📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VANDENS GARO IR PERKAITINTO VANDENS VAMZDYNŲ ĮRENGIMO IR SAUGAUS EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 10 d. Nr. 1-82
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352) 6 straipsnio 3 punktu,
tvirtinu Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles (pridedama).
ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2009 m. birželio 10 d.
įsakymu Nr. 1-82
VANDENS GARO IR PERKAITINTO VANDENS VAMZDYNŲ ĮRENGIMO IR SAUGAUS EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus vandens garo (toliau – garo) ir perkaitinto vandens didesnio kaip 0,5 baro slėgio ir aukštesnės kaip 110 °C darbinės temperatūros plieniniams vamzdynams, jų gamyboje naudojamoms medžiagoms ir konstrukcijoms projektuoti, gaminti, įrengti ir eksploatuoti.
2. Taisyklės privalomos asmenims, kurie projektuoja, gamina, montuoja ir eksploatuoja garo ir perkaitinto vandens vamzdynus.
3. Taisyklės netaikomos:
3.1. pastatų šildymo ir buitinio karšto vandens sistemų vamzdynams;
3.2. vamzdynams, sudarantiems kitų slėginių įrenginių (slėginių indų garo ir vandens šildymo katilų garo turbinų) neatskiriamą dalį;
3.3. mažesnio kaip 100 mm vardinio skersmens garo ir perkaitinto vandens pirmai ir žemesnėms kaip pirma kategorijoms;
3.4. išleidimo, prapūtimo ir išmetimo vamzdynams garo ir perkaitinto vandens sistemose, skaičiuojant nuo atvirojo vamzdžio galo, kuriame yra atmosferinis slėgis, iki pirmosios atjungiamosios armatūros;
3.5. atominių elektrinių ir įrenginių vamzdynams, kuriems taikomos specialiosios taisyklės;
3.6. kitiems vamzdynams, nurodytiems teisės akte (Taisyklių 1 priedo 5 punktas).
II. SĄVOKOS
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Alkūnė – fasoninė dalis, kurioje darbo terpės srautas keičia tekėjimo kryptį nuo 15° iki 90°.
Atitikties sertifikatas – pagal sertifikavimo taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuotas produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikrą normą.
Bandomasis slėgis – perteklinis slėgis, kuriam esant turi būti atliekamas vamzdyno ar jo fasoninės dalies hidraulinis bandymas stiprumui ir sandarumui.
Darbo slėgis – didžiausias terpės slėgis į armatūrą vamzdyną ir jo detales, kuriam esant jie eksploatuojami.
Darbo slėgis vamzdyno elemente – didžiausias perteklinis slėgis darbo terpei įtekant į elementą kuris nustatomas pagal slėgį vamzdyne, įvertinant pasipriešinimą ir hidrostatinį slėgį.
Detalė – iš vienarūšės medžiagos, nenaudojant surinkimo operacijų pagamintas gaminys.
Faktinis sienelės storis – sienelės storis, išmatuotas konkrečiame detalės ruože, nustatytas jos gamybos ar eksploatacijos metu.
Fasoninė dalis (detalė) – detalė arba vamzdyno ar vamzdyno sistemos dalis, kurioje darbo terpės srautas keičia tekėjimo kryptį, dalijasi ar susilieja, išsiplečia ar susispaudžia.
Gaminys – pramonės produkcijos vienetas, kuris matuojamas vienetais arba egzemplioriais.
Gamintojas — fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1 ir 5 punktas) nuostatas projektuoja, gamina, montuoja vamzdyną ir (arba) jo sudedamąsias dalis, taip pat atlieka jo atitikties vertinimo procedūras.
Lauko oro projektinė temperatūra – penkių šalčiausių iš eilės parų lauko oro vidutinė temperatūrą išrinkta iš 8 šalčiausių penkiadienių per pastaruosius 50 metų
Leistinas sienelės storis – sienelės storis, kuriam esant detalės darbas galimas projekte nustatytomis sąlygomis viso apskaičiuoto resurso metu.
Leistinas slėgis – didžiausias leistinas perteklinis slėgis vamzdyne ar jo fasoninėje detalėje, kuriam vamzdynas ar fasoninė detalė yra suprojektuoti.
Nominalus sienelės storis – sienelės storis, pagal kurį parenkamas pusfabrikatis ar ruošinys ir pagal kurį nustatomi detalės matmenys, nesiejant jų su kokiu nors konkrečiu detalės ruožu.
Norminė dokumentacija – Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos standartai, techniniai reglamentai ir taisyklės.
Perkaitintas vanduo – įšildytas iki temperatūros, aukštesnės už virimo temperatūrą nustatytą esant 0,5 baro slėgiui (didesniam už atmosferinį).
Projektinis (apskaičiuotas) eksploatacijos resursas – vamzdyno eksploatacijos trukmė valandomis, kurios metu gamintojas garantuoja patikimą jo darbą laikantis gamintojo instrukcijoje nustatytų eksploatacinių parametrų ir režimo.
Projektinis sienelės storis – projekte apskaičiuotas stiprumui garantuoti reikalingas detalės, kurią veikia slėgis iš vidaus, sienelės storis.
Projektinis slėgis – didžiausias perteklinis slėgis projektuojamoje detalėje, kurios pagrindiniai matmenys nustatomi vadovaujantis stiprumo skaičiavimu atlaikyti šį slėgį, garantuojant patikimą eksploataciją viso projektinio resurso metu.
Pusfabrikatis – daiktas, reikalaujantis tolesnio apdorojimo.
Sienelės projektinė temperatūra – detalės metalo temperatūrą pagal kurią nustatomas leistinas įtempimas skaičiuojant sienelės storį.
Sienelės ribinė temperatūra – vamzdyno detalės sienelės didžiausia temperatūrą kurios negalima viršyti eksploatacijos metu.
Suvirinamų detalių nominalus storis – brėžiniuose nurodytas detalių pagrindinio metalo storis (neatsižvelgiant į toleranciją) prie suvirintos siūlės esančioje zonoje.
Štampuota suvirinta alkūnė – alkūnė, pagaminta iš štampuotų kevalų juos suvirinant.
Techninė apžiūra – vamzdyno techninės būklės nustatymas apžiūrint.
Terpės projektinė temperatūra – garo ar perkaitinto vandens didžiausia temperatūra vamzdyne ar jo fasoninėje dalyje.
Vamzdynas – tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kompensatoriai, fasoninės dalys, uždaromoji ir reguliuojamoji armatūra, saugos įtaisai ir kiti elementai, sudarantys slėginę sistemą aprūpintą kontrolės, matavimo, automatinio valdymo ir signalizacijos prietaisais, kuria tiekiamas garas ar perkaitintas vanduo.
Vamzdyno elementas – vamzdyno dalis (pavyzdžiui, tiesus ruožas, alkūnė, trišakis, konusas, flanšas ir kt.), skirta atlikti kurią nors pagrindinę vamzdyno funkciją.
Vamzdyno savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam vamzdynas priklauso nuosavybės teise arba kuris vamzdyną valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.
Vardinis skersmuo DN – skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių išoriniai skersmenys arba sriegio dydis nurodyti.
Vamzdyno techninė dokumentacija – vamzdyno atitikties įvertinimo dokumentai, vamzdyno projektinė dokumentacija ir priežiūros dokumentai, vamzdyno techniniai dokumentai (pasas), vamzdyno montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti ir remonto dokumentai, vamzdyno demontavimo taisyklės ir kiti gamintojo pateikiami dokumentai.
III. VAMZDYNŲ GRUPAVIMAS
5. Visi garo ir perkaitinto vandens vamzdynai, kuriems taikomos Taisyklės pagal teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) reikalavimus, priklauso antrajai takiųjų medžiagų grupei ir pagal transportuojamą terpę skirstomi į garo ir perkaitinto vandens vamzdynus.
6. Garo ir perkaitinto vandens vamzdynai, vadovaujantis teisės aktu (Taisyklių 1 priedo 5 punktas), skirstomi į kategorijas pagal slėgį, matuojamą barais, vamzdyno vardinį skersmens dydį, pateikiamą mm, slėgio ir vardinio skersmens sandaugą ir terpės temperatūrą (Taisyklių 2 priedas). Visi vamzdynai, kuriuose garas ar perkaitintas vanduo yra aukštesnės kaip 350 °C temperatūros, priskiriami III kategorijai. Tuo atveju, kai pagal faktinius parametrus vamzdynai neatitinka nė vieno kurios nors kategorijos pogrupio, jie priskiriami tam pogrupiui, kuriame nurodyti slėgis ir temperatūra ne žemesni už vamzdyne esančios terpės parametrus.
7. Vamzdynų kategorijos nustatomos pagal transportuojamos terpės parametrus:
7.1. garotiekiuose, išvestuose iš katilų, – pagal iš katilo išeinančio garo slėgio ir temperatūros nominalias reikšmes (po garo perkaitintuvo);
7.2. garotiekiuose, išvestuose iš turbinų su priešslėgiu, – pagal didžiausią galimą slėgį priešslėgyje, kuris numatytas turbinos tiekimo techninėse sąlygose, ir didžiausią galimą garo temperatūrą priešslėgyje turbinai veikiant tuščia eiga;
7.3. garotiekiuose nuo reguliuojamų ir nereguliuojamų garo paėmimų iš turbinų (tarp jų tarpinio perkaitinimo garotiekiuose) – pagal didžiausias galimas imamo garo slėgio ir temperatūros reikšmes (pagal turbinos gamintojo duomenis);
7.4. garotiekiuose po redukavimo ir redukavimo–aušinimo įrenginių – pagal didžiausias galimas redukuoto garo slėgio ir temperatūros reikšmes, nurodytas slėginio įrenginio projekte;
7.5. papildymo vandens vamzdynuose po aukšto slėgio deaeratorių – pagal nominalų vandens slėgį, įvertinus vandens stulpo (hidrostatinį) slėgį ir sotinimo temperatūrą deaeratoriuje;
7.6. papildymo vandens vamzdynuose po papildymo siurblių ir aukšto slėgio šildytuvų – pagal didžiausią slėgį, kurį sudaro slėgimo vamzdyne papildymo siurblys esant uždarytai armatūrai, ir didžiausią apskaičiuotą vandens temperatūrą po paskutinio aukšto slėgio šildytuvo;
7.7. vandens šilumos tinklų tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose – pagal didžiausią galimą slėgį ir didžiausią galimą temperatūrą tiekimo vamzdyne, įvertinus tarpinių siurblinių ir vietovės reljefo įtaką.
8. Vamzdyno kategorija, nustatyta pagal terpės parametrus jo pradžioje (jeigu nėra jame įrenginių, keičiančių tuos parametrus), priskiriama visam vamzdynui neatsižvelgiant į jo ilgį. Kategorija turi būti nurodyta vamzdyno projekte.
IV. VAMZDYNŲ GAMYBA
I. VAMZDYNŲ PROJEKTAVIMAS
9. Teisė rengti vamzdynų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus įgyjama teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1 ir 6 punktai) nustatyta tvarka.
10. Vamzdynų ir jų elementų projektai, taip pat vamzdynų montavimo ir rekonstrukcijos projektai turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių, teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) ir standartų nuostatomis (Taisyklių 1 priedo 19, 21, 24 ir 95 punktai).
11. Vamzdynų gamyboje naudojamos medžiagos turi atitikti reikalavimus, kurie yra išdėstyti standartuose (Taisyklių 1 priedo 20 ir 25–52 punktai).
12. Už vamzdyno ar jo dalies projektavimą atsakingas gamintojas privalo užtikrinti, kad vamzdynas ar jo dalis atitiktų Taisyklių 10 ir 11 punktuose išvardytų teisės aktų ir standartų nuostatas.
13. Gamintojui vamzdyną gali suprojektuoti kiti asmenys, bet tokiu atveju gamintojas visiškai atsako už vamzdyno projektą.
14. Vamzdynai turi būti tinkamai suprojektuoti, įvertinant visus veiksnius, užtikrinančius, kad vamzdynai ir juose esantys įrenginiai nekelia pavojaus per visą numatomą jų eksploatavimo laiką.
15. Projektuojant vamzdyną gali būti naudojami įvairūs metodai ir atitinkami atsargos koeficientai.
16. Vamzdynai turi būti suprojektuoti pakankamo stiprumo atlaikyti apkrovas, atitinkančias jų numatomą panaudojimą ir kitas numatomas vamzdynų eksploatavimo sąlygas. Vamzdyno gamintojas, o jeigu vamzdyną projektuoja ne gamintojas – projektuotojas, privalo atsižvelgti į šiuos veiksnius:
16.1. vidinį ir išorinį slėgį, veikiantį vamzdyną
16.2. aplinkos ir veikimo temperatūras;
16.3. statinį slėgį ir medžiagos masę, kai įrenginiai veikia ir yra bandomi;
16.4. transporto judėjimo, vėjo ir žemės drebėjimo sukeliamas apkrovas;
16.5. reaktyviąsias jėgas ir reaktyviuosius momentus, kuriuos sukelia atramos, tvirtinimai, vamzdynai ir t. t.;
16.6. koroziją ir eroziją medžiagų nuovargį ir t. t.;
16.7. nepatvarių takiųjų medžiagų skaidymąsi;
16.8. į įvairias apkrovas, neatmetant galimybės, kad jos gali atsirasti ir imti veikti vienu
metu.
17. Apskaičiuojant vamzdynų stiprumą leidžiami įtempimai privalo būti ribojami atsižvelgiant į galimas rūšis gedimų, kurie atsiranda eksploatuojant vamzdynus. Dėl to vamzdynų skaičiavimuose turi būti taikomi atsargos koeficientai, siekiant visiškai pašalinti įtaką nenumatytų aplinkybių, susijusių su gamyba, realiomis veikimo sąlygomis, įtempimais, skaičiavimo modeliais bei medžiagų savybėmis ir jų būkle.
18. Taisyklių 10–17 punktuose išdėstytų reikalavimų turi būti laikomasi panaudojant vieną iš išdėstytų metodų, kaip tinkamiausią kuris prireikus gali būti papildomas arba derinamas su kitu metodu:
18.1. projektavimas remiantis formule;
18.2. projektavimas remiantis analize;
18.3. projektavimas remiantis irimo mechanizmu.
19. Norint nustatyti slėginio vamzdyno atsparumą skaičiavimai turi būti atliekami laikantis nuostatų:
19.1. skaičiuojami slėgiai neturi būti mažesni nei didžiausias leidžiamas slėgis, turi būti atsižvelgiama į garo ir vandens statinį ir dinaminį slėgius bei perkaitinto vandens virtimą garu;
19.2. skaičiuojamos temperatūros turi būti tokios, kad būtų užtikrinta pakankama saugos atsarga;
19.3. projektuojant turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus įmanomus temperatūrų ir slėgių derinius, kurie gali rastis naudojant vamzdyną tokiomis sąlygomis, kurias įmanoma numatyti;
19.4. didžiausi įtempimai ir įtempimų koncentracijų smailė neturi viršyti saugos ribinių verčių;
19.5. apskaičiuojant gebėjimą išlaikyti slėgį, reikia taikyti reikšmes, atitinkančias medžiagos savybes, kurios grindžiamos sertifikatuose, liudijimuose, pasuose užfiksuotais duomenimis, ir atitinkamus atsargos koeficientus.
20. Vamzdynams gaminti naudojamos medžiagos turi būti tinkamos naudoti pagal šią paskirtį per visą naudojimo trukmę, jeigu nenumatytą kad šios medžiagos bus keičiamos. Gamintojo atitikties sertifikate kompensatoriams, armatūrai ir kitiems vamzdynų įrenginiams nurodytus leistinus parametrus viršyti draudžiama.
21. Įvirinti atvamzdžius, drenažo vamzdelius, lizdus matavimo prietaisams ir kitas detales į suvirinimo siūles ir į vamzdynų alkūnių kreivąsias dalis draudžiama. Prireikus suvirinimo siūlėje arba jos terminio poveikio zonoje įvirinti drenažo vamzdelius ar lizdus matavimo prietaisams, galimybė tai padaryti turi būti pagrįsta skaičiavimais.
22. Kloti viename kanale kartu su kitais technologiniais vamzdynais:
22.1. III kategorijos vamzdynus draudžiama;
22.2. II–0 kategorijos vamzdynus leidžiamą išskyrus su gailiųjų, nuodingųjų ir lengvai užsiliepsnojančiųjų lakiųjų medžiagų vamzdynais.
23. Vamzdynus palaikančios konstrukcijos, atramos ir pakabos (išskyrus spyruokles) turi būti skaičiuotos atlaikyti vertikalias apkrovas ir jėgas, atsirandančias dėl vamzdynų šiluminio plėtimosi. Vertikalią apkrovą sudaro vandeniu užpildyto ir šilumine izoliacija padengto vamzdyno svoris.
24. Garotiekių atramos ir pakabos gali būti skaičiuojamos apkrovoms be vandens masės, įvertinus tik garo masę. Tokiu atveju hidraulinių bandymų metu reikia naudoti specialią įrangą kuri perimtų apkrovas dėl vandens masės, kurios kitaip tektų atramoms ir pakaboms.
25. Nejudamos atramos turi būti skaičiuojamos atlaikyti jas veikiančias jėgas, galimas nepalankiausiomis sąlygomis.
26. Kiekvienoje vamzdyno ruožo, kuris gali būti atjungtas uždaromąja armatūra, žemiausioje vietoje turi būti įrengti vandens išleidimo atvamzdžiai su uždaromąja armatūra tiems ruožams ištuštinti.
27. Kiekvienoje vamzdyno ruožo, kuris gali būti atjungtas uždaromąja armatūra, aukščiausioje vietoje turi būti įrengti atvamzdžiai su uždaromąja armatūra orui išleisti.
28. Kiekviename garotiekio ruožo, kuris gali būti atjungtas uždaromąja armatūra, žemiausiame gale ir vertikalių garotiekių ruožų apačioje turi būti įrengti atvamzdžiai su uždaromąja armatūra išleisti iš vamzdyno šildymo metu susidariusiam kondensatui, taip pat ir garui (garas turi būti išleidžiamas visas, iki sauso būvio):
28.1. kai garo slėgis didesnis kaip 2,2 MPa, atvamzdžiai turi būti su dviem nuosekliai sumontuotais ventiliais arba sklendėmis ir įtaisu aklei įdėti;
28.2. kai garo slėgis didesnis kaip 20 MPa, atvamzdžiai turi būti su dviem nuosekliai sumontuotais ventiliais arba sklendėmis, o prireikus – diafragma garo debitui mažinti ir įtaisu aklei įdėti;
28.3. kai garotiekis šildomas iš vieno arba kito galo, atvamzdžiai turi būti įrengti abiejuose ruožo galuose.
29. Apsaugos priemonės vamzdyne turi būti apskaičiuotos ir sureguliuotos taip, kad slėgis apsaugojamame elemente neviršytų apskaičiuotojo daugiau kaip 10 proc, o jeigu apskaičiuotasis slėgis iki 0,5 MPa – ne daugiau kaip 0,05 MPa.
30. Prisijungti ir imti terpę iš atvamzdžio, kuriame įrengtas apsaugos įrenginys, neleidžiama. Prie apsaugos vožtuvų angų terpei išmesti privaloma prijungti vamzdžius, kurie apsaugotų žmones nuo sužalojimų išmetama terpe. Tie vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo užšalimo, o juose susidariusiam kondensatui išbėgti reikia prijungti drenavimo vamzdį, kuriame neleidžiama montuoti uždaromosios armatūros.
31. Spyruokliniame arba svirtiniame apsaugos vožtuve privalo būti numatyta įranga, skirta priverstiniam vožtuvo atidarymui eksploatacijos metu, kad tokiu būdu būtų galima patikrinti vožtuvo veikimą.
32. Tuo atveju, kai apsauginis vožtuvas yra elektromagnetinis impulsinis, jame turi būti numatyta įranga, leidžianti atidaryti vožtuvą nuotoliniu būdu iš valdymo pulto.
33. Kai terpės projektinis slėgis vamzdyne mažesnis nei šaltinyje, iš kurio terpė patenka, vamzdyne turi būti įrengtas slėgio sumažinimo (redukavimo) įrenginys su manometru ir apsaugos vožtuvu. Apsaugos vožtuvas montuojamas po redukavimo įrenginio, mažesnio slėgio pusėje.
34. Slėgis redukavimo įrenginiais turi būti palaikomas automatiškai, o jeigu tai redukavimo–aušinimo įrenginiai, tai automatiškai palaikoma ir temperatūra.
35. Suvirinti naudojamos medžiagos parenkamos priklausomai nuo suvirinamų medžiagų ir vamzdynų eksploatacijos parametrų.
36. Vamzdynams ir jų elementams gaminti naudojamos medžiagos privalo:
36.1. turėti tokias savybes, kurios atitiktų visas numatomas eksploatacijos ir bandymų sąlygas ir būti pakankamai tąsios ir patvarios. Plienas laikomas pakankamai plastišku, kai tempiant bandinį, paruoštą pagal ISO reikalavimus, esant temperatūrai ne didesnei kaip 20 °C ir ne didesnei kaip mažiausia nustatyta eksploatacinė temperatūrą santykinis plieno pailgėjimas trūkus ne mažesnis kaip 14 proc., o plieno suirimo energija bandant smūginiu lenkimu – ne mažesnė kaip 27 džauliai (Taisyklių 1 priedo 5 punktas);
36.2. būti tinkamos numatomiems apdorojimo procesams atlikti.
37. Pagrindinių dalių, kurios II ir III kategorijos vamzdynuose patiria slėgio apkrovas, medžiagoms arba, jeigu tos dalys yra gaminiai, tai jiems turi būti išduodamas konkretaus gaminio atitikties sertifikatas.
38. Medžiagų, iš kurių gaminami vamzdynai ir jų elementai, savybės, į kurias turėtų būti atsižvelgiamą yra tokios:
38.1. takumo riba, 0,2 proc. arba 1,0 proc. nustatyto stiprumo, kaip priimtiniausia esant skaičiuojamai temperatūrai;
38.2. tempimo stiprumo riba;
38.3. ilgalaikio stiprumo riba;
38.4. duomenys apie medžiagų nuovargį;
38.5. Jungo (tamprumo) modulis;
38.6. atitinkamas plastinės deformacijos dydis;
38.7. smūginis tąsumas;
38.8. atsparumas plyšio (įtrūkio) plitimui.
39. Projektuojant vamzdyną reikia atsižvelgti į visus numatomus irimo procesus (pvz., koroziją valkšnumą medžiagų nuovargį, struktūrinius pakitimus ir kt.), vykstančius eksploatuojant vamzdyną. Eksploatavimo instrukcijose reikia nurodyti apribojimus, nustatytus vamzdynų projektuose:
39.1. dėl valkšnumo – pagal vamzdyno projekte nustatytą maksimaliai leistiną jo dydį;
39.2. dėl medžiagų nuovargio – pagal vamzdyno projekte numatytą ciklų kiekį, kai veikia tam tikra įtampa;
39.3. dėl struktūrinių pakitimų – pagal tyrimų išvadas;
39.4. dėl korozijos – pagal vamzdyno projekte numatytą leidžiamą korozijos lygį.
40. Projektuotojas, įvertindamas vamzdyno darbo valandas, įšildymo bei atvėsimo ciklų kiekį, nustato apskaičiuotą eksploatacijos resursą III kategorijos vamzdynams. Visiems kitiems vamzdynams turi būti nustatytas įvedimų skaičius iš šaltos būklės į eksploatacinę. Nustatytos apskaičiuotos charakteristikos turi būti įrašytos į vamzdyno pasą.
41. Vamzdynas privalo būti taip suprojektuotas ir sukonstruotas, kad būtų galimi visi reikiami tikrinimai, kuriais garantuojamas saugumas.
42. Saugiai eksploatacijai užtikrinti kiekviename vamzdyne turi būti numatyti prietaisai terpės slėgiui ir temperatūrai matuoti.
43. Projektuotojas turi parinkti armatūros kiekį, nustatyti jos matavimo bei automatikos ir apsaugos priemonių išdėstymą taip, kad būtų saugu eksploatuoti ir remontuoti vamzdyną.
44. Jeigu reikia, turi būti vamzdyno projekte numatytos atitinkamos priemonės išleisti orą vandenį ir kondensatą iš vamzdyno.
45. Kai sklendžių ir ventilių atidarymui, taip pat garotiekio įšildymui (techniškai pagrįstais atvejais) reikalingas didelis sukimo momentas, ši armatūra turi būti numatyta su aplenkimo linijomis.
46. Būtina įvertinti galimą vamzdyno korozijos ar erozinį ardymą numatant pakankamą vamzdyno sienelės storio priedą.
47. Jeigu įmanomomis numatyti sąlygomis leidžiamos slėgio normos vamzdyne gali būti viršijamos, jame turi būti montuojami tinkami saugos įtaisai.
48. Slėgio reguliavimo ir saugos įtaisus vamzdyne privaloma taip suprojektuoti, kad slėgis visą laiką negalėtų viršyti didžiausio leidžiamo slėgio (Ps); tačiau prireikus leidžiama trumpą laiką slėgiui didėti, bet ne daugiau kaip 10 proc. didžiausio leidžiamo slėgio.
49. Kiekviename vamzdyno ruože tarp nejudamų atramų turi būti apskaičiuotas šiluminis plėtimasis, parinkti ir įrengti atitinkami kompensatoriai arba savikompensacijos elementai jį kompensuoti.
50. Garotiekiuose, kurių vidinis skersmuo 150 mm ir didesnis ir garo temperatūra 300 °C ir daugiau, turi būti įrengti indikatoriai vamzdynų poslinkiams, atramų ir pakabų darbui stebėti. Indikatorių vietos ir ties jomis apskaičiuotos poslinkių reikšmės turi būti nurodytos garotiekio projekte. Priėjimas prie indikatorių turi būti laisvas, o prireikus turi būti įrengtos lipynės ir aikštelės.
II. VAMZDYNŲ GAMYBA IR MONTAVIMAS
51. Vamzdynų gamyba ir montavimas turi būti atliekami tik gamintojų, turinčių teisę Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka užsiimti vamzdynų ir jų elementų gamyba ir montavimu, o jeigu jie yra iš kitų ES šalių tai turintys teisę tose šalyse nustatyta tvarka užsiimti šia veikla.
52. Vamzdynų gamintojas, taikydamas reikiamas technologijas ir atitinkamas procedūras, privalo garantuoti, kad bus laikomasi projektuojant vamzdynams pateiktų nuostatų. Visi vamzdynų projekto pakeitimai, kuriuos gali prireikti padaryti gaminant ir montuojant vamzdynus, turi būti suderinti su projektuotoju.
53. Vamzdynų ir jų elementų gamyba ir montavimas turi būti atliekami vadovaujantis teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) ir standartų (Taisyklių 1 priedo 22 ir 24 punktai) nuostatomis.
54. Vamzdynų gamybos ir montavimo techniniuose dokumentuose gamintojas privalo pateikti informaciją apie vamzdynų ir jų elementų atitiktį medžiagų specifikacijai, pateiktai teisės akte (Taisyklių 1 priedo 5 punktas):
54.1. naudojamos medžiagos atitinka darniųjų standartų reikalavimus;
54.2. naudojamos medžiagos turi slėginių įrenginių Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą
54.3. naudojamos medžiagos turi atskirą (konkretų) įvertinimą.
55. Vamzdyno gamintojas privalo imtis atitinkamų priemonių užtikrinančių, kad naudojamos medžiagos atitinka vamzdyno projekte reikalaujamas technines charakteristikas. Vamzdynų gamintojas privalo gauti medžiagų gamintojo dokumentaciją patvirtinančią jog visos jo pagamintos medžiagos atitinka pasiūlyme perkančiam asmeniui nurodytas technines charakteristikas.
56. Jeigu medžiagų gamintojas taiko atitinkamą kokybės užtikrinimo sistemą patvirtintą kompetentingos Europos Bendrijoje įsisteigusios institucijos, ir jam suteikti įgaliojimai vertinti medžiagas, pripažįstama, kad medžiagų gamintojo išduoti sertifikatai patvirtina, jog yra laikomasi atitinkamų Taisyklių reikalavimų.
Vamzdynų ir jų detalių suvirinimo darbai privalo būti atliekami vadovaujantis suvirinimo procedūrų aprašais ir standartais (Taisyklių 1 priedo 55–72 punktai).
57. Suvirintojas privalo būti atestuotas vadovaujantis standartu (Taisyklių 1 priedo 73 punktas) ir turėti nustatytos formos suvirintojo pažymėjimą.
58. Vamzdynų suvirinimo priežiūros darbai atliekami pagal standarto (Taisyklių 1 priedo 74 punktas) reikalavimus. Vamzdynų suvirinimo darbus vykdo ir prižiūri suvirinimo darbų priežiūros meistras, turintis vamzdynų suvirinimo darbų priežiūros kvalifikaciją.
59. Jeigu vamzdynų gamintojas darbovietėje suvirinimo priežiūros meistro neturi, tada gali jį suvirinimo darbų priežiūrai samdyti.
60. Sudedamąsias dalis, kurios turi įtakos tam, kaip vamzdynas išlaiko slėgį, ir dalis, kurios tiesiogiai montuojamos prie tų sudedamųjų dalių turi neišardomai sujungti slėginiame vamzdyne nustatyta tvarka atestuoti reikiamos kvalifikacijos suvirintojai.
61. Gaminant ir montuojant II ir III kategorijos vamzdynus ir jų detales, suvirinimo procedūrų aprašus, suvirinimo darbų korteles ir suvirintojų kvalifikaciją privalo patvirtinti kompetentinga trečioji šalis, kuri gamintojo pageidavimu gali būti:
61.1. paskelbta (notifikuota) įstaiga;
61.2. trečiosios šalies įstaigą pripažinta valstybės pagal teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) nustatytą tvarką. Norėdama patvirtinti suvirinimo procedūrų aprašus arba suvirinimo darbų technologines korteles ir suvirintojų kvalifikaciją trečioji šalis privalo atlikti tikrinimus ir bandymus, kurie yra aprašyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose, ar lygiaverčius bandymus ir tikrinimus arba privalo pasirūpinti, kad jie būtų atlikti.
62. Vamzdyne esančių neišardomųjų jungčių neardomuosius kontrolės bandymus turi atlikti reikiamos kvalifikacijos specialistai. Atliekant III kategorijos vamzdynų bandymus, neardomosios kontrolės specialistus turi tvirtinti valstybės pripažinta trečiosios šalies įstaiga.
63. Vamzdynų gamintojas turi taikyti tokias kontrolės rūšis ir apimtis, kurios garantuoja virinamų sujungimų kokybę ir eksploatacines savybes, vadovaujantis standartų (Taisyklių 1 priedo 23 ir 75–92 punktai) reikalavimais.
64. Vamzdynai ir metalinės atraminės konstrukcijos turi būti patikimai apsaugotos nuo korozijos.
65. Visų vamzdynų ir jų elementų karšti paviršiai turi būti izoliuoti vadovaujantis teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 8 ir 9 punktai) reikalavimais.
66. Drenažo atvamzdžiai garotiekiuose turi būti įrengti taip, kad būtų galima stebėti vamzdynų šildymo procesą (teka kondensatas ar garas).
67. Garotiekio dalies ar viso jo prapūtimui projektuojami ir įrengiami laikini atvamzdžiai su uždaromąja armatūra, kurie atlikus prapūtimą išmontuojami. Prapūtimo įtaisų įrengimo vietą ir konstrukciją nustato projektuotojas.
68. Vamzdyne viršyti apskaičiuotą slėgį daugiau kaip 10 proc, esant iki galo atidarytam apsauginiam vožtuvui, galima tik tuomet, kai toks slėgio viršijimas įvertintas projekte vamzdyno stiprumo skaičiavimuose.
69. Jeigu vamzdyną leidžiama eksploatuoti sumažintu slėgiu, tai apsauginiai vožtuvai turi būti sureguliuoti taip pat tam slėgiui, o jų pralaidumas turi būti patikrintas skaičiavimais.
70. Vamzdynų gamintojas parengia vamzdynų eksploatavimo instrukciją pagal technologinę schemą ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 18 punktas) reikalavimus.
III. KONTROLĖ VAMZDYNŲ GAMYBOS IR MONTAVIMO METU
71. Vamzdynus gaminant ir montuojant turi būti naudojama kokybės kontrolės sistema (į gamybą patenkančių medžiagų ir pusfabrikačių kontrolė, operacijų kontrolė, baigtų gaminių kontrolė), garantuojanti, kad darbai atliekami pagal Taisyklių ir techninių sąlygų tiems darbams atlikti reikalavimus.
72. Vamzdynų ir jų elementų gamybai, montavimui ir remontui naudojamos medžiagos turi atitikti projekte nurodytas medžiagas. Vamzdynų ir jų elementų gamyba, montavimas ir remontas turi būti atliekami pagal iš anksto prieš darbų pradžią parengtą technologiją. Atlikti darbai pagal šią technologiją turi garantuoti vamzdynų eksploatacinį patikimumą. Visi parengtos technologijos reikalavimai dėl vamzdynų ir jų elementų gamybos, montavimo ir remonto turi atsispindėti vamzdyno projekte.
73. Taisyklių 72 punkte nurodytas projektas turi būti parengtas pagal Taisyklių ir nustatyta tvarka patvirtintos esamos techninės dokumentacijos, skirtos vamzdynų gamybai, montavimui ir remontui (standartai, techninės sąlygos, kontrolės taisyklės ir kt.), reikalavimus.
74. Tadą kai techninė dokumentaciją skirta vamzdynų gamybai, montavimui ir remontui (standartai, techninės sąlygos, kontrolės taisyklės ir kt.), apima visus būtinus nurodymus, kaip atlikti technologines ir kontrolės operacijas gaminant, montuojant ir remontuojant vamzdynus, rengti atskirą vamzdyno projektą nebūtina.
75. Ant lakštų, kaltinių valcuotųjų gaminių skirtų gaminti detalėms, kurios bus veikiamos slėgio, ir ant vamzdžių kurių skersmuo didesnis kaip 76 mm, reikia išsaugoti juos pagaminusios gamyklos žymenį.
76. Kai pusfabrikatis supjaustomas į dalis, gamyklos žymuo turi būti išsaugotas ant kiekvienos jo dalies, o jeigu tai neįmanomą kiekviena dalis turi būti pažymėta žymens kopija. Tai gali atlikti gamintojas (montuotojas).
77. Montuojas turi patikrinti, ar yra visų vamzdynų elementų ir detalių, patiektų į montavimo vietą sertifikatų, liudijimų, pasų išrašai, taip pat ar ant jų yra gamyklos žymenys.
78. Iki vamzdynų gamybos ar montavimo pradžios turi būti atlikta pirminė pateiktų pusfabrikačių pagrindinių ir suvirinimo medžiagų kontrolė vadovaujantis norminių teisės aktų reikalavimais.
79. Vamzdynų gamybos proceso metu gaunant komplektines detales ir medžiagas, jų kokybę patvirtinantys dokumentai turi būti kaupiami, kad būtų galima patikrinti jų kokybę, ir sumontavus perduoti savininkui.
80. Vamzdynai prieš pradedant juos eksploatuoti turi būti techniškai patikrinti.
81. Sumontuotam vamzdynui privalo būti taikoma baigiamojo patikrinimo procedūra, kurią atliekant vamzdynas yra apžiūrimas ir patikrinami pateikti vamzdyno dokumentai siekiant nustatyti, ar vamzdynas atitinka Taisyklių, teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) reikalavimus ir standartą (Taisyklių 1 priedo 23 punktas). Kai to reikia dėl priežasčių, susijusių su sauga, baigiamasis bet kurios vamzdyno dalies patikrinimas turi būti atliekamas iš išorės arba iš vidaus gamybos proceso metu, jeigu apžiūrėti per baigiamąjį patikrinimą nėra galimybės.
82. Jeigu baigiamojo vamzdynų tikrinimo metu hidraulinis stiprumo bandymas (bandymas slegiant vandenį) yra kenksmingas arba netikslingas, gali būti atliekami kiti pripažinti bandymai, pavyzdžiui, neardomieji ar kiti lygiaverčiai bandymai.
83. Baigiamojo vamzdynų tikrinimo metu reikia patikrinti ir saugos įtaisus siekiant išsiaiškinti, ar laikomasi teisės akte (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) nustatytų reikalavimų.
84. Vamzdynų hidraulinis stiprumo bandymas atliekamas tik užbaigus visus suvirinimo darbus, atlikus terminį apdorojimą, galutinai pritvirtinus atramas ir pakabas, pateikiant dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų kokybę.
85. Baigiamojo vamzdyno patikrinimo metu reikia atlikti bandymą, kuriuo nustatomas jo stiprumas ir gebėjimas išlaikyti slėgį. Atliekant šį bandymą naudojamas vienas (didesnis) iš šių slėgių:
85.1. projektinis slėgis, padaugintas iš koeficiento 1,25, atitinkantis didžiausią apkrovą galinčią veikti vamzdyną tuo metu, kai jis bus eksploatuojamas esant didžiausiam leidžiamam slėgiui ir didžiausiai leidžiamai temperatūrai. Sis slėgis apskaičiuojamas pagal 1 formulę:
Pband = 1,25 * PS * (fband / f); (1)
čia Pband – bandomasis slėgis vamzdyne, bar;
Ps – projektinis slėgis vamzdyne, bar;
f – nominalūs apskaičiuoti įtempimai projektinėmis sąlygomis esant projektinei temperatūrai, N/mm2;
fband – nominalūs apskaičiuoti įtempimai projektinėmis sąlygomis esant bandymo temperatūrai, N/mm2;
85.2. projektinis slėgis, padaugintas iš koeficiento 1,43. Sis slėgis apskaičiuojamas pagal 2 formulę:
Pband = 1,43 * Ps; (2)
čia Pband – bandomasis slėgis vamzdyne, bar;
Ps – projektinis slėgis vamzdyne, bar.
85.3. Indai, kurie yra neatskiriama vamzdynų dalis, bandomi tokiu pat slėgiu, kaip ir vamzdynai. Prieš tai reikia įsitikinti, kad darbo slėgiai inde ir vamzdyne yra suderinti.
86. Vamzdyno ir veikiančios magistralės sandūros suvirinimo kontrolė hidrauliniu stiprumo bandymu gali būti pakeista radiografine arba ultragarsine kontrole.
87. Sumontuotas vamzdynas turi būti techniškai apžiūrėtas. Vamzdyno techninės apžiūros metu būtinai turi dalyvauti asmuo, vykdantis vamzdyno techninę priežiūrą.
88. Techninės apžiūros rezultatai ir išvados apie atliktus vamzdyno montavimo darbus turi būti surašyti akte.
89. Šį aktą surašo: Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamiems vamzdynams – įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas, o šiame registre neregistruojamiems vamzdynams – savininko įgaliotas asmuo.
IV. VAMZDYNŲ ATITIKTIES ĮVERTINIMAS
90. Vamzdyno atitikties įvertinimą, kuris apima visą pagaminto ir sumontuoto vamzdyno baigiamąjį patikrinimą, atlieka:
90.1. III kategorijos vamzdynams – paskelbtoji įstaiga;
90.2. II kategorijos vamzdynams – gamintojas su paskelbtosios įstaigos priežiūra;
90.3. I kategorijos vamzdynams – gamintojas.
91. Vamzdynų atitikties įvertinimas vadovaujantis teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 2 ir 5 punktai) nuostatomis ir standartu (Taisyklių 1 priedo 96 punktas) atliekamas:
91.1. I kategorijos vamzdynų – pagal A (vidinė gaminių kontrolė) modulį;
91.2. II kategorijos vamzdynų – pagal A1 (vidinis gamybos tikrinimas ir baigiamojo įvertinimo kontrolė) arba D1 (gamybos kokybės užtikrinimas), arba E1 (gaminio kokybės užtikrinimas) modulius;
91.3. III kategorijos vamzdynų – pagal B1 (EB projekto tyrimas) + D (gamybos kokybės užtikrinimas) arba B1+F (gaminio patikrinimas), arba B (EB tipo tyrimas) + E (gaminio kokybės užtikrinimas), arba B+C1 (atitiktis tipui), arba H (visiškas kokybės užtikrinimas) modulius;
91.4. gamintojas arba jo įgaliotas Europos Bendrijoje įsisteigęs atstovas privalo atlikti kiekvieno slėginio įrenginio gaminio CE žymėjimą ir parengti raštišką atitikties deklaraciją pagal teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) reikalavimus;
91.5. paskelbtoji įstaiga, atlikusi atitikties įvertinimą, išduoda atitikties sertifikatą vamzdyno savininkui.
V. VAMZDYNŲ ŽYMĖJIMAS IR UŽRAŠAI ANT JŲ
92. Vamzdynas turi būti nudažytas pagrindine spalva su papildomos spalvos žiedais (Taisyklių 3 priedas), atitinkamai transportuojamai terpei, ir paženklintas užrašais priklausomai nuo vamzdyno paskirties ir terpės parametrų. Raidžių dydis ir užrašų išdėstymas ant vamzdyno turi atitikti standartus (Taisyklių 1 priedo 93 ir 94 punktai).
93. Ant vamzdynų rašomi tokie užrašai:
93.1. ant magistralinių vamzdynų – magistralės numeris ir rodyklė, rodanti terpės tekėjimo kryptį. Jei esant normaliam režimui terpė gali tekėti į abi puses, užbrėžiamos dvi į abi puses nukreiptos rodyklės;
93.2. ant atšakų prie magistralių – magistralės numeris, agregato numeris ir rodyklė, rodanti terpės tekėjimo kryptį;
93.3. ant atšakų nuo magistralių prie agregatų – magistralės numeris ir rodyklė, rodanti terpės tekėjimo kryptį;
93.4. užrašų skaičius ant vieno vamzdyno nenormuojamas. Užrašai turi būti matomi ir įskaitomi. Kai vamzdynas iš vienos patalpos nutiestas į kitą, užrašai ant vamzdynų būtini prie atitvarų iš abiejų pusių.
94. Kai vamzdynų izoliacijos paviršius padengtas metaline danga (aliuminio lakštais, cinkuota skarda, kita metaline danga, atsparia korozijai), visa ji gali būti nedažoma. Tokiu atveju ant vamzdynų uždažomi pagrindinės spalvos žiedai, o ant jų – papildomos spalvos žiedai:
94.1. pagrindinės skiriamosios spalvos žymėjimo juostos plotis turi būti:
94.1.1. ne mažiau kaip 300 mm, jeigu nėra papildomos spalvos žiedų;
94.1.2. esant papildomos spalvos žiedui ne mažiau kaip po 150 mm iš kiekvienos žiedo pusės. Jeigu papildomos spalvos žiedų daugiau kaip vienas – dar po 100 mm tarp žiedų;
94.2. papildomos spalvos žiedų plotis nurodytas Taisyklių 3 priedo 2 lentelėje.
95. Ant ventilių, sklendžių ir jų pavarų rašomi tokie užrašai:
95.1. uždaromosios arba reguliuojamosios armatūros numeris arba sutartinis ženklinimas, atitinkantis eksploatacines schemas ir instrukcijas;
95.2. rodyklės, rodančios pavaros (ratuko) sukimo kryptį uždarant (U) ir atidarant (A) armatūrą.
VI. VAMZDYNŲ PRIPAŽINIMAS TINKAMAIS NAUDOTI IR REGISTRACIJA
96. Įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas (kai vamzdynas registruotinas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre) iki pradedant eksploatuoti vamzdyną įvertina jo techninę būklę, išduoda vamzdyno įvertinimo ataskaitą ir įrašo vamzdyno techniniame pase apie vamzdyno tinkamumą naudoti.
97. Gamintojas prieš pradedant vamzdyno registraciją nepriklausomai nuo to, ar vamzdynas registruojamas ar neregistruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, turi pateikti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos Taisyklių 4 priede nurodytus dokumentus ir gauti iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos aktą–pažymą apie vamzdyno tinkamumą atlikti paleidimo–derinimo darbus.
98. Vamzdynų kurie turi būti registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, savininkas Taisyklių 96 ir 97 punktuose įvardytus dokumentus pateikia Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrui (Taisyklių 1 priedo 4 punktas). Vamzdynų kurie neregistruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, iki pradedant juos naudoti, techninę būklę įvertina savininkas arba jo įgaliotas asmuo ir įrašo vamzdyno techniniame pase apie vamzdyno tinkamumą naudoti.
99. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išduoda aktą–pažymą vamzdynų savininkui.
100. Naujai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti vamzdynai pripažįstami tinkamais naudoti pagal teisės akto (Taisyklių 1 priedo 7 punktas) reikalavimus.
101. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, vadovaujantis teisės aktu (Taisyklių 1 priedo 16 punktas), prieš pradedant vamzdynus naudoti turi būti įregistruoti šie vamzdynai:
101.1. didesnio kaip DN 100 skersmens perkaitinto bei sočiojo garo, kai terpės slėgis didesnis kaip 16 barų;
101.2. didesnio kaip DN 100 skersmens ir aukštesnės kaip 110 °C temperatūros perkaitinto vandens vamzdynai, kai terpės slėgis didesnis kaip 16 barų.
102. Žemesnių parametrų, negu nurodyta Taisyklių 101 punkte, vamzdynų registraciją atlieka vamzdynų savininkai. Vamzdyno savininkas privalo turėti gamintojo nustatytus vamzdyno naudojimo dokumentus.
103. Techninių dokumentų byla (pasas) sudaroma visiems vamzdynams, kuriems taikomos Taisyklės.
104. Vamzdyno techninių dokumentų byloje (pase) turi būti šie duomenys:
104.1. vamzdyno vieta, vamzdyno savininkas, jo adresas;
104.2. vamzdyno gamintojas ir jo adresas;
104.3. vamzdyno paskirtis ir terpė, pagrindiniai vamzdyno parametrai (slėgis, temperatūra, vardinis dydis, ilgis, ribos);
104.4. gamintojo pateikti dokumentai (Taisyklių 4 priedas);
104.5. kontroliuojamų ruožų kuriuose dėl aukštos temperatūros gali atsirasti metalo valkšnumas, valkšnumo kontrolės reperių išdėstymo schema;
104.6. informacija apie techninės būklės tikrinimus ir remontus;
104.7. įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atlikto techninės būklės tikrinimo dokumentai (ataskaitos), patvirtinantys apie registruojamo vamzdyno tinkamumą naudoti;
104.8. vamzdyno įrengimo aksonometrinė schema su kontrolės matavimo schema. Aksonometrinėje schemoje turi būti pateikti vamzdžių vardiniai skersmenys ir sienelių storiai, suvirintų sujungimų, atramų kompensatorių armatūros, saugos ir blokavimo prietaisų išdėstymas nurodant atstumus.
105. Vamzdyno ribas nustato vamzdyno savininkas, atsižvelgdamas į vamzdyno darbo parametrus slėgį ir temperatūrą bei vamzdyną veikiančią korozinę aplinką. Priimta laikyti, kad tai vienodos terpės vamzdynas, kuris prasideda ir baigiasi jungtimi (dažniausiai uždaromąja armatūra).
106. Vamzdynų savininkas registruoja ir išregistruoja vamzdynus, kurie yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre teisės akto (Taisyklių 1 priedo 5 punktas) nustatyta tvarka. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre neregistruojami vamzdynai registruojami ir išregistruojami savininko nustatyta tvarka.
107. Duomenis Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrui apie vamzdynų techninės būklės tikrinimus teikia įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos teisės akte (Taisyklių 1 priedo 4 punktas) nustatyta tvarka.
VII. LEIDIMAS EKSPLOATUOTI VAMZDYNUS
108. Eksploatuoti naujai sumontuotus vamzdynus leidžiama po to, kai atlikta jų techninė apžiūra, patikrintas priežiūros ir eksploatavimo organizavimas ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 7 punktas) nustatyta tvarka komisija pripažino juos tinkamais naudoti.
109. Įrašą apie vamzdyno tinkamumą naudoti vamzdyno pase, kai vamzdynai registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, įrašo įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas, o kai jie neregistruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre – asmuo, atsakingas už vamzdynų priežiūrą.
110. Sumontuoti ar rekonstruoti vamzdynai pradedami eksploatuoti įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Leidimą pradėti eksploatuoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamus ir neregistruojamus vamzdynus išduoda atsakingas už vamzdynų priežiūrą asmuo, remdamasis pilnos parengties pradėti eksploatuoti patikros rezultatais, ir apie tai įrašo į operatyvinį žurnalą.
111. Ant kiekvieno vamzdyno, atlikus registraciją lentelėse, kurių matmenys ne mažesni kaip 250 x 150 mm, turi būti įrašyti šie duomenys:
111.1. vamzdyno registracijos numeris arba identifikavimo kodas;
111.2. leidžiamas slėgis vamzdyne;
111.3. terpės temperatūra vamzdyne;
111.4. kitos vamzdyno techninės apžiūros data (metai ir mėnuo).
112. Ant kiekvieno vamzdyno turi būti ne mažiau kaip trys Taisyklių 111 punkte nurodytos lentelės, tvirtinamos vamzdyno galuose ir viduryje. Jeigu tas pats vamzdynas sumontuotas per kelias patalpas, lentelės turi būti ant vamzdyno kiekvienoje patalpoje (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).
V. VAMZDYNŲ EKSPLOATACIJOS ORGANIZAVIMAS
I. REIKALAVIMAI VAMZDYNUS EKSPLOATUOJANTIEMS ASMENIMS IR ATSAKINGŲ UŽ VAMZDYNŲ PRIEŽIŪRĄ ASMENŲ PASKYRIMAS
113. Vamzdyno savininkas privalo palaikyti vamzdyną tinkamos techninės būklės ir sudaryti saugias jo eksploatavimo sąlygas.
114. Vamzdyno savininkas privalo paskirti asmenį, turintį vamzdynų priežiūros meistro kvalifikacinį pažymėjimą atsakingą už vamzdynų priežiūrą kurio žinios patikrintos teisės akto (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) nustatyta tvarka.
115. Vamzdyno savininkas įrašo į vamzdyno pasą duomenis apie atsakingo už vamzdyno priežiūrą asmens paskyrimą. Tuo metu, kai atsakingo už vamzdynų priežiūrą asmens nėra (atostogos, komandiruotė, ligą kt.), jo pareigas vamzdyno savininkas turi pavesti kitam asmeniui, kurio žinios patikrintos pagal teisės akto (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) reikalavimus. Šiuo atveju vamzdyno pase įrašas apie laikinai paskirtą atsakingą už vamzdynų priežiūrą asmenį neįrašomas.
116. Vamzdyno savininkas privalo:
116.1. aprūpinti atsakingus už vamzdynų priežiūrą asmenis teisės aktais, instrukcijomis, informaciniais laiškais ir kita normine dokumentacija apie saugią vamzdynų eksploataciją
116.2. paskirti reikiamą kiekį atsakingų už vamzdynų priežiūrą asmenų, apmokytų ir turinčių teisę eksploatuoti vamzdynus;
116.3. vadovaudamasis gamintojo parengta vamzdyno instrukcija parengti ir patvirtinti eksploatacijos instrukciją vamzdynus eksploatuojantiems asmenims. Su eksploatacijos instrukcija vamzdynus eksploatuojantys asmenys supažindinami pasirašytinai. Si eksploatacijos instrukcija laikoma vamzdynus eksploatuojantiems asmenims nuolat prieinamoje darbo vietoje;
116.4. nustatyti tokią tvarką, kad vamzdynus eksploatuojantys asmenys stebėtų jiems prižiūrėti priskirtus įrenginius, tikrintų, ar patikimai veikia armatūra, kontrolės ir matavimo prietaisai, apsaugos įrenginiai ir kt. Apžiūros ir kontrolės rezultatai turi būti įrašyti į savininko nustatytus dokumentus (pvz., defektų žurnalą ir pan.);
116.5. organizuoti periodišką vamzdynus eksploatuojančių asmenų žinių tikrinimą iš eksploatavimo instrukcijų ir teisės akto (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) reikalavimų.
117. Vamzdyno savininkas privalo aprūpinti atsakingą už vamzdynų priežiūrą asmenį būtinomis jo pareigoms vykdyti priemonėmis (specialia apranga, prietaisais ir instrumentais, atitinkamomis raštinės priemonėmis ir kt.).
118. Atsakingas už vamzdynų priežiūrą asmuo privalo:
118.1. išrašyti potvarkį pradėti vamzdyną eksploatuoti ir organizuoti eksploatavimą, patikrinus jo parengimo eksploatuoti tinkamumą;
118.2. užtikrinti, kad ant kiekvieno vamzdyno, pradėto eksploatuoti, būtų pritvirtinta Taisyklių 111 punkte nurodyta lentelė;
118.3. laiku organizuoti vamzdynų, įregistruotų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre ir tų, kurie įregistruoti vamzdynų savininkų, techninę apžiūrą ir dalyvauti ją atliekant;
118.4. kontroliuoti, kad vamzdynai būtų remontuojami pagal iš anksto sudarytą grafiką;
118.5. dalyvauti techniniuose tikrinimuose, kuriuos atlieka įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir kitos turinčios tą teisę valstybinės priežiūros institucijos, ir vykdyti (norminių teisės aktų pagrindu parengtus) jų nurodymus;
118.6. nustatyta tvarka instruktuoti, organizuoti stažuotę ir atestavimą vamzdynus eksploatuojantiems asmenims;
118.7. nustatyti vamzdynus eksploatuojantiems asmenims pamainos priėmimo ir perdavimo tvarką;
118.8. užtikrinti techninės apžiūros ir diagnostikos metu pastebėtų gedimų ir defektų pašalinimą iki vamzdynų eksploatacijos pradžios ir eksploatacijos metu.
119. Atsakingas už vamzdynų priežiūrą asmuo turi teisę:
119.1. laisvai įeiti į visas patalpas, susijusias su vamzdynų eksploatacija, bet kuriuo paros metu;
119.2. dalyvauti komisijos darbe tiriant su vamzdynų eksploatacija susijusių avarijų, sutrikimų, nelaimingų atsitikimų priežastis;
119.3. dalyvauti komisijos, tikrinančios vamzdynus eksploatuojančių asmenų žinias, darbe;
119.4. nušalinti vamzdynus eksploatuojančius asmenis nuo vamzdynų eksploatavimo, jeigu jie pažeidė eksploatacijos instrukcijas, jeigu jų žinios buvo nepatenkinamos periodinio ar neeilinio patikrinimo ar priešavarinių treniruočių metu;
119.5. siūlyti vamzdyno savininkui, kaip šalinti priežastis, dėl kurių pažeidžiamos Taisyklės ir eksploatacijos instrukcijos.
120. Vamzdynus eksploatuoti leidžiama asmenims, kurie turi pažymėjimą, suteikiantį teisę eksploatuoti vamzdynus, ir išmano vamzdynų eksploatavimo instrukciją. Vamzdynus eksploatuojančių asmenų žinias tikrina atestacinė komisija. Atestacinė komisija sudaroma ir atestacija vykdoma vadovaujantis teisės aktu (Taisyklių 1 priedo 14 punktas).
II. REIKALAVIMAI VANDENS KOKYBEI
121. Jeigu gamintojas nenustato kitaip, turi būti laikomasi Taisyklių 126–132 punktuose nustatyto vamzdynų vandens chemijos režimo.
122. Energetikos įrenginių vandens ruošimas ir vandens chemijos režimas turi atitikti šių įrenginių gamintojų, projekte numatytų sprendimų reikalavimus.
123. Energetikos įrenginiams, kuriems atitinkamų reikalavimų gamintojai ar projektuotojai nepateikia, taikomi Taisyklių 124–133 punktuose nurodyti reikalavimai.
124. Vandens ruošimo įrenginių eksploatavimą ir vandens chemijos režimą reikia tvarkyti taip, kad nebūtų žalojami elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiai ir nesumažėtų jų ekonomiškumas dėl vandens ruošimo, įrenginių vidinių paviršių korozijos, susidarius nuoviroms ir nuoguloms ant šilumą perduodančių paviršių, nuoguloms pratekamojoje turbinų dalyje, dumblui elektrinių, katilinių ir šilumos tinklų įrenginiuose ir vamzdynuose.
125. Bandinių ėmimo linijos ir šaldytuvų aušinamieji paviršiai turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno.
126. Šilumos tinklų papildymo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
126.1. laisvosios angliarūgštės – turi nebūti;
126.2. vandenilinis rodiklis (pH) šilumos tiekimo sistemoje:
126.2.1. atviroje 9,0–10,0;
126.2.2. uždaroje 9,0–10,0;
126.3. ištirpusio deguonies, ne daugiau kaip 50 µg/dm3;
126.4. suspenduotųjų medžiagų, ne daugiau kaip 5 mg/dm3;
126.5. naftos produktų, ne daugiau kaip 1 mg/dm3;
126.6. karbonatinio indekso rodiklis (Ik) – ne didesnis, kaip nurodyta teisės akto (Taisyklių 1 priedo 18 punktas) 10 lentelėje.
127. Atvirų šilumos tiekimo sistemų (iš kurių tiesiogiai imamas vanduo) papildymo vandens kokybė taip pat turi atitikti teisės akto (Taisyklių 1 priedo 17 punktas) reikalavimus. Jeigu vandens, skirto atviroms šilumos tiekimo sistemoms pamaitinti, 20 minučių pavirinto mėginio spalvotumas padidėja daugiau, nei leidžia teisės aktas (Taisyklių 1 priedo 17 punktas), organinėms priemaišoms šalinti reikia atlikti pirminio vandens koaguliaciją.
128. Silikatinant šilumos tinklų su atvirąja karšto vandens tiekimo sistema papildymo vandenį, silikato kiekis jame, perskaičiuotas į silicio dvideginį (SiO2), neturi viršyti 40 mg/dm3.
129. Silikatinant papildymo vandenį, ribinė kalcio koncentracija nustatoma atsižvelgiant į suminę kalcio koncentraciją nustatytai tinklo vandens šildymo temperatūrai, kuri prie katilo vamzdžių sienelės padidėja dar 40 °C.
130. Dėti hidrazino ir kitų toksiškų (nuodingų) medžiagų priedų tiesiai į papildymo ir tinklo vandenį draudžiama.
131. Tinklo vandens kokybė turi atitikti šias normas:
131.1.laisvosios angliarūgštės – neturi būti;
131.2. vandenilinis rodiklis (pH) šilumos tiekimo sistemoje:
131.2.1. atviroje – 9,0–10,0;
131.2.2. uždaroje – 9,0–10,0;
131.3. geležies junginių šilumos tiekimo sistemoje, mg/dm3:
131.4. atviroje, ne daugiau kaip 0,2;
131.5. uždaroje, ne daugiau kaip 0,5;
131.6. ištirpusio deguonies, ne daugiau kaip 20 µg/dm3, nesant galimybės tinklo vandenyje užtikrinti nurodytą deguonies kiekį, reikia naudoti specialius priedus, surišančius laisvą deguonį;
131.7. suspenduotųjų medžiagų, ne daugiau kaip 5 mg/dm3;
131.8. naftos produktų šilumos tiekimo sistemoje:
131.8.1. atviroje, ne daugiau kaip 0,3 mg/dm3; 131.8.2. uždaroje, ne daugiau kaip 1 mg/dm3;
131.9. karbonatinio indekso rodiklis (Ik) – ne didesnis, kaip nurodyta teisės akto (Taisyklių 1 priedo 18 punktas) 10 lentelėje.
132. Šildymo sezono pradžioje ir po remonto per 4 savaites uždaroje šilumos tiekimo sistemoje ir per 2 savaites atviroje šilumos tiekimo sistemoje leidžiama viršyti šias normas:
132.1. geležies junginių iki 1,0 mg/dm3;
132.2. ištirpusio deguonies iki 30 µg/dm3;
132.3. pakibusių dalelių iki 15 mg/dm3.
133. Baigus šildymo sezoną arba išjungus įrenginius, vandens šildymo katilus ir šilumos tinklus, reikia naudoti įrenginių koroziją mažinančias priemones.
III. TINKAMOS TECHNINĖS VAMZDYNO BŪKLĖS UŽTIKRINIMAS
134. Vamzdyno savininkas ar jo įgaliotas asmuo atsako už tinkamą vamzdyno techninę būklę, nuo kurios priklauso saugi ir patikima jo eksploatacija.
135. Tinkamai techninei būklei užtikrinti vamzdyno savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo:
135.1. organizuoti ir vykdyti nuolatinę vamzdyno techninę priežiūrą
135.2. sudaryti sąlygas patikrinti įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertui vamzdynus, kurie registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, vadovaujantis Taisyklių ir teisės akto (Taisyklių 1 priedas 16 punktas) nustatyta tvarka;
135.3. ne vėliau kaip per mėnesį nuo kalendorinių metų pabaigos informuoti įgaliotą įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigą apie Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruotų vamzdynų eksploatacijos trukmę (valandomis) nuo jų paskutiniojo patikrinimo, kurį atliko įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.
136. Nuolatinei vamzdynų techninei priežiūrai vamzdyno savininkas arba jo įgaliotas asmuo pagal Taisyklių 114 punkto reikalavimus privalo paskirti asmenį, atsakingą už vamzdynų priežiūrą.
137. Vamzdyno savininkas arba jo įgaliotas asmuo nuolatinei vamzdynų techninei priežiūrai gali sudaryti sutartį su fiziniu ar juridiniu asmeniu, turinčiu reikiamą kvalifikaciją ir atestatą tokiai veiklai.
138. Vamzdyno savininko arba jo įgalioto asmens paskirtas atsakingas už vamzdynų priežiūrą asmuo techninę vamzdyno būklę tikrina pagal vamzdyno savininko ar jo įgalioto asmens nustatytą procedūrą sudarytą pagal gamintojo nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaudamasis Taisyklėmis.
139. Defektams, pažeidimams ir metalų savybių pokyčiams, kurių gali atsirasti vamzdyno eksploatacijos metu ir kurių negalima aptikti išorine apžiūra, nustatyti vamzdyno savininkas arba jo įgaliotas asmuo privalo vykdyti neardomąją kontrolę ir kitus vamzdyno tyrimus.
140. Sudarant vamzdyno savininkui ar jo įgaliotam asmeniui vamzdyno kontrolės ir tyrimų programas būtina įvertinti atsakingo už vamzdynų priežiūrą asmens sukauptą informaciją ir pasiūlymus.
141. Teisės akte (Taisyklių 1 priedas 2 punktas) nustatyta tvarka turi būti atliekami vamzdynų, registruojamų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, patikrinimai, kuriuos atlieka įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.
142. Vamzdyno techninė apžiūra atliekama vamzdyno savininko paskirto asmens – 1 kartą per metus, įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos eksperto – kas 3 metai. Vamzdyno savininkas arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti sąlygas ir pateikti vamzdyną patikrinimui. Neeilinis vamzdyno patikrinimas ir hidraulinis bandymas atliekamas:
142.1. kai buvo atliktas remontas, kurio metu vykdyti vamzdynų suvirinimo darbai, išskyrus atvejus, kai atlikta naujai suvirintų sujungimų 100 proc. neardomoji kontrolė;
142.2. kai įvyko vamzdyno avarija;
142.3. kai vamzdynas neveikė daugiau kaip 2 metus.
143. Visuose įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekamuose vamzdynų patikrinimuose privalo dalyvauti vamzdyno savininko arba jo įgalioto asmens paskirtas atsakingas už vamzdynų priežiūrą asmuo.
144. Vamzdynų, kurie neregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, stiprumo bandymai atliekami vadovaujantis Taisyklių 148 punktu, o hidrauliniai sandarumo bandymai (slegiant vandenį iki darbo slėgio) atliekami, kaip numatyta vamzdyno eksploatacijos instrukcijoje. Šie vamzdyno bandymai atliekami dalyvaujant atsakingam už vamzdynų priežiūrą asmeniui. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre neregistruotų visų kategorijų garo ir perkaitinto vandens vamzdynų patikrinimas atliekamas:
144.1. techninė apžiūra ir hidraulinis bandymas – prieš pradedant eksploatuoti naujai sumontuotą vamzdyną
144.2. techninė apžiūra – ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
144.3. neeilinė visų kategorijų neregistruotų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre vamzdynų techninė apžiūra ir hidraulinis bandymas atliekamas:
144.3.1. kai buvo atliktas remontas, kurio metu vykdyti vamzdynų suvirinimo darbai, išskyrus atvejus, kai atlikta naujai suvirintų sujungimų 100 proc. neardomoji kontrolė;
144.3.2. kai įvyko vamzdyno avarija;
144.3.3. kai vamzdynas neveikė daugiau kaip 1 metus;
144.4. neregistruotų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre vamzdynų hidrauliniai sandarumo bandymai (slegiant vandenį iki darbo slėgio) turi būti numatyti vamzdyno eksploatacijos instrukcijoje ir atliekami dalyvaujant atsakingam už vamzdynų priežiūrą asmeniui.
145. Atvirai nutiestų ir neregistruotų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų pirmas hidraulinis stiprumo bandymas vamzdynams atliekamas po 10 metų nuo jų eksploatacijos pradžios, jeigu iki tol nebuvo vamzdynų trūkimo atvejų, ir toliau kas 3 metai. Jeigu vamzdynų trūkimo atvejų buvo, nuo tol hidrauliniai stiprumo bandymai atliekami kas metai baigus šildymo sezoną.
146. Bekanalių ir nepereinamuose kanaluose sumontuotų centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų hidraulinis stiprumo bandymas, skaičiuojant nuo eksploatacijos metu atlikto pirmo hidraulinio stiprumo bandymo, atliekamas kas metai baigus šildymo sezoną. Pirmas hidraulinis stiprumo bandymas bekanaliams vamzdynams atliekamas:
146.1. po 10 metų nuo jų eksploatavimo pradžios, jeigu drėgmės signalizacija nenustatomas vandens įsiskverbimas į izoliaciją;
146.2. jeigu pagal drėgmės signalizaciją nustatomas vandens įsiskverbimas į izoliaciją arba įvyksta vamzdyno trūkimas, nuo to įvykio hidraulinis stiprumo bandymas atliekamas kas metai.
147. Nepereinamuose kanaluose sumontuotų centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų pirmas hidraulinis bandymas stiprumui turi būti atliekamas po 6 metų nuo jų eksploatavimo pradžios, jeigu iki tol nebuvo vamzdynų trūkimo atvejų. Jeigu vamzdynų trūkimo atvejų buvo, nuo to laiko hidrauliniai stiprumo bandymai atliekami kas metai baigus šildymo sezoną.
148. Vamzdyno hidrauliniai stiprumo bandymai atliekami slėgiu, 1,25 karto didesniu už darbinį slėgį.
149. Siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vamzdynų eksploatavimą turi būti atliekamas ne tik jų techninis patikrinimas, bet ir kontrolė. Vamzdyno kontrolės tvarką nustato vamzdyno savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
150. Vamzdyno metalų ir suvirintų sujungimų kontrolė eksploatavimo metu skirstoma į kontrolę, kuri turi būti atliekama paskaičiuoto (projektinio) arba nustatyto eksploatavimo termino intervalu, ir vamzdynui išdirbus paskaičiuotą (projektinį) ar nustatytą laiką, kai norima vamzdyno eksploatavimo laiką pratęsti.
151. Vamzdynų metalų ir suvirintų sujungimų kontrolės intervalai, apimtys ir metodai paskaičiuotame (projekte) ar nustatytame eksploatavimo laikotarpyje priklauso nuo:
151.1. terpės parametrų;
151.2. eksploatavimo trukmės;
151.3. perkaitinto vandens ir garo priemaišų;
151.4. apkrovos pobūdžio (paleidimų, stabdymų dažnio);
151.5. apkrovos ciklų kiekio;
151.6. vamzdynų elementų medžiagos;
151.7. buvusių iki to metalo ir suvirintų sujungimų pažeidimų;
151.8. sukaupto patyrimo arba turimos informacijos apie analogiškų vamzdynų patikimumą.
152. Vamzdyno metalų ir suvirintų sujungimų kontrolės apimtį nustato vamzdyno savininko ar jo įgalioto asmens paskirtas asmuo arba komisija. Nustatant vamzdyno metalų ir suvirintų sujungimų kontrolės apimtį Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamiems vamzdynams į komisijos sudėtį kviečiamas įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas. Vamzdyno metalų ir suvirintų sujungimų kontrolės apimtis tvirtina vamzdyno savininkas arba jo įgalioto asmuo.
153. Pirma vamzdyno kontrolė eksploatavimo metu paskiriama pagal gamintojo nurodymą, specialistų rekomendacijas, sukauptą patyrimą apie analogiškų vamzdynų eksploatavimą, gautą informaciją.
154. Kiekvienos kitos vamzdyno kontrolės laikas nustatomas pagal gamintojo nurodymus, o kai jų nėra – nustato vamzdyno savininkas, atsižvelgdamas į ankstesnės vamzdyno kontrolės rezultatus ir specialistų rekomendacijas.
155. Jei gamintojo kitaip nenurodyta vamzdyno kontrolės tvarkoje, priklausomai nuo terpės, kuriai įrengtas vamzdynas, parametrų į kontrolės apimtį rekomenduojama įtraukti Taisyklių 156 punkte nustatytus patikrinimus.
156. Požeminiams šilumos tinklų vamzdynams:
156.1. iš anksto izoliuotiems vamzdynams:
156.1.1. vidinio paviršiaus korozijos nustatymas pagal korozijos indikatorius;
156.1.2. tiekiamo ir grąžinamo vandens analizė;
156.1.3. hidraulinis abiejų linijų vamzdynų stiprumo bandymas;
156.2. nepereinamuose kanaluose sumontuotiems vamzdynams:
156.2.1. vidinio paviršiaus korozijos nustatymas pagal korozijos indikatorius;
156.2.2. tiekiamo ir grąžinamo vandens analizė;
156.2.3. išorinio paviršiaus labiausiai tikėtinuose gruntinio poveikio vietose pirmas vamzdyno atidengimas ir išorinė apžiūra vykdoma po 6 metų nuo vamzdyno paklojimo;
156.2.4. nustačius vamzdyno koroziją, likutinį sienelės storį pamatuoti ultragarsu. Vėlesnių patikrinimų terminus nustatyti pagal gautus apžiūros ir matavimo rezultatus;
156.2.5. išbandyti vamzdynus pagal šilumos agento skaiči …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.