto baigimo laikas yra tas momentas, kai įrenginiui bandymų metu paskutinį kartą buvo prijungta apkrova ir po to jis lieka dirbti arba rezerve. 81. Vykdant remonto ir derinimo darbus, energetikos objektuose turi būti naudojamasi remonto darbų technologiniais dokumentais, specialia įranga ir kita. 82. Įmonėse privalo būti įrenginių atsarginių dalių ir medžiagų atsargos, svarbesnių įrenginių pagrindinių mazgų avarinio keitimo rezervas arba sutartis su tiekėjais jų skubiam pristatymui, nesumažinant energetikos objektų darbo patikimumo. Šio rezervo sąrašą tvirtina įmonės vadovas. Turi būti tvarkoma visų esamų sandėliuose arba padaliniuose atsarginių dalių, atsarginių įrenginių ir medžiagų apskaita. Jų būklė ir sandėliavimo sąlygos turi būti periodiškai tikrinamos. Įrenginių atsarginės dalys ir medžiagos turi būti sandėliuojamos pagal joms sandėliuoti nustatytus reikalavimus. Rezerve esančių įrenginių techninės priežiūros tvarką nustato įmonės vadovas. VII. METROLOGINĖ PARENGTIS 83. Energetikos objekto metrologinė parengtis organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu, Lietuvos Respublikos ir Lietuvoje pripažintais tarptautiniais standartais, taisyklėmis bei norminiais teisės aktais, nustatančiais matavimų vienovę ir būtiną tikslumą. Objektuose šį darbą koordinuoja metrologijos arba kiti padaliniai ar darbuotojai, kuriems pavestos šios funkcijos. 84. Matavimo priemonių, esančių energetikos įrenginiuose, apimtis turi atitikti projektavimo ir kitus galiojančius norminius dokumentus. Parinktų matavimo priemonių tikslumas turi tenkinti Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normas, patvirtintas ūkio ministro 2000 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Elektrinių ir katilinių technologinių parametrų matavimo tikslumo normų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1512), ir kitų lokalinių aktų nustatytus reikalavimus visame matuojamojo parametro kitimo intervale. 85. Energetikos objektuose turi būti naudojamos tik Lietuvoje įteisintos ir techniškai tvarkingos matavimo priemonės: 85.1. teisinei metrologijai priskirtinos matavimo priemonės naudojamų išteklių priėmimo ir išdavimo bei sunaudotos ir pateiktos energijos komercinei apskaitai, saugių darbo sąlygų, sanitarinių normų ir aplinkos saugos normų laikymosi kontrolei. Jos turi būti įrašytos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir periodiškai tikrinamos Valstybinės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka šiai veiklai įgaliotose laboratorijose; 85.2. technologinės kontrolės matavimo priemonės, skirtos energetikos įrenginių būklės, jų darbo režimų ir technologinių procesų kontrolei. Jos metrologiškai įteisinamos, naudojamos ir prižiūrimos energetikos įmonės vadovo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į matavimo priemonių gamintojų techninius reikalavimus, užtikrinant jų susietumą su atitinkamu fizikinio vieneto etalonu; 85.3. etaloninės matavimo priemonės technologinės kontrolės matavimo priemonių kalibravimui ir patikrinimui. Joms taikomi teisinei metrologijai priskirtinų matavimo priemonių reikalavimai arba jos turi būti susietos su aukštesnio tikslumo etalonais jas kalibruojant akredituotose laboratorijose. 86. Energetikos objekte atskirai įtraukiamos į apskaitą 85 punkte nurodytų kategorijų matavimo priemonės, sudaromi jų periodinės patikros ir kalibravimo metiniai grafikai. 87. Matavimo jutikliai ir matavimo keitikliai, turintys standartizuotąjį išėjimo signalą, metrologinės patikros požiūriu yra savarankiškos matavimo priemonės. 88. Teisinei metrologijai nepriskirtos kompiuterizuotos matavimo priemonės ir sistemos gali būti kalibruojamos ir tikrinamos jų eksploatavimo vietoje, palyginant į matavimo kanalą paduodamo atitinkamo signalo dydį su rezultatu monitoriuje. Nustatyta bendroji matavimo paklaida turi atitikti norminiais teisės aktais nustatytas matavimo tikslumo normas. 89. Iš elektros tinklo maitinamiems matavimo prietaisams turi būti įrengta įtampos atsijungimo signalizacija. 90. Į įrenginius įmontuotų matavimo priemonių (termoelektrinių keitiklių, varžinių termokeitiklių, matavimo transformatorių ir kita) patikrinimo terminai turi atitikti įrenginių, kuriuose jie įmontuoti, tarpremontinį periodą. VIII. DISPEČERINIS VALDYMAS 91. Dispečerinis valdymas – tai operatyvinis vadovavimas elektros sistemos, elektrinių, katilinių, perdavimo tinklo, skirstomųjų tinklų ir jų padalinių bei vartotojų suderintam darbui, kad būtų: 91.1. patikimai tiekiama reikiamos kokybės elektra bei šiluma vartotojams; 91.2. ekonomiškas elektros sistemos darbas; 91.3. saugiai vykdomi darbai eksploatavimo metu bei likviduojant technologinius sutrikimus. 92. Dispečerinis valdymas organizuojamas pagal laiptuotąją struktūrą, numatančią operatyvinės kontrolės ir valdymo funkcijų tarp įvairių pakopų pasiskirstymą, taip pat žemesniosios valdymo pakopos operatyvinį pavaldumą aukštesniajai. 93. Kiekvienai dispečerinio valdymo pakopai yra nustatytos dvi įrenginių valdymo kategorijos: operatyvinio valdymo ir operatyvinio tvarkymo. 94. Dispečerinio valdymo pagrindinės funkcijos: 94.1. elektros sistemos darbo režimo planavimas, apskaita ir analizė; 94.2. elektros sistemos darbo režimų su kitų šalių energetikos sistemomis koordinavimas; 94.3. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų pagrindinių įrenginių, taip pat vartotojų darbo režimų bei remontų koordinavimas; 94.4. technologinių sutrikimų prevencija ir technologinių sutrikimų operatyvaus likvidavimo organizavimas. IX. SAUGA DARBE 95. Sauga darbe energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimais. Energetikos objektų vadovai ir darbuotojai turi vykdyti šio įstatymo ir kitų energetikoje galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus. 96. Vykdant šiuos reikalavimus įmonėse turi būti: 96.1. darbuotojai instruktuojami ir mokomi saugiai dirbti, tikrinamos jų žinios; 96.2. kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų; 96.3. darbo vietos ir darbuotojai aprūpinami saugiais įrenginiais, saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengiamos gamybinės ir buitinės patalpos; 96.4. nustatyta tvarka organizuojami darbo aplinkos ir darbo vietų higieniniai tyrimai, naudojamų kolektyvinių ir individualiųjų saugos priemonių bandymai; 96.5. rengiamos įmonės saugos darbe ir pareiginės instrukcijos, vykdomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai ir kitos saugos darbe prievolės. 97. Saugos darbe priemonės, įtaisai ir įrankiai, naudojami eksploatuojant įrenginius ir statinius, turi būti apžiūrimi ir bandomi pagal galiojančių saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus. 98. Energetikos objektų darbuotojai nemokamai aprūpinami norminiuose aktuose numatytais darbo rūbais ir avalyne, individualiosios ir kolektyvinės saugos darbe bei asmens higienos priemonėmis. Įmonės privalo užtikrinti jų saugojimą, džiovinimą, skalbimą, valymą ir taisymą. 99. Visi asmenys, esantys veikiančių energetikos įrenginių patalpose (išskyrus valdymo, relinės apsaugos skydus, laboratorijas ir panašias patalpas), uždarose ir atvirose skirstyklose, elektrinių, šilumos ir elektros tinklų šuliniuose, kamerose, kanaluose ir tuneliuose, statybos aikštelėse, remonto zonose, taip pat dirbantieji oro linijose, turi dėvėti šalmus. 100. Personalas privalo naudotis išduotais darbo drabužiais, avalyne, individualiosiomis ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis. 101. Nustatytoji sąlyginai saugi įtampa yra 50 V kintamosios srovės ir 75 V nuolatinės srovės. Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į tai, kad prisilietimo įtampa turi neviršyti leistinosios. Leistinoji prisilietimo įtampa priklauso nuo poveikio trukmės. Skaičiuojamoji poveikio trukmė nustatoma susumavus pagrindinės saugos suveikimo ir aparato išjungimo trukmes. Leistinoji prisilietimo įtampa pagal EN 50179: Poveikio trukmė, s 10 1,1 0,72 0,64 0,49 0,39 0,29 0,2 0,14 0,08 0,04 Prisilietimo įtampa, V 80 100 125 150 250 300 400 500 600 700 800 102. Prieš pasikeliant į atramas turi būti įvertinama atramų techninė būklė. Gelžbetoninės atramos yra mažai atsparios sukimui, todėl jose dirbant turi būti imamasi atitinkamų saugos priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas oro linijų remontui keičiant atramas ir laidus. Atramų būklė periodiškai ir prieš vykdant darbus turi būti kontroliuojama. X. APLINKOS APSAUGA 103. Eksploatuojant energetikos įrenginius vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, standartais ir kitais aplinkos apsaugos norminiais aktais. 104. Statomų ir rekonstruojamų energetikos įrenginių darbas turi užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą, gruntą ir vandens telkinius teršalų koncentracija neviršytų didžiausios leistinosios koncentracijos (DLK), triukšmo lygis neviršytų sanitarinio normatyvo, elektrinio ir magnetinio lauko intensyvumas neviršytų ribinio leistinojo lygio. Jeigu eksploatuojamų įrenginių teršalų išmetimai viršija normatyvais leistinus dydžius, reikia sudaryti su vietine aplinkos apsaugos institucija suderintą perspektyvinį priemonių planą, kuris leis sumažinti išmetamų teršalų lygį iki norminio. 105. Energetikos objektuose turi būti įrengtos vandens ir dūmų mėginių ėmimo vietos, jos turi būti pažymėtos mėginių ėmimo vietoje ir technologinėje schemoje. Periodiškai, suderinus su aplinkos apsaugos institucijomis, reikia kontroliuoti ir registruoti išmetamų į atmosferą teršalų koncentraciją ir kiekius, iš vandens telkinių paimamo ir išleidžiamo vandens kiekius bei į vandens telkinius išleidžiamo vandens teršalų koncentracijas. 106. Energetikos objektuose, kur susidaro kenksmingosios medžiagos, reikia laiku jas utilizuoti arba padaryti nekenksmingomis ir palaidoti. 107. Eksploatuoti energetikos įrenginius, neatitinkančius sanitarinių normų arba aplinkos apsaugos reikalavimų, draudžiama. 108. Užteršto nutekamojo vandens valymo ir teršalų apdorojimo įrenginiai turi būti visiškai užbaigti ir paruošti darbui iki pradedant energetikos šilumos įrenginių cheminį valymą. 109. Eksploatuojant elektrinių ir katilinių dūmų valymo ir dulkių gaudymo įrenginius, reikia vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais atmosferos teršimą. 110. Hidrotechnikos statiniai, užtvenkiantys upes, kanalus, ežerus, privalo užtikrinti minimalias ekosistemos gyvavimo sąlygas, praleidžiant sausmečio periodu gamtosauginį debitą, reglamentuojamą norminiais dokumentais. 111. Eksploatuojant įrenginius, užpildytus turbinų ar izoliacine alyva, įrenginiai turi būti sumontuoti ir veikti taip, kad ši alyva negalėtų patekti į gruntą ir lietaus kanalizacijos sistemas. XI. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA 112. Įrenginiai ir statiniai turi būti įrengti bei eksploatuojami laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631), reikalavimų. 113. Priešgaisrinio vandentiekio tinklai ir priešgaisrinės automatikos įrenginiai turi būti įrengti pagal norminius teisės aktus. 114. Energetikos objektų darbuotojai turi būti instruktuojami pagal priešgaisrines saugos taisykles, žinoti ir vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių bei energetikos objekto instrukcijų reikalavimus. Darbuotojams turi būti periodiškai organizuojamos priešgaisrinės treniruotės. 115. Kiekviename energetikos objekte turi būti parengtos objekto ir atskirų struktūrinių padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijos. 116. Įvykus gaisrui energetikos objekte, laikinuoju gaisro gesinimo vadovu, kol atvyks ugniagesių padalinys, yra pamainos vadovas, elektros ar šilumos tinklų budintysis dispečeris.Atvykus ugniagesių padaliniui, laikinasis gaisro gesinimo vadovas privalo informuoti ugniagesių padalinio vadą apie gaisro židinį, atliktus gaisro gesinimo darbus, perduoti jam vadovavimą ir išduoti leidimą gaisro gesinimui elektros įrenginiuose. 117. Automatiniai gaisro gesinimo ir priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198 (Žin., 1996, Nr. 7-189), o gaisro gesinimo priemonės – pagal Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas ūkio ministro ir vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 „Dėl Energetikos objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 22-631). 118. Išjungti priešgaisrinį vandentiekį, uždaryti kelius ir pravažiavimus, išjungti gaisro gesinimo automatiką ir priešgaisrinę signalizaciją galima tik leidus įmonės vadovui. Apie tai turi būti pranešta objektą saugantiems ugniagesiams. 119. Už priešgaisrinę saugą atsakingi: 119.1. įmonės vadovai – už bendrą priešgaisrinę objektų būklę, priešgaisrinių priemonių ir priešgaisrinių reikalavimų vykdymą; 119.2. įmonės vadovų paskirti asmenys – už gaisro gesinimo priemonių ir priešgaisrinės automatikos sistemų techninę būklę, priešgaisrinių priemonių ir normatyvinių priešgaisrinių reikalavimų vykdymą, darbuotojų rengimą; 119.3. …