Išrašas iš LAA VNS 2013-06-07 posėdžio protokolo Nr

Išrašas iš LAA VNS 2013-06-07 posėdžio protokolo Nr Išrašas iš LAA VNS 2013-06-07 posėdžio protokolo Nr. 1/13-8 LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJOS VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO S P R E N D I M A S Dėl LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (naujos redakcijos) patvirtinimo 2013 m. birželio 7 d. Nr. 1/13-8 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo I skyriaus 5 str. 4 d. ir IX skyriaus 52 str. (Žin., 2012, Nr. 76-3932) nuostatomis bei remdamasis LAA įstatų 7 punkto 7.2 d. 6 papunkčio taisyklėmis, Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinis narių susirinkimas (VNS) bendru sutarimu nusprendžia:

Sprendimas priimtas vienbalsiai.

LAA Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas Juozas Šatas Sekretorė Aurelija Maldutytė NACIONALINIŲ (VIDAUS) VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA VILNIAUS NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISME Patvirtinta Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2005 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 7 Nauja redakcija patvirtinta LAA VNS 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1/13-8 LAA NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTAS (taikytinas VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ bei šios institucijos administruojamų arbitražo (trečiųjų) teismų procesinėje veikloje, nagrinėjant ir sprendžiant nacionalinius (vidinius) verslo ginčus) Galioja nuo 2013 m. lapkričio 1 d.

Pirmas skirsnis BENDROSIOS NUOSTATOS 1 punktas. Reglamento paskirtis ir esminės jo taikymo sąlygos 1.1. Šis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintas „Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas“ (toliau – LAA Reglamentas) nustato nacionalinių (vidaus) verslo (komercinių) ir kitų ūkinės veiklos ginčų (toliau – verslo ginčai), kylančių tarp Lietuvoje reziduojančių ūkio subjektų iš jų sudaromų vidinių verslo sandorių (sutarčių, kontraktų) ir nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinių-teisinių santykių, nagrinėjimo ir išsprendimo arbitražo būdu tvarką, kai sandorių (teisinių santykių) šalys savo arbitražiniais susitarimais deleguoja ginčų išsprendimo teisę VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (toliau – Vilniaus arbitražas) bei jo administruojamiems arbitražo (trečiųjų) teismams pagal šiame LAA Reglamente, o tam tikrų verslo ginčų (jūrinių, energetinių, statybų, agrarinio verslo ir kt.) atvejais – ir pagal atitinkamuose šio LAA Reglamento prieduose nustatytas taisykles.

1.2. Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 5 str. 3 d., Vilniaus arbitražas, kaip viešai apie savo veiklą paskelbusi nuolatinė arbitražo institucija, „negali atsisakyti atlikti savo funkcijų“ (įskaitant ieškinių priėmimą nagrinėjimui ir kt.), kai „arbitražinio nagrinėjimo šalys sumoka nuolatinei arbitražo institucijai jos nustatytas rinkliavas“.

1.3. Šis LAA Reglamentas įgyja susitarimo tarp verslo sandorių (ginčo) šalių teisinę galią, kai jos savo sutartyse įrašo šią tipinę Vilniaus arbitražo (arba analogišką pagal prasmę) išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties ar susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam bendros kompetencijos arbitražo (trečiųjų) teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“.

1.4. Esant bet kurios sandorio šalies pageidavimui bei abipusiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) Vilniaus arbitražo išlygos vidinį verslo sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) teisminės jurisdikcijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties ar susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybės teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamam bendros kompetencijos arbitražo (trečiųjų) teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu“.

1.5. Arbitražinio susitarimo tarp verslo sandorio (arba nesutartinio civilinio-teisinio santykio) šalių valingo pavedimo teisinė galia, deleguojanti Vilniaus arbitražui verslo ginčo išsprendimo teisę pagal šį LAA Reglamentą ar / ir atitinkamą jo priedą, gali būti išreikšta bei įteisinta taip pat atskirai nuo verslo (komercinės) sutarties sudarytu arbitražiniu susitarimu arba kitokia rašytine valios išraiškos forma, arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitraže.

1.6. Šio LAA Reglamento taisyklės taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų reikalavimams. Jų taikymas galimas visais vidinių (nacionalinių) verslo ginčų nagrinėjimo ir sprendimo arbitražo būdu atvejais, išskyrus tuos ginčus, dėl kurių sprendimo, ir tas šio LAA Reglamento taisykles, dėl kurių taikymo, šalys susitaria kitaip.

1.7. Ginčo šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali atsisakyti nuo šio LAA Reglamento arba bet kurio jo priedo, ar atskirų juose nustatytų taisyklių taikymo, prašyti arbitražo (trečiųjų) teismą sureguliuoti kilusį nesutarimą tarpininkavimo (mediacijos) ar draugiško sutaikinimo (l’amiable composition) būdu, arba pavesti teismui išspręsti ginčą vadovaujantis vien teisingumo (equity), lygybės ir geranoriškumo (ex aeque et bono) principais.

1.8. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl šio LAA Reglamento ar atskirų jo taisyklių netaikymo, arbitražo (trečiųjų) teismas, nenukrypdamas nuo bendros šio LAA Reglamento nustatytos tvarkos, organizuoja bylos nagrinėjimą tokiu būdu, kokį jis laiko tinkamą esamam (konkrečiam) ginčui išspręsti, su sąlyga, kad užtikrinamas ginčo šalims visiškas lygiateisiškumas ir kiekvienai iš jų sudaromos visos galimybės bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti arbitražo teismui turimus įrodymus saviems interesams apginti. Arbitražo (trečiųjų) teismui suteikti pagal šį LAA Reglamentą įgaliojimai apima jo teisę, esant reikalui, nustatyti teismo posėdžio vietą, laiką, bet kokių įrodymų leistinumą, priimtinumą, svarbumą, pakankamumą ir kt.

1.9. Procesinius klausimus, iškilusius bylos nagrinėjimo metu ir nereguliuojamus arba nepakankamai sureguliuotus šiuo LAA Reglamentu ar atskiru ginčo šalių susitarimu, arbitražo (trečiųjų) teismas išsprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu.

2 punktas. Šio LAA Reglamento tikslams vartojamos sąvokos

3 punktas. Vidinių verslo ginčų teismingumas Vilniaus arbitražui 3.1. Vilniaus arbitražui teismingi, priimami nagrinėjimui bei išsprendimui pagal šį LAA Reglamentą vidiniai verslo (komerciniai) ir kiti ūkiniai ginčai, kylantys iš sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių šiose ūkinės veiklos srityse:

3.2. Vilniaus arbitraže negali būti nagrinėjami pagal šį LAA Reglamentą ginčai, kurie priskirtini tarptautinių verslo (komercinių) ginčų kategorijai, taip pat ginčai, kurių sprendimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba tarptautinius teisės aktus priskirtas valstybės teismų ar kitų arbitražo institucijų kompetencijai.

4 punktas. Arbitražo procedūros organizavimo teisinės prielaidos 4.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatas įgyja teisę organizuoti arbitražo procedūrą, o jo administruojamas arbitražo (trečiųjų) teismas nagrinėti bylą ir išspręsti ginčą, kai tarp verslo (ginčo) šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, kuris gali būti įformintas (išreikštas):

4.2. Vilniaus arbitraže gali būti nagrinėjami taip pat verslo (komerciniai) ginčai, kurių sprendimas arbitražo būdu nustatytas kompetentingos valstybinės institucijos arba numatytas tarptautinių susitarimų pagrindais.

5 punktas. Pamatinės ginčo šalių teisės ir pareigos 5.1. Nagrinėjant bylą Vilniaus arbitražo administruojamame arbitražiniame (trečiųjų) teisme ginčo šalių teisės yra visiškai lygios. Ir ieškovas, ir atsakovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus ir dokumentų kopijas, pateikti įrodymus ir dalyvauti jų apžiūroje bei tyrime, duoti savo paaiškinimus visais ginčo nagrinėjimo metu iškilusiais klausimais, prieštarauti kitų arbitražo proceso dalyvių pareiškimams, prašymams ir išvadoms, bet kada sudaryti su kita ginčo šalimi taikos sutartį, naudotis kitomis Lietuvos įstatymų ir šio LAA Reglamento suteiktomis teisėmis.

5.2. Ginčo šalys privalo sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, gerbti viena kitą ir priešingos šalies teises bei teisėtus interesus, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sutrukdyti teisingai išspręsti ginčą, siekti, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos sparčiai, visapusiškai ir iki galo.

5.3. Kiekviena ginčo šalis turi pateikti arbitražo (trečiųjų) teismui jo reikalaujamus įrodymus (dokumentus, reikiamą informaciją), nurodyti aplinkybes (faktus), kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar prieštaravimus, prireikus padėti arbitražo teismui iškviesti liudytojus arba kitaip gauti jų parodymus, sudaryti galimybę apžiūrėti ginčo objektą.

6 punktas. Procesiniai terminai 6.1. Šiame LAA Reglamente nustatyti procesiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos (sekančios) dienos, kurią nustatyta tvarka adresatui buvo įteiktas pranešimas, siūlymas, pareiškimas, nutartis, įsakymas ar kitoks procesinis dokumentas, o įteikimo faktas patvirtintas pašto spaudu, priėmusiojo asmens parašu, atitinkamu įrašu dokumentų registravimo žurnale ar kitokiu dokumento perdavimo faktą fiksuojančiu įrodymu.

6.2. Bylai pagal šį LAA Reglamentą išnagrinėti Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos arbitražo (trečiųjų) teismui įteikimo dienos. Ypatingais atvejais šis terminas gali būti prailgintas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi, priimamoje pagal bylą nagrinėjančio arbitražo (trečiųjų) teismo argumentuotą prašymą.

6.3. Jeigu paskutinė procesinio termino diena sutampa su Lietuvoje įteisinta (oficialia) švente ar nedarbo diena, terminas prailginamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos. Oficialios švenčių ir nedarbo dienos, buvusios procesinio termino eigos metu, iš apskaičiuojamos jo trukmės neišskaitomos.

7 punktas. Arbitražiniai mokesčiai 7.1. Įteikiant ieškinį vidiniam verslo (komerciniam) ar kitokiam ūkiniam ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo a. s. Nr. LT59 7044 0600 0100 2695, atidarytą AB SEB banke, 200 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį, kuris sumažinamas 50% jauniems (iki 30 metų amžiaus) ir savarankišką verslą pradedantiems (per pirmuosius dvejus įmonės veiklos metus) verslininkams. Iki šio mokesčio sumokėjimo byla arbitražiniam nagrinėjimui nerengiama.

7.2. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, įmokamas į tą pačią sąskaitą banke arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas pagal LAA patvirtintų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateiktą lentelę. Iki arbitravimo-administravimo mokesčio sumokėjimo byla arbitražo (trečiųjų) teismo nagrinėjimui neperduodama.

7.3. Arbitravimo-administravimo mokesčio dydis, jo apskaičiavimo, lėšų paskirstymo ir honorarų arbitrams išmokėjimo tvarka bei kitos su bylinėjimosi išlaidomis susijusios sąlygos aptartos minėtose, šio punkto 7.2 dalyje nurodytose Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse, kurios yra neatsiejama šio LAA Reglamento dalis.

Antras skirsnis BYLOS IŠKĖLIMO VILNIAUS ARBITRAŽE TVARKA 8 punktas. Ieškinys ir jo priedai 8.1. Bylai iškelti šalis-ieškovė įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ieškinį ir jam pagrįsti reikiamus dokumentus ar jų kopijas. Ieškinių registracijos žurnale įrašyta ieškinio įteikimo diena laikoma bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže pradžia (data).

8.2. Esant sandorių šalių tarpusavio arbitražiniams susitarimams, pagal vieną ir tą pačią bylą ieškinius gali pareikšti keli ieškovai arba jie gali būti pareiškiami keliems atsakovams.

8.3. Nesant arbitražinio susitarimo arba esant netinkamai suformuluotoms jo nuostatoms, asmuo, turintis savarankišką su nagrinėjama byla susijusį vienai iš šalių reikalavimą ir manantis, kad ją išsprendus bus pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę prašyti arbitražo (trečiųjų) teismą leisti jam dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Apie trečiojo asmens prašymą arbitražo teismas turi informuoti ginčo šalis ir, įvertinęs jų nuomonę, priimti atitinkamą nutartį.

8.4. Daugiašalio arbitražo atveju kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų dalyvauja arbitražo procese savarankiškai kitų šalių atžvilgiu.Trečiojo asmens dalyvavimas (prisijungimas) byloje įforminamas tokia pat tvarka, kokia nustatyta ieškovui, išskyrus ieškinio registracijos mokesčio sumokėjimą. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui turi būti įteikiami tokie pat dokumentai ar jų priedai ir tokia pat tvarka, kaip ir dvišalio arbitražo atveju.

8.5. Prie ieškinio pridedama:

9 punktas. Dokumentų pateikimo tvarka 9.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia įteikti visiems arbitrams ir atsakovams. Kai ginčui išspręsti skiriamas vienas arbitras ir yra vienas atsakovas – Sekretoriatui įteikiami du ieškinio ir jo priedų komplektai. Kai ginčui išspręsti skiriami trys arbitrai ir yra vienas atsakovas – įteikiami keturi nurodytų dokumentų komplektai.

9.2. Sekretoriatui įteikiamas ieškinys turi būti surašytas lietuvių kalba. Prie jo pridedami įrodomieji dokumentai (jų kopijos ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į lietuvių kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo (trečiųjų) teismas.

9.3. Sekretoriatui įteikiamų įrodomųjų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įgalioto asmens parašu, o bylos lapai susegti ir sunumeruoti.

9.4. Vieną gautų ieškininių dokumentų komplektą Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas išsiunčia (arba įteikia pasirašytinai) atsakovui. Kartu siunčiamame pranešime (kurio kopija išsiunčiama ir ieškovui) Sekretoriatas informuoja ginčo šalis apie bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže faktą, ieškinio įregistravimo datą, primenama atsakovui apie jo pareigą per 20 dienų nuo pranešimo ir ieškininių dokumentų komplekto gavimo pateikti Sekretoriatui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodant jame pasirinkto arbitro (galima ir atsarginio) vardą ir pavardę, arba gali būti išreikštas pageidavimas, kad atsakovo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas. Kitus ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų komplektus Sekretoriatas išsiunčia (įteikia) arbitrams ne vėliau kaip per 10 dienų nuo arbitražo (trečiųjų) teismo visiško suformavimo.

9.5. Ieškininiai dokumentai, arbitražo (trečiųjų) teismo raginimai atvykti į arbitražo teismo posėdžius, arbitražo teismo sprendimai ir nutartys, taip pat Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys siunčiamos adresatams registruota pašto siunta. Kiti dokumentai ir pranešimai gali būti siunčiami paprasta pašto siunta, elektroniniu paštu, faksimile ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

9.6. Laikoma, kad Sekretoriato ir / arba arbitražo (trečiųjų) teismo išsiųstas dokumentas adresato yra gautas, jeigu jis įteiktas jam asmeniškai, pristatytas į jo buveinę, gyvenamąją vietą arba pagal jo nurodytą pašto adresą, o elektroninis pranešimas dar ir tada, kai jis išsiunčiamas elektroninių ryšių galinių įrenginių adresais.

9.7. Ieškininis dokumentas arba bet koks pranešimas laikomas adresato gautas tą dieną, kurią jis įteiktas arba pristatytas bet kuriuo šio punkto 9.6 dalyje nurodytu būdu, įskaitant ir atvejus, kai adresatas atsisako jį priimti.

10 punktas. Ieškinio turinys 10.1. Ieškinyje įrašomos šios nuorodos:

10.2. Jeigu pateiktame ieškinyje yra esminių trūkumų, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas gali grąžinti jį (nurodęs esamus trūkumus) ieškovui, o byla įteikiama arbitražo (trečiųjų) teismui po to, kai trūkumai pašalinami.

11 punktas. Ieškinio pakeitimas ir papildymas 11.1. Bylos iškėlimo ir bet kurioje jos nagrinėjimo stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, pakeisti jo pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus.

11.2. Arbitražo teismas gali atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą, jeigu prieina išvados, kad dėl pirminių ieškinio sąlygų pakeitimo gali būti nepagrįstai užvilkintas bylos išnagrinėjimas.

11.3. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat ieškininių reikalavimų padidinimas ir priešieškinio pareiškimo svarstymas negalimas, jeigu byla nagrinėjama dokumentinio proceso būdu ir tais klausimais aiškiai neišreikšta kitos ginčo šalies valia.

12 punktas. Ieškinio suma 12.1. Ieškinio suma nustatoma:

12.2. Ieškinyje nurodoma:

12.3. Ieškiniuose, kuriuose yra keli savarankiški reikalavimai, ieškovas atskirai nurodo kiekvieno jų dydį ir bendrą ieškinio sumą.

13 punktas. Atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir jo priedai 13.1. Per 20 dienų nuo gauto oficialaus pranešimo apie iškeltą Vilniaus arbitraže bylą atsakovas privalo pateikti Vilniaus arbitražo Sekretoriatui savo atsiliepimą į ieškinį ir jame pareikštus reikalavimus.

13.2. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtina arba paneigia jam keliamų reikalavimų pagrįstumą, prideda prie jo įrodomuosius dokumentus (arba patvirtintas jų kopijas), kuriais jis grindžia savo gynybą.

13.3. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiama tiek atsiliepimo ir jo priedų komplektų (egzempliorių), kiek jų reikia ieškovui ir visiems arbitrams įteikti.

13.4. Atsiliepimas į ieškinį pateikiamas surašytas lietuvių kalba. Prie jo pridedami dokumentai (jų kopijos ar atskiros jų dalys) pateikiami išversti į lietuvių kalbą tik tada, kai to pareikalauja arbitražo (trečiųjų) teismas.

13.5. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį arba atsisako jį pateikti, arba neatvyksta į arbitražo (trečiųjų) teismo posėdį, nelaikoma, kad jis tokiu būdu pripažįsta ieškovo reikalavimus. Tačiau tai netampa kliūtimi sudaryti arbitražo teismą šio LAA Reglamento III skirsnyje nustatyta tvarka, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovui tinkamai buvo pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, o iš jo nebuvo gautas pranešimas apie pateisinamą jo nedalyvavimo priežastį ir jo prašymas nukelti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui.

14 punktas. Atsiliepimo turinys 14.1. Atsiliepimas į ieškinį turi atitikti LR CPK 111 str. ir 142 str. antrojoje dalyje nustatytus reikalavimus. Jame turi būti nurodyta:

15 punktas. Atsiliepimo pakeitimas, papildymas ir priešieškinio pareiškimas 15.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas gali pakeisti ar papildyti savo atsiliepimą į ieškinį, pareikalauti, kad būtų atlikti abiejų ginčo šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymai, pareikšti ieškovui priešieškinį, susijusį su tuo pačiu ar kitu sandoriu.

15.2. Arbitražo teismas priima nagrinėjimui priešieškinį, jeigu:

15.3. Priešieškinys pareiškiamas tokia pat tvarka kaip ir pirminis ieškinys.

15.4. Arbitražo teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai teikiamus atsiliepimo į ieškinį pakeitimus ir papildymus, taip pat įrodymus ir priešieškinius, jeigu mano, kad jų išnagrinėjimas gali nepateisinamai užvilkinti bylos išnagrinėjimą ar sprendimo priėmimą.

Trečias skirsnis ARBITRAŽO TEISMO SUDARYMAS 16 punktas. Arbitražo teismo formavimo pagrindai 16.1. Kiekvienam konkrečiam ginčui išspręsti Vilniaus arbitraže sudaromas tam kartui (ad hoc principu) arbitražo (trečiųjų) teismas, susidedantis iš specialistų (ekspertų), įrašytų į LAA Visuotinio narių susirinkimo patvirtintus ir viešai paskelbtus bendros kompetencijos ir specializuotų arbitražo teismų rekomenduojamų arbitrų sąrašus (žr. svetainėje: www.vilniausarbitrazas.lt). Kiekviena ginčo šalis turi teisę pasirinkti iš tų sąrašų ją tenkinantį specialistą ir savo vardu paskirti jį arbitru.

16.2. Sprendžiant sudėtingą, specialių žinių ir įgūdžių reikalaujantį vidinį verslo (ar deliktinį) ginčą, arbitrais (esant abiejų ginčo šalių pritarimui) gali būti skiriami atitinkamą kompetenciją bei patirtį turintys specialistai, neįtraukti į LAA patvirtintus rekomenduojamų arbitrų sąrašus.

16.3. Esant bet kurios ar abipusiam ginčo šalių pageidavimui, tinkamus specialistus konkrečiam ginčui išspręsti (pasirinktus iš LAA patvirtintų rekomenduojamų arbitrų sąrašų), jų vardu arbitrais gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas.

17 punktas. Arbitro asmenybei keliami reikalavimai 17.1. Arbitru gali būti nepriekaištingos moralinės-dorovinės reputacijos asmenybė-specialistas, kompetentingas kvalifikuotai išspręsti verslo (komercinius) ar deliktinius ginčus, kylančius tam tikrose ūkinės veiklos srityse, esantis visiškai nepriklausomas nuo ginčo šalių ir visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi kurios nors šalies naudai.

17.2. Jeigu arbitru skiriamas asmuo (specialistas) mano, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti abejones dėl galimo jo nešališkumo ar nepriklausomumo nuo kurios nors ginčo šalies, toks asmuo apie visas galimas kliūtis būti arbitru privalo pranešti Vilniaus arbitražo pirmininkui, kuris išsprendžia jo galimumo arbitrauti konkrečioje byloje klausimą.

17.3. Jeigu apie esamas kliūtis būti arbitru asmuo (specialistas) sužino po jo paskyrimo arba vėliau (nagrinėjant bylą iš esmės), toks arbitras apie tas kliūtis privalo informuoti kitus bylą nagrinėjančius arbitrus, kurie kartu su ginčo šalimis išsprendžia jo galimumo toliau dalyvauti bylos nagrinėjime klausimą. Vienasmenio arbitražo teismo atveju arbitro tinkamumo spręsti ginčą klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas kartu su ginčo šalimis.

17.4. Asmuo (specialistas), priėmęs siūlymą būti arbitru konkrečiam ginčui išspręsti, pasirašo „Arbitro nešališkumo, nepriklausomumo ir komercinės paslapties išsaugojimo deklaraciją“ ir sudaro su VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ Sekretoriatu arbitravimo sutartį, kurioje, patvirtinęs savo nešališkumą bei nepriklausomumą nuo ginčo šalių, įsipareigoja išnagrinėti bylą ir išspręsti ginčą griežtai laikydamasis sąžiningumo principo.

18 punktas. Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka 18.1. Konkrečiam ginčui išspręsti jo šalys gali pačios nustatyti arbitrų skaičių (vieną, tris ar daugiau) ir susitarti dėl jų skyrimo tvarkos. Daugiašalio arbitražo atveju arba sudėtingoms byloms išnagrinėti (ginčams išspręsti) gali būti sudaromas iš penkių ar daugiau arbitrų arbitražo (trečiųjų) teismas. Jeigu šalys nenustato arbitrų skaičiaus, bylai išnagrinėti (ginčui išspręsti) sudaroma trijų arbitrų arbitražo teismo kolegija.

18.2. Kai ginčui išspręsti sudaromas vienasmenis arbitražo teismas, kiekviena ginčo šalis gali:

18.3. Visais atvejais, kai šalys susitaria dėl vienasmenio arbitražo teismo, tačiau per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto joms pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) nesugeba susitarti dėl vienasmenio arbitro kandidatūros, bet kurios iš jų prašymu arbitrą, pasirinktą iš LAA patvirtinto rekomenduojamų arbitrų sąrašo, paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas. Vienasmenio arbitražo teismo teisinis statusas prilygsta kolegialaus arbitražo teismo statusui.

18.4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena ginčo šalis per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) paskiria po vieną arbitrą, o šie du tarpusavio sutarimu per 20 dienų paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininku, atlieka pranešėjo bei kitas šio LAA Reglamento nustatytas arbitražo teismo kolegijos pirmininkui nustatytas funkcijas.

18.5. Jeigu kuri nors iš ginčo šalių per 20 dienų nuo gauto Vilniaus arbitražo Sekretoriato pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) nepaskiria iš savo pusės arbitro (nepraneša Sekretoriatui jo vardo ir pavardės) arba kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesugeba susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, arbitrą nepaskyrusios šalies vardu arba trečiąjį arbitrą (arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininką) paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas.

18.6. Daugiašalio arbitražo atveju, esant dviem ar daugiau ieškovų ar / ir dviem ar daugiau atsakovų, turinčių tapačius interesus, ir pirmieji, ir antrieji atskirais tarpusavio susitarimais gali paskirti į arbitražo teismo kolegijos sudėtį po vieną arbitrą, o šie savo ruožtu paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo teismo pirmininku, atlieka pranešėjo ir kitas šio LAA Reglamento nustatytas arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininkui funkcijas.

18.7. Jeigu daugiašalio ginčo šalys turi skirtingus interesus arba neišgali susitarti dėl vieno bendro arbitro kandidatūros, kiekviena jų paskiria po vieną arbitrą. Pagal ieškovų ir / ar atsakovų atskirus prašymus, jų vardu tinkamus specialistus daugiašaliam ginčui išspręsti arbitrais gali paskirti Vilniaus arbitražo pirmininkas.

18.8. Skirdamas arbitrus, Vilniaus arbitražo pirmininkas privalo visada atsižvelgti į ginčo šalių susitarimu arbitrui keliamus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat į aplinkybes, užtikrinančias arbitro nešališkumą ir nepriklausomumą.

18.9. Arbitru negali būti skiriamas asmuo, kuris anksčiau dalyvavo kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, patarėjas, advokatas, teisėjas, arbitras arba tarpininkas (mediatorius) sutaikymo procedūroje.

18.10. Arbitražo teismo įgaliojimai pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti konkretų ginčą prasideda nuo jų patvirtinimo Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

18.11. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartys, priimtos vadovaujantis šio punkto taisyklėmis, yra galutinės ir neskundžiamos.

19 punktas. Pagrindinės arbitražo teismo pareigos 19.1. Arbitražo (trečiųjų) teismas, sudarytas šio LAA Reglamento 18 punkte nustatyta tvarka, privalo:

19.2. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo (trečiųjų) teismas privalo užtikrinti ginčo šalių lygiateisiškumą, sudaryti joms vienodas sąlygas ginti bei pagrįsti savo reikalavimus, prieštaravimus, galimybes pateikti bet kokius dokumentus ir kitokius įrodymus savo reikalavimams ar prieštaravimams pagrįsti.

20 punktas. Arbitro nušalinimo pagrindai 20.1. Arbitras gali būti nušalinamas, kai yra šios aplinkybės, galinčios sukelti abejonių dėl jo nepriklausomumo, nešališkumo arba kompetencijos:

21 punktas. Arbitro nušalinimo tvarka 21.1. Šalis, inicijuojanti arbitro nušalinimą, gali pasinaudoti šia savo teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios arba vėliau, tačiau nedelsiant po to, kai jai tampa žinoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio LAA Reglamento 20 punkte.

21.2. Arbitro nušalinimo pareiškime, įteikiamame Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba betarpiškai bylą nagrinėjančiam arbitražo (trečiųjų) teismui, turi būti nurodyti nušalinimo motyvai.

21.3. Arbitras, kurį paskyrė pati nušalinimą inicijuojanti šalis arba kartu su kita šalimi, gali būti nušalinamas tik dėl aplinkybių, apie kurias buvo sužinota po jo paskyrimo.

21.4. Kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, o vienam iš jų pareiškiamas nušalinimas prasidėjus bylos nagrinėjimui, jo nušalinimo tikslingumo klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu kiti arbitrai pripažįsta, kad pateikti svarūs nušalinimo pagrįstumo įrodymai, kurie anksčiau nebuvo pateikti dėl pateisinamų priežasčių.

21.5. Arbitras visada turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu nušalinimą (net ir nemotyvuotą) pareiškia jam abi ginčo šalys. Jeigu arbitras, kuriam pareikštas nušalinimas, nenusišalina arba kai kita ginčo šalis nesutinka, kad arbitras būtų nušalintas, jo įgaliojimų arbitravimo toje byloje klausimą turi išspręsti kiti du arbitrai.

21.6. Jeigu arbitro nušalinimo reikalavimą atmeta kiti arbitrai, jį inicijavusi šalis, nedelsdama po pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo, gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti šiuo klausimu savo atskirą nutartį. Vilniaus arbitražo pirmininko nutartis tokiu atveju turi būti priimta nedelsiant.

21.7. Kol šalies, inicijavusios arbitro nušalinimą, pareiškimą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas, įskaitant arbitrą, kuriam pareikštas nušalinimas, gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po Vilniaus arbitražo pirmininko priimtos šiuo klausimu atskirosios nutarties, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

21.8. Vienasmenio arbitro, dviejų arbitrų ar visos arbitražo teismo kolegijos nušalinimo tikslingumo klausimą sprendžia pačios ginčo šalys. Kai jų nuomonės nesutampa – atskirą galutinę nutartį tokiu atveju priima Vilniaus arbitražo pirmininkas.

21.9. Kai arbitrui pareiškiamas nušalinimas jau bylos iš esmės nagrinėjimo stadijoje ir dėl to jis atsistatydina, o po to sudaryta nauja arbitražo teismo kolegija konstatuoja, kad arbitro nušalinimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, išlaidas, susidariusias dėl nepagrįsto arbitro nušalinimo, padengia nušalinimą inicijavusi ginčo šalis, įmokėdama į Vilniaus arbitražo a. s. banke 20% nušalinto arbitro nagrinėtoje byloje nustatyto dydžio arbitravimo-administravimo mokesčio.

22 punktas. Arbitro įgaliojimų nutraukimas Jeigu arbitras de jure arba de facto negali atlikti arbitro funkcijų arba be pateisinamų priežasčių vilkina jų atlikimą, jo įgaliojimai arbitruoti bylą nutrūksta, kai jis pats atsistatydina arba kai jį atstatydina ginčo šalys bendru savo sutarimu. Kai šalys negali susitarti dėl arbitro, nevykdančio savo funkcijų, įgaliojimų nutraukimo, bet kurios iš jų prašymu šį klausimą išsprendžia Vilniaus arbitražo pirmininkas, kurio nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

23 punktas. Naujo arbitro skyrimas 23.1. Kai arbitro įgaliojimai pasibaigia dėl jo nušalinimo, atsistatydinimo, įgaliojimų nutraukimo arba dėl kitokių aplinkybių jis negali vykdyti bylos arbitravimo funkcijų, vietoj jo kitas arbitras skiriamas tokia pat tvarka, kokia buvo paskirtas keičiamas arbitras.

23.2. Kai arbitras keičiamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, esant reikalui ir atsižvelgus į ginčo šalių nuomonę, gali būti pakartotinai išnagrinėti klausimai, kuriuos svarstant nedalyvavo naujai paskirtas arbitras.

Ketvirtas skirsnis BYLOS NAGRINĖJIMAS ARBITRAŽO TEISME 24 punktas. Posėdžio vieta 24.1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, posėdžiavimo vietą nustato pats arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus.

24.2. Arbitražo teismo kolegijos pirmininko (vienasmenio arbitro), Vilniaus arbitražo Sekretoriato ir ginčo šalių susitarimu, bylos nagrinėjimo posėdžiai gali būti organizuojami bet kuriame Lietuvos mieste ar gyvenvietėje, kuri pripažįstama tinkama arbitrų ir ginčo šalių susitikimui, liudytojų ir ekspertų parodymų išklausymui, ginčijamo turto ir kitokių įrodymų apžiūrai.

25 punktas. Posėdžio laikas 25.1. Jeigu tarp ginčo šalių nesusitarta kitaip, tai arbitražo teismo posėdžio datą ir bylos nagrinėjimo laiką nustato arbitražo teismas, atsižvelgęs į pagrįstus ginčo šalių ir Vilniaus arbitražo Sekretoriato pageidavimus.

25.2. Apie įvyksiančio posėdžio datą, laiką ir vietą arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) praneša ginčo šalims ir kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatyto posėdžio.

25.3. Jeigu bet kuri ginčo šalis, kuriai nustatyta tvarka buvo pranešta apie posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvyksta į arbitražo teismo posėdį ir prieš 5 dienas iki jo pradžios neįspėja apie tai arbitražo teismo pirmininką (vienasmenį arbitrą), neprašo jo nukelti posėdį vėlesniam laikui – arbitražo teismas gali pradėti ar tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu pats teismas nenutaria kitaip.

25.4. Bet kuri ginčo šalis visada gali pranešti raštu arbitražo teismo pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) apie savo sutikimą, kad byla būtų išnagrinėta ir sprendimas priimtas jai nedalyvaujant.

26 punktas. Proceso kalba 26.1. Vidaus verslo (komerciniai) ir deliktiniai ginčai Vilniaus arbitraže nagrinėjami lietuvių kalba.

26.2. Ginčo šaliai, nemokančiai lietuvių kalbos, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas užtikrina vertėjo paslaugas (jeigu ji jų pageidauja), apmokamas jų pageidaujančio asmens.

26.3. Esant reikalui, arbitražo teismas gali pareikalauti, kad užsienio kalba surašyti įrodomieji dokumentai būtų ginčo šalių pateikti išversti į lietuvių kalbą.

27 punktas. Taikytinoji teisė 27.1. Sprendžiant vidinius verslo (komercinius) ar deliktinius ginčus, arbitražo (trečiųjų) teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais nacionalinės teisės aktais, taikytinais konkrečiam ginčui išspręsti, įprasta komercine praktika.

27.2. Spręsdamas verslo (komercinį) ginčą, arbitražo teismas visada turi išnagrinėti ir teisiškai įvertinti verslo sutarties sąlygas, dėl kurių taikymo ar aiškinimo kilo ginčas.

28 punktas. Komercinė paslaptis 28.1. Bet kokia informacija, žodžiu ar raštu ginčo šalių pateikta Vilniaus arbitražo Sekretoriatui ar betarpiškai ginčą nagrinėjančiam arbitražo (trečiųjų) teismui, laikoma ginčo šalių komercine paslaptimi. Bet koks jos paviešinimas galimas tik esant aiškiam ginčo šalių pritarimui.

28.2. Arbitrai ir kiti arbitražinio proceso dalyviai, kuriems tampa žinomos ginčo šalių komercinės paslaptys dėl jų dalyvavimo bylos nagrinėjime, privalo išsaugoti jų konfidencialumą.

29 punktas. Bylos nagrinėjimo būdai 29.1. Byla Vilniaus arbitražo administruojamame arbitražo (trečiųjų) teisme nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Be ginčo šalių ir jų atstovų (advokatų ar kt.), posėdyje gali dalyvauti šalių asmeniškai pakviesti vertėjai ir konsultantai, taip pat liudytojai ir ekspertai, kol jie žodžiu duoda savo parodymus. Kitų asmenų dalyvavimas arbitražo teismo posėdyje galimas tik esant ginčo šalių sutikimui.

29.2. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, ginčas arbitražo teisme nagrinėjamas žodinio proceso būdu (t. y. dalyvaujant posėdyje ginčo šalims ar jų atstovams bei išklausant jų žodžiu teikiamus paaiškinimus). Laikoma, kad ginčas nagrinėjamas žodinio proceso būdu ir tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių atsisako jame dalyvauti, neatvyksta į teismo posėdį arba paveda nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

29.3. Esant ginčo šalių pageidavimui, byla arbitražo teisme gali būti išnagrinėta dokumentinio (rašytinio) proceso būdu (šalims nedalyvaujant), o sprendimas priimtas pagal šalių įteiktus ir arbitražo teismo išnagrinėtus bei teisiškai įvertintus dokumentus ir kitokius rašytinius įrodymus.

29.4. Bet kurioje dokumentinio (rašytinio) bylos nagrinėjimo stadijoje arbitražo teismas turi pereiti prie žodinio įrodymų svarstymo, jeigu to pageidauja kuri nors ginčo šalis arba bent vienas arbitras.

30 punktas. Arbitražo teismo kompetencija 30.1. Priimdamas nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti ir išspręsti ginčą, arbitražo (trečiųjų) teismas įvertina ir tuos atvejus, kai kyla abejonės dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo, taip pat komercinės sutarties, dėl kurios nuostatų aiškinimo ar taikymo kilo ginčas, galiojimo, bei reikiamais atvejais įvertina ir paties ieškinio faktinį ar teisinį pagrįstumą.

30.2. Jeigu kyla abejonės dėl ieškinio skaidrumo (tikrumo), pakankamo jo pagrįstumo ar galimo piktnaudžiavimo arbitražo procedūra, arbitražo teismas nesiima jokių tolesnių toje byloje veiksmų, praneša apie tai ginčo šalims ir nustato protingą terminą abejonėms pašalinti reikiamų įrodymų pateikimui.

30.3. Motyvuotas šalies pareiškimas, kad bet kuris arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti paskelbtas prasidėjus pirmajam šio teismo posėdžiui, bet kuriuo atveju ne vėliau, nei byla pradedama nagrinėti iš esmės. Šalies dalyvavimas sudarant arbitražo (trečiųjų) teismą neatima iš jos teisės pareikšti, kad kuris nors arbitras ar visas arbitražo teismas nekompetentingas spręsti ginčą.

30.4. Šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas viršija savo kompetenciją, turi būti paskelbiamas tuojau pat po to, kai pradedamas svarstyti klausimas, kuris, šalies manymu, nepriskirtas šio arbitražo teismo kompetencijai. Tokio pobūdžio šalies pareiškimą arbitražo teismas gali priimti svarstymui ir vėliau, jeigu laiko, kad jo pateikimo uždelsimą galima pateisinti svariais įrodymais.

30.5. Kai arbitražo teismas priima nutartį dėl šalies pareiškimo, nurodyto šio punkto 30.3 d. ar 30.4 d., ir joje patvirtina savo kompetenciją išnagrinėti ir išspręsti ginčą ar atskirą ginčijamą klausimą, pareiškimą paskelbusi šalis nedelsdama po pranešimo apie šią teismo nutartį gavimo dienos gali prašyti Vilniaus arbitražo pirmininką priimti dėl jos savo atskirą nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

30.6. Kol šalies prašymą nagrinėja Vilniaus arbitražo pirmininkas, arbitražo teismas gali tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės gali būti priimtas tik po to, kai Vilniaus arbitražo pirmininkas paskelbia šiuo klausimu savo atskirąją nutartį.

31 punktas. Arbitražo teismo pirmininko (vienasmenio arbitro) pareigos parengtinėje bylos nagrinėjimo stadijoje 31.1. Arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) pradeda arbitražo teismo posėdį, jam pirmininkauja, atlieka pranešėjo funkciją.

31.2. Arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) iki posėdžio pradžios turi patikrinti bylos parengties svarstymui būklę, įsitikinti, kad joje yra visi reikiami svarstymui dokumentai, prireikus išreikalauti iš ginčo šalių papildomos informacijos, reikiamus dokumentus, kitokius įrodymus bei atlikti kitus procesinius veiksmus, reikiamus užtikrinti tinkamą bylos parengtį arbitražo teismo svarstymui.

31.3. Paskelbęs apie bylos nagrinėjimo pradžią, arbitražo teismo pirmininkas pristato arbitrų kolegijos sudėtį, ginčo šalis, jų atstovus, kitus posėdžio dalyvius, patikrina atstovų įgaliojimus, užklausia ginčo šalis dėl jų pasitikėjimo esama arbitrų sudėtimi. Po to arbitražo teismas priima nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti bylą ir išspręsti jam patikėtą ginčą bei reikiamais atvejais dėl bylos teismingumo Vilniaus arbitražui.

32 punktas. Bylos nagrinėjimas iš esmės 32.1. Prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, arbitražo teismo kolegijos pirmininkas (vienasmenis arbitras) referuoja proceso dalyviams apie ginčo esmę, primena šalims esmines jų teises ir pareigas, akcentuoja jų teisę užbaigti ginčą sutaikinimo (taikos) susitarimu.

32.2. Bet kuris arbitras, esant reikalui, gali užduoti bet kuriam posėdžio dalyviui jį dominantį klausimą, paprašyti, kad ginčo šalys paaiškintų ar pagrįstų tam tikrus savo įrodymus, kad liudytojai pateiktų savo parodymus, o ekspertai savo išvadas. Tuo liudytojų ir ekspertų dalyvavimas posėdyje užsibaigia, jeigu arbitražo teismas nenusprendžia kitaip.

32.3. Ginčo šalys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (kaip ir kitose) savo teises ir interesus gali ginti pačios arba per įstatymų nustatyta tvarka jų įgaliotus atstovus. Jeigu ginčo šalis nusprendžia savo interesus ginti per atstovą, ji privalo iš anksto pranešti Vilniaus arbitražo Sekretoriatui arba arbitražo teismo pirmininkui (vienasmeniam arbitrui) jos įgalioto atstovo vardą, pavardę, adresą.

32.4. Kai šalis žino, kad kuri nors šio LAA Reglamento nuostata taikoma netinkamai, tačiau dalyvauja bylos nagrinėjime ir be pateisinamų priežasčių tuojau pat nepareiškia dėl to savo nesutikimo ar prieštaravimo, laikoma, kad ji tokiu būdu atsisako savo teisės į prieštaravimą.

33 punktas. Įrodymų pateikimas 33.1. Ginčo šalys turi pateikti arbitražo teismui visus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus arba prieštaravimus. Jais gali būti bet kokie dokumentai ar kitaip paskelbti duomenys, kuriais remdamasis arbitražo teismas gali nustatyti aplinkybių ar faktų tikrumą ir, jais pasiremiant, priimti pagrįstą (teisingą) sprendimą.

33.2. Arbitražo teismas savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu visada gali pakviesti į posėdį liudytojus ir išklausyti jų parodymus.

33.3. Visi dokumentai, pareiškimai ir kiti informacijos ar įrodymų šaltiniai, kuriuos viena ginčo šalis pateikia arbitražo teismui ar Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, turi būti perduoti kitai šaliai. Šalims turi būti perduotos taip pat visos ekspertų išvados ir kiti įrodomąją galią turintys dokumentai, kuriais arbitražo teismas gali remtis priimdamas savo sprendimą.

33.4. Arbitražo teismas arba ginčo šalis gali pati kreiptis į bet kurią kompetentingą Lietuvos instituciją dėl paramos renkant ar įvertinant įrodymus.

34 punktas. Ekspertizės skyrimas 34.1. Jeigu bylos nagrinėjimo metu arbitražo (trečiųjų) teismui iškyla nežinomi mokslinio ar techninio pobūdžio klausimai, jis savo iniciatyva arba bet kurios ginčo šalies prašymu gali:

34.2. Kai kuri nors ginčo šalis reikalauja arba bent vienas arbitras pageidauja, arbitražo teismo posėdyje privalo dalyvauti pats ekspertas ir žodžiu ar raštu pateikti savo išvadas bei atsakyti į arbitrų ar šalių jam pateiktus klausimus.

34.3. Bet kuri ginčo šalis, gavusi arbitražo teismo pritarimą, gali pati pakviesti į posėdį savo asmeninius ekspertus ir liudytojus, o jų parodymai ginčijamais klausimais turi būti išklausyti ir įvertinti.

34.4. Eksperto, kaip ir arbitro, nušalinimas galimas šio LAA Reglamento 20 punkto 20.1 dalyje išvardintais pagrindais. Eksperto nušalinimo pagrįstumą sprendžia ginčą nagrinėjantis arbitražo teismas.

35 punktas. Laikinosios apsaugos priemonės 35.1. Arbitražo (trečiųjų) teismas, įvertinęs argumentuotą ginčo šalies rašytinį prašymą apsaugoti jos teises ar teisėtus interesus, gali priimti įsakymą dėl esamomis aplinkybėmis reikiamų ir tinkamų laikinųjų apsaugos priemonių (disponavimo tam tikru turtu uždraudimo, užstato sumokėjimo, kitokio finansinio užtikrinimo ar kt.) pritaikymo.

35.2. Arbitražo (trečiųjų) teismo įsakymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas. Jo nevykdymo Lietuvoje atveju Vilniaus apygardos teismas pagal suinteresuotos ginčo šalies prašymą išduoda LR CPK nustatyta tvarka vykdomąjį raštą, kuris kartu su Vilniaus arbitražo teismo įsakymu įteikiamas Lietuvoje atitinkamai antstolių įstaigai dėl privalomo jame išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo.

35.3. Šio punkto 35.1 dalyje nurodyto įsakymo nevykdymo užsienyje atvejais, nustatyta tvarka (betarpiškai arba per Lietuvos teisingumo ministeriją) šis dokumentas įteikiamas (išsiunčiamas) atsakovo šalies kompetentingam valstybiniam teismui (vykdančiam toje šalyje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo funkciją) dėl tame įsakyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo.

35.4. Vilniaus arbitražo teismas nedelsdamas panaikina arba pakeičia jo nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kai pasikeičia ar išnyksta jų taikymą pateisinančios aplinkybės.

36 punktas. Posėdžio protokolavimas 36.1. Arbitražo (trečiųjų) teismo posėdis protokoluojamas (arba atliekamas audio įrašas), kai to prašo kuri nors ginčo šalis arba taip nutaria pats arbitražo teismas.

36.2. Posėdžio protokolavimo atveju protokole nurodoma:

36.3. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas (vienasmenis arbitras) ir sekretorius.

36.4. Kiekviena ginčo šalis turi teisę susipažinti su protokolo (audio įrašo) turiniu ir gauti jo kopiją. Esant bet kurios ginčo šalies prašymui, pateiktam ne vėliau kaip per 15 dienų nuo protokolo surašymo, jame gali būti atlikti pataisymai, papildymai, pašalinti netikslumai, jeigu būtinumą tai padaryti pripažįsta arbitražo (trečiųjų) teismas.

Penktas skirsnis BYLOS NAGRINĖJIMO BAIGIMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMAS IR VYKDYMAS 37 punktas. Bylos nagrinėjimo baigimas 37.1. Kai arbitražo teismas prieina išvados, kad visos su byla susijusios aplinkybės išnagrinėtos, teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras), įvertinęs kitų arbitrų ir ginčo šalių nuomones, skelbia bylos nagrinėjimą baigtą ir perėjimą prie sprendimo (nutarties) priėmimo.

37.2. Sprendimas priimamas, kai byla išnagrinėjama iš esmės arba kai jos nagrinėjimas baigiamas taikos sutartimi (sutaikinimo susitarimu), tvirtinama arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu. Kitais bylos nagrinėjimo baigimo atvejais ir procesiniais klausimais arbitražo teismas (taip pat Vilniaus arbitražo pirmininkas) įformina nutartimis arba įsakymais.

38 punktas. Bylos nagrinėjimo nutraukimas, atidėjimas arba sustabdymas 38.1. Bylos nagrinėjimas nutraukiamas, o nutraukimas įforminamas arbitražo (trečiųjų) teismo nutartimi, kai:

38.2. Kai byla nutraukiama iki arbitražo teismo sudarymo arba iki pirmojo jo posėdžio, jos nutraukimas įforminamas Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi.

38.3. Esant svarbioms aplinkybėms, arbitražo teismo iniciatyva arba vykdant bet kurios ginčo šalies pageidavimą, bylos nagrinėjimo baigimas arba sprendimo priėmimas gali būti atidėtas (sustabdytas), nustatant jos nagrinėjimo pratęsimo ar sprendimo priėmimo datą ir vietą.

38.4. Nuo sprendimo priėmimo dėl visiško ginčo išsprendimo arba nutarties dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo dienos baigiasi ir arbitražo teismo toje byloje įgaliojimai, išskyrus jo pareigas, numatytas šio LAA Reglamento 36 p. 36.4 d., 43 p. 43.2 d., 43 p. 43.3 d. ir 43 p. 43.4 d.

39 punktas. Sprendimo (nutarties) priėmimas 39.1. Kolegialus arbitražo (trečiųjų) teismas savo sprendimus (nutartis) priima balsų dauguma (vienasmenis arbitras – vien savo apsisprendimu) uždarame teismo posėdyje.

39.2. Priimant sprendimą (nutartį) arbitro susilaikymas nuo balsavimo negalimas, o balsavimo „prieš“ priėmimą motyvacija turi būti aptarta priimtame sprendime (nutartyje).

39.3. Sprendimą (nutartį) pasirašo visi jį priėmę arbitrai. Arbitras, balsavęs „prieš“ sprendimo (nutarties) priėmimą, neprivalo jo pasirašyti, tačiau savo nepritarimą ar atskirąją nuomonę turi nurodyti pareiškime, pridedamame prie sprendimo (nutarties) teksto.

39.4. Visiško (motyvuoto) sprendimo (nutarties) tekstas turi būti parengtas ir išsiųstas ginčo šalims ne vėliau kaip per 15 dienų nuo priėmimo.

40 punktas. Sprendimo priėmimas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu 40.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje šalys gali susitarti dėl ginčo sureguliavimo taikos (sutaikinimo) sutartimi. Tokiu atveju arbitražo teismas nutraukia bylos nagrinėjimą ir, bet kurios ginčo šalies prašymu, ginčo sureguliavimą patvirtina arbitražiniu-teisminiu sprendimu, kuriame pažymima, kad sprendimas priimtas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu ir šalių sutartomis ginčo sureguliavimo sąlygomis.

40.2. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu ir ginčo šalių sutartomis sąlygomis, turi atitikti šio LAA Reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus. Taip įformintas arbitražo teismo sprendimas turi tokią pat juridinę galią ir yra privalomai vykdytinas, kaip ir bet kuris kitas arbitražo teismo sprendimas, priimtas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

40.3. Arbitražo teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos (sutaikinimo) sutartį, jeigu jos sąlygos prieštarauja Lietuvos įstatymų imperatyvioms teisės normoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų interesus.

41 punktas. Sprendimo (nutarties) turinys 41.1. Arbitražo teismo sprendimas (nutartis) įforminamas raštu ir jame nurodoma:

41.2. Sprendimas nemotyvuojamas, jeigu to pageidauja ginčo šalys arba jis priimamas taikos (sutaikinimo) sutarties pagrindu.

42 punktas. Sprendimo (nutarties) paskelbimas 42.1. Rezoliucinė sprendimo (nutarties) dalis gali būti žodžiu paskelbiama ginčo šalims nedelsiant po priėmimo.

42.2. Visas (motyvuotas) sprendimo (nutarties) tekstas, pasirašytas arbitrų ir patvirtintas Vilniaus arbitražo pirmininko parašu bei šios institucijos antspaudu, išsiunčiamas ginčo šalims ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo priėmimo.

42.3. Kai byloje dalyvauja dvi ginčo šalys, pasirašomi keturi motyvuoto sprendimo egzemplioriai, kurių po vieną arbitražo teismo pirmininkas (vienasmenis arbitras) išsiunčia ginčo šalims, vienas įsiuvamas į bylą, o ketvirtas (atsarginis) kartu su byla, sutvarkyta pagal teisminių bylų perdavimo archyviniam saugojimui reikalavimus, įteikiami Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, kur byla saugoma penkerius metus.

43 punktas. Sprendimo aiškinimas, tikslinimas ir papildomo sprendimo priėmimas 43.1. Bet kuri ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo gavimo gali prašyti arbitražo teismą:

43.2. Jeigu arbitražo teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis privalo per 30 dienų nuo jo gavimo pateikti atitinkamą išaiškinimą arba atlikti sprendime reikiamas pataisas ir nedelsdamas išsiųsti ginčo šalims išaiškinimo raštą ar ištaisytą sprendimo tekstą. Arbitražo teismo išaiškinimas ar atliktas sprendimo ištaisymas laikoma sudėtine sprendimo dalimi.

43.3. Bet kuri iš ginčo šalių per 30 dienų nuo sprendimo gavimo gali prašyti arbitražo teismą priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, kurie buvo pareikšti bylos nagrinėjimo metu, bet neatsispindi arba nebuvo į juos reikiamai atsižvelgta priimtame sprendime. Jeigu arbitražo teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis privalo per 30 dienų nuo jo gavimo išnagrinėti prašyme pateiktus reikalavimus ir priimti dėl jų papildomą sprendimą.

43.4. Arbitražo teismas privalo priimti papildomą ar ištaisyti priimtą sprendimą ir tada, kai priimto sprendimo vykdymą sustabdo arba atideda kompetentingas Lietuvos teismas. Papildomas sprendimas tokiais atvejais priimamas per paties arbitražo teismo nustatytą terminą po naujo bylos nagrinėjimo posėdžio, apie kurį iš anksto pranešama ginčo šalims.

43.5. Siekiant išvengti abejonių dėl arbitražo (trečiųjų) teismo priimamo konkrečioje byloje sprendimo atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams, arbitražo (trečiųjų) teismas, esant bet kurios ginčo šalies pageidavimui, gali atidėti protingam terminui sprendimo visišką įforminimą, pasiūlant suinteresuotai ginčo šaliai kreiptis į LAA Arbitrų-ekspertų kolegiją dėl nepriklausomos ir nešališkos ginčijamu klausimu ekspertinės-konsultacinės išvados.

43.6. Papildomu sprendimu negali būti keičiama arbitražo teismo sprendimo esmė.

44 punktas. Sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas 44.1. Arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, dėl ginčo esmės neskųstinas kitų instancijų teismams, yra galutinis privalomojo vykdymo teisės aktas, turintis būti gera valia įvykdytas nedelsiant arba per jame nustatytą terminą, jeigu ginčo šalys iš anksto nesusitaria dėl apeliacinės procedūros.

44.2. Arbitražo teismo sprendimas, kurio vykdymą sustabdo arba atideda kompetentingas valstybės teismas, turi būti įvykdytas nedelsiant po to, kai sustabdymas (atidėjimas) panaikinamas, arba kai įvykdomos kitokios kompetentingo valstybės teismo nutartyje nustatytos sąlygos.

44.3. Geravališkai nevykdomas Vilniaus arbitražo administruojamo arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas Lietuvoje, ieškovo prašymu, privalomai įvykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, o užsienyje – pripažįstamas ir privalomai įvykdomas, vadovaujantis Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. „Konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimą vykdančios šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

Šeštas skirsnis VIDAUS (NACIONALINIŲ) PINIGINIŲ REIKALAVIMŲ GINČŲ IŠSPRENDIMAI SUPAPRASTINTA (PAGREITINTA) ARBITRAŽINIO PROCESO TVARKA 45 punktas. Bylos iškėlimo sąlygos Pareiškimas dėl piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka priimamas Vilniaus arbitraže nagrinėjimui visais atvejais, jeigu:

46 punktas. Pareiškimo forma ir turinys 46.1. Pareiškime dėl piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka nurodoma:

46.2. Prie pareiškimo pridedama:

46.3. Vilniaus arbitražo Sekretoriatui įteikiami du išvardintų dokumentų komplektai.

47 punktas. Pareiškimo įregistravimas ir bylos perdavimas nagrinėjimui 47.1. Ieškovo pareiškimas, surašytas pagal šio LAA Reglamento 46 punkte nustatytus reikalavimus, įteikiamas Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, kur jis įregistruojamas, o tinkamai sutvarkyta byla įteikiama išnagrinėjimui Vilniaus arbitražo pirmininko nutartimi paskirtam arbitrui (pasirinktam iš LAA patvirtinto rekomenduojamų arbitrų sąrašo).

47.2. Nagrinėjant piniginių reikalavimų bylą supaprastinto (pagreitinto) arbitražinio proceso tvarka, arbitras vadovaujasi LR CPK XXIII skyriaus ir šio LAA Reglamento taisyklėmis tiek, kiek pastarųjų taikymas nepakeistas šio VI skirsnio nuostatomis.

48 punktas. Arbitražo teismo įsakymo forma ir jo įsiteisėjimo sąlyga 48.1. Arbitras, priėmęs bylą, vienasmenio arbitražo teismo teisinio statuso pagrindais bei dokumentinio proceso būdu (pagal pateiktų įrodymų išorinius požymius) per 15 dienų išnagrinėja bylą bei, esant teisiniam pagrindui, išduoda ieškovui-pareiškėjui arbitražo teismo įsakymą.

48.2. Įsakyme nurodoma:

48.3. Arbitražo teismo įsakymas, pasirašytas jį išdavusio arbitro ir patvirtintas Vilniaus arbitražo pirmininko parašu bei šios institucijos antspaudu, įsiteisėja po 20 dienų nuo jo įteikimo atsakovui, jeigu pastarasis per tą laiką nepareiškia prieštaravimo dėl ieškovo pareiškimo (LR CPK 436 str. 7 d.). Anksčiau nei po 20 dienų nuo įsakymo įteikimo atsakovui, jo vykdymas negalimas.

49 punktas. Pranešimas atsakovui 49.1. Vilniaus arbitražo Sekretoriato pranešime atsakovui dėl arbitražo teismo priimto įsakymo įsigaliojimo sąlygų ir taikymo tvarkos:

49.2. Arbitražo teismo įsakymas kartu su Vilniaus arbitražo Sekretoriato pranešimu dėl jo įsigaliojimo sąlygų ir taikymo tvarkos bei ieškovo pareiškimo kopija nedelsiant įteikiamas atsakovui šio LAA Reglamento 9 punkte nustatyta tvarka.

49.3. Įsiteisėjusį arbitražo teismo įsakymą ieškovas bet kada gali pateikti privalomam išieškojimui Lietuvos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

50 punktas. Atsakovo prieštaravimai 50.1. Atsakovo prieštaravimų pareiškimas dėl ieškovo-pareiškėjo iškeltų piniginių reikalavimų turi atitikti bendrus procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.

50.2. Jeigu tam tikrą ieškovo keliamų piniginių reikalavimų dalį atsakovas yra įvykdęs, tai negali būti kliūtimi pareikšti prieštaravimus dėl likusios ieškovo reikalavimų dalies pagrįstumo.

50.3. Jeigu dėl svarbių priežasčių atsakovas nepareiškia prieštaravimų per nustatytą 20 dienų terminą, jo prašymu, Vilniaus arbitražo pirmininkas gali pratęsti arba atnaujinti prieštaravimams pareikšti nustatytą terminą.

50.4. Gavęs atsakovo prieštaravimų pareiškimą, Vilniaus arbitražo pirmininkas savo nutartimi nutraukia bylą ir panaikina arbitražo teismo išduoto įsakymo galiojimą. Nutartis nedelsiant, ne vėliau kaip sekančią dieną po jos priėmimo, išsiunčiama atsakovui ir ieškovui-pareiškėjui, primenant pastarajam apie jo turimą teisę pratęsti bylos nagrinėjimą Vilniaus arbitraže bendrojo arbitražinio proceso tvarka.

50.5. Jeigu dalį piniginių reikalavimų, priteistų ieškovui-pareiškėjui pagal arbitražo teismo išduotą įsakymą, atsakovas įvykdo, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios (tam tikros) ieškovo piniginių reikalavimų dalies, arbitražo teismas, pagal papildomą (neapmokestinamą) ieškovo pareiškimą, gali išduoti naują įsakymą dėl atsakovo ginčijamos reikalavimų dalies priteisimo.

50.6. Jeigu atsakovas per 20 dienų terminą įvykdo arbitražo teismo įsakyme nustatytus reikalavimus ir tą faktą raštu patvirtina Vilniaus arbitražo Sekretoriatui, Vilniaus arbitražo pirmininkas savo nutartimi nutraukia bylą ir panaikina arbitražo teismo įsakymo galiojimą.

50.7. Jeigu arbitražo teismo priimto įsakymo pagrindu ieškovas ir atsakovas sudaro taikos sutartį, kuri patvirtinama arbitražo teismo sprendimu, tuo pačiu sprendimu arbitražo teismas panaikina ir jo išduoto įsakymo galiojimą bei juo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

51 punktas. Pareiškimo išnagrinėjimo išlaidos 51.1. Įteikiant pareiškimą dėl piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka (skolai išieškoti LR CPK XXIII skyriaus ir šio LAA Reglamento VI-jame skirsnyje nustatyta tvarka ir teisiniais pagrindais), ieškovas-pareiškėjas įmoka į Vilniaus arbitražo a/s Nr. LT59 7044 0600 0100 2695, atidarytą AB SEB banke, 100 eurų negražinamą pareiškimo įregistravimo mokestį ir kartu sumokamas arbitravimo-administravimo mokestis – ketvirtadalis (25%) nuo sumos, apskaičiuotos vadovaujantis LAA patvirtinta Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3.1 punkte pateikta lentele.

51.2. Jeigu atsakovas dėl iškeltų jam piniginių reikalavimų pareiškia savo prieštaravimus, ko išdavoje arbitražo teismo išduotas įsakymas tampa nevykdytinas, o ieškovas-pareiškėjas pateikia ieškinį dėl ginčo išsprendimo bendrąja arbitražinio proceso tvarka, jo sumokėti mokesčiai už organizuotą procedūrą išspręsti ginčą supaprastinta (pagreitinta) arbitražine tvarka įskaitomi į bendrąją sumokamų mokesčių sumą už bylos išsprendimą bendrąja arbitražinio proceso tvarka.

51.3. Jeigu ieškovas-pareiškėjas atsiima savo pareiškimą po jo išnagrinėjimo, bet iki arbitražo teismo įsakymo išdavimo ir nepateikia ieškinio dėl bylos išnagrinėjimo bendrąja šio LAA Reglamento nustatyta arbitražinio proceso tvarka, jam grąžinama 50% jo įmokėtų arbitravimo-administravimo mokesčių.

51.4. Jeigu ieškovas-pareiškėjas atsisako pareiškimo po įsakymo priėmimo, jo sumokėtas arbitravimo-administravimo mokestis negrąžinamas.

Septintas skirsnis LAA NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO PRIEDAI 52 punktas. Priedo statusas ir paskirtis Bet kuris LAA Reglamento priedas, būdamas neatsiejama šio Reglamento dalimi, yra atskirai priimamas (įteisinamas) ir sąlyginai savarankiškai taikomas norminis aktas, nustatantis LAA specializuoto (specialios kompetencijos) arbitražo teismo arba kitokio LAA sprendimu įsteigto specialios paskirties struktūrinio darinio teisinio statuso ir veiklos teisinius pagrindus.

53 punktas. LAA Reglamento ir jo priedų taisyklių sąveika Nagrinėjant bylą specializuotame arbitražo (trečiųjų) teisme, teismas ir proceso dalyviai vadovaujasi šio LAA Reglamento atitinkamo priedo taisyklėmis tiek, kiek jos papildo, patikslina ar sukonkretina šio LAA Reglamento nustatytų taisyklių taikymo sąlygas bei tvarką ir suderinamos su įstatyminių teisės aktų reikalavimais. Jeigu aiškiai nenurodoma kitaip, tai nuoroda į šį LAA Reglamentą apima ir visus jo priedus.

54 punktas. Priedų įsigaliojimo tvarka Šio LAA Reglamento priedai įgyja teisinę galią nuo jų paskelbimo oficialiame teisės aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos, jeigu juose nenurodoma kita jų įsigaliojimo data.

I PRIEDAS. VIDAUS (NACIONALINIŲ) VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA JŪRINIO ARBITRAŽO TEISME Patvirtinta Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-2 Patvirtinta Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (LLSRA) 2011 m. gegužės 27 d. bendru Tarybos sprendimu JŪRINIO ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI 1 punktas. Bendrosios nuostatos 1.1. Jūrinis arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (toliau – LLSRA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir (verslo) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamus išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinės veiklos ginčus, kylančius iš jūrinės verslininkystės srityse (rinkose) sudaromų vidinių (nacionalinių) ir tarptautinių jūrinio verslo sandorių (sutarčių, kontraktų), ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – jūrinė veikla, jūrinis verslas, jūrinio verslo ginčas).

1.2. Tarptautiniais jūrinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (tarptautinių kontraktų, kitokių jūrinių sutarčių, čarterių, konosamentų) arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip sietinas su dalyvavimu dėl jo teisiniame santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.

1.3. Vidaus (nacionaliniais) jūrinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (dėl laivo ar jo dalies frachtavimo, laivo statybos, remonto ir kt.) arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

1.4. Administruodamas sprendžiamų vidinių jūrinio verslo ginčų procedūras ir vykdant su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas ir atstovybė Klaipėdoje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo I priedo taisyklėmis.

1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam vidiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis ir jam reguliuoti taikytinų Lietuvos įstatymų, kitų Lietuvos nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamose jūrinės verslininkystės srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius-teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

1.6. Vidiniams ir tarptautiniams jūrinio verslo (veiklos) ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir LLSRA siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius jūrinės teisės specialistus ir jūrinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (laivybos įmonių administratorius, vadybininkus, laivų kapitonus, šturmanus ir kt.), iš darbinės patirties jūrinio verslo įmonėse ar įstaigose žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.

1.7. Bendru LAA ir LLSRA sprendimu patvirtintą jūrinio verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.llsra.lt.

2 punktas. Ginčų teismingumas Jūrinio arbitražo teisme 2.1. Jūrinio arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) jūrinio verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba sandorių šalių susitarimus nustatyta kitokia nei arbitražinė jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.

2.2. Šiam specializuotam Jūrinio arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų jūrinės-ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ar nesutartinių civilinių-teisinių santykių:

2.3. Šiame specializuotame Jūrinio arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių ir sandorių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

3 punktas. Bylos nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme teisinė prielaida 3.1. Ieškinys konkrečiam vidiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti šiame specializuotame Jūrinio arbitražo teisme priimamas nagrinėti visais atvejais, kai sandorį įforminančioje sutartyje (kontrakte) ar kitame su tuo sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam specializuotam arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.

3.2. Jūrinio verslo ūkio subjektams – vidinių jūrinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų verslo sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota šiam specializuotam Jūrinio arbitražo teismui, pasirašomose su partneriais verslo sutartyse (kontraktuose) siūloma įrašyti šio turinio tipinę Jūrinio arbitražo teismo išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties (kontrakto) arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Esant bet kurios iš vidinio jūrinio verslo sandorio šalių pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) specializuoto Jūrinio arbitražo teismo išlygos vidaus verslo sandorį įforminančioje sutartyje (kontrakte) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) teisminės institucijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp jūrinio verslo sandorio arba nesutartinio (deliktinės atsakomybės ir kt.) su jūrine veikla susijusio civilinio-teisinio santykio šalių valia ir jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Jūrinio arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitražo specializuotame Jūrinio arbitražo teisme.

4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme tvarka 4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems jūrinio verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas ir šios arbitražo institucijos atstovybė Klaipėdoje.

4.2. Sekretoriatui (atstovybei Klaipėdoje) įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai vidiniam jūrinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka nustatyti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.

4.3. Prie įteikiamo ieškinio vidiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka pridedamos LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.

4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį vidiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 200 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, į tą pačią sąskaitą banke įmokamas arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iajame punkte pateikta lentele.

4.5. Pareiškimo dėl vidinio piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka (skolai išieškoti pagal arbitražo teismo išduodamą įsakymą) formos ir turinio reikalavimai aptarti LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46 punkto 46.1 dalyje.

4.6. Prie šio punkto 4.5 dalyje nurodyto pareiškimo pridedamos LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46 punkto 46.2 dalyje išvardintų dokumentų kopijos.

4.7. Įteikdamas Sekretoriatui pareiškimą, nurodytą šio punkto 4.5 dalyje, ieškovas-pareiškėjas įmoka į šio punkto 4.4 dalyje nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke 100 eurų negrąžinamą pareiškimo įregistravimo mokestį. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų teismui), sumokamas arbitravimo-administravimo mokestis – ketvirtadalis (25 %) nuo sumos, apskaičiuotos vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iajame punkte pateikta lentele.

4.8. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ir vienasmenis) konkrečiam vidiniam jūrinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti sudaromas vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.

4.9. Šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti vienasmenis arbitražo teismas sudaromas (arbitras skiriamas), vadovaujantis LR CPK XXIII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49 punkto 49.5 dalies taisyklėmis.

4.10. Bylos nagrinėjimas Jūrinio arbitražo teisme vyksta vadovaujantis LR CPK ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis bei šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.

4.11. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Jūrinio arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.

4.12. Šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti nustatytas 15 dienų terminas, o jo nagrinėjimo procedūra atliekama vadovaujantis LR CPK XXIII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI skirsnio taisyklėmis.

4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.

4.14. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių (trečiųjų) teismų sprendimus, priimtus dėl išspręstų vidinių (nacionalinių) verslo (ūkinės veiklos) ginčų, privalomų (esant reikalui) Lietuvoje įvykdyti LR CPK ir LR komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.

5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka 5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), tvirtinamoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.

5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę taikos sutartį (verbalinį sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) ir šalių sutartų ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.

5.3. Jūrinis arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių ginčo šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms taikytinų ginčui išspręsti Lietuvos įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

5.4. Jūrinio arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.

5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.

6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybė tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu 6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (meditacijos) būdu.

6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (meditacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiama kompromisų, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.

6.3. Tarpininkavimo (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai atitinkamą savo siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143), UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.

6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, tarpininkavimo-sutaikinimo procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti tarpininkavimo procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas šios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų ombudsmenu) arba įrašytas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.

6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.

6.6. Jeigu taikinamosios procedūros (mediacijos) eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, jų sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos ir įtvirtintos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame šio Reglamento I priedo 5 punkte aptartoje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime).

6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba jos taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.

6.8. Bendru LAA ir LLSRA sprendimu patvirtintą jūrinio verslo (veiklos) ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.llsra.lt.

II PRIEDAS. VIDAUS (NACIONALINIŲ) VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA ENERGETIKOS ARBITRAŽO TEISME Patvirtinta Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 1 Patvirtinta Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu (Protokolas Nr. 9) ENERGETIKOS ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI 1 punktas. Bendrosios nuostatos 1.1. Energetikos arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos (toliau – LEEA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir energetinio verslo ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu energetinių-ūkinių ginčus, kylančius iš energetinio verslo srityse (rinkose) sudaromų tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – energetinė veikla, energetinis verslas, energetinio verslo ginčas).

1.2. Tarptautiniais energetinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (sutarčių, kontraktų), arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) kitaip yra sietinas su dalyvavimu dėl jo teisiniame santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.

1.3. Vidaus (nacionaliniais) energetinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (sutarčių), arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos ūkio subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

1.4. Administruodamas sprendžiamų vidinių energetinio verslo ginčų procedūras ir vykdydamas su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas ir jo Sekretoriatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo II priedo taisyklėmis.

1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam vidiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis ir jam reguliuoti taikytinų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų nacionalinės teisės aktų, taip pat Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamose energetinės verslininkystės srityse (rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius-teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (CK 1.5 str., CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

1.6. Vidiniams ir tarptautiniams energetinio verslo ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir LEEA siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius energetikos teisės specialistus ir energetinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (energetikos įmonių administratorius, vadybininkus ir kt.), iš darbinės patirties energetinio verslo įmonėse ar įstaigose žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, galimo jų sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.

1.7. Bendru LAA ir LEEA sprendimu patvirtintą energetinio verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.leea.lt.

2 punktas. Ginčų teismingumas Energetikos arbitražo teismui 2.1. Energetikos arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) energetinio verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos iš jų, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba sandorių šalių susitarimais nustatyta kitokia nei arbitražinė jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.

2.2. Šiam specializuotam Energetikos arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų energetinės-ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ir nesutartinių su energetine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių:

2.3. Šiame specializuotame Energetikos arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

3 punktas. Bylos nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme teisinė prielaida 3.1. Ieškinys konkrečiam vidiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti specializuotame Energetikos arbitražo teisme nagrinėjimas visais atvejais, kai sandorį įforminančioje sutartyje (kontrakte) ar kitame su tuo sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam specializuotam arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.

3.2. Energetinio verslo ūkio subjektams – vidinių energetinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų verslo sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Energetikos arbitražo teismui, pasirašomose su vietiniais partneriais verslo sutartyse siūloma įrašyti šio turinio tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.3. Esant bet kurios iš vidinio (nacionalinio) energetinio verslo sandorio šalies pageidavimui ir abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos (tipinės) Energetikos arbitražo teismo išlygos vidaus energetinio verslo sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) teisminės jurisdikcijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.

3.4. Arbitražinio susitarimo tarp energetinio verslo sandorio arba nesutartinio (deliktinės atsakomybės ir kt.) su energetine veikla susijusio civilinio teisinio santykio šalių valia bei jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Energetikos arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas minėtame Vilniaus arbitražo specialios kompetencijos Energetikos arbitražo teisme.

4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme tvarka 4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems energetinio verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.

4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai vidiniam energetinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti nustatyti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.

4.3. Prie įteikiamo ieškinio vidiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.

4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį vidiniam energetinio verslo ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 200 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį, kuris sumažinamas 50 % jauniems (iki 30 metų amžiaus) ir savarankišką verslą pradedantiems (per du pirmuosius įmonės veiklos metus) verslininkams. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, įmokamas į tą pačią sąskaitą banke arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iajame punkte pateikta lentele.

4.5. Pareiškimo dėl vidinio (nacionalinio) piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka (skolai išieškoti pagal arbitražo teismo išduodamą įsakymą) formos ir turinio reikalavimai nustatyti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46 punkto 46.1 dalyje.

4.6. Prie šio punkto 4.5 dalyje nurodyto pareiškimo pridedamos LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46 punkto 46.2 dalyje išvardintų dokumentų kopijos.

4.7. Įteikdamas Sekretoriatui pareiškimą, nurodytą šio punkto 4.5 dalyje, ieškovas-pareiškėjas įmoka į šio punkto 4.4 dalyje nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke 100 eurų negrąžinamą pareiškimo įregistravimo mokestį ir kartu (tuo pačiu bendru-neskaidomu įnašu) sumoka arbitravimo-administravimo mokestį – ketvirtadalį (25 %) nuo gautos sumos, apskaičiuotos vadovaujantis minėtų LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iame punkte pateikta lentele.

4.8. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ar vienasmenis) konkrečiam vidiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti sudaromas vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.

4.9. Sudarant vienasmenį arbitražo teismą (skiriant arbitrą) šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti, vadovaujamasi LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49 punkto 49.5 dalies taisyklėmis.

4.10. Byla specializuotame Energetikos arbitražo teisme nagrinėjama vadovaujantis LR CPK ir minėto Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis bei šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklių nustatyta tvarka.

4.11. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitražo administruojamiems arbitražo teismams nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Energetikos arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.

4.12. Šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti nustatytas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitrui dienos. Byla nagrinėjama vadovaujantis CPK XXIII skyriaus nuostatų ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI skirsnio taisyklių nustatyta tvarka.

4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.

4.14. Vilniaus arbitražo administruojamus arbitražinius (trečiųjų) teismų sprendimus, priimtus dėl išspręstų vidaus (nacionalinių) verslo ginčų, privaloma (esant reikalui) įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.

5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka 5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), tvirtinamoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.

5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę taikos sutartį (verbalinį sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) ir šalių tarpusavyje sutartų ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.

5.3. Energetikos arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių ginčo šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms Lietuvos įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

5.4. Energetikos arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama rašytinė ginčo šalių sudaryta taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.

5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.

6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybė tarpininkavimo‑sutaikinimo (mediacijos) būdu 6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražiniam susitarimui) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.

6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiami kompromisai, o šalių pasirašomi sutaikinimo susitarimai (taikos sutartys), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.

6.3. Tarpininkavimo (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai atitinkamą savo siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101‑4143) arba UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.

6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti tarpininkavimo procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų ombudsmenu) arba įrašytas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.

6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.