LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS (VIEŠAJAM SEKTORIUI), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ, PATVIRTINIMO IR PAVEDIMŲ VIEŠAJAI ĮSTAIGAI LIETUVOS VERSLO PARAMOS AGENTŪRAI 2006 m. vasario 10 d. Nr. 4-51 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186; 2004, Nr. 175-6489), 6.8 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Gaires pareiškėjams (viešajam sektoriui), siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumentą; 1.2. Paraiškos skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiąją (B-4) dalį; 1.3. Paramos skyrimo projektams, pagal kuriuos įgyvendinamos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonės, pavyzdinę sutartį. 2. Pavedu: 2.1. viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriui Kęstučiui Murauskui: 2.1.1. patvirtinti ir paskelbti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintą Rekomendacinę paraiškos skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentą specialiosios (B-4) dalies pildymo instrukciją, Projekto įgyvendinimo ataskaitos formą; 2.1.2. parengti ir suderinus su Ūkio ministerija patvirtinti Užbaigto projekto metinės ataskaitos formą; 2.1.3. paskelbti kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus, įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“, 3 prioriteto 4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir bent viename iš nacionalinių dienraščių, taip pat viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros interneto svetainėje; 2.2. Ūkio ministerijos sekretoriui Gediminui Rainiui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. ŪKIO MINISTRAS                                                                                        KĘSTUTIS DAUKŠYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 4-51 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS (VIEŠAJAM SEKTORIUI), SIEKIANTIEMS GAUTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ FINANSINĘ PARAMĄ PAGAL LIETUVOS 2004-2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTĄ Taikoma kreipiantis dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento: 3 PRIORITETO 2 PRIEMONĘ (3.2) „VERSLO APLINKOS GERINIMAS“ ir 4 PRIEMONĘ (3.4) „VIEŠOJI TURIZMO INFRASTRUKTŪRA IR PASLAUGOS“. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, prisijungė prie vienos iš bendrųjų ES politikos dalių -struktūrinės politikos, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis mažinti ES regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus ir gerinti atsilikusių Europos regionų konkurencingumą, įgyvendinimo. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra ES struktūrinių fondų lėšos, kurios skirstomos vadovaujantis programų finansavimo nuostatomis. 2. Siekiant veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumentas (toliau – BPD). BPD – tai strateginis dokumentas, kuriame išdėstyti kiekybiškai išreikšti plėtros tikslai, plėtros strategija, kuri yra suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. BPD turi savo finansinį planą, kuriame nurodytos kiekvienam prioritetui skirtos ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos. 3. Šios Gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) skirtos Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis remiamų viešųjų projektų rengėjams, kurių projektai bus teikiami pagal Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemones: 3.1. 3 prioriteto 2 priemonę (3.2) „Verslo aplinkos gerinimas“: 3.1.1. veiklų grupė „Smulkaus ir vidutinio verslo paramos sistema“; 3.1.2. veiklų grupė „Inovacijų paramos sistema“; 3.1.3. veiklų grupė „Mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai“; 3.1.4. veiklų grupė „Pramoninės zonos, „plyno lauko“ investicijų skatinimas“; 3.1.5. veiklų grupė „Asocijuotos verslo struktūros, įskaitant klasterizacijos veiklą“; 3.1.6. veiklų grupė „Aplinkosauginių priemonių versle skatinimas“; 3.1.7. veiklų grupė „Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimas“. 3.2. 3 prioriteto 4 priemonę (3.4) „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“: 3.2.1. veiklų grupė „Gamtinių išteklių panaudojimas poilsio bei sveikatingumo turizmo plėtrai“; 3.2.2. veiklų grupė „Aktyvaus turizmo (poilsio), sportinio turizmo infrastruktūros kūrimas ir modernizavimas“; 3.2.3. veiklų grupė „Viešųjų kultūros ir istorijos paveldo objektų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą, atstatymas, restauravimas ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“; 3.2.4. veiklų grupė „Turizmo informacinių ir rinkodaros paslaugų plėtra, turizmo skatinimas“. 4. Gairėse vartojamos sąvokos: BPD priemonė – tam tikros srities veiklos rūšių, skirtų prioritetui įgyvendinti per kelerius metus, visuma. BPD priemonė numato galimybę minėtųjų rūšių veiklą finansuoti iš ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšų. BPD prioritetas – vienas iš strategijos, įteisintos BPD, prioritetų, kuriam numatytos ES struktūrinių fondų, bendrojo finansavimo ir kitų šaltinių lėšos, nustatyti konkretūs tikslai ir parengtos įgyvendinimo priemonės. Klasteriai – geografinė tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų teikėjų, susietų pramonės šakų įmonių ir susijusių tam tikros krypties institucijų, kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja tarpusavyje, koncentracija. Parama – pagal paramos sutartį projektui skiriamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, lėšos. Parama projektui skiriama nustačius paramos projektui skyrimo sąlygas, kurios kartu su ES ir nacionaliniais teisės aktais apibrėžia tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Parama projektui nustatoma kaip visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos arba jų dalis. Kai parama projektui neapima visų numatomų deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Paramos intensyvumas – prašomos paramos išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros visų projekto vykdytojo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos intensyvumas išreiškiamas ne daugiau kaip dviem skaičiais po kablelio. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, skyrimo sutartis. Paramos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), adresas: Gedimino pr. 38/2, LT-01104 Vilnius, Lietuvos Respublika. Ūkio ministerija atlieka tarpinės institucijos funkcijas ir yra atsakinga už jai priskirtų BPD priemonių ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų planavimą, priemonių įgyvendinimą ir priežiūrą. Projekto paraiška (toliau – paraiška) – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir Ūkio ministerijos nustatytos formos, viešojo juridinio asmens, siekiančio gauti paramą projektui, užpildytas dokumentas. Pareiškėjas – viešasis juridinis asmuo, teikiantis paraišką skirti paramą ir atitinkantis Gairėse nustatytus reikalavimus. Patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė – viešojo juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė, patvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymų ar viešojo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, pagal kuriuos galima spręsti, ar pasiekimų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – tai ne ilgesnis nei 36 mėnesių laikotarpis, per kurį įgyvendinamos projekto, kuriam prašoma paramos, veiklos ir kuris prasideda ne anksčiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo dienos (jeigu pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) yra perkančioji organizacija) arba nuo paraiškos pateikimo dienos (jeigu pareiškėjas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra neperkančioji organizacija) ir baigiasi ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA) dieną, bet ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. Projekto partneris (toliau – partneris) – viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvoje, kartu su pareiškėju dalyvaujantis įgyvendinant ir, jei tai nustatyta paraiškoje, finansuojant projektą ir kurio išlaidos, padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu, gali būti pripažįstamos tinkamomis. Projekto vykdytojas – viešasis juridinis asmuo, dėl kurio projekto įgyvendinimo priimtas sprendimas skirti paramą ir su kuriuo pasirašyta paramos skyrimo sutartis. Remiamos veiklos (remiamos sritys) – Gairėse detalizuotos, BPD 3.2 ir 3.4 priemonių aprašymuose išdėstytos veiklos grupės (kurios atitinka BPD priede įvardytas remiamos veiklos sritis), kurioms vykdyti turi būti skirtas projektas ir kurioms pagal šias priemones gali būti skiriama parama. Verslo asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (asociacija), kurio nariais gali būti fiziniai asmenys, besiverčiantys individualiąja veikla arba turintys verslo liudijimą (atitinkantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatas), ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ir komercinę veiklą, ir kuris įgyvendindamas savo tikslus koordinuoja asociacijos narių veiklą, atstovauja asociacijos narių interesams ir juos gina, tenkina kitus viešuosius interesus, vykdo veiklą, kuriai naudoja ekonominius išteklius ir už kurią atsako savo turtu. Tinkamos finansuoti išlaidos (toliau – tinkamos išlaidos) – visos projekto išlaidos, kurios atitinka gairėse nustatytus reikalavimus, yra patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. I SKYRIUS. BENDRA INFORMACIJA APIE LIETUVOS 2004–2006 M. BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PRIEMONES PIRMASIS SKIRSNIS STRATEGIJA IR TIKSLAI 5. BPD tikslas – sustiprinti nacionalinio ūkio ilgalaikio konkurencingumo plėtotės prielaidas, paspartinti perėjimą prie žinių ekonomikos, kuriai būdingas didėjantis BVP ir aukštas gyventojų užimtumo rodiklis, stiprinti žinių ekonomikos plėtrą, kuri lemia aukštesnį gyvenimo lygį ir visų Lietuvos gyventojų gerovę. 6. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai teikiama remiantis Lietuvos 2004-2006 m. BPD. BPD keliami bendri visoms BPD priemonėms tikslai: 6.1. plėtoti naują ir gerinti esamą fizinę infrastruktūrą siekiant paskatinti ūkio augimą ir pagerinti laisvą žmonių, prekių bei paslaugų judėjimą; 6.2. užtikrinti, kad BPD priemonėmis skatinamas augimas būtų suderintas su darnaus vystymosi principu; 6.3. gerinti Lietuvos darbo jėgos įgūdžius ir užtikrinti, kad darbo jėga būtų lanksti ir mokėtų prisitaikyti. Kitas svarbus tikslas – tobulinti socialiai nuskriaustų grupių, tokių kaip bedarbiai ir jaunimas, įgūdžius ir kvalifikaciją, užtikrinti, kad kompetencija ir įgūdžiai, kurių mokoma, atitiktų darbo rinkos poreikius; 6.4. stiprinti ekonominį konkurencingumą, sudarant būtinas augimo sąlygas skatinant palankios verslo aplinkos formavimąsi ir investicinį klimatą, palankų esamų ir įsteigtų naujų įmonių plėtrai; 6.5. aktyvinti ekonomikos restruktūrizavimo procesus, kurie šiuo metu jau vyksta Lietuvoje. 7. BPD strategijai įgyvendinti išskirti 5 prioritetai: 7.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra; 7.2. žmogiškųjų išteklių plėtra; 7.3. gamybos sektoriaus plėtra; 7.4. kaimo plėtra ir žuvininkystė; 7.5. techninė parama. ANTRASIS SKIRSNIS EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO TIKSLAI IR FINANSAVIMO SRITYS 8. ES struktūrinių fondų parama BPD priemonei įgyvendinti teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Kaip nustatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1783/1999 (EB) dėl Europos regioninės plėtros fondo (OL L 213, 13/08/1999, p. 0001-0004), ERPF prisideda, inter alia, prie: 8.1. investicijų į infrastruktūrą; 8.2. vidaus potencialo plėtros, naudojant priemones, skatinančias ir paremiančias vietos plėtros ir užimtumo iniciatyvas bei smulkių ir vidutinių įmonių veiklą, kurias visų pirma sudaro: 8.2.1. parama teikiant paslaugas įmonėms, ypač valdymo, rinkos tyrimų ir mokslinių tyrimų srityse, bei kelioms įmonėms bendras paslaugas; 8.2.2. technologijos perdavimo finansavimas, įskaitant informacijos rinkimą ir platinimą, įmonių ir mokslinių tyrimų institucijų bendrą finansavimą bei inovacijų diegimo įmonėse finansavimą; 8.2.3. įmonių galimybės būti finansuojamoms ir gauti paskolas gerinimas, kuriant ir plėtojant reikiamus finansinius dokumentus, nurodytus 1999 m. birželio 21 d. Europos Bendrijos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 dėl Struktūrinių fondų bendrųjų charakteristikų nustatymo 28 straipsnyje; 8.2.4. tiesioginė parama investicijoms vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 28 straipsnio 3 dalimi, jei nėra paramos programų šioje srityje; 8.2.5. infrastruktūros, būtinos vietos ir užimtumo plėtrai, kūrimas; 8.2.6. parama struktūroms, teikiančioms susijusias paslaugas naujoms darbo vietoms kurti, išskyrus Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas priemones; 8.3. techninės pagalbos priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 2 straipsnio 4 dalies antrajame punkte. 9. Remiantis šiais faktais, ERPF parama suteikiama: 9.1. gamybos aplinkai, visų pirma įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio dydžio, konkurencingumui ir ilgalaikėms investicijoms didinti, siekiant, kad regionai taptų patrauklesni, gerinant jų infrastruktūros lygį; 9.2. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant skatinti naujų technologijų diegimą ir inovacijas, mokslinių tyrimų bei technologiniam pajėgumui, skatinančiam regionų plėtrą, stiprinti; 9.3. žinių visuomenei ugdyti; 9.4. turizmui ir investicijoms į kultūrą plėtoti, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, jei taip yra sukuriama ilgalaikių darbo vietų; 9.5. aplinkos apsaugai, visų pirma atsižvelgiant į prevencijos sričių principus, siekiant plėtoti ekonomiką, taip pat racionaliam energijos panaudojimui plėtoti ir atsinaujinantiems energetikos šaltiniams didinti; 9.6. moterų ir vyrų lygioms galimybėms užimtumo srityje, kuriant įmones, infrastruktūrą ar paslaugas, sudarančias galimybę derinti šeimos gyvenimą su darbu; 9.7. tarpvalstybiniam, nacionaliniam ir regioniniam bendradarbiavimui siekiant tolygios regionų ir vietos plėtros. TREČIASIS SKIRSNIS LĖŠOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI 10. Lėšos BPD priemonėms įgyvendinti bus skiriamos iš ERPF ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų valstybės biudžete. 11. BPD atitinkamoms priemonėms įgyvendinti 2004-2006 metais numatyta paskirstyti tokias lėšų sumas: 11.1.3.2 BPD priemonei – 152 569 tūkst. Lt, iš jų 114 427 tūkst. Lt iš ERPF ir 38 142 tūkst. Lt bendrojo finansavimo lėšų; 11.2.3.4 BPD priemonei – 282 857 tūkst. Lt, iš jų 206 486 tūkst. Lt iš ERPF ir 76 371 tūkst. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 12. Pagal šias Gaires numatoma paskirstyti tokias lėšų sumas: 12.1.3.2 BPD priemonei – iki 123 474 tūkst. Lt, iš jų iki 92 605,5 tūkst. Lt iš ERPF ir iki 30 868,5 tūkst. Lt bendrojo finansavimo lėšų; 12.2.3.4 BPD priemonei – iki 124 744 tūkst. Lt, iš jų iki 93 558 tūkst. Lt iš ERPF ir iki 31186 tūkst. Lt bendrojo finansavimo lėšų. 13. Pagal šias gaires konkrečiai priemonei numatomų paskirstyti lėšų sumos nurodytos kvietime teikti paraiškas. 14. Atsižvelgiant į tai, kad finansuojama BPD priemonė patenka į 2004-2006 m. programavimo laikotarpį, visos numatytos lėšos turi būti išmokėtos projekto vykdytojams iki 2008 m. gruodžio 31 d. KETVIRTASIS SKIRSNIS REMIAMOS VEIKLOS 15. BPD ir BPD priede 3.2 ir 3.4 priemonių aprašuose įvardytos remiamos veiklos sritys, Gairėse suskirstytos į veiklų grupes, kurioms pagal šias priemones skiriama parama. Kiekvienai veiklų grupei Gairėse yra nustatyti specifiniai tikslai ir pateikiama remiamų veiklų detalizacija. 16. Projektas neturi būti fragmentiškų, tarpusavyje nesusijusių, nors ir esminių veiklų rinkinys. 17. Kadangi projektas bus vertinamas pagal konkrečios veiklų grupės vertinimo kriterijus, jis turi būti skirtas vienai grupei. Projekte gali būti įtraukta ir dalis veiklų, kurios remiamos kitose tos pačios BPD priemonės veiklų grupėse. Tačiau tokios veiklos turi būti aiškiai ir pagrįstai susijusios su veiklų grupe, pagal kurią vertinamas projektas. 18. Valstybės pagalbos teikimas, įgyvendinant BPD 3.2 bei 3.4 priemones, nėra numatytas. PENKTASIS SKIRSNIS PAREIŠKĖJO IR PARTNERIO TINKAMUMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI. PARTNERYSTĖ 19. Reikalavimai pareiškėjui: 19.1. paraiškas pagal minėtas BPD priemones gali teikti tik Lietuvoje registruotas ir projektą Lietuvoje vykdantis viešasis juridinis asmuo; 19.2. pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už projekto, kuriam prašoma paramos, įgyvendinimą; 19.3. pareiškėjas turi turėti apibrėžtus, patikimus ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti projekto finansavimą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir projekto finansinį tęstinumą; 19.4. pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus administruoti projektą ir gautą paramą; 19.5. pareiškėjas, pretenduojantis gauti paramą projektui, turi atitikti visas sąlygas, keliamas pareiškėjui pagal BPD priemonės veiklų grupę, kuriai skirtas projektas; 19.6. jeigu pareiškėjas – viešoji įstaiga, jis turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 19.6.1. viešosios įstaigos savininkas ar bent vienas iš dalininkų yra valstybė ar/ir savivaldybė; 19.6.2. viešajai įstaigai teisės aktu1 yra pavesta atlikti viešąsias funkcijas/teikti viešąsias paslaugas; 19.6.3. viešųjų funkcijų atlikimas yra arba gali būti finansuojamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų; 19.6.4. teikiamas projektas yra skirtas viešosioms funkcijoms įgyvendinti. 19.7. jeigu pareiškėjas – verslo asociacija, jis turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 19.7.1. dalyvauja teikiant paslaugas verslui; 19.7.2. prisideda prie verslo plėtros (įskaitant informacinių sistemų ir duomenų bazių plėtrą, bendradarbiavimo tarp privataus ir viešojo sektoriaus skatinimą, įvairias studijas ir tyrimus, informacines ir viešinimo kampanijas, konkurencingumo stebėseną, reitingavimą, pramonės ir verslo parodų ir misijų organizavimą ir t.t.); 19.7.3. prisideda prie verslumą skatinančių kampanijų ir programų įgyvendinimo (ar jas įgyvendina). 20. Partnerystė: 20.1. pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais; 20.2. partneriai turi atitikti pareiškėjui Gairių 19 punkte nustatytus reikalavimus; 20.3. projektą vykdyti ir projekto pasiekimais naudotis gali ir partneriai, jei vykdyti projektą kartu yra tikslingiau (pavyzdžiui, mažesnės projekto administravimo išlaidos, tas pats projektas apima kelias savarankiškai administruojamas teritorijas, kartu vykdomas projektas veiksmingiau įgyvendinamas, sumažėja netinkamo administravimo rizika ir pan.). Tokiu atveju pateikiama viena paraiška, kurios atitinkamus priedus užpildo kiekvienas partneris; 20.4. kai paraiška teikiama kartu su partneriais, prie paraiškos pridedama visų partnerių ir pareiškėjo pasirašytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių: 20.4.1. visi partneriai turi būti perskaitę paraišką ir susipažinę su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projektą; 20.4.2. projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais ir nuolat juos informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą; 20.4.3. projekto vykdytojas visiems partneriams privalo persiųsti visų ataskaitų ir mokėjimo prašymų, teikiamų LVPA, kopijas; 20.4.4. visi projekto pakeitimai, turintys įtakos partnerių įsipareigojimams ir teisėms, prieš kreipiantis į LVPA pirmiausia turi būti raštu suderinti su partneriais; 20.4.5. prieš teikdamas paraišką pareiškėjas iš anksto susitaria su visais partneriais dėl projekto pasiekimų, naudos, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir kt., šias teises nustato jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. 20.5. partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant projektą, jų išlaidos, atitinkančios šių Gairių 43.1–43.8.4 punktuose nurodytas sąlygas, yra pripažįstamos tinkamomis išlaidomis ir jas partneriams kompensuoja projekto vykdytojas; 20.6. paramą projektui įgyvendinti gauna tik pareiškėjas, kuris ir atsiskaito su partneriais; 20.7. bet koks projekto pasiekimų paskirstymo pakeitimas turi būti įforminamas raštu kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimas galimas, jeigu jam raštu pritaria LVPA. 21. Galimybė keliems partneriams kartu teikti paraišką vienam projektui vykdyti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti. 22. Pareiškėjo pavadinimas, projekto pavadinimas, paraiškos kodas, projekto įgyvendinimo vieta, trumpas projekto aprašymas ir prašoma paramos suma yra skelbiama viešai. Pareiškėjas paraiškoje gali nurodyti, kokiai informacijai jis suteikia konfidencialumo žymą, išskyrus pirmiau išvardytą. ŠEŠTASIS SKIRSNIS NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI 23. Pareiškėjai ir jų partneriai negali teikti paraiškų arba tampa netinkamais pareiškėjais ir/ar partneriais ir jiems negali būti skiriama parama, jei: 23.1. jiems iškelta byla dėl bankroto arba yra likviduojami; 23.2. yra neįvykdę su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata netaikoma įstaigoms, gaunančioms finansavimą tik iš valstybės ir/ar savivaldybės biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 23.3. pareiškėjo ir/ar partnerio vadovas ar vyriausiasis buhalteris turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamos veiklos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai arba finansų sistemai; 23.4. pareiškėjas ar jo partneris anksčiau yra kreipęsis dėl paramos, skiriamos iš ES ar Lietuvos Respublikos biudžeto, tačiau su pareiškėju ar partneriu buvo nutraukta paramos sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo ar partnerių kitų sutarties sąlygų dėl paramos skyrimo iš ES arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 23.5. teikdami informaciją, sąmoningai pateikia klaidingus duomenis; 23.6. bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką LVPA, Projektų atrankos komitetui ar Ūkio ministerijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu. 24. Kartu su paraiška pareiškėjas ir kiekvienas partneris turi pateikti pasirašytus laisvos formos raštus, patvirtinančius, kad pareiškėjas ir partneriai nėra priskiriami nė vienai 23.1-23.6 punktuose išvardytai kategorijai. SEPTINTASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI PROJEKTUI 25. Projekto dydis (tinkamos ir netinkamos išlaidos) negali viršyti 172 mln. Lt. 26. Projektas turi prisidėti prie BPD ir konkrečios BPD priemonės tikslų įgyvendinimo. 27. Projektas turi atitikti bent vieną BPD priemonės veiklų grupės specifinį tikslą. 28. Projektas turi būti skirtas BPD priemonės veiklų grupei ar veiklų grupių remiamoms veikloms įgyvendinti. Projekte gali būti įtraukta dalis veiklų, kurios remiamos kitose tos pačios BPD priemonės veiklų grupėse. Tokios veiklos turi būti aiškiai ir pagrįstai susijusios su veiklų grupe, pagal kurią vertinamas projektas. 29. Projektas turi atitikti bent vieną specifinį BPD priemonės atrankos kriterijų. 30. Projektas neturi pažeisti valstybės pagalbos principų, t. y. valstybės pagalba pagal šias Gaires projektui neteikiama. 31. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi (visų išteklių efektyvus ir taupus naudojimas, užtikrinant šių išteklių išsaugojimą ateities kartoms bei socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių suderinamumas), lygių galimybių (lygios lyčių galimybės, socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenės grupių galimybės naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, produktais, paslaugomis, prieinamumu ir pan.) ir informacinės visuomenės principus (projekto poveikis šiems principams turi būti neutralus arba teigiamas). 32. Projektas turi būti finansiniu ir instituciniu požiūriu tęstinis (turi būti dokumentais pagrįstas veiklų, kurioms skirtas projektas, finansavimas projektui pasibaigus ir užtikrintas projekto pasiekimų panaudojimas projektui pasibaigus). Projekto vykdytojas privalo užtikrinti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama parama, tęstinumą. Jis įsipareigoja nekeisti veiklos, kuriai vykdyti suteikiama parama, pobūdžio 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. 33. Turi būti pagrįstas paramos poreikis – be paramos projektas negalėtų būti įgyvendinamas arba būtų įgyvendinamas mažesne apimtimi, kokybe, per ilgesnį laikotarpį. 34. Projekte turi būti nurodyta, kokią pridėtinę vertę sukuria projekto pasiekimai- sukuriamas naujas produktas ar paslauga, arba kiekybiškai ir/ar kokybiškai pakeičiamas ar patobulinamas esamus produktas arba paslauga. 35. Turtas2, sukurtas ar įsigytas iš paramos lėšų, privalo likti Lietuvoje, negali būti pakeista to turto paskirtis, nuosavybės pobūdis, paramos objekto vieta (negali būti išvežta už Lietuvos ribų) ne mažiau kaip penkerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Be LVPA ir Ūkio ministerijos rašytinio sutikimo 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos turtas, kuriam įsigyti suteikta parama, negali būti įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į jį. 36. Projekto įgyvendinimo laikotarpis neturi viršyti 36 mėnesių. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas negali būti vėlesnis kaip 2008 m. rugsėjo 1 d. 37. Projekto vykdytojas turi apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota parama, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo momento, kai atsiranda draustinas turtas). 38. Infrastruktūros projektams turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV), jei tai privaloma pagal teisės aktus. 39. PAV, atliktas iki 2004 m. gegužės 1 d., laikomas tinkamu. Tuomet su paraiška turi būti pateikta seno pavyzdžio, tačiau ne anksčiau kaip prieš 3 metus nuo paraiškos teikimo datos išduota PAV deklaracija. 40. Jei PAV atliktas po 2004 m. gegužės 1 d., kartu su paraiška teikiama deklaracija turi atitikti reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų investicinių projektų poveikio aplinkai vertinimo deklaracijos formos ir institucijos, atsakingos už Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijų monitoringą, deklaracijos formos patvirtinimo bei šių deklaracijų pasirašymo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1677). 41. Projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ar Europos regioninės plėtros fondo pagal kitas nei šiose Gairėse nurodyta BPD priemones (t. y. numatomas projektas ir jo pasiekimai atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus ir sąlygas). AŠTUNTASIS SKIRSNIS TINKAMOS IŠLAIDOS 42. Bendri išlaidų tinkamumo kriterijai: 42.1. paraiškoje nurodomos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Paramos lėšomis gali būti finansuojamos tik tinkamos projekto vykdytojo (pareiškėjo) ir jo partnerių išlaidos: VISOS PROJEKTO IŠLAIDOS Visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos Netinkamos finansuoti išlaidos Paramos lėšos Pareiškėjo ir partnerių lėšos Pareiškėjo lėšos Partnerių lėšos Kitos lėšos 42.2. tinkamos išlaidos turi būti: 42.2.1. realios ir būtinos projekto tikslams pasiekti. Projekto tinkamumo vertinimo metu tinkamų išlaidų suma yra mažinama nebūtinų planuojamiems projekto tikslams pasiekti išlaidų suma. Projekto tinkamumo vertinimo metu nerealios tinkamos išlaidos perskaičiuojamos atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas; 42.2.2. patirtos laikantis nustatytų pirkimo reikalavimų, kaip tai nurodyta Gairių vienuoliktame skirsnyje, t. y. laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ūkio ministras) įsakymu patvirtintų Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo taisyklių, taikomų juridiniams asmenims, gaunantiems finansinę parama iš ES struktūrinių lėšų (toliau – Pirkimų taisyklės), reikalavimų. Išlaidos, patirtos pažeidžiant Gairėse nustatytus pirkimo reikalavimus, paraiškos arba mokėjimo prašymo vertinimo metu pripažįstamos netinkamomis ir nefinansuojamos; 42.2.3. suplanuotos atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką; 42.2.4. projekto išlaidos (arba jų dalis) turi atitikti Gairėse nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas; 42.2.5. padarytos projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas yra perkančioji organizacija, konsultavimo paslaugų įsigijimo, taip pat techninės dokumentacijos ir galimybių studijų rengimo išlaidos, jeigu jos buvo patirtos ne anksčiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo, gali būti pripažįstamos tinkamomis. Visais kitais atvejais tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo paraiškos pateikimo dienos. 43. Tinkamų išlaidų kategorijos: 43.1. projekto personalo išlaidos arba jų dalis: 43.1.1. atlyginimas už darbą, susijusį su projekto įgyvendinimu, projektą įgyvendinantiems darbuotojams (tik užmokestis už darbą ar jo dalis ir su juo susijusios išlaidos). Prie tinkamų išlaidų priskiriamas ir darbdavio sumokamas socialinio draudimo mokestis bei kitos su atlygiu už darbą susijusios išlaidos, pvz., kasmetinių mokamų atostogų išlaidos. Atlyginimai ir kitos personalo išlaidos neturi viršyti įprastų (įprasto projekto vykdytojo darbuotojui už atitinkamą darbą mokamo atlyginimo, įprastų rinkos įkainių už ekspertų darbą ir pan.). Motinystės (tėvystės) atostogoms, premijoms, pašalpoms skirtos išlaidos yra netinkamos išlaidos; 43.1.2. projektą vykdančių asmenų komandiruočių, susijusių su projekto įgyvendinimu (kelionių, nakvynės išlaidos ir dienpinigiai), išlaidos. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio ekspertų komandiruočių išlaidos negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų normų (http://europa.eu.int/comm/europeaid/perdiem/index_en.htm). Keliaujant lėktuvu kelionės išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei perkamas ekonominės klasės bilietas; 43.2. projektui įgyvendinti būtinų perkamų paslaugų (pavyzdžiui, konsultavimo, vertimo, projektavimo, transportavimo ir t.t.) pirkimo išlaidos; 43.3. projektui įgyvendinti būtinų prekių, tarp jų įrangos bei įrenginių įsigijimo išlaidos. Perkama įranga (ar įrenginiai) turi būti nauja (nenaudota). Lėšos, skirtos transporto priemonėms įsigyti, nėra tinkamos išlaidos; 43.4. projektui įgyvendinti būtinos programinės įrangos įsigijimo (tiek standartinių programų pirkimas, tiek naujos programinės įrangos kūrimas ir diegimas) išlaidos; 43.5. numatant investicijas į infrastruktūrą (pastatus, statinius, aplinką): išlaidos statybos, rekonstravimo ir remonto darbams, darbų išlaidos teritorijai/aplinkai sutvarkyti, įskaitant statinių, pastatų nugriovimo darbus. Pastatų ar statinių, taip pat patalpų įsigijimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti; 43.6. neužstatytos žemės įsigijimo išlaidos, jei žemės įsigijimas yra būtinas projektui įgyvendinti ir žemės naudojimas neįmanomas kitokia nei nuosavybės teise (pavyzdžiui, projektui įgyvendinti reikalingas žemės sklypas negali būti naudojamas nuomos ar kitu pagrindu). Žemės įsigijimo išlaidos negali viršyti 10 procentų visų projekto tinkamų išlaidų. Įsigyjama žemė turi būti projektui vykdyti tinkamos paskirties (pavyzdžiui, negali būti žemės ūkio paskirties). Turi būti gautas nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą) patvirtinimas, kad už žemę mokama kaina atitinka jos rinkos vertę; 43.7. projekto vykdytojo apskaičiuotas ilgalaikio turto, naudojamo projektui įgyvendinti, nusidėvėjimas, jei tenkinamos šios sąlygos: 43.7.1. šiam ilgalaikiam turtui įsigyti nebuvo naudojama parama iš Lietuvos ar ES biudžetų; 43.7.2. nusidėvėjimas apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais; 43.7.3. nusidėvėjimas apima laikotarpį, kurį turtas naudojamas įgyvendinant projektą; 43.7.4. jei turtas minėtu laikotarpiu naudojamas ne tik projekto veiklai, bet ir kitai projekto vykdytojo veiklai, tinkamoms išlaidoms priskirtina nusidėvėjimo dalis, kuri yra proporcinga šio turto naudojimo projekto veiklai daliai; 43.8. išlaidos, tiesiogiai atsirandančios dėl paramos skyrimo sutarties reikalavimų: 43.8.1. turto, kuriam įsigyti skiriama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu); 43.8.2. projekto audito išlaidos; 43.8.3. projekto viešinimo išlaidos; 43.8.4. pridėtinės išlaidos (projektui įgyvendinti būtinų pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomos (išskyrus išperkamosios nuomos atveju) išlaidos, elektros, šildymo, telefono, interneto, biuro reikmenų, kuro, transporto priemonių eksploatavimo ir pan. išlaidos), jeigu jos yra būtinos ir atitinka vidutines rinkos kainas bei yra paskirstytos veiklai pro rata principu taikant tinkamai pagrįstą skaičiavimo metodą. Pro rota principas reiškia, kad turi būti iš anksto apibrėžtas ir deklaruojamas skaičiavimo metodas, remiantis kuriuo apskaičiuojama konkrečiai veiklai tenkanti pridėtinių išlaidų dalis. Ši dalis privalo būti aiškiai nurodyta ir patvirtinta institucijos/įstaigos vadovo įsakymu. Pavyzdžiui, projektui priskiriama 10 procentų išlaidų esamų patalpų nuomai (nes iš biure dirbančių 20 žmonių, kiekvienam kurių tenka apylygis biuro plotas, 1 dirbs su projektu visą darbo laiką ir dar du – po pusę darbo laiko), 12 procentų eksploatavimo išlaidų. Kitos pridėtinės išlaidos, pavyzdžiui, papildomų patalpų nuoma, transporto nuoma ir pan., išreiškiamos faktiniais dydžiais (absoliutine išraiška) ir įskaitomos į pridėtines išlaidas. 44. Gairėse nustatomas tinkamų išlaidų kategorijų pagal atskiras veiklų grupes sąrašas. 45. Netinkamų išlaidų kategorijos: 45.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 45.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, kitos finansinės išlaidos; 45.3. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 45.4. išperkamosios nuomos (lizingo) ir visos su ja susijusios išlaidos; 45.5. indėlis natūra; 45.6. rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos; 45.7. nebūtinos ir nerealios išlaidos; 45.8. skolų padengimas; 45.9. lėšų investavimas; 45.10. PVM, kuris gali būti susigrąžintas. 46. Įgyvendinamo projekto išlaidos turi būti faktiškai padarytos, užregistruotos projekto vykdytojo buhalterinių žurnalų sąskaitose ir pagrįstos išlaidas pateisinančiais ir išlaidų apmokėjimą įrodančiais juridinę galią turinčiais dokumentais. Jeigu projekto vykdytojui pagal Gaires taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, mokėjimo prašymo pateikimo LVPA metu jis nebūtinai turi būti apmokėjęs išlaidas prekių tiekėjui, paslaugų teikėjui ar darbų vykdytojui. Tokiu atveju projekto vykdytojas, gavęs paramos lėšas, privalės per 5 darbo dienas išmokėti šias lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir išsiųsti išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus LVPA. 47. Tinkamomis laikomos tik projekto vykdytojo pateiktos, rangovo ar paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už jau atliktus darbus ir/ar suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, jei rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir apie atliekamus pirkimus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita atitinka rangos, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygas, kartu pateikti pasirašyti atliktų darbų ar suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktai. Rangovo ar paslaugų teikėjo išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos laikomos netinkamomis ir nebus kompensuojamos. 48. Sumokėtas pirkimo ir/ar importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) gali būti įtraukiamas į bendras projekto tinkamas finansuoti išlaidas Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-041, 13 priede pateikto Sumokamo pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis tvarkos aprašo II skyriuje nurodytais atvejais. 49. Paramos teikėjas atsakomybės dėl pareiškėjo išlaidų, patirtų iki sutarties pasirašymo, apmokėjimo tais atvejais, kai parama projektui įgyvendinti neskiriama, neprisiima, t. y. pareiškėjas tokias išlaidas patiria savo rizika. DEVINTASIS SKIRSNIS PARAMOS DYDIS 50. Gairėse kiekvienai veiklų grupei nustatomas mažiausias leistinas ir didžiausias leistinas paramos dydis. 51. Paramos dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma, įvertinus visų kitų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes. 52. Paramos intensyvumas nustatomas kaip procentinė paramos išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paramos intensyvumas apvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio vadovaujantis matematinėmis taisyklėmis. 53. Paramos dydis tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į: 53.1. projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Nerealios ir nebūtinos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra suskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir atitinkamai paramos sumą; 53.2. numatomas gauti projekto pajamas: 53.2.1. jei, vadovaujantis Europos Komisijos reglamento Nr. 448/2004 2 taisykle, projektas duoda pajamas, gaunamas arba numatomas gauti iš pardavimo, nuomos, paslaugų, mokesčių ir kitais būdais projekto įgyvendinimo metu, galimas paramos dydis gaunamas šių pajamų sumą atėmus iš visų tinkamų išlaidų sumos. Šis punktas netaikomas viešosios infrastruktūros plėtros projektams; 53.2.2. jei vadovaujantis Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamento Nr. 1260/1999 29(4) straipsniu bei Europos Komisijos parengtu dokumentu „Investicijų projektų sąnaudų ir naudos analizės vadovas“ (Guide to cost-benefit analysis of investment projects), viešosios infrastruktūros plėtros projektas duoda dideles grynąsias pajamas, tai yra investicijų atsiperkamumo norma – diskontuotų grynųjų pajamų (pajamų ir veiklos sąnaudų skirtumo) ir diskontuotų pradinių investicijos sąnaudų santykis – yra didesnė nei 25 procentai, paramos lyginamoji dalis įgyvendinant tokius viešosios infrastruktūros plėtros projektus negali viršyti 66,7 proc., o ERPF paramos dalis negali sudaryti daugiau nei 50 procentų visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. DEŠIMTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMO ŠALTINIAI 54. Remiantis Gairių 19.3 punktu, pareiškėjas turi turėti apibrėžtus, patikimus ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir, jei tai numatyta, prisidėti prie projekto finansavimo. Netinkamas finansuoti projekto išlaidas bei tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas finansuoja iš nuosavų lėšų. 55. Apibrėžtais, patikimais ir tinkamais finansavimo šaltiniais laikomi: 55.1. pareiškėjo ir/ar partnerio atitinkamų metų biudžeto asignavimai (asignavimai turi būti numatyti visam pareiškėjo ir/ar partnerio indeliui). Tokiu atveju su paraiška pateikiama įstaigos vadovo patvirtinta pažyma, kurioje nurodyta biudžeto konkrečios programos ar programų lėšų suma, numatyta skirti projektui finansuoti; 55.2. banko paskola. Tokiu atveju su paraiška pateikiama banko pažyma dėl banko paskolos suteikimo ar ketinimas suteikti paskolą esant ar įvykdžius tam tikras sąlygas; 55.3. pareiškėjo ir/ar partnerio piniginės lėšos. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas banko sąskaitos išrašas; 55.4. savininko/dalininkų piniginiai įnašai. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas savininko/dalininkų sprendimas (susirinkimo protokolo kopija) skirti lėšų projekto įgyvendinimui bei dokumentai, patvirtinantys savininko/dalininkų finansinius gebėjimus skirti lėšas (banko sąskaitos išrašas, finansinės atskaitomybės dokumentai, o esant poreikiui ir atskaitomybės elementų paaiškinimo pažyma, turto ar pajamų deklaracija ar pan.); 55.5. pelnas. Tokiu atveju su paraiška pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai3 ir pareiškėjo/partnerio valdymo organų sprendimas (savininko/dalininkų susirinkimo protokolo kopija) dėl pelno paskirstymo; 55.6. asociacijos narių mokesčiai ir stojamieji įnašai. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas tinkamai patvirtintas balansas ir pareiškėjo/partnerio vadovo ir vyriausiojo finansininko pasirašyta pažyma, kurioje teikiamas „Gautas finansavimas“ sąskaitos detalizavimas (nario mokesčiai); 55.7. tiksliniai įnašai. Tokiu atveju su paraiška pateikiamas tinkamai patvirtintas balansas ir pareiškėjo/partnerio vadovo ir vyriausiojo finansininko pasirašyta pažyma, kurioje teikiamas sąskaitos „Gautas finansavimas“ detalizavimas (tiksliniai įnašai) ir tikslinius įnašus skyrusio fizinio ar juridinio asmens sprendimas-nurodymas dėl tikslinių įnašų panaudojimo paskirties. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS PIRKIMŲ REIKALAVIMAI 56. Projekto vykdytojai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, įgyvendindami projektą, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Projekto vykdytojai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, privalo vadovautis ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Pirkimų taisyklėmis. 57. Išlaidos, patirtos pažeidžiant nustatytus pirkimų reikalavimus, paraiškos arba mokėjimo prašymo vertinimo metu pripažįstamos netinkamomis ir nefinansuojamos. 58. Pareiškėjas gali atrinkti tiekėjus (rangovus) ar dalį jų ir sudaryti pirkimo sutartis su jais iki paraiškos pateikimo ar paramos sutarties sudarymo, jei jie buvo atrinkti, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (taikoma perkančiosioms organizacijoms) arba Pirkimų taisyklėmis (taikoma neperkančiosioms organizacijoms). 59. Jeigu pareiškėjas atrinko tiekėjus (rangovus) ar dalį jų ir sudarė pirkimo sutartis su jais iki paraiškos pateikimo, tai visi pirkimo dokumentai turi būti pateikiami LVPA kartu su paraiška. 60. Jeigu pareiškėjas atlieka pirkimus po paraiškos pateikimo, privalo iš anksto pateikti pirkimo dokumentus LVPA (išskyrus pirkimus, vykdomus taikant įprastinę komercinę praktiką) ir suderinti su ja šią informaciją: 60.1. pasirinktą pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; 60.2. pirkimo skelbimo turinį ir pirkimo dokumentus. 61. Įvykdęs pirkimo procedūrą, projekto vykdytojas privalo pateikti LVPA informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus ir suderinti su ja pirkimo-pardavimo sutarties projektą. 62. LVPA per 15 darbo dienų po to, kai buvo gauta Gairių 60 punkte nurodyta informacija, turi pritarti arba nepritarti projekto vykdytojo parengtiems dokumentams. Jeigu projekto vykdytojo parengti dokumentai atmetami, LVPA turi raštu paaiškinti atmetimo motyvus ir pateikti pasiūlymus, kaip turi būti pašalinti trūkumai. II SKYRIUS. BPD 3.2 PRIEMONĖ „VERSLO APLINKOS GERINIMAS“ PIRMASIS SKIRSNIS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 63. Bendras priemonės tikslas – pagerinti verslo aplinką kuriant paslaugų verslui struktūrą, gerinant jų kokybę, užtikrinant galimybes naudotis paslaugomis bei jų prieinamumą ir plėtojant verslo infrastruktūrą. 64. Priemonės uždaviniai: 64.1. plėtoti infrastruktūrą ir paslaugų teikimą pramonei ir verslui, gerinti jų kokybę; 64.2. sudaryti smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SW) subjektams geresnes sąlygas teikiant paslaugas verslui visoje Lietuvoje; 64.3. užtikrinti, kad verslo paslaugos skatintų įmones pereiti prie didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų. 65. Kiekvienai veiklų grupei yra nustatyti specifiniai tikslai. ANTRASIS SKIRSNIS SPECIFINIAI 3.2 PRIEMONĖS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 66. Priemonės „Verslo aplinkos gerinimas“ specifiniai projektų atrankos kriterijai yra šie: 66.1. didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų plėtros skatinimas; 66.2. įmonių steigimosi, plėtros ir konkurencingumo skatinimas; 66.3. naujų paslaugų ir verslo veiklų bazės kūrimas; 66.4. bendradarbiavimo ir klasterių plėtros skatinimas. 67. Šie 3.2 priemonės projektų atrankos kriterijai detalizuojami konkretesniais veiklų grupių specifiniais tikslais ir prioritetais: 67.1. veiklų grupėse „SVV paramos sistema“, „Pramoninės zonos, „plyno lauko“ investicijų skatinimai“ taikomi tik šioms veiklų grupėms būdingi projektų atrankos kriterijai: „Įmonių steigimosi, plėtros ir konkurencingumo skatinimas“, „Naujų paslaugų ir verslo veiklų bazės kūrimas“ ir „Bendradarbiavimo ir klasterių plėtros skatinimas“; 67.2. veiklų grupėse „Inovacijų paramos sistema“, „Mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai“, „Asocijuotos verslo struktūros, įskaitant klasterizacijos veiklą“ ir „Lietuvos produktų ir paslaugų įvaizdžio gerinimas“ taikomi šioms veiklų grupėms būdingi projektų atrankos kriterijai: „Didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų plėtros skatinimas“, „Įmonių steigimosi, plėtros ir konkurencingumo skatinimas“, „Naujų paslaugų ir verslo veiklų bazės kūrimas“, „Bendradarbiavimo ir klasterių plėtros skatinimas“. TREČIASIS SKIRSNIS VEIKLŲ GRUPĖS 68. Veiklų grupė „SVV paramos sistema“: BPD priede nurodytos remiamos veiklos sritys: paslaugų verslui plėtra – konsultavimo/patariamosios paslaugos, studijos, tyrimai, konkurencingumo stebėsena, įvertinimas, informacinių sistemų bei duomenų bazių kūrimas ir plėtra, informacinės, viešinimo ir rinkodaros kampanijos, taip pat verslumo skatinimo kampanijos ir programos; verslo infrastruktūros plėtojimas (esamos materialinės bazės atnaujinimas/gerinimas ir naujų objektų kūrimas); minėtoms veikloms skirtų techninių dokumentų rengimas (galimybių studijos, techniniai brėžiniai, apžvalgos, poveikio vertinimai, kt.). 68.1. Specifiniai tikslai: 68.1.1. gerinti viešųjų paslaugų verslui kokybę, įvairovę ir kompleksiškumą; 68.1.2. sudaryti SVV subjektams geresnes sąlygas naudotis viešosiomis paslaugomis verslui; 68.1.3. skatinti bendradarbiavimą tarp viešųjų paslaugų verslui teikėjų, verslo asociacijų, valdžios ir mokslo institucijų; 68.1.4. skatinti įmonių steigimąsi, ypač probleminiuose regionuose. 68.2. Remiamos projekto veiklos: 68.2.1. verslo informavimo viešųjų paslaugų ruošimas ir teikimas; 68.2.2. verslo informacijos sklaidos ir viešinimo, tarp jų ir informacijos apie teikiamas viešąsias paslaugas viešinimo, renginiai (susirinkimai, seminarai, konferencijos, kiti renginiai) ir priemonės; 68.2.3. subsidijuojamų viešųjų paslaugų teikimas privatiems juridiniams asmenims, ypač mikroįmonėms, taip pat paslaugos fiziniams asmenims, ketinantiems imtis verslo (konsultavimo/patariamosios), ir pasirengimas teikti šias paslaugas; 68.2.4. verslumo skatinimo kampanijų bei programų rengimas ir įgyvendinimas; 68.2.5. verslo situacijos studijos, tyrimai, stebėsena, reitingas, informacinių sistemų ir duomenų bazių kūrimas bei plėtra, taip pat kita veikla, susijusi su viešųjų paslaugų verslui teikimu; 68.2.6. fizinė viešąsias paslaugas verslui teikiančių viešųjų juridinių asmenų plėtra (įskaitant remontą, rekonstrukciją, aplinkos tvarkymą ir naujų objektų statybą). 68.3. Prioritetai: 68.3.1. projektai, numatantys subsidijuojamų viešųjų paslaugų verslui nuolatinį teikimą, tuo užtikrinantys projektų pasiekimų tęstinumą ir atitinkantys šių paslaugų teikimo sąlygas (didėja pareiškėjo ir/ar partnerio darbuotojų gebėjimai teikti viešąsias paslaugas verslui, yra sukurta/sukuriama techninė bazė nuolatiniam viešųjų paslaugų verslui teikimui); 68.3.2. didesnės sklaidos/aprėpties projektai (veikla, kuriai skirtas projektas, apima didesnę dalį Lietuvos teritorijos arba numatomas viešųjų paslaugų teikimas skirtas daugiau nei vienos savivaldybės subjektams, projektai, kurių metu sukurti pasiekimai duos naudos didesnei grupei verslininkų ar įvairesnėms verslininkų grupėms (pagal įmonių dydį, sektorius, klasterį sudarančioms grupėms ir pan.), numatytos priemonės, užtikrinančios informacijos apie teikiamas viešąsias paslaugas skleidimą); 68.3.3. projektai, gerinantys viešųjų paslaugų verslui kokybę ir kompleksiškumą (kuriamos naujos viešosios paslaugos verslui, pagrįsta numatomų teikti viešųjų paslaugų atitiktis realiems verslo poreikiams, ypač to regiono verslo poreikiams (atlikti tyrimai, apklausos ir pan.), didinama esamų viešųjų paslaugų verslui kokybė, esamų viešųjų paslaugų verslui įvairovė, papildomos kitos verslo paslaugos, teikiamos konkrečioje teritorijoje (vietovėje), numatytas esamų viešųjų paslaugų verslui apimčių didėjimas); 68.3.4. projektai, skatinantys bendradarbiavimą tarp viešųjų verslo paslaugų teikėjų ir informacijos apie minėtus teikėjus sklaidą (projektas vykdomas kartu su partneriais, partneriai didina projekto veiksmingumą (papildomumą), t. y. partneriai duoda žymią naudą, bendradarbiaujama su kitais viešųjų verslo paslaugų teikėjais, o toks bendradarbiavimas didina projekto veiksmingumą (papildomumą), t. y. viešųjų verslo paslaugų teikėjų nauda, numatytos priemonės, užtikrinančios informacijos apie teikiamas viešąsias paslaugas ir/ar apie bendradarbiavimą ir partnerius/kitus paslaugų teikėjus skleidimą); 68.3.5. projektai, skatinantys geresnį supratimą apie verslo padėtį ir poreikius (numatoma atlikti verslo situacijos studiją / tyrimą, konkurencingumo stebėseną, įvertinimą, informacinių sistemų ir duomenų bazių kūrimą/ plėtrą ir pan.); 68.3.6. projektai, tiesiogiai skatinantys įmonių steigimąsi (projekto pasiekimai – įsteigtos įmonės, projekte nurodyta veikla sudaro prielaidas steigtis naujoms įmonėms); 68.3.7. projektai, prisidedantys prie SVV įmonių veiklos plėtros ir konkurencingumo didinimo (veikla, kuriai skirtas projektas, skatina įmones taikyti naujus pardavimo būdus, plėsti veiklą į naujas rinkas, kurti naujus produktus ar paslaugas, gerinti vidinius valdymo procesus ir pan., akivaizdi projekto nauda (poveikis) įmonių plėtrai ir konkurencingumui: pvz., pardavimo augimas, naujos rinkos ar rinkos nišos, naujų valdymo procesų taikymas įmonės veikloje). 68.4. Pareiškėjai gali būti: 68.4.1. verslo informacijos centrai, atitinkantys Gairėse viešosioms įstaigoms keliamus reikalavimus; 68.4.2. verslo inkubatoriai, atitinkantys Gairėse viešosioms įstaigoms keliamus reikalavimus; 68.4.3. kitos viešosios įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas SVV subjektams. 68.5. Partneriai gali būti: 68.5.1. savivaldybės administracija; 68.5.2. apskrities viršininko administracija; 68.5.3. viešosios įstaigos; 68.5.4. verslo asociacijos, išskyrus projektus, skirtus investicijoms į viešųjų paslaugų verslui teikiančių viešųjų juridinių asmenų infrastruktūros plėtrą. 68.6. Tinkamų išlaidų kategorijos: išlaidos, nurodytos 43 punkte, išskyrus išlaidas, nurodytas 43.5 (tinkamos tik viešąsias paslaugas verslui teikiančių viešųjų juridinių asmenų infrastruktūros plėtros projektuose) ir 43.6 punktuose. 68.7. Paramos intensyvumas: 68.7.1. didžiausias leistinas paramos intensyvumas (procentas nuo visų tinkamų projekto išlaidų) -iki 95 procentų nuo visų tinkamų projekto išlaidų; 68.7.2. mažiausias leistinas paramos dydis – 30 000 Lt; 68.7.3. didžiausias leistinas paramos dydis – 6 000 000 Lt. 68.8. Pareiškėjo/partnerio įnašas – ne mažesnis kaip 5 procentai nuo tinkamų projekto išlaidų. 68.9. Projektų nauda ir kokybė vertinama pagal Gairėse pateiktą SVV paramos sistemos naudos ir kokybės vertinimo lentelę: 68.9.1. naudos ir kokybės vertinimo kriterijams suteikiami vertinimo skalėje nurodyti balai; 68.9.2. jeigu projektas visiškai neatitinka kurio nors naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus, šiam kriterijui suteikiama 0 balų. 69. Veiklų grupė „Inovacijų paramos sistema“: BPD priede nurodytos remiamos veiklos sritys: teikiamų inovacinių paslaugų verslui asortimento ir kokybės gerinimas bei plėtra – technologijų perdavimo ir sklaidos sistemų kūrimas bei susijusių paslaugų teikimas, įskaitant informacijos teikimą, bet kokių inovacijų (technologijų, procesų, rinkodaros, valdymo ir t.t.) skatinimas, konsultavimo paslaugos pradedančioms naujoves diegiančioms įmonėms, įskaitant ir tolesnės jų plėtros klausimus, inovacijų finansavimo galimybių nušvietimas; fizinės verslo infrastruktūros, susijusios su minėtomis paslaugomis, plėtojimas; minėtoms veikloms skirtų techninių dokumentų rengimas (galimybių studijos, techniniai brėžiniai, apžvalgos, poveikio vertinimai, kt.). 69.1. Specifiniai tikslai: 69.1.1. plėtoti ir stiprinti inovacijų paramos sistemą ir viešąsias inovacijų paramos paslaugas verslui teikiančias įstaigas; 69.1.2. pagerinti viešųjų inovacijų paramos paslaugų kokybę ir jų įvairovę; 69.1.3. sudaryti ypač SVV subjektams geresnes sąlygas naudotis viešosiomis inovacijų paramos paslaugomis visoje Lietuvoje; 69.1.4. užtikrinti, kad viešosios inovacijų paramos paslaugos keltų inovacijų kultūrą, skatintų plėtoti inovacinę veiklą ir įgyvendinti inovacijų projektus įmonėse. 69.2. Remiamos projekto veiklos: 69.2.1. subsidijuojamų patariamojo pobūdžio viešųjų paslaugų teikimas privatiems verslo subjektams, taip pat fiziniams asmenims, ketinantiems imtis verslo (informavimas, konsultavimas ir kitos viešosios paslaugos, reikalingos inovacijoms versle diegti, įskaitant inovacijų projektų idėjų kėlimą ir plėtrą, inovacijų projektų dizainą ir patariamojo pobūdžio pagalbą, rengiant bei įgyvendinant projektus, pagalbą ieškant inovacijų finansavimo šaltinių, inovacijų ir technologijų auditą, novatoriškų technologijų, produktų ir procesų rinkų tyrimus, kitą su technologijų perdavimu, pramoninės nuosavybės teisių ir inovacijų apsauga susijusią veiklą), pasirengimas teikti šias paslaugas; 69.2.2. konsultavimo kūrybiško mastymo, inovacijų versle, inovacijų rinkodaros ir vadybos, inovacijų projektų rengimo bei įgyvendinimo klausimais sesijų organizavimas ir vedimas (priemonė visų pirma skirta privatiems verslo subjektams); 69.2.3. paslaugas verslui teikiančių viešųjų įstaigų, verslo asociacijų ir verslo bendradarbiavimo struktūrų, valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų administracinių gebėjimų stiprinimas bei konsultavimas dėl inovacijų, inovacijų rėmimo ir skatinimo priemonių, inovacijų paramos viešųjų paslaugų diegimo ir teikimo; 69.2.4. informaciniai ir viešinimo, tarp jų ir informacijos apie teikiamas viešąsias paslaugas viešinimo, inovacijų versle propagavimo renginiai (seminarai, konferencijos ir pan.) ir priemonės; 69.2.5. inovacijų ir technologijų perdavimo bei sklaidos sistemų kūrimas ir palaikymas; 69.2.6. inovacijų ir technologijų plėtros studijos, tyrimai, stebėsena, reitingai, informacinių sistemų ir duomenų bazių kūrimas bei plėtra, taip pat gali būti ir kita veikla, susijusi su viešųjų paslaugų verslui teikimu, jei pareiškėjas sugeba įrodyti, kad ši veikla padeda siekti BPD 3 prioriteto 2 priemonės tikslų; 69.2.7. inovacijų ir technologijų plėtros strategijų, programų, rekomendacijų politikos klausimais bei kitų dokumentų projektų rengimas ir įgyvendinimas; 69.2.8. Lietuvos inovacinio pramoninio potencialo propagavimas Lietuvoje ir užsienyje (technologinės misijos, tarptautiniai technologijų brokerių renginiai ir pan.); 69.2.9. infrastruktūros, susijusios su minėtomis veiklomis, kūrimas ir plėtra (inžinerinių tinklų įrengimas, statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas, patalpų remontas, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimas); 69.2.10. techninių dokumentų, skirtų tik 69.2.9 punkte nurodytai infrastruktūrai kurti ir plėtoti, parengimas (galimybių studijos, brėžiniai, tyrimai, poveikio vertinimai ir kt.). 69.3. Prioritetai: 69.3.1. projektas stiprina Lietuvos viešųjų verslo paslaugų teikėjų gebėjimus teikti inovacijų paramos paslaugas ir gerina paslaugų kokybę (didėja pareiškėjo ir/ar partnerio darbuotojų gebėjimai teikti inovacijų paramos paslaugas, didinama inovacijų paramos paslaugų kokybė, įvairovė, numatytas inovacijų paramos paslaugų apimties didėjimas, veikla, kuriai skirtas projektas, apima kuo didesnę dalį Lietuvos teritorijos (ne mažiau kaip viena savivaldybė)); 69.3.2. projektas skatina viešųjų verslo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir didina verslo informuotumą apie jų teikiamas inovacijų paramos viešąsias paslaugas (projektas vykdomas kartu su partneriais, o partneriai didina projekto veiksmingumą (papildomumą); įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su kitais viešųjų verslo paslaugų teikėjais, o toks bendradarbiavimas su kitais viešųjų verslo paslaugų teikėjais didina projekto veiksmingumą (papildomumą); numatytos priemonės, užtikrinančios informacijos apie teikiamas viešąsias paslaugas, skleidimą; projektas skatina inovacijų partnerystę); 69.3.3. projektas skatina įmonių, kuriančių ir plėtojančių didelę pridėtinę vertę turinčius produktus (paslaugas), steigimą, plėtrą ir didina jų konkurencingumą (veikla, kuriai skirtas projektas, sudaro prielaidas įmonėms didinti sukuriamą pridėtinę vertę; projektas orientuotas į įmones, kuriančias naujus produktus (paslaugas), turinčius didesnę pridėtinę vertę; pagrįstas projekto aktualumas (poreikis) įmonėms, kuriančioms naujus produktus (paslaugas), turinčius didesnę pridėtinę vertę, akivaizdi projekto nauda (poveikis) įmonių plėtrai ir konkurencingumui); 69.3.4. projektas skatina įmonių, veikiančių žinioms imliuose sektoriuose, steigimą, plėtrą ir didina jų konkurencingumą (projektas orientuotas į žinioms imlius verslo sektorius4; projektas skatina įmones didinti žinių, o ypač mokslo pasiekimų panaudojimą, plėtojant įmonių veiklą; pagrįstas projekto aktualumas (poreikis) žinioms imlių verslo sektorių įmonėms; akivaizdi projekto nauda (poveikis) įmonių, veikiančių žinioms imliuose sektoriuose, steigimuisi, plėtrai ir konkurencingumo didėjimui); 69.3.5. projektas kuria naujas viešąsias paslaugas arba verslo veiklos bazę (didinamas institucinis-infrastruktūrinis Viešųjų paramos organizacijų/įstaigų (pareiškėjai, partneriai) potencialas: paslaugų teikimo priemonės (įranga, pastatai, informacinės sistemos, programinė įranga, metodai ir pan.), kuriamos ar tobulinamos viešosios inovacijų paramos paslaugos, projekto metu sukurtos/patobulintos paslaugos siejasi su iki projekto teiktomis paslaugomis (jas papildo); 69.3.6. projektas prisideda prie Europos (arba tarptautinių) mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų skatinimo programų ir/ar pagal jas vykdomų projektų įgyvendinimo. 69.4. Pareiškėjai gali būti: viešosios įstaigos, pagal įstatus vykdančios ar galinčios vykdyti inovacijų ir technologijų centra …