PASIŪLYMAI

PASIŪLYMAI Pasiūlymai Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto penktajai (po priėmimo) redakcijai (IXP-1740(5SP). Neoficiali redakcija, parengta po Komiteto 2003 m. birželio 12 dienos posėdžio Eil.Nr. Pasiūlymų autorius Pastabų ir pasiūlymų turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1.   Teisės departamentas Sutinkamai su teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalimi laisvuoju mokytoju yra laikomas asmuo, kuris turi patentą verstis individualia švietimo veikla. Tačiau remiantis Patentų įstatymo 1 straipsnio nuostatomis, patentas yra išradimų apsaugos forma, o ne tam tikras dokumentas, suteikiantis teisę verstis vienokia ar kitokia veikla. Dar daugiau, sutinkamai su Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, gyventojas gali verstis individualia, t.y. savarankiška veikla, turėdamas verslo liudijimą arba atitinkama savarankiška kūryba arba profesine veikla.  Todėl atitinkamai siūlytume pakoreguoti “laisvojo mokytojo” sąvokos apibrėžimą ir peržiūrėti kitus teikiamo įstatymo projekto straipsnius (pavyzdžiui, 50 straipsnį), kuriuose vartojami ši sąvoka. Pritarti 2.   Seimo narys A. Monkevičius 2 straipsnio 21 dalyje po žodžio „garantuojamas“įrašyti žodžius „mokymasis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitoje mokykloje“ ir visą dalį išdėstyti taip: „21. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas mokymasis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitoje mokykloje.“ Pritarti (2003 06 09 dienos posėdyje) 2003 06 12 dienos posėdyje, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto  ši formuluotė buvo dar kartą patikslinta: „21. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.“ 3.   Seimo narys R. Pavilionis 2 straipsnio 21 dalyje po žodžio „Respublikoje“ įrašyti žodžius „valstybės nustatytas“, o po žodžių „privalomas ir“ išbraukti žodį „valstybės“, po žodžio „garantuojamas“ išbraukti žodžius „ pradinis, pagrindinis ar specialusis“ ir visą dalį išdėstyti taip: „21. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės nustatytas privalomas ir valstybės garantuojamas pradinis, pagrindinis ar specialusis ugdymas.“ Nepritarti Komitetas pritarė nuostatai susieti 2 straipsnio 21 dalies formuluotę su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio formuluote. 4.   Teisės departamentas Tikslintina projekto 9 straipsnio 4 dalis. Iš projekto 41 straipsnio 3 dalies 1 punkto matyti, kad darželis-mokykla ir mokykla-darželis vykdys vienodą priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo programą. Kadangi pirminės bendrojo lavinimo mokyklų grupės programos turinys yra vienodas, dėl to turėtų būti brauktina 9 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka "mokyklos-darželiai". Pritarti 5.   Seimo narys R. Pavilionis 10 straipsnio 2 dalyje pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „Vaikui“ ir „yra privalomas“, abu sakinius sujungti į vieną ir visą dalį išdėstyti taip: „2. Vaikui Pagrindinis ugdymas yra privalomas.Jis teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.” Pritarti 6.   Teisės departamentas 2. Teikiamo projekto 17 straipsnio 5 dalis brauktina kaip perteklinė - joje įtvirtinta nuostata yra nustatyta projekto 12 straipsnio 8 dalyje. Iš esmės pritarti 12 str. 8d. išbraukti žodžius: “neformalųjį suaugusiųjų švietimą – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas”. 7.   Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Projekto 25 straipsnyje įrašyti  LR Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą: „Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas“. Iš dalies pritarti Amžiaus cenzą nustatyti 2 str. 21 dalyje 8.   Teisės ir teisėtvarkos komitetas Projekto 25 straipsnio 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: “2. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje iki 18 metų mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio arba specialiojo ugdymo programas.” Iš dalies pritarti Kadangi pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją vaikas yra asmuo iki 18 metų, 25 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje iki 18 metų mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio arba specialiojo ugdymo programas.” 9.   Teisės departamentas Šio straipsnio 26 dalyje pateikiama "studento" sąvoka. Tačiau šiame projekte ir Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateikiamos skirtingos sąvokos “studentas” reikšmės. Todėl svarstytinos projekto 36 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kai kurias lengvatas bei 71 straipsnio 1 dalis, numatanti subjektų, kuriems gali būti mokama stipendija bei skiriama materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka, ratą. Šių asmenų rato tikslinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas po to, kai bus apsispręsta dėl vieningos sąvokos “studentas” reikšmės Lietuvos teisės sistemoje. Nepritarti Aukštojo mokslo įstatymas apibrėžia aukštosios mokyklos studento sąvoką, o šiame įstatyme apibrėžiama ir aukštosios, ir aukštesniosios mokyklos studento sąvoka. 10. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Projekto 31 str. 2 ir 3 d., 46 str. 1 d. 3 p. bei 47 str. 2 d. 4 p. gali prieštarauti Konstitucijos 26 str. 5 d., kuri suteikia teisę nepilnamečiams nuo 14 metų, o ne nuo 15 metų patiems pasirinkti privalomo dorinio ugdymo dalykus. Pritarti 11. Teisės departamentas 1. Projekto 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmimo į nevalstybinę mokyklą tvarką nustato steigėjas, remdamasis šio įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas reikalavimais. Norime pažymėti, kad projekte nėra numatyti priėmimo į atitinkamas programas reikalavimai, todėl minėta nuostata tikslintina, nurodant subjektą, įgaliotą nustatyti atitinkamus reikalavimus. Be to, šio straipsnio 8 ir 10 dalyse apibūdinant tą patį subjektą vartojamos skirtingos sąvokos "vaikas" ir "mokinys". Nepritarti Teisės departamentas pasiūlymą atsiima 12. 2. Projekto 30 straipsnio 1 dalyje prieš žodį "gyventi" reikėtų įrašyti žodį "nuolat". Pritarti 13. 3. Projekto 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad "kitose" mokyklose gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas bei savišvieta. Reikėtų patikslinti kokios "kitos" mokyklos čia turimos omeny, nes šios dalies nuostatoje apie jokias mokyklas nekalbama. Pritarti Išbraukti žodžius „kitose mokyklose“. 14. 4. Teikiamo įstatymo projekto 32 straipsnyje nustatomos švietimo garantijos dirbantiems asmenims. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinama darbdavio pareiga sudaryti sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis darbo vietoje, mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.  Tačiau šiuo atveju galima konstatuoti, kad yra suniveliuojamos skirtingos mokymosi sąvokos, t.y. formalusis ir neformalusis darbuotojų mokymasis. Dar daugiau, reikia pastebėti, kad visas teises ir kitas garantijas, kurios yra suteikiamos darbuotojams, nustato darbo įstatymai ir, pirmiausiai, Darbo kodeksas. Sutinkamai su Darbo kodekso 50 straipsnio 4 dalies 3 punktu bei 61 straipsnio 2 dalies 5 punktu, darbuotojų profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos bei su jomis susijusios sąlygos ir garantijos yra aptariamos kolektyvinėse sutartyse. Tai yra suprantama, nes darbdavys, sudarydamas tam tikras sąlygas darbuotojui mokytis profesijos ar kelti kvalifikaciją, turi turėti galimybę susitarti ir dėl jo investuotų lėšų bei kitų suteiktų garantijų darbuotojui grįžtamojo ryšio. Todėl savaime suprantama, kad tokie klausimai turi būti reglamentuojami specialiomis, šiuo atveju darbo įstatymų, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytume išbraukti ir šio straipsnio 1 dalies antrą sakinį, nes darbo sutarties ir kitos sutarties (deja,  iš įstatymo projekto neaišku kokios, bet tikėtina, kad šiuo atveju kalbama apie kolektyvinę sutartį) turinio klausimai reglamentuojami Darbo kodekse. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios valstybės ar savivaldybės pareigą dirbančiam mokiniui teikti finansinę ar kitokią paramą yra nekonkrečios. Šiuo atveju, neaišku, kokia tai parama bus, kas ją teiks ir administruos, iš kokių lėšų ir kokiais kriterijais remiantis ji bus teikiama. Kitaip tariant, šios dalies nuostatos nesukuria jokių teisės normų ir siūlytume jų atsisakyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su Darbo kodekso 209 straipsnio 2 dalimi darbuotojams, kurie mokosi mokymosi įstaigose, mėnesinis darbo užmokestis visais atvejais negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Kitaip tariant, ši nuostata įpareigoja darbdavius besimokantiems darbuotojams, net ir tuo atveju, jei jie yra mokymosi atostogose ir už jas nėra apmokama, sumokėti minimalų darbo užmokestį, kas taip pat gali būti laikoma finansine parama besimokančiam darbuotojui, bet jau teikiama ne valstybės ar savivaldybės, o darbdavio. Atsižvelgti Išbraukti žodžius „darbo vietoje, mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją. Mokymosi sąlygos ir tvarka numatoma darbo ar kitoje sutartyje.“ 15. 5. Atsižvelgiant į tai, kad profesinis mokymas yra pirminis bei tęstinis, projekto 36 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „pagrindinio“ reiktų įrašyti žodį „pirminio“. Pritarti 16. 6. Projekto 37 straipsnio 1 dalies sąvoka "švietimo paslaugų kokybė" derintina su straipsnio pavadinime ir kitose šio straipsnio dalyse vartojama sąvoka "švietimo kokybė". Pritarti 17. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Projekto 42 str. 1 d. 1 p. gali prieštarauti Konstitucijos 67 str., kadangi Konstitucija nenumato Seimo teisės steigti valstybinių universitetų. Nepritarti Pagal Aukštojo mokslo ir Mokslo ir studijų įstatymus universitetus steigia Lietuvos Respublikos Seimas. 18. Seimo narys G. Steponavičius Paskutinės redakcijos įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalies nuostatos yra keistinos, nes, mano nuomone, pažeidžia eilę LR Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų. Siūlau atsisakyti nuostatos, kad visos mokyklos gali būti organizuojamos tik kaip viešieji juridiniai asmenys ir tokiu būdu neriboti nevalstybinių mokyklų veiklos formų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis teigia, kad asmuo turi teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, kad ūkis grindžiamas asmens iniciatyva (Konstitucijos 46 straipsnis), kad asmens teisės yra prigimtinės (Konstitucijos 18 straipsnis). Draudimas nevalstybinių mokyklų steigėjams pasirinkti priimtiną veiklos formą apriboja šias teises, tačiau nėra pateisinamas jokiais visuomenės interesais, priešingai visuomenės pasirinkimas apribojamas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens konstitucinės teisės gali būti ribojamos tik jei tai būtina demokratinėje valstybėje, o tokie apribojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams. Taip pat apribojama Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl sąžiningos konkurencijos laisvės ir vartotojų teisės pasirinkti. Tačiau nėra jokių rimtų priežasčių šiam apribojimui. Daugelyje pasaulio šalių privačios švietimo įstaigos gali veikti ir kaip pelno siekiantys asmenys ir tai tik praturtina švietimo įvairovę. Pelno siekimas niekaip netrukdo teikti kokybiškas švietimo paslaugas, todėl, nesant svarių argumentų, kodėl toks apribojimas yra būtinas demokratinėje valstybėje, reikėtų jo atsisakyti. 1. Todėl siūlau pakeisti 43 straipsnio 1 dalį įrašant žodžius “valstybinė ir savivaldybės” ir papildyti sakiniu “Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo, kurio teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas”  ir 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikianti kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo, kurio teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.” Iš dalies pritarta priėmimo metu 43 str. 1d. „Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikianti kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.” 19. 2. Taip pat siūlau pakeisti 43 straipsnio 8 dalies 6 punktą išbraukiant žodžius “valstybės nustatyta” ir “pelno nesiekiančia”, įrašant sakinio dalį “jei tai neprieštarauja įstatymams” ir 43 straipsnio 8 dalies 6 punktą išdėstyti taip: “Verstis Vyriausybės nustatyta ir mokyklos nuostatuose leista pelno nesiekiančia ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja įstatymams;” Pritarti 20. Teisės departamentas 1. Įstatymo projekto 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokyklos steigėjas apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą  prieš 3 mėnesius raštu privalo pranešti kiekvienam mokiniui (studentui) ir darbuotojui, t.y. ne tik mokytojams (pedagogams), bet ir kitiems mokykloje dirbantiems asmenims. Tačiau ši nuostata, kiek tai liečia darbuotojų įspėjimą, yra nesuderinta su Darbo kodeksu. Darbo kodekso 138 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimas negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius. Todėl lieka neaiškus teikiamo įstatymo projekte nustatytos pareigos įspėti darbuotojus apie mokyklos reorganizavimą tikslas ir būtinumas. Kalbant apie mokyklos likvidavimą taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad darbo santykiai tiek su mokytojais, tiek su kitais darbuotojais turėtų nutrūkti remiantis Darbo kodekso nuostatomis. Pritarti 21. 2. Projekto 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo nustatomi sutartiniais pagrindais ir įforminami sutartimi. Kadangi projekte nepateiktas "švietimo" sąvokos apibrėžimas, neaišku kas laikytina švietimo santykiais, tuo pačiu lieka neaiškus ir sutarties tarp mokinio ir švietimo teikėjo dalykas. Atsižvelgti Išbraukti žodžius „nustatomi sutartiniais pagrindais“ ir po žodžio „įforminami“ įrašyti žodį „rašytine“. 22. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Išbraukti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pritarti 2003 06 12 Komiteto posėdyje nuspręsta ne išbraukti, o susieti šio straipsnio formuluotę su Konstitucijos formuluote ir išdėstyti taip: „3) mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.“ 23. Seimo narys R. Pavilionis Išbraukti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pritarti (Tie patys argumentai) 24. 2. Projekto 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo nustatomi sutartiniais pagrindais ir įforminami sutartimi. Kadangi projekte nepateiktas "švietimo" sąvokos apibrėžimas, neaišku kas laikytina švietimo santykiais, tuo pačiu lieka neaiškus ir sutarties tarp mokinio ir švietimo teikėjo dalykas. Atsižvelgti Išbraukti žodžius „nustatomi sutartiniais pagrindais“ ir po žodžio „įforminami“ įrašyti žodį „rašytine“. 25. 3. Projekto 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nustatantis, kad nebaigęs pagrindinio ugdymo programos mokinys privalo mokytis pagal ją iki 18 metų, diskutuotinas pagal jo santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad mokslas asmenims privalomas iki 16 metų. Atsižvelgti Formuluotė patobulinta 26. 4. Projekto 48 straipsnis "Teisė dirbti mokytoju" pagal savo turinį nesiderina su projekto V skirsnio, kuriame jis išdėstytas, turiniu. Šiame skirsnyje yra dėstomos mokinio, tėvų, mokytojo ir kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos, o 48 straipsnyje įvardijama kas turi teisę dirbti mokytoju. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokytoju gali dirbti asmuo, neturintis pedagogo kvalifikacijos, bet jis į darbą priimamas pagal terminuotą darbo sutartį vieneriems mokslo metams. Tačiau švietimo ir mokslo ministrui leidžiama nustatyti išimtis. Kokios tai išimtys nedetalizuojama ir lieka neaišku, ar jos suprantamos, kaip leidimas sudaryti ilgesnes nei vieneriems mokslo metams terminuotas darbo sutartis, ar leidžiama priimti į darbą ir ne pagal terminuotas darbo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalies nuostatomis terminuotos darbo sutarties negalima sudaryti tuo atveju, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Darbo kodeksas išimtis leidžia nustatyti įstatymams ir kolektyvinėms sutartims, bet ne Vyriausybei ar tuo labiau ministro įsakymais. Todėl teikiamo įstatymo projekto nuostata dėl terminuotos vieneriems mokslo metams darbo sutarties sudarymo su mokytojais, kurie neturi pedagogo kvalifikacijos, nors ir neprieštarauja minėtai Darbo kodekso nuostatai, bet yra diskutuotina. Būtų visai suprantama, jeigu tokie asmenys būtų priimami pagal terminuotas darbo sutartis iki  tol, kol įgis  pedagogo kvalifikaciją. Nes priešingu atveju, visiškai lieka neaišku tokios nuostatos paskirtis (tuo labiau, kai ministrui leidžiama nustatyti kažkokias išimtis), be to, tokia nuostata neužkerta galimybės, kad tokiomis sutartimis bus piktnaudžiaujama, t.y. jos bus sudaromos keletą metų iš eilės arba skirtingose mokyklose. Atsižvelgti 48 str. 1 d. 2 p. antrą sakinį formuluoti taip: „Vyriausybės nustatytais atvejais darbo sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar vieneriems metams;“ 27. 5. Šio straipsnio 5 dalies 2 punktą, derinant su naujuoju Baudžiamuoju kodeksu, siūlytume išdėstyti taip: “2) turintis teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką;”. Pritarti 28. 6. Teikiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį būtų galima papildyti teise būti profesinių sąjungų nariais. Nepritarti Tai nustato kiti įstatymai 29. 7. Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jai suteiktus įgaliojimus vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, todėl projekto 55 straipsnio 1 punkte ilgalaikes valstybines švietimo programas bei Vyriausybės programos švietimo dalį reikėtų išbraukti kaip perteklines nuorodas. Taip pat reikėtų įvardinti kieno vykdymo programas Vyriausybė tvirtina. Nepritarti Vyriausybė tvirtina konkrečias programas, pagal kurias vykdomos ilgalaikės švietimo programos. 30. 8. Projekto 56 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją nagrinėja gyventojų prašymus, skundus bei siūlymus ir imasi reikiamų veiksmų juose keliamoms problemoms spręsti yra brauktina, nes tai yra ministerijos bendrosios kompetencijos klausimas ir tiesiogiai nesusijęs su švietimo valdymu. Neaiškus Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimų, numatytų projekto 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse, atribojimo pagrindas, nulėmęs šių įgaliojimų išdėstymą skirtingose to paties straipsnio dalyse. Svarstytina, ar projekto 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintų Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimų nederėtų išdėstyti vienoje šio straipsnio dalyje. Atsižvelgti Išbraukti 56 str. 3 d. pirmą sakinį ir visą straipsnį išdėstyti  viena dalimi, suskaidyta į 20 punktų 31. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Projekto 57 str. tikslinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti Patikslinta 2003 05 20 plenarinio posėdžio metu 32. Teisės departamentas 1. Tikslintina projekto 57 straipsnio redakcija. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina savarankišką teisės normą kitų šios straipsnio dalies punktų atžvilgiu. Todėl svarstytina galimybė išdėstyti ją atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti 33. 2. įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad mokyklų steigėjai tvirtina mokyklos pareigybių sąrašą. Tačiau tokia nuostata kelia tam tikrų abejonių, nes sutinkamai su ja, pavyzdžiui, Seimas kaip valstybinio universiteto steigėjas (teikiamo įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas)  turės tvirtinti visų atitinkamo universiteto darbuotojų (ne tik pedagoginių pareigybių) sąrašą. Todėl siūlytume pasvarstyti, ar nereikėtų numatyti, kad pareigybių sąrašus tvirtina mokyklos vadovas. Atsižvelgti Įterpti atskirą punktą dėl mokyklų vadovų, o punktą dėl mokyklos pareigybių papildyti žodžiu „pedagoginių“. 34. 3. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad mokyklos steigėjas skiria ir atleidžia mokyklos vadovą. Taip pat nustatoma, kad valstybės ir savivaldybių mokyklų vadovai yra skiriami neterminuotai. Tačiau sutinkamai su Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalimi, su darbuotojais, kuriuos skiria į darbą renkamieji organai, sudaroma terminuota darbo sutartis tų organų įgaliojimų laikotarpiui. Todėl, šiuo atveju gali kilti kolizijų tiek tarp teikiamo įstatymo projekto, tiek tarp minėtos Darbo kodekso nuostatos bei Vietos savivaldos įstatymo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punkto nuostatas savivaldybės taryba priima sprendimus dėl savivaldybės įstaigų bei įmonių  vadovų skyrimo. Kadangi savivaldybės tarybos įgaliojimai yra terminuoti (keturių metų), tai remiantis Darbo kodeksu darytina išvada, kad ir jos skiriami į darbą asmenys turėtų būti priimami tam įgaliojimų laikotarpiui. Todėl atitinkamai reikėtų tikslinti teikiamo įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir išbraukti ir teikiamo projekto 75 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgti 60 str. 1 d. 10 ir 11 punktus formuluoti taip: „10) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovą. Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka; 11) vykdo valstybės ir savivaldybės mokyklos vadovų atestaciją  skiria atvirojo konkurso tvarka neterminuotai; atestaciją vykdo kas 5 metai, vadovaudamasis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka;“ 35. 4. Šio punkto paskutinį sakinį reikėtų papildyti nurodant, kad nevalstybinių mokyklų vadovai yra skiriami vadovaujantis ne tik tų mokyklų nuostatais, bet ir darbo įstatymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame įstatymo projekte nėra nustatyta, kas tvirtina mokyklos (tiek valstybės ar savivaldybės, tiek nevalstybinės) vadovo pareigybės aprašymą Pritarti 36. 5. Diskutuotina projekto 67 straipsnio 2 punkto nuostata, kad švietimo finansavimo šaltinis yra valstybės ir savivaldybių kitos lėšos, kadangi bet kokios valstybės ir savivaldybių lėšos yra skirstomos per nacionalinį biudžetą. Todėl siūlytume šį punktą išbraukti. Pritarti 37. 6. Projekto 69 straipsnio 3 dalies formuluotės loginė prasmė nėra visiškai aiški dėl tris kartus vartojamos tapačios sąvokos, todėl svarstytina jos lingvistinio derinimo galimybė. Teisės departamentas atsiima šį pasiūlymą 38. 7. teikiamo įstatymo projekto 70 straipsnyje reglamentuojamas mokytojų darbo užmokestis. Šiame straipsnyje nustatoma, nuo ko priklauso mokytojų ir mokyklų vadovų darbo užmokestis, kas tvirtina pareigybių aprašymus bei pareigybių sąrašus valstybės ir savivaldybių mokyklose. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad  Darbo kodekso 189 straipsnyje yra nustatyta, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų  darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Įgyvendinant šią nuostatą ir siekiant suvienodinti visų iš minėtų biudžetų išlaikomų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, buvo parengtas ir šiuo metu Seime yra užregistruotas Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas, kuriame be kita ko yra reglamentuojamos ir pedagogų darbo apmokėjimo sąlygos. Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2004 metų, todėl manytume, kad šiuo metu nėra tikslinga reguliuoti mokytojų darbo apmokėjimo klausimo teikiamame įstatymo projekte ir tik numatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu, t.y iki įsigalios minėtas įstatymas, mokytojams mokamas šiuo metu nustatytas darbo užmokestis. Atitinkamai siūlytume braukti teikiamo įstatymo projekto 75 straipsnio 5 dalį. Visų pirma, yra neaišku apie kokį biudžetinės įstaigos darbuotojo vidutinį darbo užmokestį šioje dalyje kalbama, o antra, neaišku, kaip galės būti garantuojamas atitinkamas darbo užmokesčio dydis, kuris priklauso nuo mokytojo pareigybės kategorijos (teikiamo projekto 70 straipsnio 2 dalis), bet kartu negali būti mažesnis kaip biudžetinės įstaigos darbuotojo vidutinis  darbo užmokestis.  Šio straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti nevalstybinių mokyklų vadovų, mokytojų bei darbuotojų darbo apmokėjimą taip pat prieštarauja darbo kodeksui ir yra nekonkreti. Šio straipsnio 5 dalis yra blanketinė, nesukuria jokių teisės normų, todėl turėtų būti brauktina. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto 70 straipsnį siūlytume išdėstyti taip: “70 straipsnis. Mokyklų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimas Mokyklų vadovų bei mokytojų darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato darbo kodeksas ir kiti įstatymai.“ Atsižvelgti 70 str. formuluoti taip: „70 straipsnis. Mokėjimas už darbą mokykloje Mokyklų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimas 1. Valstybinės (išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos vadovo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, darbo stažo ir pareigybės kategorijos. 2. Valstybinės (išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo pareiginė alga priklauso nuo turimos pareigybės kategorijos pagal bendruosius aprašus. Pareigybės kategorijų bendruosius aprašus pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir veiklos sudėtingumą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 3. Tipinius pareigybių sąrašus mokykloms teikia švietimo ir mokslo ministras. 3. Nevalstybinių mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų pareiginės algos dydis nustatomas vadovaujantis darbo įstatymų nustatyta tvarka sutarties pagrindu. 4. Aukštosios mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui ir kitiems tarnautojams mokama už darbą atsižvelgiant į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 39. 8. Svarstytina, ar projekto 72 straipsnio 4 dalyje, įvardijant aplinkybes, kurios turėtų būti įvertintos priimant sprendimą dėl dalinio mokinio aprūpinimo vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, pagrįstai vartojama loginė jungtis “ar”. Svarstytina galimybė nurodytoje vietoje vartoti loginę jungtį “ir”. Pritarti 40. Seimo narys V.Indriūnas Papildyti  72 straipsnį 11 dalimi ir išdėstyti taip:  “11. Šiame straipsnyje numatytas paslaugas ir priemones Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. bei kitos nepriklausomoje Lietuvoje vykdytos SSRS valdžios institucijų ir kariuomenės agresijos žuvusiųjų vaikai gauna nemokamai.” Nepritarti Tokia formuluotė būtų diskriminacinė kitų vaikų atžvilgiu. 41. Seimo nario A. Butkevičiaus Išbraukti 75 straipsnio 5 dalį, 6 dalį atitinkamai laikyti 5 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: “75 straipsnis.  Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Mokytis pagal aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003-2004 mokslo metų. 2. Nuo 2005 - 2006 mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo. 3. Ikimokyklinio ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005-2006 mokslo metų taikomas ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas. 4. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro nuostatais. 5. Mokytojo mėnesio darbo užmokestis už nustatytą pedagoginio darbo valandų normą per savaitę nuo 2004 m. sausio 1 d. negali būti mažesnis negu biudžetinės įstaigos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. 5. 6. Valstybinės ir savivaldybių mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovo terminuota darbo sutartis nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos keičiama į neterminuotą darbo sutartį ir numatoma atestacijos data.“ Atsižvelgti 75 str. 5 dalį formuluoti taip: „5. Mokytojo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis už nustatytą pedagoginio darbo valandų normą per savaitę nuo 2004 m. sausio 1 d. nuo 2005 metų rugsėjo 1 d. negali būti mažesnis negu biudžetinės įstaigos darbuotojo vidutinis darbo teisės norminiais aktais patvirtintas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje. NUSPRĘSTA: Siūlyti Seimui priimti Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-1740 šeštąją redakciją, parengtą atsižvelgus į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Komiteto narių nuomonę. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Komiteto paskirtas pranešėjas: Seimo narys R.Pavilionis Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2003 m. birželio    d. Nr. 1. „2 straipsnio 21 dalį formuluoti: „Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas pradinis ir pagrindinis ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.“ (Seimo nario A. Monkevičiaus ir Seimo nario R. Pavilionio pasiūlymai 2 straipsnio 21 daliai redaguoti Komiteto posėdyje) 2. 10 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „2. Vaikui Pagrindinis ugdymas yra privalomas.Jis teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.” 3. 25 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Valstybė imasi priemonių, kad  kiekvienas vaikas Lietuvoje iki 18 metų mokytųsi privalo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio arba specialiojo ugdymo programas“. 3. 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikianti kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.” (Atsižvelgiant į Seimo nario G. Steponavičiaus siūlymą, priėmimo metu buvo iš dalies  pritarta tokiai formuluotei) 4. 48 straipsnio 8 dalies 6 punktą išdėstyti taip: “Verstis Vyriausybės nustatyta ir mokyklos nuostatuose leista pelno nesiekiančia ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja įstatymams;” (Priėmimo metu buvo iš dalies  pritarta tokiai formuluotei) 5. Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Seimo nario R. Pavilionio siūlymus išbraukti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išdėstyti jį taip: „3) nebaigęs pagrindinio ugdymo mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.“ 6. Atsižvelgiant į Seimo nario A. Butkevičiaus siūlymą 75 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Mokytojo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis už nustatytą pedagoginio darbo valandų normą per savaitę nuo 2004 m. sausio 1 d. nuo 2005 metų rugsėjo 1 d. negali būti mažesnis negu biudžetinės įstaigos darbuotojo vidutinis darbo teisės norminiais aktais patvirtintas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje. Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Komiteto pirmininkas                                                                         Rolandas Pavilionis Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2003 m. birželio    d. Nr. Vilnius (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2000, Nr. 40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-3214) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO Į S T A T Y M A S PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas – asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis. 1 straipsnis. Švietimo įstatymo paskirtis Švietimo įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Akreditacija – pripažinimas, kad įvertintas objektas atitinka nustatytus kriterijus. 2. Bendrojo lavinimo mokykla – mokykla, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo ugdymo programas. 3. Formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintas programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija. 4. Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos. 5. Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma. 6. Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla. 7. Laisvasis mokytojas – asmuo, turintis licenciją individualiai verstis švietimo veikla. 8. Licencija – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis juridiniam ar fiziniam asmeniui suteiktą teisę vykdyti švietimo programas. 9. Mokykla – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. 10. Mokyklos auditas – mokyklos būklės vertinimas, iškeliantis jos tobulinimo uždavinius. 11. Mokyklos bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų. 12. Mokyklos ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (mokyklos ūkiui valdyti ir eksploatuoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos lėšos). 13. Mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos). 14. Mokymo sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi. 15. Mokinys – asmuo, kuris mokosi. 16. Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. 17. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas. 18. Nevalstybinė mokykla – Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės įgaliotą instituciją, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla. 19. Pažymėjimas – įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens mokymosi rezultatus: švietimo programos, švietimo modulio baigimą, išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos įgijimą. 20. Pedagogas – asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. 21. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. 22. Savišvieta – nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. 23. Savivaldybės mokykla – savivaldybės tarybos įsteigta mokykla bei mokykla, savivaldybės tarybos įsteigta kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis. 24. Specialiųjų poreikių mokinys – mokinys, kurio galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. 25. Specialiųjų programų lėšos – programoms ir projektams fizinių ir juridinių asmenų skirtos lėšos, parama, mokestis už švietimą ir kitas paslaugas. 26. Studentas – asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas. 27. Švietimo darbas – kryptinga švietimo teikėjo veikla, skirta mokinio vertybinėms nuostatoms, žinioms ir kompetencijai plėtoti. 28. Švietimo pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą. 29. Švietimo planavimas – švietimo tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo būdų numatymas. 30. Švietimo programa – iš anksto apibrėžtas formaliojo arba neformaliojo švietimo darbas, kuriuo siekiama numatyto rezultato. 31. Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis. 32. Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas. 33. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti švietimą. 34. Ugdymas – mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas. 35. Ugdymo planas – ugdymo programos vykdymo reglamentas. 36. Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato. 37. Ugdymo turinio koncentras – ugdymo tikslų bei uždavinių, didaktinių nuostatų, ugdymo programos turinio bei siektinų rezultatų reglamentuotas ugdymo tarpsnis. 38. Ugdymo turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema. 39. Valstybinė mokykla – Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitos ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos arba apskrities viršininko įsteigta mokykla bei mokykla, įsteigta valstybės institucijos kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis. 40. Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas. 3 straipsnis. Švietimo tikslai Švietimo tikslai yra šie: 1) išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą; 2) nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą; 3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą; 4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą; 5) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui. 4 straipsnis. Ugdymo turinys 1. Švietimo programos ugdymo turinį sudaro žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų sistema, būtina šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti. 2. Konkretus ugdymo turinys formuojamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamo tipo mokyklai keliamus ugdymo tikslus, besikeičiančios socialinės bei kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos bei mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat konkrečius mokinių ir studentų ugdymosi poreikius bei interesus. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam lavinimui, profesiniam mokymui, studijoms aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skirtas ugdymo programas (modulius), išsilavinimo standartus ir (ar) kvalifikacinius reikalavimus, ugdymo ar studijų planus, egzaminų programas, vadovėlius, kitas mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą. 5 straipsnis. Švietimo sistemos principai Švietimo sistemos principai yra šie: 1) lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują; 2) kontekstualumas – švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes; 3) veiksmingumas – švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą, remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais; 4) tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą. ANTRASIS SKIRSNIS ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA 6 straipsnis. Švietimo sistema Lietuvos švietimo sistema apima: 1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas); 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą); 3) savišvietą; 4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje); 5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą). 7 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas 1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. 2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą. 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. 4. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. 5. Ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Priešmokyklinis ugdymas 1. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. 2. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas. 3. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. 4. Nelankančiam ugdymo įstaigos 5-6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Pradinis ugdymas 1. Pradinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. 2. Pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. 3. Pradinis ugdymas anksčiau nei nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje gali būti teikiamas tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs. 4. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos. 5. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą. 10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas 1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. 2. Vaikui pagrindinis ugdymas yra privalomas. Jis teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. 3. Šešerių metų pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės, pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos. Pagrindinio ugdymo programa apima du pagrindinio ugdymo turinio koncentrus – ketverių ir dvejų metų. 4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą. 11 straipsnis. Vidurinis ugdymas 1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją. 2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. 3. Dvejų metų vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro įvairūs privalomi ir pasirenkami bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė. 4. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. 5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus. 12 straipsnis. Profesinis mokymas 1. Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. 2. Profesinis mokymas gali būti pirminis ir tęstinis. 3. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams. 4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirminę kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą (-si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą. 5. Formaliojo profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, gimnazijos ar turintys licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai. 6. Į profesinio mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios mokyklos įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose. 7. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos egzaminus. 8. Pirminį bei suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. 13 straipsnis. Aukštesniosios studijos 1. Aukštesniųjų studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame šalies gyvenime. 2. Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti. 3. Į aukštesniųjų studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės mokyklos įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios mokyklos nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus. Šie studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje. 4. Aukštesniųjų studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios licenciją mokyti pagal šias programas. 5. Aukštesnysis išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus. 14 straipsnis. Aukštojo mokslo studijos 1. Aukštojo mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai. 2. Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti. 3. Aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose mokyklose, šias programas gali įgyti atskirais moduliais. 4. Baigus aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija. Mokslo laipsnis įgyjamas Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta tvarka. 5. Aukštųjų mokyklų veiklos principus ir studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo įstatymas. 15 straipsnis. Specialusis ugdymas 1. Specialiojo ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį. 2. Specialusis ugdymas teikiamas pagal visas privalomojo ir visuotinio švietimo programas. Prireikus šios programos keičiamos, pritaikomos, taip pat kuriamos specialiosios programos ir teikiama papildoma pagalba. 3. Specialųjį ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, turintys licenciją kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – specialiosios mokyklos. 4. Specialiajam ugdymui taikomos formaliojo švietimo programos gali būti išeinamos per ilgesnį nei nustatytą laiką. Mokinys, mokydamasis su pertraukomis, šias programas gali išeiti atskirais moduliais. 5. Specialiųjų poreikių asmenys, mokydamiesi pagal valstybinius išsilavinimo standartus atitinkančias programas, gali įgyti išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją. Atskirais atvejais kvalifikacija įgyjama neturint išsilavinimo. 6. Specialųjį ugdymą reglamentuoja Specialiojo ugdymo įstatymas. 16 straipsnis. Neformalusis vaikų švietimas 1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. 2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. 3. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius, Vyriausybės nustatyta tvarka yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui, kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą. 4. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka. 5. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis. 17 straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas 1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų. 2. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. 3. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai. 4. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka. 5. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą reglamentuoja Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. 18 straipsnis. Savišvieta 1. Savišvietos paskirtis – suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi. 2. Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis. 19 straipsnis. Informacinė pagalba 1. Informacinės pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui, mokytojams, mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams gauti informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų paklausą darbo rinkoje. 2. Informacinė pagalba apima specialiųjų informacinių švietimo programų kūrimą ir vykdymą, informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą. Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją apie reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo galimybes. 3. Informacinę pagalbą valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo, kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys. 20 straipsnis. Psichologinė pagalba 1. Psichologinės pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis. 2. Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. 3. Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai. Psichologinės pagalbos teikimo tvarką, psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 21 straipsnis. Socialinė pedagoginė pagalba 1. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis. 2. Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. 3. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimą vaikui ir mokiniui reglamentuoja Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo bendrieji nuostatai. 22 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba 1. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių asmens ugdymosi veiksmingumą. 2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų amžiaus teikia pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Specialioji pagalba teikiama asmeniui, kuriam jos reikia. Specialiojo ugdymo įstatymo nustatyta tvarka asmuo aprūpinamas ugdymui skirta kompensacine technika, jam skiriami vertėjai, skaitovai, palydovai, mokytojų padėjėjai. 4. Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios pagalbos gavėjų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. 23 straipsnis. Sveikatos priežiūra mokykloje 1. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą. 2. Sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. 3. Sveikatos priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal patvirtintas programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Statistinė informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius naudojama auditui bei stebėsenai. 24 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui 1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – sudaryti sąlygas mokytojams toliau mokytis, sukurti aplinką, skatinančią mokyklos plėtrą bei mokytojo profesinį tobulėjimą, ir teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą. 2. Konsultacinę pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, mokytojai konsultantai ir kiti asmenys. 3. Pagalba mokytojų kvalifikacijai tobulinti yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. 4. Švietimo ir mokslo ministerija formuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų, kurių veiklą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendrieji nuostatai, tinklą, užtikrina valstybinių kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą. TREČIASIS SKIRSNIS ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ 25 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis 1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. 2. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas. 3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) specialiojo ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. 4. Mokinys, nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės norminių aktų ar sutarčių nustatyta tvarka gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje. 5. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos pakartotinai mokytis pageidaujamų bendro …