LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“2.5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 15 d. Nr. ISAK-1458 Vilnius Vadovaudamasis Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1458 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“2.5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ Kvietimo Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau vadinama ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos programos, pirmo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-448) (toliau vadinama BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, t. y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti ES struktūrinių fondų lėšas. 2. BPD atitinka: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1182 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3180); 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 911 „Dėl Inovacijų versle programos“ (Žin., 2003, Nr. 71-3225); 2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1645 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5488); 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1646 „Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5489); 2.5. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957). 3. BPD – tai Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė BPD 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609). Europos Komisija Lietuvos BPD patvirtino 2004 m. birželio 22 d. 4. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 4.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 4.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijoms į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 4.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialui panaudoti); 4.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 4.5. techninei paramai. 5. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo BPD priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priežiūrai atlikti. 6. BPD priedas – tai BPD nustatytų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 6.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 6.2. bendri priežiūros rodikliai; 6.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 6.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 6.5. finansuotinos veiklos; 6.6. finansinės lentelės; 6.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 6.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 6.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. 7. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos: Dokumento kopija – teisės aktų nustatyta tvarka tikrumo žyma patvirtinta dokumento kopija (oficialiai patvirtinta (t. y. pasirašyta institucijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) bei patvirtinta institucijos antspaudu (arba patvirtinta notaro, jei taikoma)). Gilinamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta gilinti studento kompetenciją, įgytą per pirmosios pakopos (pagrindinių) studijų programą, kai pastaroji yra tos pačios studijų krypties, kaip ir magistrantūros studijų programa, arba kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše. Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Orientuotos į mokslinę veiklą ir keliančios mokslinę kvalifikaciją magistrantūros studijos rengia studentus mokslininko tyrėjo arba pedagogo karjerai, orientuotos į analitinę taikomąją veiklą ir keliančios profesinę kvalifikaciją magistrantūros studijos – kitai profesinei veiklai. Pagal pirmosios pakopos (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programų krypčių santykį skiriami du magistrantūros studijų programų tipai: gilinamoji magistrantūros studijų programa ir plečiamoji magistrantūros studijų programa. Mokslo daktarai-stažuotojai – mokslininkai iki 35 metų amžiaus, studijuojantys (tobulinantys savo kvalifikaciją ir kompetenciją) po doktorantūros (III studijų pakopos) studijų. Papildomosios studijos – nenuosekliosios studijos, apimančios pagrindinių studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į magistrantūrą, nors šie dalykai yra būtini tam, kad studentas turėtų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomųjų studijų dalykai gali būti studijuojami savarankiškai, bet būtinai laikomas egzaminas pagal universiteto patvirtintą programą. Parama – valstybės biudžeto specialiųjų (Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo) programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti, lėšos. Paramos intensyvumas – teikiamos paramos ekvivalentas procentais, skaičiuojant nuo bendros paramos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos. Paramos sutartis – paramos projektams, įgyvendinantiems BPD priemones, teikimo sutartis, kurioje nustatoma skiriamos paramos suma, paramos teikimo sąlygos, mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, kt. Pareiškėjas – institucija, įmonė, įstaiga, organizacija, jų asociacija arba kitas juridinis asmuo, atitinkantis šiose Gairėse numatytus reikalavimus pareiškėjams bei teikiantis projekto paraišką paramai gauti. Plečiamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta studento kompetencijai išplėsti kita (palyginti su pagrindinėmis studijomis) studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per pagrindines studijas ir/arba per praktinės veiklos patirtį. Kai kompetencija plečiama keliomis studijų kryptimis, plečiamoji magistrantūros studijų programa vadinama tarpkryptine (tarpdalykine). Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslingumas ir dermė su atitinkama pagrindinių studijų kryptimi ar programa (kryptimis, programomis) turi būti specialiai pagrįsta (ypač tokių studijų poreikiu). Praktikos vadovas – kvalifikuotas darbuotojas, turintis ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą, priskirtas studento profesinės veiklos ar mokslinei praktikai atlikti įmonėje ar mokslo ir studijų institucijoje Lietuvoje. Projektas – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, iš kurių galima spręsti, ar sukurtų rezultatų ekonominė ir socialinė nauda yra proporcinga panaudotiems ištekliams. Projekto pajamos – vienas iš projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinių. Projekto pajamas sudaro pajamos, gaunamos projekto įgyvendinimo metu ir per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos, taip pat pajamos, gautos iš projekto metu sukurtų rezultatų (pvz., metodikos, leidiniai) pardavimo. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir/ ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje, įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz.: ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Projekto paraiška – pareiškėjo, siekiančio gauti paramą projektui įgyvendinti, užpildytas nustatytos formos dokumentas, kurį sudaro A ir B dalys. Projekto valdymo grupė (toliau vadinama Valdymo grupė) – projekto vykdytojo institucijos suburtas kolegialus organas, kuriam projekto administracijos personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaito apie projekto vykdymo eigą. Suaugusieji – suaugę asmenys, kurie pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokosi, lavinasi, tobulina kvalifikaciją mokslo populiarinimo, technologijų ir inovacijų srityse. Tinkamos finansuoti išlaidos – visos projekto išlaidos, kurios patirtos neprieštaraujant ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatoms ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai. Vadovėlis – knygine arba elektronine forma parengta mokymui ir mokymuisi skirta priemonė, kurioje suprantamai ir sistemingai dėstomos kurios nors mokslo ar praktinės veiklos srities žinios. Aukštųjų mokyklų vadovėliu laikoma tik tokia priemonė, kuri skirta ne mažiau kaip vieno dalyko modulio studijoms. Valstybės pagalba – pagalba, teikiama remiantis Valstybės pagalbos mokymams, pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro gegužės 5 d. įsakymu Nr. ISAK-671 ((Žin., 2004, Nr. 78-2754) (toliau – Valstybės pagalbos tvarka), atitinkančiu 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OJ L10,20010113,20 p.), iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63,2004 02 28, p.20). Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarime Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700) ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421; 2005, Nr. 21-667) (toliau vadinama Taisyklės) arba kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose švietimą, mokslą ir studijas. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 8. Europos socialinis fondas (toliau vadinama ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 9. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 10. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 10.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtra ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 10.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 10.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 10.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų inovacijų srityje; 10.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikaliąją ir horizontaliąją segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 11. ESF remtinos veiklos rūšys: 11.1. žmogiškųjų išteklių plėtra tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 11.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 11.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 11.1.3. mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 11.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema); 11.2. siekiant padidinti Gairių pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau vadinama Gairės) 11.1 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 11.2.1. struktūroms ir sistemoms: 11.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 11.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 11.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 11.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 11.2.2. lydimosioms priemonėms: 11.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 11.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 11.2.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 12. Šios Gairės nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus pagal 2005 metų kvietimą teikti paraiškas. 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama Agentūra) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Taisyklės. 14. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 14.1.2.1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 14.2.2.1 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 14.3.2.1 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 15. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 15.1.2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“; 15.2.2.4 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. BPD 2.5 PRIEMONĖ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ I. PRIEMONĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 16. ESF finansavimas skiriamas tik tiems mokslo ir studijų sistemos ir įmonių projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau vadinama priemonė) BPD priede ir šiose Gairėse nustatytus tikslus, kurie atitinka šios priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklos sritis. 17. Bendrieji priemonės tikslai yra maksimaliai padidinti įsidarbinimo galimybes – suteikti išsilavinimą pagal aukštojo mokslo II ir III studijų pakopas (vientisosios studijos, magistrantūra, doktorantūra, rezidentūra) ir didinti mokslininkų ir kitų mokslo darbuotojų gebėjimą įgyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines žinias, reikalingas verslui, pramonei ir visuomenei, taip pat rengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus (gebančius praktiškai taikyti inovacijas). 18. Pagrindinis priemonės tikslas – kokybiškai ir kiekybiškai pagerinti žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. 19. Priemonės uždaviniai: 19.1. atnaujinti magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir palaikyti jų kompetencijos lygį; 19.2. vykdyti programinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau vadinama MTEP) prioritetinėse srityse, plėtoti ir tobulinti konkursinį MTEP finansavimą (stiprinant specialistų gebėjimus); 19.3. plėtoti MTEP vertinimo sistemą mokslo ir studijų institucijose; 19.4. skatinti dialogą tarp mokslo ir visuomenės (skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę; skatinti neformalųjį švietimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; moksliniais tyrimais pagrįstą inovatyvią vadybinę, edukacinę taikomąją veiklą ūkio, socialinių paslaugų, kultūros ir švietimo srityse). II. PRIEMONĖS APRAŠYMAS 20. Pagal priemonę parama teikiama magistrantams ir doktorantams, mokslininkams ir kitiems tyrėjams mokyti bei jų kompetencijai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje kelti, įskaitant pagrindines mokslo kryptis, orientuotas į žiniomis grindžiamos ekonomikos poreikius. Tai apima mokslininkų, dirbančių mokslo ir studijų institucijose ir verslo subjektuose, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Investicijos ir mokslinių tyrimų strateginių sričių finansavimo programos suteiks galimybes jauniems mokslininkams ir kitiems mokslo darbuotojams baigus mokslą tęsti darbą ir išlaikyti bei nuolat tobulinti savo kvalifikaciją ir kompetenciją. 21. Diegiant MTEP aukštajame moksle remiamos šios prioritetinės sritys: gyvenimo kokybės gerinimas (genomika ir biotechnologijos sveikatos ir žemės ūkio srityse; saugios ir ekologiškos maisto technologijos; žinių visuomenė piliečiams ir valdžiai; nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis); moksliniai tyrimai nanotechnologijų kūrimo (nanomokslo, daugiafunkcinių nanostruktūrinių medžiagų kūrimo) srityje. 22. Priemonė apima naujų universitetinių studijų programų, modulių biotechnologijos (biochemijos, mikrobiologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.), lazerių technologijų (lazerių fizikos, optinės mechanikos, lazerinės elektronikos, optinių technologijų ir kt.), telekomunikacijų bei informacijos technologijų ir kituose strateginiuose mokslinių tyrimų sektoriuose (įskaitant integruotas, tarpdalykines studijų programas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintas strategijas, strategijų įgyvendinimo planus) sukūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą. 23. Universitetuose ir valstybės mokslinių tyrimų įstaigose yra skatinamos horizontalaus lygio gebėjimų ugdymo sritys (kvalifikacijos tobulinimo kursai). Verslumo ir kitų įgūdžių ugdymo programos (pavyzdžiui, ES kalbų mokymas; projektų (programų) valdymas; kokybės, MTEP, inovacijų, technologijų, intelektinės nuosavybės, verslo vadyba, socialinės „aukštosios technologijos“); informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) įgūdžiai; darbas grupėse ir tinkluose; rinkodara ir kt.) taip pat gali būti kuriamos ir įgyvendinamos organizuojant magistrantūros bei doktorantūros studijas. 24. Priemonė apima MTEP vertinimo sistemos plėtrą aukštojo mokslo sektoriuje, vertinimo metodų įdiegimą, vietos vertintojų rengimą, tarptautinio studijų programų vertinimo organizavimą universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose. Universitetai, valstybės mokslinių tyrimų įstaigos bus įtrauktos į kokybės užtikrinimo ekspertinės institucijos (Studijų kokybės vertinimo centro) organizuojamas veiklas. Visose mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriaus srityse taip pat yra svarbu plėtoti mokymo standartų kokybę su mokslu ir technologijomis susijusiose verslo įmonėse, ypač smulkiose ir vidutinėse. 25. Priemonė papildo BPD 2 prioriteto 2.4 priemonę, nes pagal ją įgyvendinama Lietuvos mokslo ir studijų sistemos informacinė aplinka – programa „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001-2006 m.“ (BPD 2 prioriteto 2.5 priemonėje įgyvendinamos Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos paprogramės komponentės), skirta žinioms apie mokslą ir studijas kaupti naudojant jau turimus šaltinius, skatinama šią informacinę aplinką naudoti institucijų veikloje priimant sprendimus ir pristatant Lietuvos mokslą bei studijas pasaulio kompiuterių tinkluose, padedant studentams, dėstytojams ir mokslininkams ir kitiems tyrėjams pasiekti reikiamą informaciją. 26. Siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus skatinamos įvairios socialinio dialogo tarp mokslinių tyrimų institucijų ir verslo įmonių iniciatyvų formos (svarbus dėmesys skiriamas jaunų tyrėjų karjeros galimybių plėtrai, subsidijų schemų jauniems mokslo darbuotojams rengti įgyvendinimui); bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir plačiosios visuomenės; lyčių diskriminacijos akademinėje darbo rinkoje sumažinimas (pavyzdžiui, bus užtikrinamas moterų dalyvavimas magistrantūros, doktorantūros bei kitų podiplominių studijų mokslo ir technologijų programose); „Protų susigrąžinimo“ programos rengimas ir įgyvendinimas. 27. Taip pat bus siekiama kelti žinių apie MTEP ir inovacijas verslo įmonėse lygį, didinti aukščiausios kvalifikacijos MTEP specialistų (tarp jų mokslo daktarų) ir vadybininkų gebėjimus skatinant darbuotojų mobilumą tarp mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo institucijų ir verslo įmonių. Numatoma plėtoti glaudesnius ryšius tarp mokslo ir studijų institucijų bei aukštųjų technologijų verslo įmonių, įskaitant įdarbinimą kursų metu ir jungtines iniciatyvas (mokymasis dirbant) siekiant išspręsti kai kurių gebėjimų stokos problemas. 28. Kelyje į žiniomis grindžiamą ekonomiką (įskaitant tikslines sritis, kaip antai telekomunikacijos ir informacijos technologijos, biotechnologija, lazerių technologijos ir t. t.) Lietuvai labai svarbu rengti mokslo, technologijų ir inovacijų populiarinimo seminarus (konferencijas), parodas, kursus, kurti elektroninius tinklus, plėsti veiklą interneto pagrindu, rengti virtualias konsultacijas mokytojams, dėstytojams, mokslo darbuotojams, verslo įmonių darbuotojams, MTEP ekspertinėms institucijoms ir kt. Skatinant mokslo ir visuomenės sąveiką, siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir nušviesti mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą, taip pat pristatyti mokslą kaip realią karjeros galimybių sritį ir taip skatinti modernios pramonės plėtrą, kurti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. 29. Parama teikiama bandomiesiems projektams, galimybių analizėms, aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimams. 30. Investicijos į nacionalinės inovacijų sistemos elementų sukūrimą, suteikiant išsilavinimą II ir III universitetinių studijų pakopoje prioritetinėse srityse, stiprinant mokslininkų ir kitų tyrėjų horizontalaus ugdymo gebėjimus ir plėtojant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, skirtus žinių ekonomikos reikmėms universitetuose, mokslinių tyrimų įstaigose (kolegijose plėtojant taikomuosius mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą), neatskiriamos nuo BPD 1 prioriteto 1.5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“. 31. Priemonė papildo BPD 2 prioriteto 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, BPD 2 prioriteto 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“, BPD 2 prioriteto 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, BPD 3 prioriteto 3.1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, BPD 3 prioriteto 3.2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“ bei užtikrina sinergetinę sąveiką tarp šių priemonių, nes netiesiogiai bus daromas poveikis naujausių tarptautinių ir nacionalinių mokslo laimėjimų diegimui mokslo ir technologijų parkuose, įmonėse, o tai prisidės prie Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo ir nacionalinių įmonių vietinėje ir tarptautinėje rinkoje stiprinimo. III. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS IR TIESIOGINĖS TIKSLINĖS GRUPĖS 32. Pagal šias Gaires paraiškas galima teikti šioms priemonės remiamoms veiklos sritims, nustatytoms BPD priede: 32.1. magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas (pavyzdžiui, magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros (specializuota sveikatos priežiūra, susijusi su MTEP specifika), universitetinių studijų programų, modulių kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas mokslo ir studijų institucijose; praktikos, stažuotės įmonėse, jei tai susiję su magistrantūros, doktorantūros, podiplominių studijų įgyvendinimu; aukštųjų mokyklų karjeros centrų veikla, jei ji susijusi su praktiniu mokymusi, karjeros plėtra įmonėse, susijusiose su aukštųjų technologijų gamybos šakomis); 32.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų, atitinkančių rinkos poreikius, ruošimas, jų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir kitų tyrėjų, inžinierių (įmonių darbuotojų, susijusių su MTEP), kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas pagal horizontalius ir vertikalius specialistų gebėjimų poreikius; prevencinės kvalifikacijos tobulinimo programos; aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas, kompetencijos kėlimas, taip pat plėtojant mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą; studentų praktikantų, mokslo daktarų stažuotojų praktikų vadovų (tutorių) rengimas, gebėjimų ugdymas įmonėse); 32.3. MTEP ekspertų rengimas (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucinio vertinimo ekspertų mokymo programų, institucinio vertinimo ekspertų rengimas, ekspertų, vertintojų, susijusių su ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų įgyvendinimu, kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas, rengimas); 32.4. MTEP kokybės užtikrinimas mokslo ir studijų sistemoje (pavyzdžiui, institucinio vertinimo sistemos sukūrimas ir instituciniai mokslo ir studijų institucijų vertinimai; MTEP veiklos kokybės užtikrinimo vidinių sistemų kūrimas ir veikla mokslo ir studijų institucijose); 32.5. mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena (pavyzdžiui, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas darbui su duomenų bazėmis, darbui tinkluose; praktikų galimybių nacionalinės ir regioninės duomenų ir žinių bazės); 32.6. žinių ir gebėjimų apie mokslą, technologijas, inovacijas gilinimas ir sklaida (pavyzdžiui, tęstinis mokymas; tarpininkavimo tarp mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių paslaugos, jei tai susiję su specialistų gebėjimų stiprinimu; žmogiškųjų išteklių horizontalių ir vertikalių gebėjimų stiprinimas mokslo ir technologijų parkuose, inovacijų centruose; naujų mokymo(

1. si)metodų ir formų kūrimas ir diegimas, kai mokslinių tyrimų rezultatai naudojami mokymo ir studijų procesui, įskaitant mokymo ir studijų medžiagos kūrimą bei publikavimą; jaunimo ir suaugusiųjų neformalusis švietimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; mokytojų ir pedagogų mokslo ir technologijų populiarinimo Lietuvoje gebėjimų ugdymas; lyčių lygybės skatinimo priemonės aukštajame moksle ir akademinėje darbo rinkoje); 32.7. techninė pagalba (pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimai, studijos). 33. Viena paraiška gali būti teikiama vienai ar kelioms šių Gairių 32.1,32.2 punktuose nurodytoms remiamų veiklų sritims, jei tai susiję su II, III studijų pakopos studentais, mokslo daktarais-stažuotojais, mokslininkais ir kitais tyrėjais arba 32.3,32.4 punktuose nurodytoms veiklų sritims, jei pareiškėjas yra mokslo ir studijų ekspertinė ar koordinavimo institucija. 34. Kai projekte numatomas naujų magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros studijų programų kūrimas (pagal šių Gairių 32.1 punktą), kaip vienas iš projekto etapų gali būti numatomos absolventų, verslo (darbdavių) sociologinės apklausos, apibrėžiant aukštos kvalifikacijos specialistų kompetencijas. 35. Projektuose pagal šių Gairių 32.7 punktą planuojant aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio tyrimą rekomenduojama nustatyti tų specialistų poreikį šalies profesinei veiklai ne mažesniam kaip 5 metų laikotarpiui, taip pat būtina apibrėžti nagrinėjamos krypties specialistų kompetencijas (pagrindines jų turėtinas žinias ir gebėjimus), išsilavinimo lygį bei prieš poreikio tyrimą suklasifikuoti tos krypties specialistus. 36. Jei magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigtų pagrindinių studijų kryptimi, magistrantūros studijų programos apraše šalia bet kurios baigtų pagrindinių studijų krypties gali būti nurodoma, kad tas pagrindines studijas baigusiems asmenims, prieš jiems įstojant į magistrantūrą būtinos papildomosios studijos. Šių studijų metu studentas turi įgyti kompetenciją, būtiną sėkmingoms magistrantūros dalykų studijoms, bet nesuteiktą per kitos krypties universitetines pagrindines studijas. Papildomosios studijos gali būti finansuojamos pagal šių Gairių 32.1 punktą. 37. Priemonės projektų veiklos sritis pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tiesioginių tikslinių grupių: 37.1. magistrantams; 37.2. doktorantams (rezidentams) arba mokslo daktarams-stažuotojams; 37.3. mokslininkams ir kitiems tyrėjams; 37.4. įmonių, susijusių su aukštųjų technologijų gamybos šakomis (formuojančių ir diegiančių inovacijas), darbuotojams; 37.5. pedagogams, dėstytojams; 37.6. kitiems suaugusiesiems; 37.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių, mokslo ir technologijų plėtros programas koordinuojančių institucijų darbuotojams, ekspertams, vertintojams. 38. Nauda iš ESF pagal priemonę remiamų projektų veiklos sričių turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. IV. LĖŠOS PRIEMONEI ĮGYVENDINTI 39. 2005 m. kvietime teikti paraiškas numatyta skirti paramą projektams už 80,021 mln. Lt, iš kurių ES lėšų yra ne daugiau kaip 58,680 mln. Lt. 40. 2004–2006 metų priemonės finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje (mln. Lt): Metai Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) nacionalinės lėšos 2004–2006 120,665 90,499 75,0 30,166 - III. KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 41. Paraiškas pagal šią priemonę gali teikti šie Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys: 41.1. mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos); 41.2. privačios įmonės, susijusios su aukštųjų technologijų gamybos šakomis (formuojančios ir diegiančios inovacijas); 41.3. mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos; 41.4. viešojo administravimo institucijos; 41.5. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos; 41.6. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745); 41.7. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752). 42. Projektų pagal 32.7 punktą pareiškėjai arba partneriai gali būti universitetai, kurie yra tiesiogiai susiję su mokymo sistema II, III studijų pakopose. Skatinami projektai, kurių partneriai – verslo (darbdavių) asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerija, jai pavaldžios arba jos reguliavimo sričiai priklausančios institucijos. 43. Siekdama rengti naują magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros studijų programą, aukštoji mokykla turi įrodyti institucijos personalo pajėgumą (atskiros institucijos dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų grupę turi sudaryti mažiausiai 4-5 kvalifikuoti asmenys, turintys dėstomus dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį) ir minimalią materialinę bazę, atsižvegti į socialinių partnerių apklausas ir pagrįsti numanomą būsimų absolventų paklausą (jei iš siauros specializacijos kuriama plati studijų programa). 44. Universitetai įgyja teisę vykdyti tam tikros krypties magistrantūros, doktorantūros ar rezidentūros studijų programą, jei ji yra įvertinta Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka bei įregistruota valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre. Universitetai studijoms vykdyti gali pasitelkti mokslinių tyrimų įstaigas ir kitas institucijas. Magistrantūros, doktorantūros ar rezidentūros studijos, vykdomos bendradarbiaujant keliems universitetams, pradedamos ir vykdomos ministerijos nustatyta tvarka. 45. Magistrantūros studijų programą konkrečioje studijų kryptyje gali vykdyti tik universitetas, turintis pakankamą (ne mažiau kaip trejų metų) sėkmingo mokslinio ar profesinio darbo patirtį. Jeigu magistrantūros studijų programa orientuota į taikomąją veiklą, būtina ir universiteto tos veiklos patirtis (pavyzdžiui, tarpkryptinei (tarpdalykinei) magistrantūros studijų programai vykdyti būtina universiteto patirtis visose studijų kryptyse, kurias ta studijų programa apima). Patirtis turi būti įrodoma tame universitete parengtais ir mokslinėje ar profesinėje spaudoje paskelbtais straipsniais, atliktais bei sėkmingai įgyvendintais projektais. 46. Privatūs juridiniai asmenys gali teikti paraiškas 32.1, 32.2, 32.6 punktuose įvardytoms remiamoms veiklos sritims, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ISAK-671 „Dėl valstybės pagalbos mokymams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas“ teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2754). 47. Privatūs juridiniai asmenys privalo turėti stabilius ir pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir prisidėti prie projekto finansavimo. 48. Už projekto įgyvendinimą ir galutinius rezultatus tiesiogiai atsako projekto vykdytojas. 49. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriai gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurie gali būti pareiškėjai pagal šią priemonę. Rinkdamasis partnerį (-ius), pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. 50. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projektui įgyvendinti). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių reikalavimus. 51. Jungtinės veiklos(partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta: 51.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 51.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė); 51.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris (-iai) – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 51.4. sutarties tikslas. 52. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota: 52.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės; 52.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 52.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 52.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 52.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimus pateikimą Agentūrai, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 52.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai pagal 229 punktą ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų kaip ir pareiškėjas. 53. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti: 53.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo; 53.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimu pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 53.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarka – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina projekto partnerius informuoti apie Agentūros ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti Sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 53.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinimas – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai; 53.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarka; 53.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimas. 54. Sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai. 55. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje taip pat nustatoma projekto valdymo grupės (mažiausiai iš trijų asmenų) sudėtis ir jo pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių – ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projekto partnerių ir tiesioginių tikslinių grupių) atstovai. 56. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu: 56.1. jam yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas; 56.2. neįvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 56.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikta klaidinanti informacija; 56.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo; 56.5. jis bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą atliekančiai institucijai, projektų atrankos komitetui ar sprendimą dėl paramos skyrimo priimančiai institucijai dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo ar atrankos proceso metu; 57. Projektų, atrinktų finansuoti pagal priemonę, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kaip parama projektui, ir/arba projekto vykdytojo įnešamų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir/arba savivaldybės (išskyrus kitus ES finansinės paramos šaltinius). Bendrojo finansavimo lėšomis taip pat gali būti pripažįstamos projekto vykdytojo įnešamos fizinių ir/arba juridinių asmenų lėšos, skirtos viešiesiems tikslams. 58. Projektų, finansuojamų pagal priemonę, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 345 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, išskyrus 32.6 ir 32.7 punktus. 59. Projektų, finansuojamų pagal 32.6 punktą, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 200 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, kai tai susiję su tarpininkavimo tarp mokslo, studijų institucijų ir verslo įmonių paslaugomis, specialistų gebėjimų stiprinimu; jaunimo ir suaugusiųjų neformaliuoju švietimu mokslo, technologijų ir inovacijų srityje; mokytojų ir pedagogų gebėjimų ugdymu, mokslo ir technologijų populiarinimu Lietuvoje). 60. Projektų, finansuojamų pagal 32.7 punktą, tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė nei 100 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt. II. PARAIŠKOS FORMA 61. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse ir viename iš nacionalinių dienraščių pagal kvietimo teikti paraiškas skelbimo formą (1 priedas). Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo teikti paraiškas dokumentacija skelbiama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt (skyriuje „ES parama“) bei Agentūros tinklalapyje www.esf.lt. 62. Vadovaudamasis šiomis Gairėmis, pareiškėjas pildo standartinę paraiškos skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama Paraiška) formą. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies (2 priedas) ir paraiškos specialiosios (B) dalies (3 priedas). Paraiškos bendroji (A) dalis yra vienoda visoms priemonėms, paraiškos specialiojoje (B) dalyje detaliau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 63. Pareiškėjas gali teikti daugiau nei vieną paraišką. Jei pareiškėjas teikia daugiau nei vieną paraišką, rekomenduojama pateikti savo veiklos strategiją artimiausiems 5 metams ir nurodyti teikiamų paraiškų (projektų) eilę pagal svarbą (prioritetus) pareiškėjo institucijai. 64. Paraiškos forma turi būti užpildyta vadovaujantis: paraiškos bendrosios (A) dalies pildymo vadovu (4 priedas) bei paraiškos specialiosios (B) dalies pildymo vadovu (5 priedas). 65. Paraiškos turi būti užpildytos lietuvių kalba kompiuteriu. Ranka užpildytos paraiškos nebus nagrinėjamos. 66. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneris (-iai) turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos priedai yra šie: 66.1. pareiškėjo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos; 66.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, sudarytos remiantis 50-55 punktuose pateiktomis rekomendacijomis, ar jų kopijos; 66.3. projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto priežiūrą, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) (6 priedas); 66.4. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 66.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos; 66.6. Registrų centro standartinis išrašas apie pareiškėjo ir jo partnerių įmonės statusą. Išrašas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 66.7. detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiu (7 priedas); 66.8. pareiškėjo ir jo partnerio (-ių) už paskutinius 2 veiklos metus finansinių ataskaitų kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms); 66.9. pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma, t. y. jei pareiškėjas numatė įnešti nuosavas lėšas); 66.10. projekto loginė matrica (rekomenduojama); 66.11. projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, apklausos, preliminarūs komerciniai pasiūlymai ir kt.) (rekomenduojama). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 67. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Agentūrai adresu: Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius. 68. Paraiškos teikiamos Agentūrai užklijuotame ir užantspauduotame voke. Pareiškėjas privalo viename užantspauduotame voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją kompaktinėje plokštelėje (CD). 69. Rekomenduojama paraiškas susegti į segtuvus kietais viršeliais – nesusegtos paraiškos ir jų kopijos nebus vertinamos. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Visi paraiškos lapai turi būti parafuoti. 70. Ant voko (ar kitos talpos/ paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, BPD priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtinos veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 71. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nebus vertinamos. 72. Paraiškos turi būti pateiktos iki nurodyto termino pabaigos – 2005 m. rugsėjo 22 d. 17.30 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2005 m. rugsėjo 22 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 73. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 74. Pareiškėjas gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje tvarkos ir sąlygų, dėl pagal šias Gaires skiriamos paramos sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu bei faksu) ir žodžiu Agentūrai: telefonais: (8 5) 264 93 39,264 93 38; faksu (8 5) 260 82 81; elektroniniu paštu [email protected]. Dėl dalyvavimo konkurse tvarkos ir sąlygų pareiškėjai gali pateikti klausimus Švietimo ir mokslo ministerijai raštu, elektroninio pašto adresu [email protected], taip pat tel. (8 5) 236 1126, 274 30 83. 75. Iš anksto susitarus, pareiškėjai šių Gairių 74 punkte nurodytą reikiamą informaciją gali gauti susitikimo su Agentūros Projektų vertinimo departamento už priemonę atsakingais projektų vadovais metu. 76. Klausiant faksu ar elektroniniu paštu turi būti pateikiama aiški nuoroda į šias Gaires, kvietimo numerį (Nr. BPD-ESF-2.5.0-03), klausiančiojo vardas ir pavardė, organizacijos pavadinimas, telefono bei fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas. 77. Detali pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra nurodyta Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 78. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai, taip pat ir tokie, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, bus pateikti Agentūros interneto svetainėje: www.esf.lt. 79. Pareiškėjams informuoti organizuojami seminarai. Apie seminarų datą, vietą ir laiką skelbiama Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse: www.smm.lt ir www.esf.lt. V PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 80. Už pateiktų paraiškų vertinimą yra atsakinga Agentūra, kuri, atlikdama projektų naudos ir kokybės vertinimą, gali naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimas vyksta pagal Agentūros nustatytą vidinę paraiškų vertinimo tvarką, suderintą su Tarpine institucija. 81. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Agentūra teikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus teikia Projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetas nagrinėja paraiškų vertinimo ataskaitas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų bei paraiškų vertinimo ataskaitos pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo. Gavusi Tarpinės institucijos sprendimą dėl finansavimo, Agentūra informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą. Dėl projektų, kuriems skirta parama, tarp Agentūros, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys (toliau vadinama Sutartys). 82. Paraiškų vertinimas yra pradedamas nuo paraiškų užregistravimo dienos. 83. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas per 4 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškų pateikimo datos. 84. Vertinimo metu Agentūra gali atlikti patikrą vietoje. Apie planuojamą patikrą vietoje pareiškėjas informuojamas raštu, kuriame nurodoma, kokia informacija, duomenys, dokumentai turi būti prieinami Agentūros darbuotojams. Paraiškoje pateiktos informacijos patikra vietoje turi būti atlikta per kuo trumpesnį laiką. Konkretų laiką, per kurį atliekama patikra, nustato Agentūra. Parengus patikros vietoje ataskaitą, atsižvelgiant į joje pateikiamą informaciją, paraiška vertinama toliau. Patikros metu nustačius, jog pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidingą arba klaidinančią informaciją, Agentūra gali atmesti paraišką. 85. Paraiškų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 85.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, t. y. ar pateikti visi šiose Gairėse nurodyti dokumentai bei paraiškos priedai; 85.2. tinkamumo skirti paramą vertinimas, kuriuo metu nustatoma, ar pareiškėjas ir projektas yra tinkami gauti paramą pagal priemonę; 85.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu įvertinama, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka prioritetinius bendruosius BPD priedo ir specifinius projektų atrankos kriterijus, duoda daugiausia naudos, efektyviausiai panaudoja paramos lėšas bei kurių įgyvendinimas yra geriausiai suplanuotas. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma gali sudaryti 100 balų. 86. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne Po patikslinimo 1 Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo, antspauduota, puslapiai sunumeruoti eilės tvarka ir antspauduoti pareiškėjo institucijos 2 Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3 Pateikta elektroninė paraiškos versija 4 Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5 Pateiktas 1 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 6 Pateiktas 2 priedas. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų patvirtintos kopijos 7 Pateiktas 3 priedas. Projekto vadovo, projekto finansininko ir asmens, atsakingo už projekto priežiūrą, gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 8 Pateiktas 4 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus 9 Pateiktas 5 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 10 Pateiktas 6 priedas. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 11 Pateiktas 7 priedas. Detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas projekto įgyvendinimo laikotarpiui 12 Pateiktas 8 priedas. Projekto vykdytojo ir jo partnerio (-ių) už paskutinius 2 veiklos metus finansinių ataskaitų kopijos (netaikoma biudžetinėms įstaigoms) 13 Pateiktas 9 priedas. Pareiškėjo nuosavų lėšų finansavimo šaltinių pakankamumą ir realumą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma) 14 Pateiktas 10 priedas. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) 15 Pateiktas 11 priedas. Projekto išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 87. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, išskyrus tai, jei dokumentas yra rekomenduojamas pateikti arba pareiškėjas šio dokumento pateikti neprivalo, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nurodytą terminą pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. 88. Jei pareiškėjas per rašte nustatytą terminą prašomos informacijos ir dokumentų nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir informaciją, Agentūra priima sprendimą atmesti paraišką. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Agentūra per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo, nurodydama paraiškos atmetimo priežastis. 89. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, išskyrus dėl dokumentų, kuriuos rekomenduojama arba neprivaloma pateikti, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 90. Informacija apie administracinės atitikties vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 91. Tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka du Agentūros vertintojai pagal šią lentelę: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne Po patikslinimo 1 Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1 Pareiškėjas atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.2 Pareiškėjo partneris atitinka šiose Gairėse nustatytus tinkamumo reikalavimus 1.3 Pareiškėjas ir/ar jo partneris turi tinkamų administracinių gebėjimų projektui vykdyti 2 Projekto tinkamumas finansuoti 2.1 Projektas atitinka BPD strategiją ir prisideda prie Priemonės tikslų įgyvendinimo 2.2 Projekto tikslai ir veiklos (arba jų dalis) atitinka Priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklos sritis 2.3 Tiesioginės tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.4 Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms: darnaus vystymosi, lygių galimybių, informacinės visuomenės ir regioninės plėtros 2.5 Paraiškoje nurodytos privalomos paramos informavimo ir viešinimo priemonės 2.6 Paraiškoje pagrįstas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 2.7 Paraiškoje yra pagrįstas paramos papildomumas (jei teikiama valstybės pagalba) 2.8 Paraiškoje yra aprašyta ir pagrįsta pridėtinė projekto vertė 2.9 Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.1 0 Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse nustatytus reikalavimus, t. y. projektas baigsis iki 2008 m. balandžio 30 d. 3 Projektų išlaidų tinkamumas 3.1 Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios tinkamų finansuoti išlaidų sumos 3.2 Pareiškėjo nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai yra aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami ir pakankami (jei taikoma) 3.3 Projekto išlaidos yra aiškios, detalios, pagrįstos, realios, suplanuotos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką ir būtinos projektui įgyvendinti 3.4 Projekto išlaidos (arba jų dalis) atitinka tinkamų išlaidų kategorijas 3.5 Pagal Gairių 32.1, 32.2, 32.6 punktuose įvardytas remiamas veiklos sritis pateiktoje paraiškoje nurodytas paramos, į kurią pretenduoja pareiškėjas, dydis vienai įmonei įgyvendinant projektą neviršija 3 452 800 Lt VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) Maksimali siūloma tinkamų finansuoti išlaidų suma, litais Maksimalus siūlomas paramos projektui dydis, litais 92. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo skirti paramą vertinimo kriterijus, taip pat jei Agentūrai trūksta informacijos įvertinti paraišką, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą pateikti trūkstamus ar papildomus duomenis, dokumentus, patikslinti ar papildyti paraiškoje pateiktą informaciją. Prireikus Agentūra gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei paraišką ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais vertinant paraiškoje pateiktą informaciją. 93. Tinkamumo skirti paramą vertinimo etape taip pat nustatomas maksimalus projektų tinkamų išlaidų dydis ir maksimalus paramos projektui dydis: 93.1. jeigu dalis projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo projekto veiklos sritims įgyvendinti, pareiškėjas raštu paprašomas pagrįsti tokias išlaidas ir/arba jam pasiūloma sumažinti dalį projekto išlaidų. Jei per Agentūros nurodytą terminą pareiškėjas nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo projekto veikloms įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Jei projekto išlaidos yra apskaičiuotos nesinaudojant realiais įkainiais, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir atitinkamai sumažinti projekto tinkamas finansuoti išlaidas, apie tai informuodami pareiškėją; 93.2. Agentūra įvertina projekto pajamas, gaunamas arba numatomas gauti iš pardavimų, nuomos, paslaugų ir kitais būdais projekto įgyvendinimo metu ir vienerius metus po projekto pabaigos; 93.3. jeigu tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatytas projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas maksimalus paramos dydis skiriasi nuo paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, Agentūra raštu apie tai informuoja pareiškėją ir su juo suderina, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio išlaidomis ir parama. Pareiškėjui sutikus, paraiška perduodama į kitą vertinimo etapą. Jei pareiškėjas nesutinka, Agentūra atmeta paraišką. 94. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti iš savo arba partnerių turimų lėšų ar paskolų. 95. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl Struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ bei šias Gaires pareiškėjams. 96. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. 97. Visi projektai turi būti įgyvendinti, projekto išlaidos faktiškai patirtos, paramos bei projekto vykdytojo ir partnerių nuosavos lėšos išmokėtos iki 2008 m. balandžio 30 d. Visi su projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų pateisinantys ir išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti iki šios datos. 98. Įvertinusi tinkamumą skirti paramą, Agentūra parengia išvadą, ar projektas yra tinkamas gauti paramą ir kokio maksimalaus dydžio parama gali būti suteikta, taip pat ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą su Agentūros nustatytu paramos dydžiu. 99. Paraiška po tinkamumo vertinimo yra atmetama, jei: 99.1. įvertinus paraiškoje ir 92 punkte nustatyta tvarka pateiktą paklausimą apie papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, bent vienas iš tinkamumo vertinimo lentelės kriterijų yra vertinamas neigiamai; 99.2. jei pareiškėjas atsisako pateikti arba neišsamiai pateikia 92 punkte nustatyta tvarka prašomą papildomą informaciją, duomenis, dokumentus, kurių reikia tinkamumo vertinimui atlikti; 99.3. jei pareiškėjas pateikia 92 punkte nustatyta tvarka prašomą informaciją nesilaikydamas Agentūros rašte nurodytų terminų; 99.4. jei pareiškėjas nesutinka su Agentūros siūlomu maksimaliu tinkamų projektų išlaidų dydžiu bei siūloma maksimalia paramos suma. 100. Agentūrai priėmus sprendimą atmesti paraišką, pareiškėjas apie tai informuojamas per 5 darbo dienas ir jam išsiunčiamas informacinis pranešimas, kuriame nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. 101. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 102. Informacija apie tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. 103. Tinkami finansuoti projektai patenka į trečiąjį – projektų naudos ir kokybės vertinimo etapą. Šis vertinimas atliekamas projektui suteikiant balus pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Aukščiausias galimas įvertinimas yra 100 balų. 104. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka du Agentūros paskirti vertintojai. Jeigu vertintojų suteikti balai pagal atskirą vertinimo kriterijų skiriasi daugiau kaip 50% nuo visos kriterijui skiriamos maksimalios balų sumos, Agentūra paskiria trečiąjį vertintoją. Atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą Agentūra gali bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinėmis ir koordinavimo institucijomis, kitomis institucijomis. 105. Atliekant projektų naudos ir kokybės vertinimą, pildoma ši vertinimo lentelė: Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė Vertinimo kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas A. Projekto rezultatų poreikio ir naudos pagrįstumas 75 1. Projekto poreikio pagrįstumas (sumuojami 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktų balai) 15 1.1. Tikslus problemos ir jos poveikio įvardijimas, atitiktis specialistų poreikio tyrimams, absolventų, verslo (darbdavių) sociologinėms apklausoms. Projektas pagrįstas nauja ir oficialia statistine informacija 4 1.2. Projekto tiesioginių tikslinių grupių dydis, santykinis svarbumas, sąsaja su horizontaliais ir vertikaliais gebėjimų trūkumais 6 1.3. Projekto netiesioginių tikslinių grupių dydis, sąsaja su projekto sprendžiama problema. 2 1.4. Projekto atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintoms strategijoms, strategijų įgyvendinimo planams bei programoms ir kitiems Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktams 3 2. Projekto rezultatai ir pasekmės (sumuojami 2.1,2.2, 2.3 ir 2.4 punktų balai) 30 2.1. Projekto rezultatų nauda 15 2.1.1. Projekto rezultatų išmatuojamumas ir apibrėžtumas (projekto rezultatai aiškiai apibrėžti) 5 2.1.2. Projekto rezultatų atitiktis iškeltos problemos mastui 5 2.1.3. Projekto rezultatų palyginimas su prašoma paramos suma (naudos ir sąnaudų adekvatumas) 5 2.2. Projekto rezultatų poveikis tiesioginių tikslinių grupių problemų sprendimui 7 2.3. Projekto inovaciniai produktai (projekto metu naudojama tarptautinė ar ES šalių pilotinė patirtis; sukurta nauja mokymosi, studijų metodika, medžiaga, mokslinių tyrimų rezultatai naudojami mokymosi ir studijų procesui ar pan.) 5 2.4. Projekto rezultatų papildomas socialinis-ekonominis poveikis 3 3. Projekto atitiktis Gairėse nurodytiems bendriesiems ir specifiniams projektų atrankos kriterijams 30 3.1. Pareiškėjo ir/ar partnerių nuosavos lėšos 5 3.2. Projektas skatina bendradarbiauti mokslo ir studijų institucijas ir asociacijas, verslo įmones 5 3.3. Projektas papildomas Europos regioninės plėtros fondo projektu (-ais) 5 3.4. Užtikrinamas papildomumas su ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų projektu (-ais) 5 3.5. Projektas skatina mokymosi, studijų ir paslaugų inovatyvumą 5 3.6. Projektas užtikrina mokslo ir studijų tarpinstitucinę partnerystę 5 B. Projekto veiklos sričių įgyvendinimo suplanavimas, jų organizavimas ir valdymas 25 1. Projekto veiklos sričių įgyvendinimo planas 12 1.1. Projekto veiklos aiškiai įvardytos (nesidubliuoja, nuosekliai išdėstytos laike) 5 1.2. Aiškus priežasties-pasekmės ryšys tarp projekto veiklų, rezultato ir poveikio 2 1.3. Projekto veiklų įgyvendinimo metodo optimalumas 3 1.4. Projekto veiklos etapų trukmės ir pobūdžio tapatumas numatytiems pasiekti rezultatams 2 2. Atsakomybės tarp projekto vykdytojų pasiskirstymas, personalo pajėgumai (jungtinės veiklos partnerystės sutarties, projekto valdymo grupės, projekto priežiūros (stebėsenos) vertinimas) 10 3. Rizikos analizė (pateiktas projekto įgyvendinimo ir rezultatų pasiekimo prielaidų bei vidinių ar išorinių rizikų įvertinimas; nurodomi būdai, kurie bus taikomi rizikoms išvengti ar jų padariniams šalinti) 3 Maksimalus balas 100 Vertintojo skiriamas bendras balų skaičius Vertintojo rekomendacija ir išvados 106. Vertinant projekto poreikio pagrįstumą atsižvelgiama į tikslų problemos ir jos poveikio įvardijimą, t. y. pareiškėjas paraiškoje turi labai konkrečiai įvardyti pagrindines problemas, kurias siekiama pašalinti; išanalizuoti problemų įveikimo sunkumus ir galimybes įrodant, kad problema yra konkreti, reali (o ne globali) bei paremta konkrečiu tiesioginės tikslinės grupės poreikiu. Pareiškėjas turi įvardyti problemos atsiradimo priežastis ir pasekmes, įrodyti priežastinį ryšį tarp priežasties ir pasekmės bei tai, kad projekto vykdomomis veiklomis turi būti šalinamos problemos atsiradimo priežastys. Projekto poreikis įrodomas jį aprašant, remiantis konkrečia statistine ar kokybine analize ir nurodant oficialios statistinės informacijos šaltinius. Prioritetas teikiamas tų pareiškėjų projektams, kurių poreikiui pagrįsti atliktas kokybinis arba kiekybinis poreikio tyrimas. Kitas svarbus projekto poreikio vertinimo aspektas yra paraiškoje pateikiamos problemos analizės tiesioginė sąsaja su tiksline grupe. Bus vertinama, ar pateikta informacija apie specifines tikslinių grupių problemas, įvertinamas problemos realumas, aktualumas ir mastas ir ar pagalba pareiškėjui (pareiškėjo problemos sprendimas) tiesiogiai siejasi su pareiškėjo teikiama pagalba tikslinei grupei. Vertinamas projekto indėlis į mokslo ir studijų, švietimo raidos tendencijas, t. y. parodomas lyginamasis projekto svoris ir atitiktis strategijoms, jų įgyvendinimo planams ir kitiems Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktams (žr. 8 priedą). 107. Jei projekte numatoma kurti naujas magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros studijų programas (pagal šių Gairių 32.1 punktą), jame turi būti aiškiai pagrįsta atitiktis specialistų poreikio tyrimams, absolventų, verslo (darbdavių) sociologinėms apklausoms (rekomenduojama prie paraiškos pridėti specialistų poreikio tyrimų, absolventų, verslo (darbdavių) sociologinių apklausų apibendrintus rezultatus arba nurodyti viešai prieinamas publikacijas), ES ir Lietuvos strateginiams dokumentams. 108. Rengiant magistrantūros studijų programas turi būti aiškiai suformuluoti magistrantūros studijų tikslai. Gilinamosios magistrantūros studijų programos tikslai turi būti susiję su pagrindinių studijų programų tikslais. Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslai turi pagrįsti skirtingų krypčių studijų poreikį ir dermę. Iš studijų tikslų ir absolvento kompetencijos formulavimo turi būti aišku, ar per magistrantūrą rengiamasi tolesnėms (trečiosios pakopos) studijoms, ar profesinei veiklai. 109. Magistrantūros studijų programa turi užtikrinti, kad ją baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo: 109.1. bus įgijęs pakankamų studijuotos mokslo šakos žinių, susipažinęs su naujausiomis tos šakos mokslo teorijomis, metodais ir technologijomis, bus įgudęs visa tai taikyti praktinėje veikloje; 109.2. gebės savarankiškai atlikti tyrimus, kūrybiškai taikydamas žinomus analizės metodus, žinos metodų taikymo ribas, mokės įvertinti tyrimų rezultatus, nustatyti jų patikimumą; 109.3. gebės kritiškai vertinti ir taikyti teorines ir praktines naujoves. 110. Projektų, kurie numato plečiamosios magistrantūros studijų programos kūrimą ir (
2. ar)įgyvendinimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, vertinamas ne mokslo ir studijų institucijų ir asociacijų, verslo įmonių bendradarbiavimo plėtojimas, bet mokslo ir studijų tarpinstitucinė partnerystė. 111. Vertinant projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintoms strategijoms, strategijų įgyvendinimo planams bei programoms maksimalus įvertinimas (3 balai) skiriamas tais atvejais, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1645 patvirtintas Aukštųjų technologijų plėtros programos šakas arba 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1182 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, atsižvelgiant į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paskelbtų konkursų rezultatus. 112. Vertinant projekto rezultatus ir pasekmes bus atsižvelgiama į projekto rezultatų poveikį tikslinių grupių problemų sprendimui (problemos atsiradimo priežasčių pašalinimui). Pareiškėjas turi numatyti, kokios socialinės grupės, institucijos, susijusios su projekto sprendžiama problema, galės naudotis projekto rezultatais. Projektai, kurie numato informacinių sistemų, duomenų bazių bei interneto svetainių kūrimą, turi užtikrinti papildomumą ir saitus su jau egzistuojančiomis, tematiškai artimomis informacinėmis sistemomis, duomenų bazėmis bei interneto svetainėmis. 113. Projekto vertinimo metu pareiškėjams už projekto veikloms vykdyti numatytą savo ar partnerių įnašą, atsižvelgiant į įnašo sumą (procentais), bus skiriama iki 5 balų (jei savo įnašu prisidedama nuo 1 iki 5 proc. visos projekto vertės – skiriami 2 balai, jei nuosavas įnašas yra nuo 5 iki 10 proc. – skiriami 4 balai, jei nuosavas įnašas didesnis nei 10 proc. visos projekto vertės – skiriami 5 balai). 114. Projektams, kurie skatina mokslo ir studijų institucijas ir asociacijas, verslo įmones bendradarbiauti, maksimalus 5 balų įvertinimas skiriamas tais atvejais, kai projekto vykdytojas identifikavo visus svarbius socialinius partnerius bei aiškiai nurodė partnerystės privalumus ir sudarė aiškų sutarimą dėl partnerių vaidmens konkrečiame projekte. 115. Siekiant užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, naudos ir kokybės vertinimo metu atsižvelgiama į projekto veiklos sričių įgyvendinimo planavimą bei projekto veiklų organizavimą ir valdymą. Vertinama, ar yra aiškiai įvardytos projekto veiklos, ar projekto veiklos nesidubliuoja, ar jos aiškiai išdėstytos laike, ar yra priežasties-pasekmės ryšys tarp veiklų ir rezultatų ir ar veiklos suskirstytos į etapus, kurie siejasi tarpusavyje. 116. Pareiškėjas turi nurodyti organizacinę projekto struktūrą, numatyti funkcijų ir atsakomybės padalijimą tarp projektą vykdančių asmenų. Svarbus aspektas vertinant projekto metodiką yra alternatyvų analizė bei pasirinktojo metodo pagrindimas, todėl bus kreipiamas dėmesys į tai, ar pareiškėjas išanalizuoja projekto aplinkos veiksnius, įrodo, kad jo siūlomas projekto tikslų pasiekimo būdas pats tinkamiausias šios tikslinės grupės problemai išspręsti. 117. Atliekant rizikos analizės vertinimą nustatoma, ar pareiškėjas atsižvelgė į nuo jo nepriklausančius veiksnius ir sąlygas, reikalingas projektui pradėti ir projekto uždaviniams įgyvendinti laiku bei tokia apimtimi, kaip numatyta veiklų plane; ar pareiškėjas numatė rizikos išvengimo būdus arba papildomas garantijas, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai; ar numatyti atsiradusių problemų sprendimo būdai, jei rizikos išvengti neįmanoma. 118. Tais atvejais, jei studijų programoje yra numatyta studentų profesinės veiklos praktika, įmonė ar įstaiga, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Sutarties turinys, forma ir registravimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-432 „Dėl studento praktinio mokymo sutarties“ (Žin, 2004, Nr. 52-1758). Reikalavimai bandomiesiems studentų mokslinių praktikų projektams gali būti nustatomi švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintais nuostatais. 119. Projektams, kuriuose numatomas neformalusis švietimas arba kuriuose atliekamas bandomųjų mokymo programų įgyvendinimas dalyvaujant studentams, mokslininkams ir kitiems tyrėjams, dėstytojams ar kitoms tiesioginėms tikslinėms grupėms, rekomenduojama numatyti išduoti kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. 120. Rekomenduojama, kad tiriant aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikį būtų numatyti pagrindiniai duomenys, kuriais reikia remtis nustatant būsimą specialistų poreikį profesinėje veikloje: dabartinis nagrinėjamos krypties nagrinėjamo kompetencijos lygio specialistų darbo vietų pasiskirstymas – pagal profesinės veiklos sritis (gamybą, administravimą, kultūrinę veiklą ir kt. paslaugas), šio pasiskirstymo raidos (poreikio didėjimo ar mažėjimo) veiksniai ir tendencijos; dabar parengiamų tos krypties ir to lygio specialistų skaičiai, jų įsidarbinimo rodikliai – tiek visos šalies mastu, tiek pagal atskirus regionus ar (
3. ir)pagal profesinės veiklos sritis; šalies ekonominės ir kultūrinės veiklos raidos strateginės kryptys – tiek nustatytos oficialiais dokumentais (pagrindžiančiais tą raidą konkrečiomis planuojamomis priemonėmis), tiek prognozuojamos įvairių ekspertų; tos krypties specialistų profesinių kvalifikacijų (specialistų kompetencijos ir išsilavinimo lygio) raidos tendencijos; kitų ES šalių analogiškos ekonominės ir kultūrinės raidos rodikliai. Projekte turi būti įvardytos visos mokslo ir studijų institucijos, rengiančios konkrečios studijų srities specialistus. 121. Tiriant aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo Lietuvoje poreikį (pagal Gairių 32.7 punktą) turi būti ištirtas ir specialistų rengimo racionalumas. Specialistų rengimo Lietuvoje racionalumas priklauso ne tik nuo tų specialistų poreikio, bet ir nuo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pajėgumo bei ekonominių tokio rengimo rodiklių – rengimo išlaidų, palyginti su specialistų Lietuvai rengimu užsienyje, naujų programų iniciavimo tikslingumo, palyginti su galimu esamų programų pertvarkymu, galimybių vėliau (jei tų specialistų rengimo poreikis sumažės) sukauptą materialiąją bazę bei pedagoginę patirtį panaudoti kitiems tikslams, ir kt. 122. BPD priede yra numatyti bendrieji projektų atrankos kriterijai, kuriais remiantis prioritetas teikiamas projektams: 122.1. kuriuos įgyvendinant projekto pareiškėjas skiria didesnį indėlį; 122.2. prisidedantiems prie regioninių skirtumų mažinimo. 123. Visi priemonei pateikti projektai taip pat turi atitikti vieną ar kelis priemonės specifinius projektų atrankos kriterijus: 123.1. skatinti mokslinių tyrimų, studijų institucijas ir asociacijas/verslo įmones bendradarbiauti: 123.1.1. mokslo ir studijų institucijos skatinamos prisidėti organizuojant II, III studijų pakopos studentų, mokslo daktarų stažuotojų praktinį mokymą ūkio subjektuose kartu su verslo įmonių asociacijomis, kurios mokytų įmonių studentų – praktikantų vadovus; 123.1.2. Europos socialinio fondo projektuose skatinamos įvairios mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystės formos, bandomieji projektai (pavyzdžiui, tarpininkavimo tarp mokslo, studijų institucijų ir verslo įmonių paslaugos, jei tai susiję su tiesioginių tikslinių grupių gebėjimų stiprinimu); 123.1.3. skatinama aukštųjų mokyklų karjeros centrų veikla (įskaitant duomenų bazių kūrimą, priežiūrą, specializuotus mokymus, renginius), jei tai susiję su II, III studijų pakopos studentų praktiniu mokymu, profesine karjera įmonėse pagal aukštųjų technologijų gamybos šakas; 123.2. naudoti abiejų fondų – Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo – paramą MTEP tikslams įgyvendinti (siekiant užtikrinti sinergetinius saitus tarp ESF ir ERPF paramos sričių ir sudarant sąlygas diegti naujausius tarptautinius laimėjimus mokslinių tyrimų srityje, prioritetas būtų teikiamas ir Europos socialinio fondo projektams, kurie papildomi Europos regioninės plėtros fondo projektais (projektų grupės) (pavyzdžiui, pagal 2 remiamos veiklos sritį „mokslininkų ir kitų tyrėjų, atitinkančių rinkos poreikius, ruošimas, jų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas“ arba atskirais atvejais, kai tenkinami tokių tikslinių grupių, kaip III studijų pakopos studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų, poreikiai tuose projektuose, kurie su BPD 1.5 priemonės projektais numato tikslinių grupių specialųjį mokymą, t. y. darbą su moksline-laboratorine įranga)); 123.3. skatinti saitus su ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų projektais (jei tai atitinka Europos socialinio fondo paramos sritis). Šio specifinio atrankos kriterijaus pagalba Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, dalyvaujančios Europos Bendrijos šeštosios bendrosios mokslo tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programoje, lygiagrečiai skatinamos rengti ESF projektus, kurie tematiškai susieti ir papildo šių institucijų galimybes. Skatinama Europos socialinio fondo projektų sąsaja su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų projektais bei mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimu (pavyzdžiui, Europos Bendrijos bendrosios mokslo tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos atskirų paprogramių (Žmogiškieji ištekliai ir mobilumas, Mokslas ir visuomenė ir kt.), susijusių su žmonių išteklių kokybės gerinimu; 123.4. skatinti mokymosi, studijų ir paslaugų inovatyvumą: 123.4.1. skatinamas tarpdalykinių (tarpkryptinių) studijų programų (modulių) organizavimas (įskaitant, pavyzdžiui, verslumo (antreprenerystės) ir kiti horizontalių gebėjimų didinimo modulius atnaujinamose studijų programose); 123.4.2. skatinamas lanksčių studijų formų ir būdų diegimas (nenuosekliosios, nuotolinės, intensyviosios studijas, neakivaizdinė doktorantūra); 123.5. užtikrinti mokslo ir studijų tarpinstitucinę partnerystę (Europos socialinio fondo projekto privalumu laikoma Lietuvos mokslo ir studijų institucijų partnerystė stiprinant lokalius mokslo ir studijų kompetencijos centrus ir tinklus (pavyzdžiui, II, III studijų pakopų studijas vykdantis universitetas bendradarbiauja su kitais universitetais arba universitetas bendradarbiauja su kitomis švietimo institucijomis konkrečioje mokymo/ studijų srityje)). 124. Kadangi 2.5 priemonės projektų tikslai atitinka remiamų veiklos sričių tiesiogines tikslines grupes, visi projektai turi atitikti 3.1, 3.6 atrankos kriterijus (10 balų). Visais kitais atvejais bendra balų suma už atitiktį priemonės specifiniams atrankos kriterijams negali viršyti 20 balų. Specifinis atrankos kriterijus „projektas skatina bendradarbiauti mokslo ir studijų institucijas ir asociacijas/ verslo įmones“ netaikomas projektams, kurie atitinka Gairių 32.4, 32.5 punktus. Specifinis atrankos kriterijus „projektas papildomas Europos regioninės plėtros fondo projektu (-ais)“ taikomas projektams, kurie atitinka Gairių 32.1, 32.2, 32.5 punktus. Specifinis atrankos kriterijus „užtikrinti papildomumą su ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų projektu (-ais)“ netaikomas projektams, kurie atitinka Gairių 32.1, 32.4, 32.7 punktus. 125. Paraiškų vertinimo proceso metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per Agentūros nurodytą terminą prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją, kurių nepateikus arba jei pareiškėjo pateikta trūkstama informacija yra nepakankama, vertinimo metu mažinamas atitinkamos kategorijos balų skaičius. 126. Agentūra užtikrina, kad bus laikomasi vertinimo procedūrų terminų, skaidrumo bei nešališkumo principų. 127. Informacija apie naudos ir kokybės vertinimo etapą perėjusias paraiškas skelbiama Agentūros interneto svetainėje www.esf.lt. VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 128. Įvertinusi paraiškas ir projektus, Agentūra parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines ir teikia Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui. Projektų atrankos komitetas, teikdamas rekomendacijas skirti paramą projektams įgyvendinti arba neskirti paramos, vadovaujasi vertinimo ataskaitoje pateikta projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatų suvestine, sudaryta eilės tvarka pagal vertinimo metu surinktų nurodytų paraiškų balų skaičių. 129. Projektų atrankos komitetui svarstyti pateikiami visi projektai, išskyrus administracinės atitikties bei tinkamumo skirti paramą vertinimo etapuose atmestus projektus, tačiau Projektų atrankos komitetas posėdžio metu gali nuspręsti svarstyti tik tuos projektus, kurie vertinimo metu surinko 65 ir daugiau balų iš 100 galimų, t. y. nesvarstyti projektų, kuriems Agentūra rekomendavo neskirti paramos. 130. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs Agentūros pateiktą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių pasiūlymus, stebėtojų-ekspertų išvadas ir Projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrankai projektais, gali teikti Tarpinei institucijai vieną iš šių rekomendacijų: 130.1. skirti paramą projektui įgyvendinti; 130.2. neskirti paramos projektui įgyvendinti. Rekomendacijos neskirti paramos projektui įgyvendinti motyvai nurodomi Projektų atrankos komiteto posėdžio protokole; 130.3. grąžinti projektą Agentūrai pakartotinai vertinti, jei paraiškų vertinimo ataskaitoje nepakanka informacijos sprendimui priimti arba posėdžio metu Projektų atrankos komiteto nariai, socialiniai-ekonominiai partneriai arba kitų institucijų ir įstaigų atstovai ir ekspertai pateikė dokumentais pagrįstą informaciją apie svarstomą projektą, kuri galėjo turėti įtakos projekto vertinimo rezultatams. Tokiu atveju Tarpinė institucija grąžina paraišką Agentūrai ir nurodo pakartotinio vertinimo terminus. Agentūra informuoja pareiškėją apie atliekamą pakartotinį vertinimą. Agentūra privalo iš naujo įvertinti paraišką atsižvelgdama į Projektų atrankos komiteto pastabas ir per nurodytą laiką pateikti Tarpinei institucijai naują paraiškų vertinimo ataskaitą. Kitų paraiškų svarstymas turi būti atidėtas tol, kol bus gautos pakartotinio vertinimo išvados, išskyrus atvejus, kai pagal visas pateiktas paraiškas, perėjusias administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą etapus, prašoma paramos suma neviršija bendros kvietimui teikti paraiškas skirtos paramos sumos; 130.4. atidėti rekomendacijos dėl paramos skyrimo priėmimą iki kito Projektų atrankos komiteto posėdžio ir posėdžio protokole nurodyti sprendimo motyvus bei kito Projektų atrankos komiteto posėdžio datą. Kitų paraiškų svarstymas turi būti atidėtas tol, kol bus gautos pakartotinio vertinimo išvados, išskyrus atvejus, kai pagal visas pateiktas paraiškas, perėjusias administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą etapus, prašoma paramos suma neviršija bendros kvietimui teikti paraiškas skirtos paramos sumos. Projektų atrankos komitetas negali pakartotinai atidėti rekomendacijos dėl paramos skyrimo tam pačiam projektui; 130.5. teikti kitokį, negu nurodyta įgyvendinančiosios institucijos vertinimo ataskaitoje, projektų prioritetiškumą, jeigu projektų atrankos komitetas nusprendžia, kad tam tikri projektai yra svarbesni šalies socialinei ir ekonominei plėtrai, ekonominės ir socialinės sanglaudos tarp skirtingų Lietuvos regionų didinimui. 131. Projektų atrankos komiteto rekomendacijos išdėstomos posėdžio protokole. Protokolo nutariamoji dalis skelbiama Tarpinės institucijos interneto svetainėje www.smm.lt. IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 132. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija per kuo trumpesnį laiką, bet ne anksčiau nei per 3 darbo dienas po to, kai pasirašoma Projektų atrankos komiteto protokolo nutariamoji dalis. 133. Tarpinės institucijos sprendimas tvirtinamas ministro arba jo įgalioto atstovo įsakymu ar potvarkiu. Sprendime nurodoma: 133.1. pagrindas skirti paramą arba neskirti paramos (Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris, Agentūros paraiškų vertinimo ataskaitos registracijos numeris); 133.2. projektas arba sąrašas projektų, kuriems finansuoti skiriama parama bei maksimalios galimos paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis ir paramos lyginamoji dalis nuo visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų, nurodant specialiųjų valstybės biudžeto programų pavadinimus ir kodus; 133.3. projektas arba sąrašas projektų, kuriems neskiriama parama; 133.4. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei tokių projektų yra). 134. Su pareiškėjais, kurių projektams nuspręsta skirti paramą, Tarpinė institucija ir Agentūra sudaro Sutartį (Taisyklių 7 priedas). Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, Agentūra tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą su paaiškinimais per 10 darbo dienų po to, kai ji gauna Tarpinės institucijos sprendimą. 135. Informacija apie Tarpinės institucijos priimtus sprendimus skelbiama Tarpinės institucijos ir Agentūros interneto svetainėse: www.smm.lt ir www.esf.lt. II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 136. Agentūra, gavusi Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčia raštą, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant Sutartį, Tarpinėje institucijoje arba Agentūroje taip pat kiti pasirašytos Sutarties pateikimo Agentūrai būdai. 137. Pareiškėjui per pranešime nustatytą pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą nepasirašius Sutarties, pasiūlymas pasirašyti Sutartį netenka galios ir parama projektui neteikiama. 138. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminui, Agentūra, jei Sutartis nebuvo pasirašyta, registruotu laišku išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis neteko galimybės gauti paramą projektui. 139. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti Sutarties per pasiūlymo pasirašyti Sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą pasirašyti Sutartį galiojimo terminą pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą Sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti Sutarties per pasiūlyme pasirašyti Sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, Agentūra, gavusi Tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą Sutarčiai pasirašyti, tačiau tik tuomet, jei terminas buvo uždelstas ne daugiau kaip 1 mėnesį. 140. Jei pareiškėjas sutarties nepasirašo ir todėl panaudojamos ne visos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšos, Agentūra siūlo paskirti likusias lėšas eilės tvarka geriausius įvertinimus gavusiems projektams. 141. Su pareiškėju, kuris priėmė pasiūlymą dėl paramos suteikimo, sudaroma Sutartis, kurią pasirašo Agentūros įgaliotas atstovas, Tarpinės institucijos įgaliotas atstovas bei pareiškėjas. Sutartis sudaroma 3 egzemplioriais, kurie turi vienodą teisinę galią. III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 142. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Agentūros, Tarpinės, vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu. 143. Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu ir atranka, pareiškėjas gali apskųsti Tarpinei institucijai raštu per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus. Tarpinė institucija, gavusi pareiškėjo skundą, per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir priimti sprendimą, ar jie pagrįsti, atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentus. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Agentūros veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji apie tai informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog Agentūros veiksmai yra nepagrįsti, ji gali įpareigoti Agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą arba atlikti kitus veiksmus. Tokiu atveju Tarpinė institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota arba atlikti kiti veiksmai, ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 144. Tarpinės institucijos veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos atranka ir sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimu, pareiškėjas gali apskųsti vadovaujančiajai institucijai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Tarpinės institucijos veiksmus arba neveikimą. Vadovaujančioji institucija pareiškėjo skundą apsvarsto ir priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos. Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti pratęsti šį terminą, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, vadovaujančioji institucija informuoja apie tai pareiškėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos, nurodydama sprendimo motyvus. Nusprendusi, kad skundas yra pagrįstas, vadovaujančioji institucija nustato, kokius veiksmus Tarpinė institucija turi atlikti, nustato jų atlikimo terminus ir apie tai per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos informuoja pareiškėją. 145. Projekto vykdytojas turi teisę apskųsti Tarpinei institucijai Agentūros veiksmus ar neveikimą, susijusius su jo įgyvendinamu projektu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus ar neveikimą. Tarpinė institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą, per 10 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir priimti sprendimą, ar jie pagrįsti. Tarpinė institucija gali nuspręsti pratęsti šį terminą, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, Tarpinė institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie šį sprendimą informuoja pareiškėją. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad skundas yra pagrįstas, ji paveda Agentūrai imtis Tarpinės institucijos siūlomų veiksmų, nustato veiksmų atlikimo terminus ir informuoja apie tai projekto vykdytoją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 146. Projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai Tarpinės institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su jo įgyvendinamu projektu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Tarpinės institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą, per 10 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir nustatyti, ar jie pagrįsti. Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti pratęsti šį terminą, jei skundui nagrinėti reikia gauti papildomos informacijos. Nusprendusi, kad skundas nėra pagrįstas, vadovaujančioji institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja pareiškėją. Jei vadovaujančioji institucija nusprendžia, kad skundas yra pagrįstas, ji paveda Tarpinei institucijai imtis vadovaujančiosios institucijos siūlomų veiksmų, nustato veiksmų atlikimo terminus ir informuoja apie tai projekto vykdytoją per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pareiškėjo skundo priėmimo dienos. 147. Vadovaujančioji ir Tarpinė institucijos skundams nagrinėti gali sudaryti nepriklausomas skundų nagrinėjimo komisijas. 148. Pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutikdamas su Agentūros, Tarpinės ar vadovaujančiosios institucijų sprendimais ar veiksmais, gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. V. PROJEKTO IŠLAIDOS I. BENDROS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMO TAISYKLĖS 149. Paraiškoje nurodomos visos tinkamos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu. Išlaidų tinkamumo reikalavimai taikomi visoms projekto išlaidoms: paramos (ESF ir bendrojo finansavimo lėšoms) ir pareiškėjo indėliui. Tinkamos išlaidos turi būti: 149.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos teikimo sutartyje. Projekto išlaidų būtinumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projektų išlaidų dydis ir jų būtinumas taip pat turi būti nustatomas atsižvelgiant į vidutinį metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklų planą; 149.2. patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant išlaidas auditui), kuris yra nustatytas paramos skyrimo sutartyje, ir atitikti gero finansų valdymo principus išlaidų veiksmingumo atžvilgiu; 149.3. faktiškai patirtos, užregistruotos projekto vykdytojo ar jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas pateisinančių ir įrodančių dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis kopijomis (jeigu tai pirkimai, – konkurso tvarka pasirinktų rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sąskaitos (kurių išrašymo data negali būti vėlesnė nei 2008 m. balandžio 30 d.), pateiktos projekto vykdytojui pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir Agentūros taisyklėmis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, esantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjams, esantiems neperkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą – Agentūros patvirtinta tvarka. 150. Projekto išlaidos turi atitikti Europos Komisijos 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus. 151. Pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį projekto vykdytojas ir partneris (-iai) gali įtraukti į PVM ataskaitą, yra netinkamos finansuoti išlaidos. 152. Tinkamomis laikomos tik paramos gavėjo pateiktos paslaugų teikėjų išrašytų sąskaitų kopijos už jau suteiktas paslaugas ar jų atitinkamą dalį, prie kurių kartu pateikiami pasirašyti suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktai. 153. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 153.1. projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas tinkamomis finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektų išlaidomis, kai: 153.1.1. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas neekonominei veiklai; 153.1.2. remiamo projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin, 2003, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, Nr. 135-4892) 20-26, 29 ir 33 straipsniuose nustatytoms veiklos rūšims, kurias vykdant prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos ES valstybės narės PVM neapmokestinamas; 153.1.3. projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, sumoka pirkimo ir (arba) importo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus; 153.1.4. kvietimą teikti paraiškas skelbianti Tarpinė ir įgyvendinančioji institucija priima sprendimą į tinkamas finansuoti projektų išlaidas įtraukti projekto metu sumokėtą pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, neįsiregistravę PVM mokėtojais, nes bendra atlygio jiems už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. Šiuo atveju Tarpinė institucija ir Agentūra turi užtikrinti, kad įgyvendinant ar įgyvendinus projektą asmenys, kuriems buvo kompensuotas jų sumokėtas pirkimo ir (arba) importo PVM, įtrauktas į projekto biudžetą, šio PVM neatskaitys; 153.2. kai projekto vykdytojų ir (arba) partnerių vykdoma veikla yra mišri, šių asmenų sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstomas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 59 straipsniu. Paskirsčius sumokamą pirkimo ir (arba) importo PVM, į tinkamas finansuoti projektų išlaidas gali būti įtraukiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nenurodytai veiklai tenkantis pirkimo ir (arba) importo PVM; 153.3. projekto vykdytojų ir (arba) partnerių sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM pripažintinas netinkamomis finansuoti projektų išlaidomis, kai: 153.3.1. projekto įgyvendinimo metu pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai įsigydami prekes ir (arba) paslaugas, skirtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai; jeigu projekto vykdytojai nėra PVM mokėtojai, sprendimas dėl sumokamo pirkimo ir (arba) importo PVM pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis priimamas vadovaujantis Sumokamo pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio pripažinimo tinkamomis finansuoti projektų išlaidomis tvarkos aprašo 5.4 punktu (Taisyklių 13 priedas) (toliau vadinama PVM tvarkos aprašas); 153.3.2. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai, kuriems taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus I–III skirsniuose nurodytos specialios PVM apmokestinimo schemos; 153.3.3. pirkimo ir (arba) importo PVM sumoka projekto vykdytojai ir (arba) partneriai kitais, PVM tvarkos aprašo II skyriuje nenurodytais atvejais; 153.4. kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą. 154. Projekto pajamos yra laikomos vienu iš projekto finansavimo šaltinių. Į projekto pajamas neįeina: pareiškėjo ir (arba) jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje kartu su valstybiniu įnašu; įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz., ilgalaikė nuoma). Pajamos atitinkamai sumažina skiriamos paramos lėšų sumą. II. TINKAMŲ IŠLAIDŲ KATEGORIJOS 155. Išlaidų tinkamumas finansuoti apibrėžiamas pagal išlaidų kategorijas: 155.1. Projekto administracinės išlaidos: 155.1.1. biuro prekės. Šioms išlaidoms priskiriamos tiesiogiai su projekto administravimo reikmėmis susijusios prekės, kurios pagal organizacijos taikomą apskaitos tvarką nėra laikomos ilgalaikiu turtu ir yra būtinos projektui įgyvendinti; 155.1.2. biuro išlaikymas (projekto administracinių patalpų išlaikymo (patalpų nuoma, komunalinių, ryšių paslaugų) išlaidos); 155.1.3. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir/arba jo partnerių darbuotojams (projekto vadovui, finansininkui, asmeniui, atsakingam už projekto priežiūrą) planuojamas priskaityti ir išmokėti darbo užmokestis už laiką, dirbtą administruojant projektą pagal darbo sutartis. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo darbo užmokestis už papildomą darbo laiką, skirtą išimtinai projektui administruoti, yra tinkamos išlaidos. Jei darbuotojas dalyvauja ne vien projekto veikloje, tinkamos projekto išlaidos gali būti tik užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto administracinėms veikloms atlikti. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos įmokos (socialinio draudimo įmokos (31 proc.), įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.)), atostogų rezervas, ligos pašalpa; 155.1.4. personalo mokymas. Projektą administruojančio personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose bei seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios būtinos įgyvendinant projektą. Personalo mokymui skirtos išlaidos pateisinamos tik išskirtiniais atvejais, nes projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinių; 155.1.5. personalo kelionių išlaidos (projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos). Kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) išlaidos (kelionė, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos). Kelionių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinančius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas; 155.1.6. administravimo paslaugų pirkimo išlaidos. Projekto administravimo paslaugos perkamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir Agentūros patvirtintas pirkimo taisykles. Jei pareiškėjas nėra perkančioji organizacija – Agentūros patvirtintą pirkimų tvarką; 155.1.7. projekto administravimo išlaidos turi atitikti rinkos kainas ir būti pagrįstos realiais projekto poreikiais; 155.2. projekto vykdymo išlaidos: 155.2.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Personalo, tiesiogiai vykdančio projekto veiklų dirbančio pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio sąnaudos už laiką, dirbtą vykdant projektą. Projektą vykdantis (techninis) personalas – projekto vykdytojo ir jo partnerių darbuotojai (pvz.: konsultantai, dėstytojai). Jei darbuotojas dalyvauja ne vien projekto veikloje, tinkamas projekto išlaidas sudaro darbo užmokestis už tą laiką, kuris buvo skirtas projekto veikloms atlikti. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančio personalo darbo užmokestis už papildomą darbo laiką, skirtą išimtinai projektui vykdyti, yra tinkamos projekto išlaidos. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro: priskaitytas darbo užmokestis, darbdavio mokamos įmokos (socialinio draudimo įmokos (31 proc.), įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.)), atostogų rezervas, ligos pašalpa; 155.2.2. personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurios būtinos įgyvendinant projektą. Tačiau šios išlaidos tinkamos tik išskirtiniais atvejais, nes projektą vykdantis personalas turi turėti reikiamą šiam darbui patirtį, kvalifikaciją ir žinių; 155.2.3. personalo kelionių išlaidos. Su projekto įgyvendinimu susijusių kelionių į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi) išlaidos (kelionė, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos). Kelionių išlaidos apmokamos komandiruotam asmeniui pateikus patvirtinančius kelionės dokumentus. Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Lėšos užsienio ekspertų komandiruočių išlaidoms kompensuoti negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų ribų (http://europa.eu.int/comm/europeaid/perdiem/index_en.htm); 155.2.4. paslaugų pirkimas. Projektui įgyvendinti būtinų paslaugų (pvz., konsultavimas, mokymas, renginių organizavimas, dėstytojų, dirbančių ne pagal darbo sutartis, darbas, ilgalaikio turto (taip pat ir programinės įrangos) nuoma) pirkimo išlaidos, atitinkančios vidutinius rinkos įkainius. Paslaugos perkamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą bei Agentūros patvirtintas pirkimų taisykles. Jei projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, būtina vadovautis Agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. Projekto tikslams įgyvendinti ir tiesioginės tikslinės grupės poreikiams užtikrinti gali būti leidžiamos knygos (vadovėliai), bet jos negali būti pardavinėjamos. Knygų ar kitokios mokomosios medžiagos leidybos apimtis gali būti didesnė nei projekto tiesioginė tikslinė grupė, jei tai ekonomiškai naudinga (pavyzdžiui, leidybos kaina komerciškai yra vienoda tiek projekto tiesioginės tikslinės grupės skaičiui, tiek didesniam nei tiesioginės tikslinės grupės skaičiui). Tokiu atveju, užtikrindami projekto veiklų tęstinumą po projekto pabaigos, pareiškėjas ar projekto partneriai turi įsipareigoti perteklines knygas skirti konkrečios pareiškėjo ar projekto partnerių institucijos bibliotekai ar pan.; 155.2.5. išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Su projekto veiklomis susijusių patalpų nuoma, komunalinės paslaugos (šildymas, dujos, vanduo ir pan.), telefonų pokalbiai ir pan. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos išlaidos; 155.2.6. ilgalaikio turto, kuris naudojamas projekto veikloms, nusidėvėjimo/amortizacijos išlaidos. Nurodomos projektui vykdyti (pvz., mokymui, studijoms) reikalingos kompiuterinės technikos, programinės ir kitos įrangos nusidėvėjimo išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su projekto veiklų įgyvendinimu ir priskiriamos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Jei pareiškėjas pats tam tikrų projekto veiklų (pvz., mokymo) nevykdo, o perka paslaugas viešųjų pirkimų arba konkurso būdu, mokymo teikėjas turi užtikrinti visą mokymo proceso organizavimą, įskaitant ilgalaikį turtą, skirtą mokymams vykdyti. Tokiais atvejais ilgalaikio turto nusidėvėjimas traktuojamas kaip netinkamos išlaidos; 155.2.7. įrangos, tiesiogiai susijusios su projekto veikla, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jei: 155.2.7.1. tokiam turtui ar įrenginiams įsigyti nebuvo naudojamos nacionalinės, Europos Bendrijos ar kitos paramos lėšos; 155.2.7.2. apskaičiuotos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais. Mokslo ir studijų institucijos gali vadovautis patvirtintais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais arba 2004 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1944 patvirtintais Švietimo ir mokslo ministerijos ir jos įsteigtų biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais (Žin., 2004, Nr. 188-7018); 155.2.7.3. susijusios tik su projekto įgyvendinimo laikotarpiu; 155.2.8. kitos projekto vykdymo išlaidos. Pateikiamos projekto vykdymo išlaidos (pvz.: mažavertis inventorius projektui vykdyti), kurios nebuvo numatytos kitose projekto vykdymo išlaidų eilutėse ir yra būtinos įgyvendinant projektą; 155.3. kitos išlaidos: 155.3.1. auditas. Nurodomos išlaidos projekto auditui. Audito sąskaita turi būti pateikta ir apmokėta prieš baigiantis projektui, nes viena iš išlaidų tinkamumo sąlygų – projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo metu; 155.3.2. informacijos, susijusios su informavimu apie ES struktūrinių fondų paramą, sklaida ir reklama. Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir panašios išlaidos; 155.3.3. finansinės paslaugos. Nurodomos projektui vykdyti išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, jeigu avanso suma yra didesnė nei 10000 Lt (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms), turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą; 155.4. projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektas. Tikslinės grupės yra nurodytos 37 punkte. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz.: projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniai seminarai, infodienos), taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių mokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Tinkamos yra šios projekto dalyvių išlaidos: 155.4.1. darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.)) už laiką, kurį darbuotojai dalyvauja projekte (būtina pildyti darbo laiko apskaitos ataskaitas (laikaraščius). Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai projekto dalyviai yra pareiškėjo arba jo partnerio organizacijų darbuotojai. Biudžeto pagrindimo lentelėje nurodoma: laikotarpis, už kurį bus kompensuojamas darbo užmokestis, dalyvių skaičius, kompensuojamo darbo užmokesčio dydžiai; 155.4.2. mokymo stipendijos. Mokymų stipendijos gali būti mokamos Gairių 37.1 ir 37.2 punktuose nurodytų tiesioginių tikslinių grupių dalyviams. Mokymo stipendijos mokamos dalyvavimo projekto veikloje metu. Mokymo stipendijos, kai mokslo ir studijų institucijų studentai atlieka praktiką įmonėje, yra tinkamos projekto išlaidos. Šios mokymo stipendijos mokamos studento dalyvavimo projekto veikloje metu ir jos kompensavimo mechanizmas bei dydis nustatomas projekto vykdytojo ir partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) ir konkretaus studento praktinio mokymo sutartyse. Valstybinių universitetų, valstybės mokslo institutų II-III pakopos universitetinių studijų pakopos (magistrantų, doktorantų, rezidentų) studentų stipendijos gali būti tinkamos projekto išlaidos, jei studentai neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Valstybinių universitetų, valstybės mokslo institutų II – III pakopos universitetinių studijų pakopos (magistrantų, doktorantų, rezidentų) studentų stipendijų dydžiai nustatomi vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 1995 m. kovo 31 d. Nr. 358 „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių stipendijų“ (Žin., 1995, Nr. 30-692; 2003, Nr. 30-1249); 2002 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams ir meno aspirantams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 91-3895); 2004 m. kovo 1 d. Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos“ (Žin., 2004, Nr. 34-1105); 155.4.3. dalyvių kelionių ir pragyvenimo išlaidos. Nurodomos dalyvių kelionių į projekto vykdymo vietą ir atgal išlaidos bei pragyvenimo išlaidos. Kompensuojamos kelionės bilietų, apgyvendinimo bei maitinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus. Projekto dalyviams (dirbantiems asmenims) mokami dienpinigiai (maitinimo išlaidos papildomai nekompensuojamos). Komandiruotės trukmė konkrečiam dėstytojui, mokslininkui, ekspertui projekto įgyvendinimo laikotarpiu negali viršyti 3 mėn., jei to reikia projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti; 155.4.4. kitos projekto dalyvių išlaidos. Išlaidos, susijusios su projekto dalyvių patiriamomis išlaidomis vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūrai. Tinkamos finansuoti yra tik tos su vaikų ar kitų globojamų asmenų priežiūra susijusios išlaidos, kurių būtinumas yra deramai pagrįstas ir kurias projekto dalyvis patyrė dalyvavimo projekte metu. III. NETINKAMOS IŠLAIDOS 156. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš ESF lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 156.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas; 156.2. dengiamos iš kitų nacionalinių, Europos Bendrijos ar kitų paramos lėšų; 156.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos paramos sutartyje; 156.4. neužregistruotos projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių apskaitoje bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais; 156.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu, tai yra prieš išlaidų tinkamumo finansuoti pradžią ir po išlaidų tinkamumo finansuoti pabaigos. 157. Netinkamos išlaidos: 157.1. projekto paraiškos rengimo išlaidos, tarp jų išlaidos konsultantams už projekto paraiškos parengimą; 157.2. už paimtas paskolas mokamos palūkanos; 157.3. užsienio valiutos konvertavimo išlaidos; 157.4. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 157.5. naudotos įrangos pirkimo išlaidos; 157.6. pirkimo ir (arba) importo PVM, kurį projekto vykdytojas ir partneris (-iai) gali įtraukti į PVM atskaitą (susigrąžinti); 157.7. lizingas; 157.8. žemės ir pastatų pirkimo išlaidos; 157.9. transporto priemonių įsigijimo išlaidos; 157.10. pastatų ir patalpų remonto išlaidos; 157.11. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina vykdomos veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos jos vertės, bei išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ir konsultantais, kuriose mokėjimas yra nurodytas procentais nuo bendros projekto vertės; 157.12. išlaidos, susijusios su projekto Valdymo grupės veikla; 157.13. ilgalaikio turto pirkimas (tinkamos tik su projekto veiklomis susijusio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, apskaičiuoto projekto įgyvendinimo laikotarpiu, išlaidos); 157.14. pareiškėjo indėlis natūra; 157.15. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų. IV. REIKALAVIMAI PIRKIMAMS 158. Visų su projekto įgyvendinimu susijusių prekių bei paslaugų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Agentūros patvirtintomis pirkimų taisyklėmis. Agentūra projekto vykdytojui teikia reikiamą paramą ir konsultuoja projekto vykdytoją, kaip laikytis pirkimų taisyklių ir Sutarties nuostatų vykdymo klausimais. Agentūra taip pat atlieka išankstinę viešųjų pirkimų dokumentacijos, pirkimų proceso bei projekto įgyvendinimo priežiūrą Sutartyje nustatyta tvarka. 159. Jei projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, visi pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis Agentūros patvirtinta pirkimų tvarka. VI. MOKĖJIMAI I. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI IR MOKĖJIMO PRAŠYMŲ TEIKIMO BEI TVIRTINIMO TVARKA 160. Projektai, kuriems įgyvendinti suteikta parama, yra bendrai finansuojami iš Europos socialinio fondo (specialiosios valstybės biudžeto Europos socialinio fondo programos), bendrojo finansavimo lėšų (specialiosios valstybės biudžeto programos) bei pareiškėjo nuosavų lėšų. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms. 161. Gali būti taikomi trys priemonės projektų išlaidų apmokėjimo būdai: kompensavimo be avanso mokėjimo, kompensavimo su avansu mokėjimo ir/ar sąskaitų apmokėjimo. 162. Konkretaus projekto išlaidų apmokėjimui gali būti taikomi keli budai. Išlaidų apmokėjimo būdų taikymą konkrečiam projektui lemia: projekto vykdytojo juridinio asmens statusas, projekto dalies, kurią projekto vykdytojas įgyvendina pats, dydis bei tai, ar projekto įgyvendinimo metu paslaugų bei prekių pirkimo sutartys yra sudaromos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Projekto išlaidų apmokėjimo būdus nustato Tarpinė institucija atsižvelgusi į Agentūros siūlymus. 163. Visais atvejais pirmenybė teikiama kompensavimo be avanso mokėjimo būdui. 164. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas taikomas privačių juridinių asmenų įgyvendinamiems projektams finansuoti bei išlaidoms, patirtoms iki paramos sutarties pasirašymo dienos, kompensuoti. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas taip pat gali būti taikomas viešųjų juridinių asmenų įgyvendinamiems projektams ar projekto išlaidų daliai finansuoti. 165. Kompensavimo be avanso mokėjimo būdas vykdomas tokiu būdu: 165.1. projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų lėšų ir Sutartyje nustatytu periodiškumu teikia Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymus (švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. ISAK-1003 (Informaciniai pranešimai, 2005, Nr