LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GAIRIŲ KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ PATVIRTINIMO 2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. ISAK-1465 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), 9.8 punktu, tvirtinu Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1465 GAIRĖS KVIETIMUI TEIKTI PARAIŠKAS PAGAL RIBOTOS TRUKMĖS PARAMOS TEIKIMO PROCEDŪRĄ VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2 PRIORITETO „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA“ 5 PRIEMONĘ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ Kvietimo Nr. BPD-ESF-2.5.0-K02-04 I. BENDROSIOS NUOSTATOS I. BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS IR JO PRIEDAS 1. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas, todėl 2004–2006 metais Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, pirmo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), programos pagrindu. Ši programa – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones, t. y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti ES struktūrinių fondų lėšas. 2. Bendrasis programavimo dokumentas – tai Lietuvos Respublikos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir valstybės narės veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD pateikta strategija suskirstyta į prioritetus ir įgyvendinama pagal vieną arba kelias priemones. 3. Remiantis BPD, ES struktūrinių fondų lėšos investuojamos tam tikromis kryptimis arba BPD prioritetais: 3.1. socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai (transporto infrastruktūros didinimui, energetikos sektoriaus plėtrai, aplinkos kokybės gerinimui, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, švietimo bei socialinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimui); 3.2. žmogiškųjų išteklių plėtrai (investicijos į žmogiškuosius išteklius, darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą); 3.3. gamybos sektoriaus plėtrai (parama verslo ir pramonės konkurencingumui didinti, informacinėms paslaugoms plėtoti, veiksmingesniam turizmo potencialui panaudoti); 3.4. kaimo plėtrai ir žuvininkystei; 3.5. techninei paramai. 4. Išsami informacija apie ES struktūrinių fondų remiamas priemones, veiklas, finansinės paramos dydžius, tinkamus pareiškėjus yra nustatyta BPD priede, patvirtintame Laikinojo BPD priežiūros komiteto, sudaryto 2004 m. vasario 5 d. 5. BPD priedas – tai BPD nustatytų valstybės narės plėtros strategijos prioritetų įgyvendinimo dokumentas, kuriame pateikiami: 5.1. bendri projektų atrankos kriterijai; 5.2. bendri priežiūros rodikliai; 5.3. prioritetų bei priemonių apibūdinimas; 5.4. išsamūs BPD numatytų priemonių aprašymai; 5.5. finansuotinos veiklos; 5.6. finansinės lentelės; 5.7. informavimo strategija bei veiksmų planas; 5.8. bendrieji kompiuterinės duomenų sistemos principai; 5.9. trumpas valstybės pagalbos schemų aprašymas. II. EUROPOS SOCIALINIS FONDAS 6. Europos socialinis fondas (toliau – ESF) yra vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus. 7. Pagrindinis ESF tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, įgyvendinti lygias moterų ir vyrų galimybes. 8. ESF parama gali būti skiriama šioms sritims: 8.1. aktyvios darbo rinkos politikos plėtra ir skatinimas kovoti su nedarbu, užkirsti jam kelią, užtikrinti ilgalaikio nedarbo prevenciją, sudaryti palankias sąlygas ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką ir remti jaunimo ir asmenų, po tam tikro laiko grįžtančių į darbo rinką, profesinę integraciją; 8.2. lygių galimybių patekti į darbo rinką, ypač tiems, kurie yra socialiai atskirti, užtikrinimas; 8.3. profesinio mokymo, švietimo, konsultavimo, kaip mokymosi visą gyvenimą politikos, veiksniai, kuriais siekiama: lengvinti integraciją į darbo rinką, gerinti ir išlaikyti gebėjimą užsitikrinti užimtumą ir remti darbo vietos mobilumą; 8.4. kvalifikuotos, parengtos ir mokančios prisitaikyti darbo jėgos rėmimas, darbo organizavimo racionalizavimas ir gebėjimas prisitaikyti, darbo vietų kūrimas, skatinantis verslumo sąlygų plėtrą bei žmonių potencialo didinimą mokslinių tyrimų inovacijų srityje; 8.5. konkrečios priemonės, skirtos moterų patekimui į darbo rinką gerinti ir dalyvauti joje, įskaitant jų karjerą, jų galimybes gauti naujas darbo vietas ir pradėti verslą bei mažinti vertikalią ir horizontalią segregaciją dėl lyties darbo rinkoje. 9. ESF remtinos veiklos: 9.1. žmogiškųjų išteklių plėtojimas tose veiklų rūšyse, kurios gali būti integracijos į darbo rinką dalis: 9.1.1. švietimas ir profesinis mokymas, įskaitant privalomojo mokslo lygmens profesinį mokymą, gamybinė praktika, parengiamasis mokymas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ugdymas ir tobulinimas, užimtumo atgavimas, priemonės, skirtos skatinti gebėjimą užsitikrinti užimtumą darbo rinkoje, profesinis orientavimas, konsultavimas ir tęstinis profesinis mokymas; 9.1.2. subsidijos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims; 9.1.3. mokslinių tyrimų inovacijų plėtra – antroji studijų pakopa bei vadybininkų ir technikų rengimas mokslinių tyrimų įstaigose; 9.1.4. naujų užimtumo šaltinių kūrimas, įskaitant socialinę ekonomiką (trečioji sistema). 9.2. Siekiant padidinti šių Gairių 9.1 punkte nurodytų veiklos rūšių veiksmingumą, parama taip pat gali būti teikiama: 9.2.1. struktūroms ir sistemoms: 9.2.1.1. profesiniam mokymui, švietimui ir įgūdžių ugdymui plėtoti ir gerinti, įskaitant mokytojų, instruktorių ir darbuotojų rengimą bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos įgijimo prieinamumui darbininkams gerinti; 9.2.1.2. įdarbinimo paslaugoms modernizuoti ir jų veiksmingumui gerinti; 9.2.1.3. darbo, švietimo, profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų sričių ryšiams plėtoti; 9.2.1.4. numatomų užimtumo pokyčių ir kvalifikacijų poreikių, siejamų su naujais darbo būdais ir naujomis darbo organizavimo formomis, sistemoms kurti atsižvelgiant į būtinumą derinti šeimos gyvenimą ir darbo pobūdį bei padėti pagyvenusiems darbuotojams turėti pasitenkinimą teikiantį darbą iki išeinant į pensiją. Tačiau tai neapima paankstintos išėjimo į pensiją sistemos finansavimo; 9.2.2. lydimosioms priemonėms: 9.2.2.1. parama teikiant paslaugas išmokų gavėjams, įskaitant priežiūros paslaugų teikimą ir sąlygų išlaikytiniams sudarymą; 9.2.2.2. socialinio švietimo ugdymo skatinimas siekiant remti laipsnišką integraciją į darbo rinką; 9.2.2.3. žinių gilinimas, informavimas ir viešinimas. III. ESF PRIEMONIŲ ADMINISTRAVIMAS 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999) buvo patvirtintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės. Remiantis šiuo nutarimu BPD „Žmogiškųjų išteklių plėtros“ prioriteto atsakingomis tarpinėmis institucijomis yra paskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, o Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas (toliau – Fondas) – už šias priemones atsakinga įgyvendinančiąja institucija. BPD priemonių projektų administravimo ir finansavimo tvarką nustato Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421). 11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už BPD: 11.1. 2 prioriteto 1 priemonę „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“; 11.2. 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“; 11.3. 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. 12. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Tarpinė institucija) atsakinga už BPD: 12.1. 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“; 12.2. 2 prioriteto 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. II. LIETUVOS 2004–2006 METŲ BPD 2.5 PRIEMONĖ „ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS GERINIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE“ 13. ESF finansavimas skiriamas tik tiems mokslo ir studijų sistemos ir įmonių projektams, kuriais siekiama įgyvendinti BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau – priemonė) aprašyme nustatytus tikslus ir kurie atitinka šios priemonės aprašyme išvardytas remiamas veiklas. 14. Bendrieji priemonės tikslai yra maksimaliai padidinti įsidarbinimo galimybes – suteikti išsilavinimą pagal aukštojo mokslo II ir III studijų pakopas (magistrantūra, doktorantūra) ir didinti būsimų mokslininkų ir kitų mokslo darbuotojų gebėjimą įgyti ir pritaikyti tarptautinio lygio mokslines žinias, reikalingas verslui ir pramonei, taip pat ruošti šios srities specialistus, atitinkančius ekonomikos poreikius (galinčius taikyti inovacijas). 15. Pagrindinis BPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ tikslas – didinti mokslininkų gebėjimus plėsti mokslines žinias tarptautiniu lygmeniu (tai labai svarbu Lietuvos verslui ir pramonei) ir parengti specialistus, atitinkančius ekonomikos poreikius (galinčius taikyti inovacijas). 16. Priemonės uždaviniai: 16.1. atnaujinti magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir palaikyti jų kompetenciją; 16.2. vykdyti programinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) prioritetinėse srityse, plėtoti ir tobulinti konkursinį MTEP finansavimą (stiprinant specialistų gebėjimus); 16.3. plėtoti MTEP vertinimo sistemą mokslo ir studijų institucijose; 16.4. skatinti dialogą tarp mokslinės bendruomenės ir visuomenės (skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę; skatinti neformalųjį švietimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse; moksliniais tyrimais pagrįstą inovatyvią vadybinę, edukacinę taikomąją veiklą ūkio, socialinių paslaugų, kultūros ir švietimo srityse). 17. Pagal priemonę parama teikiama magistrantų ir doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokymui bei jų kompetencijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje kėlimui, įskaitant pagrindines mokslo šakas, orientuotas į žiniomis grindžiamos ekonomikos poreikius. Tai apima mokslininkų, dirbančių mokslo ir studijų institucijose ir verslo subjektuose, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Investicijos ir mokslinių tyrimų strateginių sričių finansavimo programos suteiks galimybes jauniems mokslininkams ir kitiems mokslo darbuotojams tęsti darbą baigus mokslą ir išlaikyti bei nuolat kelti savo kvalifikaciją. 18. Diegiant MTEP aukštajame moksle, remiamos šios prioritetinės sritys: gyvenimo kokybės gerinimas (genomika ir biotechnologijos sveikatos ir žemės ūkio srityse; saugios ir ekologiškos maisto technologijos; žinių visuomenė piliečiams ir valdžiai; nacionalinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis); moksliniai tyrimai nanotechnologijų kūrimo (nanomokslo, daugiafunkcinių nanostruktūrinių medžiagų kūrimo) srityje. 19. Priemonė apima naujų universitetinių studijų programų, modulių biotechnologijos (biochemijos, mikrobiologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.), lazerių technologijų (lazerių fizikos, optinės mechanikos, lazerinės elektronikos, optinių technologijų ir kt.), telekomunikacijų bei informacijos technologijų ir kituose strateginiuose mokslinių tyrimų sektoriuose (įskaitant integruotas, tarpdalykines studijų programas) sukūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą. 20. Universitetams ir valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms yra numatytos horizontalaus lygio gebėjimų ugdymo sritys (kursai, studijų programos). Verslumo ir kitų įgūdžių ugdymo programos (pavyzdžiui, ES kalbų mokymas; projektų (programų) valdymas; kokybės, MTEP, inovacijų, technologijų, intelektinės nuosavybės, antreprenerinė vadyba, socialinės „aukštosios technologijos“); informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) įgūdžiai; darbas grupėse ir tinkluose; rinkodara ir kt.) kuriamos ir įgyvendinamos organizuojant magistrantūros bei doktorantūros studijas. 21. Priemonė apima MTEP vertinimo sistemos plėtrą aukštojo mokslo sektoriuje, vertinimo metodų įdiegimą, vietos vertintojų rengimą, tarptautinio studijų programų vertinimo organizavimą universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose. Universitetai, valstybės mokslinių tyrimų įstaigos bus įtrauktos į kokybės užtikrinimo ekspertinės institucijos (Studijų kokybės vertinimo centro) organizuojamas procedūras, trumpus mokymus. Visose mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriaus srityse taip pat yra svarbu plėtoti mokymo standartų kokybę su mokslu ir technologijomis susijusiose verslo įmonėse, ypač smulkiose ir vidutinėse. 22. Priemonė papildo 2 prioriteto 4 priemonę, nes pagal ją įgyvendinama Lietuvos mokslo ir studijų sistemos informacinė aplinka – programa „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001-2006 m.“ (toliau – ITMiS) (2 prioriteto 5 priemonėje įgyvendinamos Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos (toliau – LiemSIS) paprogramės komponentės), skirta žinioms apie mokslą ir studijas kaupti naudojant jau turimus šaltinius, skatinama šią informacinę aplinką naudoti institucijų veikloje priimant sprendimus ir pristatant Lietuvos mokslą bei studijas pasaulio kompiuterių tinkluose, padedant studentams, dėstytojams ir mokslininkams ir kitiems tyrėjams pasiekti reikiamą informaciją. 23. Siekiant užtikrinti sėkmingą integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus skatinamos įvairios socialinio dialogo iniciatyvų formos tarp mokslinių tyrimų institucijų ir verslo įmonių (svarbus dėmesys skiriamas jaunų tyrėjų karjeros galimybių plėtrai, subsidijų schemų jauniems mokslo darbuotojams rengti įgyvendinimui); bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir plačiosios visuomenės; lyčių diskriminacijos akademinėje darbo rinkoje sumažinimas (pavyzdžiui, bus užtikrinamas moterų dalyvavimas magistrantūros, doktorantūros bei kitų podiplominių studijų mokslo ir technologijų programose); „Protų susigrąžinimo“ programos rengimas ir įgyvendinimas. 24. Taip pat bus siekiama kelti žinių apie MTEP ir inovacijas verslo įmonėse lygį, didinti aukščiausios kvalifikacijos MTEP specialistų (tarp jų mokslo daktarų) ir vadybininkų gebėjimus skatinant darbuotojų mobilumą tarp mokslo tyrimų, aukštojo mokslo institucijų ir verslo įmonių. Numatoma plėtoti glaudesnius ryšius tarp mokslo ir studijų institucijų bei aukštųjų technologijų verslo įmonių, įskaitant įdarbinimą kursų metu ir jungtines iniciatyvas (mokymasis dirbant) siekiant išspręsti kai kurių gebėjimų stokos problemas. 25. Kelyje į žiniomis grindžiamą ekonomiką (įskaitant tikslines sritis, kaip antai telekomunikacijos ir informacijos technologijos, biotechnologija, lazerių technologijos ir t. t.) Lietuvai labai svarbu rengti mokslo, technologijų ir inovacijų populiarinimo seminarus (konferencijas), parodas, kursus, kurti elektroninius tinklus, plėsti veiklą interneto pagrindu, rengti virtualias konsultacijas mokytojams, dėstytojams, mokslo darbuotojams, verslo įmonių darbuotojams, MTEP ekspertinėms institucijoms ir kt. Skatinant mokslo ir visuomenės sąveiką, siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir nušviesti mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą, taip pat pristatyti mokslą kaip realią karjeros galimybių sritį ir taip skatinti modernios pramonės plėtrą, kurti aukščiausios kvalifikacijos darbo vietas. 26. Parama teikiama nacionaliniams bandomiesiems projektams, galimybių studijoms, „ateities įžvalgų“ tyrimams aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo MTEP strateginiuose sektoriuose. 27. Investicijos į nacionalinės inovacijų sistemos elementų sukūrimą, suteikiant išsilavinimą II ir III universitetinių studijų pakopoje (magistrantūra, doktorantūra) prioritetinėse srityse, stiprinant mokslininkų ir kitų tyrėjų horizontalaus ugdymo gebėjimus ir plėtojant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, skirtus žinių ekonomikos reikmėms universitetuose, mokslinių tyrimų įstaigose (kolegijose plėtojant taikomuosius mokslinius turimus ir taikomąją mokslinę veiklą) neatskiriamos nuo 1 prioriteto 5 priemonės „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti ESF remiamas priemones)“. 28. Priemonė papildo 2 prioriteto 2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, 2 prioriteto 3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“, 2 prioriteto 4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, 3 prioriteto 2 priemonę „Verslo aplinkos gerinimas“ bei užtikrina sinergetinę sąveiką tarp šių priemonių, nes netiesiogiai bus daromas poveikis naujausių tarptautinių ir nacionalinių mokslo laimėjimų diegimui mokslo ir technologijų parkuose, įmonėse, o tai prisidės prie Lietuvos pramonės tarptautinio konkurencingumo ir nacionalinių įmonių vietinėje ir tarptautinėje rinkoje stiprinimo. 29. Pagal „Gaires kvietimui teikti paraiškas pagal ribotos trukmės paramos teikimo procedūrą valstybinės svarbos projektams įgyvendinti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (toliau – Gairės) paraiškas galima teikti šioms remiamoms veikloms, nustatytoms BPD priede: 29.1. magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas: 29.1.1. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas biotechnologijos, žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje; 29.1.2. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas mechatronikos srityje; 29.1.3. II ir III studijų pakopos specialistų rengimas lazerinių ir optinių technologijų srityje; 29.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų, atitinkančių rinkos poreikius ruošimas, jų kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimas: 29.2.1. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologijų srityje; 29.2.2. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas mechatronikos srityje; 29.2.3. mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos kėlimas lazerinių ir optinių technologijų srityje; 29.3. mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių sukūrimas, tobulinimas ir stebėsena: mokymo sistema studentams, mokslininkams ir kitiems tyrėjams, naudojantis ITMiS programos LieMSIS paprogramės akademinės dalies teikiamomis galimybėmis; 29.4. techninė pagalba (įskaitant tyrimus, studijas) rengiant projektą: aukščiausios kvalifikacijos specialistų bei poreikio tyrimas informacinių technologijų srityje. 30. Viena paraiška turi būti teikiama vienai iš Gairių 29 punkte nurodytų veiklų, išskyrus 29.1 ir 29.2 punktus, kai projektas apima III studijų pakopos studentus, mokslininkus ir kitus tyrėjus. 31. Priemonės projektų veikla pasirinktinai turi būti skiriama vienai ar kelioms iš šių tikslinių grupių: 31.1. magistrantams; 31.2. doktorantams, rezidentams; 31.3. mokslininkams ir kitiems tyrėjams; 31.4. įmonių darbuotojams; 31.5. pedagogams/dėstytojams; 31.6. ekspertams, vertintojams, konsultantams. 32. Nauda iš ESF pagal priemonę finansuojamų projektų veiklos turi atitekti Lietuvos teritorijoje esančioms tikslinėms grupėms. 33. Pagal šių Gairių 29.1.1, 29.1.2, 29.1.3, 29.2.1, 29.2.2, 29.2.3, 29.3, 29.4 punktuose įvardytas veiklas parama gali būti skiriama vienam projektui. 34. Projektų, teikiamų pagal šias Gaires, finansavimo planas pateikiamas šioje lentelėje: 2004–2006 metų finansavimo planas (mln. Lt) Metai Iš viso Viešosios lėšos iš viso ESF ES dalis (%) nacionalinės lėšos 2004–2006 120,665 120,665 90,499 75,0 30,166 Veikloms pagal šias Gaires 20,000 20,000 15,000 75,0 5,000 III. KVIETIMŲ TEIKTI PARAIŠKAS SĄLYGOS 2004 METAIS. REIKALAVIMAI KONKURSUI I. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS 35. Paraiškas pagal šią priemonę gali teikti tik Lietuvoje registruotos mokslo ir studijų institucijos, kurios įgyvendins valstybinės svarbos mokslo ir studijų projektus. Šių projektų įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtintose strategijose, strategijų įgyvendinimo planuose bei programose (šių Gairių 1 priedas). 36. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.1.1, 29.2.1 punktuose nurodytas veiklas, turi atitikti šiuos reikalavimus: 36.1. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinių projektų biotechnologijos, žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų srityse; 36.2. turėti ne mažiau kaip 10 tarptautinių projektų per paskutinius 5 metus biotechnologijos, žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų srityje, o lėšų, gautų įgyvendinant šiuos projektus, turi būti ne mažiau kaip 2,5 mln. Lt; 36.3. šalies užsakymų skaičius biotechnologijos bei žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų srityje per pastaruosius 5 metus turi būti ne mažesnis kaip 25, o gautų lėšų vykdant šalies užsakymus turi būti ne mažiau kaip 0,7 mln. Lt; straipsnių skaičius žurnaluose, patenkančiuose į ISI sąrašą per paskutinius 5 metus, turi būti ne mažesnis kaip 50; 36.4. turėti ne mažiau kaip 5 metų patirtį rengiant studijų programas. 36.5. 37. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.1.2, 29.2.2 punktuose nurodytas veiklas, turi atitikti šiuos reikalavimus: 37.1. turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį rengiant ir įgyvendinant studijų programas, susijusias su mechatronika ir ją sudarančiomis mokslo kryptimis; 37.2. antrosios pakopos studijų programų, kurių turinys yra susijęs su mechatronika ir ją sudarančiomis mokslo kryptimis, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 15; 37.3. antrosios ir trečiosios pakopos studentų, studijuojančių mechatroniką ir ją sudarančias mokslo kryptis, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 800; 37.4. straipsnių skaičius žurnaluose, patenkančiuose į ISI sąrašą per paskutinius 5 metus, turi būti ne mažesnis kaip 80; 37.5. vykdomų šalies užsakymų, susijusių su mechatronikos tyrimais per pastaruosius 5 metus, užsakymų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 400, o gautų lėšų vykdant šalies užsakymus turi būti ne mažiau kaip 10 mln. Lt; 37.6. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinius mokslinių tyrimų projektus, susijusius su mechatronikos tyrimais (tarptautinių projektų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20, o gautų lėšų vykdant šiuos projektus turi būti ne mažiau 2,5 mln. Lt). 38. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.1.3, 29.2.3 punktuose nurodytas veiklas, turi atitikti šiuos reikalavimus: 38.1. turėti ne mažesnę kaip 25 metų mokslinių tyrimų patirtį lazerinių ir optinių technologijų srityje; 38.2. vykdyti sertifikuotas studijų programas (ne mažiau kaip 1 lazerinės fizikos ir optinių technologijų studijų programa) institucijoje ir Lietuvoje (kartu su projekto partneriu); 38.3. kasmet parengti ne mažiau kaip 10 antrosios ir trečiosios pakopos studentų, studijuojančių pagal lazerinės fizikos ir optinių technologijų studijų programą (kartu su projekto partneriu); 38.4. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinius projektus lazerinės fizikos ir optinių technologijų srityje. 39. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.3 punkte nurodytą veiklą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 39.1. turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo patirtį vykdant ITMiS programą; 39.2. turėti patirtį rengiant pirmosios (ne mažiau kaip 2) ir antrosios pakopos (ne mažiau kaip 6) akredituotas studijų programas; 39.3. turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį Lietuvos mastu ir institucijoje vykdant ir administruojant projektus IT diegimo srityje; 39.4. turi būti ne mažiau kaip 10 IT srityje dirbančių specialistų, įvaldžiusių OS ir DBVS; 39.5. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį kuriant ir administruojant informacijos sistemas (ORACLE DBVS bazėje); 39.6. turėti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį įgyvendinant tarptautinius projektus informacijos sistemų kūrimo srityje; turėti ne mažesnę kaip 6 metų darbo patirtį kuriant teminius IT tinklus valstybės mastu.39.7. 40. Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal šių Gairių 29.4 punkte nurodytą veiklą, turi atitikti šiuos reikalavimus: 40.1. turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį įgyvendinant ir administruojant tarptautinius projektus informacinių technologijų srityje (tarptautinių projektų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 4); 40.2. turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį rengiant studijų programas informacinių technologijų srityje; 40.3. šalies užsakymų skaičius informacinių technologijų srityje per pastaruosius 5 metus turi būti ne mažesnis kaip 3, o gautų lėšų vykdant šalies užsakymus turi būti ne mažiau kaip 0,3 mln. Lt; 41. Teikdami paraišką, pareiškėjai, be visų privalomų pateikti paraiškos priedų, turi pridėti ir dokumentus, įrodančius jų institucijos atitikimą šių Gairių 36, 37, 38, 39, 40 punktuose išvardytiems reikalavimams (laisva forma). 42. Už projekto įgyvendinimą ir galutinius rezultatus tiesiogiai atsako projekto vykdytojas. 43. Pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais. Rinkdamasis partnerį (-ius), pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio žinias, įgūdžius, patirtį, sugebėjimą papildyti projektą reikalingais ištekliais ir įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Partneriai gali būti tik Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys: 43.1. mokslo ir studijų institucijos; 43.2. privačios įmonės; 43.3. mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos; 43.4. viešojo administravimo institucijos; 43.5. valstybinės institucijos; 43.6. savivaldybės; savivaldybių institucijos, savivaldybių biudžetinės ir viešosios institucijos ir kitos savivaldybių organizacijos; 43.7. asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu; 43.8. viešosios įstaigos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. 44. Prieš pradėdami įgyvendinti projektą, pareiškėjas ir partneriai turi sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis privalo atitikti Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) jungtinei veiklai ir jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi pareiškėjas ir projekto partneris arba partneriai, kooperuodami savo turtą (piniginį indėlį į projektą), darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (šiuo atveju projekto įgyvendinimui). Jungtines veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti jungtinės veiklos dalyvių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, pareigų atlikimą, projekto valdymo bei priežiūros principus, veiklų įgyvendinimo pasiskirstymą, projekto rezultatų nuosavybę, atsakomybės ribas, dokumentų saugojimą ir kitas teises ir pareigas. Ši sutartis turi būti rašytinės formos ir atitikti Civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsnių reikalavimus. 45. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nurodyta: 45.1. sutarties pavadinimas ir numeris; 45.2. data ir pasirašymo vieta (miestas ar vietovė); 45.3. sutarties šalys (pareiškėjas ir projekto partneris (partneriai) – įstaigos ar institucijos ir jų rekvizitai) ir jas atstovausiantys ar jų įgalioti asmenys (jeigu steigimo dokumentus pasirašo ne įstaigos ar institucijos vadovas, reikalingas įgaliojimas; jeigu steigėjas yra užsienio bendrovė, įgaliojimas turi būti patvirtintas Apostille arba notariškai, jeigu tarp Lietuvos ir tos šalies, kurios rezidentas yra steigėjas, pasirašyta ir galioja atitinkama sutartis); 45.4. sutarties tikslas. 46. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje privalo būti detaliai reglamentuota: 46.1. koks jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių indėlis į projektą ir kam priklausys galutiniai projekto rezultatai, nupirkto ir sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisės; 46.2. kaip bus vykdomos atskiros projekto veiklos ir kas jas vykdys; 46.3. jungtinės veiklos dalyvių pareigų atlikimo ir projekto valdymo bei priežiūros principai ir asmenys, kurie organizuos bei atsakys už atskiras projekto veiklų sritis; apibrėžtos jų kompetencijos ribos, kurios turėtų apsiriboti veiksmais, susijusiais su projekto valdymu ir priežiūra; 46.4. jungtinės veiklos dalyvių nustatyta mokėjimų, tarpusavio atsiskaitymo, išlaidų, nuostolių padengimo tvarka – kaip paramos lėšos pasieks visus sutarties dalyvius nuo lėšų patekimo į pareiškėjo sąskaitą ir kaip už jų panaudojimą bus atsiskaitoma; 46.5. asmenų, kurie atsakingi už informacijos apie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pakeitimus pateikimą Fondui, nustatymas. Informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; 46.6. kokia tvarka bus saugomi ir kaupiami visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai (šių Gairių 224 punktas) ir kokios su tuo susijusios partnerių atsakomybės ribos. Bendras reikalavimas partneriams – jie turėtų laikytis tų pačių reikalavimų dėl dokumentų saugojimo, nustatytų pavyzdinėje paramos teikimo sutartyje; 46.7. kas yra atsakingas už bendro turto apskaitą. 47. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje rekomenduojama nustatyti: 47.1. sutarties terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip iki galutinės projekto ataskaitos patvirtinimo; 47.2. ginčų nagrinėjimo tvarką – kaip bus sprendžiami Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tarpusavio ginčai (bendroji nuostata ta, kad nesutarimai sprendžiami derybomis, o jeigu derybomis nesutarimų pašalinti nepavyksta, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka); 47.3. sutarties dalyvių keitimosi informacija tvarka – kokia informacija ir kaip bus keičiamasi tarp jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių, kaip pareiškėjas ketina projekto partnerius informuoti apie Fondo ir Tarpinės institucijos rekomendacijas, sprendimus, paklausimus dėl projekto įgyvendinimo, kokia tvarka projekto partneriai bus supažindinti su pareiškėjo siunčiamomis ataskaitomis, kaip bus svarstomos iniciatyvos pakeisti paramos teikimo sutartį, kaip ir kokiu periodiškumu projekto partneriai informuos pareiškėją apie projekto pažangą ir kt.; 47.4. informacijos apie projektą konfidencialumo užtikrinamas – viešos informacijos apie projektą sklaidą ir informavimas privalo būti neribojami, tačiau galima susitarti, kad tam tikra konfidenciali informacija negali būti skelbiama viešai ir kt.; 47.5. sprendimų, susijusių su bendrais reikalais, priėmimo tvarka; 47.6. bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių atlyginimas. 48. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pabaigoje turi būti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių rekvizitai ir parašai. 49. Jungtinės veiklos partnerystės sutartyje taip pat nustatoma projekto valdymo grupės (mažiausiai iš trijų asmenų) sudėtis ir jo pagrindinė veikla projekto įgyvendinimo metu (partnerių veiklos priežiūra, lėšų panaudojimo tikslingumo tikrinimas ir pan.). Projekto valdymo grupė – tai paties pareiškėjo institucijos suburtas organas, kuriam projekto administracinis personalas (projekto vadovas, finansininkas ir kiti) atsiskaitinėja apie projekto vykdymo eigą. Projekto valdymo grupės nariai gali būti projektu suinteresuotų grupių (valstybės institucijų, savivaldybių, socialinių-ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, taip pat projektų tikslinių grupių) atstovai. 50. Pareiškėjas arba projekto partneris yra netinkami gauti paramą, jeigu: 50.1. jam iškelta byla dėl bankroto, jis likviduojamas arba yra kokioje nors kitoje panašioje situacijoje, numatytoje Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose; 50.2. nevykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 50.3. paraiškoje arba jos prieduose pateikia Fondui neteisingą informaciją; 50.4. pažeidžia kitą sutartį dėl paramos skyrimo iš Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų; 50.5. bando gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką vertinimą ar atranką atliekančiai institucijai ar projektų atrankos komitetui dabartinio ar ankstesnio paraiškų vertinimo metu. 51. Projektų, atrinktų finansuoti pagal 2.5 priemonę, visą tinkamų projekto išlaidų finansavimo sumą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Pastarosios lėšos gali susidėti iš viešųjų lėšų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžeto lėšų, kitų viešųjų lėšų – ir pareiškėjo lėšų (nuosavo įnašo ir paskolų), taip pat partnerio lėšų bei projekto pajamų. 52. Atrenkant priemonės projektus, pirmenybė teikiama projektams, atitinkantiems bendruosius projektų atrankos kriterijus: 52.1. prisidėti prie žmonių išteklių plėtros sektoriaus; 52.2. didinti teikiamos paslaugos prieinamumą; 52.3. gerinti teikiamų paslaugų kokybę; 52.4. skatinti teikiamų paslaugų plėtrą; 52.5. prisidėti prie regioninių skirtumų mažinimo. 53. Visi projektai, pateikti priemonei, taip pat turi atitikti bent vieną iš išvardytų pateiktų projektų atrankos kriterijų: 53.1. atitikti MTEP prioritetines sritis; 53.2. diegti naujausius tarptautinius laimėjimus mokslinių tyrimų srityje; 53.3. skatinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių partnerystę; 53.4. skatinti mokslininkus ir tyrėjus mokslo krypčių sandūros projektuose; 53.5. skatinti inovacijas. 54. Projekto veikla taip pat turi neprieštarauti BPD numatytoms horizontaliosioms temoms: 54.1. darniai plėtrai. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Europos Tarybos Lisabonos strategijoje (2000) – ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos plėtotės strategijoje siekiant darnaus vystymosi ir socialinės pažangos bei Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Ilgalaikis darnios plėtros tikslas – ugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, plėtoti intelektualinį visuomenės potencialą, siekti, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių įgyvendinimą; 54.2. informacinės visuomenės plėtrai. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Informacinės visuomenės plėtros strateginis tikslas – skatinti informacinės visuomenės plėtros procesą Lietuvoje, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, kuo geriau panaudoti jos teikiamas galimybes. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – paprasti Lietuvos gyventojai ir visų lygių vadovai – gali, moka ir nori visose savo veiklos srityse veiksmingai taikyti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies ir viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus, užtikrinti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją; 54.3. lygių galimybių užtikrinimui (vyrų ir moterų, įvairių socialinių grupių atstovų); 54.4. regioninei plėtrai. Regioninė plėtra – socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimas. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). II. PARAIŠKOS FORMA 55. Pareiškėjai, siekiantys gauti ESF lėšų, privalo lietuvių kalba kompiuteriu užpildyti standartinę paraiškos formą vadovaudamiesi paraiškos pildymo vadovais. Ranka užpildytos paraiškos nagrinėjamos nebus. 56. Paraiškos forma susideda iš dviejų dalių – bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos 2004- 2006 bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 19-599, Nr. 93-3421) toliau- Taisyklės), ir specialiosios (B) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1143 „Dėl Gairių pareiškėjams pagal Lietuvos 2004–2006 bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (Žin., 2004, Nr. 119-4420) toliau- Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1143); B dalies pildymo vadovas šių Gairių 2 priedas). Bendroji paraiškos dalis yra visoms priemonėms vienoda. Specialiojoje paraiškos dalyje nuodugniau pagrindžiamas projektas bei pateikiama informacija, kuri yra svarbi tik pagal konkrečią priemonę teikiamiems projektams. 57. Kartu su paraiška pareiškėjas ir partneriai turi pateikti iš anksto nustatytą ir kvietime teikti paraiškas nurodytą informaciją bei dokumentus, įrodančius, kad projektas yra tinkamas finansuoti, arba kuriais remdamosi vertinime dalyvaujančios institucijos gali padaryti tinkamą sprendimą dėl paramos skyrimo. Prie paraiškos pridedami šie priedai: 57.1. pareiškėjo ir jo partnerių registracijos pažymėjimų bei įstatų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu; 57.2. jeigu projektas teikiamas kartu su partneriais, prie projekto paraiškos pridedama jungtinės veiklos sutartis ir partnerystės deklaracija (žr. švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1143) ar jų kopijos. Atskirą partnerystės deklaraciją pasirašo ir pareiškėjas, ir projekto partneriai; 57.3. pareiškėjo ir jo partnerių paskutinių 3 metų veiklos finansinių ataskaitų kopijos, patvirtintos projektą teikiančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu; 57.4. projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV); 57.5. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų originalai iš Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos; 57.6. pareiškėjo ir jo partnerių pažymų originalai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsiskaitymus. Pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos; 57.7. išsamus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui; 57.8. VĮ „Registrų centras“ pažymos originalas, patvirtinantis, kad pareiškėjo ir jo partnerių organizacijos nėra likviduojamos ir joms nėra pradėta bankroto procedūra; 57.9. išvadas dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos. Prie paraiškos pridėkite preliminarios paraiškos vertinimo išvados/rekomendacijos kopiją, jei preliminari paraiška buvo teikta; 57.10. projekto loginė matrica (rekomenduojama). 58. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir viename iš šalies dienraščių. 59. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, visa kvietimo dokumentacija skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt (skyrelyje ES parama) bei Fondo interneto svetainėje http://www.esf.lt (skyrelyje Europos socialinis fondas). III. PARAIŠKŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO TVARKA 60. Paraiškos turi būti įteikiamos asmeniškai pašto kurjerio arba siunčiamos registruotu laišku Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui adresu: Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius. 61. Paraiškos ir jų kopijos turi būti įrištos atskirais egzemplioriais ir teikiamos Fondui antspauduotame ir užklijuotame voke. Neįrištos paraiškos vertinamos nebus. Pareiškėjas privalo viename antspauduotame voke (ar kitoje talpoje (pakete)) pateikti vieną projekto paraiškos originalą (užpildyta paraiškos forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodoma „ORIGINALAS“, dvi paraiškos (užpildyta paraiškos forma ir priedai) kopijas, ant kurių nurodoma „KOPIJA“, ir elektroninę paraiškos versiją magnetinėje laikmenoje arba kompaktiniame diske. Ant voko turi būti nurodomas pareiškėjo pavadinimas, pareiškėjo adresas, taip pat priemonė, pagal kurią teikiama paraiška, ir atitinkamos priemonės remtina veikla. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono ir fakso numeriai. Ant elektroninės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 62. Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos ar kitu adresu pristatytos paraiškos nenagrinėjamos. 63. Paraiškos turi būti pateikiamos iki nurodyto termino pabaigos – 2004 m. spalio 20 d., 16 val. Siunčiant paštu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip 2004 m. spalio 20 d. Vėliau išsiųstos paraiškos nevertinamos. Už paraiškos pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 64. Atsiuntusiam paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas išduodamas pateikimo metu. IV. PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKA 65. Fondui pareiškėjai gali pateikti klausimus dėl dalyvavimo programoje sąlygų ir paraiškų pildymo tvarkos. Klausimai gali būti pateikiami raštu (siunčiami paprastu ar elektroniniu paštu) ir žodžiu. Elektroninio pašto adresas: [email protected], telefonas (8 5) 261 00 41, faksas (8 5) 260 82 81. 66. Klausimai ir atsakymai, kurie gali būti svarbūs ir kitiems pareiškėjams, pateikiami Fondo interneto svetainėje http://www.esf.lt. (skyrelyje Klausimai ir atsakymai). 67. Paskelbus konkursą organizuojami informaciniai seminarai pareiškėjams. Seminarų data, vieta ir laikas skelbiamas interneto svetainėse: http://www.esf.lt ir http://www.smm.lt. 68. Pareiškėjų informavimo ir konsultavimo tvarka yra taip pat nurodoma Fondo interneto svetainėje. V. PARAIŠKŲ VERTINIMO TVARKA 69. Visų projektų vertinimas ir atranka susideda iš šių etapų: 69.1. Fondas organizuoja paraiškų vertinimą. Tam Fondas gali pasinaudoti nepriklausomų ekspertų paslaugomis. Vertinimo išvadas bei rekomendacijas Fondas pateikia Tarpinei institucijai, o Tarpinė institucija vertinimo rezultatus pateikia Projektų atrankos komitetui; 69.2. Projektų atrankos komitetas nagrinėja vertinti pateiktas paraiškas ir Tarpinei institucijai teikia siūlymą dėl projektų finansavimo; 69.3. Projektų atrankos komiteto rekomendacijų pagrindu Tarpinė institucija priima sprendimą dėl projektų finansavimo ir praneša apie tai Fondui; 69.4. gavęs Tarpinės institucijos išvadą dėl finansavimo, Fondas informuoja pareiškėjus apie priimtą sprendimą; 69.5. tarp Fondo, Tarpinės institucijos ir atrinktų projektų pareiškėjų pasirašomos trišalės sutartys. 70. Paraiška ir projektas įvertinami ir sprendimas dėl paramos skyrimo arba paraiškos atmetimo priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. 71. Paraiškų ir projektų vertinimo procesas susideda iš trijų etapų: 71.1. administracinės atitikties vertinimas, kurio metu patikrinama, ar paraiška yra visiškai sukomplektuota, tai yra ar pateikti visi prašomi dokumentai bei reikiama informacija; 71.2. tinkamumo vertinimas, kurio metu nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų; 71.3. techninis, ekonominis ir finansinis vertinimas, kurio metu įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). 72. Atliekant administracinės atitikties vertinimą, užpildoma administracinės atitikties vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2:... Taip Ne 1. Paraiška (A ir B dalys) visiškai užpildyta, atitinka paraiškos formą, yra pasirašyta pareiškėjo ir antspauduota 2. Pateiktas reikiamas paraiškos ir jos priedų originalų ir kopijų skaičius 3. Pateikta elektroninė paraiškos versija 4. Paraiška užpildyta lietuvių kalba 5. Biudžetas ir finansavimo šaltinių lentelė atitinka nustatytą formą ir yra pasirašyti pareiškėjo 6. Pateiktas priedas 1. Projekto vykdytojo ir jo partnerių steigimo dokumentų kopijos 7. Pateiktas priedas 2. Projekto jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys ar jų kopijos 8. Pateiktas priedas 3. Projekto vykdytojo ir jo partnerių finansinių ataskaitų už paskutinius 3 veiklos metus kopijos 9. Pateiktas priedas 4. Projekto vadovo ir kitų projektą administruojančių darbuotojų gyvenimo ir veiklos aprašymai (CV) 10. Pateiktas priedas 5. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsiskaitymus 11. Pateiktas priedas 6. Projekto vykdytojo ir jo partnerių pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie atsiskaitymus 12. Pateiktas priedas 7. Detalus projekto biudžetas projekto įgyvendinimo laikotarpiui (pagal priedą) 13. Pateiktas priedas 8. Registrų centro standartinis išrašas apie projekto vykdytojo ir jo partnerių įmonės statusą 14. Pateiktas priedas 9. Išvados dėl pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) teiktos preliminarios paraiškos (jei buvo teikta) kopija 15. Pateiktas priedas 10. Projekto loginė matrica (rekomenduojama) VERTINTOJO PASTABOS. (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 73. Jeigu vertinant paraišką administracinės atitikties lentelėje pažymimas bent vienas atsakymas „ne“, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pateikti trūkstamą informaciją arba dokumentus. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 74. Priėmęs sprendimą atmesti paraišką dėl administracinės atitikties reikalavimų neatitikimo, Fondas per 5 darbo dienas parengia ir išsiunčia pareiškėjui informacinį pranešimą dėl paraiškos atmetimo. 75. Teigiamai atsakius į visus administracinės atitikties vertinimo lentelės klausimus, paraiška perduodama į tinkamumo vertinimo etapą. 76. Tinkamumo vertinimo lentelė: Paraiškos pristatymo data: Paraiškos Nr.: Paraišką priėmė: Pareiškėjo pavadinimas: Partneris 1: Partneris 2: Taip Ne 1. Pareiškėjo ir partnerių tinkamumas 1.1. Pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus 1.2. Pareiškėjo partneris atitinka nustatytus reikalavimus 2. Projekto tinkamumas finansuoti 2.1. Projektas atitinka BPD 2.5 priemonės tikslus 2.2. Projektas atitinka BPD 2.5 priemonės remiamas bei Gairėse pareiškėjams nurodytas veiklas 2.3. Projektas neprieštarauja ES horizontaliosioms politikoms 2.4. Projekto veiklos vieta atitinka nustatytus reikalavimus 2.5. Tikslinės grupės, kurioms skirtos projekto veiklos, atitinka Gairėse pareiškėjams nurodytas grupes 2.6. Paraiškoje nurodyta bent viena paramos informavimo ir viešinimo priemonė 3. Projekto atitikimas bendrojo finansavimo reikalavimams 3.1. Prašoma suma nėra mažesnė už nustatytą minimalią ir neviršija nustatytos maksimalios sumos (jeigu taikoma) 4. Prašomų kompensuoti projekto išlaidų tinkamumas 4.1. Paramos prašoma tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms 5. Projekto įgyvendinimo laikotarpio tinkamumas 5.1. Projekto įgyvendinimo trukmė atitinka Gairėse pareiškėjams nustatytus reikalavimus VERTINTOJO PASTABOS (Kokios informacijos ar dokumentų trūksta) 77. Antrajame vertinimo etape nustatoma, ar projektas yra tinkamas gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Vertinimą atlieka du vertintojai. Projektų tinkamumo reikalavimai yra šie: 77.1. pareiškėjas turi priklausyti tinkamų pareiškėjų grupei, nurodytai šių Gairių 35 punkte, bei atitikti reikalavimus, įvardytus šių Gairių 36, 37, 38, 39, 40 punktuose; 77.2. projekto partneriai turi atitikti šių Gairių 43 punkte įvardytus reikalavimus; 77.3. veiklos, kurias numatoma įgyvendinti projekto metu, turi būti tinkamos remti pagal šiose Gairėse nustatytus reikalavimus; 77.4. projekto išlaidos turi atitikti kompensuojamų išlaidų kriterijus pagal ES struktūrinių fondų ir nacionalines taisykles; 77.5. projektas turi būti įgyvendinamas tinkamu laikotarpiu. 78. Pagrindiniai projektų, kuriems teikiama ES parama, bendrojo finansavimo reikalavimai yra išvardyti Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamente Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. 79. Parama gali apimti iki 100 proc. viešųjų pareiškėjų projektų tinkamų išlaidų, tačiau pareiškėjai gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo savomis lėšomis. Sumažėjus bendram nacionaliniam finansavimui (taip pat jeigu jo dalį įsipareigojo įnešti pareiškėjas ir/ar jo partneriai), proporcingai bus mažinama ES paramos suma. Jeigu pareiškėjas yra viešojo sektoriaus įstaiga ar organizacija, projekto bendrojo finansavimo šaltiniai gali būti šios įstaigos ar organizacijos arba partnerių turimos lėšos, jų paimtos paskolos arba valstybės biudžeto lėšos ir kiti šaltiniai (tokiu atveju bendrojo finansavimo dalis, skiriama iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinama). Nuosavo finansavimo šaltinį pareiškėjas nurodo pildydamas paraiškos formą. 80. Projekto išlaidos laikomos tinkamomis, jeigu jos yra patirtos projekto vykdytojo ar partnerių projekto įgyvendinimo metu po paramos teikimo sutarties pasirašymo, išskyrus viešųjų pirkimų konkursinės dokumentacijos parengimo paslaugų pirkimui išlaidas, jeigu šių paslaugų viešasis pirkimas įvyko po 2004 m. sausio 1d. vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu. Visi projektai, kuriems skiriama ES parama, turi būti įgyvendinti iki 2008 m. kovo 1 d., jeigu šių projektų paramos sutartys pasirašytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ES parama gali būti naudojama projekto išlaidoms, padarytoms iki jam pasibaigiant, kompensuoti. 81. Projektų trukmė negali būti ilgesnė nei 36 mėnesiai. 82. Tinkamumo vertinimą atlieka du vertintojai. 83. Jeigu bent vienas vertinimo atsakymas yra „ne“, siunčiamas raštas pareiškėjui ir prašoma koreguoti paraišką per 10 darbo dienų nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos) pagal pateiktas pastabas (jeigu trūkstama informacija nėra esminė ir paraišką galima pakoreguoti per laiką, kuris iš esmės neužtęstų vertinimo procedūros). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 84. Apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo Fondas informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas nuo tinkamumo vertinimo pabaigos išsiųsdama jam informacinį pranešimą. 85. Surinkusi visus „taip“ projekto tinkamumo vertinimo lentelėje, paraiška pereina į kitą vertinimo etapą. 86. Techninio, finansinio ir ekonominio vertinimo etape įvertinama pateiktų projektų kokybė ir atitiktis atrankos kriterijams (balais). Pagrindiniai vertinimo ir atrankos kriterijai yra išvardyti BPD ir BPD priede. 87. Atliekant projekto techninį ir finansinį vertinimą, pildoma vertinimo lentelė: Pareiškėjo Nr.: Pareiškėjo pavadinimas: Prašoma paramos suma Projekto pavadinimas: Projekto įgyvendinimo vieta: Projekto trukmė Kriterijai Maksi- malus balas Skiriamas balas Nuoroda į paraiškos formą 1. Projekto svarbumas (aktualumas) 45 1.1. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems specifiniams priemonės atrankos kriterijams 10 B.1.1.3. 1.2. Projekto atitikimas Gairėse nurodytiems atskirų veiklos sričių prioritetams 10 A.5. A.7.4. B.1.4.1. 1.3. Projekto poreikio pagrindimas: konkretus, logiškas, paremtas aiškiai aprašyta problema, pagrįstas tyrimais bei statistika 10 B 1.2.1. B 1.2.2. 1.4. Veiklos atitikimas tikslinių grupių poreikiams, projekto poveikis tikslinėms grupėms 10 B 1.4.2. B.1.5.1. 1.5. Projekto pridedamoji vertė 5 B 1.2.3. 2. Projekto rezultatai ir pasekmės 20 2.1. Aiškūs ir išmatuojami projekto rezultatai 10 A.7.5.1. A.7.5.2. 2.2. Projekto metu planuojami sukurti inovaciniai produktai 5 B.1.5.3. 2.3. Projekto tęstinumas (finansiniu, instituciniu arba politiniu aspektu) 5 B.1.5.4. 3. Projekto metodika 15 3.1. Veiklų aprašymas 5 B. 1.4.1. 3.2. Projekto įgyvendinimo planas 5 B.1.4.3. 3.3. Projekto struktūros aiškumas ir nuoseklumas 5 B.1.4. 4. Projekto finansiniai ir veiklos vykdymo pajėgumai 10 4.1. Pareiškėjo ir partnerių vaidmuo įgyvendinant numatytas veiklas 5 B.2.4. 4.2. Pareiškėjo ir partnerių patirtis projektų valdymo ir įgyvendinimo srityje 5 B.2.5. B.2.6. 5. Projekto biudžeto ir išlaidų efektyvumas 10 5.1. Aiškumas ir detalumas 5 B.5. 5.2. Išlaidų pagrįstumas ir realumas 5 B.5. Maksimalus balas 100 Vertintojo rekomendacija ir išvados 88. Vertinimo metu atsižvelgiama į paraiškoje pateiktą informaciją bei dokumentus. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma pateikti paaiškinimus ar papildymus. Pareiškėjas paaiškinimus ar papildymus turi pateikti per 10 darbo dienų nuo informavimo dienos (fakso išsiuntimo datos). Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką prašomos informacijos nepateikia, paraiška atmetama. 89. Vertinant projekto biudžetą atsižvelgiama į tai, ar numatomos išlaidos yra būtinos projektui įgyvendinti, ar jos yra realios, ar atitinka rinkos kainą ir ar jos yra tinkamos finansuoti pagal Europos Komisijos (EK) 2004 m. kovo 10 d. reglamentą Nr. 448/2004 „Dėl struktūrinių fondų bendro finansavimo tinkamumo taisyklių“. 90. Įvertinę planuojamą projekto biudžetą ir nustatę, kad jis yra didesnis nei reikia projekto veiklai įvykdyti, vertintojai gali pasiūlyti projektui skirti mažesnę nei prašoma paramos sumą. 91. Kiekvieną projektą vertintojai įvertina balais. Jeigu galutiniai dviejų vertintojų atlikti paraiškų įvertinimai labai skiriasi, projektui skiriamas trečiasis vertintojas. Visų vertinimų vidurkis nulemia galutinį projekto įvertinimo balų skaičių. VI. PARAIŠKŲ ATRANKOS TVARKA 92. Įvertinęs paraiškas ir projektus, Fondas parengia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikia visų atliktų vertinimų suvestines ir teikia Tarpinei institucijai. Tarpinė institucija teikia projektus svarstyti Projektų atrankos komitetui. 93. Projektų atrankos komitetui svarstyti pateikiami tik tie projektai, kurie vertinimo metu surenka 65 ir daugiau balų iš 100 galimų. 94. Projektų atrankos komitetas, apsvarstęs Fondo pateiktą vertinimo ataskaitą, socialinių-ekonominių ir regioninių partnerių pasiūlymus, stebėtojų-ekspertų išvadas ir Projektų atrankos komiteto narių argumentus bei kitą informaciją, susijusią su pateiktais atrankai projektais, gali teikti Tarpinei institucijai vieną iš šių išvadų: 94.1. rekomenduoti skirti paramą projektui; 94.2. rekomenduoti neskirti paramos (finansavimo) projektui. Šis sprendimas priimamas, jeigu projektas nepakankamai atitinka atrankos kriterijus, yra nepakankamai kokybiškas arba jam skirti paramą netikslinga dėl kokių nors kitų Projektų atrankos komiteto nustatytų priežasčių. Projekto atmetimo motyvai nurodomi projektų atrankos komiteto posėdžio protokole; 94.3. rekomenduoti Tarpinei institucijai grąžinti projektą Fondui pakartotinai vertinti. 95. Jei Projektų atrankos komitetas rekomenduoja pakartotinai vertinti projektą, Fondas apie tai praneša pareiškėjui. 96. Grąžinus projektą pakartotiniam vertinimui, Fondas iš naujo įvertina paraišką atsižvelgdamas į Projektų atrankos komiteto pastabas ir per nurodytą laiką pateikia naują vertinimo ataskaitą. 97. Fondas užtikrina, kad būtų laikomasi vertinimo procedūrų terminų, skaidrumo bei nešališkumo principų. IV. PARAMOS SUTARČIŲ SUDARYMAS I. GALUTINIO SPRENDIMO DĖL PARAMOS SKYRIMO PRIĖMIMAS 98. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima Tarpinė institucija. 99. Tarpinės institucijos sprendimas įforminamas ministro įsakymu arba jo įgalioto atstovo potvarkiu. Sprendime nurodoma: 99.1. pagrindas skirti paramą (pagal struktūrinių fondų administravimo tvarką); 99.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, iš kurių skiriamas finansavimas, pavadinimai ir kodai; 99.3. šiuo sprendimu skirstoma BPD priemonei (-ėms) skirtų lėšų suma; 99.4. Projektų atrankos komiteto posėdžio protokolo data ir numeris; 99.5. Fondo vertinimo ataskaitos registravimo numeris; 99.6. sąrašas projektų bei jų vykdytojų, kuriems skiriama parama; 99.7. paramos, skiriamos kiekvienam projektui, dydis; 99.8. priežastys, dėl kurių neskiriama parama Projektų atrankos komiteto rekomenduotiems projektams (jei jų yra). 100. Su pareiškėjais, kurių projektams nuspręsta skirti paramą, Tarpinė institucija ir Fondas sudaro paramos teikimo sutartį (žr. Taisyklės). Jeigu projektui nuspręsta neskirti finansavimo, Fondas tokiam pareiškėjui siunčia pranešimą su paaiškinimais per 10 darbo dienų po to, kai jis gauna Tarpinės institucijos sprendimą. 101. Informacija apie priimtus sprendimus skelbiama Tarpinės institucijos ir Fondo interneto svetainėse. II. SUTARČIŲ PASIRAŠYMAS 102. Po to, kai Fondas gauna Tarpinės institucijos sprendimą dėl paramos suteikimo, pareiškėjui registruotu laišku išsiunčiamas raštas, kuriame informuojama apie suteiktą paramą, apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, nurodomi dokumentai, kuriuos būtina turėti pasirašant sutartį Fonde, taip pat kiti pasirašytos sutarties pateikimo Fondui būdai. 103. Pareiškėjui per pranešime nustatytą pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą nepasirašius paramos sutarties, pasiūlymas pasirašyti sutartį netenka galios ir parama projektui neteikiama. 104. Pasibaigus pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminui, Fondas, jei sutartis nebuvo pasirašyta, registruotu laišku išsiunčia pareiškėjui raštą apie pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo termino pabaigą ir informuoja pareiškėją, kad jis neteko galimybės gauti paramą projektui. 105. Pareiškėjas, negalėdamas pasirašyti sutarties per pasiūlymo pasirašyti sutartį galiojimo terminą, turi teisę per nustatytą pasirašyti sutartį galiojimo terminą pateikti Fondui motyvuotą prašymą nustatyti kitą terminą sutarčiai pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasirašyti sutarties per pasiūlyme pasirašyti sutartį galiojimo terminą, yra svarbios, Fondas, gavęs Tarpinės institucijos sutikimą, gali nustatyti naują terminą sutarčiai pasirašyti, tačiau ne ilgesnį ka …