| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina gaires pareiškėjams, norintiems gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“. Juo siekiama plėtoti švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektorių bei sukurti tinkamas sąlygas mokymuisi visą gyvenimą.

Ką jis reguliuoja

Reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus 2004 metų kvietime teikti paraiškas.
Europos socialinio fondo (ESF) lėšų skyrimą švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams.
Mokymosi visą gyvenimą sistemos žmogiškojo kapitalo plėtrą.
Mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš bendrojo švietimo sistemos, kūrimą.

Kam jis skirtas

Pareiškėjams, norintiems gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų.
Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri yra atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą.

Pagrindiniai punktai

Finansavimas skiriamas tik tiems švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams, kurie atitinka BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ aprašyme užsibrėžtus tikslus ir remiamas veiklas.
Pagrindinis tikslas yra švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas.
Uždaviniai apima sąlygų sudarymą jauniems žmonėms įsigyti švietimo, mokymo ir studijų paslaugas, švietimo sistemos atitikties ekonomikos poreikiams užtikrinimą ir formaliojo bei neformaliojo švietimo žmogiškojo kapitalo plėtrą.
Bus investuojama į veiklą, skatinančią vaikus grįžti į mokyklą, pavyzdžiui, antros galimybės suteikimą, nuotolinį mokymą, neformalaus švietimo paslaugų plėtrą.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTRA“ PATVIRTINIMO 2004 m. liepos 15 d. Nr. ISAK-1142 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu: 1. Tvirtinu Gaires pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. ISAK-820 „Dėl paraiškų Europos socialinio fondo finansinei paramai gauti specialiosios (B) dalies patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 94-3450). Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1142 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 4 PRIEMONĘ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTRA“ Kvietimo Nr.: BPD-ESF-2.4.0-K01-04 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, I paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, kuriame išdėstyti ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 2. BPD atitinka Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), bei Profesinio orientavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955). 3. Remiantis šiuo dokumentu, ES struktūrinių fondų lėšos bus investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumo didinimui, informacinių paslaugų plėtojimui, veiksmingesniam turizmo potencialo panaudojimui); 3.4. kaimo ir žuvininkystės plėtrai; 3.5. techninei paramai. 4. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo BPD priežiūros komiteto, sudaryto 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1476 „Dėl Laikinojo priežiūros komiteto sudarymo Lietuvos 2004 -2006 m. bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo priežiūrai atlikti“(Žin., 2003, Nr. 113-5068). 5. BPD priedas – BPD patvirtintų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 5.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 5.2. bendri priežiūros rodikliai; 5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 5.5. finansuotinos veiklos; 5.6. finansinės lentelės; 5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 6. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 7. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 8. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 8.1. aktyvios darbo rinkos politikos vystymas ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 8.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 8.3. profesinio mokymo, švietimo, profesinio konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksmai, kuriais siekiama: lengvinti ir gerinti patekimą ir integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 8.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; 8.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes kurti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 9. ESF remtinos veiklos rūšys: 9.1. žmogiškųjų išteklių plėtrai tose veiklos rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 9.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį rengimą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 9.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 9.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtros srityse antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose ir įmonėse; 9.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema); 9.2. Siekiant padidinti šių Gairių 9.1 punkte išvardintų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 9.2.1. struktūroms ir sistemoms: 9.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 9.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 9.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 9.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 9.2.2. lydimosioms priemonėms: 9.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 9.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimui siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 9.2.2.3. žinių gilinimui, informavimui ir viešinimui. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 10. Šios Gairės nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi teikiant, atrenkant ir įgyvendinant projektus 2004 metų kvietime teikti paraiškas. 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999) buvo patvirtintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės. Remiantis šiuo nutarimu BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-3421). 12. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 12.1. 2 prioriteto 1 priemonę „Užimtumo gebėjimų ugdymas“; 12.2. 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 12.3. 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija“. 13. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 13.1. 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“; 13.2. 2 prioriteto 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BPD 2.4 PRIEMONĖ „MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ SĄLYGŲ PLĖTRA“ 14. ESF finansavimas skiriamas tik tiems švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ aprašyme užsibrėžtus tikslus ir kurie atitinka BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ išvardytas remiamas veiklas. Išsamus „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ priemonės aprašymas yra pateiktas Lietuvos 2004–2006 m. BPD priede. 15. Pagrindinis BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ tikslas – švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sektoriaus plėtra ir tinkamų sąlygų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimas. 16. Priemonės uždaviniai: 16.1. sukurti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui įsigyti jo/jos sugebėjimus ir poreikius atitinkančias švietimo, mokymo ir studijų paslaugas; 16.2. užtikrinti, kad švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistema atitiktų besikeičiančius ekonomikos bei verslo poreikius; 16.3. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo ir rengimo, mokslo ir studijų žmogiškąjį kapitalą. 17. Priemonės tikslai bus pasiekti teikiant ESF paramą mokymosi visą gyvenimą sistemos žmogiškojo kapitalo plėtrai, ypatingą dėmesį skiriant specialistų konkurencingumo ir paklausos užtikrinimui; lyginamiesiems ir prognostiniams kvalifikacijų poreikio tyrimams; mokytojų rengimo sistemos tobulinimui. 18. Įgyvendinant šią priemonę, siekiama padidinti mokymosi visą gyvenimą sistemos pajėgumą, užtikrinantį sėkmingą aukštos kokybės numatytų bei būsimų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių įgyvendinimą. 19. Investicijos į mokymosi visą gyvenimą sistemą artimai siejasi su mokymu, apibrėžtu 2 prioriteto 2 priemonėje „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Šios priemonės įgyvendinimas taip pat neatskiriamas nuo 1 prioriteto 5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo priemones)“ bei 3 prioriteto 3 priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“. 20. Priemonė skatina mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš bendrojo švietimo sistemos, kūrimą, skatinant, kad jauni žmonės liktų švietimo sistemoje ir įgytų profesinę kvalifikaciją, įskaitant mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo stiprinimą. Bus investuojama į veiklą, skatinančią vaikus grįžti į mokyklą: antros galimybės suteikimą, nuotolinį mokymą, neformalaus švietimo paslaugų plėtrą valstybinėse formaliojo švietimo įstaigose ir t. t. Planuojama sudaryti patrauklesnę mokymosi aplinką kuriant ir diegiant naujoviškus ir jaunuolių, ir suaugusiųjų mokymosi bei profesinio mokymo metodus. Taip pat pagal šią priemonę bus remiama profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų plėtra, t. y. kuriama Atvira informavimo konsultavimo ir orientavimo sistema (AIKOS) bei įgyvendinama Profesinio orientavimo strategija. 21. Pagal šią priemonę bus remiama nacionalinės kvalifikacijų sistemos, atitinkančios darbo rinkos poreikius, plėtra, įskaitant profesinio mokymo standartų kūrimą, studijų krypčių reglamentus, žinių ir kompetencijos vertinimo sistemą (kartu ir oficialų neformalaus mokymosi pripažinimą), palyginamuosius ir prognostinius specialistų ir kvalifikacijų poreikio tyrimus (sektorinės analizės principu) bei kitas susijusias veiklos sritis. Taip pat remiamas specialistų, dalyvausiančių kuriant bei plėtojant nacionalinę kvalifikacijų sistemą, rengimas. 22. Bus teikiama parama kokybės užtikrinimo sistemos plėtrai siekiant, kad rengiamų specialistų kvalifikacija maksimaliai atitiktų ekonomikos poreikius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas modernių mokymo priemonių bei metodų sukūrimui ir įdiegimui, švietimo įstaigų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo programų akreditavimui, taip pat profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų plėtrai bei atnaujinimui. Tai padidins mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes ir sukurs palankias sąlygas patenkinti kvalifikacijų poreikį. 23. Bus investuojama į veiklą, skatinančią vaikus ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, grįžti į mokyklą: antros galimybės suteikimą, nuotolinį mokymą, neformalaus švietimo paslaugų plėtrą valstybinėse formaliojo švietimo įstaigose ir t. t. Planuojama sudaryti patrauklesnę mokymosi aplinką kuriant ir diegiant naujoviškus jaunuolių ir suaugusiųjų mokymosi bei profesinio mokymo metodus. 24. Taip pat bus rengiama bei skelbiama medžiaga, reikalinga siekiant sėkmingai pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą sistemos teikiamomis paslaugomis. Bus remiamas visapusiškas švietimo valdymo sistemos tobulinimas ir tolesnė plėtra, įskaitant duomenų bazes, reikalingas mokymosi visą gyvenimą sistemos stebėsenai ir planavimui, veiksmingumo ir naudos nustatymui, taip pat remiamas švietimo sistemoje dirbančių žmonių verslumo gebėjimų ugdymas ir kitos susijusios veiklos rūšys. 25. Prioritetas bus teikiamas veiklai, keliančiai mokytojų, dėstytojų kvalifikaciją bei sudarančiai sąlygas ugdyti jų pagrindinius gebėjimus (tobulinti kompiuterinį raštingumą, mokytis kalbų ir t. t.), skatinti susipažinti su naujomis technologijomis, gerinti darbo su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš bendrojo mokymo sistemos mokiniais, neįgaliais mokiniais ir studentais) įgūdžius. Taip pat bus remiama veikla, padedanti nustatyti, kokius gebėjimus ir kvalifikaciją turi turėti šiuolaikiniai mokytojai, profesijos mokytojai, dėstytojai atsižvelgiant į kintantį jų vaidmenį žinių visuomenėje. Pagalba numatyta rengiant suaugusiųjų mokytojus, ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regiono darbo rinkos poreikiams. 26. 2004 metų kvietime paraiškas galima teikti šioms priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ remtinoms veikloms, nustatytoms Lietuvos 2004–2006 m. BPD: 26.1. nacionalinės kvalifikacijų sistemos plėtra: suteikiamų profesinių kvalifikacijų ir darbo rinkos reikalavimų joms nuolatinės derinimo sistemos sukūrimas, specialistų, užtikrinančių efektyvų nacionalinės kvalifikacijų sistemos funkcionavimą, rengimas, profesinių ir aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo tyrimai, specialistų poreikių tyrimai – sektorinės analizės, profesinio mokymo standartų rengimas, studijų krypčių reglamentų rengimas, bendrųjų kompetencijų standartų parengimas; 26.2. žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos plėtra: žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos kūrimas (įskaitant neformalųjį švietimą), specialistų, užtikrinančių žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos efektyvų funkcionavimą, rengimas, nacionalinių profesinio mokymo vertinimo užduočių parengimas, bendrųjų kompetencijų vertinimo užduočių parengimas; 26.3. kokybės užtikrinimo sistemos plėtra: vidinės kokybės laidavimo sistemos sukūrimas ir diegimas švietimo institucijose, švietimo institucijų personalo vadybos gebėjimų, įskaitant kokybės valdymą, tobulinimas, išorinio kokybės vertinimo specialistų rengimas, mokymo/studijų programų ir švietimo institucijų vertinimo ir akreditacijos sistemos tobulinimas ir diegimas, praktinio mokymo įmonėse sistemos sukūrimas ir diegimas, mokymo/studijų programų atnaujinimas ir naujų rengimas, siekiant užtikrinti mokymosi kelių įvairovę, tąsą bei atitikimą darbo rinkos poreikiams, Lietuvos švietimo sistemos stebėsenos sistemos kūrimas ir diegimas, informacinių technologijų pagrindu; 26.4. mechanizmų, mažinančių „iškritimą“ iš bendrojo švietimo sistemos, kūrimas: 26.4.1. platesnių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių modelių sukūrimas ir jų bandymas (pilotavimas) valstybiniu mastu; 26.4.2. mechanizmų, skatinančių pasilikti jauną žmogų švietimo sistemoje iki jis įgyja profesinę kvalifikaciją, įskaitant patrauklios mokymosi aplinkos formavimą, sukūrimas ir bandymas (pilotavimas); 26.5. „antros galimybės“ sąlygų plėtojimas: „iškritusiųjų“ iš bendrojo švietimo sistemos (įskaitant ir darbingo amžiaus suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo) grąžinimo į švietimo sistemą mechanizmų kūrimas ir diegimas, finansinė parama mokiniams, nelankantiems mokyklos (subsidijos vadovėliams, užklasinei veiklai), siekiant pagerinti mokinių lankomumą ir jų motyvaciją; 26.6. inovatyvių mokymo(

si)metodų ir formų kūrimas ir diegimas: 26.6.1. nuotolinių studijų sistemos diegimas ir tobulinimas; 26.6.2. neformalaus švietimo paslaugų jaunimui ir suaugusiesiems plėtra formaliojo švietimo institucijose; 26.6.3. naujų mokymo(
si)metodų ir formų kūrimas ir diegimas, mokymo ir studijų medžiagos sukūrimas bei publikavimas; 26.7. mokymo(
si)medžiagos sukūrimas ir publikavimas: 26.7.1. sistemos mokymo(
si)priemonių kaupimui, sisteminimui ir sklaidai informacinių technologijų pagrindu sukūrimas ir diegimas; 26.7.2. šiuolaikinių mokymo(
si)priemonių profesiniam mokymui ir technologiniam ugdymui sukūrimas ir diegimas šiuolaikinių mokymo(
si)priemonių studijoms, profesiniam mokymui ir technologiniam ugdymui sukūrimas ir diegimas; 26.8. mokytojų rengimo sistemos tobulinimas: 26.8.1. pedagoginės kompetencijos mokytojams, profesijos mokytojams ir dėstytojams suteikimas ir tobulinimas; 26.8.2. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos įgyvendinimas ir plėtra; 26.8.3. mokytojų, profesijos mokytojų ir dėstytojų dalykinių-technologinių kompetencijų atnaujinimas; 26.8.4. mokytojų, profesijos mokytojų ir dėstytojų pedagoginės kompetencijos tobulinimas; 26.8.5. kompetencijos dirbti su specialiųjų poreikių asmenimis („iškritusiais“ iš bendrojo švietimo sistemos, neįgaliaisiais mokiniais ir studentais ir pan.) įgijimas ir tobulinimas; 26.8.6. suaugusiųjų švietėjų (andragogų) kompetencijos tobulinimas; 26.9. profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemos plėtra: 26.9.1. Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) kūrimas ir diegimas; 26.9.2. profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimas; 26.9.3. profesinis aukštojo mokslo informavimas – karjeros centrų aukštosiose mokyklose veiklos modeliavimas ir įgyvendinimas; 26.9.4. profesinis konsultavimas – modernių konsultavimo metodų ir priemonių kūrimas, konsultavimo paslaugų, konsultavimo specialistų rengimo standartų kūrimas bei profesinio orientavimo ir konsultavimo kokybės vertinimo standartų bei metodikų kūrimas; 26.10. techninė pagalba (įskaitant specialistų poreikio tyrimus, studijas) rengiant projektą: „iškritimo“ iš bendrojo švietimo sistemos atsiradimo priežasčių tyrimas, prognostiniai „antrosios galimybės“ suteikimo plėtros tyrimai, mokymo(
si)priemonių poreikių tyrimai, prognostinis pedagogų (visose švietimo grandyse), gebėjimų, reikalingų kokybiškai vykdyti savo funkcijas žinių visuomenės kontekste, nustatymo tyrimas, prognostinis gebėjimų tyrimas – gebėjimų, kurių darbo jėgai reikės ateityje, nustatymas. 27. Viena paraiška turi būti teikiama vienai iš šių Gairių 26 punkte nurodytų remtinų veiklų. 28. Priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ projektų veikla pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tikslinių grupių: 28.1. mokiniams/profesinių mokyklų mokiniams; 28.2. studentams; 28.3. „iškritusiems“ iš bendrojo švietimo sistemos mokiniams, t. y. „iškritusiems“ iš bendrojo švietimo sistemos asmenims, vaikams ir suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimo, taip pat mokiniams ir studentams, „iškritusiems“ iš profesinio mokymo įstaigų, mokslo ir studijų įstaigų ir neįgijusiems kvalifikacijos, reikalingos patekti į darbo rinką; 28.4. mokytojams; 28.5. dėstytojams; 28.6. profesijos mokytojams; 28.7. profesinio informavimo ir orientavimo konsultantams; 28.8. vertintojams. 29. Nauda iš ESF pagal Lietuvos 2004–2006 metų BPD priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ finansuojamų projektų veiklos turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. 30. Lietuvos 2004–2006 metų BPD priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje (mln. Lt): 2004–2006 m. finansavimo planas Metai Iš viso Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) nacionalinės lėšos 2004–2006 211, 163 211, 163 158,372 75,0 52,791 2004 105, 581 105, 581 79,186 75,0 26,395 III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS 2004 METAIS. REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 31. Paraiškas ES paramai gauti iš Europos socialinio fondo pagal priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ gali teikti tik Lietuvoje registruoti viešieji juridiniai asmenys. Pagal šią priemonę privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims parama neteikiama. 32. Paraiškas gali teikti: 32.1. viešojo administravimo institucijos; 32.2. valstybės ir savivaldybių įstaigos; 32.3. švietimo, profesinio mokymo mokyklos, mokslo ir studijų institucijos; 32.4. mokslo ir studijų ekspertinės institucijos; 32.5. profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo institucijos; 32.6. profesinio mokymo ir studijų kokybės vertinimo centrai; 32.7. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai; 32.8. Žemės ūkio rūmai; 32.9. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kurių viena iš pagrindinių veiklų yra švietimas; 32.10. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), kurių pagrindinė veikla yra švietimas. 33. Pagal šių Gairių 26.1, 26.2, 26.3, 26.4.1, 26.6.1, 26.7.1, 26.8.1, 26.8.2, 26.9.1 punktuose numatytų veiklų pogrupius, paraiškas gali teikti tik tie pareiškėjai, kurie įgyvendins valstybinės svarbos švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų projektus. Šių projektų įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintose strategijose, strategijų įgyvendinimo planuose bei programose (šių Gairių 1 priedas). 34. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Projekto partneriai gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurie gali būti pareiškėjai pagal BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“. Rinkdamasis partnerį (-ius) pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. 35. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai, kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projekto įgyvendinimui). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių bei kitus reikalavimus: 35.1. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi atitikti bendruosius sutarties reikalavimus – joje turi būti nurodyta: 35.1.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 35.1.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė); 35.1.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai – įstaigos ar institucijos) ir joms atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 35.1.4. sutarties tikslas; 35.2. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti detaliai reglamentuota: 35.2.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą, kas atsakingas už bendro turto apskaitą, kokios partnerių pareigos, susijusios su bendro turto išlaikymu, ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės; 35.2.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 35.2.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 35.2.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymų, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 35.2.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie sutarties pakeitimus pateikimą Fondui, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 35.2.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (žr. šių Gairių 211 punkte) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Partneriai turėtų laikytis tų pačių dokumentų saugojimo reikalavimų, kaip ir pareiškėjas; 35.3. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti: 35.3.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo; 35.3.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata yra ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 35.3.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarką – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina informuoti projekto partnerius apie Fondo ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 35.3.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinamą – viešos informacijos apie projektą sklaida ir informavimas turi būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai, ir kt.; 35.3.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais priėmimo tvarką; 35.3.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimo tvarką; 35.4. sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai; 35.5. sutartyje taip pat turi būti nustatyta organizavimo (arba Valdymo) grupės sudėtis ir jo pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupė – tai paties projekto vykdytojo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių ir regionių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai. 36. Už projekto galutinius rezultatus tiesiogiai atsako pareiškėjas. 37. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu: 37.1. jam iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra kokioje nors kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose; 37.2. nevykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 37.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikia Fondui neteisingą informaciją; 37.4. pažeidžia kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų; 37.5. bando gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą arba atranką atliekančiai institucijai ar Projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu. 38. Projektų, atrinktų finansuoti pagal Lietuvos BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidėti iš viešųjų lėšų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžeto lėšų, kitų viešųjų lėšų ir pareiškėjo lėšų (nuosavo įnašo ir paskolų), taip pat partnerio lėšų bei projekto pajamų. 39. Projektų, finansuojamų pagal BPD priemonę 2.4 „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“, vertė turi būti ne mažesnė nei 345 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt, išskyrus valstybinės svarbos projektus. 40. Projekto vertinimo metu, pareiškėjams už projekto veikloms vykdyti numatytą savo ar partnerių įnašą, atsižvelgiant į įnašo sumą (procentais), bus skiriama iki 5 balų. Jei savo įnašu prisidedama nuo 1 iki 5 proc. visos projekto vertės, skiriami 2 balai, jei nuosavas įnašas yra nuo 5 iki 10 proc. – skiriami 4 balai, jei nuosavas įnašas didesnis nei 10 proc. visos projekto vertės – skiriami 5 balai (bendra balų suma – 100 balų, didžiausia galima balų suma už nuosavą įnašą – 5 balai). 41. Atrenkant priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“ projektus, pirmenybė bus teikiama projektams, tenkinantiems priemonės aprašyme pateiktus bendruosius projektų atrankos kriterijus: 41.1. prisidėti prie sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros; 41.2. didinti teikiamos paslaugos prieinamumą; 41.3. gerinti teikiamų paslaugų kokybę; 41.4. skatinti teikiamų paslaugų plėtrą; 41.5. prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo; 41.6. daryti poveikį konkretaus, ypač probleminio regiono socialinei ekonominei plėtrai bei žmogiškųjų išteklių plėtrai. Vadovaujantis Lietuvos 2004–2006 m. BPD skyriaus „Regionų dimensija“ nuostatomis, probleminiai Lietuvos regionai yra Marijampolės, Tauragės apskritys, Šalčininkų, Skuodo rajonai bei Ignalinos AE zona. 42. Visi projektai, pateikti priemonei „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra“, taip pat turi atitikti ir specifinius priemonės aprašyme pateiktus projektų atrankos kriterijus: 42.1. kurti patrauklią mokymosi aplinką; 42.2. vykdyti iškritimo iš bendrojo švietimo sistemos prevenciją ir skatinti reintegraciją; 42.3. diegti inovatyvius profesinio rengimo ir mokymo metodus; 42.4. plėtoti nuotolinio mokymosi sistemą. 43. Projekto veikla taip pat turi neprieštarauti BPD numatytoms horizontaliosioms temoms: 43.1. darniai plėtrai. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Europos Tarybos Lisabonos strategijoje

(2000)– ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės strategijoje siekiant darnaus vystymosi ir socialinės pažangos bei Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patikslintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Ilgalaikis darnios plėtros tikslas – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, siekti, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą; 43.2. informacinės visuomenės plėtrai. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patikslintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Informacinės visuomenės plėtros strateginis tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse veiksmingai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją; 43.3. lygių galimybių užtikrinimui (vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių atstovų); 43.4. regioninei plėtrai. Regioninė plėtra – socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimas. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). II. PARAIŠKOS FORMA 44. Visos organizacijos, siekiančios gauti ESF lėšų, privalo lietuvių kalba kompiuteriu užpildyti standartinę paraiškos formą (šių Gairių 2, 3 ir 3a priedai) vadovaudamosi paraiškos pildymo vadovais (šių Gairių 4 ir 5 priedai). Ranka užpildytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 45. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) ir specialiosios ir (B) dalių. Bendroji paraiškos dalis yra vienoda visoms priemonėms. Specialiojoje paraiškos dalyje nuodugniau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi tik pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 46. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Paraiškos priedai: 46.1. pareiškėjo ir jo partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu; 46.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedamos jungtinės veiklos sutartis ir partnerystės deklaracija (šių Gairių 6 ir 7 priedai) ar jų kopijos. Atskirą partnerystės sutartį pasirašo ir pareiškėjas, ir projekto partneriai. Jungtinės veiklos sutarties (partnerystės) reikalavimai pateikti šių Gairių 35 punkte; 46.3. pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių 3 metų veiklos finansinių ataskaitų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu; 46.4. projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV); 46.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų iš Mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus originalai. Pažymos turi būti išduodamos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos; 46.6. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo apie atsiskaitymus originalai. Pažymos turi būti išduodamos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos; 46.7. išsamus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (šių Gairių 3a priedas); 46.8. VĮ „Registrų centras“ pažymos originalas, patvirtinantis, kad pareiškėjo ir jo partnerių organizacijos nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra; 46.9. projekto loginė matrica (rekomenduojama). 47. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir viename iš šalies dienraščių. 48. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo dokumentacija skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.smm.lt (skyrelyje ES parama) bei Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo interneto puslapyje www.esf.lt (skyrelyje Europos socialinis fondas). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 49. Paraiškos turi būti įteiktos asmeniškai, įteiktos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu: Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius. 50. Pareiškėjas turi pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodoma „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, ant kurių nurodoma „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją magnetinėje laikmenoje arba kompaktiniame diske. Paraiškos ir jų kopijos turi būti įrištos atskirais egzemplioriais. Neįrištos paraiškos vertinamos nebus. Paraiškos, jų kopijos ir elektroninė paraiškos versija teikiamos Fondui viename antspauduotame ir užklijuotame voke (ar kitoje talpoje/pakete). Ant voko turi būti nurodomas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, taip pat priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtina veikla. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 51. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 52. Paraiškos turi būti pateikiamos iki nurodyto termino pabaigos – 2004 m. rugsėjo 24 d. 15 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti 2004 m. rugsėjo 24 d. Vėliau gautos paraiškos nebus nagrinėjamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 53. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 54. Fondui pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje sąlygų ir paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu. Elektroninio pašto adresas [email protected], telefonas (8 5) 2611769, faksas (8 5) 2608281. 55. Klausimai ir atsakymai, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, pateikiami internete adresu www.esf.lt (skyrelyje Klausimai ir atsakymai). 56. Paskelbus konkursą organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Apie seminarų datą, vietą ir laiką bus skelbiama interneto puslapiuose: www.esf.lt ir www.smm.lt. 57. Pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka taip pat nurodoma Fondo interneto puslapyje adresu www.esflt. V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 58. Visų projektų vertinimas ir atranka susideda iš šių veiksmų: 58.1. Fondas organizuoja paraiškų vertinimą. Tam Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Fondas pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus pateikia Projektų atrankos komitetui; 58.2. Projektų atrankos komitetas nagrinėja vertinti pateiktas paraiškas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo; 58.3. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo; 58.4. gavęs Tarpinės institucijos išvadą dėl finansavimo, Fondas informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą; 58.5. tarp Fondo, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys; 59. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatytos galutinės paraiškų pateikimo datos. 60. Paraiškų ir projektų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 60.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija; 60.2. tinkamumo vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų; 60.3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). 61. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne 1. Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo ir antspauduota 2. Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3. Pateikta elektroninė paraiškos versija 4. Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5. Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6. Pateiktas priedas 1. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 7. Pateiktas priedas 2. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos 8. Pateiktas priedas 3. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos 9. Pateiktas priedas 4. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 10. Pateiktas priedas 5. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus 11. Pateiktas priedas 6. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 12. Pateiktas priedas 7. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą) 13. Pateiktas priedas 8. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą 14. Pateiktas priedas 9. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija 15. Pateiktas priedas 10. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 62. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 63. Priėmęs sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Fondas per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia informacinį pranešimą pareiškėjui dėl paraiškos atmetimo. 64. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 65. Tinkamumo vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: ... Taip Ne 1. Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1. Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus 1.2. Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus 2. Projekto tinkamumas finansuoti 2.1. Projektas atitinka BPD 2.4. priemonės tikslus 2.2. Projektas atitinka BPD 2.4. priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas 2.3. Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms 2.4. Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.5. Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.6. Paraiškoje nurodyta bent viena paramos informavimo ir viešinimo priemonė 3. Projekto atitikimas bendrojo finansavimo reikalavimams 3.1. Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios sumos (jeigu taikoma) 4. Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas 4.1. Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms 5. Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas 5.1. Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 66. Antrajame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie: 66.1. pareiškėjas bei projekto partneriai turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei; 66.2. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos remti pagal šių Gairių 26 punkte nustatytus reikalavimus; 66.3. projekto išlaidos arba jų dalis turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles; 66.4. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu. 67. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. 68. Parama gali apimti iki 100 proc. viešųjų pareiškėjų projektų tinkamų išlaidų, tačiau pareiškėjai yra skatinami prisidėti prie projekto įgyvendinimo savomis lėšomis. Sumažėjus bendram nacionaliniam finansavimui (taip pat jeigu jo dalį įsipareigojo įnešti pareiškėjas ir/ar jo partneriai), proporcingai bus mažinama ES paramos suma. Jeigu pareiškėjas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai (tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama). Nuosavo finansavimo šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą. 69. Data, nuo kurios projekto išlaidos laikomos tinkamomis pagal šį kvietimą teikti paraiškas, yra nuo paramos teikimo sutarties pasirašymo datos iki projekto vykdymo pabaigos datos, kuri bus numatyta sutartyje. Visi projektai, kuriems skiriama ES parama, turi būti įgyvendinti iki 2008 m. kovo 1 d., jeigu šių projektų paramos sutartys pasirašytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ES parama gali būti naudojama projekto išlaidoms, padarytoms iki jam pasibaigiant, kompensuoti. 70. Projektų trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėnesiai. 71. Tinkamumo vertinimą atlieka du vertintojai. 72. Jeigu paraiška atitinka ne visus tinkamumo kriterijus ir bent vienas vertinimo atsakymas yra „ne“, siunčiamas raštas pareiškėjui ir prašoma koreguoti paraišką per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos), pagal pateiktas pastabas (jeigu trūkstama informacija nėra esminė ir paraišką galima pakoreguoti per laiką, kuris iš esmės neužtęstų vertinimo procedūros). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 73. Apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo Fondas informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas išsiųsdamas jam informacinį pranešimą. 74. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 75. Techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). Pagrindiniai vertinimo ir atrankos kriterijai yra išvardyti BPD ir BPD priede. 76. Atliekant projekto techninį ir finansinį vertinimą, pildoma vertinimo lentelė: Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė Kriterijai Maksimalus balas Skiriamas balas Nuoroda į paraiškos formą 1. Projekto svarbumas (aktualumas) 45 1.1. Projekto atitikimas Gairėse 42 punkte nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams 10 B 1.1.3. 1.2. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems atskirų veiklos sričių prioritetams (įskaitant nuosavo įnašo dalį) 10 A 5. A 7.4. B 1.4.1 1.3. Projekto poreikio pagrindimas: konkretus, logiškas, paremtas aiškiai aprašyta problema, pagrįstas tyrimais bei statistika 10 B 1.2.1. B 1.2.2. 1.4. Veiklos atitikimas tikslinių grupių poreikiams, projekto poveikis tikslinėms grupėms 10 B 1.4.2. B 1.5.1. 1.5. Projekto pridedamoji vertė 5 B 1.2.3. 2. Projekto rezultatai ir pasekmės 20 2.1. Aiškūs ir išmatuojami projekto rezultatai 10 A 7.5.1. A 7.5.2. 2.2. Projekto metu planuojami sukurti inovaciniai produktai 5 B 1.5.3. 2.3. Projekto tęstinumas (finansiniu, instituciniu arba politiniu aspektu) 5 B 1.5.4. 3. Projekto metodika 15 3.1. Veiklų aprašymas 5 B 1.4.1. 3.2. Projekto įgyvendinimo planas 5 B 1.4.3. 3.3. Projekto struktūros aiškumas ir nuoseklumas 5 B 1.4. 4. Projekto finansiniai ir veiklos vykdymo pajėgumai 10 4.1. Pareiškėjo ir partnerių vaidmuo įgyvendinant numatytas veiklas 5 B 2.4. 4.2. Pareiškėjo ir partnerių patirtis projektų valdymo ir įgyvendinimo srityje 5 B 2.5. B 2.6. 5. Projekto biudžeto ir išlaidų efektyvumas 10 5.1. Aiškumas ir detalumas 5 B 5. 5.2. Išlaidų pagrįstumas ir realumas 5 B 5. Maksimalus balas 100 Vertintojo rekomendacija ir išvados 77. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikė, paraiška atmetama. 78. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“. 79. Vertintojai taip pat įvertina planuojamą projekto biudžetą ir, nustatę, kad jis yra didesnis nei reikia projekto veiklai įvykdyti, gali pasiūlyti projektui skirti mažesnę nei prašoma paramos sumą. 80. Kiekvieną projektą vertintojai įvertina balais. Jeigu galutiniai dviejų vertintojų atlikti paraiškų įvertinimai labai skiriasi, projektui skiriamas trečiasis vertintojas. Visų vertinimų vidurkis nulemia galutinį projekto įvertinimo balų skaičių. VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 81. Įvertinęs paraiškas ir projektus, Fondas parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines, ir teikia ją Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui. 82. Projektų atrankos komitetui svarstyti pateikiami tik tie projektai, kurie vertinimo metu surenka 65 ir daugiau balų iš 100 galimų. 83. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs Fondo pateiktą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių pasiūlymus, stebėtojų-ekspertų išvadas ir Projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrankai projektais, gali teikti Tarpinei institucijai vieną iš šių išvadų: 83.1. rekomenduoti skirti paramą projektui; 83.2. rekomenduoti neskirti paramos (finansavimo) projektui. Sprendimas neskirti paramos priimamas, jeigu projektas nepakankamai atitinka atrankos kriterijus, yra nepakankamai kokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų Projekto atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi Projektų atrankos komiteto posėdžio protokole; 83.3. rekomenduoti Tarpinei institucijai grąžinti projektą Fondui pakartotinai vertinti. 84. Jei Projektų atrankos komitetas rekomenduoja pakartotinai vertinti projektą, Fondas apie tai praneša pareiškėjui. 85. Fondas iš naujo įvertina paraišką atsižvelgdamas į Projektų atrankos komiteto pastabas ir per nurodytą laiką pateikia naują vertinimo ataskaitą. 86. Fondas užtikrina, kad bus laikomasi vertinimo procedūrų terminų, skaidrumo bei nešališkumo principų. IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO PRIĖMIMAS 87. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija. 88. Tarpinės institucijos sprendimas tvirtinamas ministro arba jo įgalioto atstovo įsakymu ar potvarkiu. Sprendime nurodoma: 88.1. pagrindas skirti paramą (pagal struktūrinių fondų administravimo tvarką); 88.2. biudžeto programų, iš kurių skiriamas finansavimas, pavadinimai ir kodai; 88.3. šiuo sprendimu skirstoma BPD priemonei (-ėms) skirtų lėšų suma; 88.4. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris; 88.5. Fondo vertinimo ataskaitos registravimo numeris; 88.6. sąrašas projektų bei jų vykdytojų, kuriems skiriama parama; 88.7. paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis; 88.8. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei jų yra). 89. Su pareiškėjais, kurių projektams nuspręsta skirti paramą, Tarpinė institucija ir Fondas sudaro paramos teikimo sutartį. Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, Fondas tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą su paaiškinimais per 10 darbo dienų po to, kai jis gauna Tarpinės institucijos sprendimą. 90. Informacija apie priimtus sprendimus skelbiama Tarpinės institucijos ir Fondo interneto tinklalapiuose. II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 91. Po to, kai Fondas gauna Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį Fonde, taip pat kiti pasirašytos sutarties pateikimo Fondui būdai. 92. Pareiškėjui per pranešime nustatytą pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą nepasirašius paramos sutarties projekto, pasiūlymas pasirašyti sutartį netenka galios ir parama projektui neteikiama. 93. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminui, Fondas, jei sutartis nebuvo pasirašyta, registruotu laišku išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis neteko galimybės gauti paramą projektui. 94. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti sutarties per pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą pasirašyti sutartį galiojimo terminą pateikti Fondui motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti sutarties per pasiūlyme pasirašyti sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, Fondas, gavęs Tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą sutarčiai pasirašyti, tačiau tik tuomet, jei terminas buvo uždelstas ne daugiau kaip 1 mėnesį. 95. Jei pareiškėjas sutarties nepasirašo ir todėl panaudojamos ne visos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšos, Fondas siūlo paskirti likusias lėšas eilės tvarka geriausius įvertinimus gavusiems projektams. 96. Su pareiškėju, kuris priėmė pasiūlymą dėl paramos suteikimo, sudaroma sutartis. Sutartį pasirašo Fondo įgaliotas atstovas, Tarpinės institucijos įgaliotas atstovas bei pareiškėjas. Sutartis sudaroma 3 egzemplioriais, kurie turi vienodą teisinę galią. III. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS 97. Pareiškėjai turi teisę apskųsti Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – sprendimus. 98. Fondo sprendimą dėl paraiškos atmetimo pareiškėjas gali apskųsti Tarpinei institucijai raštu per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas apie atmetimą informuojantis pranešimas. 99. Tarpinė institucija, gavusi pareiškėjo skundą dėl paraiškos atmetimo, per 20 darbo dienų (nuo jo gavimo ir įregistravimo dienos) išnagrinėja skunde pateiktus argumentus ir įvertina jų pagrįstumą atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentaciją. 100. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Fondo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ji apie tai informuoja pareiškėją. Jei Tarpinė institucija nusprendžia, kad Fondas nepagrįstai atmetė paraišką, ji gali rekomenduoti jai pakartoti vertinimo procedūrą. Tokiu atveju Tarpinė institucija nustato terminą, per kurį vertinimo procedūra turi būti pakartota, ir paveda Fondui apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją. 101. Tarpinės institucijos sprendimą neskirti paramos projektui pareiškėjas gali apskųsti Vadovaujančiajai institucijai per 10 darbo dienų po to, kai jam registruotu laišku buvo išsiųstas informacinis pranešimas. Vadovaujančioji institucija skundą apsvarsto per 20 darbo dienų nuo jo gavimo ir įregistravimo dienos. Nusprendusi, kad skundas pagrįstas, Vadovaujančioji institucija rekomenduoja Tarpinei institucijai ir Fondui pakartoti vertinimo procedūrą ir apie tai per 10 darbo dienų informuoti pareiškėją. Nusprendusi, kad skundas yra nepagrįstas, Vadovaujančioji institucija apie tai informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas ir pateikia sprendimo motyvus. 102. Dėl Fondo, Tarpinės institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos sprendimų pareiškėjas taip pat gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. V. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMAS I. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDŲ TINKAMUMAS 103. Pagrindinės taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas, išdėstytos Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“. Tinkamos kiekvieno struktūrinio fondo veiklų išlaidos apibūdintos bendrose fondų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse vadovaujantis ESF reglamentu Nr. 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“. Šiomis taisyklėmis turi vadovautis visos organizacijos, rengdamos projektų, finansuojamų iš ESF, biudžetus. Pagrindinis principas – tinkamos yra tos išlaidos, kurių kompensuoti EK reglamentas Nr. 448/2004 nedraudžia. 104. Iš ESF lėšų gali būti finansuojamos tik tinkamos išlaidos. Tinkamos išlaidos turi būti: 104.1. būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje; 104.2. faktiškai patirtos, t. y. įregistruotos projekto vykdytojo ir (

ar)jo partnerių apskaitoje bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais; 104.3. patirtos projekto įgyvendinimo metu (įskaitant audito išlaidas). 105. Visos projekto numatomos veiklos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktus bei finansinės paramos teikėjo nustatytas instrukcijas, reglamentuotas taisykles ir jų sąlygas. Gali būti finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios atitinka tinkamas ESF veiklas bei su jų vykdymu susijusias išlaidas. 106. Projekto išlaidų tinkamumas nustatomas pagal bendrą jų kontekstą projekte, jų pobūdį ir kiekį, chronologinį medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą. Projekto išlaidos turi atitikti patvirtintą projekto veiklos planą. Tinkamos ir pateisinamos projekto išlaidos yra tos, kurios atsirado projekto veiklos įgyvendinimo metu ir yra skirtos projekto veikloms. Projekto trukmė yra nurodoma patvirtinamame sprendime dėl projekto finansavimo. Tinkamų išlaidų pateisinimui turi būti pateikiamos sąskaitos-faktūros arba kiti šias išlaidas patvirtinantys apskaitos dokumentai. Šie dokumentai turi būti įtraukti į projekto vykdytojų apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais. 107. EK reglamente Nr. 448/2004 pateiktos išlaidų tinkamumo taisyklės, iš kurių BPD 2 prioriteto priemonėms taikytinos šios: 107.1. realiai sumokėtos išlaidos; 107.2. pajamų (įplaukų) apskaita; 107.3. finansiniai ir kiti mokesčiai; 107.4. PVM ir kiti mokesčiai bei rinkliavos; 107.5. lizingas. 108. Realiai sumokėtos išlaidos: 108.1. nusidėvėjimo išlaidos. Nekilnojamojo turto ar įrenginių, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos tikslais, nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos, jeigu: 108.1.1. nacionalinės ar ES subsidijos nebuvo naudojamos tokiam nekilnojamajam turtui ar įrenginiams įsigyti, t. y. jei ilgalaikis turtas įsigytas savomis ar partnerio lėšomis, tuomet jo nusidėvėjimo išlaidos yra tinkamos; 108.1.2. nusidėvėjimo išlaidos apskaičiuotos pagal tam tikras apskaitos taisykles, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais; 108.1.3. išlaidos yra susijusios tik su minėtos bendrai finansuojamos veiklos laikotarpiu; 108.2. išlaidų įrodymas. Galutinių naudos gavėjų mokėjimai turi būti pateisinti gautomis sąskaitomis-faktūromis. Jeigu to negalima padaryti, mokėjimai turi būti pateisinti lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. 109. Pajamų (įplaukų) apskaita. Projekto pajamos apima įvairių pardavimų pajamas. Į šias pajamas įeina: projekto vykdymo metu gautos nuomos mokesčio, dalyvių registracijos (dalyvių mokymo mokestis) ar kitos panašios įplaukos. Į projekto pajamas neįeina: projekto vykdytojo ir/ar jo partnerių įnašai, nurodomi finansavimo lentelėje kartu su valstybiniu įnašu; įplaukos už tam tikras finansų planavimo priemones (pvz., ilgalaikė nuoma). Pajamos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu, sumažina struktūrinių fondų bendrojo finansavimo sumą, reikalingą projektui įgyvendinti, jos yra vienas iš finansuoti tinkamų projekto išlaidų sumažinimo veiksnių. 110. Finansiniai ir kiti mokesčiai: 110.1. banko sąskaitos mokesčiai. Banko mokesčiai už specialios subsidijų sąskaitos atidarymą ir tvarkymą atitinka bendrojo finansavimo reikalavimus, nes paramos lėšoms projekto vykdytojas privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą; 110.2. atlyginimai teisės specialistams už konsultacijas, rinkliavos notarams, techninės ar finansinės ekspertizės, apskaitos ir audito išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos, jeigu jos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu; 110.3. banko ar kitų finansinių institucijų suteiktų garantijų išlaidos. Šios išlaidos yra tinkamos tiek, kiek tokių garantijų reikalauja nacionaliniai ar Europos Bendrijos teisės aktai. 111. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti mokesčiai bei rinkliavos: 111.1. pridėtinės vertės mokestis. Jeigu paramos gavėjas projekto vykdymui skirtų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atsižvelgus į LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-550) 58 straipsnio 1 dalį (PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui) neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą, tokios PVM išlaidos yra laikomos tinkamomis projekto išlaidomis. 111.2. sumokamas pirkimo ir (arba) importo PVM finansuotinas iš ES struktūrinių fondų, jeigu remiamo projekto vykdoma ekonominė veikla atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 skyriuje nurodytas neapmokestinamas veiklos rūšis, t. y. jeigu projekto metu perkamos prekės ar paslaugos skirtos veiklai, kurią vykdant prekių tiekimas ar paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas, tokio PVM atskaityti negalima ir jis yra tinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų; 111.3. kitais atvejais PVM išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš ES struktūrinių fondų; 111.4. kiti mokesčiai ir rinkliavos. Jei šie mokesčiai būtini projektui įgyvendinti, jie traktuojami kaip tinkamos projekto išlaidos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į garantinį fondą ir panašiai. 112. Lizingas. Su lizingo veikla susijusios išlaidos yra tinkamos projekto išlaidos ir gali būti finansuojamos iš struktūrinių fondų, jei lizingas yra ekonomiškiausias būdas pasinaudoti tam tikru ilgalaikiu turtu. Jeigu tokio paties turto įprastinės nuomos išlaidos būtų mažesnės, tuomet būtų pripažintos tinkamos tik šios nuomos išlaidos, o lizingo davėjo pelnas būtų netinkamos projekto išlaidos. II. NETINKAMOS PROJEKTO IŠLAIDOS 113. Netinkamos projekto išlaidos nėra finansuojamos iš ESF lėšų ir negali būti įtrauktos į projekto biudžetą. Projekto išlaidos yra netinkamos, jeigu: 113.1. neatitinka pagrindinių Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamente Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendrojo finansavimo tinkamumo taisyklių“ pateiktų taisyklių, kuriomis vadovaujantis nustatomas išlaidų tinkamumas; 113.2. jeigu patirtos išlaidos yra dengiamos iš kitų Europos Bendrijos fondų; 113.3. nėra būtinos projektui vykdyti ir nenumatytos subsidijų sutartyje; 113.4. neįregistruotos projekto vykdytojo ir (
ar)jo partnerių apskaitoje bei nepagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais; 113.5. patirtos ne projekto įgyvendinimo metu. 114. Netinkamomis finansuoti iš ESF lėšų laikomos šios išlaidos: 114.1. ESF projekto rengimo išlaidos; 114.2. išlaidos konsultantų paslaugoms rengiant projektinę idėją; 114.3. už paimtas paskolas bankui mokamos palūkanos; 114.4. nuostoliai dėl užsienio valiutos konvertavimo; 114.5. baudos, finansinės nuobaudos ir bylų nagrinėjimo išlaidos; 114.6. naudotų (dėvėtų) įrenginių pirkimas; 114.7. PVM, jei paramos gavėjas šį mokestį gali susigrąžinti, t. y. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskirtinas PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą; 114.8. su lizingo sutartimi susijusios išlaidos (mokesčiai, lizingo davėjo pelnas, palūkanos, draudimo mokesčiai); 114.9. žemės ir pastatų pirkimas; 114.10. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sąnaudos; 114.11. išeitinės išmokos; 114.12. kitos išlaidos, neatitinkančios išlaidų tinkamumo reikalavimų. III. EUROPOS SOCIALINIO FONDO PROJEKTŲ IŠLAIDOS 115. Pildant projekto biudžetą reikia vadovautis šiais pagrindiniais kriterijais: 115.1. biudžeto aiškumas ir išsamumas; 115.2. biudžete nurodytų išlaidų būtinumas; 115.3. išlaidų realumas – atitiktis rinkos kainoms; 115.4. išlaidų veiksmingumas – numatomų įgyvendinti veiklų ir numatomų pasiekti rezultatų požiūriu. 116. Visos planuojamos projekto išlaidos turi būti tinkamos, t. y. atitikti visus ESF nustatytus reikalavimus. Projekto biudžete turi būti numatomos išlaidos pagal tam tikras išlaidų kategorijas. Prie paramos sutarties pildoma pagrindinė (suminė) biudžeto lentelė, kurioje visos išlaidos nurodomos bendromis sumomis kiekvienais projekto vykdymo metais. Išsami projekto biudžeto lentelė, kurioje išlaidos bus nurodomos pagal tuos pačius išlaidų straipsnius, smulkiau pateikiant personalo išlaidų eilutes pagal atskiras pareigybes ir kitas biudžeto eilutes priklausomai nuo projekto specifikos bei papildomai nurodant numatomų išlaidų mato vienetus, jų skaičių ir kainą su PVM (jei projekto vykdytojas negali PVM traukti į atskaitą ir susigrąžinti), turės būti užpildoma kiekvieniems metams atskirai ir bus traktuojama kaip sutarties priedas. 117. Administracinės išlaidos yra: 117.1. biuro prekės (kanceliarinės prekės, pašto išlaidos ir pan.). Išlaidos su projekto reikmėmis susijusiems pirkiniams, kurie pagal įmonės taikomą apskaitos tvarką nėra laikomi ilgalaikiu turtu ir yra būtini projektui įgyvendinti. Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis; 117.2. biuro išlaikymas (patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos, telefono, fakso, palaikymo išlaidos). Visos šios išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis. Kai kurios iš šių išlaidų gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projektui administruoti) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos tada, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projekto administravimui naudojamų patalpų plotui. Projekto vykdytojo nuosavų patalpų ar nemokamų patalpų nuomos išlaidos nėra tinkamos; 117.3. personalo išlaidos: 117.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto vykdytojo ir (arba) jo partnerių darbuotojams, netiesiogiai padedantiems techniniams darbuotojams vykdyti projekto veiklas, t. y. administruojantiems projektą visą numatytą laikotarpį, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Administracinis personalas – projekto vadovas (koordinatorius), finansininkas, asmuo, atsakingas už projekto stebėseną, ir pan. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto administravimui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę (2004 m. birželio 22 d. Darbo kodekso Nr. IX-926 (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 5 punktas). Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.); 117.3.2. personalo mokymas. Administracijos personalo dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje ir tai yra būtina įgyvendinant projektą; 117.3.3. personalo kelionių išlaidos. Nurodomos projektą administruojančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos. 118. Vykdymo išlaidos yra: 118.1. personalo išlaidos: 118.1.1. darbo užmokesčio sąnaudos. Tai nuolatinių projekto vykdytojo ir partnerių darbuotojų (pvz., dėstytojai, ekspertai, techninis personalas ir pan.), vykdančių tiesiogines projekto veiklas, priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už dienas, dirbtas vykdant projektą. Papildomai samdomo personalo darbo užmokestis arba jau dirbančiojo personalo papildomas darbo laikas, skirtas išimtinai projekto vykdymui, yra tinkamos išlaidos. Privaloma užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnis nustatantis maksimalią 12 valandų darbo dienos trukmę. Darbo užmokesčio priskaitymo suma apima ne tik įprastai priimtą priskaitytą sumą, bet ir visus mokesčius nuo išmokų, susietų su darbo santykiais, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.); 118.1.2. personalo mokymas. Personalo, tiesiogiai atliekančio projekto veiklas, dalyvavimo įvairiuose kursuose, seminaruose išlaidos, jei šiam personalui reikalingos specifinės žinios, kurių nebuvo galima numatyti projekto vykdymo pradžioje ir tai yra būtina įgyvendinant projektą; 118.1.3. personalo kelionių išlaidos. Projektą vykdančių darbuotojų su projektu susijusių kelionių išlaidos; 118.2. paslaugų pirkimas. Išlaidos už leidybos, renginių organizavimo, subrangovų paslaugas, atlygio už darbą išlaidos samdomiems Lietuvos ar užsienio dėstytojams, konsultantams ir pan., kurie nėra projekto vykdytojo ar jo partnerių darbuotojai. Konsultacijų išlaidos paraiškai pildyti ir projektui vykdyti nėra finansuojamos. Samdomų ekspertų darbo užmokestis yra leistinos projekto išlaidos tik tuomet, jei jų paslaugos svarbios projekto veiklų įgyvendinimui; 118.3. išlaidos patalpoms, kurios naudojamos projekto veikloms. Tik su projekto veiklomis (paskaitos, seminarai, mokymai) susijusių patalpų nuomos, komunalinių paslaugų (šildymas, dujos, vanduo ir pan.) ir valymo paslaugų. Administracinių patalpų nuomos išlaidos čia neįtraukiamos. Šios išlaidos gali būti susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla. Todėl negalima nurodyti viso pastato (jeigu jis ne visas naudojamas projekto reikmėms) nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos bus tinkamos tada, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t. y. apskaičiuojamos proporcingai projektui vykdyti naudojamų patalpų plotui. Jei patalpos yra projekto vykdytojo nuosavybė arba jomis naudojamasi nemokamai – naudojimosi išlaidos nekompensuojamos, t. y. nuosavų patalpų „užskaitymas natūra“ negalimas; 118.4. Išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama projekto veikloms. Nurodomos projekto vykdymui reikalingos kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo arba nuomos (taip pat ir lizingo) išlaidos. Europos socialinio fondo taisyklės leidžia pirkti smulkią įrangą, įvairias priemones mokymo tikslams, jei jų įsigijimas yra būtinas projekto įgyvendinimui. Jeigu įranga yra naudojama ne vien projekto veiklai, šioje eilutėje nurodykite tik tą išlaidų sumą, kuri tiesiogiai susijusi su projekto veiklos įgyvendinimu. Projekto plane būtina pateikti informaciją apie įrangos įsigijimą ir kitas numatomas investicijas bei motyvuoti jų įsigijimo reikalingumą. Planuojant įsigijimus ir kitas galimas investicijas, reikėtų atsižvelgti ir į jų išdėstymą biudžete laiko aspektu bei atitikimą projekto turiniui, struktūrai bei tuo metu planuojamoms vykdyti projekto veikloms. Tinkamos finansuoti yra tik tos priemonių ir įrangos pirkimo išlaidos, kurios gali būti priskirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, projektui įgyvendinti yra perkamas 1 kompiuteris už 3000 Lt, jo nusidėvėjimo laikotarpis yra 3 metai, kompiuterio nusidėvėjimas sudaro 1000 Lt į metus ir projekto trukmė yra 3 metai – tokiu atveju iš paramos lėšų gali būti finansuojama visa kompiuterio įsigijimo suma – 3000 Lt. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpis yra 2 metai, finansuoti iš paramos lėšų galima būtų tik kompiuterio nusidėvėjimo išlaidas, kurias galima priskirti projekto įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 2000 Lt. ESF finansinės investicijos ilgalaikiam turtui pirkti yra taikomos išimtiniais atvejais. Lėšos, skiriamos pagal antrąjį BPD prioritetą, turi būti nukreiptos žmogiškųjų išteklių plėtrai ir išlaidos įrangai pirkti yra tinkamos finansuoti tokiais atvejais, kai ši įranga bus naudojama tik projekto tikslams, yra būtina projektui įgyvendinti ir sudarys tiktai santykinai nedidelę bendros projekto vertės dalį (pvz., kompiuterinė įranga, kurios nusidėvėjimo laikotarpis sutampa su projekto įgyvendinimo laikotarpiu). Šios išlaidos neturi viršyti 30 proc. visų tinkamų projekto išlaidų. Įsigyti įrangą ar kitokį ilgalaikį turtą, kuris skirtas projektui įgyvendinti ir jo tęstinumui užtikrinti, rekomenduojama teikti paraišką Europos regioninės plėtros fondo paramai gauti. 119. Kitos išlaidos yra: 119.1. auditas. Nurodomos išlaidos projekto auditui. Audito įmonę projekto vykdytojas gali pasirinkti savo nuožiūra; 119.2. nusidėvėjimas. Jei organizacija naudoja savo įrangą projekto veiklai, jos nusidėvėjimo dalis, susijusi su projekto vykdymu ir apskaičiuota projekto vykdymo metu, traktuojama kaip tinkamos projekto išlaidos. Tačiau jei ilgalaikis turtas buvo įsigytas iš ES paramos lėšų, šio turto nusidėvėjimo išlaidos nėra tinkamos. Nusidėvėjimo išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal įprastinę organizacijos apskaitos metodiką; 119.3. informacijos sklaida ir reklama (leidiniai, skelbimai, stendai). Informacijos apie projektą sklaidos skelbimuose, stenduose, specialiuose leidiniuose išlaidos; informacijos pateikimo žiniasklaidos priemonėse ir projekto dokumentuose, projekto interneto svetainės sukūrimo ir panašios išlaidos; 119.4. finansinės paslaugos (draudimas, banko mokesčiai). Nurodomos projekto vykdymui išmokamo avanso laidavimo (garantijos) planuojamos išlaidos, turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu), banko mokesčiai už specialios paramos sąskaitos atidarymą ir tvarkymą; 119.5. kita. Šioje eilutėje įtraukiamos visos kitos būtinos projekto vykdymo išlaidos, neatspindėtos kitose biudžeto eilutėse: teisinės, apskaitos paslaugos, patalpų pakeitimo ir vertinimo išlaidos. Vertinimas – išlaidos nepriklausomam vertintojui samdyti, yra tinkamos, jei šis vertinimas yra būtinas projektui arba reikalaujama pagal paramos teikimo sutartį. Detaliame biudžete šios išlaidos turi būti aiškiai įvardytos pridedant reikalingą eilučių skaičių. 120. Projekto dalyvių išlaidos. Šioje projekto biudžeto skiltyje atspindimos projekto dalyvių išlaidos. Projekto dalyviai – tai asmenys, priklausantys projekto tikslinei grupei bei esantys mokymų ar kokios nors kitos projekto veiklos objektas. Dalyviais nelaikomas projektą įgyvendinantis personalas (pvz., projekto veikloms įgyvendinti samdomi mokytojai, konsultantai bei kiti konsultuojantys ar vadovaujantys asmenys, įskaitant projekto vadovą ar vadybininką). Asmenys, kurie dalyvauja tik trumpalaikiuose informaciniuose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose (pvz., informaciniai seminarai, infodienos), taip pat nėra priskiriami prie projekto dalyvių. Tačiau jeigu pagrindinė projekto veikla yra trumpalaikių mokymų organizavimas (pvz., vienos dienos mokymų kursai) arba panaši veikla, neturinti pavienio renginio pobūdžio, įtraukti asmenys laikomi projekto dalyviais. Projekto dalyvių išlaidas sudaro: 120.1. dirbančiųjų darbo užmokesčio sąnaudos. Projekto dalyvių (dirbančiųjų) darbo užmokesčio sąnaudos su visais darbdavio mokesčiais (socialinio draudimo įmokos (31 proc.) bei įmokos į Garantinį fondą (0,2 proc.), kurios mokamos dalyvių darbdaviams (projekto vykdytojui ir (arba) partneriui (-iams) kaip kompensacija už projekte dirbtas dienas). 120.2. mokymo stipendijos. Mokymo stipendijos yra tinkamos projekto išlaidos, jei dalyvis neturi kitų su darbo santykiais susijusių pajamų ir iš niekur kitur negauna stipendijos. Stipendijų dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių stipendijų“ (Žin., 1995, Nr. 30-692; 2003, Nr. 30-1249). Jei projekto dalyvis (studentas) dalyvauja apmokymuose, kuriuos organizuoja projekto vykdytojas (mokymo įstaiga ar mokslo ir studijų institucija) ir jis toje įstaigoje gauna mokymosi stipendiją, tai projekto vykdytojui (mokymo įstaigai ar mokslo ir studijų institucijai) iš paramos lėšų būtų kompensuojamos išmokėtos stipendijos kaip kompensacija už tas dienas, kai studentai praleidžia mokymuose; 120.3. dalyvių kelionių išlaidos. Kelionės išlaidos į projekto vykdymo vietą ir atgal. Gali būti dengiamos tik ekonominės klasės bilietų išlaidos, apgyvendinimo išlaidos pagal faktiškai pateiktus dokumentus bei maitinimo išlaidas padengiantys dienpinigiai; 120.4. kita. Šios išlaidos turi būti detaliai išvardijamos išsamiame projekto biudžete pridedant reikalingą eilučių skaičių. Šios išlaidos gali būti kompensuojamos tik projekto metu, jei yra išlaidas patvirtinantys dokumentai. VI. VIEŠIEJI PIRKIMAI 121. Jeigu už projekto, kuriam suteikta ES parama, lėšas numatoma įsigyti prekių, paslaugų arba darbų, pirkimai turi būti vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), kai toks pirkimas yra viešųjų pirkimų įstatymo objektas. 122. Projekto vykdytojas yra atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą. 123. Jeigu projekto vykdytojas numato organizuoti viešuosius pirkimus projekto įgyvendinimo metu, projekto paraiškoje jis turi tai nurodyti bei pateikti preliminarų viešųjų pirkimų organizavimo grafiką. 124. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas pirkimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į pirkimo vertės ribas, prekių, paslaugų arba darbų pobūdį ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes, reikšmingas pirkimo būdo pasirinkimui. 125. Projekto vykdytojas, kuris numato organizuoti viešuosius pirkimus, atsižvelgdamas į paraiškoje pateiktą pirkimų grafiką, turi iš anksto pateikti ir suderinti su Fondu tokią informaciją: 125.1. pasirinktą pirkimų procedūrą bei motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; 125.2. skelbimo turinį ir pirkimo dokumentų paketą. 126. Įvykdžius pirkimo procedūrą, vertinimo rezultatai (t. y. projektų vertinimo ataskaita) bei viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderinami su Fondu. 127. Fondas turi per 15 darbo dienų po to, kai buvo gauta reikalaujama informacija, jai pritarti arba atmesti. Jeigu projekto vykdytojo parengti dokumentai bei sprendimo projektai atmetami, Fondas turi raštu paaiškinti atmetimo motyvus ir pateikti pasiūlymus, kaip trūkumai turi būti ištaisyti. 128. Vykdydamas viešųjų pirkimų procedūros priežiūrą, Fondas turi būti informuotas: 128.1. ar pareiškėjas apie vykdomus pirkimus informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri Viešųjų pirkimų įstatymo yra įgaliota vykdyti viešųjų pirkimų kontrolę ir priežiūrą; 128.2. ar viešieji pirkimai vykdomi projekte numatytu laikotarpiu; 128.3. ar viešieji pirkimai vykdomi toms prekėms ir paslaugoms kurių pirkimas numatytas iš projekto lėšų (šiam tikslui Fondas gali apsiimti tikrinti technines specifikacijas); 128.4. ar laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. 129. Fondas, pastebėjęs suderinamumo principo pažeidimus, apie tai informuoja Tarpinę instituciją ir projekto vykdytoją, nustatydamas terminą šiems pažeidimams pašalinti, jei įmanoma ir jei reikia – pažeidimų pašalinimo priemones bei stebi pažeidimų šalinimo procesą. Tuo atveju, jei tolesnis projekto vykdymas prieštarautų suderinamumo principui arba šis principas jau buvo pažeistas ir šio pažeidimo neįmanoma ištaisyti arba projekto vykdytojas per nustatytą terminą jo nepašalino, taip pat tais atvejais, jei pažeidimas atsirado dėl kaltų projekto vykdytojo veiksmų, Tarpinė institucija gali nutraukti sutartį ir (arba) išieškoti sumokėtą sumą. VII. MOKĖJIMAI I. MOKĖJIMO PRAŠYMŲ IR MOKĖJIMO PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR TVIRTINIMAS 130. Projektai, kuriems Tarpinė institucija nusprendė suteikti finansinę paramą, yra finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų programų, skirtų BPD priemonių įgyvendinimui finansuoti. Lėšas projekto vykdytojui iš minėtų lėšų programų perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės iždo sąskaitos valdymą. Projekto vykdytojas privalo atidaryti banke atskirą sąskaitą paramos lėšoms. 131. Parama gali apimti iki 100 proc. viešųjų projekto vykdytojų projektų tinkamų išlaidų, tačiau projekto vykdytojai yra skatinami prisidėti prie projekto įgyvendinimo savomis lėšomis. Sumažėjus bendram nacionaliniam finansavimui (taip pat jeigu jo dalį įsipareigojo įnešti projekto vykdytojas ir/ar jo partneriai), proporcingai bus mažinama ES paramos suma. Jeigu projekto vykdytojas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba jų partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai – tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama. 132. Projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia parama, projekto vykdytojas privalo finansuoti iš nuosavų lėšų. Jeigu projekto vykdytojas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba jų partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai – tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama. 133. Nuosavo finansavimo šaltinį projekto vykdytojas nurodo pildydamas paraiškos formą. Kvietimų teikti paraiškas sąlygose Tarpinės institucijos gali numatyti skirti daugiau balų tiems projektams, kurie turi savarankišką bendrojo finansavimo šaltinį ir neprašo valstybės biudžeto lėšų. 134. Projekto vykdytojas teikia Fondui nustatytos formos tarpinio ir galutinio mokėjimo prašymus. Priklausomai nuo projektui taikomo mokėjimo būdo (žr. šių Gairių VII skyriaus antrą skirsnį „Projekto išlaidų apmokėjimo būdai“) projekto vykdytojas teikia Fondui mokėjimo prašymą avansiniam arba kompensavimo mokėjimui. Mokėjimo prašymo forma ir jos pildymo pavyzdys pateikiami šių Gairių 8 ir 9 prieduose. 135. Projekto vykdytojas teikia Fondui nustatytos formos tarpinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitą (šių Gairių 10 priedas; ataskaitos pildymo pavyzdys – šių Gairių 11 priede). 136. Mokėjimo prašymus projekto vykdytojas turi teikti Fondui nuo sutartyje nustatytos projekto pradžios datos iki galutinio mokėjimo prašymų pateikimo termino, kuris negali būti vėlesnis už sutartyje nustatytą projekto pabaigos datą. Mokėjimo prašymas, pateiktas iki sutartyje nustatytų projekto pradžios arba po projekto pabaigos datų, negali būti patenkintas. 137. Mokėjimo prašymų teikimo periodiškumas, avansinio ir galutinio mokėjimo prašymų bei projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo terminai nustatomi sutartyje. 138. Jeigu projekto vykdytojas dėl rimtų priežasčių nori pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą, jis ne vėliau kaip iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos turi pateikti Fondui prašymą pakeisti paramos sutartį, pratęsiant galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminus. Mokėjimo prašymų, pateiktų pasibaigus nustatytiems terminams (išskyrus force majeure aplinkybes), Fondas nepriima ir nesvarsto. Sprendimą dėl pateikto galutinio mokėjimo prašymo termino pratęsimo priima Tarpinė institucija, atsižvelgdama į projekto vykdytojo prašyme pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą išdėstytus argumentus, tačiau galutinis mokėjimo prašymo terminas negali būti pratęstas ilgiau nei 6 mėnesius. 139. Kartu su tarpiniu mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia šiuos priedus: 139.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; Nr. 110-3995; 2002, Nr. 123-5548; 2003, Nr. 73-3347, Nr. 123-5586) 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus; 139.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu; 139.3. nustatytos formos tarpinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (jei tai numatyta sutartyje), kurioje turi būti pateikta informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įgyvendintą veiklą ir apie pažangą siekiant projekto tikslų. 140. Kartu su galutiniu mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia šiuos priedus: 140.1. ataskaitinio laikotarpio visų išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų (sąskaitų, kitų apskaitos dokumentų, sutarčių, buhalterinių ir kitų pažymų bei įsakymų ir jų apmokėjimo dokumentų), kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, kopijas. Vadovaudamiesi šia nuostata, paramos gavėjai turės pateikti visų darbo užmokesčio sąnaudų (įskaitant visus darbdavio kaštus) vienam darbuotojui apskaitos dokumentus, jei šiam darbuotojui per mėnesį priskaityta darbo užmokesčio suma, įskaitant visus mokesčius, sudarys 1000 Lt ar daugiau ir visų pirkimų, kurių suma lygi arba viršija 1000 Lt be PVM, išlaidų ir apmokėjimo dokumentų kopijas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai gali būti prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, laikaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti. Išlaidas įrodantys dokumentai gali būti banko darbuotojų parašu patvirtinti išrašai iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiai ir kiti. Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus; 140.2. visų dokumentų, patvirtinančių ir įrodančių projekto išlaidas, išsamų sąrašą (pavyzdinė forma pateikta mokėjimo prašyme), kuriame būtų pateikti visų per ataskaitinį laikotarpį su projektu susijusių apskaitos dokumentų pavadinimai ir trumpas jų turinio aprašymas. Vadovaudamasis šiuo sąrašu, Fondas turės teisę paprašyti projekto vykdytojo ir tų dokumentų, kurių suma mažesnė už 1000 Lt be PVM, kopijų, kurias paramos gavėjas privalės pristatyti Fondui per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl papildomos dokumentacijos pateikimo dienos. Visų dokumentų originalai bus sutikrinami su gautomis kopijomis ir pateiktu dokumentų sąrašu patikros vietoje metu; 140.3. nustatytos formos galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą ir auditoriaus išvadą dėl paramos lėšų panaudojimo. Audito išvados forma pateikiama šių Gairių 12 priede. 141. Tarpiniame ir galutiniame mokėjimo prašymuose projekto vykdytojas privalo deklaruoti visas patirtas tinkamas finansuoti išlaidas nuo projekto įgyvendinimo pradžios, atskirai nurodydamas pagal ankstesnius mokėjimo prašymus apmokėtų išlaidų sumą (įskaitant avansu gautą lėšų sumą), pagal teikiamą mokėjimo prašymą prašomą apmokėti sumą bei likusią apmokėti sumą pagal paramos sutartį ir atskirai nurodyti finansavimo šaltinius. Projekto vykdytojas mokėjimo prašyme taip pat nurodo pagal ankstesnius mokėjimo prašymus išmokėtų lėšų sumą. Jeigu sutartyje numatyta, kad projekto vykdytojas dalį projekto finansuoja iš nuosavų lėšų įnašu pinigais, kiekviename mokėjimo prašyme deklaruota tinkamų finansuoti išlaidų suma kompensuojama dalimis taip, kad būtų išlaikytas sutartyje nustatytas paramos ir nuosavų lėšų santykis. 142. Gavęs mokėjimo prašymą, Fondas privalo patikrinti, ar mokėjimo prašymas: 142.1. pateiktas laiku (taikoma pirmajam ir galutiniam mokėjimo prašymams); 142.2. užpildytas lietuvių kalba; 142.3. užpildyti visi privalomi rekvizitai; 142.4. pasirašytas įgaliotų asmenų; 142.5. turi visus privalomus priedus. 143. Jeigu nors vieną iš 142 punkte pateiktų tikrinimo elementų Fondas įvertina neigiamai, jis paprašo projekto vykdytojo per 10 darbo dienų pateikti trūkstamą informaciją. Jei projekto vykdytojas per Fondo nustatytą terminą nepateikia trūkstamos informacijos, Fondas mokėjimo prašymą atmeta nurodydamas atmetimo priežastis. Pašalinęs nurodytus neatitikimus, projekto vykdytojas mokėjimo prašymą gali teikti pakartotinai. 144. Jeigu visus iš 142 punkte pateiktų tikrinimo elementų Fondas įvertina teigiamai, mokėjimo prašymas laikomas priimtu ir perduodamas mokėjimo prašymą tikrinti įgaliotiems Fondo darbuotojams. 145. Fondas vertina mokėjimo prašyme nurodomų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia paraišką Tarpinei institucijai per 60 kalendorinių dienų nuo priimto mokėjimo prašymo įregistravimo datos. Jeigu Fondas negali įvertinti patirtų išlaidų dėl pateiktos ne visos informacijos, pavyzdžiui, pridėti ne visi reikiami patirtas išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai ir (arba) išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje, Fondas paprašo projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tik išlaidas pateisinančiais ir įrodančiais dokumentais pagrįstą tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Fondas informuoja projekto vykdytoją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidas pateisinantys ir įrodantys dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti projekto vykdytojui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamus išlaidas pateisinančius ir įrodančius dokumentus. 146. Tarpinė institucija patikrina ir patvirtina iš Fondo gautą tinkamai parengtą paraišką Tarpinei institucijai ir parengia bei pateikia mokėjimo paraišką valstybės iždui per 5 darbo dienas nuo tinkamos paraiškos Tarpinei institucijai gavimo įregistravimo dienos ir valstybės iždas jas apmoka vadovaudamasis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2004, Nr. 17-513). II. PROJEKTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BŪDAI 147. BPD antro prioriteto priemonių projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: kompensavimo su avansiniu mokėjimu ir kompensavimo be avansinio mokėjimo. 148. Viešųjų juridinių asmenų projektams, kurių daugiau kaip 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų (įnašas pinigais), turi būti taikomas kompensavimo (be avansinio mokėjimo) būdas bei tvarka: 148.1. projekto vykdytojas pradeda veiklą savo lėšomis ir teikia Fondui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamos išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų patvirtintos kopijos; 148.2. Fondas per 60 dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą ir teikia Tarpinei institucijai paraišką dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui. 149. Viešųjų juridinių asmenų projektams, kuriems įgyvendinti projekto vykdytojas organizuoja daug paslaugų/prekių pirkimų už nedideles sumas arba neorganizuoja viešųjų pirkimų, ir kurių mažiau nei 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projekto vykdytojas finansuoja iš nuosavų lėšų (įnašas pinigais), turi būti taikomas kompensavimo būdas su avanso mokėjimu. 150. Avanso dydis projekto vykdytojui gali siekti iki 20 proc. paramos sumos. Avanso dydis nustatomas tokia tvarka: 150.1. projekto vykdytojas, kuris iš nuosavų (partnerių, skolintų) lėšų planuoja bendrai finansuoti nuo 0 iki 5 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų (indėlis pinigais) – išmokamas 20 proc. paramos sumos dydžio avansas; 150.2. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 5 ir iki 10 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 15 proc. avansas; 150.3. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 10 ir iki 15 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 10 proc. avansas; 150.4. projekto vykdytojui, kuris iš nuosavų lėšų planuoja apmokėti daugiau kaip 15 ir iki 20 proc. imtinai tinkamų finansuoti projekto išlaidų, – išmokamas 5 proc. avansas. 151. Fondas, įvertinęs projekto veiklos planą, gali patenkinti projekto vykdytojo avansinio mokėjimo prašymą tik įsitikinęs, kad išlaidos gali būti patirtos per 3 mėnesius nuo avanso gavimo dienos. 152. Gavęs avansą, projekto vykdytojas pradeda įgyvendinti projektą ir teikia Fondui mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja visas patirtas išlaidas, pridėdamas išlaidas patvirtinančių ir įrodančių dokumentų kopijas. Jeigu per 3 mėnesius nuo avanso gavimo dienos projekto vykdytojas nepradeda vykdyti veiklos ir daryti išlaidų, jis per 5 darbo dienas privalo grąžinti avansą Tarpinei institucijai, kaip nurodyta ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, grąžinimo mokėjimo institucijai taisyklėse. 153. Gavęs projekto vykdytojo mokėjimo prašymą, Fondas per 60 dienų nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą. Projekto išlaidos kompensuojamos tol, kol projekto vykdytojas bus pateikęs mokėjimo prašymų dėl 95 proc. projekto įgyvendinimui skirtos paramos lėšų, įskaitant avansu išmokėtą sumą. Likusi suma kompensuojama tik tada, kai projekto vykdytojas pateikia galutinį mokėjimo prašymą, baigiamąją projekto ataskaitą ir auditoriaus išvadą. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 154. Projekto įgyvendinimo priežiūrą sudaro projekto mokėjimo prašymų tikrinimas ir tvirtinimas, projekto pažangos siekiant nustatytų tikslų stebėjimas, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūra, projekto patikros vietoje vykdymas bei ataskaitų nagrinėjimas ir tvirtinimas. 155. Projektų įgyvendinimo priežiūros tikslai yra: 155.1. patikrinti, ar suteikta parama yra veiksmingai naudojama laikantis sutartyje numatytų tikslų ir sąlygų; 155.2. užtikrinti, kad parama išmokama tik įsitikinus, kad padarytos išlaidos yra tinkamos kompensuoti iš ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšų; 155.3. laiku nustatyti grėsmę, kad projektas neįgyvendins numatytų tikslų arba lėšos bus panaudotos ne pagal paskirtį, ir imtis atitinkamų priemonių. I. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITOS 156. Projekto vykdytojai Fondui turi teikti projekto tarpines ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas. Jei paramos sutartyje nenurodyta kitaip, tarpinės ataskaitos teikiamos kasmet. Tarpinė ataskaita teikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus kalendoriniams metams. 157. Tarpinėse ataskaitose pateikiama informacija: 157.1. apie pažangą įgyvendinant projekto veiklas, siekiant projekto tikslų ir rezultatų; 157.2. apie kylančius sunkumus ir priemones jiems spręsti; 157.3. apie projekto vėlavimus ar nepasiektus rezultatus (pateikiant pagrindimą); 157.4. apie atliktus viešuosius pirkimus ir viešinimo priemones; 157.5. apie išlaidas, padarytas per ataskaitinį laikotarpį – nurodomos ir pagrindžiamos padarytos išlaidos. 158. Kartu su projekto ataskaitomis pateikiami veiklą pagrindžiantys dokumentai (pvz., publikacijos, seminarų dalyvių sąrašai, ir pan.) viešųjų pirkimų dokumentai, projekto viešinimo priemonių dokumentai. 159. Gavęs ataskaitą, Fondas ją išnagrinėja per 20 darbo dienų ir nustato, ar projektas vykdomas laikantis paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų, įskaitant: 159.1. ar ataskaita pateikta laiku ir įvykdyti kiti ataskaitos pateikimo reikalavimai (įskaitant priedus ir dokumentus); 159.2. ar projekto veiklos įgyvendinamos pagal numatytą planą; 159.3. ar per ataskaitinį laikotarpį pasiekti rezultatai sutampa su projekto vykdytojo įsipareigojimais ir jie leidžia tikėtis, kad, įgyvendinus projektą, visi numatyti rezultatai bus pasiekti; 159.4. ar projektas įgyvendinamas laikantis viešųjų pirkimų, viešinimo ir kitų reikalavimų. 160. Patikrinęs ir įvertinęs pateiktą projekto ataskaitą, Fondas gali: 160.1. ją patvirtinti; 160.2. paprašyti papildomos informacijos ir nustatyti laiką, per kurį ši informacija turi būti pateikta, arba nuspręsti atlikti projekto patikrą vietoje; 160.3. atmesti ataskaitą, išdėstant atmetimo motyvus ir nustatyti laiką, per kurį turi būti ištaisyti ataskaitos/projekto įgyvendinimo trūkumai ir pateikta nauja ataskaita. 161. Jeigu ataskaita nėra pateikiama laiku, Fondas raštu apie tai primins projekto vykdytojui ir nustatys laiką, per kurį ataskaita turi būti pateikta. 162. Jeigu ataskaita nėra pateikiama ir po priminimo arba yra keletą kartų atmetama, Fondas gali inicijuoti paramos sumažinimą, nutraukimą ir (arba) pareikalauti grąžinti suteiktą paramą arba jos dalį. II. PROJEKTŲ PATIKRA VIETOJE 163. Kiekvienas projektas įgyvendinimo metu bus patikrintas bent vieną kartą. Projektams, kurie nebus patikrinti vietoje, nebus atliktas galutinis mokėjimas. 164. Už patikros vietoje atlikimą atsakingas Fondas. 165. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienos iki patikros atlikimo, Fondas apie tai raštu (faksu arba paštu) informuos projekto vykdytoją. Jei išankstinis informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali neigiamai įtakoti patikros vietoje rezultatus, Fondas patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavęs projekto vykdytojo. Siunčiamame laiške bus nurodoma: 165.1. numatoma patikros apimtis; 165.2. projekto vykdytojo atstovai, kurie turėtų dalyvauti patikros atlikimo metu (pvz., projekto vadovas, projekto vykdytojo įstaigos ar organizacijos vyr. buhalteris ir kt.); 165.3. projekto įgyvendinimo dokumentai, kuriuos numatoma patikrinti; 165.4. patikros data; 165.5. asmenų, atsakingų už patikros atlikimą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys. 166. Patikros vietoje metu gali būti tikrinama: 166.1. projekto ištekliai: darbuotojai, jų darbo laikas ir darbo sutartys, darbo laiko apskaitos metodai; 166.2. naudojama įranga ir įrengimai, jų naudojimo teisės ir nusidėvėjimų apskaita; 166.3. projekto naudojamos patalpos ir komunalinės paslaugos, jų apskaita ir kt.; 166.4. projekto valdymas: ar projekto darbuotojai susipažinę su projekto būkle ir pažanga, atsakomybės padalijimas ir apsikeitimas informacija, projekto Valdymo grupės (jei tokia įsteigta) veikla, nariai ir jų atsakomybė ir kt.; 166.5. viešųjų pirkimų organizavimas, konkursų dokumentacija, eigos dokumentavimas ir rezultatai, prekių įsigijimo ir paslaugų suteikimo įrodymai; 166.6. apskaitos sistema: išlaidų analizė ir apskaita bei jos dokumentavimas, nusidėvėjimo skaičiavimas, kitų projekto išlaidų apskaita, PVM apskaita, dokumentų originalų saugojimas, išlaidas pagrindžiantys dokumentai, bendrojo finansavimo apskaita ir dokumentavimas ir kt.; 166.7. projekto veiklų įgyvendinimas; 166.8. projekto rezultatai, jų įgyvendinimo priežiūros būdai, rezultatų atitikimas pateiktoms pažangos ataskaitoms ir kt.; 166.9. viešumo, projekto ženklinimo ir informavimo taisyklių laikymasis; 166.10. kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų laikymasis. 167. Atlikus patikrą vietoje, parengiama projekto patikros ataskaita (šių Gairių 13 priedas). Šioje ataskaitoje nurodomi patikros rezultatai ir išvados kiekvienu nagrinėtu klausimu bei rekomendacijos ir siūlymai dėl tolesnių atsakingų institucijų veiksmų, įskaitant: 167.1. ar projektas yra įgyvendinamas pagal planą ir sutarties sąlygas; 167.2. ar projekto vykdytojas projekto paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto ataskaitose yra pateikęs teisingą informaciją; 167.3. ar projekto vykdytojas yra pateikęs Fondui visą būtiną informaciją apie projekto įgyvendinimą; 167.4. ar nepasikeitė duomenys, nustatantys paramos poreikį (pvz., projekto vykdytojo statusas, gaunamos pajamos, didesnis negu buvo planuota pelnas, t. t.); 167.5. ar projekto vykdymo metu nebuvo pažeidžiami ES ir nacionaliniai teisės aktai. 168. Nustačius neesminius neatitikimus, kurie nepažeidžia sutarties ir gali būti ištaisyti, Fondas suformuluos reikalavimus projekto vykdytojui bei nustatys laikotarpį, per kurį šie reikalavimai turės būti įgyvendinti. Apie reikalavimų įgyvendinimą projekto vykdytojas turi pranešti pateikdamas eilinę ataskaitą, jei Fondas nenurodys kitaip. 169. Fondas taip pat gali suformuluoti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, kurie padėtų projekto vykdytojui veiksmingiau įgyvendinti projektą ir atsiskaityti už jį. Šių pasiūlymų projekto vykdytojas neprivalo įgyvendinti. 170. Nustačius esminius paramos sutarties pažeidimus, Fondas informuos apie tai Tarpinę instituciją, kuri turi teisę sumažinti išmokas, nutraukti sutartį (bei išmokų mokėjimą), pareikalauti grąžinti jau išmokėtas lėšas (visas arba jų dalį). III. PARAMOS SUTARTIES PAKEITIMAI 171. Jokie su Fondu raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, keičiantys projekto apimtį, sumažinantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laiką ar kitaip keičiantys projektą, nėra leidžiami, net jeigu dėl jų neturi būti keičiama paramos sutartis. Projekto vykdytojas privalo raštu informuoti Fondą apie visus pakeitimus, susijusius su paraiška ir projekto įgyvendinimu. 172. Paramos sutartis turi būti keičiama, jeigu: 172.1. pasikeitė projekto vykdytojo rekvizitai (pavadinimas, juridinis statusas); 172.2. būtinas projekto įgyvendinimo laikotarpio pakeitimas; 172.3. yra bet kurios projekto biudžeto išlaidų kategorijos nukrypimas nuo planuoto paramos sutartyje paskirstymo sumos daugiau kaip 10 proc.; 172.4. planuoti projekto kiekybiniai rezultatai gali sumažėti daugiau kaip 10 proc.; 172.5. yra nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos projekto įgyvendinimo nukrypimui nuo paramos sutarties sąlygų. 173. Atsiradus anksčiau išvardintoms aplinkybėms, projekto vykdytojas privalo raštu pateikti Fondui prašymą pakeisti paramos sutartį. 174. Apie sutikimą arba nesutikimą keisti sutartį projekto vykdytojas informuojamas per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, jei su juo buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys prašymą. 175. Jeigu projekto vykdytojui neaišku, ar keičiant tam tikrus projekto įsipareigojimus ir paramos gavimo sąlygas būtina pakeisti sutartį, jis raštu kreipiasi į Fondą, kuris per 10 darbo dienų suderina ir pateikia išaiškinimą. 176. Galutinį sprendimą dėl prašymo pakeisti sutartį priima Tarpinė institucija, atsižvelgdama į Fondo išvadą. Sprendimas priimamas ir Fondas apie jį informuojamas per 10 darbo dienų po to, kai buvo gautas ir įregistruotas Fondo raštas dėl prašymo pakeisti sutartį. 177. Po to, kai Fondas gavo ir įregistravo Tarpinės institucijos sprendimą dėl prašymo pakeisti paramos sutartį, projekto vykdytojas turi būti informuojamas nedelsiant. Jeigu prašymas atmetamas, informaciniame laiške išdėstomi atmetimo motyvai. 178. Paprastai prašymas dėl sutarties pakeitimo patenkinamas, jeigu numatoma, kad, pakeitus sutartį, projektas galėtų duoti daugiau socialinės ir ekonominės naudos, geriau prisidėti siekiant BPD tikslų. Taip pat gali būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti teikdamas paraišką. 179. Jeigu prašymas patenkinamas arba patenkinamas su tam tikromis sąlygomis, prie laiško projekto vykdytojui pridedamas ir paramos sutarties priedo dėl paramos sutarties pakeitimo projektas. Projekte išdėstomos tos paramos sutarties pakeitimo sąlygos, kurioms pritaria Tarpinė institucija ar Fondas. Laiške nurodoma, per kiek laiko projekto vykdytojas turi pasirašyti priedą ir grąžinti jį Fondui. 180. Jeigu projekto vykdytojas per nurodytą laiką neatsiunčia pasirašyto paramos sutarties priedo dėl paramos sutarties pakeitimo, laikoma, kad jis nesutiko su pasiūlytu paramos sutarties pakeitimu ir pasirašyta sutartis galioja be pakeitimų. 181. Per 5 darbo dienas po to, kai Fondas gavo ir įregistravo projekto vykdytojo pasirašytą paramos sutarties priedą dėl paramos sutarties pakeitimo, jį pasirašo Fondo vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir perduoda jį Tarpinei institucijai. 182. Per 5 darbo dienas po to, kai Tarpinė institucija gavo ir įregistravo Fondo pateiktą paramos sutarties priedą dėl sutarties pakeitimo, gautus priedo egzempliorius pasirašo Tarpinės institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir vienas priedas perduodamas Fondui. 183. Fondas informuoja projekto vykdytoją (paštu ar faksu) apie tai, kad paramos sutarties priedą pasirašė visos įgaliotos institucijos per 5 darbo dienas po to, kai iš Tarpinės institucijos gavo ir įregistravo pasirašytą sutarties priedą. 184. Projekto vykdytojui priklausantis pasirašytas priedo egzempliorius išsiunčiamas paštu (registruotu laišku) arba projekto vykdytojas pakviečiamas atsiimti savo egzemplioriaus į Fondą. IV. NETINKAMAI ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI 185. Europos Audito rūmų bei Europos Komisijos įgalioti asmenys, Vadovaujančioji ir Mokėjimo institucijos, Valstybės kontrolė, Tarpinė institucija, Fondas turi teisę audituoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, taip pat turi teisę audituoti ir kontroliuoti projekto vykdytojo finansinę – ūkinę veiklą, kiek ji susijusi su projektu, taip pat visas kitas aplinkybes, susijusias su projektu ir paramos sutartimi projekto vykdymo laikotarpiu ir 5 metus po projekto pabaigos. 186. Fondas turi teisę inicijuoti paramos teikimo sustabdymą arba nutraukimą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos paramos, kai projekto vykdytojas: 186.1. nepateikia ataskaitų apie paramos naudojimą sutartyje nustatyta tvarka; 186.2. teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimui arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei; 186.3. vykdydamas projektą, pažeidžia Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; 186.4. nukrypsta, nuo uždavinių, tikslų arba paramos sutarties patvirtintų projekto išlaidų kategorijų sumų daugiau kaip 10 proc., nustojo vykdyti projektą arba negali įgyvendinti visos sutartyje numatytos projekto apimties; 186.5. per penkerių metų laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos pakeičia pagal paramos sutartį remiamos veiklos pobūdį; 186.6. per penkerių metų laikotarpį nuo paramos gavimo perleidžia iš paramos lėšų įsigytą turtą; 186.7. praėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo datos, parduoda turtą pirkėjui už kainą, žemesnę negu vyraujanti rinkos kaina, arba pardavę turtą konvertuoja struktūrinių fondų paramą į grynuosius pinigus (tokiu atveju turi būti grąžinama paramos suma, lygi pirminės investicijos bendros kainos ir pirkimo kainos skirtumui, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies parduoto turto naudojimo laiką. Jis skaičiuojamas nuo atitinkamo turto nusidėvėjimo laikotarpio, taikant įprastines apskaitos procedūras); 186.8. be suderinimo su Fondu perduoda atsakomybę už projekto įgyvendinimą kitam vykdytojui; 186.9. nevykdo sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautines draudimo išmokas; 186.10. nesudaro sąlygų ar neleidžia paramos teikimo sutartyje nurodytiems asmenims apžiūrėti vietoje ir (arba) patikrinti, kaip vykdomas projektas ir (arba) kaip vykdoma veikla po paramos suteikimo; 186.11. nevykdo sutarties sąlygų, nustatančių projekto vykdytojui pareigą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams; 186.12. pažeidžia norminiuose teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką; 186.13. sistemingai pažeidinėja aplinkos apsaugos, priešgaisrines, higienos, veterinarijos ir kitas taisykles, reglamentuojančias projekto vykdytojo veiklą, arba teisės norminius aktus pažeidžia tyčia; 186.14. nepradeda vykdyti projekto per sutartyje numatytą terminą; 186.15. tampa bankrutuojančiu arba likviduojamu projekto vykdymo metu; 186.16. pažeidžia kitas sutarties sąlygas. 187. Fondas, nustatęs ir (arba) gavęs informacijos, jog esama anksčiau išvardintų sąlygų, per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo atlieka papildomą projekto vykdytojo gautų dokumentų patikrinimą ir (arba) patikrinimą vietoje. Toks patikrinimas turi būti baigtas per 15 darbo dienų. 188. Fondas, atlikęs papildomą projekto vykdytojo gautų dokumentų patikrinimą ir (arba) patikrinimą vietoje ir aptikęs tam tikrų pažeidimų, nustato projekto vykdytojui terminą (ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų), per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. 189. Jei projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, Fondas nedelsiant apie patikrinimo rezultatus bei pažeidimus informuoja Tarpinę instituciją ir siūlo Tarpinei institucijai sustabdyti arba nutraukti paramos teikimą. Apie neištaisytus pažeidimus taip pat informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos. 190. Tarpinė institucija per 10 darbo dienų nuo Fondo pasiūlymo dėl paramos teikimo sustabdymo arba nutraukimo gavimo išnagrinėja šį pasiūlymą ir priima sprendimą: 190.1. sąlyginai sustabdyti paramos teikimą, nurodant pažeidimų ištaisymo terminą; 190.2. nutraukti paramos teikimą; 190.3. sumažinti paramą projekto vykdytojui; 190.4. nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas arba jų dalį; 190.5. Fondo siūlymą atmesti kaip nepagrįstą. 191. Priimant sprendimą dėl netinkamai įgyvendinamų projektų, atsižvelgiama į tai, ar projektas įgyvendinamas netinkamai dėl projekto vykdytojo kaltės bei aplaidumo, ar dėl objektyvių aplinkybių, kurių neįmanoma buvo numatyti teikiant projekto paraišką. 192. Tarpinė institucija apie priimtą sprendimą registruotu laišku per 5 darbo dienas informuoja Fondą ir projekto vykdytoją. 193. Projekto vykdytojas, gavęs sprendimą dėl paramos teikimo sustabdymo, nutraukimo ir (arba) paramos lėšų grąžinimo, privalo per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardintus reikalavimus. Šis terminas negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų paramos teikimo sustabdymo atveju, ir 30 darbo dienų, jei reikalaujama grąžinti sumokėtas lėšas. 194. Per 5 darbo dienas po sutartyje nurodytų Tarpinės institucijos sprendimų gavimo dienos projekto vykdytojas gali pateikti Tarpinei institucijai motyvuotus paaiškinimus, papildomą informaciją ir dokumentus. Informacija, pagrindžianti paaiškinimus dėl priimto sprendimo, Tarpinėje institucijoje išnagrinėjama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos ir priimamas sprendimas. 195. Sutartis laikoma nutraukta po to, kai Tarpinė institucija priima sprendimą atmesti projekto vykdytojo paaiškinimus kaip nepagrįstus, taip pat tuo atveju, jeigu tokie paaiškinimai negauti per nustatytą laiką nuo sprendimo pateikimo projekto vykdytojui dienos. 196. Gavus iš FNTT pranešimą, kad atliekamas įgyvendinamo projekto ikiteisminis tyrimas, Fondas gali atlikti patikrinimą vietoje ir, prireikus, inicijuoti paramos teikimo sustabdymą. 197. Nustačius sistemiškai pasikartojančius pažeidimus, Vadovaujančioji institucija turi teisę, pasitarusi su Mokėjimo institucija, sustabdyti atitinkamai priemonei ES paramos teikimą. Vadovaujančioji institucija gali sustabdyti tiktai naujų investicijų suteikimą, bet ne jau patvirtintus ir sėkmingai įgyvendinamus projektus. V. PROJEKTŲ UŽBAIGIMAS 198. Užbaigęs projektą, projekto vykdytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto užbaigimo turi pateikti Fondui baigiamąją projekto ataskaitą. 199. Baigiamoji projekto ataskaita turi būti pateikta kartu su galutinio mokėjimo prašymu, kai projekto vykdytojas turės visą informaciją apie projekto patirtas išlaidas ir jų apmokėjimo faktus. 200. Baigiamoji ataskaita turi sudaryti pakankamą pagrindą atrinkti struktūrinės paramos panaudojimo „geriausios praktikos“ pavyzdžius, kurie bus naudojami planuojant paramą ateityje. 201. Baigiamoji ataskaita turi būti pasirašyta ataskaitą parengusio asmens ir projekto vykdytojo įmonės, įstaigos arba organizacijos vadovo. 202. Baigiamojoje ataskaitoje: 202.1. pateikiama projekto įgyvendinimo eigos santrauka, išdėstomos projekto metu įgyvendintos veiklos ir pasiekti rezultatai (planuoti ir faktiškai pasiekti); 202.2. aprašomos projekto partnerių pasirinkimo priežastys, atskirų partnerių atsakomybė įgyvendinant projektą ir bendradarbiavimas projekto metu; 202.3. apibendrinami iškilę sunkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi jiems spręsti, taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip projektą galima buvo įgyvendinti geriau; 202.4. apibendrinami atlikti viešieji pirkimai ir aprašomos įgyvendintos viešinimo priemonės; 202.5. pateikiama finansinė ataskaita pagal atskirus finansavimo šaltinius, nurodant planuotas ir faktiškai panaudotas kiekvieno šaltinio lėšas bei visas patirtas tinkamas projekto išlaidas; 202.6. aprašomos veiklos tęstinumo galimybės: kaip planuojama naudoti projekto rezultatus, kas bus atsakingas už jų naudojimą, kaip gali būti užtikrinta projekto rezultatų sklaida. VI. SKLAIDA IR VIEŠUMAS 203. Europos socialinio fondo paramos informavimo ir viešumo priemonės yra skirtos tam, kad visuomenė daugiau sužinotų apie Europos Sąjungos veiklą ir ji taptų skaidresnė bei susikurtų nuoseklų minėtos paramos įvaizdį. 204. Informavimo ir viešumo priemonėmis siekiama informuoti galimus ir galutinius naudos gavėjus, bendradarbiavimo partnerius bei plačiąją visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos valstybe vaidmenį teikiant paramą ir jos rezultatus. 205. Privaloma pateikti informavimo planą, kuriame numatyta, kaip projekto vykdymo metu bus viešinama su projektu susijusi informacija. 206. Visuomenė turi būti informuojama per nacionalinę ir regioninę žiniasklaidą (spaudą, radiją ir televiziją). Tai gali būti oficialūs pareiškimai žiniasklaidoje, straipsnių spausdinimas, laikraščių priedai. Gali būti naudojamos ir kitos informavimo ir komunikacinės priemonės, tokios kaip interneto svetainės bei leidiniai apie sėkmingus projektus ir konkursus. 207. Reklaminiuose intarpuose (pvz., trumpi pasisakymai arba reklaminiai skelbimai) turi būti aiškiai nurodoma Europos socialinio fondo parama įgyvendinant projektą. 208. Užtikrinant Europos socialinio fondo paramos informavimo ir viešumo priemonių įgyvendinimą yra skatintina partnerystė ir pasikeitimas patirtimi bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis. 209. Siekiant užtikrinti, jog informacija apie struktūrinių fondų bendrai finansuojamas priemones būtų tinkamai pateikiama, turi būti laikomasi šių informavimo ir viešumo priemonių reikalavimų: 209.1. skelbimų lentos turi būti tokio dydžio, kuris atitiktų veiklos mastą. Skelbimų lentos dalis, skirta Bendrijos finansavimui, turi užimti ne mažiau nei 25 proc. viso skelbimo lentos ploto. Skelbimų lenta turi būti paženklinta standartizuotu Bendrijos ženklu ir joje turi būti tekstas: „projektas yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos“. Raidės, nurodančios Europos Sąjungos finansavimą, turi būti bent jau tokio paties dydžio kaip raidės, kuriomis yra nurodomas nacionalinis finansavimas, nors šriftas gali būti kitas. Taip pat turi būti paminėtas Europos socialinis fondas; 209.2. nuolatiniai atminimo stendai turi būti įrengiami plačiajai visuomenei prieinamoje vietoje, kuriuose nurodoma, jog projektas finansuojamas iš ES. Be Bendrijos ženklo, atminimo stenduose turi būti minimas Bendrijos finansavimas bei nurodomas Europos socialinis fondas; 209.3. plakatai turi būti kabinami ant organizacijų patalpų, kurios įgyvendina arba gauna naudą iš Europos socialinio fondo. Juose turi būti nurodyta, kad parama finansuojama iš ES struktūrinio fondo – Europos socialinio fondo; 209.4. visuose pranešimuose apie pagalbą naudos gavėjams, kuriuos siunčia kompetentingos įstaigos, turi būti paminėtas faktas, kad paramą iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas. Gali būti nurodyti Europos socialinio fondo paramos dydis ar

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.