LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽMOGAUS SAUGOS BENDROSIOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2012 m. liepos 18 d. Nr. V-1159 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) 56 straipsnio 12 punktu, 1. T v i r t i n u Žmogaus saugos bendrąją programą (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. ISAK-2117 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-169); 2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d įsakymą Nr. ISAK-1030 „Dėl Saugaus eismo programos bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII klasėms“ (Žin., 2006, Nr. 61-2235). 3. Šis įsakymas įsigalioja 2012 metų rugsėjo 1 dieną. Švietimo ir mokslo ministras                                  Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 ŽMOGAUS SAUGOS BENDROJI PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Žmogaus saugos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia žmogaus saugos ugdymo tikslą ir uždavinius, žmogaus saugos kompetencijos struktūrą, integravimo galimybes, ugdymo gaires, nurodo palankios mokytis aplinkos ypatybes, apibūdina mokinių pasiekimus ir turinio apimtis. Programa yra neatsiejama ir integrali Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), ir Vidurinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), dalis. Programa parengta vadovaujantis bendrųjų programų sudarymo principais, įgyvendina keliamus ugdymo tikslus, orientuojasi į bendrosiose programose įvardytus laukiamus ugdymo rezultatus, plėtoja bendrąsias (ypač asmeninę ir socialinę) ir esmines dalykines kompetencijas. 2. Žmogaus saugos ugdymas remiasi įvairių ugdymo sričių ir mokomųjų dalykų žiniomis, gebėjimais ir patirtimi. Nagrinėdami temas apie kasdienį gyvenimą mokiniai mokosi diskutuoti, modeliuoti situacijas ir bendradarbiauti dalyvaudami bendroje veikloje, gerina psichologinės, socialinės ir gamtinės aplinkos supratimą, įgyja budrumo svarstydami apie riziką ir pavojus, kuriuos kelia aplinka ir/ar žmonės patys vieni kitiems neatsargiai elgdamiesi, formuojasi pozityvų požiūrį į save, asmens saugą, mokosi pasirinkti veiksmingas priemones, mažinančias grėsmes ir pavojus arba padedančias jų išvengti. 3. Programa yra skirta žmogaus saugos kompetencijai – gebėjimui ir nusiteikimui naudotis individualia ir kolektyvine patirtimi pagrįstomis žiniomis ir sprendimais užtikrinant tinkamu elgesiu savo ir kitų žmonių saugumą – ugdyti. Siektina, kad mokiniai patys atpažintų, įvardytų grėsmę ir pavojų keliančias situacijas, būtų pasirengę imtis praktinių veiksmų, saugotų gyvybę ir sveikatą, aplinką ir turtą. Svarbu, kad mokiniai aktyviai įsitrauktų į įvairių žmogaus saugos problemų svarstymą, atsakingai priimtų sprendimus, pasitikėtų suaugusiais, gebėtų prireikus kreiptis pagalbos, prisiimti asmeninę atsakomybę už saugų elgesį, išsiugdytų savisaugą. Vertybinių nuostatų ugdymas, nukreiptas į pasitikėjimo savimi, vieni kitais ir saugos tarnybomis stiprinimą, padės mokiniams drąsiai imtis iniciatyvos, brandžiai ir atsakingai įsipareigoti sau ir kitiems gyventi saugiai ir darniai. 4. Programa parengta įgyvendinti žmogaus saugos ugdymą mokyklose, vykdančiose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. II. ŽMOGAUS SAUGOS UGDYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR ŽMOGAUS SAUGOS KOMPETENCIJOS STRUKTŪRA 5. Žmogaus saugos ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti žmogaus įvairiapusės saugos ir asmeninės kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai išsiugdytų saugos kultūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir atsakingą elgesį, aktyviai rūpintųsi savo ir kitų saugiu gyvenimu. 6. Žmogaus saugos ugdymo uždaviniai. Siekdami žmogaus saugos ugdymo tikslo, mokiniai turėtų: 6.1. suvokti žmogaus saugos svarbą ir saugaus elgesio principus; 6.2. ugdytis tvirtus savisaugos, situacijos vertinimo ir elgesio jose bei pagalbos kitam gebėjimus; 6.3. psichologiškai pasirengti tinkamai elgtis pavojingose situacijose; 6.4. gebėti rasti reikalingos ir patikimos informacijos apie žmogaus saugą, priemones ir paslaugas; 6.5. atpažinti ir vertinti svarbiausius pavojus buityje ir gamtoje, žinoti, kaip jų išvengti arba juos sumažinti; 6.6. suvokti kelių eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, numatyti ir atpažinti eismo aplinkos grėsmes, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, taikyti žinomus saugaus eismo modelius, naudotis pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo strategijomis ir būdais; 6.7. tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai gresiant ekstremaliajai situacijai, jai susidarius ir pasibaigus; 6.8. tinkamai elgtis ir suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei. 7. Žmogaus saugos kompetenciją sudaro mokinių įgytos žinios apie pavojus, grėsmes ir savisaugos būdus ir priemones, išsiugdytos vertybinės nuostatos saugiai ir darniai gyventi pačiam, rūpintis kitų sauga ir sveikata, išsiugdyti praktiniai gebėjimai išvengti rizikos ir pavojų, kylančių žmogaus saugumui buityje, gamtoje, ekstremaliose situacijose ir tinkamai elgtis susidūrus su jais. 8. Žmogaus saugos kompetencija plėtojama pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme. Programoje mokinių pasiekimai ir turinio apimtys aprašomi pagal penkias ugdomosios veiklos sritis: psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams; saugi elgsena buityje ir gamtoje, saugi elgsena eismo aplinkoje, saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose, pirmoji pagalba. Nuolat plėtojama žmogaus saugos kompetencija atsiskleidžia kaip nuostatų, praktinių gebėjimų, žinių ir supratimo visuma. III. ŽMOGAUS SAUGOS UGDYMO INTEGRAVIMO GALIMYBĖS 9. Programa turi vidinę integracijos ašį – tai mokinio nusiteikimas ir pasirengimas saugiai elgtis įvairiose aplinkose: tai yra numatyti rizikingas situacijas, laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius, susidaryti adekvatų situacijos vaizdinį, priimti teisingą sprendimą ir jį įgyvendinti. 10. Programos įgyvendinimą lemia integraciniai ryšiai ir bendras žmogaus saugos matmuo su kitomis ugdymo turinio sritimis: 10.1. su doriniu ugdymu – ugdoma pagarba žmogui, gyvajai ir negyvajai gamtai bei jos įvairovei, veiklos pasekmių sau ir aplinkai numatymas; 10.2. su kalbomis – mokoma(si) atpažinti ir įvardyti ženklus, simbolius, signalus, įvardyti ir apibūdinti pojūčius ir jausmus; formuluoti pranešimus, prašymus, įspėjimus; tinkamai vartoti sąvokas ir terminus, diskutuoti ir pagrįsti savo nuomonę, pasirinkimą; 10.3. su matematika – naudotis grafikais, diagramomis, statistinėmis lentelėmis; 10.4. su gamtamoksliniu ugdymu – atsiranda galimybės gamtos reiškinius (žaibas, perkūnija, potvynis, gaisras ir kita) ir kitas grėsmes pažinti, paaiškinti ir pagrįsti praktiniais pavyzdžiais iš biologijos, chemijos, fizikos; 10.5. su socialiniais mokslais – nagrinėjama žmogaus sauga ir jos įtaka šeimos, bendruomenės ir visuomenės raidos procesams; 10.6. su menais – įgytos žinios apie žmogaus saugą gali būti įtvirtinamos meninėje raiškoje; 10.7. su informacinėmis technologijomis – mokoma naudotis informacinių kompiuterinių technologijų teikiamomis galimybėmis ieškant, apibendrinant ir pateikiant aktualią žmogaus saugai informaciją, apdorojant tyrimų, bandymų ir stebėjimų duomenis, tiriant ar modeliuojant pavojingus, rizikingus reiškinius; 10.8. su technologijomis – mokomasi saugoti save ir gamtą ūkiniame šeimos ir visuomenės gyvenime, atsiranda galimybės susieti teoriją su praktiniais pavyzdžiais; 10.9. su kūno kultūra – daugelis kūno kultūros veiklų yra susijusios su žmogaus kūno koordinacijos ir fizinio pajėgumo stiprinimu ir žmogaus saugos užtikrinimo reikalavimais. 11. Žmogaus saugos ugdymas glaudžiai susijęs su bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymu, aprašytu bendrojo ugdymo bendrosiose programose. Mokant žmogaus saugos svarbu paskatinti mokinius pritaikyti savo mokymosi pasiekimus ir patirtį ugdantis asmeninę atsakomybę, pasirenkant ir įgyvendinant pažangius savo elgesio pokyčius. IV. ŽMOGAUS SAUGOS UGDYMO GAIRĖS 12. Žmogaus saugos programos įgyvendinimo tęstinumas ir integralumas užtikrinamas kaupiant mokymosi patirtį, įgytą mokantis integruotai pradiniame ugdyme, kaip atskiro dalyko pagrindiniame ugdyme ir vėl integruotai viduriniame ugdyme. Pratybos, projektiniai darbai, reikiamos informacijos ieškojimas įvairiuose šaltiniuose ir įvairiais būdais (pavyzdžiui, imant interviu iš mokyklos administracijos, bendrosios pagalbos tarnybos specialistų; iš interneto renkant statistinę informaciją, forumuose ieškant požiūrių susikirtimo ir argumentų savo nuomonei pagrįsti ir kitaip) padės pereiti nuo pasyvaus klausymo prie aktyvaus mokymosi, padarys mokymąsi aktualų ir parodys žmogaus saugos mokymosi praktinę naudą, padės išsiugdyti asmeninę kompetenciją veikti pačiam, įtraukti į veiklą kitus, kurti saugią aplinką sau ir kitiems. 13. Planuojant ugdymo procesą išsikeliami ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai ir į rezultatą orientuoti, pamatuojami mokymosi uždaviniai. Parenkant pamokos veiklas svarbu numatyti galimybes, kaip žmogaus saugos reikalavimus susieti su gyvenimo praktika, su kiekvieno mokinio konkrečiais poreikiais, individualia patirtimi, nagrinėti ir ištaisyti pasitaikančias klaidas, turimas žinias iš kitų ugdymo sričių pritaikyti saugumo problemai spręsti bei praktiniams saugos gebėjimams ugdyti. Diferencijuojant veiklas būtina atsižvelgti į mokinių amžių, jų galimybes, patirtį, poreikius ir pasiekimus, tikslingai pasinaudoti mokinių pasiekimų ir ugdymo proceso vertinimo informacija. 14. Norint išugdyti saugų mokinių elgesį nepakanka tik įvairių teorinių žinių, tam reikalinga konkrečiai saugos ugdymosi veiklos sričiai pritaikyta mokymosi aplinka, kuo artimesnė pažinti realias pavojaus ir rizikos situacijas, sudarant galimybes išbandyti nuostatų, žinių, gebėjimų veiksmingumą susidorojant su pavojais ir grėsmėmis ar juos sumažinant. Saugos ugdymas pagal galimybes turėtų būti siejamas su gyvenimo praktika: 14.1. dirbama su įvairiais šaltiniais, be tradicinių mokomųjų priemonių naudojamasi pagalbine garso ir vaizdo medžiaga, periodika, internetu, mokomosiomis kompiuterių programomis ir kita; 14.2. naudojamasi įvairiais prietaisais, įranga ir buitinėmis priemonėmis, stebimos ir tiriamos situacijos, susijusios su grėsmėmis ir pavojais saugumui; 14.3. rengiami praktikumai, mokomosios ekskursijos į saugą užtikrinančias įstaigas. 15. Žmogaus saugos ugdymo pamokose labai svarbi emocinė aplinka. Taigi mokytojas turėtų kurti klasėje pasitikėjimo atmosferą, ugdyti gebančią bendrauti ir bendradarbiauti klasės bendruomenę. Emocinė mokymosi aplinka kuriama tokia, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi pripažįstamas, gerbiamas ir saugus; būtų numatomos sąlygos ir galimybės sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti užtikrinant ir išbandant saugią ir darnią veiklą pamokose ir neformaliojo švietimo veikloje. 16. Žmogaus saugos gebėjimų ugdymas paremtas praktine veikla, kad mokiniai mokytųsi taikyti įgytas žinias ir gebėjimus naujose situacijose mokykloje ir kasdieniame gyvenime. Čia būtina pasinaudoti kitose ugdymo srityse įgytomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais. Tinkamai parinktos veiklos, susietos su problemomis, su kuriomis mokiniai susiduria kasdieniame gyvenime, praktinių gebėjimų ugdymo užduotys leidžia suprasti reiškinius ir problemas, kurie jau buvo gvildenami teoriniu ir praktiniu lygiu kitų dalykų pamokose. Taip organizuojant procesą svarbu, kad mokiniai keltų naujas, aktualias jiems problemas, stengtųsi ieškoti jų sprendimo būdų. Mokiniai patys gali pasitikrinti ir įsivertinti, kaip suprato pagrindinius saugos reikalavimus ir siekius. Ypač svarbu ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą pasirinkti iš kelių alternatyvų, argumentuoti pasirinkimą, papildyti sprendimą naujomis alternatyvomis. Veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informacijos šaltiniais (spauda, internetu, statistinių duomenų rinkiniais), mokomosiomis kompiuterių programomis, patys apibendrintų, interpretuotų ir pateiktų statistinius duomenis. 17. Žmogaus saugos pamokose skatinamas mokinių kūrybiškumas, savarankiškumas, formuojamas emocinis, vertybinis santykis su šeima, bendraamžiais, vietos bendruomene. Mokiniai skatinami dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose – mokytis jaunųjų gamtininkų, fizikų, chemikų ir kitose mokyklose, dalyvauti būreliuose, susijusiuose su žmogaus saugos ir gamtosaugine veikla (pavyzdžiui, jaunųjų gaisrininkų, policininkų ir kita), olimpiadose, konkursuose, konferencijose, ekspedicijose, projektuose. Esant galimybėms, ugdymo sričių integraciniams ryšiams atskleisti ir jais pasinaudoti ugdantis saugaus gyvenimo gebėjimus rengiamos vasaros ar rudens stovyklos. 18. Įprastus metodus – saugos specialistų paskaitas, demonstravimą, pokalbį ir kita – ugdymo procese turėtų keisti aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai (darbas grupėmis, projektiniai darbai, išvykos į saugos specialistų buveines, įvairios evakuacijos, išgyvenimo pratybos ir kita). Tokios veiklos mokymą ir mokymąsi daro prasmingą, kūrybišką ir patrauklų, skatina mokinius, mokytojus ir socialinius partnerius bendradarbiauti, integruoti mokymosi patirtį, tobulėti. 19. Mokymosi sėkmingumas turėtų būti įrodomas ir patvirtinamas pratybomis. Išbandyti ir pasitikrinti susiformavusius saugos gebėjimus mokiniai gali saugiai atlikdami gamtamokslinius stebėjimus ir tyrimus klasėje, laboratorijoje, lauko sąlygomis, gamindami produkciją per technologijų pamokas (čia svarbu visi technologinio proceso etapai: projektavimas, medžiagų parinkimas, gamyba). 20. Vertinant mokinių pasiekimus remiamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Mokant ir mokantis taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą gali būti taikomas apibendrinamasis vertinimas. 21. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia grįžtamosios informacijos apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas, išsikelti asmeninius trumpalaikius ir ilgalaikius mokymosi tikslus, o mokytojui padeda koreguoti mokymo tikslus ir parinkti mokymo strategijas. Ugdomas abipusis pasitikėjimas, mokytojas veiklas ir metodus parenka tikslingai atsižvelgdamas į individualias mokinio ypatybes. 22. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, padeda numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Svarbu, kad diagnostinio vertinimo užduotys atitiktų tai, ko buvo mokoma, mokiniai iš anksto žinotų, kaip bus vertinami, jiems turi būti aiškūs vertinimo kriterijai. Labai svarbu mokinius mokyti įsivertinti savo pažangą ir pasiekimus. 23. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas metų (ar pusmečio) pabaigoje. Mokinių individualių pasiekimų ir daromos pažangos įvertinimas nesiejamas su pažymiu. Vienas iš veiksmingų būdų žmogaus saugos kompetenciją įsivertinti ir įvertinti galėtų tapti mokinio pasiekimų aplankas. V. ŽMOGAUS SAUGOS UGDYMAS: MOKINIŲ GEBĖJIMŲ RAIDA, PASIEKIMAI, TURINIO APIMTYS 24. Mokinių žmogaus saugos gebėjimų raida siekiama parodyti, kaip auga mokinio kompetencija: nuo elementarių pradinių įgūdžių rūpintis savimi ir kitais, padedamiems mokytojo, iki savarankiško, prireikus ir globėjiško, dalyvavimo kuriant ir užtikrinant savo ir kitų saugumą. 25. Mokinių žmogaus saugos gebėjimų raida pateikiama Programos 1 priede. 26. Mokinių saugos ugdymo(si) pasiekimai orientuoti į asmens saugos kompetencijos plėtojimą ir aprašomi kaip sudedamosios kompetencijos dalys: vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas. Nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuma lemia saugų elgesį ir darną su savimi ir aplinka. 27. Pradinio ugdymo Programos mokinių pasiekimai ir turinio apimtys pateikiami Programos 2 priede; Pagrindinio ugdymo Programos mokinių pasiekimai ir turinio apimtys pateikiami Programos 3 priede; Vidurinio ugdymo Programos mokinių pasiekimai ir turinio apimtys pateikiami Programos 4 priede. _________________ Žmogaus saugos bendrosios programos 1 priedas MOKINIŲ ŽMOGAUS SAUGOS GEBĖJIMŲ RAIDA 1–2 klasės 3–4 klasės 5–6 klasės 7–8 klasės 9–10 klasės 11–12 klasės Suaugusiųjų patariamas vengia rizikingų situacijų ir/ar žmonių elgesio, kuris gali būti jam pavojingas Vengia rizikingų situacijų ir/ar žmonių elgesio, kuris gali būti jam pavojingas Stengiasi atsispirti provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai ir pavojingai sveikatai ir gyvybei Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai ir žalingai sveikatai, vengia nesaugių situacijų Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, žalingai sveikatai, garbingai pasitraukia iš socialinio spaudimo ir/ar pavojingų situacijų, prireikus suteikia pagalbą pats arba ją iškviečia Atsispiria spaudimui ir/ar provokacijai ir/ar elgtis rizikingai, žalingai sveikatai, padeda pasitraukti iš pavojingų situacijų kitiems, prireikus suteikia pagalbą pats arba ją telkia Padedamas suaugusiųjų atpažįsta artimiausioje aplinkoje pavojingas ir grėsmingas saugumui situacijas Atpažįsta pavojingas ir grėsmingas saugumui situacijas įprastoje aplinkoje ir suaugusiųjų padedamas vertina jų sudėtingumą Savarankiškai atpažįsta pavojingas ir grėsmingas saugumui situacijas; bando užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams Įžvelgia pavojingas ir grėsmingas saugumui situacijas; bando užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams Įžvelgia pavojingas ir grėsmingas saugumui situacijas, stengiasi užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams Numato pavojingas ir grėsmingas saugumui situacijas, užkerta kelią nelaimingiems atsitikimams Padedamas suaugusiųjų tinkamai elgiasi žinomose pavojingose situacijose Skatinamas suaugusiųjų tinkamai elgiasi žinomose pavojingose situacijose ir iškilus netikėtam pavojui Tinkamai elgiasi pavojingose situacijose ir iškilus netikėtam pavojui Savarankiškai analizuoja ir vertina galimus pavojaus šaltinius; tinkamai elgiasi Analizuoja galimus pavojus ir grėsmes, kylančias iš neatsakingos ir pavojingos ūkinės ir praktinės žmonių veiklos, tinkamai elgiasi Analizuoja galimus pavojus ir grėsmes, kylančias iš neatsakingos mokslinės ir technologinės žmonių veiklos, tinkamai elgiasi Padedamas suaugusiųjų susipažįsta ir bando laikytis saugos taisyklių ir naudotis būtinomis saugos priemonėmis Skatinamas suaugusiųjų laikosi saugos taisyklių, naudojasi būtinomis saugos priemonėmis Laikosi saugos taisyklių, naudojasi būtinomis saugos priemonėmis Moka pasirinkti, pasinaudoti ir/ar kartais pasigaminti paprasčiausias saugos priemones Savarankiškai ir aktyviai dalyvauja žmogaus saugos užtikrinimo veiklose; naudojasi anksčiau įgyta patirtimi, pasirenka adekvačias pavojui saugos priemones ir būdus Atsakingai ir racionaliai sprendžia saugos problemas įvairiose situacijose, suvokia ir įvertina pasekmes, prireikus gali tapti jaunesniųjų klasių mokinių globėju ir imtis atsakomybės už saugą šeimoje ir bendruomenėje Prireikus moka paprašyti suaugusiųjų, kuriais pasitiki, pagalbos Žino bendrąjį pagalbos telefoną ir moka kreiptis pagalbos Prireikus moka paprašyti suaugusiųjų pagalbos; kartais pats bando suteikti pagalbą Moka kreiptis pagalbos į pagalbos tarnybas Prireikus moka paprašyti suaugusiųjų ir/ar tarnybų pagalbos, kartais pats gali ją suteikti Nukentėjęs ir/ar teikdamas pagalbą bando laikytis asmens higienos ir sanitarinių reikalavimų Nukentėjęs ir/ar teikdamas pagalbą laikosi asmens higienos ir sanitarinių reikalavimų Nukentėjęs ir/ar teikdamas pagalbą laikosi asmens higienos ir sanitarinių reikalavimų Prireikus pasirenka adekvačias būtinosios pagalbos priemones ir būdus _________________ Žmogaus saugos bendrosios programos 2 priedas PRADINIO UGDYMO ŽMOGAUS SAUGOS BENDROSIOS PROGRAMOS MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTYS 1. Mokinių pasiekimai. 1–2 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Rūpintis savo saugumu ir sveikata. 1.1. Atpažinti pavojingas situacijas, elgtis apdairiai, saugoti save. 1.1.1. Apibūdinti, kas vaikams yra saugu ir kas – ne. Pateikti pavyzdžių. Būti budriam ir atsargiam su nepažįstamais žmonėmis. 1.2. Išmanyti, kaip pačiam apsisaugoti nuo užpuolikų, plėšikų, pagrobėjų būnant namuose ar pakeliui į mokyklą. 1.2.1. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina, kviečia pasivaikščioti ar pasivažinėti nepažįstamas žmogus. 1.2.2. Paaiškinti, kaip reikia elgtis ir kalbėti, kai skambina į duris ar telefonu nepažįstamas žmogus. 2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Būti budriam lauke, kieme. 2.1. Saugiai elgtis žaidžiant kieme, lauke. 2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti žaidžiant kieme, žaidimų aikštelėse ir kaip jų išvengti. 2.1.2. Apibūdinti saugaus elgesio žaidžiant kieme ypatumus ir pagrindines taisykles. Rūpintis savo saugumu namie. 2.2. Saugiai elgtis buityje. 2.2.1. Atpažinti virtuvėje, svetainėje, vonioje slypinčius pavojus; paaiškinti, kaip galima jų išvengti. 2.2.2. Suformuluoti saugaus elgesio namie pagrindines taisykles. Atsakingai elgtis gamtoje. 2.3. Saugiai elgtis gamtoje. 2.3.1. Paaiškinti, kaip elgtis, kad nepasiklystum miške. 2.3.2. Paaiškinti, ko vengti būnant prie vandens telkinio ir vandenyje. 2.3.3. Paaiškinti, kaip elgtis pradėjus žaibuoti esant pievoje, miške, maudantis arba esant valtyje, arba ant kranto. Atsakingai elgtis aplinkoje, kurioje yra gyvūnų. 2.4. Laikytis pagrindinių higienos ir saugaus elgesio taisyklių aplinkoje, kurioje yra gyvūnų. 2.4.1. Išvardyti pagrindinius saugos ir higienos reikalavimus esant šalia gyvūno. 2.4.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis su gyvūnais ir kaip elgtis pastebėjus netinkamą elgesį su jais. 2.4.3. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis radus benamį gyvūną ir kai gyvūnas yra nukentėjęs. 3. Saugi elgsena eismo aplinkoje Jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams. 3.1. Laikytis kelių eismo taisyklių. 3.1.1. Paaiškinti, kam reikalingos kelių eismo taisyklės. 3.1.2. Žinoti dažniausiai pasitaikančias pavojingas situacijas bei pagrindines eismo įvykių priežastis. 3.1.3. Apibūdinti, kaip saugiai elgtis eismo aplinkoje. Rūpintis savo ir kitų saugumu. 3.2. Naudotis siūlomais pėsčiųjų ir keleivių saugaus eismo užtikrinimo būdais. 3.2.1. Paaiškinti, kaip saugaus eismo taisyklių laikymasis ir specialių saugumo priemonių – atšvaitų, saugos diržų, šalmų, kėdučių, liemenių, kitų saugos priemonių naudojimas – didina eismo ir žmonių saugumą. 3.3. Iškviesti pagalbą įvykus eismo įvykiui. 3.3.1. Paaiškinti, kokiais atvejais dera kviesti pagalbą. 4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose Pasitikėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis. 4.1. Iškviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 (vienas-vienas-du). 4.1.1. Paaiškinti, kokiais atvejais dera ir kuriais nedera skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. 4.1.2. Nurodyti pavyzdžių, kada pagalba kviečiama bendruoju pagalbos telefonu 112. 4.2. Tinkamai elgtis namuose dingus elektrai. 4.2.1. Paaiškinti, ką daryti namie dingus elektrai. Paaiškinti, kodėl svarbu neišeiti iš namų dingus elektrai. Suvokti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį. Būti budriam ir atsargiam. 4.3. Tinkamai elgtis kilus gaisrui. 4.3.1. Paaiškinti gaisro keliamus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. 4.3.2. Nurodyti galimas gaisro kilimo priežastis. 4.3.3. Nurodyti, kas (dūmai, liepsna ir karštis) gaisro metu kelia pavojų gyvybei ir sveikatai ir kaip nuo to apsisaugoti. Pasitikėti savimi ir saugiai elgtis. 4.4. Išmanyti, kaip saugiai elgtis perkūnijos, kaitros, speigo, audros, potvynio metu. 4.4.1. Paaiškinti, kokį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei gali sukelti gamtiniai reiškiniai. 5. Pirmoji pagalba Norėti padėti sau ir kitiems. 5.1. Kreiptis pagalbos ištikus nelaimei. 5.1.1. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei mokykloje ar namuose, kai nėra suaugusiųjų. 5.1.2. Pagal situaciją suformuluoti informaciją, kurią būtina pateikti, kviečiant pagalbą telefonu. 5.3. Mokėti stabdyti kraujavimą iš nosies. 5.3.1. Paaiškinti, kaip stabdyti kraujavimą iš nosies. 5.4. Mokėti elementariai sutvarkyti įdrėskimą, nubrozdinimą. 5.4.1. Paaiškinti, kaip nuvalyti žaizdelę įsidrėskus, nusibrozdinus. 2. Turinio apimtis. 1–2 klasės: 2.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Grėsmę, riziką ar pavojų keliantys atvejai, Kaip dera elgtis su nepažįstamaisiais ir neatsargaus elgesio pasekmės. Kokiose vietose, kokiose situacijose dažniausiai kyla pavojai asmens saugumui ir gyvybei, įvyksta nelaimingi atsitikimai, kyla grėsmė vaikų seksualiniam išnaudojimui ar prievartai. 2.2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje. Neatsargus elgesys ir nelaimingi atsitikimai buityje ir gamtoje: kokios grėsmės, kaip apsisaugoti, kokios taisyklės. Kaip elgtis su gyvūnais: pagarba gyvybei ir meilė; atsargumas ir pagalba. 2.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje. Eismo dalyvių elgesys ir atsakomybė, saugaus eismo taisyklės, kelio ženklai. Eismo įvykis: kaip iškviesti pagalbą telefonu. 2.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose. Gaisrų priežastys. Kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Kaip elgtis užsidegus drabužiams. Kur kreiptis pagalbos kilus gaisrui. 2.5. Pirmoji pagalba. Į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei mokykloje, namie, kai nėra suaugusiųjų. Kaip sutvarkyti įdrėskimą, nubrozdinimą, sustabdyti kraujavimą iš nosies. 3. Mokinių pasiekimai. 3–4 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Susitvardyti, ieškoti saugaus sprendimo. 1.1. Stengtis kontroliuoti savo elgesį kilus grėsmei ir pavojui. 1.1.1. Žinoti, kaip elgtis ir į ką kreiptis iškilus grėsmei, pavojui. 1.2. Mokėti pasakyti „ne“ ir atsispirti spaudimui elgtis nesaugiai. 1.2.1. Paaiškinti, kokiais būdais gali būti gundomi vaikai, kuo tai gresia. 1.2.2. Paaiškinti, kodėl svarbu mokėti pasakyti „ne“ ir elgtis saugiai. 2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Rūpintis savo ir kitų saugumu. 2.1. Atpažinti pavojingas situacijas namuose ir laikytis saugaus elgesio taisyklių. 2.1.1. Paaiškinti, kokie pavojai ir grėsmės gali kilti namuose. 2.1.2. Apibūdinti saugų elgesį namuose iškilus grėsmei ir/ar pavojui. 2.2. Saugiai elgtis su elektros prietaisais ir įrenginiais kieme, gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje. 2.2.1. Paaiškinti, kokius pavojus kelia elektros įrenginiai, pastatai, buvimas jų teritorijose. 2.2.2. Paaiškinti, kokių veiksmų reikia ir kokių galima imtis ir kur kreiptis, pastebėjus pavojingą situaciją (nukritusius elektros oro linijos laidus, išplėštas elektros įrangos dureles, vartelius). Puoselėti gamtą kaip saugią aplinką. 2.3. Laikytis saugaus elgesio gamtoje taisyklių. 2.3.1. Išvardyti gamtoje gresiančius pavojus. 2.3.2. Paaiškinti, kokių veiksmų reikia, o kokių galima imtis ir kur kreiptis, patekus į pavojingą situaciją gamtoje. Jausti pagarbą bet kokios rūšies gyvūnų gyvybei bei atsakomybę už jo ir savo gyvybę, savo ir kitų asmenų sveikatos išsaugojimą bendraujant su gyvūnais. 2.4. Gerbti, globoti, rūpintis gyvūnais ir atsakingai elgtis su jais. 2.4.1. Žinoti pagrindines gyvūnų teises ir laisves. 2.4.2. Apibūdinti tinkamą elgesį su gyvūnais, kuris taptų žmogaus ir gyvūno saugumo pagrindu. 2.4.3. Apibūdinti naminio gyvūno šeimininko atsakomybę už naminio gyvūno poelgius, jo ir aplinkinių gerovę. 2.5. Atpažinti pavojingas situacijas ir jų išvengti bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu. 2.5.1. Apibūdinti pavojus, kurie gali kilti netinkamai bendraujant su gyvūnu ir netinkamai jį prižiūrint. 2.5.2. Apibūdinti veiksmus siekiant išvengti pavojų bendraujant su bet kokios rūšies gyvūnu ir veiksmus siekiant išvengti pavojų dėl netinkamos gyvūno priežiūros. 2.5.3. Apibūdinti riziką užsikrėsti tarp gyvūnų plintančiomis ligomis bei įvardyti veiksmus, siekiant jos išvengti. 3. Saugi elgsena eismo aplinkoje Gerbti kitus eismo dalyvius. Jausti pareigą rūpintis savo ir aplinkinių saugumu eismo aplinkoje. 3.1. Stebėti artimąją eismo aplinką ir ją vertinti. 3.1.1. Paaiškinti eismo dalyvių tarpusavio pagarbos svarbą. 3.1.2. Įvardyti veiksnius, ribojančius eismo dalyvių saugumą. 3.2. Veikti adekvačiai eismo situacijai. 3.2.1. Apibūdinti savo kaip eismo dalyvio veiksmus, kurie padėtų išvengti neigiamų pasekmių eismo aplinkoje. 3.2.2. Paaiškinti, kaip eismo automobilių keliais tvarka nusako dviratininkų eismą ir jo saugumą (pateikti pavyzdžių). 3.3. Tinkamai ir teisingai naudotis eismo saugumą didinančiomis priemonėmis. 3.3.1. Apibūdinti priemones, didinančias eismo saugumą (atšvaitus, saugos diržus, šalmus ir kėdutes). 3.3.2. Pademonstruoti, kaip tinkamai ir teisingai jomis naudotis. 4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose Pasitikėti, kad pagalba bus suteikta. 4.1. Bendruoju pagalbos telefonu 112 iškviesti pagalbą. 4.1.1. Paaiškinti, kada reikia ir kada negalima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. 4.1.2. Ką reikia žinoti kviečiant pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. Pasitikėti savo gebėjimais tinkamai pasielgti. 4.2. Atlikti būtinus veiksmus išgirdus kaukiančią garsinę civilinės saugos sireną. 4.2.1. Paaiškinti, ką reiškia kaukianti sirena, kokius ir kodėl reikia atlikti veiksmus išgirdus sirenos kauksmą. Suvokti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį. Jaustis atsakingam už savo saugumą. 4.3. Atlikti būtinus veiksmus kilus gaisrui. 4.3.1. Nurodyti galimas gaisro kilimo priežastis. 4.3.2. Paaiškinti, kodėl patartina namuose būtinai turėti dūmų jutiklius. 4.3.3. Paaiškinti, kodėl negalima nuo gaisro slėptis, kodėl negalima bėgti per dūmus, kaip elgtis užsidegus drabužiams. 4.3.4. Paaiškinti, kaip išeiti iš degančio namo. 4.3.5. Paaiškinti, kodėl negalima grįžti į degantį namą. Pasirūpinti savo ir kitų saugumu atsiradus elektros srovės nuotėkiui. 4.4. Tinkamai elgtis atsiradus elektros srovės nuotėkiui. 4.4.1. Paaiškinti, ką galima ir reikia daryti esant elektros nuotėkiui ir ko daryti negalima. Rūpintis saugiu elgesiu gamtos stichijos metu. 4.5. Adekvačiai elgtis pavojingo gamtinio reiškinio metu. 4.5.1. Nusakyti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus iškilus pavojui gamtoje. 4.5.2. Paaiškinti, kaip elgtis užkluptam stichijos patalpose ar atvirose erdvėse. 4.5.3. Nurodyti, kokių pagrindinių veiksmų būtina imtis dėl gamtos stichijos dingus elektrai. Rūpintis gamta ir savo saugumu. 4.6. Atpažinti gamtos taršą ir imtis saugumo priemonių. 4.6.1. Paaiškinti, kuo žmogui pavojinga užteršta gamta. 4.6.2. Kokių saugumo priemonių imtis esant užterštam orui, vandeniui, žemei. Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais tinkamai pasielgti. Vengti pavojingų vietų. 4.7. Tinkamai elgtis saugantis pagrobėjų, užpuolikų ir plėšikų. 4.7.1. Paaiškinti, kaip reikia elgtis, kai kalbina nepažįstamas žmogus. 4.7.2. Paaiškinti, kaip reikia kalbėti, kai skambina nepažįstamas žmogus. 4.7.3. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis gatvėje tamsiu paros metu. 4.7.4. Paaiškinti, kaip elgtis užpuolus plėšikui. 5. Pirmoji pagalba Padėti sau ir kitiems ištikus nelaimei. 5.1. Kreiptis pagalbos ištikus nelaimei. 5.1.1. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei mokykloje. 5.1.2. Nurodyti, į ką reikia kreiptis pagalbos ištikus nelaimei namie ir kieme, kai nėra suaugusiųjų. 5.1.3. Pagal situaciją suformuluoti ir pateikti informaciją skambinant bendruoju pagalbos telefonu. 5.2. Suteikti pirmąją pagalbą įsidrėskus, nusibrozdinus, įsipjovus, nusideginus, kraujuojant iš nosies, užspringus. 5.2.1. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įsidrėskus, nusibrozdinus, nusideginus, kraujuojant iš nosies, užspringus. 5.2.2. Parodyti sutartinį ženklą užspringus. 5.3. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra, ir suteikti pirmąją pagalbą. 5.3.1. Apibūdinti aplinkybes, galinčias sukelti elektros traumas. 5.3.2. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įvykio vietoje. 4. Turinio apimtis. 3–4 klasės: 4.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Pavojingas elgesys ir jo pasekmės. Vietos, kur dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai. Aplinkos veiksniai ir nelaimingi atsitikimai. Elgesys, sukeliantis grėsmę saugumui: neišsimiegame, skubame, rizikuojame, būname nedėmesingi, neatsargiai elgiamės su pavojingais daiktais, neatsargiai elgiamės su nepažįstamaisiais, kurie gali turėti kėslų seksualiai išnaudoti ar panaudoti seksualinę prievartą. Kaip išvengti vaikų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. 4.2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje. Neatsargus elgesys ir nelaimingi atsitikimai. Saugumo taisyklės likus vienam namuose. Žmonės ir gyvūnai: kuo panašūs, kuo skiriasi norėdami išvengti grėsmės ir pavojaus. Gyvūno šeimininko pareigos, gyvūnų ir aplinkinių saugumo užtikrinimas; žmogaus klaidos, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno, ir būdai jų išvengti; gyvūno priežiūros klaidos, dėl kurių aplinkiniai gali nukentėti nuo gyvūnų, ir būdai jų išvengti. Gyvūnų gerovė ir deramas elgesys radus sužalotą ar benamį gyvūną ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno. 4.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje. Kelio ženklai, eismo dalyviai, saugaus eismo taisyklės. Avarija: kaip iškviesti pagalbą telefonu. Saugaus važiavimo dviračiu taisyklės; kaip prižiūrėti dviratį, kad važiavimas būtų saugus. Kaip išvengti nelaimingų atsitikimų važinėjanti dviračiu. Pavojingas elgesys ir jo pasekmės: neprisisegu saugos diržų; einu per gatvę bet kurioje vietoje; skubu; nežiūriu, kur einu; žaidžiu su degtukais; mėgstu žaisti prie apleistų pastatų; mielai bendrauju su nepažįstamaisiais; rodau triukus važinėdamas dviračiu; žaidžiu su aštriais peiliais. Vietos, kur dažniausiai įvyksta nelaimingi atsitikimai. Aplinkos faktoriai ir nelaimingi atsitikimai: skubantys automobiliai ir šlapi keliai; atviri elektros laidai; nesaugūs elektros prietaisai; aštrūs daiktai, užtaisyti šaunamieji ginklai; plonos medžių šakos; atviri langai. 4.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose. Tarša ir aplinka: kaip atpažinti taršos šaltinius savo aplinkoje ir pašalinti pasekmes. Kaip teršiama aplinka: šiukšlės, nutekamieji vandenys. Oro užterštumas: kaip kontroliuoti. Vanduo, jo šaltiniai namuose ir gamtoje: švarus vanduo; vandens tarša. Gaisrų priežastys. Kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Kaip elgtis užsidegus drabužiams. Kur kreiptis pagalbos kilus gaisrui. Kokius nelaimingus atsitikimus ugnis gali sukelti namuose. Kokią žalą daro gaisras. Kokios dažniausios gaisrų namie priežastys: cigaretės ir degtukai; virtuvė, maisto gaminimas, viryklė; lengvai užsidegantys skysčiai; elektros prietaisai. Kaip išvengti gaisrų namuose. Kaip užkirsti kelią gaisrams gamtoje. Žalingos gaisrų pasekmės. 4.5. Pirmoji pagalba. Kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies. Pirmoji pagalba įsidrėskus, nusibrozdinus, nusideginus, kraujuojant iš nosies, užspringus. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra, ir suteikti pirmąją pagalbą nuo jos nukentėjus. _________________ Žmogaus saugos bendrosios programos 3 priedas PAGRINDINIO UGDYMO ŽMOGAUS SAUGOS BENDROSIOS PROGRAMOS MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTYS 1. Mokinių pasiekimai. 5–6 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį ir saugumą. 1.1. Skirti aplinkoje rizikos ir saugos stiprinimo, pavojų mažinimo, šalinimo veiksnius. 1.1.1. Paaiškinti sveikatos ir saugumo tarpusavio ryšį. 1.1.2. Pagrįsti žmogaus saugos mokymosi ir saugaus elgesio svarbą. 1.1.3. Paaiškinti, kokia yra saugi psichosocialinė aplinka (mokymosi ir poilsio sąlygos, santykiai su tėvais ir bendraamžiais). Būti budriam, išlaikyti emocinę pusiausvyrą grupės spaudimo ir streso sąlygomis. 1.2. Atpažinti manipuliavimo ir grupinio spaudimo atvejus ir atsispirti bendraamžių daromam spaudimui elgtis nesaugiai. 1.2.1. Paaiškinti, kas yra grupinis spaudimas; keliais būdais galima pasakyti „ne“. 1.2.2. Pagrįsti pasirinktą priimtiniausią ir įtaigiausią būdą, argumentuoti atsisakymą, pasiūlyti saugaus elgesio alternatyvą. 1.3. Įveikti nerimą, stresą esant nepalankioms aplinkybėms, įvertinti stresą sukeliančias situacijas. 1.3.1. Apibūdinti nerimą ir stresą, streso trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį saugai. 1.3.2. Žinoti tinkamus streso įveikimo/atsipalaidavimo būdus. 1.3.3. Nurodyti, kaip kartais saugumas priklauso nuo bendravimo sėkmės, nuo to, ar atsižvelgiama į kitą žmogų, jo elgesį ir situaciją. 2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Pripažinti saugaus elgesio privalumus. 2.1. Saugiai elgtis kieme, lauke. 2.1.1. Paaiškinti, kokios nelaimės gali nutikti kieme, žaidimų aikštelėse. 2.1.2. Nusakyti saugaus elgesio kieme ypatumus ir pagrindines taisykles. Paaiškinti, kaip saugiai naudotis liftu. 2.1.3. Palyginti, kuo skiriasi saugus ir nesaugus elgesys kieme, lauke. 2.1.4. Paaiškinti, kaip elgtis radus įtartiną daiktą ar sprogmenį. Būti atsakingam už savo sveikatą ir namų saugumą. 2.2.Saugiai elgtis namuose. 2.2.1. Apibūdinti buityje naudojamų gamtinių dujų, elektros, krosnių keliamus pavojus. 2.2.2. Išvardyti virtuvėje, svetainėje, vonioje esančius pavojus ir paaiškinti, kaip jų išvengti. 2.2.3. Paaiškinti saugaus elgesio namie taisykles. Pažinti gamtinę aplinką ir joje slypinčius pavojus. 2.3. Saugiai elgtis gamtoje. 2.3.1. Paaiškinti, kada ir kodėl situacijos gamtoje yra pavojingos. 2.3.2. Paaiškinti, kaip elgtis iškilus pavojui gamtoje. Jausti pagarbą gyvūnams ir atsakomybę už jų ir savo saugumą. 2.4. Prisiimti atsakomybę už naminių gyvūnų ir savo augintinio bei aplinkinių saugumą. 2.4.1. Nurodyti gyvūno šeimininko pareigas ir atsakomybę. 2.4.2. Pateikti pavyzdžių, kai pareigų nepaisymas gali turėti (ar turėjo) skaudžių pasekmių. 2.5. Bendrauti su gyvūnais laikantis higienos reikalavimų. 2.5.1. Paaiškinti bendravimo su gyvūnais higienos reikalavimus. 2.5.2. Pateikti apsisaugojimo nuo gyvūnų platinamų ligų pavyzdžių. 2.6. Saugiai pasirūpinti rastu sužalotu ar benamiu gyvūnu. 2.6.1. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis radus sužalotą ar benamį gyvūną. 2.7. Vengti susidūrimų su agresyviu naminiu ar laukiniu gyvūnu, kreiptis pagalbos nukentėjus nuo gyvūno. 2.7.1. Žinoti pagrindines žmogaus klaidas, dėl kurių jis nukenčia nuo agresyvaus naminio ar laukinio gyvūno. 2.7.2. Paaiškinti, kaip derėtų elgtis ir kur kreiptis nukentėjus nuo gyvūno. 3. Saugi elgsena eismo aplinkoje Jausti pagarbą eismo dalyviams. 3.1. Atpažinti pavojus ir grėsmes, kylančius dėl eismo dalyvių elgesio ypatumų. 3.1.1. Apibūdinti menamą ar patirtą eismo įvykį: kaltininkas–priežastis–pasekmė. 3.1.2. Paaiškinti, kodėl svarbu pėsčiajam turėti atšvaitus. Jausti pareigą rūpintis savo ir aplinkinių saugumu eismo aplinkoje. 3.2.Taikyti kelių eismo taisykles, susijusias su pėsčiųjų ir dviratininkų eismu. 3.2.1. Taisykles iliustruoti pavyzdžiais. 3.3. Pasirinkti saugaus elgesio modelį eismo situacijoje. 3.3.1. Pagrįsti ir paaiškinti pasirinkimą. 3.4. Vertinti ir koreguoti savo kaip eismo dalyvio elgesį. 3.4.1. Pateikti pavyzdžių iš patirties, kokiomis aplinkybėmis, kodėl ir kaip teigiamai keitėsi elgesys eismo aplinkoje. 4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose Pasitikėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis. 4.1. Suformuluoti pagalbos poreikį ir iškviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. 4.1.1. Pasakyti, kokiu numeriu bus kviečiama pagalba, kokią informaciją reikia pasakyti kviečiantis pagalbos. 4.1.2. Išvardyti tarnybas, kurias galima išsikviesti bendruoju pagalbos telefonu 112, ir paaiškinti, kada reikia kviestis pagalbą. 4.1.3. Paaiškinti ir pagrįsti melagingų pagalbos kvietimų daromą žalą. 4.1.4. Įvertinti reikalingumą apie kilusią nelaimę perspėti kaimynus. Pripažinti, kad žinios gali išsaugoti gyvybę. 4.2. Nurodyti, ką daryti išgirdus sirenų kauksmą. 4.2.1. Paaiškinti, kokiais atvejais kaukia sirenos. 4.2.2. Paaiškinti, ką reiškia kaukiančios garsinės civilinės saugos sirenos. Traktuoti gaisrą kaip gyvybei pavojingą reiškinį. 4.3. Įvertinti gaisro keliamus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. 4.3.1. Nurodyti gaisro neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Paaiškinti, kas kelia didžiausią pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai. 4.3.2. Paaiškinti ir pagrįsti automatinio dūmų jutiklio reikalingumą ir jo įtaką gyvybės išsaugojimui, namuose kilus gaisrui. Pažinti gaisrą kaip reiškinį. 4.4. Įvertinti palankias sąlygas kilti gaisrui. 4.4.1. Apibūdinti sąlygas, reikalingas kilti gaisrui. 4.4.2. Paaiškinti, ką reiškia „degimo trikampis“. 4.4.3. Pademonstruoti, kaip veikia „degimo trikampis“. Pripažinti gaisrą kaip tikėtiną nelaimę. 4.5. Nurodyti galimas gaisro kilimo priežastis. 4.5.1. Paaiškinti, kad gaisrai gali kilti dėl netvarkingų elektros prietaisų, krosnių, žvakių. 4.5.2. Diskutuoti apie gaisro priežastis, kurios kyla dėl žmogaus kaltės. 4.5.3. Papasakoti, kaip saugiai įkurti laužą, uždegti krosnį, deginti žvakes. Tikėti, kad nuo gaisro poveikio galima apsisaugoti. Rūpintis savo gyvybe ir sveikata. 4.6. Tinkamai elgtis kilus gaisrui. 4.6.1. Apibūdinti ir paaiškinti evakuacijos iš degančio pastato principus. 4.6.2. Žinoti, kada būtina evakuotis iš pastato ir kur yra evakuaciniai išėjimai (mokykloje, namuose). 4.6.3. Paaiškinti, kaip elgtis, jeigu gaisras kilo kambaryje, kuriame esate/ gretimame kambaryje/kaimyniniame bute daugiaaukščiame pastate. 4.6.4. Nurodyti susitikimo vietas, į kurias reikia ateiti po evakuacijos iš pastato (mokyklos, namų). 4.6.5. Paaiškinti, kaip elgtis pradėjus degti drabužiams, kaip naudotis gesintuvais. 4.6.6. Paaiškinti, ką daryti nusideginus. Būti atidžiam grėsmėms, kurias gali kelti gamtinė aplinka. Tikėti žmogaus galimybe apsisaugoti nuo gamtinių grėsmių. 4.7. Tinkamai elgtis gresiant ar nutikus gamtinio pobūdžio ekstremaliajai situacijai. 4.7.1. Apibūdinti galimas gamtinio pobūdžio nelaimes, keliančias pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, jų turtui ir aplinkai. 4.7.2. Apibūdinti, kokios grėsmės kyla užkluptam stichijos. 4.7.3. Apibūdinti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus gamtos sukeltoje ekstremalioje situacijoje. Pripažinti ekologinės nelaimės galimybę ir žalą žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. 4.8. Apibūdinti ekologinės nelaimės sąvoką ir jos sukeliamus pavojus. 4.8.1. Paaiškinti, kas yra ekologinė nelaimė. 4.8.2. Įvardyti keletą galimų ekologinių nelaimių priežasčių. 4.8.3. Apibūdinti pagrindinius saugaus elgesio veiksmus žmogaus sukeltoje ekstremalioje situacijoje. Pasitikėti savo gebėjimais tinkamai pasielgti gresiant užpuolimui. 4.9. Saugotis užpuolikų ir apiplėšimų. 4.9.1. Apibūdinti namie esančio vieno vaiko saugaus elgesio ypatumus. 4.9.2. Apibūdinti saugų elgesį gatvėje tamsiu paros metu vengiant užpuolimo. Tikėti savimi ir žmonių geranoriškumu. 4.10. Tinkamai elgtis pasimetus mieste, minioje. 4.10.1. Paaiškinti, į ką kreiptis pagalbos pasimetus mieste. 4.10.2. Paaiškinti saugaus elgesio minioje taisykles. 5. Pirmoji pagalba Padėti kitam ištikus nelaimei. 5.1. Suteikti pirmąją pagalbą susižeidus, užspringus, apsinuodijus. 5.1.1. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus susižeidus; kaip sustabdyti išorinį kraujavimą, parinkti tvarstį. 5.1.2. Parodyti sutartinį ženklą užspringus. Išvardyti veiksmų seką teikiant pirmąją pagalbą užspringus. 5.1.3. Apibūdinti požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus apsinuodijus. 5.2. Atpažinti pavojus, kuriuos gali sukelti elektra, ir suteikti pirmąją pagalbą. 5.2.1. Apibūdinti aplinkybes, galinčias sukelti elektros traumas. 5.2.2. Išvardyti pirmosios pagalbos veiksmus įvykus elektros traumai. 5.3. Atpažinti nušalimo ir šilumos smūgio požymius ir suteikti pirmąją pagalbą. 5.3.1. Apibūdinti, kaip karštis ar šaltis veikia organizmą ir kaip apsisaugoti nuo šilumos smūgio ar nušalimo. 5.3.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus ištikus šilumos smūgiui ar nušalus rankoms ir kojoms. 5.4. Atpažinti būdingus kaulų lūžių požymius ir suteikti pirmąją pagalbą. 5.4.1. Apibūdinti skirtingų kaulų lūžių požymius. 5.4.2. Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus esant rankų ir kojų kaulų lūžiams. 2. Turinio apimtis. 5–6 klasės: 2.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Teigiamas savęs vertinimas/savigarba. Ryšys tarp pojūčių, jausmų ir elgesio. Stresas. Streso šaltiniai namuose, mokykloje, bendraujant su bendraamžiais. Kūno reakcijos ir emocijos, kylančios streso metu. Kaip įveikti stresą: tinkami ir netinkami būdai. Pasirengimas grėsmingoms oro ir aplinkos sąlygoms (audros, karščiai, šalčiai, liūtys, rūkas, plikledis). Kaip bendruomenė gali spręsti aplinkos saugumo problemas ir padidinti vaikų saugumą. 2.2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje. Neatsargus elgesys ir nelaimingi atsitikimai. Saugumo taisyklės, likus vienam namie, radus įtartiną daiktą ar sprogmenį. Žmonės ir gyvūnai: kuo panašūs, kuo skiriasi, tenkindami savo saugumo poreikius. Gyvūnų teisės, globėjų pareigos. Smurtas ir seksualinė prievarta: poveikis vaikams; veiksniai, skatinantys žiaurumą, kokios įstaigos užsiima prevencija. 2.3. Saugi elgsena eismo aplinkoje. Kelio ženklai, eismo dalyviai, saugaus eismo taisyklės. Avarija: kokie interesai ir poreikiai susikerta; kaip iškviesti pagalbą telefonu. Saugaus važiavimo dviračiu taisyklės; kaip prižiūrėti dviratį, kad važiavimas būtų saugus. Kaip išvengti nelaimingų atsitikimų važinėjant dviračiu. 2.4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose. Evakuacija iš pastato (mokyklos, namų). Tarša ir aplinka: kaip atpažinti taršos šaltinius savo aplinkoje ir pašalinti pasekmes. Kaip teršiama aplinka: šiukšlės, nutekamieji vandenys. Oro užterštumas: kaip kontroliuoti. Vanduo, jo šaltiniai namie ir gamtoje: švarus vanduo; vandens tarša. Gaisrų priežastys. Kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Kaip elgtis užsidegus drabužiams, kaip naudotis gesintuvais. Kur kreiptis pagalbos kilus gaisrui. Kokius nelaimingus atsitikimus ugnis gali sukelti namuose. Gaisro daroma žala. Kokios dažniausios gaisrų namie priežastys: cigaretės ir degtukai; virtuvė, maisto gaminimas, viryklė; lengvai užsidegantys skysčiai; elektros prietaisai. Kaip išvengti gaisrų namuose. Kaip užkirsti kelią gaisrams gamtoje. Žalingos gaisrų pasekmės. Kaip susijusi aplinka ir sveikata. Kokios profesijos susijusios su sveikos aplinkos propagavimu ir apsauga: kokias matote aplinkos apsaugos problemas ir kaip tas problemas galima spręsti. 2.5. Pirmoji pagalba. Kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies. Pagalba sutrikus kvėpavimui: kada sutrinka kvėpavimas, kokia žala, kokių priemonių imtis. Ką gali padaryti pats, kas gali suteikti profesionalią pagalbą. Kokiais atvejais reikia skubiai kviesti pagalbą. Dirbtinis kvėpavimas. Kaip elgtis lengvai susižalojus buityje. Kuo skiriasi pagalba avarinėje situacijoje ir pirmoji pagalba. Gelbėjimo įgūdžiai avarinėje situacijoje: pagalba esant stipriam kraujavimui, šokui, apsinuodijimo požymiams. Pirmoji pagalba grėsmės gyvybei nekeliančiose situacijose: įkandimai, įpjovimai, sutrenkimai, sumušimai, nesmarkiai nudegus, susižalojus akį, esant lūžiui. 3. Mokinių pasiekimai. 7–8 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams Būti budriam, stengtis kontroliuoti negatyvių emocijų raišką. 1.1. Atpažinti ir kontroliuoti emocijas ir jausmus, sukeliančius nesaugų elgesį. 1.1.1. Apibūdinti pojūčius ir jausmus, lemiančius saugų/nesaugų elgesį ir susijusius su fiziologiniais ir emociniais paauglystės pokyčiais. 1.1.2. Paaiškinti brendimo ypatumus ir suprasti šiam amžiaus tarpsniui būdingų emocijų kaitą. 1.1.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip natūraliai kylančios, bet nekontroliuojamos neigiamos emocijos gali padaryti žalos pačiam žmogui ir aplinkai. Susieti negatyvių emocijų raiškos pavyzdžius su saugiu elgesiu. Rūpintis savo saugumu, elgtis principingai dėl saugos. 1.2. Pasirinkti ir sąmoningai planuoti saugos priemones įvairioms veikloms. 1.2.1. Paaiškinti saugos stiprinimo ir palaikymo būdus bei priemones. 1.2.2. Apibrėžti svarbiausius kriterijus, pagal kuriuos sudaromas saugos priemonių planas. 1.3. Įvertinti su saugumu susijusio sprendimo pasekmes ir veiksmingumą. 1.3.1. Įvardyti kliūtis, kurios gali trukdyti priimti saugumui palankų sprendimą. 1.3.2. Nusakyti, kaip ir kokiais būdais ugdant saugumą keičiasi asmenybės nuostatos ir elgesys. 2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Pripažinti buitinių cheminių medžiagų pavojingumą sveikatai ir siekti išvengti apsinuodijimų jomis. 2.1. Saugiai naudotis buitinėmis cheminėmis medžiagomis. 2.1.1. Paaiškinti buityje naudojamų cheminių medžiagų keliamus pavojus. 2.1.2. Pažinti pavojingumo simbolius ir juos apibūdinti. Suprasti ir paaiškinti saugos etiketėje esančią informaciją. 2.1.3. Paaiškinti, kaip išvengti apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis. 2.1.4. Įvardyti veiksmus, būtinus esant cheminiam nudegimui, apsinuodijus žinomais ir nežinomais chemikalais. Rūpintis savo ir kitų žmonių saugumu. 2.2. Apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. 2.2.1. Apibūdinti žmogaus organizmo galimybes prisitaikyti. 2.2.2. Nurodyti mikroorganizmų plitimo būdus, apsaugos nuo jų priemones, biologinių pavojų atsiradimo priežastis. 2.2.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip žmogus netinkamu elgesiu gali pakenkti sau. Susieti šiuos pavyzdžius su saugiu elgesiu. 2.3. Pasirinkti ir saugiai naudoti kūno priežiūros priemones. 2.3.1. Pagrįsti, kaip teisingai pasirinkti ir naudoti asmens higienos ir kosmetikos gaminius. 2.3.2. Paaiškinti saulės spindulių daromą įtaką sveikatai. 2.3.3. Paaiškinti, kokį pavojų sveikatai gali kelti soliariumai. Vengti susižaloti. 2.4. Laikytis saugaus elgesio taisyklių sportuojant. 2.4.1. Paaiškinti pagrindines saugaus elgesio taisykles sportuojant. Saugoti savo sveikatą ir gyvybę. 2.5. Saugiai naudotis civilinėmis pirotechnikos priemonėmis. 2.5.1. Paaiškinti, kaip saugiai naudotis (saugoti, leisti) civilinėmis pirotechnikos priemonėmis. 2.5.2. Nurodyti, kokie saugūs atstumai turi būti nuo leidžiamų fejerverkų iki juos stebinčių žmonių. 2.6. Saugiai naudotis elektros prietaisais, atsakingai elgtis šalia elektros tinklų. 2.6.1. Naujoje nepažįstamoje aplinkoje (keliaujant, atostogaujant) atpažinti nesaugiai prijungtus prietaisus. Žinoti, kaip elgtis juos pastebėjus. 2.6.2. Paaiškinti, kas yra įžeminimas, kam jis reikalingas. 2.6.3. Paaiškinti, kas yra ir kuo pavojingas elektros tinklo perkrovimas. 2.6.4. Paaiškinti, kokius darbus, susijusius su elektra, galima atlikti patiems ir kaip saugiai tai padaryti. Paaiškinti elektros prietaisų instrukcijų svarbą. 2.6.5. Paaiškinti trumpojo jungimosi atsiradimo priežastis, galimas pasekmes. 2.6.6. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis elektros tinklų apsaugos zonose. Jausti pareigą rūpintis savo, savo augintinio bei aplinkinių saugumu. 2.7. Prisiimti pareigas laikyti, globoti, saugiai elgtis su gyvūnais. 2.7.1. Pagrįsti gyvūno socializacijos būtinumą ir įtaką savo ir visuomenės saugumui. 2.7.2. Paaiškinti, kaip gyvūno fiziologinės ir/ar psichologinės savybės gali sukelti pavojų visuomenės saugumui. 2.7.3. Pateikti pavyzdžių, kai pareigų nepaisymas gali turėti (ar turėjo) skaudžių pasekmių. 2.8. Laiku pastebėti pavojaus šaltinius aplinkoje, kurioje yra gyvūnas, ir išvengti pavojingų situacijų, neprovokuojant ir neskatinant gyvūnų agresyvumo. 2.8.1. Paaiškinti gyvūnų agresyvaus elgesio priežastis ir pagrindines žmogaus bendravimo su gyvūnais klaidas. 2.8.2. Pateikti keletą saugaus elgesio su gyvūnais būdų dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose. 3. Saugi elgsena eismo aplinkoje Jausti pagarbą gyvybei, atsakomybę už jos išsaugojimą, racionalų išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą. 3.1. Apibūdinti rizikingas eismo situacijas. 3.1.1. Išvardyti veiksnius, nuo kurių priklauso eismo saugumas. 3.1.2. Suformuluoti elgesio principus, kurių laikantis eismo rizika mažėtų. Jausti pagarbą kitiems eismo dalyviams nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės padėties ir dalyvavimo eisme būdo. 3.2. Laiku pastebėti ir įvertinti pavojaus šaltinius. 3.2.1. Pateikti pavyzdžių, kai laiku pastebėjus pavojų buvo išvengta eismo įvykio. 3.2.2. Identifikuoti eismo dalyviams (pėstiesiems, keleiviams, vairuotojams) rizikingas eismo situacijas. Jausti asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą eismo aplinkoje. 3.3. Susidaryti adekvatų eismo situacijos vaizdinį. 3.3.1. Įvardyti eismo aplinkos sudedamąsias dalis ir potencialius pavojus. 3.3.2. Žinoti pagrindines eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, dviratininkai, mopedų ir motorolerių vairuotojai, priežastis ir aplinkybes. 3.3.3. Apibūdinti ir palyginti palankų ir nepalankų eismo saugumui eismo dalyvio elgesį. Tikėti galimybe savo veiksmais kurti saugesnę eismo aplinką. 3.4. Veikti adekvačiai turimai informacijai: pagrįstai priimti teisingą sprendimą ir jį įgyvendinti. 3.4.1. Žinoti eismo automobilių keliais tvarką, kiek ji susijusi su pėsčiųjų, dviratininkų, motorolerių vairuotojų eismu. 3.4.2. Žinoti saugaus eismo būdus dažniausiai pasitaikančiose pavojingose situacijose. 3.4.3. Būti susipažinus su pagrindinėmis saugaus eismo įgyvendinimo kryptimis ir būdais. 3.4.4. Paaiškinti ir pagrįsti sprendimą veikti eismo aplinkoje vienu ar kitu būdu. 3.5. Įsivertinti savo elgesio eismo aplinkoje modelį. 3.5.1. Interpretuoti informaciją ir savo patirtį vertinant pakitusias eismo sąlygas ir naujas aplinkybes. 3.5.2. Apibūdinti elgesio pokyčius ir numatomas pasekmes. 4. Saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose Pasitikėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis. 4.1. Tinkamai elgtis išgirdus garsinio civilinės saugos signalo reikšmę. 4.1.1. Paaiškinti, kokiais atvejais gali būti jungiamas civilinės saugos garsinis signalas. 4.1.2. Nusakyti veiksmus, išgirdus garsinį civilinės saugos signalą. Rūpintis išankstiniu pasirengimu galimoms nelaimėms. 4.2. Iš anksto pasirengti numatomai nelaimei. 4.2.1. Paaiškinti, kodėl reikalinga iš anksto suplanuoti šeimos veiksmus nelaimės metu. 4.2.2. Išvardyti pagrindinius nelaimės atveju būtinai reikalingus daiktus. 4.2.3. Žinoti, kaip ir kur išjungiama namo ar buto elektra, ir mokėti tai padaryti. 4.2.4. Savais žodžiais apibūdinti būtinus veiksmus nutrūkus elektros tiekimui. Pripažinti laikino persikėlimo į saugią vietą svarbą. 4.3. Saugiai evakuotis į saugią teritoriją. 4.3.1. Išvardyti atvejus, kada gali būti reikalingas evakavimas(is) į saugią teritoriją. 4.3.2. Išvardyti veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti prieš paliekant namus. 4.3.3. Išvardyti būtinus pasiimti daiktus. 4.3.4. Nurodyti, kur yra artimiausias evakavimo punktas. Suvokti gaisrą, dujų nuotėkį, elektros srovės nuotėkį kaip žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą reiškinį. 4.4. Atpažinti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas ir taikyti būdus jų išvengti. 4.4.1. Apibūdinti gaisro poveikį žmonių gyvybei ir sveikatai. Paaiškinti ugniagesių apsauginių kostiumų reikalingumą. 4.4.2. Nurodyti galimas gaisro priežastis ir būdus jo išvengti. 4.4.3. Apibūdinti elektros srovės poveikį žmogaus organizmui. Paaiškinti elektros specialistų kostiumų specifiką. 4.4.4. Nurodyti dažniausias elektros traumų priežastis ir būdus jų išvengti. 4.4.5. Apibūdinti buityje naudojamų dujų poveikį žmonių gyvybei ir sveikatai. 4.4.6. Argumentuotai pagrįsti automatinės gaisrinės signalizacijos, dūminių jutiklių reikalingumą ir veiksmingumą. 4.4.7. Pateikti pavyzdžių, kada žmogaus gelbėjimas gali būti pavojingas gelbėtojo gyvybei. Būti įsitikinus, kad nuo gaisro ir elektros traumos poveikio galima apsisaugoti. 4.5. Savarankiškai aptikti namie, mokykloje vietas, kuriose gali kilti gaisras arba galima patirti elektros traumą. 4.5.1. Nurodyti aplinkoje potencialią gaisro ar elektros traumos priežastį, susieti jas su palankiomis (nepalankiomis) aplinkybėmis kilti gaisrui ar patirti elektros traumą. 4.5.2. Paaiškinti, kuo skiriasi nukentėjusiųjų gelbėjimo procesas esant gaisrui ir elektros traumai. Pažinti aplinką, spręsti iškilusias problemas. 4.6. Evakuotis iš degančio pastato. 4.6.1. Suprasti, paaiškinti ir praktiškai pasinaudoti evakuacijos plane pateikta informacija. 4.6.2. Paaiškinti skirtumus tarp evakuacijos iš vienaaukščio ir daugiaaukščio pastato. 4.6.3. Paaiškinti ir argumentuotai pagrįsti reikalavimą neiti per dūmus, o šliaužti po jais. 4.7. Saugiai elgtis atsiradus aplinkoje elektros smūgio tikimybei. 4.7.1. Paaiškinti, kaip elgtis esant automobilyje, ant kurio yra užkritęs nutrūkęs elektros oro linijos laidas 4.7.2. Paaiškinti, kaip saugiai elgtis liūties metu (pvz., pievoje, apsemtoje gatvėje), kai nutrūkusiais ir žemę siekiančiais laidais teka elektra. Pripažinti gamtinių nelaimių neigiamą poveikį žmonių gyvybei, turtui, aplinkai. 4.8. Saugiai elgtis gresiant ar susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms. 4.8.1. Apibūdinti gamtinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas ir jų daromą poveikį žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai. 4.8.2. Nusakyti ir argumentuotai pagrįsti būtinuosius veiksmus gresiant ir susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms. Suprasti, kad ekologinės nelaimės kenkia žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. 4.9. Taikyti galimus būdus sumažinti oro, vandens, dirvožemio taršą ir jos poveikį sveikatai. 4.9.1. Nurodyti priežastis, galinčias sukelti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. 4.9.2. Apibūdinti ekologinio pobūdžio ekstremaliąją situaciją. Būti atsakingam už savo elgesį, rūpintis kitų žmonių saugumu. 4.10. Saugiai elgtis masinio žmonių susibūrimo vietoje. 4.10.1. Paaiškinti, kokie pavojai (spūstis, minios panika) gresia masinio žmonių susibūrimo vietoje (koncerte, minioje, eisenoje). 4.10.2. Apibūdinti panikos keliamus pavojus. 4.10.3. Nusakyti saugaus elgesio masinio žmonių susibūrimo vietoje ypatumus. 5. Pirmoji pagalba Padėti ištikus nelaimei. 5.1. Atpažinti artimų žmonių, sergančių ūmiomis ligomis, priepuolių požymius ir suteikti pirmąją pagalbą. 5.1.1. Apibūdinti insulto požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jam ištikus. 5.1.2. Apibūdinti būsenos, kai kraujyje staigiai sumažėja cukraus kiekis (hipoglikeminė koma), požymius. 5.1.3. Apibūdinti epilepsijos požymius ir pirmosios pagalbos veiksmus jai ištikus. 5.2. Pasirinkti žaizdų tvarstymo būdą, medžiagas ir sutvarstyti žaizdą. 5.2.1. Apibūdinti tvarstymo medžiagas. 5.2.2. Apibūdinti tvarstymo būdus (krūtinės ląstos tvarstymas, žiedinis būdas, spiralinis būdas, aštuoniukės formos būdas) ir pagrįsti jų pasirinkimą. 5.2.3. Paaiškinti, kuo panašus ir kuo skiriasi atskirų kūno dalių tvarstymas. 5.2.4. Paaiškinti, kaip patikrinti, ar nepažeista kraujotaka po tvarstymo. 5.2.5. Paaiškinti, kuo naudingas šalčio kompresas, kada ir kaip jį uždėti. 4. Turinio apimtis. 7–8 klasės: 4.1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams. Kaip tinkamu būdu reikšti emocijas ir jausmus. Kaip galima kontroliuoti savo emocijas. Kur kreiptis pagalbos, kai negali kontroliuoti savo emocijų ir jausmų. Kodėl svarbu gerbti ir suprasti kito asmens pojūčius ir jausmus. Kodėl reikia padėti kitiems, gerbti kitus, būti dėmesingam, kaip išvengti seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo. Sveikatos ir gamtos apsaugos tarnybų, policijos ir priešgaisrinės apsaugos vaidmuo užtikrinant bendruomenės sveikatą ir saugumą. 4.2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje: 4.2.1. Traumų ir susižalojimų prevencija. Būdai išvengti susižalojimų namie, mokykloje, bendruomenėje. Būdai, mažinantys susižalojimų riziką prie vandens telkinių. Būdai, mažinantys susižalojimų riziką, kurių priežastis yra ugnis. Pavojingos medžiagos buityje. Saugus sportinio inventoriaus naudojimas. Būdai, mažinantys riziką susižaloti, kai važiuoji motorinėmis transporto priemonėmis. Saugus elgesys gatvėje. Kaip sumažinti riziką sužalojimų, susijusių su gyvūnais (šunys, vabzdžiai ir kita). Ryšys tarp alkoholio, narkotikų vartojimo ir traumų. Pavojai sveikatai gamtoje – saulės smūgis, nudegimas saulėje, hipotermija. 4.2.2. Buityje naudojamų cheminių medžiagų …