LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“ VP1-2.1-ŠMM-04-K PRIEMONĖS „STUDIJŲ SISTEMOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO Nr. 2 PATVIRTINIMO 2010 m. gegužės 31 d. Nr. V-800 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu, t v i r t i n u 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-800 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K PRIEMONĖs „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009)5690 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.1-ŠMM-04-K „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, projekto vykdytojai, taip pat institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL 2009 L 250, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006); 2.4. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722; 2009, Nr. 36-1387) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Nacionalinę studijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, Nr. 82-3435); 2.11. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242 (Žin., 2009, Nr. 54-2140), nuostatas; 2.12. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 2 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai). 3. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti projektų konkurso būdu. 4. Apraše vartojamos sąvokos: Vidinis mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybės užtikrinimas – kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės vadybos sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Vidinės studijų kokybės užtikrinimas yra susijęs su šiomis sritimis: studijų programų kokybės užtikrinimu; informacijos apie studijų kokybę prieinamumu; vidinės studijų kokybės vadybos sistemos nuolatiniu tobulinimu, taip pat aukštosios mokyklos personalo ir bendru institucijos administravimo proceso ir projektų valdymo organizavimu (koordinavimu). Vidinė studijų kokybės vadybos sistema įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas turi būti vienu iš studijų politikos formavimo veiksnių. Aukštoji mokykla įgaliotoms institucijoms turi teikti oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai. Taip pat aukštoji mokykla turi nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas. Mokslo ir studijų institucijos nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę. Aukštosios mokyklos vidinė studijų kokybės vadybos sistema – pagal šį Aprašą, tai struktūruota ir dokumentuota priemonių visuma, apimanti aukštosios mokyklos kaip institucijos veiklos kokybę nusakančių duomenų pateikimo, sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategiją, tikslus, principus, planavimą, organizavimą, kontrolę bei gerinimą, tobulinimą arba plėtotę, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų nu(si)statytų kokybės standartų (arba reikalavimų) pasiekimą. Tai aukštosios mokyklos ar jos padalinio organizacinės struktūros, pareigų, procedūrų (darbo tvarkos), procesų ir išteklių visuma, grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija (koncepcija), numatančia veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę. Aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindiniai tikslai – apibrėžti atsakomybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, užrašyti ir saugoti duomenis apie atlikto darbo kokybę, atlikti periodinius patikrinimus, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti aukštosios mokyklos konkurencingumą. Vidinė studijų kokybės vadybos sistema vertinama šiais kriterijais: išsamiomis studijų programų kokybės užtikrinimo priemonėmis; adekvačiomis informavimo apie studijų kokybę priemonėmis; sistemos tobulinimo vadybinėmis prielaidomis; sistemos suderinimo su nacionaline studijų stebėsenos ir valdymo sistema prielaidomis. Specialieji gebėjimai – pagal šį Aprašą, tai aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojų profesiniai, dalykiniai gebėjimai, reikalingi kokybės vadybos sistemai kurti ir/arba įdiegti, priskirti pareigoms pagal kompetenciją ir pareigybių aprašymus (pavyzdžiui, aukštosios mokyklos administracijos darbuotojų mokymai apie kokybės vadybos sistemos valdymą, darbo procesų priežiūrą ir kontrolę, procesų valdymo metodus, procedūras, aukštosios mokyklos kultūros formavimą ir įvaizdį, vidaus auditą, veiklos ir pokyčių valdymą). Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos koncepcija – vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelio dalis, kurioje gali būti išanalizuota paslaugų teikimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, infrastruktūros, informacijos srautų (įskaitant vidinių ir išorinių dokumentų) valdymo ir kiti procesai, gali būti atlikta aukštosios mokyklos administracijos ir/arba struktūrinių padalinių veiklos procesų analizė. Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelis – aukštosios mokyklos veiklos procesų schema, numatanti kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti matuojamas valdymo procesų rezultatyvumas, numatyta, kas ir kaip turėtų vertinti procesų rezultatyvumo rodiklius, kokiu būdu bus optimizuojami laiko, žmogiškųjų išteklių ir kiti kaštai, kokie bus informacijos pasikeitimo kanalai, kokiu būdu bus vykdomas veiklos auditas, kaip bus valdomas proceso rodiklių monitoringas, turėtų būti numatytos procesų tobulinimo gairės. Modelis turėtų būti svarbi aukštosios mokyklos vadybos dalis padedanti planuoti, skirstyti išteklius, kelti bendrą aukštos mokyklos veiklos rezultatyvumą. Kokybės vadovas – dokumentas, kuriame išdėstoma aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės sistemos strategija ir aprašomos vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos procedūros. Kokybės vadovas apima visą aukštosios mokyklos veiklą arba tik tam tikras veiklos dalis, kurios daro didžiausią įtaką aukštosios mokyklos veiklos kokybei. Rengiant kokybės vadovą, turi būti siekiama šių tikslų: nustatyti pagrindines kokybės vadybos taikymo aukštosios mokyklos administracijos ir/arba struktūrinių padalinių veikloje koncepcijas, principus bei reikalavimus, siekiant nuolatinio veiklos tobulinimo; pateikti procesų aprašymus, procedūrų aprašus, kokybės matavimo rodiklius ir kitus dokumentus, paaiškinančius aukštosios mokyklos administracijos ir/arba struktūrinių padalinių vidinę studijų kokybės vadybos sistemą, siekiant užtikrinti kokybišką funkcijų vykdymą ir sąveiką su išorine aplinka. Kokybės vadove turi būti aprašyta aukštosios mokyklos vykdoma kokybės politika, darbuotojų, kurie vadovauja, vykdo, tikrina ir analizuoja su kokybe susijusius darbus, pareigos, įgaliojimai ir tarpusavio ryšiai, vidinės kokybės vadybos sistemos procedūros ir instrukcijos, kokybės vadovo analizavimo, atnaujinimo ir valdymo tvarka. Viena iš kokybės vadovo sudedamųjų dalių – rodiklių suvestinė, kurioje turi būti pateikti rodikliai procesų kokybei išmatuoti. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas. 5. Šis Aprašas yra antrasis projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Pagal veiksmų programos priemonę planuojama parengti tris projektų finansavimo sąlygų aprašus. Iš viso veiksmų programos priemonės finansavimas, numatytas veiksmų programos priede, yra 92 940 000 Lt (devyniasdešimt du milijonai devyni šimtai keturiasdešimt tūkstančių litų), iš kurių 78 999 000 Lt (septyniasdešimt aštuoni milijonai devyni šimtai devyniasdešimt devyni tūkstančiai litų) – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos, 12 875 824 Lt (dvylika milijonų aštuoni šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt keturi litai) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja valstybė – 1 065 176 Lt (vienas milijonas šešiasdešimt penki tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt šeši litai). Pagal šį Aprašą numatoma skirti 35 000 000 Lt (trisdešimt penkis milijonus litų), iš kurių 29 750 000 Lt (dvidešimt devyni milijonai septyni šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų) – ES fondų lėšos, 4 200 000 Lt (keturi milijonai du šimtai tūkstančių litų) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso pagal šį Aprašą ne mažiau kaip 1 050 000 Lt (vienu milijonu penkiasdešimčia tūkstančių litų). 6. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos tikslas – diegti ir/arba tobulinti vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus ir sistemas aukštosiose mokyklose. 7. Pagal Aprašą numatoma finansuoti veikla – vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas (įsigijimas) ir įgyvendinimas (tobulinimas) arba vidinės studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimas (tobulinimas). Galimos veiklos – tikslinių grupių specialiųjų gebėjimų ugdymas (mokymai), metodinės medžiagos įsigijimas, rengimas, leidyba, tikslinių grupių komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose, diegiamų vidinių studijų kokybės vadybos sistemų vertinimas, sociologiniai poveikio tyrimai, skirti savianalizei, jei tai tiesiogiai susieta su konkrečios aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos koncepcijos parengimu, vidinės studijų kokybės vadybos sistemos diegimu, vidinės studijų kokybės vadybos sistemos bandomuoju diegimu (testavimu). Kuriant vidinę studijų kokybės vadybos sistemą privaloma veikla – vidinės studijų kokybės vadybos sistemos modelio sukūrimas. Įgyvendinant vidinę studijų kokybės vadybos sistemą privaloma parengti kokybės vadovą. 8. Tęstinį kvietimą teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo (toliau – Kvietimas) pagal Aprašą numatoma skelbti 2010 m. II ketvirtyje. 9. Pagal šį Aprašą bus skelbiamas Kvietimas pagal tęstinę projektų konkurso procedūrą iki 2011 m. gegužės 15 d. Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimas stabdomas anksčiau nurodytos datos, jei pagal sprendimus dėl projektų finansavimo, priimtus pagal Kvietimą, ir naujai pateiktas Paraiškas dėl projekto finansavimo paskirstyta ir prašoma finansavimo suma sudaro galimybę paskirstyti visą Kvietimui numatytą finansavimo sumą. Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimas taip pat gali būti sustabdytas, jeigu Kvietimo dokumentuose yra keičiama esminė informacija, keičianti Paraiškų pateikimo dėl projekto finansavimo sąlygas ir galinti turėti įtakos Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimo rezultatams. 10. Šis Aprašas ir Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 11. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos galimi pareiškėjai ir partneriai – Lietuvos aukštosios mokyklos. 12. Detalūs reikalavimai pareiškėjams ir partneriams įvardyti Aprašo 1 priedo 7 punkte. III. Reikalavimai projektams 13. Vienas pareiškėjas pagal Aprašo 7 punkte numatytą finansuoti veiklą gali teikti vieną Paraišką dėl projekto finansavimo. 14. Projekto įgyvendinimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas. 15. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). 16. Tinkamos projekto, teikiamo pagal Aprašo 7 punkte numatomą finansuoti veiklą, tikslinės grupės yra mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (aukštųjų mokyklų ir (arba) jų padalinių administracijos darbuotojai, kurie atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą). 17. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų stebėsenos rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus. 18. Kuriant ir/arba įgyvendinant (tobulinant) vidinės studijų kokybės vadybos sistemas projekto veiklose privalo būti numatyti visi šie aspektai: 1) studijų kokybės užtikrinimas (studijų programos, suteikiami kvalifikacijos patvirtinimai, studentų rezultatų vertinimas, informacija apie studijų prieinamumą, stebėsena ir kt.), 2) dėstytojų ir mokslo darbuotojų pakankamo potencialo aukštojoje mokykloje užtikrinimas, 3) aukštosios mokyklos administravimo proceso (įskaitant projektų valdymą) užtikrinimas. 19. Pareiškėjai, teikiantys Paraiškas dėl projekto finansavimo, privalo užtikrinti, kad projektų veiklos nedubliuoja projektų, pateiktų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ISAK-951 „Dėl 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 57-2246). 20. Papildomi reikalavimai, susiję su finansavimo pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir (arba) veiksmų programos priede, pagal Aprašą finansuojamiems projektams nėra nustatyti. 21. Projektų tinkamų finansuoti išlaidų suma turi būti ne mažesnė kaip 300 000,00 Lt (trys šimtai tūkstančių litų) (vertinimo metu gali sumažėti iki 10 proc.) ir ne didesnė kaip 3 000 000,00 Lt (trys milijonai litų). 22. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI 23. Pagrindiniai projekto išlaidų reikalavimai nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt) pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms. 24. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 25. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 26. Projekto veiklos – tyrimai (galimybių studijos), kurie tiesiogiai susiję su šio Aprašo 7 punkte numatyta finansuoti veikla, ir jiems organizuoti viešieji pirkimai gali būti pradėti vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimo metu nustačius, kad veikla ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Pareiškėjas vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. Projekto vykdytojas (ar partneris), kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, visas paslaugas ir prekes privalo pirkti, vadovaudamasis patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641). 27. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 50-1868), 8.2 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Apribojimai dydžiui Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir/ar projekto partneris(-iai) pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų. Išlaidos tinkamos tik Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantiems mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams, kurių pagrindinis darbas tiesiogiai susijęs su kokybės vadybos sistemų kūrimu ir arba įgyvendinimu (diegimu). 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Išlaidos tinkamos tik Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantiems mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojams, kurių pagrindinis darbas tiesiogiai susijęs su kokybės vadybos sistemų kūrimu ir (arba) diegimu, komandiruotėms. 1.3. paslaugos Ši eilutė pildoma tik tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos. Veiklos, numatytos Aprašo 7 punkte, įgyvendinimui paslaugų pirkimo išlaidos negali viršyti 80 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų. 1.8. viešinimas Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų. 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas. Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas. 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose Lietuvos aukštosios mokyklos mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų ugdymo išlaidos, susijusios su darbo pobūdžiu, diegiant kokybės vadybos sistemą aukštojoje mokykloje: trumpalaikės komandiruotės siekiant dalyvauti konferencijose, seminaruose, mokymuose, vizituose kituose užsienio šalių universitetuose, kurie turi sukūrę (įsidiegę) aukštojo mokslo kokybės vadybos sistemas, modelius. Galima finansuoti iki 5 darbo dienų vyksiančias mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų komandiruotes siekiant dalyvauti konferencijose, seminaruose, mokymuose, vizituose kituose užsienio šalių universitetuose, kurie turi sukūrę (įsidiegę) aukštojo mokslo kokybės vadybos sistemas, modelius. 2.3. Kita (svečių iš užsienio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos) 5. Netiesioginės projekto išlaidos Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis. Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo šio Aprašo 24 punkte nurodytoms taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais. Gali būti pritaikyta mažesnė nei numatyta Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėse vienodo dydžio norma. 28. Visos kitos išlaidų kategorijos pagal Aprašą laikomos netinkamomis finansuoti. 29. Projektui skiriamas finansavimas – iki 97 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taip pat pareiškėjas ir/arba partneris privalo prisidėti savo lėšomis ir apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti, jei tokios yra numatomos. 30. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas, nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą, naudodami vidutinius rinkos įkainius, ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 31. Pajamos gali būti laikomos tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dalis, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dydį. V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 32. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). 33. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 34. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas atitinka jam keliamus reikalavimus. 35. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 36. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl projektų rengimo, Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymo ir kitus su Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymu bei pateikimu susijusius klausimus Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu Kvietime nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 37. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai pateikiami interneto svetainėje www.esparama.lt. VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 38. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 39. Paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA Kvietime nurodytu adresu ir iki Kvietime nurodyto termino pabaigos. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki Kvietime nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos dėl projekto finansavimo yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip Kvietime nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 40. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterinėje laikmenoje. 41. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos turi būti susegtos į segtuvus kietais viršeliais. Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo lapai turi būti sunumeruoti. 42. Ant voko (ar kitos talpos/paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo, ir atitinkamos priemonės remtinos veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. 43. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas. 44. Informacija apie paraiškų priėmimą pareiškėjams taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 45. Informacija apie pareiškėjo ir Paraiškos dėl projekto finansavimo duomenis, kuri bus skelbiama viešai, nurodyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 46. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas, atranka ir sprendimų priėmimas yra atliekami Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 49–107 punktuose nustatyta tvarka. 47. Paraiškų dėl projekto finansavimo, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro: 47.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu tikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodyti dokumentai ir privalomi priedai; 47.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis; 47.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balsų suma – 100 balų. 48. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 49. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede. 50. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai pateikiami Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams Aprašo 1 priede. 51. Projekto naudos ir kokybės vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams pateikiami Aprašo 5 priede. 52. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. 53. ESFA turi teisę atmesti Paraišką dėl projekto finansavimo, neprašiusi jos patikslinti, jeigu: 53.1. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo bendroji A dalis yra neužpildyta arba užpildyta nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 Paraiškos dėl projekto finansavimo formos laukai neužpildyti arba informacija daugiau nei 3 laukuose pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo A dalies pildymo instrukcijas); 53.2. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalis yra neužpildyta, užpildyta tik iš dalies arba užpildyta iš esmės nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 prašomuose užpildyti laukuose informacija pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijas); 53.3. pareiškėjas nepateikė bent vieno užpildyto privalomo Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios B dalies priedo; 53.4. pareiškėjo pateikta Projekto išlaidų pagrindimo forma neužpildyta arba užpildyta iš esmės nesilaikant Projekto išlaidų pagrindimo formos pildymo instrukcijos (nepateiktas pusės ir daugiau poveiklių detalus bendros sumos apskaičiavimas). 54. Jeigu Paraiškoje dėl projekto finansavimo pateiktos informacijos ir informacijos pakanka sprendimui dėl projekto vertinimo priimti, raštas dėl informacijos patikslinimo nesiunčiamas. 55. Teikiant papildomą informaciją, gali būti tikslinami tik tie duomenys, kurių prašoma ESFA rašte. Jeigu pateikiama patikslinta, bet rašte neprašoma informacija, vertinimo metu į ją neatsižvelgiama. Vertindama Paraiškoje dėl projekto finansavimo pateiktą informaciją, esant reikalui, ESFA gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei Paraišką dėl projekto finansavimo ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais. 56. ESFA priima sprendimą atmesti Paraišką dėl projekto finansavimo, jei: 56.1. pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją; 56.2. projektas neatitinka bent vieno bendrojo ir (ar) specialiojo atitikties kriterijaus ir reikalavimo. 57. Tinkami finansuoti projektai naudos ir kokybės vertinimo metu privalo surinkti ne mažiau kaip 50 balų. 58. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 59. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA gavusi sprendimą organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą. 60. Sutartis rengiama pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861). 61. Pagal su pareiškėju sudarytą Sutartį pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. 62. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 63. Projekto išlaidos apmokamos ir Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose ir Sutartyje nustatyta tvarka. 64. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo. 65. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka pagal ESFA nustatytą metodiką. Avansas negali viršyti 30 procentų projektui skirtos finansavimo sumos. Avansas gali būti išmokamas dalimis atsižvelgiant į įvykdytus viešuosius pirkimus. 66. Projekto lėšų panaudojimo patikrinimo reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr.59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2006, Nr. 17-604) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra privalomi, ir audito išlaidos bus laikomos netinkamomis išlaidomis. 67. Specialūs reikalavimai projektų vykdytojams – kartu su avanso mokėjimo prašymu privatūs juridiniai asmenys turi pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimą dėl avanso sumos, viešieji juridiniai asmenys – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 100 000 Lt (vienas šimtas tūkstančių litų) (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms). 68. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Reglamento Nr. 1083/2006 57 str. nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA. 69. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo projekto vykdytojas negali perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktines teises į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai. 70. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (ar) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą. 71. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtiems produktams ir rezultatams išlaikyti ir toliau naudoti. 72. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 203 punkte nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 73. Aprašas keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka. 74. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209–212 punktuose nustatyta tvarka. _________________ 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 1 priedas PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO KRITERIJAI IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS Bendrasis kriterijus Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai Paaiškinimai/informacijos šaltinis Vertinimas taip ne komentarai patikslinus 1 2 3 4 5 6 7 8 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10), 2 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytų veiklų. 1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu 1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – prioritetas) tikslą „Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis Paraiškos A dalies 6 punktas 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas. Galima teigti, kad, įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui Paraiškos A dalies 5, 6 punktai ir B dalies 1 punktas 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta veikla. 1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos priede prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės bent vienos veiklos aprašymu. Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka veiklą (ar veiklos dalį), nurodytą veiksmų programos priedo priemonės Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K aprašyme Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytą veiklą Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatytus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“). Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus, atskyrimu, nurodyti veiksmų programoje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Projektų finansavimo sąlygų aprašo 19 punkte. Paraiškos A dalies 7 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma). Būtina įsitikinti, ar projekto tikslinės grupės atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 16 punkte nurodytas tikslines grupes. Aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojų mokymai turi būti tiesiogiai susieti su vidinių kokybės sistemų diegimu ir įgyvendinimu. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1, 2 punktai 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti. 2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo. 2.1.1. Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus). Netaikoma 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams). Būtina įsitikinti, kad projektas prisideda prie Nacionalinėje studijų programoje (toliau – NSP) numatytų tikslų siekimo ir prisideda prie NSP 1.4.1 veiklų grupės „Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas“ įgyvendinimo, t.y. atitinka nurodytus pareiškėjus ir remiamas veiklas. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 3 punktas 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus.   Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. 3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo. 3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklio pasiekimo. Būtina įsitikinti, kad projektai, teikiami pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks visus žemiau išvardintus, Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priede aprašytus, stebėsenos rodiklius: - produkto rodiklis „Aukštosios mokyklos (ISCED 5-6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 1 sistema vienam projektui; - produkto rodiklis „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 10 asmenų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1, 2, 10 punktai 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai 3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus Paraiškos A dalies 6 ir B dalies 1 punktas 3.2.2.Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: - yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; - išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; - pasiekiami, t. y. realūs; - susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; - iškelti laiku, t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 5, 6 ir 7 punktai ir B dalies 1 punktas 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215). 4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui 4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų; - projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) Paraiškos A dalies 5 ir 13 punktai 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma). Netaikoma 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje Netaikoma 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą 4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą Netaikoma 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Netaikoma 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010). 5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui 5.1.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui Vertinama, ar projektas neprieštarauja lyčių lygybės ir nediskriminavimo principui, nepažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo ir jame vykdomi šie reikalavimai: - neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; - neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Paraiškos A dalies 13 punktas 5.2. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą 5.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo Netaikoma 5.2.2. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina nediskriminavimo dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos principo įgyvendinimą Netaikoma 5.2.3. Projektas atitinka kitus su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jeigu taikoma). Netaikoma 6. Projekto įgyvendinimas yra suderinamas su kitų aktualių Europos Bendrijų politikos sričių nuostatomis 6.1. Projektas suderinamas su horizontaliųjų Europos Bendrijų bendrųjų politikos sričių nuostatomis 6.1.1. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų viešųjų pirkimų politikos nuostatomis Būtina įvertinti, ar pareiškėjas (partneriai) yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), arba gavęs (gavę) projekto finansavimo lėšų jomis taps; jei taip, tokiu atveju, ar tikėtina, kad projekto veiklų plane numatyta veiklų trukmė nustatyta įvertinant pirkimų vykdymo terminus; jei pareiškėjas ir (arba) partneriai nėra perkančiosios organizacijos, šis vertinimo aspektas vertinamas kaip atitinkantis nustatytus reikalavimus Paraiškos A dalies 7 punktas ir B dalies 6 punktas 6.1.2. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų aplinkosaugos politikos nuostatomis Būtina įvertinti, ar: atsižvelgiant į projekto veiklas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), būtinas poveikio aplinkai vertinimas; jei būtinas, ar poveikio vertinimas aplinkai yra atliktas. Paraiškos B dalies 1 punktas 6.1.3. Projektas suderinamas su Europos Bendrijų konkurencijos politikos nuostatomis Vertinant projektus, reikia įsitikinti, ar projektai finansuojami nepažeidžiant konkurencijos politikos nuostatų. Taip pat vertinant projektus, reikia įsitikinti, ar projekto finansavimas nereiškia neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo. Jei valstybės pagalba nėra taikoma, tuomet kriterijus vertinamas teigiamai. Paraiškos A dalis ir B dalies 1 punktas 6.2. Projektas suderinamas su sektorinių tam tikrų sektorių ES bendrųjų politikos sričių nuostatomis. 6.2.1. Projektas suderinamas su konkretaus sektoriaus ES politikos sričių nuostatomis Netaikoma 7. Pareiškėjas organizaciniu požiūriu yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą 7.1. Pareiškėjas (partneriai) atitinka formaliuosius reikalavimus 7.1.1. Pareiškėjas (partneriai) atitinka tinkamų pareiškėjų sąrašą, nustatytą Projektų finansavimo sąlygų apraše. Būtina įsitikini, kad pareiškėjas (partneriai) atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 11 punkte nurodytus pareiškėjus (partnerius). Paraiškos A dalies 1, 3 ir 5 punktai 7.1.2. Pareiškėjas (partneriai) turi (ar turi galimybių įgyti) teisinį pagrindą užsiimti ta veikla (atlikti funkcijas), kuriai sukurti ir (arba) vykdyti, ir (arba) plėtoti skirtas projektas. Būtina įsitikinti, kad pareiškėjas (partneriai) turi (ar turi galimybių įgyti) teisę užsiimti ta veikla (atlikti funkcijas), kuriai sukurti ir (arba) vykdyti, ir (arba) plėtoti skirtas projektas (pvz., reikiamos licencijos ir kt.). Paraiškos B dalies 11.1 punktas (arba kiti informacijos šaltiniai) (Pareiškėjo (partnerių) steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statutų) kopijos) 7.1.3 Pareiškėjui gali būti skirtos ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, jei: 7.1.3.1. jam nėra iškelta byla dėl bankroto arba jis nėra likviduojamas; 7.1.3.2. yra įvykdęs su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai); 7.1.3.3. paraiškoje dėl projekto finansavimo arba jos prieduose jis nepateikė klaidinančios informacijos; Būtina įsitikinti, kad pareiškėjas (partneriai) atitinka 7.1.3 punkte nustatytus reikalavimus: 7.1.3.1 – Paraiškos A dalies 1, 3 punktai ir B dalies 11.2 punktas (arba kiti informacijos šaltiniai) (netaikoma pareiškėjams ir partneriams, kurie yra valstybės biudžeto finansuojamos institucijos bei įstaigos); 7.1.3.2 – Paraiškos B dalies 11.3 punktas (arba kiti informacijos šaltiniai) (netaikoma pareiškėjams ir partneriams, kurie yra valstybės biudžeto finansuojamos institucijos bei įstaigos); 7.1.3.3 – Paraiškos A dalies 15, 16 …