Neefektyvus viešasis administravimas, aukštas korupcijos lygis, menki šalies finansiniai ištekliai, sąlygiškai nedidelė bendrojo vidaus produkto dal

Neefektyvus viešasis administravimas, aukštas korupcijos lygis, menki šalies finansiniai ištekliai, sąlygiškai nedidelė bendrojo vidaus produkto dalis, tenkant vienam gyventojui, tačiau funkcionuojanti švietimo sistema ir egzistuojantis mokslinis technol                                                                                                 PATVIRTINTA                                                                                                 Lietuvos Respublikos Seimo                                                                                                 2002 m.                       d.                                                                                                 nutarimu Nr. VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJA (PROJEKTAS) Vilnius, 2002 Valstybės ilgalaikės raidos strategijos struktūra I L G A L A I K I A I   V A L S T Y B Ė S  R A I D O S  P R I O R I T E T A I PRIORITETŲ  ĮGYVENDINIMO  KRYPTYS TURINYS ĮVADAS................................................................................................................................... 4 VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS PAGRINDINIS TIKSLAS..... 6 I. PADĖTIES ANALIZĖ......................................................................................................... 6 1. Aplinkos veiksniai............................................................................................................................................................. 6 2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė.................................................................................... 6 3. Makroekonomikos padėtis........................................................................................................................................... 10 II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA................................................................................. 12 III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS        19 ŽINIŲ VISUOMENĖ............................................................................................................ 19 1. Mokslas ir švietimas....................................................................................................................................................... 19 2. Gyventojų kompetencija............................................................................................................................................... 20 3. Valstybės valdymas ir savivalda................................................................................................................................ 21 4. Kultūra.............................................................................................................................................................................. 23 SAUGI VISUOMENĖ.......................................................................................................... 25 1. Aplinkos apsauga............................................................................................................................................................ 25 2. Krašto apsauga................................................................................................................................................................ 27 3. Viešasis saugumas........................................................................................................................................................... 29 4. Socialinė apsauga........................................................................................................................................................... 30 5. Sveikatos apsauga........................................................................................................................................................... 32 6. Užsienio politika.............................................................................................................................................................. 33 7. Teisėkūra.......................................................................................................................................................................... 35 KONKURENCINGA EKONOMIKA................................................................................. 37 1. Pramonė ir verslas......................................................................................................................................................... 37 2. Energetika........................................................................................................................................................................ 39 3.Transportas ir tranzitas................................................................................................................................................. 42 4. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas................................................................................................................... 43 5. Kaimo ir žemės ūkio plėtra.......................................................................................................................................... 43 6. Finansų politika............................................................................................................................................................... 45 7. Regionų plėtra................................................................................................................................................................. 46 8. Turizmas........................................................................................................................................................................... 47 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS........................................................................................ 49 ĮVADAS 1990m. kovo 11d. Lietuva atkūrė valstybingumą. Mūsų šalis išgyveno sudėtingą transformacijos iš planinės į rinkos ekonomiką kelią, įveikdama daugelį kliūčių, sunkumų ir krizių. Reformos, vykdytos visose gyvenimo srityse, suteikė Lietuvai galimybių iš esmės pakeisti savo teisinius pamatus, įgyvendinti tuos sprendimus, kurie padėjo pagrindą rinkos funkcionavimui. Įvyko dideli pokyčiai visuomenėje ir visuomeniniame gyvenime. Lietuvos visuomenė suvokė savo strateginius tikslus ir išreiškė juos 1992 metų Konstitucijoje. Tautos referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinamos aiškios nuostatos siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, dalyvauti teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrime, jungtis į tarptautines organizacijas, jei tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. Lietuvos visuomenė savo Konstitucijoje įtvirtino pagrindus santykiams tarp žmogaus ir valstybės, visuomenės ir valstybės, paremtus demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir mažumų teisių gerbimo principais. Lietuva apsisprendė, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai sudarė prielaidas Lietuvai nubrėžti savo strateginius tikslus, visų pirma įsijungimą į Europos Sąjungą kaip tautų ir valstybių bendriją, kurioje įtvirtinta demokratija, gerbiamos žmogaus ir mažumų teisės, taip pat sukurta gerovės valstybė ir įtvirtintas Europos socialinės ir ekonominės rinkos modelis, kuriame susibalansuota konkurencija ir solidarumas, lygybė ir teisingumas. Todėl Lietuva 1995 m. pasirašė, o 1996 m. ratifikavo Europos sutartį, steigiančią Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją. 2002 metais Lietuva baigia įgyvendinti stojimo į Europos Sąjungą procesą. Europos Sąjungoje taip pat vyko rimti pokyčiai, Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos susitikimuose buvo formuluojami Europos Sąjungos raidos ilgalaikiai tikslai. Vienas tokių pavyzdžių – Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos 2000 metų kovo mėn. 23 – 24 d. pirmininkavimo išvados, kuriose teigiama, jog iki 2010 m. Europos Sąjunga turi tapti dinamiškiausia, konkurencingiausia, žiniomis pagrįsta ekonomika, taip pat pasiekti visuotinio užimtumo: “Turi būti modernizuojamas Europos socialinis modelis, investuojama į žmones ir kuriama aktyvi gerovės valstybė. Žmonės yra didžiausia Europos vertybė ir turi būti pagrindinis Europos Sąjungos politikos tikslas. Investicijos į žmones ir aktyvios bei dinamiškos gerovės valstybės kūrimas bus esminis užtikrinant Europos vietą žinių ekonomikoje bei siekiant, kad tokios naujos ekonomikos atsiradimas nepaaštrins tokių socialinių problemų kaip nedarbas, socialinė atskirtis ir skurdas”. Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos išvados buvo tikslinamos 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje. Lisabonoje priimtos bei Barselonoje patikslintos socialinės, ekonominės bei aplinkos apsaugos politikos gairės nubrėžia užduotis ir Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijai, numato Lietuvos šiandieninius ir artimiausio dešimtmečio uždavinius. Juo labiau turint galvoje, kad spalio 9 d. Europos Komisijos oficialiai paskelbtoje Reguliariojoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje Lietuva vertinama kaip atitinkanti Kopenhagos kriterijus valstybė, kurioje veikia rinkos ekonomika, ir kuri yra pajėgi atlaikyti konkurenciją Europos Sąjungoje. Remdamiesi šiuo vertinimu, galime suvokti, jog Lietuvai Lisabonos ir Barselonos dokumentų nuostatos yra priimtinos ir kelia mums uždavinį suformuluoti tokią valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje būtų galima įvertinti esamą padėtį, pateikti valstybės viziją bei nustatyti valstybės ilgalaikės raidos prioritetus ir jų kryptis. Tik taip galima sukurti prielaidas, kad Lietuva efektyviai dalyvautų Europos socialiniame modelyje ir užtikrintų pamatinius mūsų tautos siekius turėti saugią visuomenę, sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką, gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje bei turėti konkurencingą ūkį, kad visa tai tarnautų mūsų konstituciniam siekiui – bendrai tautos gerovei. VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJOS PAGRINDINIS TIKSLAS Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas - sukurti aplinką šalies materialinei ir dvasinei gerovei plėtoti, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Tai leistų sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais-ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu. Užtikrinti žmogaus galių stiprinimą, investuojant į jo švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą (žmogaus kapitalo didinimą), kuris turi aprėpti visus šalies gyventojus, sudaryti sąlygas naudotis savo galiomis ekonominei ir kūrybinei veiklai, politikoje, visuomeniniame gyvenime bei poilsiui. I. PADĖTIES ANALIZĖ 1. Aplinkos veiksniai Artimiausią penkiolikos metų laikotarpį tarptautinei Lietuvos padėčiai didžiausią įtaką darys šie veiksniai: Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO įtvirtinimas bei visavertis išnaudojimas nacionaliniams interesams užtikrinti; nuosekli šių organizacijų transformacija ir vaidmuo pasaulinėje politikoje; Lietuvos vykdomos geros kaimynystės politikos sėkmė ir gebėjimas pasinaudoti vis didėjančiu Baltijos jūros bendradarbiavimo potencialu; tolesnė JAV ir Europos Sąjungos partnerystės raida; tolesnės transformacijos procesai Rusijoje ir jos Kaliningrado srities vizija; globalizacijos procesai ir su jais susijusi tarptautinių ekonominių ryšių plėtra bei pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių, kultūrų įvairovė, demokratinės pasaulio bendrijos gebėjimas įveikti netradicines, transnacionalines grėsmes.    2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė Stiprybės Lietuva įveikė itin sudėtingą perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpį ir dabar yra funkcionuojančios rinkos bei atviros ekonomikos šalis. Įtvirtinta demokratija, stabili politinė padėtis, sukurtos svarbiausios rinkos institucijos ir prielaidos ekonomikos plėtrai, iš esmės sustiprėję gebėjimai vykdyti nuoseklią ekonominę, finansinę, socialinę bei užimtumo politiką. Lietuvos geografinė padėtis regione įgalina šalį vaidinti aktyvų vaidmenį tiek šiaurės - pietų, tiek vakarų - rytų kryptimis bei maksimaliai išnaudoti geografinės padėties teikiamus privalumus, juoba, kad Baltijos regionas yra svarbus transporto ir prekybos kelių susikirtimo taškas Europos kontinento viduryje. Lietuvos geografinė padėtis palanki tranzitui, šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai. Tranzito plėtrai svarbią reikšmę turi tai, kad Lietuva yra jūrinė valstybė su neužšąlančiu Klaipėdos jūrų uostu, turinčiu modernų konteinerių terminalą. Modernus automobilių kelių tinklas, jų priežiūros ir remonto aukštos kokybės sistema.Europos kontinente toliau vyrauja integraciniai procesai. Pagrindinė jų išraiška – ES ir NATO plėtra. Lietuvai, kurios strateginė nuostata yra užtikrinti nepriklausomybės laimėjimų negrįžtamumą, narystė ES ir NATO yra tinkamiausias ir patikimiausias būdas šiems istoriniams laimėjimams įtvirtinti. Baltijos jūros regione artimiausią dešimtmetį Lietuva toliau stiprins savo, kaip vienos iš regiono lyderių vaidmenį, ypač padėdama kurti Europos Sąjungos ir NATO politiką rytinių kaimynų atžvilgiu, tuo stiprindama viso regiono saugumą ir stabilumą. Kryptinga, pamatuota Lietuvos politika Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos atžvilgiu, Lietuvos pasirengimas dalintis demokratijos kūrimo, integracijos patirtimi su Vakarams pradedančioms atsiverti Užkaukazės, Vidurinės Azijos valstybėmis, skatinant tolesnius jų ryšius su demokratiniu pasauliu, bus nuoseklus ir nuolatinis Lietuvos indėlis didinant stabilumą Vidurio ir Rytų Europoje.  Lietuva šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės savo nacionaliniam saugumui, nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu, jos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė, nenukreipta prieš jokios kitos valstybės teisėtus interesus. Pakankamai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, padidėję gebėjimai atitikti rinkos ekonomikos keliamus reikalavimus ir padidėję verslumo gebėjimai. Tolygus didžiųjų ir mažesniųjų miestų išsidėstymas sudaro prielaidas tolydžiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai. Trečdalį šalies teritorijos užima miškai. Saugomos teritorijos, kuriose puoselėjamos gamtos kraštovaizdžio vertybės, rūšys ir buveinės, retos arba jau nykstančios ES regione, užima apie 12 proc. šalies teritorijos. Pakankamai išplėtotas švietimo ir mokslo institucijų tinklas, stiprus mokslinis potencialas. Padėti valstybinės kalbos reglamentavimo, tvarkybos ir priežiūros sistemos pagrindai. Aukšti informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) sektoriaus augimo tempai. Turtingas istorinis kultūros paveldas, gyvosios krašto etnokultūrinės tradicijos, istoriniai - kultūriniai ryšiai su Vakarų ir Rytų Europa, aukšto lygio profesionalus menas, tankus kultūros įstaigų tinklas. Silpnybės Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos išsivystymo lygį, ir egzistuoja realios galimybės įveikti šį atsilikimą tik per 30 metų. Lietuva yra maža šalis, palyginti neseniai atkūrusi nepriklausomybę ir kol kas neturinti pakankamai administracinio bei ekonominio pajėgumo aktyviai propaguoti savo interesus pasaulyje. Šalies ekonomika nepakankamai sudaro sąlygas socialinei plėtrai ir užimtumui. Padidėjusi socialinė-regioninė diferenciacija; sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumai tarp atskirų socialinių – ekonominių gyventojų grupių; žemas užimtumo lygis ir didelis bei struktūriškai nepalankus nedarbas; nepakankamas darbo jėgos teritorinis ir profesinis mobilumas, darbo vietų kokybė bei darbo rinkos lankstumas; didelė neoficiali darbo rinka; šešėlinis užimtumas; šalis praranda dalį darbo jėgos dėl migracijos; mažas dėmesys nepilnamečių auklėjimui ir užimtumui, nėra socialinės integracijos sistemos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Nepakankamas darbo jėgos prisitaikymas prie rinkos reikmių, fizinis kapitalas daug kur technologiškai atsilikęs, silpna inovacinė veikla, žemas verslumo lygis. Nėra mokslo ir gamybos kooperavimo sistemos, veikiančios pagal šiuolaikinį inovacijų modelį. Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo srityje. Per lėtai diegiama lietuvių kalba elektroninėje terpėje. Nešiuolaikiška pramonės struktūra, labai maža dalis aukštųjų technologijų gamybos. Nepakankamai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra. Konkurencingumo stokoja žemės ūkis. Neišplėtota gamybinė ir socialinė kaimo infrastruktūra. Neefektyviai naudojamas energetikos potencialas, Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Neracionaliai energiją vartoja visas  ūkis. Susidėvėjusi transporto infrastruktūra ir riedmenų parkas, ypač geležinkelio sistemoje. Lietuva neturi ūkio plėtros valstybinio strateginio valdymo ir nacionalinio konkurencingumo plėtojimo patirties. Intensyvios ūkinės veikos vietose mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotai, degraduoja gamtos kraštovaizdis, kinta jo struktūra; nepakankama informacinės sistemos ir rekreacinės infrastruktūros plėtra lankomiausiose teritorijose; daug senų, mažų ir taršių sąvartynų bei užterštų vietų, blogai veikianti atliekų surinkimo bei tvarkymo sistema. Pasenusi kultūros objektų infrastruktūra; nepakankamai susistemintas ir apsaugotas kultūros vertybių paveldas. Nepakankamas natūralioje aplinkoje gyvų etninės kultūros reiškinių panaudojimas. Galimybės Narystė ES sudarys Lietuvai sąlygas įgyvendinti Europos Sąjungos socialinės rinkos modelį, kelti ekonominės gerovės, gyvenimo kokybės lygį ir suteiks nekarines saugumo garantijas. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva prisiderins prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. ES paramos fondai leis modernizuoti šalies infrastruktūrą. Gerėjant ekonomikos padėčiai ir tobulėjant administraciniams gebėjimams bei ribojant neigiamus reiškinius, atsiranda galimybės užtikrinti stabilią socialinę ir sveikatos apsaugą, nacionalinės kultūros plėtrą. Būdama ES nare, Lietuva galės: naudotis didžiule ES rinka, perimti institucinę ir administracinę patirtį, integruotis į Europos technologinę ir skaitmeninę erdvę, parengti savo valstybinę kalbą lygiomis teisėmis funkcionuoti daugiakalbėje Europos ir pasaulio informacinėje erdvėje, gauti solidžią finansinę ir techninę pagalbą, ginti savo ekonominius interesus, darydama įtaką ES ekonominei politikai, turėti stabilią valiutą ir stabilią makroekonominę aplinką, įsijungti artimiausiu metu į Šengeno erdvę. Tam pasitarnaus Lietuvos ir drauge ES rytinių sienų apsaugos stiprinimas. panaudodama ES ir kitų tarptautinių institucijų lėšas, modernizuoti bei išplėsti transporto, energetikos ir aplinkos apsaugos (vandens gerinimo ir tiekimo, nuotėkų surinkimo ir valymo, atliekų tvarkymo ir kt.) infrastruktūrą. Lietuvos narystė ES teigiamai paveiks užimtumo skatinimo, darbo ir gyvenimo lygio kokybės ir civilizuotų darbo santykių plėtrą. Lietuvos narystė NATO sudarys sąlygas sukurti veiksmingą ir patikimą gynybos sistemą, atitinkančią NATO standartus. Tinkamai naudodamasi globalizacijos procesais ir ūkio internacionalizacija, Lietuva galės plėsti pramonės ir paslaugų gamybinę kooperaciją, perimti naujas technologijas ir patirtį, sėkmingai plėtoti elektroninio verslo galimybes, gauti kokybiškas ir nebrangias finansines paslaugas. Lietuva įsitvirtins kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje. Globalinis maisto poreikio augimas, ekologiškų maisto produktų paklausa ir biotechnologijos laimėjimai atvers naujas galimybes žemės ūkiui ir maisto pramonei. Planuojant ir panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, kurios  apimtys sudarys ženklią dalį visų šalies investicijų (iki 4 proc. BVP), pagerės nacionalinių išteklių valdymas. Fiskalinės politikos tęstinumas ir fiskalinė drausmė įgalins finansuoti skolinimosi poreikį kuo mažesnėmis išlaidomis bei rizika, o vidaus finansų rinkos plėtra garantuos alternatyvų užsienio rinkoms piniginių išteklių šaltinį. Aktyvus teigiamo Lietuvos įvaizdžio propagavimas pasaulyje, jo panaudojimas Lietuvos nacionaliniams interesams užtikrinti. Gyvybinga ir atvira, tradicines vertybes puoselėjanti savita Lietuvos kultūra ir kalba,  praturtinanti Europos ir pasaulio kalbų ir kultūrų  įvairovę; veiksminga profesionalaus meno ir regionų kultūros plėtra. Grėsmės Globaliu pavojumi išlieka masinio naikinimo ginklų, jų komponentų ir gamybos technologijos platinimas. Mokslo ir technologijų raida daro prieinamesnį cheminių medžiagų, biologinį bei bakteriologinį ginklą. Informacijos technologijų plėtotės kontekste didėja kibernetinės grėsmės. Itin didelį dėmesį demokratinė pasaulio bendrija, taigi ir Lietuva, turės skirti transnacionalinėms grėsmėms, visų pirma kovai su tarptautiniu terorizmu. Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau karinės jėgos demonstravimas, provokacijos ir grasinimas panaudoti jėgą išlieka pavojumi Lietuvos Respublikos saugumui. Politinė, ekonominė ir socialinė įtampa bei konfliktų galimybė kaimyninėse valstybėse bei gretimuose regionuose. Didesnio dėmesio reikalauja tarptautinės ekonominės ir finansinės krizės, transnacionalinės grėsmės, tokios kaip tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis, nelegali migracija, žmogaus ir tautinių mažumų teisių pažeidinėjimai ir pan. Keičiantis Lietuvos geopolitinei aplinkai, didėjant pasaulio materialinėje ir intelektinėje rinkoje vyraujančios anglų kalbos vaidmeniui šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime, siaurinamos valstybinės kalbos vartojimo sritys,silpnėja specialybės įgijimo bei darbo valstybine kalba motyvacija. Tarptautiniuose santykiuose energijos bei gamtos išteklių įtaka ir toliau lieka labai svarbi. Didelė dalis naftos ir gamtinių dujų gaunama stabilumu nepasižyminčiuose pasaulio regionuose. Jų nestabilumas, galimi kariniai konfliktai per žaliavų kainas daro įtaką pasaulio valstybių bei jų blokų ekonominio augimo svyravimams, taigi daro įtaką ir Lietuvai, kaip tarptautinės  ekonominės sistemos sudėtinei daliai. Lietuvai lieka aktualus energijos išteklių tiekimo diversifikavimas. Pernelyg didelė Lietuvos priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ar užsienio kapitalo, atstovaujančio atskiroms ekonomikoms, kurių rinkos funkcionavimas galutinai dar neužtikrintas, koncentracija Lietuvai strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose yra rizikos veiksnys ne tik ekonominei gerovei, bet ir šalies saugumui apskritai. Tolesnis Vakarų pasaulio senėjimas, sparčiai didėjantis gyventojų skaičius trečiojo pasaulio šalyse bei valstybių ir ištisų regionų plėtros netolygumai toliau skatins migracijos procesus. Tai kels papildomas sveikatos priežiūros paslaugų lygiateisiškumo ir prieinamumo, pavojingų užkrečiamųjų ligų bei narkomanijos plitimo problemas. Nekontroliuojamos migracijos bangos, kylančios dėl regioninių ar etninių konfliktų, gali tapti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos interesams. Lietuvai, kurios demografinė padėtis blogėja dėl visuomenės senėjimo, demografinės problemos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimui. Ekonominės emigracijos darys įtaką valstybės ekonominio, mokslinio technologinio potencialo plėtotei. Nepakankamas darbo rinkos lankstumas ir mobilumas aštrins nedarbo problemas, taip pat trukdys inovacijoms ir modernių technologijų plėtrai, regioninės raidos netolygumas gresia tolesniu užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferencijavimu, marginalinių regionų susidarymu, darbo jėgos emigracija; dėl nepakankamos ekonomikos plėtros ir regionų raidos gali nemažėti skurstančiųjų dalis, sustiprėti socialinė atskirtis bei socialinė diferenciacija, kelianti pavojų demokratijos ir visuomenės stabilumui. Gyventojų socialinei diferenciacijai įtaką darys ir tokie nauji veiksniai kaip gebėjimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir informaciniais ištekliais. Dabar importo muitais apsaugoti ūkio sektoriai įstojus į ES atsidurs sustiprėjusios konkurencijos aplinkoje, nes ES importo muitai iš esmės yra mažesni už kai kuriuos šiuo metu taikomus Lietuvos importo muitus. Kita vertus, importas iš trečiųjų šalių tiek vartotojams, tiek gamintojams kai kuriais atvejais pabrangs. Padidėję automobilių srautai, o kartu ir nepakankamas kelių dangos remontas gali daryti neigiamą įtaką eismo saugai. Teisėkūros proceso nenuoseklumas, nepakankamas planavimas ir teisinis reglamentavimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų pasekmių visuomeniniam gyvenimui. Tai gali skatinti teisinį nihilizmą, nepagarbą teisei ir teisinės valstybės siekiui. Globalizacijos procesas skatina ne tik tautų ir kultūrų integraciją, bet ir jų vienodėjimą (homogenizaciją). Vertybių skalėje ima vyrauti funkcionalumo kriterijus, todėl į kalbą imama žiūrėti tik kaip į komunikacijos įrankį, o tai trukdo suvokti ją kaip esmingiausią kultūros ir tapatybės elementą, atskiria kalbą nuo kultūros ir ją vartojančių bei kuriančių žmonių. Ima vyrauti viena, pripažinta universalia, kalba, o su ja ir viena kultūra. Tokiomis aplinkybėmis lietuvių kalbai bus sunku išlaikyti dabartines savo pozicijas tiek valstybės, tiek visuomenės gyvenime. Nepakankamai išreikštas Lietuvos kultūros tapatumas; meno kūrėjų ir kultūros specialistų emigracija iš Lietuvos; prarandamos neapsaugotos kultūros vertybės. Etninės kultūros gyvoji tradicija patiria vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos reiškinių poveikį, mažėja jos pajėgumas konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas – tautinė savimonė – nepaliaujamai silpsta, neesant reikiamų priemonių etninės kultūros ugdymui, jos vertybių puoselėjimui, tautinei savimonei išsaugoti. 3. Makroekonomikos padėtis Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka - konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos. Lietuvos ekonominės politikos įgyvendinimas glaudžiai susijęs su pasikeitimais išorinėje aplinkoje. Staigus išorinis makroekonominių sąlygų pasikeitimas sąlygotų ekonominės politikos įgyvendinimo korekcijas, kurias laiku atlikti ypač svarbu Lietuvai, kaip mažai atviros ekonomikos valstybei.      Griežta fiskalinė politika, kuri šiuo metu vykdoma Lietuvoje, suteikia galimybę mažinti fiskalinį deficitą, siekti subalansuoti biudžetą, taip pat suteikia prielaidas ilgalaikei fiksuoto valiutos kurso politikai ir didina ekonomikos atsparumą įvairiems išorės poveikiams. Tai leidžia toliau mažinti valstybinio ir privataus sektorių skolinimosi išlaidas, siekti cikliškai subalansuoto biudžeto ir gebėti vykdyti Ekonominės ir pinigų sąjungos reikalavimus. Perspektyvoje deficito dydis bus derinamas su Mastrichto sutartyje nustatytais kriterijais ir ES vykdoma politika. Lietuva per 10 metų dėl biudžeto deficito akumuliavo beveik 30 proc. BVP bendrą valstybės skolą. Nors toks skolos lygis nėra didelis išsivysčiusių šalių standartais, tačiau būtina skolos lygį griežtai reguliuoti, kad nebūtų peržengta pavojinga riba, kelianti grėsmę stabiliai ekonomikos plėtrai. Pagrindiniai mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis ir šalimis kandidatėmis į ES, yra gana vidutiniški, nuosaikūs. Tačiau bendroji mokesčių našta, kurią galima matuoti visų konsoliduotų valstybės pajamų santykiu su šalies BVP, Lietuvoje ryškiai mažesnė (mažiau kaip 30 proc.) nei minėtose šalyse. Pavyzdžiui, šalyse kandidatėse šis santykis yra apie 41 proc., o Vokietijoje-apie 44 proc. 2001 m. pabaigoje buvo patvirtinta pagrindinius mokesčius apimanti reformos koncepcija, atspindinti tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos ES teisės aktų-užtikrinti visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą mokesčių administravimą. Viena iš veiksmų krypčių tobulinant mokesčių sistemą – požiūrio į mokesčių sistemą pakeitimas sugriežtinant ūkio subjektų, vengiančių mokėti mokesčius, veiklos sąlygas. Valstybė turi operatyviai reaguoti į privačiame sektoriuje susiklosčiusias neigiamas mokesčių planavimo schemas, pasinaudojant mokesčių įstatymų bei mokesčių sutarčių nuostatomis. Didesnioji valstybės išlaidų dalis Lietuvoje tenka visuomeninėms paslaugoms (valstybės gynimui, viešajai tvarkai, valstybės valdymui), taip pat švietimo, sveikatos apsaugos paslaugoms teikti. Tačiau strategijos laikotarpiu būtina užtikrinti ir kitų poreikių finansavimą. Čia galima būtų išskirti priemonių, susietų su integracija į ES ir į NATO finansavimą, bei tokių reformų kaip žemės (tame tarpe žemės restitucijos), sveikatos apsaugos sistemos, švietimo, pensijų finansavimą. Be to, valstybė yra įsipareigojusi vykdyti dvi dideles specialias programas - indėlių atkūrimo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bendro finansavimo. Valstybės biudžeto deficitas dengiamas paskolomis, valstybė turi vykdyti kryptingą ir gerai apgalvotą skolinimosi politiką. Tai reiškia-užtikrinti visišką skolinimosi poreikio finansavimą laiku ir kuo mažesnėmis išlaidomis bei priimtina rizika, neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų. Iki šiol Lietuvos pinigų politika buvo nulemta Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymu, kuris padėjo stabilizuoti ir išlaikyti prognozuojamą padėtį šalyje. Lietuvoje veikiantis Lito patikimumo įstatymas riboja Lietuvos banko veiksmus klasikinės pinigų politikos srityje. Tolesnę pinigų politiką lems integracijos į ES procesas ir jos svarbiausias tikslas bus garantuoti nuoseklų Lietuvos įsiliejimą į euro zoną bei sklandžią Lietuvos banko integraciją į Europos centrinių bankų (ECB) sistemą. Tam pirmiausia reikės parengti teisinę ir organizacinę infrastruktūrą ECB pinigų politikos priemonėms taikyti šalies pinigų rinkoje, skatinti bankų rinkos standartų suartėjimą su analogiškos ES rinkos standartais. Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonominio augimo, labai svarbu sukurti palankią investicinę ir verslo aplinką. Numatoma toliau vykdyti energetikos bei transporto objektų pertvarkymą ir privatizavimą, skatinti privačias „plyno lauko“ investicijas, diegti verslo aplinkos gerinimo priemones, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Siekiant užtikrinti veiksmingą darbo išteklių panaudojimą, numatoma vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą didinančią politiką. Struktūrinę politiką numatoma pasitelkti sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius, kuriant ir įgyvendinant konkursinę perkvalifikavimo sistemą. Ypač svarbios ekonominio aktyvumo ir užimtumo didinimo sritys bus darbo vietų kūrimas skatinant verslininkystę, užimtumo rėmimo formų tobulinimas, prisitaikymo prie struktūrinių pokyčių didinimas bei lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas. II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA 2015 metais Lietuva bus aktyvi Europos Sąjungos ir NATO narė, puoselėjanti euroatlantines vertybes ir pilietinę visuomenę, prisidedanti prie taikos ir stabilumo palaikymo regione ir už jo ribų. Lietuva bus veiksmingai integruotos Europos Sąjungos rinkos dalyvė, sėkmingai įsisavinanti pažangiausią mokslo technologiją, besiremianti išplėtota intelektualine kooperacija tiek ES šalių viduje, tiek už jos ribų. Modernizavusi valstybės strategiją ir valstybės ekonominę politiką bei naudodamasi ES finansine ir technine parama, Lietuva iki 2015 metų padidins savo BVP 2-2,5 karto. Pagal BVP, tenkanti vienam gyventojui, bus pasiektas daugiau kaip 50 proc. būsimojo ES vidurkio lygis vietoje dabartinio 30 proc. lygio. Tai iš esmės leis realizuoti ES socialinį ekonominį modelį - gerovės valstybės, kur žemas nedarbo lygis, aukšta darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Lietuva per dešimtmetį prisitaikys prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. Gerėjant ekonominei padėčiai ir tobulėjant valstybės administraciniams gebėjimams, korupcijos lygis ir kriminalinio pasaulio įtaka verslui bus ženkliai sumažėję. Ekonomikos augimo veiksniai – darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas – bus pakankamai išplėtoti. Darbo jėgos naudojimas padidės bent 10 proc., sumažinus nedarbą, padidinus pensinį amžių ir į darbo rinką įsiliejant naujai kartai. Tačiau svarbiausia, kad darbo jėgos išsilavinimo lygis bus aukštesnis, patobulinus švietimo sistemą ir įdiegus kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo sistemą. Fizinė infrastruktūra bus modernizuota. Beveik neliks technologinio atsilikimo ryšių ir komunikacijų srityje. Bus visiškai pertvarkyta elektros energetikos sistema. Energijos šaltinių tiekimo tinklai bus sujungti su ES tinklais. Technologinis gamybos lygis daugeliu atveju bus europinis, o vidutiniškai nuo jo nedaug atsiliks.  Valstybė stengsis patenkinti visuomenės informacinius poreikius ir pirmiausia užtikrinti informacijos tinklų valstybine kalba prieinamumą visoje teritorijoje. Tačiau tai neužtikrins vakarietiško ekonomikos našumo, kadangi į gaminius ir paslaugas įdėta pridėtinė vertė (žinios, mokslas) dar bus mažesnė, taip pat ir dėl didelių įėjimo į pasaulinę rinką sąnaudų. Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2001m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų birželio 12d. nutarimu Nr.853.) Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetine šalies plėtros sfera, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Darbo jėgos rinkoje dominuos kvalifikuotų, mokančių naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis. Internetas, be kita ko, sudarys sąlygas neakivaizdžiai eiti mokslus garsiausiuose pasaulio universitetuose. Kvalifikacijos lygis Lietuvoje mažai tesiskirs nuo vakarietiškojo. Išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius, darbo jėga taps mobilesnė. Valstybė gali geriau atlikti savo funkcijas tik išugdžiusi administracinius gebėjimus. Skaidrus ir veiksmingas valdymas - būtina spartaus šalies progreso sąlyga. Perimant ES institucinę, administravimo ir politinio proceso patirtį (tiesiogiai dalyvaujant institucijų darbe ir ES politikos kūrimo procese), Lietuvos valstybės administraciniai gebėjimai neabejotinai tobulės. Strategijos siekis - kad valdžia būtų pigesnė, teiktų geresnes paslaugas ir įsiklausytų į žmonių balsą. Visuomenės pasitikėjimas valdžia neabejotinai priklausys nuo gyvenimo kokybės. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius užims vieną iš dominuojančių vietų šalies ūkio struktūroje ir veiksmingai stimuliuos kitų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtrą. Sektoriaus produktų gamyba ir pardavimas gali pasiekti 25 procentus Lietuvos BVP ir ne mažiau kaip 50 procentų šios produkcijos bus eksportuojama. Įteisintos nepopierinės informacinės technologijos valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitose sferose. Valstybinis reguliavimas užtikrins saugų duomenų naudojimą, o šalies informacinis ūkis (registrai, kadastrai, informacinės sistemos) bus integralus ir atviras. Šalies verslumas didės pirmiausia įgyjant rinkos ekonomikos patirties ir mūsų ūkio dalyviams glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio partneriais. Per penkiolika metų į privatų ir viešojo administravimo sektorius ateis daug jaunų specialistų, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos bei užsienio universitetuose. Bus išplėstos verslo konsultavimo paslaugos. Teigiamesnės taps visuomenės nuostatos verslo atžvilgiu. Visa tai smarkiai padidins šalies verslumo išteklius ir pakels jų kokybę. Lietuvos ekonomika integruosis į ES ekonominę, skaitmeninę ir žinių erdvę, kurioje dinamiškai didėja globalizacijos procesai, ir plėtosis daugiausia prisitaikydama prie tų procesų ir jais naudodamasi. Lietuvos kultūra – individo ir tautos kūrybinių galių išraiška, jų tapatumo ir išlikimo garantija. Kultūra ir atskleis, ir puoselės skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą, atvirą visuomenę, puoselėti etnokultūrines tradicijas, ugdyti tautinę savimonę bei patriotizmą, skatins krašto socialinę ekonominę plėtrą, stiprins jos saugumą. Globalizacijos pavojų akivaizdoje mažai šaliai nėra nieko racionalesnio kaip integruotis į tokią ekonominę erdvę: čia stabilios aplinkos sąlygomis, naudojantis didžiuliais finansiniais ir technologiniais ištekliais, perimdama modernią institucinę patirtį Lietuva galės sparčiau mažinti atsilikimą nuo ES senbuvių. (Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga) Aplinkos apsaugos veiksniais bus užtikrinama harmoninga, tvari Lietuvos raida (subalansuota plėtra), suderinta su programiniais oro, vandens, biologinės įvairovės, Baltijos jūros bei Kuršių marių apsaugos ir atliekų tvarkymo tikslais, tarptautiniais įsipareigojimais bei ES standartais, taip pat su šalies ekonominėmis galimybėmis. Įgyvendinama  suderinta ekonominių, administracinių ir teisinių aplinkos apsaugos svertų sistema. Šios sistemos sudėtinės dalys bus: ES standartus atitinkantys aplinkos taršos normatyvai ir aplinkosaugos vadybos bei audito sistemos; lanksti, ekonominius ir aplinkosaugos siekius suderinanti mokesčių už taršą sistema, aprėpianti ir suderinanti mokesčius už teršalų išmetimus, gaminio ir naudotojo mokesčius; gaminio mokesčius papildanti užstatų - grąžos sistema, taikoma perdirbamoms daugkartinio naudojimo atliekoms; apyvartiniai taršos leidimai, taikomi vienarūšės bei vietinės taršos atvejams; „žaliojo biudžeto“ bruožų turinti valstybės biudžeto pajamų sandara. Aplinkosaugos srityje bus siekiama, kad visų ūkio šakų plėtra būtų suderinta su švarios ir sveikos aplinkos išsaugojimu. Krašto apsauga. Veiksminga ir patikima gynybos sistema užtikrins saugų tautos ir valstybės būvį, valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Viešasis saugumas. Bus sukurta tokia viešojo saugumo sistema, kad valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimą, spręsdamos gyventojų problemas ir teikdamos jiems kokybiškas paslaugas, tikslingai, efektyviai ir racionaliai panaudodamos mokesčių mokėtojų lėšas, garantuos viešąjį saugumą. Socialinė plėtra. Šalies ūkio struktūra garantuos palyginti aukštą užimtumo lygį. Nedarbas neviršys racionalaus lygio. Bus įgyvendintos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pasiektas darbo rinkos lankstumas, veiksmingai funkcionuos mokymosi visą gyvenimą sistema, bus sumažinti regioniniai skirtumai. Darbo jėga bus pakankamai mobili ir konkurencinga ES, kartu ir labiau orientuota ieškotis darbo savo šalyje. Pasiekta artima ES lygiui darbo vietų kokybė: atlyginimai, darbo santykiai, darbų sauga ir pan. Nuosekliai laikomasi lygių galimybių principo. Veiks gerai koordinuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos, aprėpiančios visus gyventojus ir padengiančios visas socialines rizikas. Pajamos senatvėje bus garantuojamos einamojo finansavimo ir kaupimo mechanizmų derinimu. Einamojo finansavimo pensijų perkamoji galia didės maždaug tokiais pat tempais, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia. Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia; jos prioritetas yra padėti darbingiems remiamiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Didesnis dėmesys bus skiriamas demografinės situacijos gerinimui, invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai. Pašalintas kraštutinis skurdas. Socialinė parama bus vykdoma koordinuojant valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas. Gyventojų pajamų nuolatinis augimas leis siekti visuotinai pripažintos progresyvios vartojimo struktūros. Bus sudarytos sąlygos visoms šeimoms apsirūpinti būstu, išplėtojus tam tikslui atitinkamas teisines, ekonomines ir administracines priemones. Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais taps sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika, Lietuvos žmonėms bus laiduojama prieinama, savalaikė, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir teisumu. Pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas –sveikatinti visuomenę ir teikti kokybišką medicinos pagalbą, formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas; ilginti vidutinę gyvenimo trukmę; mažinti gyventojų mirtingumą; optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, užtikrinant teisumą sveikatos santykiuose ir paciento pasirinkimo teisę; vykdyti aktyvią infekcinių ir neinfekcinių ligų profilaktiką; užkirsti kelią priklausomybių ligoms; užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir veiksmingi, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus vaistai ir medicinos technika; plėtoti visuomenės sveikatos ugdymo, jos stiprinimo bei priežiūros sistemą; gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, diegiant naujas medicinos technologijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją, užtikrinant įstaigų atitiktį keliamiems reikalavimams. Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos plėtojimas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas atitiks Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos reikalavimus ir principus. Užsienio politikos srityje Lietuva bus įsitvirtinusi kaip aktyvi ES ir NATO narė. Siekdama užtikrinti savo interesus šių organizacijų viduje, Lietuva aktyviai bendradarbiaus su ES ir NATO valstybėmis-narėmis, stiprins savo vaidmenį Baltijos jūros regione, ir perteikdama savo ES ir NATO narystės patirtį bei aktyviai formuodama ES “Platesnės Europos iniciatyvą”, plėtos santykius su  rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis. Santykiai su kitomis valstybėmis bus plėtojami, atsižvelgiant į konkrečią politinę ir ekonominę naudą Lietuvai.    ES viduje Lietuva tarsis su visomis šalimis, kurių požiūris pagal sprendžiamų klausimų svarbą valstybei ir jos gerovei bus optimaliai artimas. Bus ieškoma sąjungininkų pagal interesus, o ne automatiškai  blokuojamasi su kuria nors  valstybių grupe. Tuo pačiu bus aktyviai naudojami tradiciniai sustiprinto konsultavimosi su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Šiaurės šalimis bei Lenkija mechanizmai. Bus aktyviai dalyvaujama formuojant bei įgyvendinant visų ES trijų ramsčių politiką. Nustojus kurti individualią nacionalinę užsienio prekybos politiką, bus vykdoma bei dalyvaujama formuojant bendrąją ES užsienio prekybos politiką. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos (BESG) reikaluose Lietuva sieks išlaikyti pusiausvyrą tarp atlantizmo ir europeizmo, pabrėždama JAV tolesnio buvimo Europoje svarbą. NATO viduje Lietuva aktyviai pasisakys Aljanso santykių su Rusija, Ukraina, Baltarusija tolesnio plėtojimo klausimais, sieks palaikyti Aljanso dėmesį Kaukazo, Vidurinės Azijos regionams. Bus toliau plėtojama Vilniaus dešimtuko dvasia; aktyviai dalinamasi integracijos į NATO patirtimi su stojimui nepakviestomis valstybėmis-NATO kandidatėmis. NATO taikos misijose Lietuva dalyvaus aktyviai, pagal realias išgales, pirmiausia geriau pažįstamuose regionuose, kur Lietuva jau turi tokios veiklos patirtį. Ekonominės diplomatijos sferoje Lietuva išnaudos savo, kaip ES rytų paribio valstybės padėtį, plėsdama savo diplomatinį atstovavimą ir aktyviai propaguodama  ekonominius bei prekybinius interesus šiame milžiniškame regione. Drauge bus siekiama išsaugoti NVS šalių rinkas.   Lietuva aktyviai panaudos tarptautinių organizacijų forumus demokratijos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sklaidai, globalinių, transnacionalinių problemų, turinčių įtaką Lietuvos ir jos piliečių gerovei, sprendimų paieškoms. Šalies viduje bus sukurtas veiksmingas užsienio politikos institucijų koordinavimo mechanizmas. Bus didinamas tarpusavio supratimas tarp visuomenės ir diplomatinės tarnybos; vyks atviras dialogas su visuomene svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus ir atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bus kuriama nacionalinė teisės sistema, užtikrinanti žmogaus teises ir laisves. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kitus teisės aktus bei teisės sistemos reformos metmenis bus įgyvendinamos priemonės asmens saugumo ir teisės sistemos srityje, teisės kūrimo, užtikrinant žmogaus teises srityje, žmogaus teisių ir interesų gynimo, teisinės apsaugos, valstybės valdymo ir informacinės visuomenės plėtros srityse.          Valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką intelektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji, generuodama pajamas, būtų visavertė, bendradarbiauti ir konkuruoti sugebanti pasaulinės rinkos dalyvė. Plėtoti informacines technologijas, grindžiamas nuosekliai atnaujinamomis telekomunikacijų ir informatikos priemonėmis. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 12d. nutarimu Nr.853.) Pramonės struktūra ir įmonių strategijos adekvačiai atspindi nuolat besikeičiantį globalių konkurencinių jėgų poveikį. Lietuva taps patrauklia šalimi steigti savo būstines konkurencingoms tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo gamybos bei paslaugų įmonėms, prioritetiškai naudojančioms aukštas technologijas ir mokslui imlius išteklius. Pramonė veiks aplinkoje, palankioje inovacijoms ir reikiamai kokybei pasiekti, skatinančioje kvalifikuotumą, sąžiningą konkurenciją, bei naudodamasi veiklos išlaidoms mažinti palankia infrastruktūra. Pramonės plėtrą skatins įmonėms palanki teisinė aplinka, investuotojams garantuojanti stabilumą ir patikimumą. Smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turės pažangią infrastruktūrą, veiks atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, naudos modernias technologijas, kvalifikuotą darbo jėgą, gamins konkurencingas, inovacijoms imlias prekes bei teiks paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms, sukurs didesniąją BVP dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai prisiderins prie rinkos pokyčių, racionaliai naudos išteklius, kurs naujas darbo vietas. Energetika pigiai, patikimai ir saugiai aprūpins energija visas ūkio šakas, sudarys palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, bus integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir sugebės konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Ateities energetikos sektorius bus gerai subalansuotas, nekels grėsmės aplinkai.  Energetikos šakoje pagrindinės nuostatos ir valstybės veiksmų kryptys-kurti šalies energetikos politiką, įvertinant pagrindinius ES energetikos politikos aspektus bei vyraujančias pasaulio energetikos raidos tendencijas, parengti reikiamą teisės bazę ir sukurti atitinkamas energetikos valdymo bei reguliavimo institucijas, numatyti energetikos politikos įgyvendinimo būdus remiantis detalia šalies energetikos sektorių subalansuotos raidos scenarijų analize, optimizacijos skaičiavimais ir sukaupta bei susisteminta statistine informacija, siekiant užtikrinti šalies energetikos gyvybingumą, ekonominį konkurencingumą, patikimumą, energijos vartojimo veiksmingumą ir kuo mažesnę žalą aplinkai. Transporto infrastruktūra bus modernizuota ir integruota į svarbiausias magistrales bei TINA tinklus, o per juos-į transeuropinius tinklus. Sudaryta saugi ir gamtosaugai palanki transporto sistema. Išplėtoti multimodaliniai transportavimo procesai, sukurti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrai. Išnaudojant modernizuotų I ir IX Europos transporto koridorių galimybes, bus padidintos tranzito apimtys, Lietuvos vežėjai integruosis į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas. Visiems Lietuvos gyventojams (miestų ir rajonų) bus sudarytos lygios galimybės nuolatos mokytis, kelti kvalifikaciją informatikos priemonėmis. Skatinamos investicijos tobulinant kompiuterių tinklų (tradicinių ir mobiliųjų) galimybes ir jų naudojimą. Pertvarkoma valstybės ir savivaldos institucijų veikla, pasitelkiant informacinių technologijų teikiamas galimybes, sudarytos sąlygos iš esmės spartinti skaitmeninės ekonomikos plėtros darbus, elektroninių dokumentų naudojimą. Liberalizuota telekomunikacijų rinka, skatinama konkurencija. Bus skatinama steigti ir plėtoti naujas, pelną teikiančias verslo įmones, kurių veikla grindžiama žiniomis bei informacinėmis technologijomis. Remiamas ir skatinamas verslo, mokslo bei studijų integravimas, gaminant konkurencingus produktus ir teikiant paslaugas. Sudarytos sąlygos tolimų vietovių gyventojams ir neįgaliems žmonėms per informacines technologijas įsitraukti į aktyvią darbo veiklą. Parengtos ir įgyvendintos priemonės, stabdančios informatikos specialistų nutekėjimą į užsienį ir skatinančios išvykusiųjų grįžimą į Lietuvą. Bus skatinamas parodomųjų pavyzdžių kūrimas, akcentuojama vaizdinių ryšių ir informacinių technologijų svarba ekonomikos plėtrai. Tobulinami įstatymai, ginantys gyventojų informacinį saugumą ir privatumą. Kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje valstybės politika užtikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu požiūriu tolygią (subalansuotą) plėtrą, bus kuriama palanki teisinė, ekonominė, aplinka ūkininkų ūkiams, žemės ūkio, kitoms kaimo verslo įmonėms savarankiškai veikti konkurencinėje rinkoje ir užsidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo plėtrai. Bus skatinamos inovacijos, didesnę pridėtinę vertę kuriančių konkurencingų produktų bei paslaugų gamyba, plėtojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprūpinimo infrastruktūra. Sukurtos teisinės ir ekonominės prielaidos veiksmingiau panaudoti ūkių subjektų finansinį ir daiktinį kapitalą investicijoms, modernizuojant žemės ūkio gamybą ir plėtojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus užbaigtas piliečių nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas, sukurtos teisinės ir ekonominės žemėnaudų konsolidavimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo prielaidos. Garantuotas kaimo ir žemės ūkio plėtros politikos stabilumas. Lietuvos kaimas-darbui, gyvenimui ir poilsiui patraukli erdvė, jame bus išplėtota gamybinė ir socialinė infrastruktūra, susiformavusi išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių bendruomenė, sveika aplinka bei gražus kraštovaizdis. Žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir prekyba-moderni, tausojanti aplinką šakų visuma, turinti išplėtotą infrastruktūrą, modernias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus, gebanti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios verslo aplinkos ir siekianti pateikti į rinkas konkurencingus, geros kokybės produktus bei paslaugas. Išryškės dvi ūkių plėtros kryptys: specializuoti, tradicinę produkciją gaminantys, ES rinkoje konkurencingi ūkiai, tiekiantys produkciją perdirbimo įmonėms ir prekybos organizacijoms; kita-natūralius ir ekologiškus produktus gaminantys bei netradicinę veiklą plėtojantys ūkiai, veikiantys rinkos nišose. Greta stambių prekinių ūkių plėtosis ir mažesni, kooperuoti ūkiai. Intensyvaus žemės ūkio rajonuose vyraus grūdų, kiaulininkystės ir pieno prekiniai ūkiai. Padidės stambių specializuotų  ūkių, turinčių didelius javų, rapsų, linų plotus, skaičius. Bus gaminama daugiau didesnės pridėtinės vertės produktų (pieno, mėsos). Prognozuojamas vaisių ir daržovių gamybos augimas. Bus auginama daugiau mėsinių galvijų, avių (ypač nenašiose žemėse). Prioritetas teikiamas natūraliems ir  ekologiškiems produktams. Žvejyba, žuvų perdirbamoji pramonė ir prekyba, žuvivaisa ir žuvų auginimas bus modernus ekonomikos sektorius, integruotas į šalies ūkį, tausojantis aplinką, turintis išplėtotą infrastruktūrą ir našias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir jų rengimo sistemą, gebantis pateikti geros kokybės, konkurencingus maisto produktus. Bus plėtojami netradicinio ir smulkaus žemės ūkio verslai: vaistinių augalų, grybų, triušių, kalakutų, kailinių žvėrelių auginimas, bitininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė, ir alternatyvi veikla-kaimo turizmas, amatai, paslaugos, kiti smulkieji verslai. Aplinkos apsaugos žemės ūkyje priemonės, atitinkančios ES direktyvas, užtikrins aplinkai palankaus žemės ūkio plėtrą, gamtos išteklių išsaugojimą ir gausinimą.            Valstybė įgyvendins ES bendrosios žuvininkystės politiką, kurios tikslas-suderinti žvejybą su žuvų ištekliais, reguliuoti šalių, turinčių žvejybos laivynus, konkurencinius santykius, sušvelninti socialines struktūrinio partvarkymo pasekmes. Politiką sudaro keturios pagrindinės dalys: žuvų išteklių valdymo, struktūrinė, rinkos, kainų ir socialinė politika. Valstybės misija – palankios teisinės, ekonominės bei institucinės aplinkos sukūrimas šiai politikai įgyvendinti. Finansų sektoriaus plėtra bus spartesnė nei gamybinių ūkio šakų, todėl 2015m. finansinio tarpininkavimo sektoriaus indėlis į BVP bus apie 7-10 proc. Dalyvavimas euro zonoje leis greitai perimti finansų technologijų naujoves (know how). Jų, kaip finansų paslaugų vartotojų, vaidmenį padidins ir gyvenimo lygio kilimas. Per 5-10 metus didžioji šalies gyventojų dalis pirks ilgalaikio ir vidutinės trukmės vartojimo reikmenis (automobilius, būstą, baldus, būsto įrangą ir laisvalaikiui skirtas prekes bei paslaugas), imdami paskolas arba naudodamiesi kitomis finansų paslaugomis (finansine nuoma (lizingu) ir kt.). Laikotarpio pabaigoje Lietuvoje veiks įvairios finansų institucijos (komerciniai, investiciniai bankai, privatūs pensijų fondai, kolektyvinio investavimo įmonės, ipotekos bankai, nebankinės finansų institucijos ir t.t.), turinčios gerai reglamentuotą teisės bazę ir aiškiai segmentuotą rinką. Vis dėlto finansų sistemos branduolį sudarys universalūs komerciniai bankai, derinantys plataus spektro finansinių paslaugų teikimą su mažmeninės bankininkystės funkcija. Elektroninė bankininkystė ir kitos moderniomis informacinėmis technologijomis besiremiančios finansinio tarpininkavimo paslaugos nukonkuruos „gyvąsias“ finansų paslaugas ir taps viešpataujančia atsiskaitymų bei kitų finansinių operacijų forma. Kita vertus, atsiras ir tiesioginio kontakto su žmonėmis nostalgija, šia paslauga ypač noriai naudosis vadinamieji prioritetiniai klientai.   Ilgainiui vietinės kilmės arba vien lietuviško kapitalo valdomų finansų institucijų vaidmuo taps minimalus arba jos apskritai išnyks, užleisdamos vietą transnacionalinėms kompanijoms arba jų sudarytoms struktūroms bei aljansams. Nacionaliniai finansų institucijų vardai, kaip verslo vertybė, praras dabartinę reikšmę. Finansų srityje valstybė sudarys palankias teisines sąlygas investavimo kultūrai ugdyti ir kapitalo rinkai integruoti į užsienio ir ypač ES rinkas, plėtos rinkos teikiamas galimybes kapitalui pritraukti, saugiai ir veiksmingai investuoti. Valstybė kurs palankią teisinę aplinką, toliau liberalizuos finansų rinką Regioninė plėtra. Regionų ekonomika bus plėtojama ir jų konkurencingumas didinamas atsižvelgiant į regiono turimus išteklius bei prioritetines plėtros kryptis. Transporto, komunikacijų ir kita fizinė infrastruktūra bus plečiama kaip integruotas tinklas, stengiantis racionaliai panaudoti ES bei šalies lėšas. Gyvybingos kaimo gyvenvietės, padidėjęs gyventojų mobilumas sujungs miestus su kaimais. Bus sukurta tinkama aplinka gamtos ir kultūros paveldui išsaugoti plėtojant turizmą ir rekreaciją. Regionų institucijos bendradarbiaus tarptautiniu lygiu įgyvendindamos nacionalinius bei ES regioninės plėtros politikos tikslus. Regioninės plėtros politikos tikslas yra užtikrinti stabilaus aukšto gyvenimo lygio galimybes visoms šalies bendruomenėms; didinti šalies regionų sanglaudą, mažinant ekonominius, socialinius, kultūros, išsilavinimo sąlygų ir administracinių gebėjimų skirtumus tarp jų; užtikrinti darnią regionų ekonomikos plėtrą bei didinti jų konkurencingumą atsižvelgiant į regionų ypatumus; tolydžiai plėtoti regionų fizinę ir socialinę infrastruktūrą; užtikrinti veiksmingą regionų vietinių išteklių naudojimą, racionalų regioninės plėtros finansavimą naudojant tiek šalies, tiek užsienio finansinių šaltinių lėšas, kaimo bendruomenių gyvybingumą ir plėtrą. Bus sukurta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) socialinė, ekonominė ir technologinė infrastruktūra, SVV plėtrai palanki teisinė ir institucinė aplinka, bendradarbiavimo su mokslo ir švietimo institucijomis sistema. Lietuva taps aukšto ekonominio ir kultūrinio potencialo turizmo šalimi, teikiančia įvairius puikios kokybės turizmo produktus, tenkinančius individualius turistų poreikius bei atitinkančius ES turizmo direktyvas. Todėl bus siekiama kurti ir įgyvendinti racionalią turizmo politiką sudarant palankias teisines, investicines sąlygas visiems turizmo verslo dalyviams, veiksmingai kurti patrauklius turizmo produktus vidaus ir tarptautinei rinkai užtikrinant racionalų Lietuvos gamtinio, kultūrinio ir socialinio potencialo išnaudojimą, o tai sąlygos konkurencingą integraciją į Europos ir pasaulinę turizmo rinką. Įvertinus turizmo konkurencinius pranašumus ir atsižvelgiant į Lietuvos turizmo išteklių specializaciją bei diferenciaciją, integruojantis į ES bei įgyvendinant nustatytus Lietuvos turizmo plėtros strateginius tikslus ir uždavinius, išryškėja tokios prioritetinės turizmo plėtros rūšys kaip kultūrinis ir pažintinis, dalykinis ar verslo, kurortinis, vandens (jūrų ir upių), ekologinis ir kaimo turizmas. III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS Remiantis padėties analize, apimančia išorinius veiksnius, SSGG ir makroekonominę analizę, išskiriami šie ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. ŽINIŲ VISUOMENĖ Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 12d. nutarimu Nr.853.) 1. Mokslas ir švietimas ·    Kuriant efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą:   pasiekti, kad vidurinis išsilavinimas būtų visuotinis, apimantis visus gyventojų sluoksnius nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties ir gyvenamosios bei kalbinės aplinkos; užtikrinti visuotinį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir lygias mokyklinio starto galimybes; išplėtoti įvairių formų, visų pirma socialinę atskirtį patyrusiems vaikams, prieinamą ikimokyklinio ugdymo, įvairių tipų jaunimo mokyklų sistemą; vystyti bendrojo lavinimo mokyklų, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų tipų įvairovę; stiprinti technologinį, ekonominį švietimą bendrojo lavinimo mokyklose; tęsti  mokslo ir studijų įstaigų sistemos struktūrinę reformą, užtikrinti, kad binarinė aukštojo mokslo sistema …