Pasiūlymo autorius

Pasiūlymo autorius Seimo narių pasiūlymai Aukštojo mokslo įstatymo projektui P-1789(4), apsvarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje 2000 02 08 d. Pasiūlymo autorius Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai Seimo narys R.Zuoza Papildyti 8 str. 2 dalį 10 punktu 10) studentų atstovybės veiklos principai ; Nepritarti Toks įrašas apribotų studentų atstovybės veiklos principų pakeitimus Seimo narys A. Raškinis Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį: išbraukti žodžius “ar užsienio” ir papildyti žodžiais “taip pat Lietuvos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančių valstybių aukštosios mokyklos… “. Pritarti Seimo narys R.Zuoza Pakeisti 19 str. 4 dalies žodžius - vietoje “susivienijimai” įrašyti “ Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ( sąjungos ) Pritarti Seimo narys V. Zabukas 22 straipsnis 3. Senato veiklą reglamentuoja statutas. Senato posėdžiams pirmininkauja rektorius arba jo pavedimu kitas senato narys. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, taip pat universiteto garbės vardus Nepritarti Pritarti Dabartinė praktika rodo, kad rektorius neturėtų pirmininkauti senatui. Seimo narys V. Andriu- Kaitis Iš dalies pakeisti 22 straipsnio 5 dalies 9, 10, 11 punktus ir išdėstyti juos taip: “9) tvirtina universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir teikia Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada; 10) tvirtina sutarties su Ministerija projektą ir teikia jį Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada; 11)  tvirtina metines rektoriaus ataskaitas, teikiamas metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas”. Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Seimo narys R. Čiupaila 22 straipsnio 5 dalies 4 punkto pabaigoje įterpti žodžius “išrinktus ar paskirtus į pareigas statute nurodyta tvarka” Pritarti iš dalies Seimo narys V.Vilimas Papildyti 22 straipsnio 5 dalį 9 punktu: “9) koordinuoja tų mokslo sričių, kurias vysto Universitetas, konsultacinę ir informacinę veiklą, teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo šiai veiklai, vertina konsultacinių ir informacinių tarnybų darbą;” Nepritarti Neaišku, kaip vieno universiteto senatas koordinuos mokslo sričių, kuriose dirba ir kiti universitetai, veiklą Seimo narys J. Karosas Pakeisti 24 straipsnio ketvirtąją ir visą šią dalį išdėstyti taip: “3. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip  9 ir ne daugiau kaip 24 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: du trečdalius Tarybos narių skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), turinčių aukštąjį išsilavinimą, atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos bei valstybės valdymo institucijoms, aukštosios mokyklos Senato (akademinės tarybos) teikimu  skiria Ministras; Aukštosios mokyklos Senato (Akademinės tarybos) išrinktoje Taryboje turi būti ne mažiau 10% studentų atstovų. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.” Nepritarti Jei 2 trečdalius Tarybos narių skirs senatas, tai Tarybos sudėtis nedaug skirsis nuo senato. Seimo narys V. Andriu- Kaitis Iš dalies pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: “4. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip  9 ir ne daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, rektoriaus teikimu skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir Ministro sutarimu. Tarp aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jai nesant – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.” Išbraukti 24 straipsnio 7 dalį. Iš dalies pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: “8. Jeigu Tarybos narys nelanko tarybos posėdžių arba atsistatydina, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Ministrą, senatą (akademinę tarybą) ar rektorių (kolegijos direktorių)  su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs senato pritarimą, turi teisę pateikti Ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.” Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Būtina numatyti, kas spręs dviejų kolegialių institucijų konfliktus Seimo narys G. Šileikis Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Taryba sudaroma iš ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 21 nario, ne ilgesnei  kaip 6 metai kadencijai. Taryba formuojama iš 3 dalių: 1/3 skiria senatas ( Akademinė taryba), 1/3 sudaro aukštosios mokyklos studentai ir dėstytojai, mokslo darbuotojai, 1/3 skiriamas bendru rektoriaus ( kolegijos direktoriaus)  ir ministro sutarimu. Nepritarti Tokia Taryba beveik nesiskirs nuo senato Seimo narys V. Vilimas Papildyti 37 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu: “Institutas kuriamas reorganizuojant valstybinius mokslo institutus arba pertvarkant atitinkamus universiteto padalinius.” Papildyti 37 straipsnį 3 dalimi: “3. Prie instituto gali būti kuriami konsultaciniai, informaciniai padaliniai, kurie bendraudami su kitais Universiteto padaliniais padeda vystyti mokslo tiriamųjų darbų diegimą, kaupia ir teikia informaciją svarbiais visuomenės vystymosi klausimais.” Nepritarti Nepritarti Vyriausybė gali steigti ir naują institutą Universiteto mokslo institutas steigiamas tik ilgalaikiams moksliniams tyrimams Seimo narys R.Zuoza Papildyti 39 str. 3 dalį žodžiais “ Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos ) Pritarti Seimo narys R.Zuoza Pakeisti 49 str. 1 dalies 2 punktą vietoje žodžių “programą” ir” dėstytoją” įrašyti “programas” ir” dėstytojus” ir išbraukti žodžius “kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai: ir 2 punktą išdėstyti taip : 2)pasirinkti studijų programąas, dėstytojąus, (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai) studijuoti pagal individualias studijų programas. Nepritarti Studentai negali visiškai laisvai rinktis studijų programų ir dėstytojų Seimo narys J. Karosas 49 straipsnio antrosios dalies 1) punkte išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”, vietoje žodžių “kuriems reikalinga socialinė parama” įrašyti “ir socialines stipendijas” 49 straipsnio antrosios dalies 2) punkte išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir jį išdėstyti taip: Papildyti 49 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Visiems norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos išeiti karinį parengimą, kuris būtų įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba. Piliečiams, kuriems aukštosiose mokyklose nebuvo sudarytos sąlygos išeiti karinį parengimą, yra atleidžiami nuo privalomosios pradinės karo tarnybos.” Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Turi būti vieninga, Vyriausybės nustatyta tvarka, galiojanti visiems studentams Kol kas negalima užtikrinti, kad karinį parengimą išeitų visi norintys Seimo narys R.Zuoza Pakeisti 51 str. 1 dalį išbraukiant žodžius “ narių rinkimo ir jos”, vietoje žodžių “patvirtintus” įrašyti “ priimtus “, vietoje “ registruoja “- “ tvirtina”, išbraukti žodžius universiteto rektorius (kolegijos direktorius ) ir įrašyti aukštosios mokyklos  senatas (akademinė taryba)bei papildyti sakiniu “ Studentų atstovybės gali turėti juridinio asmens teises, įstatymų nustatyta tvarka. Nepritarti Studentai patys turėtų priimti savo atstovybės įstatus, o rektorius turėtų juos tik įregistruoti Seimo narys R.Zuoza Pakeisti 53 str. papildyti 1 dalį 2 punktu “ Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos ) atstovauja Lietuvos studentų interesus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu” Nepritarti 53 str. 1 d. 2 punktas leidžia dalyvauti, tuo pačiu ir atstovauti tarptautinėse organizacijose Seimo narys J.Listavičius 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą papildyti žodžiais “pagal Senato patvirtintas programas” ir visą punktą išdėstyti taip: 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą papildyti žodžiais “kurios naudojamos pagal Senato patvirtintą sąmatą” 54 straipsnio 5 dalyje po žodžių “siejami su” įrašyti žodžius “atitinkamomis programomis ir” ir visą dalį išdėstyti taip: “5. Aukštajai mokyklai skiriami valstybės biudžeto asignavimai skaičiavimo metodikoje turi būti siejami su atitinkamomis programomis ir aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatais.” Pritarti iš dalies Seimo narys V.Vilimas Papildyti 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą žodžiais “konsultacinės, informacinės” Pritarti Seimo narys R. Čiupaila 60 straipsnio 2 dalyje įterpti žodžius “pagal Vyriausybės priimtus bendruosius principus” Pritarti iš dalies Seimo narys V.Andriu- Kaitis Iš dalies pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: “Studentams, priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas, studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti valstybės paskola, tam skirtas valstybės biudžeto lėšas perduodant aukštajai mokyklai. Valstybės paskola taip pat suteikiama tiems asmenims, kurie nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybinių aukštųjų mokyklų sutartyje numatytas vietas, esant aukštosios mokyklos galimybei, gali būti priimti studijuoti”. 60 straipsnio 2 dalyje įterpti žodžius “pagal Vyriausybės priimtus bendruosius principus” Išbraukti 60 straipsnio 5 dalį.      Išbraukti 61 straipsnį.                Iš dalies pakeisti 62 straipsnio pavadinimą ir šį straipsnį vadinti taip: “61 straipsnis. Studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose studentų lėšomis” Iš dalies pakeisti 62 straipsnį ir išdėstyti jį taip: “Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato aukštoji mokykla ir ją nurodo priėmimo taisyklėse. Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje moka: 1) asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybinėje aukštojoje mokykloje finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią jie yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą; 2) užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip; 3) asmenys, studijuojantieji pagal nenuosekliųjų studijų programas, jei sutartyje su Ministerija nėra numatyta kitaip.” Iš dalies pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 1 p. ir išdėstyti jį taip: “1) studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėti;” Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pasirinkta kita mokėjimo už studijas tvarka. Pasirinkta kita mokėjimo už studijas koncepcija Seimo narys R.Zuoza Išbraukti  61 straipsnį. Nepritarti Pasirinkta kita mokėjimo už studijas koncepcija Seimo narys J. Karosas 63 straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius “kuriems reikalinga socialinė parama” Nepritarti Stipendija paprastai skiriama gerai besimokantiems studentams, kuriems reikia valstybės paramos Seimo narys V. Zabukas 63 straipsnis 3. Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto asignavimų skiria stipendijas labai gerai besimokantiems studentams ir studentams, kuriems reikalinga socialinė parama. Pritarti Seimo narys R.Zuoza Pakeisti 63 str. 3 dalį  išbraukiant žodžius gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama ir įrašyti Vyriausybės nustatyta tvarka ir 3 dalį išdėstyti taip :    3.Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepritarti Stipendija paprastai skiriama gerai besimokantiems studentams, kuriems reikia valstybės paramos Seimo narys V. Andriu- Kaitis Iš dalies pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:“4. Aukštoji mokykla, priėmusi studentą į valstybinę aukštąją mokyklą, per 30 dienų Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde turi įregistruoti studento valstybės paskolos sutartį. Neįregistruotos sutartys negalioja. Per 30 dienų nuo semestro pradžios aukštoji mokykla pateikia Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui studentų, tęsiančių studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose, sąrašus pagal studijų kryptis, pakopas ir formas.” Iš dalies pakeisti 65 straipsnį ir išdėstyti jį taip:“Asmenys, kurie studijavo valstybinėje aukštojoje mokykloje ir nebuvo atleisti nuo suteiktos paskolos grąžinimo, paskolą Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui turi pradėti grąžinti ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo arba nutraukimo ir grąžina ją per laiką, tris kartus ilgesnį nei truko studijos, už kurias jis nebuvo atleistas nuo suteiktos paskolos grąžinimo.” Nepritarti Pritarti Darbo grupė pasiūlė kitokią paskolų administravimo tvarką Seimo narys V. Zabukas 66 straipsnis (naujas) 3. Universiteto senatas, esant studentų atstovybės pritarimui, gali įvesti studentų registracijos mokestį. 2. Maksimalus studentų registracijos mokestis negali viršyti vieno MGL dydį. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti mažesnį studentų registracijos mokestį, atleisti studentą nuo registracijos mokesčio, taip pat nustatyti registracijos mokestį atskiroms studijų programoms ir studijų formoms. 3. Studentų registracijos lėšas aukštoji mokykla gali panaudoti studentų reikmių finansavimui. Nepritarti Nauji mokesčiai turėtų būti aptarti kituose įstatymuose Seimo narys J. Karosas 68 straipsnio pirmojoje dalyje vietoje žodžių “2000 m. gegužės 1 d.” įrašyti žodžius “2001 m. sausio 1 d.” Pritarti iš dalies Seimo narys A.Andriuš- Kevičius Įstatymo projekto 68 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant  3 ir 4 dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:      “3. Šio įstatymo 60 ir 64 straipsnių nuostatos įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.” Pritarti iš dalies Komiteto pirmininkas                                                                                      Ž.Jackūnas P-1789(4) su 2000 m. sausio 11 d. Seime priimtom pataisom bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitete redaguotais straipsniais 2000 02 07 LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMAS 2000 m. ………………..d. Nr. Vilnius Aukštojo mokslo uždavinys yra ugdyti išsilavinusią, mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę ir visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą,. Būdamas esmine šalies ateities dvasinio ir materialiojo klestėjimo sąlyga, aukštasis mokslas studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą. I skirsnis BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato: 1) studijų, kurias baigusiam asmeniui Lietuvos Respublikoje pripažįstamas aukštasis išsilavinimas, sistemą; 2) profesinių kvalifikacijų, kvalifikacinių ir mokslo laipsnių įgijimo aukštosiose mokyklose principus; 3) aukštųjų mokyklų autonomijos mastą ir jų veiklos valstybinio reguliavimo ribas; 4) aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei studentų teises ir pareigas; 5) aukštųjų mokyklų Lietuvos Respublikoje steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisinius pagrindus; 6) pagrindinius reikalavimus, keliamus aukštosioms mokykloms ir studijų programoms; 7) studijų programų vertinimo ir registravimo principus; 8) aukštųjų mokyklų finansavimo principus. 2. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams bei jos statutui. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. 2. Aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą, taip pat asmuo, turintis bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 4. Diplomas – asmens įgytą profesinę kvalifikaciją, ar profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį, taip pat mokslo laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, meno aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją. 5. Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. 6. Kvalifikacija – profesinė kvalifikacija ar profesinė kvalifikacija ir kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, magistro), suteikiamas baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas. 7. Kvalifikacinis laipsnis – laipsnis (bakalauro, magistro), suteikiamas asmeniui, išėjusiam atitinkamą nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą/meno aspirantūrą) programą. 8. Magistrantūra – asmens profesinės ir mokslinės kvalifikacijos gilinimui skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. 9. Magistras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, įvykdžiusiam magistrantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį. 10. Meno aspirantūra – trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. 11. Mokslininkas – asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. 12. Mokslo laipsnis – asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis, suteikiamas apgynus disertaciją. 13. Neuniversitetinės studijos – vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją. 14. Nenuosekliosios studijos – studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai tobulinti ar kvalifikacijai keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti. 15. Nuosekliosios studijos – studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos. 16. Pagrindinės studijos – pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos. 17. Pripažintas menininkas – menininkas, atitintantis meno studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 18. Profesinė kvalifikacija – profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar meno aspirantūrą. 19. Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusių asmenų rengimui klinikiniam darbui. 20. Specialiosios profesinės studijos – antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, skirtos gilesnei profesinei kvalifikacijai įgyti. 21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą. 22. Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą. 23. Studijų kreditas (toliau - kreditas) – studijų apimties matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sąlyginių studento darbo (auditorinio, laboratorinio, savarankiško ir kt.) valandų, t.y. vienai jo darbo savaitei. 24. Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijų realizavimui pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialinio potencialo visuma , taip pat šios visumos aprašymas. 25. Universitetinės studijos – nuosekliosios studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją). 26. Vientisosios studijos – gilesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, derinančios pirmosios ir antrosios pakopų universitetines studijas. 3 straipsnis. Teisė įgyti aukštąjį išsilavinimą 1. asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal sugebėjimus ir žinias turi teisę šiame įstatyme nustatyta tvarka siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2. Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų tvarką nustato aukštosios mokyklos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintais reikalavimais. 3. Užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 4 straipsnis. Studijų sistema. Kvalifikaciją ir mokslo laipsnį patvirtinantys dokumentai 1. Studijų sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą, taip pat nenuosekliosios studijos. 2. Asmeniui, įvykdžiusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą. 3. Asmeniui, studijavusiam aukštojoje mokykloje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, nesudarantį kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos išbaigtos programos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. 4. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas aukštosios mokyklos nuosekliąsias studijas, nurodoma studijų programoje. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Ministerija), atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, parengia sąrašą kvalifikacijų, suteikiamų baigus nuosekliąsias studijas pagal patvirtintas studijų kryptis. Šį sąrašą tvirtina Vyriausybė. 5. Kvalifikacijos ir mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. 5 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai 1. Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų – universitetai ir kolegijos. 2. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. 3. Aukštoji mokykla organizuoja studijas, teikia kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas, vykdo mokslinius tyrimus ir (ar) taiko mokslinių tyrimų rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas. 4. Aukštosios mokyklos veikla grindžiama mokslo (meno) ir studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir aukštosios mokyklos statutas. 5. Aukštoji mokykla turi turėti studijų krypties reglamentu nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo ar meno kūrybinės veiklos bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programoms realizuoti. Šios priemonės turi atitikti aukštosios mokyklos teikiamas kvalifikacijas. 6. Aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, katedras, laboratorijas, gamybinius ir kitus struktūrinius padalinius. 7. Valstybinė aukštoji mokykla, vykdydama savo funkcijas, turi: 1) sudaryti visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams, atsižvelgiant į jų sugebėjimus ir žinias, vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą; 2) rengti specialistus atsižvelgdama į valstybės ir darbo rinkos poreikius; 3) periodiškai atlikti pagrindinių savo veiklos sričių analizę ir tobulinti savo veiklą; 4) informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų panaudojimą; 5) teikti studentams konsultacijas dėl įsidarbinimo. 9. Valstybinė aukštoji mokykla yra ne pelno siekianti įstaiga. 6 straipsnis. Universitetas 1. Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos ir (ar) plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla bei yra meno aspirantūra. Tokias funkcijas vykdančiai aukštajai mokyklai gali būti pripažįstamas universiteto statusas net ir tuo atveju, kai jos pavadinime nėra žodžio “universitetas”. 2. Pagrindiniai universiteto tikslai: 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, šiuolaikinį kultūros, mokslo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 2) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos tobulinimui bei persikvalifikavimui; 3) rengti mokslininkus ir (ar) menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 5) moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; 6) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus. 3. Universitete rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą. 4. Universitetai gali mokyti studentus ir pagal neuniversitetinių studijų programas. 5. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai. 7 straipsnis. Kolegija 1. Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas,  plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas. Kolegijos pavadinime negali būti žodžių “universitetas” ir “akademija”. 2. Pagrindiniai kolegijos tikslai yra: 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei šiuolaikinį mokslo ir technologijų lygį; 2) plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus; 3) sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis. 3. Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse. Profesines kvalifikacijas kolegija gali teikti tik gavusi Ministerijos leidimą. 4. Į kolegijų studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas. Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai. 5. Asmenys, įgiję kolegijoje neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, turi teisę Ministerijos nustatyta tvarka mokytis universitetuose. 6. Kolegijos turi turėti akademinį ir profesinį personalą, būtiną kolegijos tikslams įgyvendinti. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo pagal dėstomą dalyką patirtį. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai. 7. Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, pasikeitimo dėstytojais ir kt. 8 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas 1. Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas. Statuto nuostatos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams. 2. Aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta: 1) aukštosios mokyklos pavadinimas, steigėjas, buveinės adresas; 2) tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys; 3) struktūra ir jos keitimo tvarka; 4) savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos organizavimo tvarka, teisės, pareigos ir funkcijos; 5) padalinių paskirtis ir jų kompetencija; 6) aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka, jų pareigos ir funkcijos; 7) dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė; 8) studentų teisės ir jų įgyvendinimo priemonės; 9) studentų pareigos, drausminių nuobaudų skyrimo studentams tvarka; 10) ginčų tarp administracijos ir kitų darbuotojų bei studentų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka; 11) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka; 12) statuto priėmimo ir keitimo tvarka. 3. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos klausimai. 4. Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus ar papildymus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus ar papildymus – Vyriausybė. 5. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo, o keičiamas – statute nustatyta tvarka. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutą registruoja Ministerija. 9 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija 1. Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei aukštųjų mokyklų statutuose. 2. Aukštosios mokyklos turi šias teises: 1) nusistatyti studijų tvarką; 2) sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias programas; 3) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 4) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams; 5) statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas; 6) priimti ir šalinti studentus; 7) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas; 8) valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti įstatymų nustatyta tvarka. 3. Universitetai, be šio straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių, taip pat turi teisę: 1) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meninės veiklos formas ir kryptis; 2) tvirtinti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų programas; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus. 4. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei aukštosios mokyklos statuto. 10 straipsnis. Dėstomoji kalba Aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.  Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai: 1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba; 2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai; 3) to reikia dėl studijų tarptautinių mainų. 11 straipsnis. Aukštosios mokyklos turtas 1. Aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei disponuojant juo, nustato šis ir kiti įstatymai. 3. Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų nustatyta tvarka. 4. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar valstybės pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. 5. Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo. 12 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir studijų programų registrai Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registrą bei Studijų ir mokymo programų registrą steigia Vyriausybė. Šiuos registrus tvarko Ministerija. II skirsnis AukŠtųjų mokyklų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas 13 straipsnis. Aukštųjų mokyklų steigimo sąlygos 1. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos kokybei užtikrinti, taip pat  teikiamų kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. 2. Priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos steigimo būtina turėti valstybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad steigiamos aukštosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus. 3. Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto filialo, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu. 14 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas 1. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. 2. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu. Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus. 3. Valstybinis universitetas gali steigti savo filialus, turinčius juridinio asmens teises, gavęs Vyriausybės leidimą. Filialų įstatus registruoja Ministerija. 4. Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) išvadas ir, jei pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Reikalavimus šiam projektui ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, Švietimo ir mokslo ministras (toliau – Ministras) tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios mokyklos veiklai. 15 straipsnis. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų steigimas 1. Nevalstybines aukštąsias mokyklas ar jų filialus gali steigti Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys Vyriausybės nustatyta tvarka. Bendros su užsienio partneriais aukštosios mokyklos steigiamos kaip nevalstybinės aukštosios mokyklos. 2. Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančių valstybių aukštosios mokyklos, norinčios steigti nevalstybinę aukštąją mokyklą, pateikia Ministerijai aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų ir statuto projektus, taip pat dokumentus, įrodančius, kad steigėjai turi lėšų šaltinius, būtinus aukštosios mokyklos materialinei bazei sukurti ir veiklai užtikrinti. Ministerija turi išnagrinėti pateiktus dokumentus ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Jeigu aukštosios mokyklos ar jos filialo veiklos projektas, studijų programos, statutas ir materialinė bazė atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, Ministerija teikia Vyriausybei išvadą dėl licencijos išdavimo aukštajai mokyklai. Ministerija, priėmusi neigiamą sprendimą dėl aukštosios mokyklos steigimo, apie sprendimą ir jo priežastis informuoja pareiškėjus. Šis sprendimas gali būti apskundžiamas teismine tvarka. 3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, pradėta negavus Vyriausybės licencijos, yra įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o mokyklos steigėjai traukiami administracinėn atsakomybėn. 16 straipsnis. Aukštosios mokyklos veiklos pradžia 1. Aukštoji mokykla turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir studijų programų įregistravimo Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre bei Studijų ir mokymo programų registre dienos. Nauja aukštoji mokykla registruojama Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre po to, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaryta komisija patvirtina, kad sąlygos, kurios buvo nurodytos priimant nutarimą steigti aukštąją mokyklą ar išduoti licenciją, yra įvykdytos. 2. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija vertina aukštosios mokyklos veiklą. 3. Jei veikla įvertinama teigiamai, Ministras išduoda leidimą valstybinei aukštajai mokyklai priimti statutą ir sudaryti aukštosios mokyklos savivaldos institucijas šio įstatymo nustatyta tvarka. Išrinkus senatą (akademinę tarybą) bei universiteto rektorių (kolegijos direktorių), steigiamosios tarybos ir universiteto laikinojo rektoriaus (kolegijos direktoriaus) įgaliojimai nutrūksta. 4. Jei aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, Ministras gali nustatyti aukštajai mokyklai ne didesnį kaip 2 metų laikotarpį trūkumams pašalinti. Jeigu pasibaigus nustatytam terminui valstybinė aukštoji mokykla vėl įvertinama neigiamai, Ministras inicijuoja valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą arba likvidavimą. Jei pakartotinai neigiamai įvertinama nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, Vyriausybė sprendžia šiai mokyklai išduotos licencijos panaikinimo klausimą. 17 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimas 1.  Aukštosios mokyklos reorganizavimu laikomas kelių aukštųjų mokyklų arba jų filialų pertvarkymas į naują aukštąją mokyklą, aukštosios mokyklos padalijimas į dvi arba daugiau aukštųjų mokyklų, taip pat kolegijos pertvarkymas į universitetą arba universiteto į kolegiją. 2. Sprendimą dėl valstybinio universiteto ar jo filialo reorganizavimo arba valstybinės kolegijos reorganizavimo į universitetą priima Seimas Vyriausybės teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo priima Vyriausybė. 3. Priėmus sprendimą reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą (mokyklas) į to paties tipo aukštąją mokyklą (mokyklas), Ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos (mokyklų) laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) rinkimus. 4. Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą, laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia. 5. Reorganizuojant aukštąją mokyklą (mokyklas) į kito tipo aukštąją mokyklą (mokyklas), taikomi šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimai. 18 straipsnis. Aukštosios mokyklos likvidavimas 1. Jei Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei: 1) panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją, 2) likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją; 3) siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą. 2. Nutarus likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą ar jos filialą, Ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal jo patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto panaudojimo. 3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir universiteto taryba (kolegijos taryba), taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas vykdo likvidatorius. 4. Nevalstybinę aukštąją mokyklą likviduoja jos steigėjai. Nuo aukštosios mokyklos licencijos panaikinimo dienos nevalstybinė aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų. 5. Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro dienos. III skirsnis AUKŠTųjų MOKyklų SAVIVALDa IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS 19 straipsnis. Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinio reguliavimo institucijos ir koordinavimo institucijos 1. Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei Ministerija. 2. Seimo bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais yra Lietuvos mokslo taryba. 3. Ministerijos ekspertinė institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 4. Aukštųjų mokyklų tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir valdymo institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos studentų atstovybių susivienijimai sąjunga (sąjungos), kitos aukštųjų mokyklų visuomeninės, ne pelno ir kitokios organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Šios organizacijos, jų prašymu, gali gauti valstybės biudžeto finansinę paramą iš bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms skiriamų lėšų. 20 straipsnis. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planavimas 1. Aukštosios mokyklos rengia perspektyvinius 5 metų savo plėtros planų projektus ir teikia Ministerijai, kuri juos derina, atsižvelgdama į Aukštojo mokslo tarybos išvadas. 2. Ministerija, atsižvelgdama į valstybės prioritetus, finansinius išteklius, aukštųjų mokyklų pateiktus perspektyvinius plėtros planus, parengia 5 metų perspektyvinį Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros plano projektą ir, įvertinusi Aukštojo mokslo tarybos išvadas, teikia jį tvirtinti Vyriausybei ir skelbia visuomenei. Plane turi būti numatyta: 1) valstybės tikslai ir uždaviniai aukštojo mokslo srityje; 2) Lietuvos aukštojo mokslo padėties apžvalga ir jos įvertinimas; 3) aukštojo mokslo ir aukštųjų mokyklų plėtros kryptys; 4) studijų programų atnaujinimo ir tobulinimo perspektyvos; 5) numatomų priimti į aukštąsias mokyklas studentų skaičius; 6) numatomo aukštųjų mokyklų finansavimo programa. 3. Prireikus Ministerija tikslina Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planą, atsižvelgdama į gautas iš Seimo komitetų, ministerijų, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) ir kitų institucijų bei ekspertų pastabas ir siūlymus, ir patikslintą planą teikia tvirtinti Vyriausybei. 21 straipsnis. Aukštųjų mokyklų savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos 1.Valstybinio universiteto aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra senatas, valstybinės kolegijos – akademinė taryba. 2. Valstybinių universitetų visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra universiteto taryba, valstybinės kolegijos – kolegijos taryba. 3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos savivalda ir valdymo tvarka nustatoma jos statute. 22 straipsnis. Senatas 1. Senatas sudaromas universiteto statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. 2. Senato nariais gali būti universiteto mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų senato narių. Studentų atstovus į senatą deleguoja studentų atstovybė, o jos nesant, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigose dirbantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę senato narių. Universiteto rektorius yra senato narys pagal pareigas. 3. Senato veiklą reglamentuoja universiteto statutas. Rektoriumi ir senato pirmininku negali būti tas pats asmuo. 4. Neeilinis senato posėdis turi būti kviečiamas tuo atveju, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas senato narys. 5. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas: 1) priima ir keičia universiteto statutą; 2) skiria atstovus į universiteto tarybą; 3) renka ir atšaukia rektorių; 4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius, kitų statute numatytų padalinių vadovus; 5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 6) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat universiteto garbės vardus; 7) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę; 8) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į universiteto tarybos siūlymus; 9) svarsto universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs universiteto tarybos pritariančią išvadą, jį tvirtina ir teikia Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada; 10) svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs universiteto tarybos išvadą pritarimą, teikia jį Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada; 11) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, teikiamas metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs universiteto tarybos išvadą pritarimą, jas tvirtina; 12) tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 13) statute nustatyta tvarka kviečia universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti; 14) vykdo kitas statute numatytas funkcijas. 6. Senatas apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir jai kartą per metus atsiskaito už savo veiklą. 23 straipsnis. Kolegijos akademinė taryba 1. Akademinė taryba sudaroma kolegijos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. 2. Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų akademinės tarybos narių. Statute nustatyta tvarka į akademinę tarybą turi būti renkama ne mažiau kaip 10 procentų narių iš kitų mokslo ir studijų institucijų. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas. Studentų atstovus į akademinę tarybą deleguoja studentų atstovybė, o jos nesant - visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Kolegijos direktorius yra akademinės tarybos narys pagal pareigas. 3. Akademinė taryba veikia statute nustatyta tvarka. Direktoriumi ir akademinės tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo. 4. Neeilinis akademinės tarybos posėdis turi būti kviečiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis akademinės tarybos narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas akademinės tarybos narys. 5. Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas: 1) priima ir keičia kolegijos statutą; 2) skiria atstovus į kolegijos tarybą; 3) statute numatyta tvarka tvirtina arba renka kolegijos padalinių vadovus; 4) nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką; 5) teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas; 6) nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę; 7) svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios mokslinės veiklos plėtotės programas; 8) nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano bei sutarties su Ministerija projektus ir, gavusi kolegijos tarybos pritarimą, teikia juos Ministerijai; 9) svarsto metines direktoriaus ataskaitas, teikiamas metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina; 10) tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 11) statute nustatyta tvarka kviečia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti; 12) vykdo kitas statute numatytas funkcijas. 6. Akademinė taryba apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir jai kartą per metus atsiskaito už savo veiklą. 24 straipsnis. Valstybinio universiteto taryba. Valstybinės kolegijos taryba 1. Valstybinio universiteto taryba, valstybinės kolegijos taryba (toliau tekste – Taryba): 1) rengia išvadas dėl aukštosios mokyklos plėtros perspektyvinio plano bei aukštosios mokyklos sutarties su Ministerija projektų; 2) teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūrinių pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti; 3) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai; 4) prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat šio įstatymo ir (ar) statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia senato (akademinės tarybos), rektoriaus (kolegijos direktoriaus) rinkimus; 5) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ataskaitų ir teikiamų metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų; 6) vertina, kaip aukštoji mokykla vykdo savo uždavinius ir kaip ji prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros; 7) vertina, kaip naudojamas aukštosios mokyklos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės, finansinės veiklos auditą; 8) viešai skelbia visuomenei aukštosios mokyklos veiklos įvertinimus. 2. Kolegijos taryba renka kolegijos direktorių. 3. Taryba turi teisę gauti iš aukštosios mokyklos ir Ministerijos informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų aukštosios mokyklos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Aukštoji mokykla turi suteikti Tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti. 4. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip  9 ir ne daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių statuto nustatyta tvarka skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir Ministro sutarimu. Tarp aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jai nesant – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo. 5. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, taip pat kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 6. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. 7. Jeigu senatas (akademinė taryba) nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą , šis sprendimas senatui yra privalomas. apie tai praneša Ministrui, kuris gali priimti sprendimą nutraukti senato (akademinės tarybos) įgaliojimus ir įpareigoti Tarybą skelbti naujus senato (akademinės tarybos) rinkimus, taip pat sprendimą nutraukti Tarybos įgaliojimus ir inicijuoti naujos Tarybos sudarymą. 8. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo savo Tarybos reglamente numatytas pareigas Taryboje, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Ministrą, senatą (akademinę tarybą) ar rektorių (kolegijos direktorių) su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs senato pritarimą, turi teisę pateikti Ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką. 9. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka informuoja senatą (akademinę tarybą), akademinę bendruomenę ir visuomenę, kasmet teikia ataskaitas Ministrui. 25 straipsnis. Universiteto rektorius 1. Universiteto rektorius vadovauja universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. 2. Universiteto rektorius: 1) atsako už tai, kad universiteto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, universiteto statutą, kitus teisės aktus; 2) leidžia įsakymus; 3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų; 4) priima ir šalina studentus; 5) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 6) atsako už universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 7) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu; 8) viešai skelbia ir teikia senatui ir Ministerijai metinę universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 9) vykdo kitas įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas. 3. Statute nustatyta tvarka dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams. 4. Valstybinio universiteto rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu statute nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms užimti gali dalyvauti tik mokslininkas ar pripažintas menininkas, turintis profesoriaus vardą. 5. Jei visų senato narių balsų dauguma nepatvirtinama valstybinio universiteto rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam senato nariui. 6. Nevalstybinio universiteto rektorius renkamas arba skiriamas statute nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Kolegijos direktorius 1. Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai. 2. Kolegijos direktorius: 1) atsako už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, kolegijos statutą, kitus teisės aktus; 2) leidžia įsakymus; 3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas bei atleidžia iš jų; 4) sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir šalina studentus; 5) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 6) atsako už kolegijos finansinę veiklą, turto tinkamą valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 7) rūpinasi studijų kokybe ir kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu; 8) viešai skelbia ir teikia akademinei tarybai ir Ministerijai metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 9) vykdo kitas jam priskirtas funkcijas. 3. Statute nustatyta tvarka kolegijos direktorius dalį savo funkcijų gali deleguoti direktoriaus pavaduotojams. 4. Valstybinės kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms užimti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį. 5. Valstybinės kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina Ministras. 6. Jeigu Ministras nepatvirtina išrinkto valstybinės kolegijos direktoriaus, Taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus rinkimus. 7. Jei visų akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, Tarybai pasiūlius, Ministras gali atleisti valstybinės kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Tarybą skelbti naujo direktoriaus rinkimus. Ministras, atšaukęs direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam akademinės tarybos nariui. 8. Nevalstybinės kolegijos direktorius renkamas arba skiriamas statute nustatyta tvarka. IV skirsnis AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PERSONALAS 27 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojai 1. Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Aukštųjų mokyklų dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti mokslo ir studijų ar kitose institucijose iš viso ne daugiau kaip 1.5 etato. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai dirbti nepagrindinėje darbovietėje gali tik gavę savo institucijos (pagrindinės darbovietės) vadovo sutikimą. 3. Asmuo, norintis dirbti aukštojoje mokykloje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse. 4. Minimalius kvalifikacinius reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms užimti, šių pareigybių užėmimo konkursų organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 28 straipsnis. Dėstytojai 1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. 2. dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, greta pedagoginio darbo privalo dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje. 3. Profesoriaus pareigas gali užimti mokslininkas, įvykdęs Vyriausybės nustatytus profesoriaus pareigoms habilitacijos reikalavimus, arba pripažintas menininkas. Senatui pritarus, į profesoriaus pareigas ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis daktaro laipsnį, bet dar neįvykdęs habilitacijos reikalavimų. 4. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas privalo rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas privalo rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. 5. Docento pareigas gali užimti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Senatui (akademinei tarybai) pritarus, į docento pareigas ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. 6. Docento pareigas einantis mokslininkas privalo dėstyti studentams, vykdyti mo …