LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“2.5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 15 d. Nr. ISAK-1458 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1458 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“2.5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ Kvietimo Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau vadinama ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos programos, pirmo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-448) (toliau vadinama BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, t. y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti ES struktūrinių fondų lėšas. 2. BPD atitinka: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1182 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3180); 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 911 „Dėl Inovacijų versle programos“ (Žin., 2003, Nr. 71-3225); 2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1645 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5488); 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1646 „Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5489); 2.5. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957). 3. BPD – tai Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė BPD 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609). Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. 4. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 4.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 4.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijoms į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 4.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialui panaudoti); 4.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 4.5. techninei paramai. 5. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo BPD priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priežiūrai atlikti. 6. BPD priedas – tai BPD nustatytų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 6.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 6.2. bendri priežiūros rodikliai; 6.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 6.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 6.5. finansuotinos veiklos; 6.6. finansinės lentelės; 6.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 6.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 6.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. 7. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Dokumento kopija – teisės aktų nustatyta tvarka tikrumo žyma patvirtinta dokumento kopija (oficialiai patvirtinta (t. y. pasirašyta institucijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) bei patvirtinta institucijos antspaudu (arba patvirtinta notaro, jei taikoma)). Gilinamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta gilinti studento kompetenciją, įgytą per pirmosios pakopos (pagrindinių) studijų programą, kai pastaroji yra tos pačios studijų krypties, kaip ir magistrantūros studijų programa, arba kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše. Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Orientuotos į mokslinę veiklą ir keliančios mokslinę kvalifikaciją magistrantūros studijos rengia studentus mokslininko tyrėjo arba pedagogo karjerai, orientuotos į analitinę taikomąją veiklą ir keliančios profesinę kvalifikaciją magistrantūros studijos – kitai profesinei veiklai. Pagal pirmosios pakopos (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programų krypčių santykį skiriami du magistrantūros studijų programų tipai: gilinamoji magistrantūros studijų programa ir plečiamoji magistrantūros studijų programa. Mokslo daktarai-stažuotojai – mokslininkai iki 35 metų amžiaus, studijuojantys (tobulinantys savo kvalifikaciją ir kompetenciją) po doktorantūros (III studijų pakopos) studijų. Papildomosios studijos – nenuosekliosios studijos, apimančios pagrindinių studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į magistrantūrą, nors šie dalykai yra būtini tam, kad studentas turėtų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomųjų studijų dalykai gali būti studijuojami savarankiškai, bet būtinai laikomas egzaminas pagal universiteto patvirtintą programą. Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, lėšos. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos ekvivalentas procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Pareiškėjas – institucija, įmonė, įstaiga, organizacija, jų asociacija arba kitas juridinis asmuo, atitinkantis šiose Gairėse numatytus reikalavimus pareiškėjams bei teikiantis projekto paraišką paramai gauti. Plečiamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta studento kompetencijai išplėsti kita (palyginti su pagrindinėmis studijomis) studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per pagrindines studijas ir/arba per praktinės veiklos patirtį. Kai kompetencija plečiama keliomis studijų kryptimis, plečiamoji magistrantūros studijų programa vadinama tarpkryptine (tarpdalykine). Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslingumas ir dermė su atitinkama pagrindinių studijų kryptimi ar programa (kryptimis, programomis) turi būti specialiai pagrįsta (ypač tokių studijų poreikiu). Praktikos vadovas – kvalifikuotas darbuotojas, turintis ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą, priskirtas studento profesinės veiklos ar mokslinei praktikai atlikti įmonėje ar mokslo ir studijų institucijoje Lietuvoje. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gaunamos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz.: ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Projekto valdymo grupė (toliau vadinama Valdymo grupė) – projekto vykdytojo institucijos suburtas kolegialus organas, kuriam projekto administracijos personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaito apie projekto vykdymo eigą. Suaugusieji – suaugę asmenys, kurie pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokosi, lavinasi, tobulina kvalifikaciją mokslo populiarinimo, technologijų ir inovacijų srityse. Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Vadovėlis – knygine arba elektronine forma parengta mokymui ir mokymuisi skirta priemonė, kurioje suprantamai ir sistemingai dėstomos kurios nors mokslo ar praktinės veiklos srities žinios. Aukštųjų mokyklų vadovėliu laikoma tik tokia priemonė, kuri skirta ne mažiau kaip vieno dalyko modulio studijoms. Valstybės pagalba – pagalba, teikiama remiantis Valstybės pagalbos mokymams, pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro gegužės 5 d. įsakymu Nr. ISAK-671 ((Žin., 2004, Nr. 78-2754) (toliau – Valstybės pagalbos tvarka), atitinkančiu 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OJ L10,20010113,20 p.), iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63,2004 02 28, p.20). Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarime Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700) ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667) (toliau vadinama Taisyklės) arba kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose švietimą, mokslą ir studijas. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 8. Europos socialinis fondas (toliau vadinama ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 9. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 10. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 10.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtra ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 10.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 10.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 10.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų inovacijų srityje; 10.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikaliąją ir horizontaliąją segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 11. ESF remtinos veiklos rūšys: 11.1. žmogiškųjų išteklių plėtra tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 11.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 11.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 11.1.3. mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 11.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema); 11.2. siekiant padidinti Gairių pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau vadinama Gairės) 11.1 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 11.2.1. struktūroms ir sistemoms: 11.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 11.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 11.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 11.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 11.2.2. lydimosioms priemonėms: 11.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 11.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 11.2.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 12. Šios Gairės nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus pagal 2005 metų kvietimą teikti paraiškas. 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama Agentūra) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Taisyklės. 14. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 14.1.2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 14.2.2.1 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 14.3.2.1 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 15. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 15.1.2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“; 15.2.2.4 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. BPD 2.5 PRIEMONĖ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ I. PRIEMONĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 16. ESF finansavimas skiriamas tik tiems mokslo ir studijų sistemos ir įmonių projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau vadinama priemonė) BPD priede ir šiose Gairėse nustatytus tikslus, kurie atitinka šios priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklos sritis. 17. Bendrieji priemonės tikslai yra maksimaliai padidinti įsidarbinimo galimybes – suteikti išsilavinimą pagal aukštojo mokslo II ir III studijų pakopas (vientisosios studijos, magistrantūra, doktorantūra, rezidentūra) ir didinti mokslininkų ir kitų mokslo darbuotojų gebėjimą įgyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines žinias, reikalingas verslui, pramonei ir visuomenei, taip pat rengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus (gebančius praktiškai taikyti inovacijas). 18. Pagrindinis priemonės tikslas – kokybiškai ir kiekybiškai pagerinti žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. 19. Priemonės uždaviniai: 19.1. atnaujinti magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir palaikyti jų kompetencijos lygį; 19.2. vykdyti programinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau vadinama MTEP) prioritetinėse srityse, plėtoti ir tobulinti konkursinį MTEP finansavimą (stiprinant specialistų gebėjimus); 19.3. plėtoti MTEP vertinimo sistemą mokslo ir studijų institucijose; 19.4. skatinti dialogą tarp mokslo ir visuomenės (skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę; skatinti neformalųjį švietimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; moksliniais tyrimais pagrįstą inovatyvią vadybinę, edukacinę taikomąją veiklą ūkio, socialinių paslaugų, kultūros ir švietimo srityse). II. PRIEMONĖS APRAŠYMAS 20. Pagal priemonę parama teikiama magistrantams ir doktorantams, mokslininkams ir kitiems tyrėjams mokyti bei jų kompetencijai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje kelti, įskaitant pagrindines mokslo kryptis, orientuotas į žiniomis grindžiamos ekonomikos poreikius. Tai apima mokslininkų, dirbančių mokslo ir studijų institucijose ir verslo subjektuose, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Investicijos ir mokslinių tyrimų strateginių sričių finansavimo programos suteiks galimybes jauniems mokslininkams ir kitiems mokslo darbuotojams baigus mokslą tęsti darbą ir išlaikyti bei nuolat tobulinti savo kvalifikaciją ir kompetenciją. 21. Diegiant MTEP aukštajame moksle remiamos šios prioritetinės sritys: gyvenimo kokybės gerinimas (genomika ir biotechnologijos sveikatos ir žemės ūkio srityse; saugios ir ekologiškos maisto technologijos; žinių visuomenė piliečiams ir valdžiai; nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis); moksliniai tyrimai nanotechnologijų kūrimo (nanomokslo, daugiafunkcinių nanostruktūrinių medžiagų kūrimo) srityje. 22. Priemonė apima naujų universitetinių studijų programų, modulių biotechnologijos (biochemijos, mikrobiologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.), lazerių technologijų (lazerių fizikos, optinės mechanikos, lazerinės elektronikos, optinių technologijų ir kt.), telekomunikacijų bei informacijos technologijų ir kituose strateginiuose mokslinių tyrimų sektoriuose (įskaitant integruotas, tarpdalykines studijų programas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintas strategijas, strategijų įgyvendinimo planus) sukūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą. 23. Universitetuose ir valstybės mokslinių tyrimų įstaigose yra skatinamos horizontalaus lygio gebėjimų ugdymo sritys (kvalifikacijos tobulinimo kursai). Verslumo ir kitų įgūdžių ugdymo programos (pavyzdžiui, ES kalbų mokymas; projektų (programų) valdymas; kokybės, MTEP, inovacijų, technologijų, intelektinės nuosavybės, verslo vadyba, socialinės „aukštosios technologijos“); informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) įgūdžiai; darbas grupėse ir tinkluose; rinkodara ir kt.) taip pat gali būti kuriamos ir įgyvendinamos organizuojant magistrantūros bei doktorantūros studijas. 24. Priemonė apima MTEP vertinimo sistemos plėtrą aukštojo mokslo sektoriuje, vertinimo metodų įdiegimą, vietos vertintojų rengimą, tarptautinio studijų programų vertinimo organizavimą universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose. Universitetai, valstybės mokslinių tyrimų įstaigos bus įtrauktos į kokybės užtikrinimo ekspertinės institucijos (Studijų kokybės vertinimo centro) organizuojamas veiklas. Visose mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriaus srityse taip pat yra svarbu plėtoti mokymo standartų kokybę su mokslu ir technologijomis susijusiose verslo įmonėse, ypač smulkiose ir vidutinėse. 25. Priemonė papildo BPD 2 prioriteto 2.4 priemonę, nes pagal ją įgyvendinama Lietuvos mokslo ir studijų sistemos informacinė aplinka – programa „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001-2006 m.“ (BPD 2 prioriteto 2.5 priemonėje įgyvendinamos Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos paprogramės komponentės), skirta žinioms apie mokslą ir studijas kaupti naudojant jau turimus šaltinius, skatinama šią informacinę aplinką naudoti institucijų veikloje priimant sprendimus ir pristatant Lietuvos mokslą bei studijas pasaulio kompiuterių tinkluose, padedant studentams, dėstytojams ir mokslininkams ir kitiems tyrėjams pasiekti reikiamą informaciją. 26. Siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus skatinamos įvairios socialinio dialogo tarp mokslinių tyrimų institucijų ir verslo įmonių iniciatyvų formos (svarbus dėmesys skiriamas jaunų tyrėjų karjeros galimybių plėtrai, subsidijų schemų jauniems mokslo darbuotojams rengti įgyvendinimui); bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir plačiosios visuomenės; lyčių diskriminacijos akademinėje darbo rinkoje sumažinimas (pavyzdžiui, bus užtikrinamas moterų dalyvavimas magistrantūros, doktorantūros bei kitų podiplominių studijų mokslo ir technologijų programose); „Protų susigrąžinimo“ programos rengimas ir įgyvendinimas. 27. Taip pat bus siekiama kelti žinių apie MTEP ir inovacijas verslo įmonėse lygį, didinti aukščiausios kvalifikacijos MTEP specialistų (tarp jų mokslo daktarų) ir vadybininkų gebėjimus skatinant darbuotojų mobilumą tarp mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo institucijų ir verslo įmonių. Numatoma plėtoti glaudesnius ryšius tarp mokslo ir studijų institucijų bei aukštųjų technologijų verslo įmonių, įskaitant įdarbinimą kursų metu ir jungtines iniciatyvas (mokymasis dirbant) siekiant išspręsti kai kurių gebėjimų stokos problemas. 28. Kelyje į žiniomis grindžiamą ekonomiką (įskaitant tikslines sritis, kaip antai telekomunikacijos ir informacijos technologijos, biotechnologija, lazerių technologijos ir t. t.) Lietuvai labai svarbu rengti mokslo, technologijų ir inovacijų populiarinimo seminarus (konferencijas), parodas, kursus, kurti elektroninius tinklus, plėsti veiklą interneto pagrindu, rengti virtualias konsultacijas mokytojams, dėstytojams, mokslo darbuotojams, verslo įmonių darbuotojams, MTEP ekspertinėms institucijoms ir kt. Skatinant mokslo ir visuomenės sąveiką, siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir nušviesti mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą, taip pat pristatyti mokslą kaip realią karjeros galimybių sritį ir taip skatinti modernios pramonės plėtrą, kurti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. 29. Parama teikiama bandomiesiems projektams, galimybių analizėms, aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimams. 30. Investicijos į nacionalinės inovacijų sistemos elementų sukūrimą, suteikiant išsilavinimą II ir III universitetinių studijų pakopoje prioritetinėse srityse, stiprinant mokslininkų ir kitų tyrėjų horizontalaus ugdymo gebėjimus ir plėtojant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, skirtus žinių ekonomikos reikmėms universitetuose, mokslinių tyrimų įstaigose (kolegijose plėtojant taikomuosius mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą), neatskiriamos nuo BPD 1 prioriteto 1.5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“. 31. Priemonė papildo BPD 2 prioriteto 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, BPD 2 prioriteto 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“, BPD 2 prioriteto 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, BPD 3 prioriteto 3.1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, BPD 3 prioriteto 3.2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“ bei užtikrina sinergetinę sąveiką tarp šių priemonių, nes netiesiogiai bus daromas poveikis naujausių tarptautinių ir nacionalinių mokslo laimėjimų diegimui mokslo ir technologijų parkuose, įmonėse, o tai prisidės prie Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo ir nacionalinių įmonių vietinėje ir tarptautinėje rinkoje stiprinimo. III. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS IR TIESIOGINĖS TIKSLINĖS GRUPĖS 32. Pagal šias Gaires paraiškas galima teikti šioms priemonės remiamoms veiklos sritims, nustatytoms BPD priede: 32.1. magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas (pavyzdžiui, magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros (specializuota sveikatos priežiūra, susijusi su MTEP specifika), universitetinių studijų programų, modulių kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas mokslo ir studijų institucijose; praktikos, stažuotės įmonėse, jei tai susiję su magistrantūros, doktorantūros, podiplominių studijų įgyvendinimu; aukštųjų mokyklų karjeros centrų veikla, jei ji susijusi su praktiniu mokymusi, karjeros plėtra įmonėse, susijusiose su aukštųjų technologijų gamybos šakomis); 32.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų, atitinkančių rinkos poreikius, ruošimas, jų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir kitų tyrėjų, inžinierių (įmonių darbuotojų, susijusių su MTEP), kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas pagal horizontalius ir vertikalius specialistų gebėjimų poreikius; prevencinės kvalifikacijos tobulinimo programos; aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas, kompetencijos kėlimas, taip pat plėtojant mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą; studentų praktikantų, mokslo daktarų stažuotojų praktikų vadovų (tutorių) rengimas, gebėjimų ugdymas įmonėse); 32.3. MTEP ekspertų rengimas (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucinio vertinimo ekspertų mokymo programų, institucinio vertinimo ekspertų rengimas, ekspertų, vertintojų, susijusių su ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų įgyvendinimu, kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas, rengimas); 32.4. MTEP kokybės užtikrinimas mokslo ir studijų sistemoje (pavyzdžiui, institucinio vertinimo sistemos sukūrimas ir instituciniai mokslo ir studijų institucijų vertinimai; MTEP veiklos kokybės užtikrinimo vidinių sistemų kūrimas ir veikla mokslo ir studijų institucijose); 32.5. mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena (pavyzdžiui, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas darbui su duomenų bazėmis, darbui tinkluose; praktikų galimybių nacionalinės ir regioninės duomenų ir žinių bazės); 32.6. žinių ir gebėjimų apie mokslą, technologijas, inovacijas gilinimas ir sklaida (pavyzdžiui, tęstinis mokymas; tarpininkavimo tarp mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių paslaugos, jei tai susiję su specialistų gebėjimų stiprinimu; žmogiškųjų išteklių horizontalių ir vertikalių gebėjimų stiprinimas mokslo ir technologijų parkuose, inovacijų centruose; naujų mokymo(si) metodų ir formų kūrimas ir diegimas, kai mokslinių tyrimų rezultatai naudojami mokymo ir studijų procesui, įskaitant mokymo ir studijų medžiagos kūrimą bei publikavimą; jaunimo ir suaugusiųjų neformalusis švietimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; mokytojų ir pedagogų mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje gebėjimų ugdymas; lyčių lygybės skatinimo priemonės aukštajame moksle ir akademinėje darbo rinkoje); 32.7. techninė pagalba (pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimai, studijos). 33. Viena paraiška gali būti teikiama vienai ar kelioms šių Gairių 32.1,32.2 punktuose nurodytoms remiamų veiklų sritims, jei tai susiję su II, III studijų pakopos studentais, mokslo daktarais-stažuotojais, mokslininkais ir kitais tyrėjais arba 32.3,32.4 punktuose nurodytoms veiklų sritims, jei pareiškėjas yra mokslo ir studijų ekspertinė ar koordinavimo institucija. 34. Kai projekte numatomas naujų magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros studijų programų kūrimas (pagal šių Gairių 32.1 punktą), kaip vienas iš projekto etapų gali būti numatomos absolventų, verslo (darbdavių) sociologinės apklausos, apibrėžiant aukštos kvalifikacijos specialistų kompetencijas. 35. Projektuose pagal šių Gairių 32.7 punktą planuojant aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimą rekomenduojama nustatyti tų specialistų poreikį šalies profesinei veiklai ne mažesniam kaip 5 metų laikotarpiui, taip pat būtina apibrėžti nagrinėjamos krypties specialistų kompetencijas (pagrindines jų turėtinas žinias ir gebėjimus), išsilavinimo lygį bei prieš poreikio tyrimą suklasifikuoti tos krypties specialistus. 36. Jei magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigtų pagrindinių studijų kryptimi, magistrantūros studijų programos apraše šalia bet kurios baigtų pagrindinių studijų krypties gali būti nurodoma, kad tas pagrindines studijas baigusiems asmenims, prieš jiems įstojant į magistrantūrą būtinos papildomosios studijos. Šių studijų metu studentas turi įgyti kompetenciją, būtiną sėkmingoms magistrantūros dalykų studijoms, bet nesuteiktą per kitos krypties universitetines pagrindines studijas. Papildomosios studijos gali būti finansuojamos pagal šių Gairių 32.1 punktą. 37. Priemonės projektų veiklos sritis pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tiesioginių tikslinių grupių: 37.1. magistrantams; 37.2. doktorantams (rezidentams) arba mokslo daktarams-stažuotojams; 37.3. mokslininkams ir kitiems tyrėjams; 37.4. įmonių, susijusių su aukštųjų technologijų gamybos šakomis (formuojančių ir diegiančių inovacijas), darbuotojams; 37.5. pedagogams, dėstytojams; 37.6. kitiems suaugusiesiems; 37.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių, mokslo ir technologijų plėtros programas koordinuojančių institucijų darbuotojams, ekspertams, vertintojams. 38. Nauda iš ESF pagal priemonę remiamų projektų veiklos sričių turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. IV. LĖŠOS PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 39. 2005 m. kvietime teikti paraiškas numatyta skirti paramą projektams už 80,021 mln. Lt, iš kurių ES lėšų yra ne daugiau kaip 58,680 mln. Lt. 40. 2004–2006 metų priemonės finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje (mln. Lt): Metai Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) nacionalinės lėšos 2004–2006 120,665 90,499 75,0 30,166 - III. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 41. Paraiškas pagal šią priemonę gali teikti šie Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys: 41.1. mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos); 41.2. privačios įmonės, susijusios su aukštųjų technologijų gamybos šakomis (formuojančios ir diegiančios inovacijas); 41.3. mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos; 41.4. viešojo administravimo institucijos; 41.5. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos; 41.6. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745); 41.7. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752). 42. Projektų pagal 32.7 punktą pareiškėjai arba partneriai gali būti universitetai, kurie yra tiesiogiai susiję su mokymo sistema II, III studijų pakopose. Skatinami projektai, kurių partneriai – verslo (darbdavių) asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerija, jai pavaldžios arba jos reguliavimo sričiai priklausančios institucijos. 43. Siekdama rengti naują magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros studijų programą, aukštoji mokykla turi įrodyti institucijos personalo pajėgumą (atskiros institucijos dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų grupę turi sudaryti mažiausiai 4-5 kvalifikuoti asmenys, turintys dėstomus dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį) ir minimalią materialinę bazę, atsižvegti į socialinių partnerių apklausas ir pagrįsti numanomą būsimų absolventų paklausą (jei iš siauros specializacijos kuriama plati studijų programa). 44. Universitetai įgyja teisę vykdyti tam tikros krypties magistrantūros, doktorantūros ar rezidentūros studijų programą, jei ji yra įvertinta Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka bei įregistruota valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre. Universitetai studijoms vykdyti gali pasitelkti mokslinių tyrimų įstaigas ir kitas institucijas. Magistrantūros, doktorantūros ar rezidentūros studijos, vykdomos bendradarbiaujant keliems universitetams, pradedamos ir vykdomos ministerijos nustatyta tvarka. 45. Magistrantūros studijų programą konkrečioje studijų kryptyje gali vykdyti tik universitetas, turintis pakankamą (ne mažiau kaip trejų metų) sėkmingo mokslinio ar profesinio darbo patirtį. Jeigu magistrantūros studijų programa orientuota į taikomąją veiklą, būtina ir universiteto tos veiklos patirtis (pavyzdžiui, tarpkryptinei (tarpdalykinei) magistrantūros studijų programai vykdyti būtina universiteto patirtis visose studijų kryptyse, kurias ta studijų programa apima). Patirtis turi būti įrodoma tame universitete parengtais ir mokslinėje ar profesinėje spaudoje paskelbtais straipsniais, atliktais bei sėkmingai įgyvendintais projektais. 46. Privatūs juridiniai asmenys gali teikti paraiškas 32.1, 32.2, 32.6 punktuose įvardytoms remiamoms veiklos sritims, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ISAK-671 „Dėl valstybės pagalbos mokymams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas“ teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2754). 47. Privatūs juridiniai asmenys privalo turėti stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie projekto finansavimo. 48. Už projekto įgyvendinimą ir galutinius rezultatus tiesiogiai atsako projekto vykdytojas. 49. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriai gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurie gali būti pareiškėjai pagal šią priemonę. Rinkdamasis partnerį (-ius), pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. 50. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projektui įgyvendinti). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių reikalavimus. 51. Jungtinės veiklos(partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta: 51.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 51.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė); 51.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris (-iai) – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 51.4. sutarties tikslas. 52. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota: 52.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės; 52.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 52.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 52.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 52.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimus pateikimą Agentūrai, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 52.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai pagal 229 punktą ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų kaip ir pareiškėjas. 53. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti: 53.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo; 53.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimu pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 53.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarka – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina projekto partnerius informuoti apie Agentūros ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti Sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 53.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimas – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai; 53.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarka; 53.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimas. 54. Sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai. 55. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje taip pat nustatoma projekto valdymo grupės (mažiausiai iš trijų asmenų) sudėtis ir jo pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių – ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projekto partnerių ir tiesioginių tikslinių grupių) atstovai. 56. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu: 56.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; 56.2. neįvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 56.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikta klaidinanti informacija; 56.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 56.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą atliekančiai institucijai, projektų atrankos komitetui ar sprendimą dėl paramos skyrimo priimančiai institucijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu; 57. Projektų, atrinktų finansuoti pagal priemonę, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir/arba projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir/arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). Bendrojo finansavimo lėšomis taip pat gali būti pripažįstamos projekto vykdytojo įnešamos fizinių ir/arba juridinių asmenų lėšos, skirtos viešiesiems tikslams. 58. Projektų, finansuojamų pagal priemonę, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 345 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, išskyrus 32.6 ir 32.7 punktus. 59. Projektų, finansuojamų pagal 32.6 punktą, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 200 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, kai tai susiję su tarpininkavimo tarp mokslo, studijų institucijų ir verslo įmonių paslaugomis, specialistų gebėjimų stiprinimu; jaunimo ir suaugusiųjų neformaliuoju švietimu mokslo, technologijų ir inovacijų srityje; mokytojų ir pedagogų gebėjimų ugdymu, mokslo ir technologijų populiarinimu Lietuvoje). 60. Projektų, finansuojamų pagal 32.7 punktą, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 100 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt. II. PARAIŠKOS FORMA 61. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse ir viename iš nacionalinių dienraščių pagal kvietimo teikti paraiškas skelbimo formą (1 priedas). Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt (skyriuje „ES parama“) bei Agentūros tinklalapyje www.esf.lt. 62. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo standartinę paraiškos skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama Paraiška) formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies (2 priedas) ir paraiškos specialiosios (B) dalies (3 priedas). Paraiškos bendroji (A) dalis yra vienoda visoms priemonėms, paraiškos specialiojoje (B) dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 63. Pareiškėjas gali teikti daugiau nei vieną paraišką. Jei pareiškėjas teikia daugiau nei vieną paraišką, rekomenduojama pateikti savo veiklos strategiją artimiausiems 5 metams ir nurodyti teikiamų paraiškų (projektų) eilę pagal svarbą (prioritetus) pareiškėjo institucijai. 64. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis: paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo vadovu (4 priedas) bei paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo vadovu (5 priedas). 65. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 66. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneris (-iai) turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos priedai yra šie: 66.1. pareiškėjo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos; 66.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, sudarytos remiantis 50-55 punktuose pateiktomis rekomendacijomis, ar jų kopijos; 66.3. projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto priežiūrą, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (6 priedas); 66.4. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 66.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 66.6. Registrų centro standartinis išrašas apie pareiškėjo ir jo partnerių įmonės statusą. Išrašas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 66.7. detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiu (7 priedas); 66.8. pareiškėjo ir jo partnerio (-ių) už paskutinius 2 veiklos metus finansinių ataskaitų kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 66.9. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma, t. y. jei pareiškėjas numatė įnešti nuosavas lėšas); 66.10. projekto loginė matrica (rekomenduojama); 66.11. projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, apklausos, preliminarūs komerciniai pasiūlymai ir kt.) (rekomenduojama). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 67. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Agentūrai adresu: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius. 68. Paraiškos teikiamos Agentūrai užklijuotame ir užantspauduotame voke. Pareiškėjas privalo viename užantspauduotame voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją kompaktinėje plokštelėje (CD). 69. Rekomenduojama paraiškas susegti į segtuvus kietais viršeliais – nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Visi paraiškos lapai turi būti parafuoti. 70. Ant voko (ar kitos talpos/ paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtinos veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 71. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nebus vertinamos. 72. Paraiškos turi būti pateiktos iki nurodyto termino pabaigos – 2005 m. rugsėjo 22 d. 17.30 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2005 m. rugsėjo 22 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 73. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 74. Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, dėl pagal šias Gaires skiriamos paramos sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu bei faksu) ir žodžiu Agentūrai: telefonais: (8 5) 264 93 39,264 93 38; faksu (8 5) 260 82 81; elektroniniu paštu [email protected]. Dėl dalyvavimo konkurse tvarkos ir sąlygų pareiškėjai gali pateikti klausimus Švietimo ir mokslo ministerijai raštu, elektroninio pašto adresu [email protected], taip pat tel. (8 5) 236 1126, 274 30 83. 75. Iš anksto susitarus, pareiškėjai šių Gairių 74 punkte nurodytą reikiamą informaciją gali gauti susitikimo su Agentūros Projektų vertinimo departamento už priemonę atsakingais projektų vadovais metu. 76. Klausiant faksu ar elektroniniu paštu turi būti pateikiama aiški nuoroda į šias Gaires, kvietimo numerį (Nr. BPD-ESF-2.5.0-03), klausiančiojo vardas ir pavardė, organizacijos pavadinimas, telefono bei fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas. 77. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 78. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai, taip pat ir tokie, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti Agentūros interneto svetainėje: www.esf.lt. 79. Pareiškėjams informuoti organizuojami seminarai. Apie seminarų datą, vietą ir laiką skelbiama Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse: www.smm.lt ir www.esf.lt. V PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 80. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga Agentūra, kuri, atlikdama projektų naudos ir kokybės vertinimą, gali naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal Agentūros nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką, suderintą su Tarpine institucija. 81. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Agentūra teikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus teikia Projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetas nagrinėja paraiškų vertinimo ataskaitas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų bei paraiškų vertinimo ataskaitos pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo. Gavusi Tarpinės institucijos sprendimą dėl finansavimo, Agentūra informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą. Dėl projektų, kuriems skirta parama, tarp Agentūros, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys (toliau vadinama Sutartys). 82. Paraiškų vertinimas yra pradedamas nuo paraiškų užregistravimo dienos. 83. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas per 4 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškų pateikimo datos. 84. Vertinimo metu Agentūra gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas raštu, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami Agentūros darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį atliekama patikra, nustato Agentūra. Parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Patikros metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, Agentūra gali atmesti paraišką. 85. Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 85.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai bei paraiškos priedai; 85.2. tinkamumo skirti paramą vertinimas, kuriuo metu nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami gauti paramą pagal priemonę; 85.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu įvertinama, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausia naudos, efektyviausiai panaudoja paramos lėšas bei kurių įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma gali sudaryti 100 balų. 86. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne Po patikslinimo 1 Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo, antspauduota, puslapiai sunumeruoti eilės tvarka ir antspauduoti pareiškėjo institucijos 2 Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3 Pateikta elektroninė paraiškos versija 4 Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5 Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 6 Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų patvirtintos kopijos 7 Pateiktas 3 priedas. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto priežiūrą, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 8 Pateiktas 4 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus 9 Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 10 Pateiktas 6 priedas. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 11 Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiui 12 Pateiktas 8 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerio (-ių) už paskutinius 2 veiklos metus finansinių ataskaitų kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 13 Pateiktas 9 priedas. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma) 14 Pateiktas 10 priedas. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) 15 Pateiktas 11 priedas. Projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 87. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, išskyrus tai, jei dokumentas yra rekomenduojamas pateikti arba pareiškėjas šio dokumento pateikti neprivalo, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. 88. Jei pareiškėjas per rašte nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, Agentūra priima sprendimą atmesti paraišką. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Agentūra per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis. 89. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, išskyrus dėl dokumentų, kuriuos rekomenduojama arba neprivaloma pateikti, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 90. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 91. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du Agentūros vertintojai pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne Po patikslinimo 1 Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1 Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2 Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.3 Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi tinkamų administracinių gebėjimų projektui vykdyti 2 Projekto tinkamumas finansuoti 2.1 Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie Priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2 Projekto tikslai ir veiklos (arba jų dalis) atitinka Priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklos sritis 2.3 Tiesioginės tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.4 Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms: darnaus vystymosi, lygių galimybių, informacinės visuomenės ir regioninės plėtros 2.5 Paraiškoje nurodytos privalomos paramos informavimo ir viešinimo priemonės 2.6 Paraiškoje pagrįstas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 2.7 Paraiškoje yra pagrįstas paramos papildomumas (jei teikiama valstybės pagalba) 2.8 Paraiškoje yra aprašyta ir pagrįsta pridėtinė projekto vertė 2.9 Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.1 0 Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse nustatytus reikalavimus, t. y. projektas baigsis iki 2008 m. balandžio 30 d. 3 Projektų išlaidų tinkamumas 3.1 Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios tinkamų finansuoti išlaidų sumos 3.2 Pareiškėjo nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami ir pakankami (jei taikoma) 3.3 Projekto išlaidos yra aiškios, detalios, pagrįstos, realios, suplanuotos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti 3.4 Projekto išlaidos (arba jų dalis) atitinka tinkamų išlaidų kategorijas 3.5 Pagal Gairių 32.1, 32.2, 32.6 punktuose įvardytas remiamas veiklos sritis pateiktoje paraiškoje nurodytas paramos, į kurią pretenduoja pareiškėjas, dydis vienai įmonei įgyvendinant projektą neviršija 3 452 800 Lt VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) Maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma, litais Maksimalus siūlomas paramos projektui dydis …