Neefektyvus viešasis administravimas, aukštas korupcijos lygis, menki šalies finansiniai ištekliai, sąlygiškai nedidelė bendrojo vidaus produkto dal

Neefektyvus viešasis administravimas, aukštas korupcijos lygis, menki šalies finansiniai ištekliai, sąlygiškai nedidelė bendrojo vidaus produkto dalis, tenkant vienam gyventojui, tačiau funkcionuojanti švietimo sistema ir egzistuojantis mokslinis technol PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. d. nutarimu Nr. VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJA (PROJEKTAS) Vilnius, 2002 Valstybės ilgalaikės raidos strategijos struktūra I L G A L A I K I A I V A L S T Y B Ė S R A I D O S P R I O R I T E T A I PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS TURINYS ĮVADAS................................................................................................................................... 4 VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS PAGRINDINIS TIKSLAS..... 6 I. PADĖTIES ANALIZĖ......................................................................................................... 6

1. Aplinkos veiksniai............................................................................................................................................................. 6
2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė.................................................................................... 6
3. Makroekonomikos padėtis........................................................................................................................................... 10 II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA................................................................................. 12 III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS 19 ŽINIŲ VISUOMENĖ............................................................................................................ 19
4. Mokslas ir švietimas....................................................................................................................................................... 19
5. Gyventojų kompetencija............................................................................................................................................... 20
6. Valstybės valdymas ir savivalda................................................................................................................................ 21
7. Kultūra.............................................................................................................................................................................. 23 SAUGI VISUOMENĖ.......................................................................................................... 25
8. Aplinkos apsauga............................................................................................................................................................ 25
9. Krašto apsauga................................................................................................................................................................ 27
10. Viešasis saugumas........................................................................................................................................................... 29
11. Socialinė apsauga........................................................................................................................................................... 30
12. Sveikatos apsauga........................................................................................................................................................... 32
13. Užsienio politika.............................................................................................................................................................. 33
14. Teisėkūra.......................................................................................................................................................................... 35 KONKURENCINGA EKONOMIKA................................................................................. 37
15. Pramonė ir verslas......................................................................................................................................................... 37
16. Energetika........................................................................................................................................................................ 39 3.Transportas ir tranzitas................................................................................................................................................. 42
17. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas................................................................................................................... 43
18. Kaimo ir žemės ūkio plėtra.......................................................................................................................................... 43
19. Finansų politika............................................................................................................................................................... 45
20. Regionų plėtra................................................................................................................................................................. 46
21. Turizmas........................................................................................................................................................................... 47 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS........................................................................................ 49 ĮVADAS 1990m. kovo 11d. Lietuva atkūrė valstybingumą. Mūsų šalis išgyveno sudėtingą transformacijos iš planinės į rinkos ekonomiką kelią, įveikdama daugelį kliūčių, sunkumų ir krizių. Reformos, vykdytos visose gyvenimo srityse, suteikė Lietuvai galimybių iš esmės pakeisti savo teisinius pamatus, įgyvendinti tuos sprendimus, kurie padėjo pagrindą rinkos funkcionavimui. Įvyko dideli pokyčiai visuomenėje ir visuomeniniame gyvenime. Lietuvos visuomenė suvokė savo strateginius tikslus ir išreiškė juos 1992 metų Konstitucijoje. Tautos referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinamos aiškios nuostatos siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, dalyvauti teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrime, jungtis į tarptautines organizacijas, jei tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. Lietuvos visuomenė savo Konstitucijoje įtvirtino pagrindus santykiams tarp žmogaus ir valstybės, visuomenės ir valstybės, paremtus demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir mažumų teisių gerbimo principais. Lietuva apsisprendė, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai sudarė prielaidas Lietuvai nubrėžti savo strateginius tikslus, visų pirma įsijungimą į Europos Sąjungą kaip tautų ir valstybių bendriją, kurioje įtvirtinta demokratija, gerbiamos žmogaus ir mažumų teisės, taip pat sukurta gerovės valstybė ir įtvirtintas Europos socialinės ir ekonominės rinkos modelis, kuriame susibalansuota konkurencija ir solidarumas, lygybė ir teisingumas. Todėl Lietuva 1995 m. pasirašė, o 1996 m. ratifikavo Europos sutartį, steigiančią Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją. 2002 metais Lietuva baigia įgyvendinti stojimo į Europos Sąjungą procesą. Europos Sąjungoje taip pat vyko rimti pokyčiai, Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos susitikimuose buvo formuluojami Europos Sąjungos raidos ilgalaikiai tikslai. Vienas tokių pavyzdžių – Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos 2000 metų kovo mėn. 23 – 24 d. pirmininkavimo išvados, kuriose teigiama, jog iki 2010 m. Europos Sąjunga turi tapti dinamiškiausia, konkurencingiausia, žiniomis pagrįsta ekonomika, taip pat pasiekti visuotinio užimtumo: “Turi būti modernizuojamas Europos socialinis modelis, investuojama į žmones ir kuriama aktyvi gerovės valstybė. Žmonės yra didžiausia Europos vertybė ir turi būti pagrindinis Europos Sąjungos politikos tikslas. Investicijos į žmones ir aktyvios bei dinamiškos gerovės valstybės kūrimas bus esminis užtikrinant Europos vietą žinių ekonomikoje bei siekiant, kad tokios naujos ekonomikos atsiradimas nepaaštrins tokių socialinių problemų kaip nedarbas, socialinė atskirtis ir skurdas”. Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos išvados buvo tikslinamos 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje. Lisabonoje priimtos bei Barselonoje patikslintos socialinės, ekonominės bei aplinkos apsaugos politikos gairės nubrėžia užduotis ir Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijai, numato Lietuvos šiandieninius ir artimiausio dešimtmečio uždavinius. Juo labiau turint galvoje, kad spalio 9 d. Europos Komisijos oficialiai paskelbtoje Reguliariojoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje Lietuva vertinama kaip atitinkanti Kopenhagos kriterijus valstybė, kurioje veikia rinkos ekonomika, ir kuri yra pajėgi atlaikyti konkurenciją Europos Sąjungoje. Remdamiesi šiuo vertinimu, galime suvokti, jog Lietuvai Lisabonos ir Barselonos dokumentų nuostatos yra priimtinos ir kelia mums uždavinį suformuluoti tokią valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje būtų galima įvertinti esamą padėtį, pateikti valstybės viziją bei nustatyti valstybės ilgalaikės raidos prioritetus ir jų kryptis. Tik taip galima sukurti prielaidas, kad Lietuva efektyviai dalyvautų Europos socialiniame modelyje ir užtikrintų pamatinius mūsų tautos siekius turėti saugią visuomenę, sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką, gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje bei turėti konkurencingą ūkį, kad visa tai tarnautų mūsų konstituciniam siekiui – bendrai tautos gerovei. VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS PAGRINDINIS TIKSLAS Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas - sukurti aplinką šalies materialinei ir dvasinei gerovei plėtoti, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Tai leistų sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais-ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu. Užtikrinti žmogaus galių stiprinimą, investuojant į jo švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą (žmogaus kapitalo didinimą), kuris turi aprėpti visus šalies gyventojus, sudaryti sąlygas naudotis savo galiomis ekonominei ir kūrybinei veiklai, politikoje, visuomeniniame gyvenime bei poilsiui. I. PADĖTIES ANALIZĖ
22. Aplinkos veiksniai Artimiausią penkiolikos metų laikotarpį tarptautinei Lietuvos padėčiai didžiausią įtaką darys šie veiksniai: Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO įtvirtinimas bei visavertis išnaudojimas nacionaliniams interesams užtikrinti; nuosekli šių organizacijų transformacija ir vaidmuo pasaulinėje politikoje; Lietuvos vykdomos geros kaimynystės politikos sėkmė ir gebėjimas pasinaudoti vis didėjančiu Baltijos jūros bendradarbiavimo potencialu; tolesnė JAV ir Europos Sąjungos partnerystės raida; tolesnės transformacijos procesai Rusijoje ir jos Kaliningrado srities vizija; globalizacijos procesai ir su jais susijusi tarptautinių ekonominių ryšių plėtra bei pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių, kultūrų įvairovė, demokratinės pasaulio bendrijos gebėjimas įveikti netradicines, transnacionalines grėsmes.
23. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė Stiprybės Lietuva įveikė itin sudėtingą perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpį ir dabar yra funkcionuojančios rinkos bei atviros ekonomikos šalis. Įtvirtinta demokratija, stabili politinė padėtis, sukurtos svarbiausios rinkos institucijos ir prielaidos ekonomikos plėtrai, iš esmės sustiprėję gebėjimai vykdyti nuoseklią ekonominę, finansinę, socialinę bei užimtumo politiką. Lietuvos geografinė padėtis regione įgalina šalį vaidinti aktyvų vaidmenį tiek šiaurės - pietų, tiek vakarų - rytų kryptimis bei maksimaliai išnaudoti geografinės padėties teikiamus privalumus, juoba, kad Baltijos regionas yra svarbus transporto ir prekybos kelių susikirtimo taškas Europos kontinento viduryje. Lietuvos geografinė padėtis palanki tranzitui, šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai. Tranzito plėtrai svarbią reikšmę turi tai, kad Lietuva yra jūrinė valstybė su neužšąlančiu Klaipėdos jūrų uostu, turinčiu modernų konteinerių terminalą. Modernus automobilių kelių tinklas, jų priežiūros ir remonto aukštos kokybės sistema.Europos kontinente toliau vyrauja integraciniai procesai. Pagrindinė jų išraiška – ES ir NATO plėtra. Lietuvai, kurios strateginė nuostata yra užtikrinti nepriklausomybės laimėjimų negrįžtamumą, narystė ES ir NATO yra tinkamiausias ir patikimiausias būdas šiems istoriniams laimėjimams įtvirtinti. Baltijos jūros regione artimiausią dešimtmetį Lietuva toliau stiprins savo, kaip vienos iš regiono lyderių vaidmenį, ypač padėdama kurti Europos Sąjungos ir NATO politiką rytinių kaimynų atžvilgiu, tuo stiprindama viso regiono saugumą ir stabilumą. Kryptinga, pamatuota Lietuvos politika Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos atžvilgiu, Lietuvos pasirengimas dalintis demokratijos kūrimo, integracijos patirtimi su Vakarams pradedančioms atsiverti Užkaukazės, Vidurinės Azijos valstybėmis, skatinant tolesnius jų ryšius su demokratiniu pasauliu, bus nuoseklus ir nuolatinis Lietuvos indėlis didinant stabilumą Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuva šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės savo nacionaliniam saugumui, nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu, jos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė, nenukreipta prieš jokios kitos valstybės teisėtus interesus. Pakankamai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, padidėję gebėjimai atitikti rinkos ekonomikos keliamus reikalavimus ir padidėję verslumo gebėjimai. Tolygus didžiųjų ir mažesniųjų miestų išsidėstymas sudaro prielaidas tolydžiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai. Trečdalį šalies teritorijos užima miškai. Saugomos teritorijos, kuriose puoselėjamos gamtos kraštovaizdžio vertybės, rūšys ir buveinės, retos arba jau nykstančios ES regione, užima apie 12 proc. šalies teritorijos. Pakankamai išplėtotas švietimo ir mokslo institucijų tinklas, stiprus mokslinis potencialas. Padėti valstybinės kalbos reglamentavimo, tvarkybos ir priežiūros sistemos pagrindai. Aukšti informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) sektoriaus augimo tempai. Turtingas istorinis kultūros paveldas, gyvosios krašto etnokultūrinės tradicijos, istoriniai - kultūriniai ryšiai su Vakarų ir Rytų Europa, aukšto lygio profesionalus menas, tankus kultūros įstaigų tinklas. Silpnybės Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos išsivystymo lygį, ir egzistuoja realios galimybės įveikti šį atsilikimą tik per 30 metų. Lietuva yra maža šalis, palyginti neseniai atkūrusi nepriklausomybę ir kol kas neturinti pakankamai administracinio bei ekonominio pajėgumo aktyviai propaguoti savo interesus pasaulyje. Šalies ekonomika nepakankamai sudaro sąlygas socialinei plėtrai ir užimtumui. Padidėjusi socialinė-regioninė diferenciacija; sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumai tarp atskirų socialinių – ekonominių gyventojų grupių; žemas užimtumo lygis ir didelis bei struktūriškai nepalankus nedarbas; nepakankamas darbo jėgos teritorinis ir profesinis mobilumas, darbo vietų kokybė bei darbo rinkos lankstumas; didelė neoficiali darbo rinka; šešėlinis užimtumas; šalis praranda dalį darbo jėgos dėl migracijos; mažas dėmesys nepilnamečių auklėjimui ir užimtumui, nėra socialinės integracijos sistemos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Nepakankamas darbo jėgos prisitaikymas prie rinkos reikmių, fizinis kapitalas daug kur technologiškai atsilikęs, silpna inovacinė veikla, žemas verslumo lygis. Nėra mokslo ir gamybos kooperavimo sistemos, veikiančios pagal šiuolaikinį inovacijų modelį. Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo srityje. Per lėtai diegiama lietuvių kalba elektroninėje terpėje. Nešiuolaikiška pramonės struktūra, labai maža dalis aukštųjų technologijų gamybos. Nepakankamai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra. Konkurencingumo stokoja žemės ūkis. Neišplėtota gamybinė ir socialinė kaimo infrastruktūra. Neefektyviai naudojamas energetikos potencialas, Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Neracionaliai energiją vartoja visas ūkis. Susidėvėjusi transporto infrastruktūra ir riedmenų parkas, ypač geležinkelio sistemoje. Lietuva neturi ūkio plėtros valstybinio strateginio valdymo ir nacionalinio konkurencingumo plėtojimo patirties. Intensyvios ūkinės veikos vietose mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotai, degraduoja gamtos kraštovaizdis, kinta jo struktūra; nepakankama informacinės sistemos ir rekreacinės infrastruktūros plėtra lankomiausiose teritorijose; daug senų, mažų ir taršių sąvartynų bei užterštų vietų, blogai veikianti atliekų surinkimo bei tvarkymo sistema. Pasenusi kultūros objektų infrastruktūra; nepakankamai susistemintas ir apsaugotas kultūros vertybių paveldas. Nepakankamas natūralioje aplinkoje gyvų etninės kultūros reiškinių panaudojimas. Galimybės Narystė ES sudarys Lietuvai sąlygas įgyvendinti Europos Sąjungos socialinės rinkos modelį, kelti ekonominės gerovės, gyvenimo kokybės lygį ir suteiks nekarines saugumo garantijas. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva prisiderins prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. ES paramos fondai leis modernizuoti šalies infrastruktūrą. Gerėjant ekonomikos padėčiai ir tobulėjant administraciniams gebėjimams bei ribojant neigiamus reiškinius, atsiranda galimybės užtikrinti stabilią socialinę ir sveikatos apsaugą, nacionalinės kultūros plėtrą. Būdama ES nare, Lietuva galės: naudotis didžiule ES rinka, perimti institucinę ir administracinę patirtį, integruotis į Europos technologinę ir skaitmeninę erdvę, parengti savo valstybinę kalbą lygiomis teisėmis funkcionuoti daugiakalbėje Europos ir pasaulio informacinėje erdvėje, gauti solidžią finansinę ir techninę pagalbą, ginti savo ekonominius interesus, darydama įtaką ES ekonominei politikai, turėti stabilią valiutą ir stabilią makroekonominę aplinką, įsijungti artimiausiu metu į Šengeno erdvę. Tam pasitarnaus Lietuvos ir drauge ES rytinių sienų apsaugos stiprinimas. panaudodama ES ir kitų tarptautinių institucijų lėšas, modernizuoti bei išplėsti transporto, energetikos ir aplinkos apsaugos (vandens gerinimo ir tiekimo, nuotėkų surinkimo ir valymo, atliekų tvarkymo ir kt.) infrastruktūrą. Lietuvos narystė ES teigiamai paveiks užimtumo skatinimo, darbo ir gyvenimo lygio kokybės ir civilizuotų darbo santykių plėtrą. Lietuvos narystė NATO sudarys sąlygas sukurti veiksmingą ir patikimą gynybos sistemą, atitinkančią NATO standartus. Tinkamai naudodamasi globalizacijos procesais ir ūkio internacionalizacija, Lietuva galės plėsti pramonės ir paslaugų gamybinę kooperaciją, perimti naujas technologijas ir patirtį, sėkmingai plėtoti elektroninio verslo galimybes, gauti kokybiškas ir nebrangias finansines paslaugas. Lietuva įsitvirtins kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje. Globalinis maisto poreikio augimas, ekologiškų maisto produktų paklausa ir biotechnologijos laimėjimai atvers naujas galimybes žemės ūkiui ir maisto pramonei. Planuojant ir panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, kurios apimtys sudarys ženklią dalį visų šalies investicijų (iki 4 proc. BVP), pagerės nacionalinių išteklių valdymas. Fiskalinės politikos tęstinumas ir fiskalinė drausmė įgalins finansuoti skolinimosi poreikį kuo mažesnėmis išlaidomis bei rizika, o vidaus finansų rinkos plėtra garantuos alternatyvų užsienio rinkoms piniginių išteklių šaltinį. Aktyvus teigiamo Lietuvos įvaizdžio propagavimas pasaulyje, jo panaudojimas Lietuvos nacionaliniams interesams užtikrinti. Gyvybinga ir atvira, tradicines vertybes puoselėjanti savita Lietuvos kultūra ir kalba, praturtinanti Europos ir pasaulio kalbų ir kultūrų įvairovę; veiksminga profesionalaus meno ir regionų kultūros plėtra. Grėsmės Globaliu pavojumi išlieka masinio naikinimo ginklų, jų komponentų ir gamybos technologijos platinimas. Mokslo ir technologijų raida daro prieinamesnį cheminių medžiagų, biologinį bei bakteriologinį ginklą. Informacijos technologijų plėtotės kontekste didėja kibernetinės grėsmės. Itin didelį dėmesį demokratinė pasaulio bendrija, taigi ir Lietuva, turės skirti transnacionalinėms grėsmėms, visų pirma kovai su tarptautiniu terorizmu. Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau karinės jėgos demonstravimas, provokacijos ir grasinimas panaudoti jėgą išlieka pavojumi Lietuvos Respublikos saugumui. Politinė, ekonominė ir socialinė įtampa bei konfliktų galimybė kaimyninėse valstybėse bei gretimuose regionuose. Didesnio dėmesio reikalauja tarptautinės ekonominės ir finansinės krizės, transnacionalinės grėsmės, tokios kaip tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis, nelegali migracija, žmogaus ir tautinių mažumų teisių pažeidinėjimai ir pan. Keičiantis Lietuvos geopolitinei aplinkai, didėjant pasaulio materialinėje ir intelektinėje rinkoje vyraujančios anglų kalbos vaidmeniui šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime, siaurinamos valstybinės kalbos vartojimo sritys,silpnėja specialybės įgijimo bei darbo valstybine kalba motyvacija. Tarptautiniuose santykiuose energijos bei gamtos išteklių įtaka ir toliau lieka labai svarbi. Didelė dalis naftos ir gamtinių dujų gaunama stabilumu nepasižyminčiuose pasaulio regionuose. Jų nestabilumas, galimi kariniai konfliktai per žaliavų kainas daro įtaką pasaulio valstybių bei jų blokų ekonominio augimo svyravimams, taigi daro įtaką ir Lietuvai, kaip tarptautinės ekonominės sistemos sudėtinei daliai. Lietuvai lieka aktualus energijos išteklių tiekimo diversifikavimas. Pernelyg didelė Lietuvos priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ar užsienio kapitalo, atstovaujančio atskiroms ekonomikoms, kurių rinkos funkcionavimas galutinai dar neužtikrintas, koncentracija Lietuvai strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose yra rizikos veiksnys ne tik ekonominei gerovei, bet ir šalies saugumui apskritai. Tolesnis Vakarų pasaulio senėjimas, sparčiai didėjantis gyventojų skaičius trečiojo pasaulio šalyse bei valstybių ir ištisų regionų plėtros netolygumai toliau skatins migracijos procesus. Tai kels papildomas sveikatos priežiūros paslaugų lygiateisiškumo ir prieinamumo, pavojingų užkrečiamųjų ligų bei narkomanijos plitimo problemas. Nekontroliuojamos migracijos bangos, kylančios dėl regioninių ar etninių konfliktų, gali tapti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos interesams. Lietuvai, kurios demografinė padėtis blogėja dėl visuomenės senėjimo, demografinės problemos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimui. Ekonominės emigracijos darys įtaką valstybės ekonominio, mokslinio technologinio potencialo plėtotei. Nepakankamas darbo rinkos lankstumas ir mobilumas aštrins nedarbo problemas, taip pat trukdys inovacijoms ir modernių technologijų plėtrai, regioninės raidos netolygumas gresia tolesniu užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferencijavimu, marginalinių regionų susidarymu, darbo jėgos emigracija; dėl nepakankamos ekonomikos plėtros ir regionų raidos gali nemažėti skurstančiųjų dalis, sustiprėti socialinė atskirtis bei socialinė diferenciacija, kelianti pavojų demokratijos ir visuomenės stabilumui. Gyventojų socialinei diferenciacijai įtaką darys ir tokie nauji veiksniai kaip gebėjimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir informaciniais ištekliais. Dabar importo muitais apsaugoti ūkio sektoriai įstojus į ES atsidurs sustiprėjusios konkurencijos aplinkoje, nes ES importo muitai iš esmės yra mažesni už kai kuriuos šiuo metu taikomus Lietuvos importo muitus. Kita vertus, importas iš trečiųjų šalių tiek vartotojams, tiek gamintojams kai kuriais atvejais pabrangs. Padidėję automobilių srautai, o kartu ir nepakankamas kelių dangos remontas gali daryti neigiamą įtaką eismo saugai. Teisėkūros proceso nenuoseklumas, nepakankamas planavimas ir teisinis reglamentavimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų pasekmių visuomeniniam gyvenimui. Tai gali skatinti teisinį nihilizmą, nepagarbą teisei ir teisinės valstybės siekiui. Globalizacijos procesas skatina ne tik tautų ir kultūrų integraciją, bet ir jų vienodėjimą (homogenizaciją). Vertybių skalėje ima vyrauti funkcionalumo kriterijus, todėl į kalbą imama žiūrėti tik kaip į komunikacijos įrankį, o tai trukdo suvokti ją kaip esmingiausią kultūros ir tapatybės elementą, atskiria kalbą nuo kultūros ir ją vartojančių bei kuriančių žmonių. Ima vyrauti viena, pripažinta universalia, kalba, o su ja ir viena kultūra. Tokiomis aplinkybėmis lietuvių kalbai bus sunku išlaikyti dabartines savo pozicijas tiek valstybės, tiek visuomenės gyvenime. Nepakankamai išreikštas Lietuvos kultūros tapatumas; meno kūrėjų ir kultūros specialistų emigracija iš Lietuvos; prarandamos neapsaugotos kultūros vertybės. Etninės kultūros gyvoji tradicija patiria vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos reiškinių poveikį, mažėja jos pajėgumas konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas – tautinė savimonė – nepaliaujamai silpsta, neesant reikiamų priemonių etninės kultūros ugdymui, jos vertybių puoselėjimui, tautinei savimonei išsaugoti.
24. Makroekonomikos padėtis Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka - konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos. Lietuvos ekonominės politikos įgyvendinimas glaudžiai susijęs su pasikeitimais išorinėje aplinkoje. Staigus išorinis makroekonominių sąlygų pasikeitimas sąlygotų ekonominės politikos įgyvendinimo korekcijas, kurias laiku atlikti ypač svarbu Lietuvai, kaip mažai atviros ekonomikos valstybei. Griežta fiskalinė politika, kuri šiuo metu vykdoma Lietuvoje, suteikia galimybę mažinti fiskalinį deficitą, siekti subalansuoti biudžetą, taip pat suteikia prielaidas ilgalaikei fiksuoto valiutos kurso politikai ir didina ekonomikos atsparumą įvairiems išorės poveikiams. Tai leidžia toliau mažinti valstybinio ir privataus sektorių skolinimosi išlaidas, siekti cikliškai subalansuoto biudžeto ir gebėti vykdyti Ekonominės ir pinigų sąjungos reikalavimus. Perspektyvoje deficito dydis bus derinamas su Mastrichto sutartyje nustatytais kriterijais ir ES vykdoma politika. Lietuva per 10 metų dėl biudžeto deficito akumuliavo beveik 30 proc. BVP bendrą valstybės skolą. Nors toks skolos lygis nėra didelis išsivysčiusių šalių standartais, tačiau būtina skolos lygį griežtai reguliuoti, kad nebūtų peržengta pavojinga riba, kelianti grėsmę stabiliai ekonomikos plėtrai. Pagrindiniai mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis ir šalimis kandidatėmis į ES, yra gana vidutiniški, nuosaikūs. Tačiau bendroji mokesčių našta, kurią galima matuoti visų konsoliduotų valstybės pajamų santykiu su šalies BVP, Lietuvoje ryškiai mažesnė (mažiau kaip 30 proc.) nei minėtose šalyse. Pavyzdžiui, šalyse kandidatėse šis santykis yra apie 41 proc., o Vokietijoje-apie 44 proc. 2001 m. pabaigoje buvo patvirtinta pagrindinius mokesčius apimanti reformos koncepcija, atspindinti tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos ES teisės aktų-užtikrinti visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą mokesčių administravimą. Viena iš veiksmų krypčių tobulinant mokesčių sistemą – požiūrio į mokesčių sistemą pakeitimas sugriežtinant ūkio subjektų, vengiančių mokėti mokesčius, veiklos sąlygas. Valstybė turi operatyviai reaguoti į privačiame sektoriuje susiklosčiusias neigiamas mokesčių planavimo schemas, pasinaudojant mokesčių įstatymų bei mokesčių sutarčių nuostatomis. Didesnioji valstybės išlaidų dalis Lietuvoje tenka visuomeninėms paslaugoms (valstybės gynimui, viešajai tvarkai, valstybės valdymui), taip pat švietimo, sveikatos apsaugos paslaugoms teikti. Tačiau strategijos laikotarpiu būtina užtikrinti ir kitų poreikių finansavimą. Čia galima būtų išskirti priemonių, susietų su integracija į ES ir į NATO finansavimą, bei tokių reformų kaip žemės (tame tarpe žemės restitucijos), sveikatos apsaugos sistemos, švietimo, pensijų finansavimą. Be to, valstybė yra įsipareigojusi vykdyti dvi dideles specialias programas - indėlių atkūrimo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bendro finansavimo. Valstybės biudžeto deficitas dengiamas paskolomis, valstybė turi vykdyti kryptingą ir gerai apgalvotą skolinimosi politiką. Tai reiškia-užtikrinti visišką skolinimosi poreikio finansavimą laiku ir kuo mažesnėmis išlaidomis bei priimtina rizika, neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų. Iki šiol Lietuvos pinigų politika buvo nulemta Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymu, kuris padėjo stabilizuoti ir išlaikyti prognozuojamą padėtį šalyje. Lietuvoje veikiantis Lito patikimumo įstatymas riboja Lietuvos banko veiksmus klasikinės pinigų politikos srityje. Tolesnę pinigų politiką lems integracijos į ES procesas ir jos svarbiausias tikslas bus garantuoti nuoseklų Lietuvos įsiliejimą į euro zoną bei sklandžią Lietuvos banko integraciją į Europos centrinių bankų (ECB) sistemą. Tam pirmiausia reikės parengti teisinę ir organizacinę infrastruktūrą ECB pinigų politikos priemonėms taikyti šalies pinigų rinkoje, skatinti bankų rinkos standartų suartėjimą su analogiškos ES rinkos standartais. Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonominio augimo, labai svarbu sukurti palankią investicinę ir verslo aplinką. Numatoma toliau vykdyti energetikos bei transporto objektų pertvarkymą ir privatizavimą, skatinti privačias „plyno lauko“ investicijas, diegti verslo aplinkos gerinimo priemones, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Siekiant užtikrinti veiksmingą darbo išteklių panaudojimą, numatoma vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą didinančią politiką. Struktūrinę politiką numatoma pasitelkti sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius, kuriant ir įgyvendinant konkursinę perkvalifikavimo sistemą. Ypač svarbios ekonominio aktyvumo ir užimtumo didinimo sritys bus darbo vietų kūrimas skatinant verslininkystę, užimtumo rėmimo formų tobulinimas, prisitaikymo prie struktūrinių pokyčių didinimas bei lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas. II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA 2015 metais Lietuva bus aktyvi Europos Sąjungos ir NATO narė, puoselėjanti euroatlantines vertybes ir pilietinę visuomenę, prisidedanti prie taikos ir stabilumo palaikymo regione ir už jo ribų. Lietuva bus veiksmingai integruotos Europos Sąjungos rinkos dalyvė, sėkmingai įsisavinanti pažangiausią mokslo technologiją, besiremianti išplėtota intelektualine kooperacija tiek ES šalių viduje, tiek už jos ribų. Modernizavusi valstybės strategiją ir valstybės ekonominę politiką bei naudodamasi ES finansine ir technine parama, Lietuva iki 2015 metų padidins savo BVP 2-2,5 karto. Pagal BVP, tenkanti vienam gyventojui, bus pasiektas daugiau kaip 50 proc. būsimojo ES vidurkio lygis vietoje dabartinio 30 proc. lygio. Tai iš esmės leis realizuoti ES socialinį ekonominį modelį - gerovės valstybės, kur žemas nedarbo lygis, aukšta darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Lietuva per dešimtmetį prisitaikys prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. Gerėjant ekonominei padėčiai ir tobulėjant valstybės administraciniams gebėjimams, korupcijos lygis ir kriminalinio pasaulio įtaka verslui bus ženkliai sumažėję. Ekonomikos augimo veiksniai – darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas – bus pakankamai išplėtoti. Darbo jėgos naudojimas padidės bent 10 proc., sumažinus nedarbą, padidinus pensinį amžių ir į darbo rinką įsiliejant naujai kartai. Tačiau svarbiausia, kad darbo jėgos išsilavinimo lygis bus aukštesnis, patobulinus švietimo sistemą ir įdiegus kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo sistemą. Fizinė infrastruktūra bus modernizuota. Beveik neliks technologinio atsilikimo ryšių ir komunikacijų srityje. Bus visiškai pertvarkyta elektros energetikos sistema. Energijos šaltinių tiekimo tinklai bus sujungti su ES tinklais. Technologinis gamybos lygis daugeliu atveju bus europinis, o vidutiniškai nuo jo nedaug atsiliks. Valstybė stengsis patenkinti visuomenės informacinius poreikius ir pirmiausia užtikrinti informacijos tinklų valstybine kalba prieinamumą visoje teritorijoje. Tačiau tai neužtikrins vakarietiško ekonomikos našumo, kadangi į gaminius ir paslaugas įdėta pridėtinė vertė (žinios, mokslas) dar bus mažesnė, taip pat ir dėl didelių įėjimo į pasaulinę rinką sąnaudų. Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2001m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų birželio 12d. nutarimu Nr.853.) Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetine šalies plėtros sfera, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Darbo jėgos rinkoje dominuos kvalifikuotų, mokančių naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis. Internetas, be kita ko, sudarys sąlygas neakivaizdžiai eiti mokslus garsiausiuose pasaulio universitetuose. Kvalifikacijos lygis Lietuvoje mažai tesiskirs nuo vakarietiškojo. Išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius, darbo jėga taps mobilesnė. Valstybė gali geriau atlikti savo funkcijas tik išugdžiusi administracinius gebėjimus. Skaidrus ir veiksmingas valdymas - būtina spartaus šalies progreso sąlyga. Perimant ES institucinę, administravimo ir politinio proceso patirtį (tiesiogiai dalyvaujant institucijų darbe ir ES politikos kūrimo procese), Lietuvos valstybės administraciniai gebėjimai neabejotinai tobulės. Strategijos siekis - kad valdžia būtų pigesnė, teiktų geresnes paslaugas ir įsiklausytų į žmonių balsą. Visuomenės pasitikėjimas valdžia neabejotinai priklausys nuo gyvenimo kokybės. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius užims vieną iš dominuojančių vietų šalies ūkio struktūroje ir veiksmingai stimuliuos kitų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtrą. Sektoriaus produktų gamyba ir pardavimas gali pasiekti 25 procentus Lietuvos BVP ir ne mažiau kaip 50 procentų šios produkcijos bus eksportuojama. Įteisintos nepopierinės informacinės technologijos valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitose sferose. Valstybinis reguliavimas užtikrins saugų duomenų naudojimą, o šalies informacinis ūkis (registrai, kadastrai, informacinės sistemos) bus integralus ir atviras. Šalies verslumas didės pirmiausia įgyjant rinkos ekonomikos patirties ir mūsų ūkio dalyviams glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio partneriais. Per penkiolika metų į privatų ir viešojo administravimo sektorius ateis daug jaunų specialistų, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos bei užsienio universitetuose. Bus išplėstos verslo konsultavimo paslaugos. Teigiamesnės taps visuomenės nuostatos verslo atžvilgiu. Visa tai smarkiai padidins šalies verslumo išteklius ir pakels jų kokybę. Lietuvos ekonomika integruosis į ES ekonominę, skaitmeninę ir žinių erdvę, kurioje dinamiškai didėja globalizacijos procesai, ir plėtosis daugiausia prisitaikydama prie tų procesų ir jais naudodamasi. Lietuvos kultūra – individo ir tautos kūrybinių galių išraiška, jų tapatumo ir išlikimo garantija. Kultūra ir atskleis, ir puoselės skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą, atvirą visuomenę, puoselėti etnokultūrines tradicijas, ugdyti tautinę savimonę bei patriotizmą, skatins krašto socialinę ekonominę plėtrą, stiprins jos saugumą. Globalizacijos pavojų akivaizdoje mažai šaliai nėra nieko racionalesnio kaip integruotis į tokią ekonominę erdvę: čia stabilios aplinkos sąlygomis, naudojantis didžiuliais finansiniais ir technologiniais ištekliais, perimdama modernią institucinę patirtį Lietuva galės sparčiau mažinti atsilikimą nuo ES senbuvių. (Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga) Aplinkos apsaugos veiksniais bus užtikrinama harmoninga, tvari Lietuvos raida (subalansuota plėtra), suderinta su programiniais oro, vandens, biologinės įvairovės, Baltijos jūros bei Kuršių marių apsaugos ir atliekų tvarkymo tikslais, tarptautiniais įsipareigojimais bei ES standartais, taip pat su šalies ekonominėmis galimybėmis. Įgyvendinama suderinta ekonominių, administracinių ir teisinių aplinkos apsaugos svertų sistema. Šios sistemos sudėtinės dalys bus: ES standartus atitinkantys aplinkos taršos normatyvai ir aplinkosaugos vadybos bei audito sistemos; lanksti, ekonominius ir aplinkosaugos siekius suderinanti mokesčių už taršą sistema, aprėpianti ir suderinanti mokesčius už teršalų išmetimus, gaminio ir naudotojo mokesčius; gaminio mokesčius papildanti užstatų - grąžos sistema, taikoma perdirbamoms daugkartinio naudojimo atliekoms; apyvartiniai taršos leidimai, taikomi vienarūšės bei vietinės taršos atvejams; „žaliojo biudžeto“ bruožų turinti valstybės biudžeto pajamų sandara. Aplinkosaugos srityje bus siekiama, kad visų ūkio šakų plėtra būtų suderinta su švarios ir sveikos aplinkos išsaugojimu. Krašto apsauga. Veiksminga ir patikima gynybos sistema užtikrins saugų tautos ir valstybės būvį, valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Viešasis saugumas. Bus sukurta tokia viešojo saugumo sistema, kad valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimą, spręsdamos gyventojų problemas ir teikdamos jiems kokybiškas paslaugas, tikslingai, efektyviai ir racionaliai panaudodamos mokesčių mokėtojų lėšas, garantuos viešąjį saugumą. Socialinė plėtra. Šalies ūkio struktūra garantuos palyginti aukštą užimtumo lygį. Nedarbas neviršys racionalaus lygio. Bus įgyvendintos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pasiektas darbo rinkos lankstumas, veiksmingai funkcionuos mokymosi visą gyvenimą sistema, bus sumažinti regioniniai skirtumai. Darbo jėga bus pakankamai mobili ir konkurencinga ES, kartu ir labiau orientuota ieškotis darbo savo šalyje. Pasiekta artima ES lygiui darbo vietų kokybė: atlyginimai, darbo santykiai, darbų sauga ir pan. Nuosekliai laikomasi lygių galimybių principo. Veiks gerai koordinuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos, aprėpiančios visus gyventojus ir padengiančios visas socialines rizikas. Pajamos senatvėje bus garantuojamos einamojo finansavimo ir kaupimo mechanizmų derinimu. Einamojo finansavimo pensijų perkamoji galia didės maždaug tokiais pat tempais, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia. Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia; jos prioritetas yra padėti darbingiems remiamiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Didesnis dėmesys bus skiriamas demografinės situacijos gerinimui, invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai. Pašalintas kraštutinis skurdas. Socialinė parama bus vykdoma koordinuojant valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas. Gyventojų pajamų nuolatinis augimas leis siekti visuotinai pripažintos progresyvios vartojimo struktūros. Bus sudarytos sąlygos visoms šeimoms apsirūpinti būstu, išplėtojus tam tikslui atitinkamas teisines, ekonomines ir administracines priemones. Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais taps sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika, Lietuvos žmonėms bus laiduojama prieinama, savalaikė, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir teisumu. Pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas –sveikatinti visuomenę ir teikti kokybišką medicinos pagalbą, formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas; ilginti vidutinę gyvenimo trukmę; mažinti gyventojų mirtingumą; optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, užtikrinant teisumą sveikatos santykiuose ir paciento pasirinkimo teisę; vykdyti aktyvią infekcinių ir neinfekcinių ligų profilaktiką; užkirsti kelią priklausomybių ligoms; užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir veiksmingi, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus vaistai ir medicinos technika; plėtoti visuomenės sveikatos ugdymo, jos stiprinimo bei priežiūros sistemą; gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, diegiant naujas medicinos technologijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją, užtikrinant įstaigų atitiktį keliamiems reikalavimams. Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos plėtojimas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas atitiks Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos reikalavimus ir principus. Užsienio politikos srityje Lietuva bus įsitvirtinusi kaip aktyvi ES ir NATO narė. Siekdama užtikrinti savo interesus šių organizacijų viduje, Lietuva aktyviai bendradarbiaus su ES ir NATO valstybėmis-narėmis, stiprins savo vaidmenį Baltijos jūros regione, ir perteikdama savo ES ir NATO narystės patirtį bei aktyviai formuodama ES “Platesnės Europos iniciatyvą”, plėtos santykius su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis. Santykiai su kitomis valstybėmis bus plėtojami, atsižvelgiant į konkrečią politinę ir ekonominę naudą Lietuvai. ES viduje Lietuva tarsis su visomis šalimis, kurių požiūris pagal sprendžiamų klausimų svarbą valstybei ir jos gerovei bus optimaliai artimas. Bus ieškoma sąjungininkų pagal interesus, o ne automatiškai blokuojamasi su kuria nors valstybių grupe. Tuo pačiu bus aktyviai naudojami tradiciniai sustiprinto konsultavimosi su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Šiaurės šalimis bei Lenkija mechanizmai. Bus aktyviai dalyvaujama formuojant bei įgyvendinant visų ES trijų ramsčių politiką. Nustojus kurti individualią nacionalinę užsienio prekybos politiką, bus vykdoma bei dalyvaujama formuojant bendrąją ES užsienio prekybos politiką. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos (BESG) reikaluose Lietuva sieks išlaikyti pusiausvyrą tarp atlantizmo ir europeizmo, pabrėždama JAV tolesnio buvimo Europoje svarbą. NATO viduje Lietuva aktyviai pasisakys Aljanso santykių su Rusija, Ukraina, Baltarusija tolesnio plėtojimo klausimais, sieks palaikyti Aljanso dėmesį Kaukazo, Vidurinės Azijos regionams. Bus toliau plėtojama Vilniaus dešimtuko dvasia; aktyviai dalinamasi integracijos į NATO patirtimi su stojimui nepakviestomis valstybėmis-NATO kandidatėmis. NATO taikos misijose Lietuva dalyvaus aktyviai, pagal realias išgales, pirmiausia geriau pažįstamuose regionuose, kur Lietuva jau turi tokios veiklos patirtį. Ekonominės diplomatijos sferoje Lietuva išnaudos savo, kaip ES rytų paribio valstybės padėtį, plėsdama savo diplomatinį atstovavimą ir aktyviai propaguodama ekonominius bei prekybinius interesus šiame milžiniškame regione. Drauge bus siekiama išsaugoti NVS šalių rinkas. Lietuva aktyviai panaudos tarptautinių organizacijų forumus demokratijos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sklaidai, globalinių, transnacionalinių problemų, turinčių įtaką Lietuvos ir jos piliečių gerovei, sprendimų paieškoms. Šalies viduje bus sukurtas veiksmingas užsienio politikos institucijų koordinavimo mechanizmas. Bus didinamas tarpusavio supratimas tarp visuomenės ir diplomatinės tarnybos; vyks atviras dialogas su visuomene svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus ir atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bus kuriama nacionalinė teisės sistema, užtikrinanti žmogaus teises ir laisves. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kitus teisės aktus bei teisės sistemos reformos metmenis bus įgyvendinamos priemonės asmens saugumo ir teisės sistemos srityje, teisės kūrimo, užtikrinant žmogaus teises srityje, žmogaus teisių ir interesų gynimo, teisinės apsaugos, valstybės valdymo ir informacinės visuomenės plėtros srityse. Valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką intelektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji, generuodama pajamas, būtų visavertė, bendradarbiauti ir konkuruoti sugebanti pasaulinės rinkos dalyvė. Plėtoti informacines technologijas, grindžiamas nuosekliai atnaujinamomis telekomunikacijų ir informatikos priemonėmis. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 12d. nutarimu Nr.853.) Pramonės struktūra ir įmonių strategijos adekvačiai atspindi nuolat besikeičiantį globalių konkurencinių jėgų poveikį. Lietuva taps patrauklia šalimi steigti savo būstines konkurencingoms tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo gamybos bei paslaugų įmonėms, prioritetiškai naudojančioms aukštas technologijas ir mokslui imlius išteklius. Pramonė veiks aplinkoje, palankioje inovacijoms ir reikiamai kokybei pasiekti, skatinančioje kvalifikuotumą, sąžiningą konkurenciją, bei naudodamasi veiklos išlaidoms mažinti palankia infrastruktūra. Pramonės plėtrą skatins įmonėms palanki teisinė aplinka, investuotojams garantuojanti stabilumą ir patikimumą. Smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turės pažangią infrastruktūrą, veiks atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, naudos modernias technologijas, kvalifikuotą darbo jėgą, gamins konkurencingas, inovacijoms imlias prekes bei teiks paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms, sukurs didesniąją BVP dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai prisiderins prie rinkos pokyčių, racionaliai naudos išteklius, kurs naujas darbo vietas. Energetika pigiai, patikimai ir saugiai aprūpins energija visas ūkio šakas, sudarys palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, bus integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir sugebės konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Ateities energetikos sektorius bus gerai subalansuotas, nekels grėsmės aplinkai. Energetikos šakoje pagrindinės nuostatos ir valstybės veiksmų kryptys-kurti šalies energetikos politiką, įvertinant pagrindinius ES energetikos politikos aspektus bei vyraujančias pasaulio energetikos raidos tendencijas, parengti reikiamą teisės bazę ir sukurti atitinkamas energetikos valdymo bei reguliavimo institucijas, numatyti energetikos politikos įgyvendinimo būdus remiantis detalia šalies energetikos sektorių subalansuotos raidos scenarijų analize, optimizacijos skaičiavimais ir sukaupta bei susisteminta statistine informacija, siekiant užtikrinti šalies energetikos gyvybingumą, ekonominį konkurencingumą, patikimumą, energijos vartojimo veiksmingumą ir kuo mažesnę žalą aplinkai. Transporto infrastruktūra bus modernizuota ir integruota į svarbiausias magistrales bei TINA tinklus, o per juos-į transeuropinius tinklus. Sudaryta saugi ir gamtosaugai palanki transporto sistema. Išplėtoti multimodaliniai transportavimo procesai, sukurti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrai. Išnaudojant modernizuotų I ir IX Europos transporto koridorių galimybes, bus padidintos tranzito apimtys, Lietuvos vežėjai integruosis į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas. Visiems Lietuvos gyventojams (miestų ir rajonų) bus sudarytos lygios galimybės nuolatos mokytis, kelti kvalifikaciją informatikos priemonėmis. Skatinamos investicijos tobulinant kompiuterių tinklų (tradicinių ir mobiliųjų) galimybes ir jų naudojimą. Pertvarkoma valstybės ir savivaldos institucijų veikla, pasitelkiant informacinių technologijų teikiamas galimybes, sudarytos sąlygos iš esmės spartinti skaitmeninės ekonomikos plėtros darbus, elektroninių dokumentų naudojimą. Liberalizuota telekomunikacijų rinka, skatinama konkurencija. Bus skatinama steigti ir plėtoti naujas, pelną teikiančias verslo įmones, kurių veikla grindžiama žiniomis bei informacinėmis technologijomis. Remiamas ir skatinamas verslo, mokslo bei studijų integravimas, gaminant konkurencingus produktus ir teikiant paslaugas. Sudarytos sąlygos tolimų vietovių gyventojams ir neįgaliems žmonėms per informacines technologijas įsitraukti į aktyvią darbo veiklą. Parengtos ir įgyvendintos priemonės, stabdančios informatikos specialistų nutekėjimą į užsienį ir skatinančios išvykusiųjų grįžimą į Lietuvą. Bus skatinamas parodomųjų pavyzdžių kūrimas, akcentuojama vaizdinių ryšių ir informacinių technologijų svarba ekonomikos plėtrai. Tobulinami įstatymai, ginantys gyventojų informacinį saugumą ir privatumą. Kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje valstybės politika užtikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu požiūriu tolygią (subalansuotą) plėtrą, bus kuriama palanki teisinė, ekonominė, aplinka ūkininkų ūkiams, žemės ūkio, kitoms kaimo verslo įmonėms savarankiškai veikti konkurencinėje rinkoje ir užsidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo plėtrai. Bus skatinamos inovacijos, didesnę pridėtinę vertę kuriančių konkurencingų produktų bei paslaugų gamyba, plėtojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprūpinimo infrastruktūra. Sukurtos teisinės ir ekonominės prielaidos veiksmingiau panaudoti ūkių subjektų finansinį ir daiktinį kapitalą investicijoms, modernizuojant žemės ūkio gamybą ir plėtojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus užbaigtas piliečių nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas, sukurtos teisinės ir ekonominės žemėnaudų konsolidavimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo prielaidos. Garantuotas kaimo ir žemės ūkio plėtros politikos stabilumas. Lietuvos kaimas-darbui, gyvenimui ir poilsiui patraukli erdvė, jame bus išplėtota gamybinė ir socialinė infrastruktūra, susiformavusi išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių bendruomenė, sveika aplinka bei gražus kraštovaizdis. Žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir prekyba-moderni, tausojanti aplinką šakų visuma, turinti išplėtotą infrastruktūrą, modernias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus, gebanti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios verslo aplinkos ir siekianti pateikti į rinkas konkurencingus, geros kokybės produktus bei paslaugas. Išryškės dvi ūkių plėtros kryptys: specializuoti, tradicinę produkciją gaminantys, ES rinkoje konkurencingi ūkiai, tiekiantys produkciją perdirbimo įmonėms ir prekybos organizacijoms; kita-natūralius ir ekologiškus produktus gaminantys bei netradicinę veiklą plėtojantys ūkiai, veikiantys rinkos nišose. Greta stambių prekinių ūkių plėtosis ir mažesni, kooperuoti ūkiai. Intensyvaus žemės ūkio rajonuose vyraus grūdų, kiaulininkystės ir pieno prekiniai ūkiai. Padidės stambių specializuotų ūkių, turinčių didelius javų, rapsų, linų plotus, skaičius. Bus gaminama daugiau didesnės pridėtinės vertės produktų (pieno, mėsos). Prognozuojamas vaisių ir daržovių gamybos augimas. Bus auginama daugiau mėsinių galvijų, avių (ypač nenašiose žemėse). Prioritetas teikiamas natūraliems ir ekologiškiems produktams. Žvejyba, žuvų perdirbamoji pramonė ir prekyba, žuvivaisa ir žuvų auginimas bus modernus ekonomikos sektorius, integruotas į šalies ūkį, tausojantis aplinką, turintis išplėtotą infrastruktūrą ir našias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir jų rengimo sistemą, gebantis pateikti geros kokybės, konkurencingus maisto produktus. Bus plėtojami netradicinio ir smulkaus žemės ūkio verslai: vaistinių augalų, grybų, triušių, kalakutų, kailinių žvėrelių auginimas, bitininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė, ir alternatyvi veikla-kaimo turizmas, amatai, paslaugos, kiti smulkieji verslai. Aplinkos apsaugos žemės ūkyje priemonės, atitinkančios ES direktyvas, užtikrins aplinkai palankaus žemės ūkio plėtrą, gamtos išteklių išsaugojimą ir gausinimą. Valstybė įgyvendins ES bendrosios žuvininkystės politiką, kurios tikslas-suderinti žvejybą su žuvų ištekliais, reguliuoti šalių, turinčių žvejybos laivynus, konkurencinius santykius, sušvelninti socialines struktūrinio partvarkymo pasekmes. Politiką sudaro keturios pagrindinės dalys: žuvų išteklių valdymo, struktūrinė, rinkos, kainų ir socialinė politika. Valstybės misija – palankios teisinės, ekonominės bei institucinės aplinkos sukūrimas šiai politikai įgyvendinti. Finansų sektoriaus plėtra bus spartesnė nei gamybinių ūkio šakų, todėl 2015m. finansinio tarpininkavimo sektoriaus indėlis į BVP bus apie 7-10 proc. Dalyvavimas euro zonoje leis greitai perimti finansų technologijų naujoves (know how). Jų, kaip finansų paslaugų vartotojų, vaidmenį padidins ir gyvenimo lygio kilimas. Per 5-10 metus didžioji šalies gyventojų dalis pirks ilgalaikio ir vidutinės trukmės vartojimo reikmenis (automobilius, būstą, baldus, būsto įrangą ir laisvalaikiui skirtas prekes bei paslaugas), imdami paskolas arba naudodamiesi kitomis finansų paslaugomis (finansine nuoma (lizingu) ir kt.). Laikotarpio pabaigoje Lietuvoje veiks įvairios finansų institucijos (komerciniai, investiciniai bankai, privatūs pensijų fondai, kolektyvinio investavimo įmonės, ipotekos bankai, nebankinės finansų institucijos ir t.t.), turinčios gerai reglamentuotą teisės bazę ir aiškiai segmentuotą rinką. Vis dėlto finansų sistemos branduolį sudarys universalūs komerciniai bankai, derinantys plataus spektro finansinių paslaugų teikimą su mažmeninės bankininkystės funkcija. Elektroninė bankininkystė ir kitos moderniomis informacinėmis technologijomis besiremiančios finansinio tarpininkavimo paslaugos nukonkuruos „gyvąsias“ finansų paslaugas ir taps viešpataujančia atsiskaitymų bei kitų finansinių operacijų forma. Kita vertus, atsiras ir tiesioginio kontakto su žmonėmis nostalgija, šia paslauga ypač noriai naudosis vadinamieji prioritetiniai klientai. Ilgainiui vietinės kilmės arba vien lietuviško kapitalo valdomų finansų institucijų vaidmuo taps minimalus arba jos apskritai išnyks, užleisdamos vietą transnacionalinėms kompanijoms arba jų sudarytoms struktūroms bei aljansams. Nacionaliniai finansų institucijų vardai, kaip verslo vertybė, praras dabartinę reikšmę. Finansų srityje valstybė sudarys palankias teisines sąlygas investavimo kultūrai ugdyti ir kapitalo rinkai integruoti į užsienio ir ypač ES rinkas, plėtos rinkos teikiamas galimybes kapitalui pritraukti, saugiai ir veiksmingai investuoti. Valstybė kurs palankią teisinę aplinką, toliau liberalizuos finansų rinką Regioninė plėtra. Regionų ekonomika bus plėtojama ir jų konkurencingumas didinamas atsižvelgiant į regiono turimus išteklius bei prioritetines plėtros kryptis. Transporto, komunikacijų ir kita fizinė infrastruktūra bus plečiama kaip integruotas tinklas, stengiantis racionaliai panaudoti ES bei šalies lėšas. Gyvybingos kaimo gyvenvietės, padidėjęs gyventojų mobilumas sujungs miestus su kaimais. Bus sukurta tinkama aplinka gamtos ir kultūros paveldui išsaugoti plėtojant turizmą ir rekreaciją. Regionų institucijos bendradarbiaus tarptautiniu lygiu įgyvendindamos nacionalinius bei ES regioninės plėtros politikos tikslus. Regioninės plėtros politikos tikslas yra užtikrinti stabilaus aukšto gyvenimo lygio galimybes visoms šalies bendruomenėms; didinti šalies regionų sanglaudą, mažinant ekonominius, socialinius, kultūros, išsilavinimo sąlygų ir administracinių gebėjimų skirtumus tarp jų; užtikrinti darnią regionų ekonomikos plėtrą bei didinti jų konkurencingumą atsižvelgiant į regionų ypatumus; tolydžiai plėtoti regionų fizinę ir socialinę infrastruktūrą; užtikrinti veiksmingą regionų vietinių išteklių naudojimą, racionalų regioninės plėtros finansavimą naudojant tiek šalies, tiek užsienio finansinių šaltinių lėšas, kaimo bendruomenių gyvybingumą ir plėtrą. Bus sukurta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) socialinė, ekonominė ir technologinė infrastruktūra, SVV plėtrai palanki teisinė ir institucinė aplinka, bendradarbiavimo su mokslo ir švietimo institucijomis sistema. Lietuva taps aukšto ekonominio ir kultūrinio potencialo turizmo šalimi, teikiančia įvairius puikios kokybės turizmo produktus, tenkinančius individualius turistų poreikius bei atitinkančius ES turizmo direktyvas. Todėl bus siekiama kurti ir įgyvendinti racionalią turizmo politiką sudarant palankias teisines, investicines sąlygas visiems turizmo verslo dalyviams, veiksmingai kurti patrauklius turizmo produktus vidaus ir tarptautinei rinkai užtikrinant racionalų Lietuvos gamtinio, kultūrinio ir socialinio potencialo išnaudojimą, o tai sąlygos konkurencingą integraciją į Europos ir pasaulinę turizmo rinką. Įvertinus turizmo konkurencinius pranašumus ir atsižvelgiant į Lietuvos turizmo išteklių specializaciją bei diferenciaciją, integruojantis į ES bei įgyvendinant nustatytus Lietuvos turizmo plėtros strateginius tikslus ir uždavinius, išryškėja tokios prioritetinės turizmo plėtros rūšys kaip kultūrinis ir pažintinis, dalykinis ar verslo, kurortinis, vandens (jūrų ir upių), ekologinis ir kaimo turizmas. III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS Remiantis padėties analize, apimančia išorinius veiksnius, SSGG ir makroekonominę analizę, išskiriami šie ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. ŽINIŲ VISUOMENĖ Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 12d. nutarimu Nr.853.)
25. Mokslas ir švietimas · Kuriant efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą: pasiekti, kad vidurinis išsilavinimas būtų visuotinis, apimantis visus gyventojų sluoksnius nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties ir gyvenamosios bei kalbinės aplinkos; užtikrinti visuotinį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir lygias mokyklinio starto galimybes; išplėtoti įvairių formų, visų pirma socialinę atskirtį patyrusiems vaikams, prieinamą ikimokyklinio ugdymo, įvairių tipų jaunimo mokyklų sistemą; vystyti bendrojo lavinimo mokyklų, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų tipų įvairovę; stiprinti technologinį, ekonominį švietimą bendrojo lavinimo mokyklose; tęsti mokslo ir studijų įstaigų sistemos struktūrinę reformą, užtikrinti, kad binarinė aukštojo mokslo sistema apimtų visus siekiančius aukštojo mokslo ir gebančius studijuoti; dalyvauti tarptautinėse švietimo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo ir mainų programose bei projektuose; sukurti ir įgyvendinti mokslinės veiklos rezultatų ir jos skatinimo sistemą; plėtoti studentų finansinės paramos (ypač studijų kreditavimo) sistemą, investicinius projektus; įgyvendinti tęstinio mokymosi koncepciją, plėsti įvairių kursų, nenuosekliųjų studijų įvairovę; plėtoti modernią suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos gyventojui galimybę mokytis visą gyvenimą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atnaujinti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti; stiprinti visų švietimo sistemos grandžių sąveiką, užtikrinančią sklandų perimamumą iš vienos sistemos grandies į kitą; kurti ir įgyvendinti efektyvios paramos moksleiviams, studentams sistemą; formuoti šiuolaikišką mokytojų ir dėstytojų kompetenciją; bendrojo lavinimo mokyklose įvesti socialinių pedagogų etatus, įtraukti įvairių interesų grupių socialinius partnerius; formuoti bendrųjų gebėjimų, studijų krypčių ir kokybės standartus ir juos įgyvendinti; vykdyti modulinį mokymą; diegti informacines technologijas švietimo, mokslo ir studijų srityse; organizuoti institucijų išorinį vertinimą, plėtoti monitoringo, audito, diagnostinių testų, tyrimų ir strateginio planavimo sistemą. Vykdant švietimo sistemos regioninę politiką; plėtoti strateginį planavimą regionuose, stiprinti regioninių aukštųjų mokyklų vaidmenį regionų politikai, racionaliai pertvarkyti mokyklų tinklą, laiduojantį bet kokio amžiaus žmonių poreikių mokytis galimybes; didinti suaugusiųjų mokyklų skaičių, plėsti jų teikiamų paslaugų ratą; didinti vaikų užimtumą papildomo ugdymo įtaigose, vykdyti mokyklas nelankančių vaikų socializaciją. · Užtikrinant švietimo sistemos kokybę integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę: užtikrinti stabilią, racionalią ir skaidrią švietimo finansavimo sistemą, pagrįstą aiškiais valstybės ir savivaldybių įsipareigojimais kiekvieno mokinio atžvilgiu; vykdyti pastovų švietimo sistemos monitoringą ir diagnostinius tyrimus; užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos šalių švietimo kokybės standartus, siekiant išsilavinimo pripažinimo; plėsti nuotolinį mokymą ir rezultatyvių, praktikoje pasitvirtinusių edukacinių technologijų taikymą bei informacinių technologijų panaudojimą mokymo ir studijų procese; pertvarkyti pedagogų rengimo ir išplėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, jas suderinti su švietimo tikslais ir uždaviniais, siekiant parengti mokytojus dirbti “žinių visuomenėje” ir už tai gauti adekvatų atlyginimą; apibrėžti, išplėtoti ir įtvirtinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą ir atsakomybę; įdiegti valdymo sistemą, pagrįstą situacijos vertinimu, strateginiu planavimu ir aiškiai apibrėžta institucine atsakomybe; tobulinti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo bei studijų turinį, pereinant nuo “žinių formavimo” ir siaurų profesinių įgūdžių lavinimo prie bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymo, asmeniui ir visuomenei reikalingų kompetencijų suteikimo; keisti profesinio mokymo sistemą, priartinant ją prie regioninės darbo rinkos poreikių; stiprinti aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimo įstaigų sanglaudą, mokslo ir studijų sąveiką Europos Sąjungos šalių kontekste; užtikrinti dalyvavimą Europos švietimo ir mokslo programose, plėsti moksleivių, studentų, mokytojų ir dėstytojų mainus; siekti profesinių kvalifikacijų ir kvalifikacinių laipsnių suteikimo sistemos vienodumo. · Rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinant būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją: siekti, kad studentų priėmimas pagal atskiras studijų krytis būtų vykdomas remiantis specialistų įsidarbinimo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis; tobulinti mokytojų rengimo ir perkvalifikavimo sistemą, didinti specialistų andragogų skaičių; nustatyti prioritetines mokslo vystymo kryptis ir į tai orientuoti specialistų rengimą; palaikyti ir stiprinti turimą mokslinį potencialą, didinant investicijas į švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, galintį paruošti tinkamus besikeičiančiai darbo rinkai ir pozityviai visuomenės raidai specialistus, gebančius įsisavinti naująsias technologijas; vykdyti į užsienio šalis išvykusių specialistų susigrąžinimo politiką; · Vykdant mokslinius tyrimus, orientuotus šalies subalansuotai plėtrai, dermei su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinant mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinant spartesnę šalies pažangą: kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, tyrimus orientuotus į naujų lanksčių technologijų kūrimą ir diegimą, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą; mokslinių tyrimų finansavimą vykdyti konkursiniu pagrindu, finansuojant prioritetines mokslinių tyrimų programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu; vykdyti mokslinių tyrimų kokybės skatinimą, orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę; plėsti bendruosius su kitomis šalimis projektus, mokslinius tyrimus vykdyti internacionaliniu pagrindu.
26. Gyventojų kompetencija Turi būti sudaromos galimybės Lietuvos gyventojams įgyti šiuolaikinėms informacinėms technologijoms sėkmingai naudoti reikalingų žinių bei taikyti jas kasdieninėje veikloje, taip pat didinamos nepalankioje socialinėje padėtyje esančių žmonių galimybės naudotis ITT. · Užtikrinant Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informatikos technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų: užtikrinti laisvą prieigą prie informacijos; plėtoti lavinimosi visą gyvenimą galimybes; įgyvendinti šalies gyventojų teisę į greitą, saugų ir pigų internetą. · Mažinant socialinės, turtinės, geografinės ir kt. padėties sąlygojamas skirtingas šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo galimybes: šalinti miesto ir kaimo ITT infrastruktūros netolygumus, suteikiant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti informacines technologijas asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms; kurti viešus interneto prieigos taškus; sudaryti bibliotekų skaitytojams galimybes naudotis informacijos ištekliais internetu; plėtoti nuotolinio darbo, persikvalifikavimo ir įsidarbinimo galimybes. · Plėtojant neįgalių žmonių ar žmonių, turinčių ypatingų poreikių, įsitraukimo į informacinę visuomenę programas, panaudojant informacinių technologijų galimybes: užtikrinti informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems.
27. Valstybės valdymas ir savivalda Viešojo administravimo tobulinimas yra nuolatinis, sisteminis procesas, apimantis centrinį, teritorinį ir vietos savivaldos lygius, taip pat valstybės tarnybą, kaip pamatinę visuomeninių santykių formą viešojo administravimo srityje. Siekiama, kad 2010 metais Lietuvos viešojo administravimo sistema atitiktų Europos šalių viešojo administravimo patikimumo lygį. Svarbiausias tikslas-modernizuoti viešojo administravimo sistemą, siekiant sukurti nukreiptą į ateitį viešąjį administravimą, adekvatų Europos Sąjungos šalyse suformuotoms normoms ir tradicijoms. Pagrindiniai viešojo administravimo tobulinimo veiksmai bus nukreipti šiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis: Elektroninės – valdžios projektų įgyvendinimas, elektroninės vyriausybės plėtra. Šiai krypčiai priklauso naujų informacinių ir telekomunikacinių technologijų pritaikymas teikiant viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslui. Šiuolaikinė valstybė turi ypatingą dėmesį skirti elektroninės vyriausybės galimybių plėtrai, diegiant informacines technologijas viešojo administravimo srityje, skatinant valdžios institucijų veiklos veiksmingumą, plėtojant elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, plėtojant elektroninę demokratiją. Plėtojant informacinių technologijų panaudojimą valstybės institucijų priimamų sprendimų veiksmingumui skatinti: diegti informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemones viešojo administravimo institucijų darbe, užtikrinti jų saugumą; sukurti visiškai funkcionalią, integralią valstybės registrų sistemą, užtikrinti valstybės registrų sąveiką, sukauptų duomenų kokybę ir prieinamumą; diegti svarbiausias valstybės institucijų, savivaldybių ir teismų tarpusavyje sąveikaujančias informacines sistemas; taikyti informacinių technologijų produktams lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus. Elektroninės valdžios projektų įgyvendinimas padidins valdymo sistemos veiksmingumą, sumažins valstybės tarnautojų skaičių, pagerins valdymo kokybę ir operatyvumą. Informacinių technologijų laimėjimų pritaikymas valstybės valdymui atvers naujas gyventojų bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, skaidresnio valdymo, aiškesnio sprendimų priėmimo galimybes. Gyventojams bus sudarytos visiškai naujos galimybės bendrauti ir dirbti su viešojo administravimo institucijomis jiems patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais. Įgyvendinti „vieno langelio“ principą ir užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą. Kiekvienas valstybės gyventojas ar ūkio subjektas galėtų ir sugebėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis: ginti savo interesus viešojo administravimo (valstybės ir savivaldybių) institucijose, gauti operatyvius ir kuo išsamesnius atsakymus į rūpimus klausimus, veiksmingai apskųsti neteisėtus valstybės tarnautojų veiksmus. · Vyriausybės ir vyriausybės įstaigų veiklos modernizavimas, valstybės valdymo institucijų vidinio administravimo bei viešojo administravimo procedūrų skaidrumo užtikrinimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų: valstybės valdymo sistemą pertvarkyti remiantis sisteminiu požiūriu ir vadybos pagrindais, optimizuoti viešojo administravimo institucijų funkcijas ir jų skaičių, standartizuoti vidinę struktūrą, sukurti valstybinio valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros sistemą; unifikuoti centrinės viešojo administravimo sistemos institucinę sąrangą, aiškiai nustatyti kiekvienos viešojo administravimo institucijos kompetencijos sritis, glaudžiai susijusius klausimus pavesti tvarkyti vienai valstybės institucijai; suformuoti valstybinio valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros mechanizmą; valstybės valdymui skirtas lėšas sumažinti, pirmiausia mažinant valstybes institucijų ir tarnautojų skaičių. Tai pasiekiama siaurinant valstybės funkcijas ir perduodant jas vykdyti privatiems subjektams; nustatyti paprastas ir skaidrias vykdomosios valdžios įvairių institucijų sprendimo priėmimo procedūras. Valstybės valdymo sprendimus priimti derinant skirtingus visuomenes interesus, prieš tai gerai išaiškinant visuomenei jų reikšmę ir padarinius, įvertinant visuomenės nuomonę. · Centrinės, regioninės ir vietinės valdžių funkcijų optimizavimas bei valdymo tobulinimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų: aiškiai apibrėžti valdžios funkcijas, suderinti su šalies finansinėmis galimybėmis, veikti paprastai ir veiksmingai. Glaudžiai susijusius klausimus turi tvarkyti viena valstybes institucija; atskirti centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijas, o jų įgaliojimų padalijimą grįsti nacionalinių interesų ir savivaldos principų derinimu; decentralizuoti ir dekoncentruoti valstybės valdymą, išplėsti savivaldybių teises centrinės valdžios sąskaita - į aukštesnį lygį patenka tik tie uždaviniai, kurie efektyviai ir racionaliai negali būti išspręsti savivaldybėse; sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą, maksimaliai pritaikytą gyventojų reikmėms ir poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į Europos regionų asamblėjos deklaracijos ir Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimus; nustatyti optimalius centrinio valdymo institucijų, aukštesniųjų administracinių vienetų ir savivaldos institucijų ryšius; įgyvendinti teritorinio valdymo reformą, įvertinant gyventojų nuomonę, regioninės politikos kūrimo kriterijus, atsižvelgiant į regionų ekonominius, socialinius ir kultūrinius skirtumus bei ekonominių - finansinių išteklių galimybes. · Savivaldos plėtojimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų: sudaryti sąlygas patiems piliečiams dalyvauti tvarkant savo bendruomenės reikalus; vietinę valdžią maksimaliai priartinti prie žmonių, nustatant optimalų savivaldybių skaičių. Stiprinti ir plėtoti savivaldą, siekiant, kad didžiausia gyventojų viešųjų poreikių dalis būtų tenkinama savivaldos administraciniame vienete esančiose valstybės ir savivaldybės institucijose; savivaldybėms suteikti teisę administruoti vietinius mokesčius, nustatyti ilgalaikius reikiamo dydžio savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius; suformuoti aiškų mokestinių pajamų paskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų mechanizmą. Užtikrinti patikimą valstybės pavestų savivaldybėms funkcijų, ypač socialinių išmokų, finansavimą; sudaryti sąlygas savivaldybėms nuosavybės teise turėti žemės sklypus, perduoti savivaldybėms dalį valstybinės žemės disponuoti patikėjimo teise; įteisinti savivaldybių teises į žemę (disponuoti ir valdyti), žemės reikalų tvarkymą (tarp jų žemės grąžinimą); tobulinti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sistemą, bei savivaldybių institucinę sąrangą. · Valstybės tarnybos administracinių gebėjimų ugdymas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų: sudaryti sąlygas suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, veiksmingumą, viešumą, aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už savo priimtus sprendimus; įgyvendinti skaidrią ir visiems suprantamą valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų darbo apmokėjimo sistemą, panaikinti atlyginimų disproporcijas ir nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas. Valstybės tarnautojų tarnybinę padėtį ir karjerą reguliuoti specialia kvalifikacinių kategorijų skale bei kvalifikacinėmis klasėmis, o atlyginimai ir socialinės garantijos (statutiniams pareigūnams) turi priklausyti nuo kvalifikacinės kategorijos bei stažo, užimant atitinkamas pareigas; reglamentuoti valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos ribas. Reglamentuoti valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų individualią atsakomybę už jų padarytus pažeidimus; užtikrinti valstybinės tarnybos pastovumą ir profesionalumą. Iš valstybės tarnautojų reikalauti kompetencijos ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo. Įdiegti valstybės tarnautojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo strategiją, parengti atitinkamas programas; užtikrinti aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų rengimą aukštosiose mokyklose, organizuoti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, įskaitant specialybės kalbos tobulinimą ir užsienio kalbų mokymą, tam panaudojant užsienio šalių pažangią patirtį bei Europos Sąjungos fondų lėšas; užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes: siekiant išsimokslinimo, keliant kvalifikaciją, priimant į darbą, perkeliant į aukštesnes pareigas, nustatant darbo užmokestį. Moterys lygiateisiai su vyrais gali dalyvauti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, užimti vadovaujančias pareigas valstybės valdymo institucijose. · užtikrinti kokybišką Lietuvos interesų atstovavimą ES institucijose narystės ES sąlygomis.
28. Kultūra Kultūra yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis, jos integralumo garantas. Glaudžiai susijusi su mokslu ir švietimu, aplinkosauga, informacine visuomene, regionų plėtra, turizmu, kultūra skatina naujoves ir teigiamai įtakoja šalies ūkio ir visuomenės raidą. Kultūra stiprina visuomenės saugumą bei jos pilietiškumą. Globalizacijos ir internacionalizacijos sąlygomis kalbosauga suvoktina ne vien kaip kalbos paveldo išsaugojimas, bet pirmiausia kaip kalbos funkcionalumo didinimas siekiant patenkinti visuomenės informacinius ir kultūrinius poreikius, ugdyti jos tautinės savimonės atsparumą. Kultūros paveldo tvarkymas atskleidžiant jo vertę pažinimui ir pritaikant jį viešam naudojimui bei kultūrinės veiklos (kūrybos, sukurtų vertybių sklaidos) plėtojimas sudaro palankias sąlygas turizmui, rekreacinei veiklai, gerina socialinę ir verslo aplinką, kelia gyvenimo kokybę visoje Lietuvoje, mažina menininkų, kultūros žmonių bei kitų valstybės piliečių emigraciją bei skatina jų reemigraciją. Integracija į ES bei intensyvėjantys globalizacijos procesai ne tik žada Lietuvos visuomenei atskleisti Europos ir pasaulio kultūros turtus, tačiau ir kelia Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimo klausimą, kuris dėl kultūros srities savitumo lieka svarbiausias ne vien planuojant kultūros plėtrą artimiausiais metais, bet ir rengiant ilgalaikę kultūros plėtros strategiją. Ne taip, kaip ekonomikos, užsienio politikos ar teisėtvarkos sistemų integracijos į ES struktūras procesai, kultūros integracija nesutampa vien su infrastruktūrų jungimu. ES sąmoningai nekuria bendros ES kultūros politikos, bet skatina pačią Sąjungą praturtinančią šalių narių kultūrų įvairovę, todėl Lietuvos valstybei tenka didžioji atsakomybės Lietuvos kultūros tapatumą, jos kultūros vertybių išsaugojimą, plėtrą ir sklaidą, dalis. Kita vertus, tarptautinių kultūros srities sutarčių, UNESCO ir Jungtinių Tautų teisės aktų ratifikavimas ir įgyvendinimas ne tik sukuria palankias sąlygas tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui, bet ir padeda Lietuvai įtvirtinti savo kultūrą pasaulio kultūrų kontekste. Šalia svarbios kultūros infrastruktūros bei informacijos sistemų integracijos, jungimosi su ES kultūros infrastruktūros dariniais ir tinklais Lietuvos kultūros plėtrai yra gyvybiškai svarbi vertybių integracija, kuri trunka dešimtmečius, yra sunkiai prognozuojama, tačiau neatsiejama nuo Lietuvos kultūros tapatumo raidos. Apibendrinus geopolitinę bei istorinę Lietuvos kultūros būklę, visuomenės diskusijas bei Vyriausybės patvirtintas Kultūros politikos nuostatas, pagrindinis Lietuvos kultūros ilgalaikės strategijos tikslas yra išsaugoti ir aktualizuoti paveldėtas bei bendrąsias Europos kultūros vertybes jungiantį Lietuvos kultūros tapatumą ir užtikrinti jo tąsą, atvirą sklaidą ir konkurencingumą šiuolaikiniame Lietuvos, ES ir pasaulio kultūrų kontekste. Lietuvos valstybė siekia išsaugoti lietuvių kalbą, lietuvių etninę bei regionų kultūrą, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, užsienio lietuvių bendrijų bei Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūras. Autentiškų kultūros vertybių aktualizavimas, tąsa ir sklaida šiuolaikiniame pasaulyje neįmanomi be nuolat atsinaujinančios, šiuolaikinės visuomenės kultūrinius poreikius tenkinančios jų raiškos, todėl Lietuvos kultūros tapatumo stiprinimas, tąsa bei plėtra negali būti atskirti nuo kūrybinės veiklos ir meno įvairovės skatinimo. Dėl šios priežasties Lietuvos valstybė remia profesionalųjį meną, kūrybinę veiklą, meno kūrėjų organizacijas, užtikrina meninės kūrybos sklaidą, skatina kultūros industrijos plėtrą, sudaro sąlygas įgyti profesinį meno išsilavinimą. Lietuvos kultūros vertybių aktualizavimas, jų sklaida Lietuvos ir užsienio visuomenėse negalima be žinių visuomenės teikiamų informacijos sklaidos galimybių. Kultūros informacijos prieinamumas, jos naudojimas, ieškant naujų kultūrinės raiškos bei naujų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių, yra tiesiogiai susiję su prioritetiniais autentiškos lietuvių kultūros pristatymo pasauliui, Lietuvos kultūros atvirumo tikslais. Autentiškumo ir atvirumo dermė kultūroje sudaro prielaidas moderniam savitos kultūros formavimuisi. Atvira yra tokia kultūra, kurios pažinimo galimybė užtikrinta visiems visuomenės nariams ir kuri yra pasiruošusi dialogui su kitomis kultūromis. Atvira kultūra, viena vertus, žino ir pasitiki savo tapatumu, kita vertus, nebijo konkurencijos su kitomis kultūromis. Pasitikėjimo savo kultūros tapatumu ir tolerancijos kitoms kultūroms ugdymas galimas tik užtikrinus visos visuomenės dalyvavimą kultūroje ir kultūros prieinamumą visuomenei. Todėl Lietuvos valstybė remia autentiškos kultūros raišką ir tradicinę regionų kultūrą, mėgėjų kūrybinę veiklą bei nevyriausybines organizacijas. Valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos kultūros politikos tikslų, koncentruojasi ties šiomis strateginėmis kryptimis: · Saugant ir puoselėjant nacionalinės kultūros tapatumą: -užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, skatinti modernią jos plėtrą žinių visuomenės poreikiams tenkinti; - globoti etninę kultūrą, vietos tradicijas; - saugoti kultūros paveldą ir jo kultūrinę vertę sudarant sąlygas jį pažinti ir naudoti; - remti užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę; - remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą. · Skatinant kūrybinę veiklą ir meno įvairovę: - remti profesionalųjį meną ir kūrybinę veiklą, meno kūrėjų organizacijas; - užtikrinti meninės kūrybos sklaidą; - skatinti kultūros industrijos plėtrą; sudaryti sąlygas įgyti profesinį meno išsilavinimą; - užtikrinti teisines ir ekonomines sąlygas nacionalinio kino gamybai ir platinimui įgyvendinant kino įstatymą bei parengiant būtinus poįstatyminius aktus. Decentralizuoti nacionalinio kino plėtrą įsteigiant nacionalinio kino centrą ir plėtojant jo veiklą; - sukurti teisines prielaidas racionaliam teatrams ir koncertinėms organizacijoms skiriamų lėšų panaudojimui parengiant ir įgyvendinant teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymą bei būtinus poįstatyminius aktus, apibrėžiančius teatrų statusą, Lietuvos teatrų sistemą, jų finansavimo būdus, darbo santykius. · Plėtojant informacinę visuomenę: - sudaryti sąlygas gauti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį; - išplėsti galimybes pažinti nacionalinę ir užsienio tautų istoriją, kultūrą, meną; - rengti kultūros darbuotojus dirbti informacinėje visuomenėje; - renovuoti ir modernizuoti viešąsias bibliotekas įgyvendinant bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą. Siekti, kad būtų įgyvendinta pagrindinė viešosios bibliotekos paskirtis visuomenėje – minčių, idėjų, žinių, informacijos ir patyrimo, užfiksuotų dokumentuose saugojimas, tvarkymas ir skleidimas; - renovuoti ir modernizuoti muziejus bei jų ekspozicijas parengiant ir įgyvendinant muziejų renovacijos ir modernizavimo programą. Skatinti muziejų politikos decentralizaciją įsteigiant muziejų tarybą. Užtikrinti muziejų ekspozicijų ir saugyklų saugumą. · Skatinant nacionalinės kultūros atvirumą: - rūpintis Lietuvos kultūros sklaida užsienyje; - sudaryti sąlygas pažinti kitų tautų kultūrą Lietuvoje. · Sudarant sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti: - remti mėgėjų kūrybinę veiklą; - įgyvendinti regioninę kultūros politiką; - remti nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą. · Sudarant finansines sąlygas kultūros srities plėtrai: - siekti, kad nemažėtų kultūrai skiriama valstybės biudžeto dalis; - siekti, kad kultūrai skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai; - įdiegti programinį kultūros srities finansavimą; - įsisavinti papildomą ES ir UNESCO finansavimą. SAUGI VISUOMENĖ Globalizacijos pavojų akivaizdoje mažai šaliai nėra nieko racionalesnio kaip integruotis į tokią ekonominę erdvę: čia stabilios aplinkos sąlygomis, naudojantis didžiuliais finansiniais ir technologiniais ištekliais, perimdama modernią institucinę patirtį Lietuva galės sparčiau mažinti atsilikimą nuo ES senbuvių. (Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga)
29. Aplinkos apsauga Aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros kryptys yra šios: · įgyvendinti subalansuotos plėtros principą; · sudaryti prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui; · užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę, atsižvelgiant į ES normas ir standartus; · išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą ir biologinę įvairovę; · didinti šalies miškingumą ir miškų aplinkosaugos vertę. Aplinkos kokybės apsauga. Vandenų apsaugos srityje: mažinti vandenų taršą buitinėmis ir gamybinėmis nuotekomis; gerinti geriamojo vandens kokybę; mažinti vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių; gerinti rekreacijai naudojamų vandenų būklę; gerinti vandens ekologijos sistemų būklę; racionaliai vartoti vandens energetinius išteklius; mažinti jūros taršą; siekti sumažinti kaimyninių valstybių daromą įtaką Lietuvos vandens ištekliams. Oro apsaugos srityje: skatinti energijos vartojimo veiksmingumą bei atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimą; mažinti taršą iš didelių deginimo (energetikos) įrenginių; mažinti transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; mažinti poveikį klimato kaitai, ozono sluoksniui, rūgštėjimo eutrofikacijos procesui. Dirvožemio apsaugos srityje: mažinti dirvožemio teršimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei kitais žemės ūkyje naudojamais chemikalais, naftos produktais ir sunkiaisiais metalais; nustatyti seną taršą bei ją pašalinti. Atliekų tvarkymo srityje: sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą; maksimaliai, tačiau racionaliai panaudoti atliekų medžiaginius ir energijos išteklius; pašalinti pesticidų bei kitas pavojingas atliekas; saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Apsaugos nuo fizikinės taršos srityje: mažinti triukšmo lygį miestuose; išvengti Ignalinos AE sąlygojamo radiacijos pavojaus; mažinti radioaktyvųjį aplinkos teršimą. Gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga. Saugomų teritorijų sistemos srityje: plėtoti saugomų teritorijų sistemą; tobulinti saugomų teritorijų sistemos valdymą; suformuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas, jų uždavinius. Kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemėnaudos struktūros formavimo srityje: gerinti ir stambinti bendrą žemėnaudos struktūrą; sustabdyti gamtos kraštovaizdžio nykimą ir išsaugoti būdingą jo įvairovę, parengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio apsaugai svarbių teritorijų planavimo ir tvarkymo programas; sustabdyti karstinio ir pelkinio kraštovaizdžio nykimą; kurti urbanistinio ir agrarinio kraštovaizdžio teritorijų plėtros, tvarkymo ir apsaugos politiką. Rekreacinės aplinkos apsaugos srityje: pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, sudaryti sąlygas rekreacijos, ypač pažintinio turizmo, plėtrai; sustabdyti vaizdingiausių gamtos vietovių, pirmiausia kranto zonos, užstatymą, pajūrio paplūdimių ir kopų nykimą; sustabdyti rekreacinės agrarinės aplinkos nykimą. Gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos srityje: stiprinti ir tobulinti žemės gelmių išteklių panaudojimo valstybinį reguliavimą bei priežiūrą; subalansuotai naudoti bei saugoti gamtos išteklius; sustabdyti augalų, grybų ir gyvūnų rūšių bei populiacijų nykimą, išsaugoti jų nacionalinius genetinius išteklius. Miškų ūkio plėtros srityje: išsaugoti ir gausinti miško išteklius, užtikrinti jų racionalų ir nepertraukiamą naudojimą, didinti miškų produktyvumą bei sveikatingumą; užtikrinti miškų nuosavybės formų įvairovę ir jų lygiateisiškumą; didinti šalies miškingumą, įveisiant miškus, įskaitant ir dirvonuojančiose bei menkavertėse žemėse; tenkinti bendrąsias socialines visuomenės reikmes; plėsti tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais pagrįstą bei konkurencingą privataus miškų ūkio sektorių. Pagrindiniai veiksmai ir svarbiausios priemonės: Teisinis aplinkos apsaugos reguliavimas. Didelė dalis teisės aktų įvairiose aplinkosaugos srityse turi būti tobulinama, atsižvelgiant į: nacionalinius tikslus ir prioritetus; Europos Sąjungos reikalavimus; konvencijų bei kitų tarptautinių susitarimų įsipareigojimus. Dėl ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę buvo atlikta nemažai nacionalinių teisės aktų pakeitimų ir papildymų, todėl būtina artimiausiu metu parengti pagrindinių aplinkosaugos įstatymų, tarpe jų Aplinkos apsaugos, Vandens, Atliekų ir kt. įstatymų, naujas redakcijas. Aplinkos apsaugos valdymas (administravimas) Aplinkos apsaugos valdymo (administravimo) srityje numatomos 3 pagrindinės reformos: institucinio stiprinimo, atliekų tvarkymo bei vandenvalos srityse. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Tai viena svarbiausių prevencinių priemonių, įgalinančių išvengti neigiamų aplinkos pokyčių. Poveikio aplinkai vertinimas turi užtikrinti, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai bus įvertintas ir į jį bus atsižvelgta prieš pradedant vykdyti ūkinę veiklą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas sudaro sąlygas aplinkos kokybei ir gyventojų sveikatai užtikrinti, subalansuotos ūkio plėtros sprendimams priimti. Strateginis aplinkos vertinimas – tai sistemingas ir išsamus procesas, vertinantis strateginių planavimo dokumentų (tam tikrų planų ir programų) įgyvendinimo pasekmes aplinkai, parengiant vertinimo ataskaitą, kuri naudojama priimant sprendimą. Strateginis aplinkos vertinimas bus atliekamas šiems planams ir programoms: žemės ūkiui, miškų ūkiui, žuvininkystei, energetikai, pramonei, transportui, atliekų tvarkymui, vandentvarkai, telekomunikacijoms, turizmui, miestų ir kaimų planavimui ir kt. Ekonominės priemonės Mokesčiai už aplinkos teršimą (gaminio mokestis) Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis apmokestinimo sistemą. Išplėsti apmokestinamųjų gaminių sąrašą, įtraukiant į jį gaminius, kurie, pasibaigus jų vartojimo laikui, tampa aplinkai pavojingomis atliekomis (automobiliai, buitinė technika ir pan.). Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių sistemą. Įgyvendinti principą „teršėjas moka“, t.y. nustatyti mokestį ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims už mobiliųjų taršos šaltinių taršą. Mokesčiai energetikos sektoriaus taršai mažinti Tobulinti mokesčio už aplinkos teršimą sistemą, nustatant arba pakeičiant jau galiojantį energetikos sektoriuje mokestį už išmetamus į atmosferą teršalus (SO2, CO2, NOx, lakūs organiniai junginiai ir pan.). Užstatas už pakuotes (daugkartinio ir vienkartinio naudojimo) Plėsti bei tobulinti užstato – grąžos sistemą, kuri būtų taikoma pakuočių atliekų (vienkartinio ir daugkartinio naudojimo taros) surinkimui užtikrinti bei pakuočių atliekų srautui sumažinti. Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą Tobulinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apmokestinimo sistemą, nustatant mokesčio tarifus, skatinančius racionalų ir taupų gamtos išteklių naudojimą bei investicijas į naftos ir dujų išteklių paieškos ir žvalgymo darbus. Kitos ekonominės priemonės: ištirti ir taikyti apyvartinių taršos leidimų sistemą; diegti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas; taikyti administracines ir ekonomines priemones, skatinančias antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą; nustatyti „žaliųjų pirkimų“ taisykles viešiesiems pirkimams. Aplinkos stebėsenos (monitoringo) pagrindinis tikslas yra aprūpinti patikima informacija valstybės ir visuomenės institucijas apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotos aplinkos būklės pokyčius.
30. Krašto apsauga Lietuvos gynybos sistema kuriama kaip transatlantinės gynybos sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemos plėtra – tai realių Lietuvos karinių pajėgumų, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies, plėtra, parengiant kariuomenę ginti valstybę bei vykdant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvos kariuomenė, prisidėdama prie Euroatlantinių vertybių sklaidos, dalinsis patirtimi bei teiks pagalbą tuo suinteresuotoms valstybėms. Bendradarbiavimą su sąjungininkėmis ir partnerėmis Lietuva realizuos per dvišalius ir daugiašalius gynybos projektus. Daug dėmesio plėtojant karinius pajėgumus bus skiriama Lietuvos kariuomenės paruošimui veikti kartu su sąjungininkėmis NATO kolektyvinės gynybos operacijose. Lietuvos kariuomenė pagal galimybes kartu su sąjungininkėmis ir partnerėmis dalyvaus tarptautinėse operacijose, įskaitant krizių valdymo ir antiteroristines operacijas. Lietuva prisidės prie ES greitojo reagavimo pajėgų, skirdama numatytus karinius vienetus krizių valdymo operacijoms, tačiau nedubliuodama NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacijos funkcijų. Šiems tikslams pasiekti kuriamos modernios, gerai apginkluotos, mobilios, greitai išskleidžiamos ir sugebančios išsilaikyti nustatytą laiką apibrėžtoje teritorijoje, galinčios veikti plataus spektro operacijose pajėgos. Lietuvoje plėtojama partnerių pastiprinimo priėmimo infrastruktūra ir pajėgumai, užtikrinantys šalies gynybą su sąjungininkių pagalba. Lietuvos kariuomenė specializuosis tose srityse, kuriose pagal turimus išteklius būtų kuriami pajėgumai, reikalingi NATO, bet kartu didinantys ir Lietuvos saugumą. Lietuva palaipsniui didins profesinės karo tarnybos karių skaičių tuose daliniuose, kurie bus rengiami dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos operacijose. Bus palaikomas mobilizacinis rezervas, tenkinantis valstybės gynybos poreikius krizės atveju. Siekiant užtikrinti šalies gynybą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, visokeriopa pirmenybė bus skiriama sausumos pajėgoms. Ketinama išlaikyti nedideles Karines oro ir Karines jūrų pajėgas, reikalingas specifinėms užduotims atlikti, Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui užtikrinti ir Aljanso misijoms vykdyti. Plėtojant Lietuvos karinius pajėgumus bus sukurta centralizuota logistikos sistema, užtikrinanti visų kovinių dalinių ir junginių aprūpinimą bei išsilaikymą vykdant operacijas taikos ir karo metu. Su NATO suderinta vadovavimo, valdymo, ryšių, kompiuterinė, informacijos ir žvalgybos (C4I2) sistema sudarys pagrindą toliau modernizuoti kariuomenę ir atitikti ateities reikalavimus. Jos įgyvendinimas sudarys sąlygas laiku ir efektyviai reaguoti į kylančias grėsmes ir veikti kartu su NATO pajėgomis. Lietuvos kariuomenė ir gynybos infrastruktūra bus plėtojama pagal šalies gynybos poreikius ir susieta su ekonomikos augimu. Kariuomenė įsigis modernią ginkluotę ir karinę techniką, maksimaliai išnaudos jau esamą infrastruktūrą ir mokslinį potencialą bei pasiekimus šalies gynybos reikmėms. Lietuvos karinės gynybos galia grindžiama žmogiškojo veiksnio svarba. Valstybės saugumas ir gynyba priklausys ne tiek nuo ginkluotės ir karinės technikos, kiek nuo karių pasirengimo lygio, profesionalumo bei motyvacijos. Krašto apsaugos sistemoje bus įdiegta moderni civilinio ir karinio personalo valdymo sistema, užtikrinanti aukštos kvalifikacijos specialistų išsaugojimą. Bus ugdomas ir mokomas karinis personalas, užtikrinamos geros karių tarnybos sąlygos ir aprūpinimas. Krizių valdymas Lietuvos nacionalinė krizių valdymo sistema plėtojama kaip nacionalinio saugumo sistemos dalis, integrali su ES ir NATO krizių valdymo institucijomis. Lietuvos krizių valdymo sistema vykdys Lietuvos gyvybiniams ir pirmaeiliams nacionaliniams interesams pavojų keliančių veiksnių ir grėsmių kompleksinio stebėjimo funkcijas, iš anksto nustatys besiformuojančias krizes, paruoš krizių prevencijos priemones, numatys, kaip jas įgyvendinti, užtikrins krizių valdymą ir atkurs priimtinos padėties sąlygas. Lietuvos krizių valdymo sistema valstybės valdymo institucijų atskirų sričių krizių valdymo pastangas integruos į vientisą sistemą ir stiprins tarpinstitucinius ryšius. Lietuvos krizių valdymo sistemos plėtros prioritetas yra krizių susidarymo prognozavimas, išankstinis jų nustatymas, prevencijos pajėgumų bei gebėjimo jas įveikti plėtojimas.
31. Viešasis saugumas Bendradarbiaujant teisingumo ir vidaus reikalų srityse, bus naudojamos priemonės, susijusios su tarptautiniu policijos bendradarbiavimu, išorinių būsimų ES sienų apsauga, duomenų apsauga bei vidaus sienų kontrolės panaikinimu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, terorizmu, prieglobsčio prašytojams teikiamų paslaugų sistemos tobulinimu, vizų politika , nacionaline Šengeno informacine sistema. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui su ES valstybių, turinčių išorines sienas, pasienio apsaugos tarnybomis. Integruojantis į ES ir iki 2007 metų prisijungus prie Šengeno susitarimo mažės ES vidinių sienų kontrolė, drauge bus stiprinama ES išorinių sienų apsauga. Prie valstybės sienos su kiekviena gretima valstybe bus palaikomas nustatytas valstybės sienos režimas, užkardomas nusikalstamumo plitimas per valstybės sieną. Didės migracijos procesų kontrolė. Migracijos procesų kontrolės kryptys keisis į ES šalių piliečių laisvą judėjimą ir ne ES šalių piliečių migracijos per valstybės sieną stiprinimą. Geros kaimynystės santykių su visomis savo regiono valstybėmis palaikymą Lietuvos Respublika laikys nekintamu savo užsienio ir saugumo politikos prioritetu. Ypač svarbus bendradarbiavimas viešojo saugumo srityje su kaimyninėmis valstybėmis: Lenkija, Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija. Vyks tolesnis glaudus daugiašalis ir dvišalis bendradarbiavimas viešojo saugumo srityje su Šiaurės Europos valstybėmis: Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos veikloje. Kovodama su terorizmu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu, nelegalia migracija, kontrabanda, atsakydama į kitus moderniuosius iššūkius saugumui (pvz., kibernetinius nusikaltimus), Lietuva kartu su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis kurs, ratifikuos ir įgyvendins tarptautinės teisės nuostatas, tarp kurių ypatingas dėmesys skiriamas JTO Saugumo Tarybos rezoliucijoms įgyvendinti; skatins tarpžinybinį policijos, pasienio apsaugos tarnybų, specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą tiek dvišaliais pagrindais, tiek per tarptautines Interpolo ir Europolo tipo organizacijas. Pagrindinės asmens ir visuomenės saugumo plėtojimo kryptys: apsaugoti asmens teises bei teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų, įgyvendinant veiksmingą valstybės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos politiką, didesnį dėmesį skiriant nusikaltimų prevencijai ekonominėmis, socialinėmis, švietimo ir kitomis priemonėmis; kurti naują nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelį, kurį taikant bus sudarytos galimybės nuosekliai ir kompleksiškai šalinti esmines nusikaltimų priežastis bei sąlygas ir racionaliai naudoti tam skiriamus išteklius: didinti vietos savivaldos institucijų vaidmenį, kuriant saugią gyvenamąją aplinką; asmens ir visuomenės saugumo problemoms spręsti pasitelkti visuomenę, nevyriausybines organizacijas; perimti teigiamą tarptautinę patirtį, pritaikant ir įdiegiant Lietuvoje kitose šalyse taikomas nusikaltimų kontrolės ir prevencijos formas; siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą, imtis priemonių griauti organizuotų nusikalstamų struktūrų neteisėtai sukauptą ekonominį potencialą. Užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią pinigų plovimo prevenciją. Stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos sistemą. Nuolatinį dėmesį skirti kovai su transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu, aktyviai dalyvauti tarptautinėse kovos su organizuotu nusikalstamumu operacijose; įgyvendinti radikalias korupcijos prevencijos priemones, kompleksiškai šalinti šio reiškinio priežastis – tobulinti nacionalinę įstatymų bazę, atliekant teisės aktų suderinimo su ES teisės aktais procedūras. Svarbus vaidmuo šioje srityje teks adekvačiai finansuojamai Nacionalinės kovos su korupcija programai įgyvendinti; įkurti tarptautinius standartus atitinkančią civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją, galinčią veiksmingai organizuoti ekstremalių situacijų valdymą bei patenkinti visuomenės poreikius šioje srityje - užtikrinti reikiamą skubią pagalbą žmogui gaisro, pramoninės avarijos ar kitos nelaimės atveju. Pagal galimybes plėtoti pajėgumą, kuris leis Lietuvai prisidėti prie stichinių nelaimių ir didelių pramoninių avarijų užsienio šalyse padarinių likvidavimo, įskaitant humanitarinę bei gelbėjimo pagalbą, kai to prašys Lietuvos užsienio partneriai. Plėtoti krizių stebėsenos ir valdymo sistemą; skatinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų veiklos veiksmingumą: tobulinti šių institucijų valdymo ir veiklos metodus, tarpusavio ryšius, santykius su kitomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis bei gyventojais; plėtoti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, aktyviai dalyvauti tarptautinių visuomenės saugumo organizacijų veikloje; užtikrinti tinkamas policijos ir kitų visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų materialinį, techninį ir informacinį aprūpinimą; kurti pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, leidžiančią racionaliai panaudoti žinybinių, kitų mokslo bei studijų institucijų turimą potencialą ir perimti teigiamą pareigūnų rengimo Europos bei kitose užsienio šalyse patirtį.
32. Socialinė apsauga Pagrindiniai sektoriaus veiksmai bus nukreipti šiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis: Užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas, darbo vietų kokybės tobulinimas. Šiai krypčiai priklauso pradėtos vykdyti Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metais programa, Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa, rengiama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa. Socialinio draudimo sistemos plėtra. Šiai krypčiai priklauso pradedama vykdyti pensijų sistemos reforma, apimanti socialinio draudimo (taip pat ir kaupimo pakopos įvedimas) bei valstybinių pensijų reformą, taip pat draudimo nuo nedarbo reformą, ir priemonės socialinio draudimo aprėpčiai bei finansiniam sistemos stabilumui padidinti. Socialinės paramos plėtra ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimas. Šiai krypčiai priklauso vykdoma Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija ir parengta jos įgyvendinimo programa, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa, Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001-2004 metų programa, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa, piniginės socialinės paramos reforma, socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma, socialinių paslaugų reforma, vykdoma Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, rengiama savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa, nacionalinė demografinės politikos strategija. · Gyvenimo kokybės gerinimas ir socialinės partnerystės stiprinimas.Užimtumo didinimo, nedarbo mažinimo ir darbo vietų kokybės tobulinimo krypties pagrindiniai veiksmai: didinti užimtumo gebėjimus (darbo rinkos politikos aktyvinimas, darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, profesinio rengimo tobulinimas bei nuolatinio mokymosi sistemos plėtra; skatinti darbo vietų kūrimą (palankių sąlygų sudarymas naujoms darbo vietoms kurtis, vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas); didinti gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių (lanksčių darbo organizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, struktūrinių pokyčių padarinių švelninimas); stiprinti lygių vyrų ir moterų galimybių politiką; didinti užimtumo politikos integravimą; sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbo vietose, mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių; užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą privačiame darbo ir kvalifikacijos tobulinimo sektoriuje. · Socialinio draudimo sistemos plėtros krypties pagrindiniai veiksmai: sukurti papildomą nevalstybinį socialinį draudimą (pensijų reforma). Suderinti valstybinę socialinio draudimo sistemą su nevalstybine sistema; draudimo nuo nedarbo reforma, įgyvendinanti stabilią ir patikimą nedarbo draudimo sistemą; padidinti socialinio draudimo aprėptį, geriau įtraukti kaimo gyventojus, dirbančius žemę, savarankiškai dirbančius, menininkus, kūrybinius darbuotojus ir kitus asmenis į socialinį draudimą; užtikrinti ir vykdyti priemones mokesčių ir įmokų surinkimo, taupaus bei rezultatyvaus lėšų panaudojimo; rengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes prognozes apie socialinio draudimo ir konsoliduotą socialinės apsaugos biudžetą. · Socialinės paramos plėtros ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimo krypties pagrindiniai veiksmai: įvykdyti piniginės socialinės paramos reformą, kuria siekiama sukurti bendrą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą. Ši sistema mažintų skurdo paplitimą ir derintų paramos taiklumą su paskatomis remiamoms šeimoms sugrįžti į darbo rinką ir plėsti ekonominį aktyvumą; įvykdyti socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformą, kuria siekiama tikslingiau derinti specialių pagalbos priemonių ir piniginių išmokų teikimą neįgaliesiems, sudarant jiems palankesnes sąlygas sugrįžti į darbo rinką, o pinigines išmokas teikti pagal netekto darbingumo laipsnį; įvykdyti socialinių paslaugų reformą, kuri apibrėžtų veiksmingesnius socialinių paslaugų organizavimo būdus, skatintų pačius paslaugų gavėjus ieškoti savipagalbos būdų, pertvarkytų paslaugų finansavimą, sukurtų vieningą socialinių paslaugų standartų, kokybės vertinimo ir kontrolės mechanizmą; teikti prevencines ir reabilitacines socialines paslaugas socialinės atskirties grupėms, prievartą ir išnaudojimą patyrusiems, sergantiems priklausomybės ligomis, grįžusiems iš įkalinimo vietų ir kitiem asmenims; stiprinti vaikų teisių apsaugos institucijų tinklą, bendradarbiaujant su savivaldybėmis; toliau įgyvendinti Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą priemones; plėtoti savivaldybių socialinio būsto fondą, remti mažas pajamas turinčius gyventojus, kad jie galėtų išlaikyti būstą; geriau panaudoti nevyriausybinių organizacijų išteklius ir gebėjimus socialinei paramai tobulinti; užtikrinti šių nevalstybinių socialinės paramos sistemų veiksmingą funkcionavimą; įgyvendinti paramos šeimai sistemą, numatyti priemones, turinčias įtakos šalies demografinei situacijai gerinti. · Kiti veiksmai (aktualūs visoms kryptims): tobulinti teisinę bazę suderinant ją su tarptautine socialine teise; vykdyti ir įgyvendinti teisines, finansines bei administracines priemones, būtinas Europos Sąjungos privalomiems reikalavimams dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir socialinės politikos bei užimtumo; parengti teisines bei institucines priemones, būtinas darbui su Europos socialiniu fondu ir veiksmingam jo lėšų administravimui; vertinti ir stebėti socialinę bei darbo politiką, konkurso pagrindu panaudojant išorinius išteklius tyrimams atlikti ir politikai vertinti. Nustatyti ir parengti duomenų bazes šiems tikslams; automatizuotai apdoroti, valdyti ir paskirstyti informaciją, gaunamą kompiuteriniais tinklais; informuoti visuomenę apie socialines teises ir jų įgyvendinimo galimybes.
33. Sveikatos apsauga Pagrindinės sveikatos priežiūros sistemos ilgalaikės raidos strategijos kryptys – sveikatos sistemos reforma, atitinkanti Europos Sąjungos teisės reikalavimus; visuomenės sveikatos stiprinimo, ugdymo ir informacijos sistemų plėtra; ligų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimas; profesinio tobulėjimo skatinimas. Šia strategija siekiama sukurti šiuolaikinę ir modernią sveikatos priežiūros sistemą, pagrįstą strateginiu planavimu, reformos proceso pokyčių analize ir valdymu, užtikrinančią sveikatos priežiūros prieinamumą, efektyvumą, racionalų lėšų naudojimą, sveikos gyvensenos formavimą. Sveikatos sistemos efektyvų funkcionavimą užtikrina valstybė, įtraukdama šiam tikslui įgyvendinti visas socialines – ekonomines struktūras ir sudarydama būtinas sąlygas visuomenei bei kiekvienam jos nariui sveikai gyventi. Todėl neabejotina optimalios sveikatos būklės užtikrinimo strateginė prielaida yra visos sveikatos sistemos harmoningas plėtojimas, apimantis sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, ligų profilaktiką, savalaikį ligų išaiškinimą, gydymą bei sergančiųjų reabilitaciją. Sveikatos apsaugos sistema bus plėtojama sekančiomis kryptimis: · Formuoti sveikos gyvensenos ir sveikatos saugos nuostatas visuomenėje, derinant jas su ES teisės aktų reikalavimais. Siekiama sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo neigiamai gyventojų darbo ir gyvenimo sąlygas veikiančių priežasčių, užtikrinti efektyvų ligų prevencijos ir kontrolės sistemos funkcionavimą, sveikatos ugdymo ir informacijos sistemų plėtrą, rizikos veiksnių įtakos sveikatai vertinimą, skatinti profesinį visuomenės sveikatos sistemos darbuotojų tobulėjimą, įtraukti kitus sektorius į sveikatos problemų sprendimą. Ugdyti socialinės rizikos ir sveikatos rizikos grupių prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, skatinant įsitraukti į pagalbos grupes, mokant savarankiškai įveikti visuomenės sveikatos problemas bei remiant visuomenės sveikata besirūpinančias visuomenines organizacijas. Siekiama formuoti aktyvią ir atsakingą už savo sveikatą visuomenę. Siekiant ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas numatoma tobulinti pačią sveikatos ugdymo sistemą. Sveikos gyvensenos ugdymo įtraukimas į sveikatos sistemos ir kitų sektorių darbuotojų profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas stiprintų asmeninę žmogaus atsakomybę už savo sveikatą. · Mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę. Siekiama sudaryti vienodas sąlygas visiems šalies piliečiams gauti reikiamas sveikatos paslaugas, stebėti ir vertinti gyventojų mirtingumo priežastis. Visiems gyventojams užtikrinti prieinamą kokybišką stacionarią ir ambulatorinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl mažėjančio mirtingumo, ilgesnės bendro gyvenimo trukmės besikeičianti Lietuvos gyventojų demografinė struktūra (ypač padaugės vyresnių nei 65 metų gyventojų) įtakos asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio kitimą – padidės profilaktinių sveikatos patikrinimų ir labai specializuotų paslaugų, veiksmingai gerinančių gyvenimo kokybę poreikis. Todėl būtina plėtoti paslaugas, kurių poreikis šiuo metu nepatenkinamas. Siekiama gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, diegiant naujas medicinos technologijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją, užtikrinant įstaigų atitiktį ES keliamiems reikalavimams. Įgyvendinant lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevenciją numatoma tobulinti neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių ankstyvo išaiškinimo ir kontrolės sistemą bei įgyvendinti kompleksines šių ligų prevencijos programas. Per atitinkamas programas įgyvendinti užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę. · Tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų sistemos valdymą ir finansavimą. Siekiama sukurti tinkamai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą,. Numatoma tobulinti išteklių paskirstymą ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai, Siekiant didesnio sveikatos sistemos efektyvumo, ieškant ir diegiant efektyvesnes lėšų panaudojimo formas, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą ir optimizuojant antrinės bei tretinės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, o tolimesnėje perspektyvoje gerinant ir populiacijos sveikatos rodiklius, įgyvendinamas tikslas, kad už sveikatos priežiūrai skirtas lėšas būtų teikiama daugiau ir geresnių paslaugų. Siekiama, kad nedidėtų tiesioginės gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai. · Vykdyti aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, gerinti narkomanų ir kitų priklausomybių ligomis sergančiųjų sveikatos priežiūrą. Rengti narkomanijos prevencijos programas mokyklose, plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę socialinę ir medicininę reabilitaciją. Lietuvos Respublika vykdys ir sieks įsijungti į ES ir kitas tarptautines narkomanijos prevencijos programas. · Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir veiksmingi bei prieinami kainos požiūriu vaistai, atitinkantys ES taikomus reikalavimus. Rengiami teisiniai dokumentai, reguliuojantys farmacinę veiklą, įteisinantys ES direktyvų reikalavimus vaistų ir medicinos prietaisų srityje . Kūno kultūra ir sportas Kūno kultūra ir sportas – reikšminga ugdymo proceso sudedamoji dalis, norint išauginti harmoningą ir visavertę asmenybę. Įskiepijus poreikį fiziniam aktyvumui dar jaunystėje, išauginsime sveikus, fiziškai užsigrūdinusius, pasirengusius ir gyvenimui jaunuolius. Atsinaujinančioje visuomenėje kūno kultūra ir sportas visiems turėtų tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, todėl skatinama popamokinė sportinė veikla, vykdomos vaikų vasaros užimtumo programos, plėtojama sporto klubų veikla, taip pat atrenkami gabūs vaikai, kurie rengiami didžiajam sportui. Didelio meistriškumo sportininkai – tai patikimas ir taikus būdas paskelbti pasauliui apie savo šalį, garsinti jos vardą pasaulyje.
34. Užsienio politika Lietuvos strateginis įsitvirtinimas Europos Sąjungoje ir NATO sudaro sąlygas pereiti prie aiškesnio užsienio politikos prioritetų formulavimo per valstybės nacionalinių interesų prizmę, t.y. saugi valstybė, turtinga valstybė, įtakinga valstybė bei atsakinga valstybė, atitinkamai numatant konkrečias šių tikslų įgyvendinimo priemones. · Saugi valstybė Numatoma strategija šiam prioritetui įgyvendinti: tinkamai panaudoti NATO narystę saugiai aplinkai kurti; aktyviai dalyvauti ES bendroje užsienio saugumo politikoje, taip pat kuriant ir stiprinant bendrą ES gynybos politiką; aktyviai naudoti Lietuvos diplomatijos patirtį, formuojant ES politiką “platesnės Europos” iniciatyvos kontekste (Baltarusija, Rusija, Kaliningrado sritis, Ukraina); plėtoti geros kaimynystės santykius ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas; tęsti ESBO tipo saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių politiką santykiuose su rytinėmis kaimynėmis; tarptautiniu mastu bendradarbiauti kovos su terorizmu, kovos prieš masinio naikinimo ginklų platinimą, ginklų kontrolės, nusikalstamumo prevencijos ir kitais klausimais; skatinti tarptautinį bendradarbiavimą atsinaujinančios aplinkos pasaulyje palaikymo, kovos su narkotikų, nelegalios migracijos ir prekybos žmonėmis, kovos su itin pavojingomis ligomis ir kt. srityse; užtikrinti Lietuvos sienų, kaip išorinių ES sienų, apsaugą; įgyvendinti ES Šengeno sutarties reikalavimus ir įsijungti į Šengeno erdvę; bendradarbiauti kovoje su nelegalia migracija; veikti krizių prevencijos srityje. · Turtinga valstybė Šio prioriteto įgyvendinimo strategijos sudėtinės dalys: panaudoti ES bendros rinkos ir ES prekybos politiką Lietuvos prekybiniams -ekonominiams interesams; ilgam laikui užsitikrinti ir našiai panaudoti ES struktūrinę paramą; įsijungti į Ekonominę ir pinigų sąjungą; plėtoti infrastruktūrą regione, siekiant svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros tinklų modernizavimo ir plėtotės, integruojantis į Europos Sąjungą ir sujungiant šalies transporto sistemas su europinėmis; plėtoti dvišalę ekonominę diplomatiją glaudžiai koordinuojant su Lietuvos ūkio struktūromis, verslo atstovais, specializuotomis agentūromis; išnaudoti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narystę, užtikrinant Lietuvos prekybinius–ekonominius interesus; įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD) ir aktyviai dalyvauti jos veikloje; propaguoti Lietuvą kaip patrauklią tarptautinio turizmo šalį. · Įtakinga valstybė Šio prioriteto realizavimo strategija: skatinti Lietuvos piliečių domėjimąsi ES veikla, aktyviai propaguojant europines vertybes ir ES šalių solidarumą; formuoti kompetentingą ir modernų ES gyvenime dalyvausiantį pareigūnų korpusą; plėtoti tolesnį „bendrijos“ veiklos metodą ES; išsaugoti solidarumo ir sanglaudos principus; įtvirtinti Lietuvos valstybės tarptautinį prestižą, propaguojant žmogaus ir mažumų teisių, demokratijos idėjas bei pozityvią Lietuvos patirtį, sprendžiant šiuos klausimus (JTO, ESBO, ET ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje); tarptautiniu mastu prisidėti prie naują Europos ir pasaulio realybę atitinkančios kultūros politikos formavimo, prie tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama įtvirtinti kultūrų ir kalbų lygybę, patiems skatinti tokias iniciatyvas; kelti Lietuvos kandidatūrą į tarptautinių organizacijų renkamus organus, visų pirma kandidatūrą į ESBO pirmininkes 2007/2008 metais, į JTO ST nenuolatines nares 2012 metais; daugiau dėmesio skirti plėtros politikai, atsižvelgiant į jos naudingumą Lietuvai ir ES, laipsniškai didinant jai skirtas lėšas bei plečiant jos geografiją; plėsti viešąją diplomatiją , panaudojant kultūros renginius; jaunimo mainus, moksliniai-švietimo mainus; Lietuvos iniciatyvas tarptautinių organizacijų veikloje (pvz., Vilnius – Europos kultūros sostinė, Tarptautinio jaunimo metai Lietuvoje ir pan.); realią paramą Lietuvos regionų „išėjimui“ į pasaulį. · Atsakinga valstybė Šis prioritetas įgyvendinamas per du uždavinių blokus: ryšiai su išeivija, konsulinė pagalba piliečiams užsienyje. Konkretūs uždaviniai: palaikyti ir sutvirtinti ryšius su lietuvių diaspora; padėti užtikrinti išeivių teises, ypač gretimose valstybėse, atkreipiant tų valstybių dėmesį į susidariusias problemas ir ieškant jų sprendimo būdų; įtraukti išeiviją į Lietuvos prioritetų įgyvendinimo procesą; plėsti konsulinę pagalbą piliečiams: nuolat teikti piliečiams informaciją apie įvairių pasaulio regionų bei konkrečių kelionių pavojingumą; vykdyti konsulinio piliečių aptarnavimo reformas, spartinant dokumentų išdavimą, lengvinant pasų keitimo procedūras; sukurti pagalbos sistemą užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. geriau panaudoti garbės konsulų sistemą konsulinei pagalbai ten, kur nėra Lietuvos Respublikos atstovybių; toliau plėsti garbės konsulų tinklą šalyse, kur tokios atstovybės artimu metu nebus steigiamos. · Diplomatinės tarnybos raida Nacionalinis interesas apima diplomatinę valstybės parengtį, kuri traktuojama kaip vienas iš užsienio politikos prioritetinių uždavinių. Diplomatinės tarnybos plėtros strategiją artimiausią dešimtmetį lems Lietuvos užsienio politikos realijos: Lietuvos narystė ES ir NATO, Lietuvos kaip regioninės veikėjos, vienos iš regiono lyderių, vaidmens stiprinimas; ekonominių interesų atstovavimas pagal realius poreikius, įskaitant ekonomiškai sparčiai augančiose valstybėse už transatlantinės erdvės ribų, kintanti Lietuvos piliečių judėjimo ir gyvenimo geografija. Plėtojant diplomatinę tarnybą, pagrindinis dėmesys skiriamas šiems aspektams: - koordinuoti užsienio politikos įgyvendinimą; - parengti aukštos kvalifikacijos diplomatus atsižvelgiant į tarnybai keliamus uždavinius bei reikalavimus; - plėsti tikslingą, realiais poreikiais pagrįstą diplomatinio atstovavimo tinklą ir stiprinti veikiančias atstovybes; - tobulinti techninę – informacinę bazę, bei užtikrinti ES ir NATO standartus atitinkantį saugumą; - plėtoti viešuosius ryšius ir viešąją diplomatiją.
35. Teisėkūra · Kuriant nacionalinę teisės sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos teisinę patirtį, atlikti šiuos pagrindinius veiksmus ir svarbiausias priemones: parengti mokslines metodines teisės sistemos ir atskirų jos struktūrinių dalių kūrimo ir realizavimo prielaidas bei priemones ir dalyvauti jas realizuojant; kodifikuoti viešąją ir privačią teisę, koordinuoti įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų kodeksams įgyvendinti, parengimą; parengti Civilinio proceso ir Baudžiamojo kodeksų komentarus; nuolat rengti įstatymų, kitų teisės aktų projektų įvertinimus ir atlikti įvairių institucijų parengtų teisės aktų projektų ekspertizes; užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą su ES šalimis narėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityje, skatinti prisijungimą prie daugiašalių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių teisminį bendradarbiavimą, rūpintis veiksmingu jų vykdymu, inicijuoti dvišales teisinės pagalbos sutartis ir vesti derybas; užtikrinti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimą; toliau pertvarkyti teisės institucijas – teismus, antstolių kontoras, pataisos darbų įstaigas - pagerinti jų veiklą. · Užtikrinant vartotojų, verslininkų, kitų fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių apsaugą, teisinėmis priemonėmis reguliuojant bei plėtojant verslui palankią aplinką, būtini šie pagrindiniai veiksmai ir priemonės: toliau tobulinti hipotekos sistemą. Plėtoti hipotekos registrą, siekiant užtikrinti civilinių teisių apsaugą; užtikrinti vartotojų teisių apsaugą: sukurti veiksmingą teisinę-institucinę sistemą ir garantuoti optimalų jos funkcionavimą; šviesti visuomenę teisės klausimais, siekiant sustiprinti jos pasitikėjimą teisės sistema. · Siekiant sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias galimybes asmenims, neatsižvelgiant į jų tautybę, lytį, įsitikinimus ginti savo teises ir teisėtus interesus bei siekti teisingumo, reikia atlikti šiuos pagrin