Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius įsakymas dėl bendrojo dokumento

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL BENDROJO DOKUMENTO DUOMENŲ ĮVEDIMO Į ASYCUDA SISTEMĄ INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO 2003 m. birželio 30 d. Nr. 1B-586 Vilnius Vykdydamas muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos ASYCUDA plėtrą ir siekdamas, kad optimaliomis sąlygomis būtų kaupiami bendrųjų dokumentų duomenys, 1. Tvirtinu pridedamą Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukciją.

2.1. bendrojo dokumento importo ir eksporto rinkiniai įforminami ASYCUDA priemonėmis muitinės poste, jo padalinyje arba jo aptarnaujamame muitinės sandėlyje muitinio tikrinimo vietoje naudojant muitinės pareigūnams skirtą sistemos modulį;

2.2. deklarantas pateikia elektroninę deklaraciją muitiniam įforminimui naudojant ASYCUDA sistemos elektroninio deklaravimo technines priemones.

3.1. Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 523 „Dėl bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos“;

3.2. Muitinės departamento direktoriaus 2001 rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 500 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 523 „Dėl bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos“ dalinio pakeitimo“;

3.3. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 781 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 523 „Dėl bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos“ pakeitimo“;

3.4. Muitinės departamento direktoriaus 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 590 „Dėl duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos muitinės tarpininkams patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 85-3006);

3.5. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 780 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 590 „Dėl Duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos muitinės tarpininkams patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5285).

4.1. įsakymo vykdymą kontroliuoti direktoriaus pavaduotojui J. Miškiniui, teritorinių muitinių viršininkams ir Muitinės informacinių sistemų centro direktoriui P. Jakavoniui;

4.2. Muitinės informacinių sistemų centrui (P. Jakavonis) įsakymo 1, 2, 3.4 ir 3.5 punktus paskelbti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS, L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS RIMUTIS KLEVEČKA PATVIRTINTA Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B- 586 BENDROJO DOKUMENTO DUOMENŲ ĮVEDIMO Į ASYCUDA SISTEMĄ INSTRUKCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši instrukcija nustato reikalavimus, keliamus muitiniam tikrinimui pateikiamų bendrojo dokumento importo ir eksporto rinkinių bei kartu su deklaracija pateikiamų dokumentų bei transporto priemonių sąrašų duomenų įvedimui į kompiuterinę sistemą ASYCUDA naudojant muitinės pareigūnams arba deklarantams skirtus sistemos modulius bei ASYCUDA sistemos elektroninio deklaravimo technines priemones. Bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų pildymo tvarką nustato Bendrojo dokumento pildymo instrukcija.

II. BENDROJO DOKUMENTO IMPORTO RINKINIO DUOMENŲ ĮVEDIMAS 3. 1 langelyje „Deklaracija“ įvedamas deklaracijos tipas, kurį sudaro kodas „EU“ arba „IM“ ir importo muitinės procedūros kodo, naudojamo statistikoje, pirmasis skaitmuo. Deklaracijos tipo reikšmė pasirenkama iš ASYCUDA sistemos deklaracijos tipų kompiuterinio sąrašo.

Jeigu importuojamos prekės, kurioms jau buvo įforminta importo arba eksporto deklaracija muitinės procedūrai, naudojamai statistikoje, tarptautiniais maršrutais vykstančių laivų, orlaivių ar traukinių atsargų tiekimas, nuo antros langelio eilutės laužtiniuose skliaustuose įvedamas įmonės, tiekiančios atsargas laivams, orlaiviams ar traukiniams, septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.

Jeigu importuojamos prekės iš neapmuitinamos parduotuvės, nuo antros langelio eilutės įvedamas laužtiniuose skliaustuose neapmuitinamos parduotuvės septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.

Jeigu išleidžiamas laisvai cirkuliuoti prekes, įsigytas mažmeninėje prekyboje, atgabena Lietuvos keleivis, asmenį identifikuojantis kodas įvedamas antroje langelio eilutėje, laužtiniuose skliaustuose, toliau įvedama „Mažmeninė prekyba“, šalis ir miestas, kur įsigytos prekės.

Visais atvejais antroje–penktoje eilutėse siuntėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po siuntėjo kodo ir pavadinimo. Siuntėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“.

Importuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, elektros energiją, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus, langelis nepildomas.

Bendras importo deklaracijos pakuočių skaičius turi sutapti su 31 langeliuose aprašytų prekių pakuočių skaičių suma.

Jeigu deklaracijos duomenys įvedami naudojant ASYCUDA modulį MODCBR, registracijos numerį sudaro 11 ženklų:

1-asis ženklas – „T“, jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, arba „I“, jeigu prekes deklaruoja importuotojas;

2–4-asis ženklai – deklarantą identifikuojančio kodo, nurodyto 14 langelyje, jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, arba 8 langelyje, jeigu prekes deklaruoja importuotojas, paskutiniai trys ženklai;

5–11-asis ženklai – naudojami deklaranto reikmėms.

Jeigu prekes deklaruoja importuotojas ir skirtingų ūkio subjektų deklarantai suteikia deklaracijai tą patį numerį, o jų įmonės kodo paskutiniai trys ženklai sutampa, 7 langelyje deklaranto nurodytas numeris ištrinamas. Tuomet registracijos numerį sistema suteikia automatiškai. Automatiškai įrašytas registracijos numeris prasideda simboliu „#“.

Jeigu deklarantas naudoja ASYCUDA sistemos modulį MODBRK, jis deklaracijai suteikia registracijos numerį, kuris negali būti pasikartojantis tais pačiais kalendoriniais metais.

Pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro arba kitų ūkio subjektų registrų asmenims, įtrauktiems į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Surinkus kodą, įmonės pavadinimo ir adreso eilutės užpildomos automatiškai.

Jeigu importuotojas neįtrauktas į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma langelio eilutė nepildoma, o pradedant antra eilute laužtiniuose skliaustuose įvedamas asmenį identifikuojantis: septynženklis ūkininko ūkio kodas – asmenims, įtrauktiems į Ūkininkų ūkių registrą; patento numeris – ūkio subjekto statuso neturintiems fiziniams asmenims, turintiems leidimą verstis komercine veikla; asmens kodas – keleiviams ir ūkio subjekto statuso bei leidimo verstis komercine veikla neturintiems fiziniams asmenims.

Toliau įvedamas pavadinimas (vardas ir pavardė) ir registracijos (nuolatinė gyvenamoji arba paso išdavimo) vieta.

Jeigu importuojamos prekės iš neapmuitinamos parduotuvės, pirmoje langelio eilutėje įvedamas neapmuitinamos parduotuvės steigėjo septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, antroje –penktoje eilutėse – neapmuitinamos parduotuvės steigėjo pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.

Jeigu importuojamos prekės, kurias numatoma tiekti kaip tarptautiniais maršrutais vykstančių laivų, orlaivių ar traukinių atsargas, pirmoje langelio eilutėje įvedamas įmonės, tiekiančios šias atsargas laivams, orlaiviams ar traukiniams, septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, antroje–penktoje – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.

Jeigu išleidžiamas laisvai cirkuliuoti prekes, kurias numatoma parduoti mažmeninėje prekyboje, atgabena ne Lietuvos keleivis, pirma eilutė nepildoma, o antroje–penktoje eilutėse įvedama „Mažmeninė prekyba“, miestas, kur numatoma parduoti prekes, ir „Lietuva“.

Tam tikrais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotą juridinį asmenį identifikuojantis septynženklis kodas laikinai nėra įtrauktas į kompiuterinį Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma 8 langelio eilutė nepildoma, antroje eilutėje laužtiniuose skliaustuose įvedamas įmonės septynženklis kodas, toliau – įmonės pavadinimas ir buveinės adresas.

Visais atvejais antroje–penktoje eilutėse gavėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai. Duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po gavėjo kodo ir pavadinimo. Gavėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“. 2 langelio įvedimo pavyzdys tuo atveju, kai nepildomas kodo laukas: [35901019999]Petras Petraitis#Petraičių g.1, Vilnius“;

Jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio sąrašo atitikmens. Surinkus kodą, muitinės tarpininko pavadinimas ir tikslus buveinės adresas užpildomi automatiškai.

Jeigu prekes deklaruoja pats importuotojas (asmuo, nurodytas bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų importo rinkinių 8 langelyje „Gavėjas“) ir deklarantas naudoja ASYCUDA sistemos MODBRK arba elektroninio deklaravimo priemones, kodo skiltyje įvedamas importuotojo septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro, kitais atvejais kodo skiltyje įvedama „222“.

Jeigu importuojamos prekės iš neapmuitinamos parduotuvės arba tos prekės, kurioms buvo įforminta importo, eksporto arba eksporto ir tranzito deklaracija muitinės procedūrai, naudojamai statistikoje, laivų, orlaivių arba traukinių, vykstančių tarptautiniais maršrutais, atsargų tiekimas, šiame langelyje įvedama „XX“.

Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Specialiame langelio lauke įvedamas šalies, kurioje registruota transporto priemonė (arba viena iš transporto priemonių, kuri gabena arba traukia kitas), dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Šiame langelyje turi būti nurodytas aktyviosios transporto priemonės pavadinimas ir transporto priemonės registracijos numeris arba numeriai, jeigu jie skiriasi (pvz., vilkiko ir puspriekabės arba priekabos).

Transporto priemonės pavadinimas (markė) nuo numerio turi būti atskirtas pasviru brūkšniu „/“. Aktyviosios transporto priemonės numeris turi būti atskirtas nuo priekabų arba puspriekabių numerių dviem pasvirais brūkšniais „//“. Duomenys įvedami nuosekliai, nekeičiant simbolių išdėstymo tvarkos, be kitų skiriamųjų ženklų. Automobilio su priekaba įvedimo pavyzdys: „KAMAZ/JNE166//LJ170“.

Jeigu reikia nurodyti daugiau nei vieną aktyviąją transporto priemonę, langelyje įvedama „ĮVAIRŪS“. Šiuo atveju duomenys apie transporto priemones įvedami bendrojo dokumento transporto priemonių sąraše (3 priedas).

Langelis nepildomas, jeigu: importuojamos prekės atsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba atgabenamos stacionariuoju transportu; deklaruojamos konfiskuotos arba neatlyginamai perduotos valstybei ne Lietuvos prekės; deklaruojami grynieji pinigai, kuriuos per valstybės sieną gabena LR subjektai; importo deklaracijoje nurodytoms prekėms jų pateikimo muitinei metu jau taikoma kita importo muitinės procedūra, naudojama statistikoje, kurią norima užbaigti; jo duomenys nesiskiria nuo 21 langelio „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną“ duomenų.

Gabenant importuojamas prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti nurodomas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė, kodas).

1 – jeigu importuojamos prekės gabenamos konteineryje;

0 – jeigu importuojamos prekės gabenamos ne konteineryje.

Jeigu teritorinė muitinė deklaruoja išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai konfiskuotas arba neatlyginamai perduotas valstybei ne Lietuvos prekes, 19 langelyje įvedama „0“.

1 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra Lietuvos Respublikoje;

3 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra ne Lietuvos Respublikoje.

Langelis nepildomas, jeigu deklaruojamos konfiskuotos arba neatlyginamai perduotos valstybei ne Lietuvos prekės arba grynieji pinigai, kuriuos per valstybės sieną gabena LR subjektai.

Langelis nepildomas, jeigu importuojamos prekės atsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba atgabenamos stacionariuoju transportu, deklaruojamos konfiskuotos arba neatlyginamai perduotos valstybei ne Lietuvos prekės.

Gabenant prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti nurodomas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė kodas).

Jeigu teritorinė muitinė deklaruoja išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai konfiskuotas arba neatlyginamai perduotas valstybei ne Lietuvos prekes, langelyje įvedamas kodas „99“.

Langelis nepildomas, jeigu: prekes deklaruoja ūkio subjekto statuso neturintis fizinis asmuo; išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, laikinai įvežamos arba laikinai įvežamos perdirbti prekės, už kurias nenustatyti jokie importo muitai ir mokesčiai.

Langelis nepildomas, jeigu: prekės atsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta žyma „Konsignacija“) arba atgabenamos stacionariuoju transportu; deklaruojamos konfiskuotos arba neatlyginamai perduotos valstybei ne Lietuvos prekės; importo deklaracijoje nurodytoms prekėms jų pateikimo muitinei metu jau taikoma kita importo muitinės procedūra, naudojama statistikoje, kurią norima užbaigti.

Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės užima ne visą pakuotę, tokia prekių pakuotė turi būti įskaitoma į bendrą pakuočių skaičių, o langelyje įvedama trupmena (pvz., 0,5 arba 1,3).

Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės gabenamos nesupakuotos, turi būti nurodytas prekių kiekis. Tais atvejais, kai neįmanoma nurodyti prekių kiekį, pvz., gabenant nesupakuotą metalo laužą arba lenteles ir pan., 31 langelio viršutinės dalies trečia eilutė nepildoma.

Jeigu prekės gabenamos konteineriuose (19 langelyje „Konteineris“ įvedus 1), papildomai atsidaro laukas, į kurį įvedamas konteinerio numeris (galima įvesti ne daugiau nei 4 konteinerių numerius).

Apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekės aprašymas. Prekės aprašymas turi atitikti 33 langelyje „Prekės kodas“ nurodytą prekės kodą. Prekių aprašymo įvedimui į kompiuterinę sistemą ASYCUDA pavyzdžiai pateikti šios instrukcijos 1 priede. Prekių aprašymui skirta 88 ženklai.

Importuojamų cigarečių banderolių duomenys įvedami prekės aprašymo skiltyje. Jeigu 88 ženklų nepakanka šiems duomenims nurodyti, banderolių duomenys įvedami 31 langelio viršutinės dalies pirmoje eilutėje.

Tam tikrais atvejais, pvz., aprašant automobilius arba kai kurias prekes, kurioms naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (nurodant „Pagal specifikaciją“), prekių aprašymas yra ilgesnis nei 88 ženklai. Jeigu 31 langelio apatinės dalies trečioje eilutėje nėra būtina nurodyti prekių kiekį, išreikštą papildomu matavimo vienetu, prekės aprašymui galima naudoti ir pastarąją eilutę. Šiuo atveju prekės aprašymas negali būti ilgesnis nei 100 ženklų.

Jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas jų kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu, langelio apatinės dalies trečioje eilutėje įvedama: tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo; papildomo mato vieneto triraidis kodas iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo.

Įvedant prekių kiekį ir mato vieneto kodą, duomenys iš abiejų pusių atskiriami specialiu simboliu „#“. Pavyzdžiui, jeigu deklaruojamos pirštinės, šioje langelio dalyje įvedama „#100#NPR#“.

Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 ir 99 skirsniuose deklaruojamoms prekėms bendrojo dokumento 41 langelyje nurodomo prekių kiekio, išreikšto papildomu matavimo vienetu, duomenys įvedami į sistemos 31 langelio apatinės dalies trečiąją eilutę. Pavyzdžiui sistemos 31 langelyje įvedamas (vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2000 07 28 įsakymu Nr. 294 patvirtinta Bendrojo dokumento pildymo supaprastinta tvarka deklaruojant pašto siuntas instrukcija) pašto siuntoms 41 langelyje nurodomas pašto siuntų, aprašytų 31 langelyje bendras skaičius.

Kitais atvejais ši dalis nepildoma, jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas tik jų kiekis, išreikštas kilogramais arba mato vienetu, kuriuo nurodytas kiekis 41 langelyje „Papildomas mato vienetas“.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekių rūšies pavadinimas iš Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 skirsnio. Po prekių aprašymo įvedama „pagal specifikaciją“.

Pirmos ir antros skilčių reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai, taip pat deklaruojant pašto siuntas ir, konfiskuotas arba neatlyginamai perduotas valstybei ne Lietuvos prekes langelyje įvedama „XX“.

Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), langelyje įvedama visų prekių, išvardytų specifikacijos lapų rinkiniuose, bendra masė bruto kilogramais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.

Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.

Reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinių klasifikatorių atitikmens.

Importuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus masė neto turi sutapti su 35 langelyje „Masė bruto (kg)“ nurodyta mase bruto.

Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.

Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais).

Įvedamas kvotos turėtojo pažymėjimo numeris. Jis neturi būti ilgesnis nei 5 ženklai. Jeigu kvotos turėtojo pažymėjimo numeris yra ilgesnis, įvedami tik paskutinieji 5 ženklai. Šiuo atveju kvotos pažymėjimo duomenys įvedami dokumentų sąraše (3 priedas).

Jeigu anksčiau toms pačioms prekėms įformintų muitinės dokumentų yra ne vienas, šiame langelyje įvedamas paskutiniojo dokumento sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeris ir įforminimo data. Kitų dokumentų duomenys įvedami dokumentų sąraše (3 priedas).

Duomenys įvedami be tarpų, vienus duomenis nuo kitų atskiriant skiriamuoju ženklu „#“. Pavyzdžiui: „TIR#UX31277149#01.05.01“; „BDK#011005LU71001012#01.04.08“.“ Langelis nepildomas, jeigu deklaruojamos konfiskuotos arba neatlyginamai perduotos valstybei ne Lietuvos prekės.

Jeigu 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti nurodomas kilogramais ir, jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti naudojami papildomi mato vienetai, šiame langelyje įvedamas tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu. Jeigu nustatyti keli papildomi mato vienetai, ekrane atsidaro papildomas 41 langelio laukas, į kurį būtina įvesti prekių kiekį, išreikštą kitais papildomais mato vienetais.

Langelis nepildomas, jeigu:

31 langelyje aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti įvedamas kilogramais ir jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti papildomi mato vienetai nenaudojami; vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.

Jeigu teritorinė muitinė deklaruoja išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai konfiskuotas arba neatlyginamai perduotas valstybei ne Lietuvos prekes, irgi būtina užpilduti muitinio įvertinimo formą.

Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai ir deklaruojant pašto siuntas.

49.1. Viršutinės langelio dalies pirmoje skiltyje „Mokėjimo atidėjimas“ įvedamas mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris. Šis numeris įvedamas tik pirmai deklaracijos prekei ir formuojamas tokia tvarka:

49.1.1. Kai nustatytais atvejais mokesčių mokėjimas atidedamas, numeris sutampa su garantijos numeriu:

49.1.1.1. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sertifikatas, išrašytas bendrojo banko įstaigos garantijos dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „B21I0001234567001“;

49.1.1.2. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sertifikatas, išrašytas bendrojo draudimo įmonės garantijos dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „D41B0001234567001“;

49.1.1.3. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – banko įstaigos vienkartinis garantijos dokumentas, numeris yra, pvz., „B21V0001234567“;

49.1.1.4. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – draudimo įmonės vienkartinis garantijos dokumentas, numeris yra, pvz., „D41V0001234567“;

49.1.1.5. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – patikimo ūkio subjekto vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, numeris yra, pvz., „VM00000018123“;

49.1.1.6. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sutartis (sutartis dėl garantijų nereikalavimo), numeris yra sutarties tarp Muitinės departamento ir asmens numeris, pvz., „BG001“ (sutartis su „Būtingės nafta“).

49.1.2. Kai teisės aktų nustatytais atvejais garantijos nereikalaujama, numeris sudaromas įvedant raides „NG“ ir atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Muitinės departamento ar kitos valstybinės institucijos dokumento (sprendimo), kurio pagrindu leista netaikyti garantijos, numerį.

49.1.3. Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti iš anksto, o PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas – garantija, numeris sudaromas įvedant raidę „M“ ir garantijos numerį, pvz., „MD41V0001234567“.

49.1.4. Tuo atveju, kai PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas yra bendrosios garantijos sertifikatas, išrašytas banko arba draudimo įmonės bendrojo garantijos dokumento pagrindu, sudarant sisteminį numerį jame neįvedamas 5-asis bendrosios garantijos sertifikato skaitmuo, pvz., numeris bus „MD41B001234567001“, o ne „MD41B0001234567001“.

49.1.5. Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti iš anksto, o PVM mokamas grynais pinigais muitinio tikrinimo metu, numeris sudaromas įvedant raidę „R“, toliau įvedant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodas ir mokėjimo pavedimų, kuriais iš anksto sumokėti muitas ir akcizas, numerį, pvz., „R1000033001002“.

49.1.6. Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas, akcizas ir PVM yra sumokėti iš anksto, numeris sudaromas įvedant raidę „P“, toliau įvedant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodas ir mokėjimo dokumento, kuriuo iš anksto apmokėti muitas, akcizas ir PVM, numerį, pvz., „P2000044001003“.

49.1.7. Jeigu bendrojo dokumento įforminimo metu muitai ir mokesčiai mokami grynaisiais pinigais, 44 langelio viršutinės dalies pirmoji skiltis nepildoma, išskyrus atvejį, kai antroje skiltyje būtina įvesti muito pagrindą arba trečioje skiltyje – PVM pagrindą. Tokiu atveju pirmojoje skiltyje būtina įvesti „*“.

49.1.8. Mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris rašomas be tarpų. Jis neturi būti ilgesnis kaip 17 ženklų.

49.2. Viršutinės langelio dalies antroje skiltyje „Muito pagrindas“ įvedamas muito pagrindas, jeigu deklaruojamos prekės apmokestinama vertė skiriasi nuo muitinės vertės, nurodytos 46-ame langelyje. Muito pagrindo skiltyje įvedama muito pagrindo suma litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus. Skiltyje nurodomas muito pagrindas nelygus „0“ tik tuomet, kai deklaruojamoms prekėms taikomas vertybinis muitų skaičiavimo metodas ir prekių muitinė vertė nesutampa su muito pagrindu. Pavyzdžiui, importuojant prekes pagal PHARE ar SAPARD programas.

49.3. Viršutinės langelio dalies trečioje skiltyje „PVM pagrindas“ įvedama pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama vertė. Sistema leidžia įvesti duomenis į šią skiltį tik įvedus duomenis į antrą skiltį. Tuo atveju, kai muito pagrindas antroje skiltyje nenurodomas, joje įvedamas „0“. PVM pagrindo skiltyje įvedama muito pagrindo suma litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.

49.4. Apatinės 44 langelio dalies eilutė „Pateikiami dokumentai“ nepildoma. Muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų duomenys įvedami bendrojo dokumento dokumentų sąraše (3 priedas). Jeigu prekės deklaruojamos išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai, taikant deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, 44 langelio apatinės dalies pirmajame lauke įvedama „SUPAPRASTINTA PROCEDŪRA“.

52.1. skaičiuojant mokesčius už akcizais apmokestinamas cigaretes, būtina įvesti apskaičiuotą akcizų už cigaretes sumą litais (specifinio ir vertybinio akcizų elementų suma);

52.2. skaičiuojant mokesčius už išleidžiamų laisvai cirkuliuoti kompensacinių produktų gamybai sunaudotas laikinai įvežtas perdirbti prekes, įvedamos Mokesčių už laikinai įvežtas perdirbti prekes skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių sumos;

52.3. skaičiuojant mokesčius už išleidžiamas laisvai cirkuliuoti laikinai įvežtas perdirbti, bet neperdirbtas prekes, įvedama delspinigių norma (delspinigių tarifo ir kalendorinių dienų, praėjusių per laikinojo įvežimo perdirbti procedūros laikotarpį, skaičių sandauga);

52.4. skaičiuojant mokesčius už reimportuojamus kompensacinius produktus, įvedamos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio sumos, gautos skirtumą, apskaičiuotą mokesčių už reimportuojamus kompensacinius produktus, gautus iš laikinai išvežtų perdirbti prekių, skaičiavimo lentelėje, padalijus proporcingai už reimportuojamą kompensacinį produktą apskaičiuotiems mokesčiams;

52.5. skaičiuojant mokesčius už muitinės sandėlyje laikomas prekes, su kuriomis buvo atliekamos prekių tvarkymo operacijos, įvedamos Mokesčių už muitinės sandėlyje laikomas prekes, su kuriomis buvo atliekamos prekių tvarkymo operacijos, skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio sumos;

52.6. skaičiuojant mokesčius už prekes, klasifikuojamas Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 skirsnyje:

52.6.1. jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikoma tokia pati muito norma arba jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikomos skirtingos muito normos, tačiau deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti taikant prekėms didžiausią muito normą, įvedama muito norma;

52.6.2. jeigu prekėms taikomos skirtingos muito normos ir deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti kiekvienai prekei atskirai, įvedama už visas specifikacijos lapuose aprašytas prekes apskaičiuotų muitų bendra suma;

52.6.3. jeigu deklaruojamos prekės, kurioms prieš tai buvo įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra iš dalies neapmokestinant jų importo muitais ir mokesčiais arba iš dalies neapmokestinant jų importo muitais, įvedami importo muitai, pridėtinės vertės mokestis ir palūkanos apskaičiuoti vadovaujantis šios instrukcijos 53.8 ir 53.9 punktų nuostatomis;

52.7. skaičiuojant mokesčius už prekės, kurioms nustatyta neapmokestinama vertė, muito pagrindas įvedamas 44 langelio viršutinėje dalyje (žr. 44 langelio pildymą);

52.8. skaičiuojant importo mokesčius už muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti pateikiamas prekes, kurioms prieš tai buvo įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, įvedamos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir palūkanų sumos. Muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio suma – tai skirtumas tarp mokesčių, mokėtinų už tapačias importuojamas prekes, ir mokesčių, sumokėtų per laikotarpį, kai prekėms buvo taikoma laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant jų muitais ir mokesčiais muitinės procedūra. Palūkanų suma apskaičiuojama nuo mokesčių, mokėtinų už tapačias importuojamas prekes, sumos ir apskaičiuotų už laikotarpį, kai prekėms buvo taikoma laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant jų muitais ir mokesčiais muitinės procedūra;

52.9. skaičiuojant importo mokesčius už muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti pateikiamas prekes, kurioms prieš tai buvo įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais, įvedama muitų suma, kuri apskaičiuojama 53.8 punkto nustatyta tvarka;

52.10. akcizai arba cukraus mokestis, arba prekių apyvartos mokestis nurodomi 47 langelyje tik tada, kai deklaruojamos prekės yra minėtų mokesčių objektas;

52.11. skaičiuojant mokesčius už variklių benzino ir biologinės kilmės žaliavų mišinius ir už gazolių ir biologinės kilmės žaliavų mišinius įvedama biologinės kilmės žaliavų dalis (procentais).

Garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas arba nuo jų sąlygiškai atleista, tipo kodas iš Garantijų tipų registro, dokumento numeris ir išdavimo data įvedami bendrojo dokumento dokumentų sąraše (4 priedas).

Įvedamas muitinės sandėlio kodas iš Muitinės sandėlių ir importo bei eksporto terminalų registro. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

III. BENDROJO DOKUMENTO EKSPORTO RINKINIO DUOMENŲ ĮVEDIMAS 60. 1 langelyje „Deklaracija“ įvedamas deklaracijos tipas, kurį sudaro kodas „EU“ arba „EX“ ir eksporto muitinės procedūros kodo, naudojamo statistikoje, pirmojo skaitmens kombinacija. Deklaracijos tipo reikšmė pasirenkama iš ASYCUDA sistemos deklaracijos tipų kompiuterinio sąrašo.

Pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro arba kitų ūkio subjektų registrų asmenims, įtrauktiems į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Surinkus kodą, įmonės pavadinimą ir adreso eilutes sistema užpildo automatiškai.

Jeigu eksportuotojas neįtrauktas į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma langelio eilutė nepildoma, o nuo antros langelio eilutės laužtiniuose skliaustuose įvedamas asmenį identifikuojantis: septynženklis ūkininko ūkio kodas – asmenims, įtrauktiems į Ūkininkų ūkių registrą; patento numeris – ūkio subjekto statuso neturintiems fiziniams asmenims, turintiems leidimą verstis komercine veikla; asmens kodas – keleiviams ir ūkio subjekto statuso bei leidimo verstis komercine veikla neturintiems fiziniams asmenims.

Toliau įvedamas pavadinimas (vardas ir pavardė) ir registracijos (nuolatinė gyvenamoji arba paso išdavimo) vieta.

Jeigu negrąžinamai eksportuojamas prekes, įsigytas mažmeninėje prekyboje, išgabena ne Lietuvos keleivis, pirma eilutė nepildoma, o antroje–penktoje eilutėse įvedama „Mažmeninė prekyba“, miestas, kur įsigytos prekės, ir „Lietuva“.

Tam tikrais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotą juridinį asmenį identifikuojantis septynženklis kodas laikinai nėra įtrauktas į kompiuterinį Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma 2 langelio eilutė nepildoma, antroje eilutėje laužtiniuose skliaustuose įvedamas įmonės septynženklis kodas, toliau – įmonės pavadinimas ir buveinės adresas.

Visais atvejais antroje–penktoje eilutėse siuntėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po siuntėjo kodo ir pavadinimo. Siuntėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“.

Eksportuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, elektros energiją, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus langelis nepildomas.

Bendras eksporto deklaracijos pakuočių skaičius turi sutapti su 31 langeliuose aprašytų prekių pakuočių skaičių suma.

1-asis ženklas – „T“, jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, arba „I“, jeigu prekes deklaruoja eksportuotojas;

2–4-asis ženklai – paskutinieji trys ženklai deklarantą identifikuojančio kodo, nurodyto 14 langelyje, jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, arba 2 langelyje, jeigu prekes deklaruoja eksportuotojas;

5–11-asis ženklai naudojami deklaranto reikmėms.

Jeigu prekes deklaruoja eksportuotojas ir skirtingų ūkio subjektų deklarantai suteikia deklaracijai tą patį numerį, o jų įmonės kodo paskutiniai trys ženklai sutampa, 7 langelyje deklaranto nurodytas numeris ištrinamas. Tuomet registracijos numerį sistema suteikia automatiškai. Automatiškai įrašytas registracijos numeris prasideda simboliu „#“.

Jeigu deklarantas naudoja ASYCUDA sistemos modulį MODBRK, jis deklaracijai suteikia registracijos numerį, kuris negali būti pasikartojantis tais pačiais kalendoriniais metais.

Jeigu asmuo, nurodytas bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų eksporto rinkinių 2 langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“, eksportuoja deklaruojamas prekes keliems gavėjams, registruotiems vienoje šalyje, langelyje įvedama „ĮVAIRŪS“.

Jeigu prekės tiekiamos kaip atsargos tarptautiniais maršrutais vykstantiems laivams, orlaiviams ar traukiniams, antroje langelio eilutėje laužtiniuose skliaustuose įvedamas atsargų tiekėjo septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.

Jeigu prekės tiekiamos į neapmuitinamą parduotuvę, antroje langelio eilutėje laužtiniuose skliaustuose įvedamas neapmuitinamos parduotuvės septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.

Jeigu negrąžinamai eksportuojamas prekes, kurias numatoma parduoti mažmeninėje prekyboje, išgabena Lietuvos keleivis arba ūkio subjekto statuso neturintis fizinis asmuo, turintis leidimą verstis komercine veikla (t. y. patentą įsigijęs fizinis asmuo), pirma langelio eilutė nepildoma, asmenį identifikuojantis kodas įvedamas laužtiniuose skliaustuose antroje langelio eilutėje, toliau įvedama „Mažmeninė prekyba“, miestas ir šalis, kur numatoma parduoti prekes.

Visais atvejais antroje–penktoje eilutėse gavėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po gavėjo kodo ir pavadinimo. Gavėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“.

Jeigu prekes deklaruoja muitinės tarpininkas, pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio sąrašo atitikmens. Surinkus kodą muitinės tarpininko pavadinimas ir tikslus buveinės adresas užpildomi automatiškai.

Jeigu prekes deklaruoja pats eksportuotojas (asmuo, nurodytas bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų eksporto rinkinių 2 langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“) ir naudoja ASYCUDA sistemos modulį MODBRK arba elektroninio deklaravimo priemones, kodo skiltyje įvedamas eksportuotojo septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro, kitais atvejais kodo skiltyje įvedama „111“.

Jeigu prekės tiekiamos į neapmuitinamą parduotuvę arba kaip atsargos tarptautiniais maršrutais vykstantiems laivams, orlaiviams ar traukiniams, šiame langelyje įvedama „XX“.

Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Specialiame langelio lauke įvedamas šalies, kurioje registruota transporto priemonė (arba viena iš transporto priemonių, kuri gabena arba traukia kitas), dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Šiame langelyje turi būti nurodytas aktyviosios transporto priemonės pavadinimas ir transporto priemonės registracijos numeris arba numeriai, jeigu jie skiriasi (pvz., vilkiko ir puspriekabės arba priekabos).

Transporto priemonės pavadinimas (markė) nuo numerio turi būti atskirtas pasviru brūkšniu „/“. Aktyviosios transporto priemonės numeris turi būti atskirtas nuo priekabų arba puspriekabių numerių dviem pasvirais brūkšniais „//“. Duomenys įvedami nuosekliai, nekeičiant simbolių išdėstymo tvarkos, be kitų skiriamųjų ženklų. Automobilio su priekaba įvedimo pavyzdys: „KAMAZ/JNE166//LJ170“.

Jeigu reikia nurodyti daugiau kaip vieną aktyvią transporto priemonę, langelyje įvedama „ĮVAIRŪS“. Šiuo atveju duomenys apie transporto priemones įvedami bendrojo dokumento transporto priemonių sąraše (3 priedas).

Langelis nepildomas, jeigu eksportuojamos prekės išsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba išgabenamos stacionariuoju transportu arba jo duomenys nesiskiria nuo 21 langelio „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną“ duomenų arba deklaruojami grynieji pinigai, kuriuos per valstybės sieną gabena LR subjektai. Gabenant eksportuojamas prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti įvedamas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė kodas).

1 – jeigu eksportuojamos prekės gabenamos konteineryje;

0 – jeigu eksportuojamos prekės gabenamos ne konteineryje.

1 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra Lietuvos Respublikoje, 3 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra ne Lietuvos Respublikoje.

Langelis nepildomas, jeigu deklaruojami grynieji pinigai, kuriuos per valstybės sieną gabena LR subjektai.

Langelis nepildomas, jeigu: eksportuojamos prekės išsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba išgabenamos stacionariuoju transportu, tiekiamos į neapmuitinamą parduotuvę arba kaip atsargos tarptautiniais maršrutais vykstantiems laivams, orlaiviams arba traukiniams; eksporto deklaracijos įforminimo metu neįmanoma pateikti duomenų apie transporto priemonę, vykstančią per Lietuvos Respublikos muitų sieną.

Gabenant eksportuojamas prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti nurodomas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė, kodas).

Pirmoje skiltyje įvedamas valiutos, kuria (remiantis pateikta sąskaita-faktūra arba sąskaita-proforma) deklaruojama prekių bendroji faktūrinė vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens.

Antroje skiltyje skaičiais nurodoma bendroji deklaruojamų prekių faktūrinė vertė, kuri turi sutapti su eksporto deklaracijoje aprašytų prekių faktūrinių verčių, nurodytų 42 langeliuose „Prekės vertė“, suma.

Langelis nepildomas, jeigu: prekes deklaruoja ūkio subjekto statuso neturintis fizinis asmuo; negrąžinamai eksportuojamos, laikinai išvežamos arba išvežamos perdirbti prekės, už kurias nenustatyti eksporto muitai ir mokesčiai; reeksportuojamos prekės, kurioms jokie importo mokesčiai (muitas, akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) nenustatyti.

Langelis nepildomas, jeigu prekės siunčiamos paštu per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta žyma „Konsignacija“) arba išgabenamos stacionariuoju transportu.

Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės užima ne visą pakuotę, tokia prekių pakuotė turi būti įskaitoma į bendrą pakuočių skaičių, o langelyje įvedama trupmena (pvz., 0,5 arba 1,3).

Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės gabenamos nesupakuotos, turi būti nurodytas prekių kiekis. Tais atvejais, kai neįmanoma nurodyti prekių kiekį, pvz., gabenant nesupakuotą metalo laužą arba lenteles ir pan., 31 langelio viršutinės dalies trečia eilutė nepildoma.

Jeigu prekės gabenamos konteineriuose (19 langelyje „Konteineris“ įvedus 1), papildomai atsidaro laukas, į kurį įvedamas konteinerio numeris (galima įvesti ne daugiau kaip 4 konteinerių numerius).

Apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekės aprašymas. Prekės aprašymas turi atitikti 33 langelyje „Prekės kodas“ nurodytą prekės kodą. Prekių aprašymo įvedimui į kompiuterinę sistemą ASYCUDA pavyzdžiai pateikti šios instrukcijos 1 priede. Prekių aprašymui skirta 88 ženklai.

Tam tikrais atvejais, pvz., aprašant automobilius arba kai kurias prekes, kurioms naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (nurodant „Pagal specifikaciją“), prekių aprašymas yra ilgesnis nei 88 ženklai. Jeigu 31 langelio apatinės dalies trečioje eilutėje nėra būtina nurodyti prekių kiekį, išreikštą papildomu matavimo vienetu, prekės aprašymui galima naudoti ir pastarąją eilutę. Šiuo atveju prekės aprašymas negali būti ilgesnis nei 100 ženklų.

Jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas jų kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu, apatinės langelio dalies trečioje eilutėje įvedama: tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo; papildomo mato vieneto triraidis kodas iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo.

Įvedant prekių kiekį ir mato vieneto kodą, duomenys iš abiejų pusių atskiriami specialiu simboliu „#“. Pavyzdžiui, jeigu deklaruojamos pirštinės, šioje langelio dalyje įvedama „#100#NPR#“.

Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 ir 99 skirsniuose deklaruojamoms prekėms bendrojo dokumento 41 langelyje nurodomo prekių kiekio, išreikšto papildomu matavimo vienetu, duomenys įvedami į sistemos 31 langelio apatinės dalies trečiąją eilutę. Pavyzdžiui, sistemos 31 langelyje įvedamas (vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2000 07 28 įsakymu Nr. 294 patvirtinta Bendrojo dokumento pildymo supaprastinta tvarka deklaruojant pašto siuntas instrukcija) pašto siuntoms 41 langelyje nurodomas pašto siuntų, aprašytų 31 langelyje bendras skaičius.

Kitais atvejais ši dalis nepildoma, jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas tik jų kiekis, išreikštas kilogramais arba mato vienetu, kuriuo nurodytas kiekis 41 langelyje „Papildomas mato vienetas“.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekių rūšies pavadinimas iš Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 skirsnio. Po prekių aprašymo įvedama „pagal specifikaciją“.

Pirmos ir antros skilčių reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai ir deklaruojant pašto siuntas, langelyje įvedama „XX“.

Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai, langelis nepildomas.

Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.

Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), langelyje įvedama visų prekių, išvardytų specifikacijos lapų rinkiniuose, bendra masė bruto kilogramais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.

Reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

Eksportuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus masė neto turi sutapti su 35 langelyje „Masė bruto (kg)“ nurodyta mase bruto.

Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.

Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.

Įvedamas kvotos turėtojo pažymėjimo numeris. Jis neturi būti ilgesnis nei 5 ženklai. Jeigu kvotos turėtojo pažymėjimo numeris yra ilgesnis, įvedami tik paskutinieji 5 ženklai. Šiuo atveju kvotos pažymėjimo duomenys įvedami dokumentų sąraše (3 priedas).

Jeigu anksčiau toms pačioms prekėms įformintų bendrųjų dokumentų rinkinių yra ne vienas, šiame langelyje įvedamas paskutiniojo rinkinio sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeris ir įforminimo data.

Duomenys įvedami be tarpų, vienus duomenis nuo kitų atskiriant skiriamuoju ženklu „#“. Pavyzdžiui, „BAD#1VR40400012#01.01.08“.

Langelis nepildomas, kai deklaruojami grynieji pinigai, kuriuos per valstybės sieną gabena LR subjektai arba deklaruojamos pašto siuntos.

Jeigu 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti nurodomas kilogramais ir jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti naudojami papildomi mato vienetai, šiame langelyje įvedamas tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu. Jeigu nustatyti keli papildomi mato vienetai, ekrane atsidaro papildomas 41 langelio laukas, į kurį būtina įvesti prekių kiekį, išreikštą kitais papildomais mato vienetais.

Langelis nepildomas, jeigu:

31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti nurodomas kilogramais ir jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti papildomi mato vienetai nenaudojami; vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.

103.1. Viršutinės langelio dalies pirmoje skiltyje „Mokėjimo atidėjimas“ įvedamas mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris. Šis numeris įvedamas tik pirmai prekei ir formuojamas tokia tvarka:

103.1.1. Kai nustatytais atvejais mokesčių mokėjimas atidedamas, numeris sutampa su garantijos numeriu:

103.1.1.1. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sertifikatas, išrašytas bendrojo banko įstaigos garantijos dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „B21I0001234567001“;

103.1.1.2. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sertifikatas, išrašytas bendrojo draudimo įmonės garantijos dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „D41B0001234567001“;

103.1.1.3. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – banko įstaigos vienkartinis laidavimo dokumentas, numeris yra, pvz., „B21V0001234567“;

103.1.1.4. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – draudimo įmonės vienkartinis garantijos dokumentas, numeris yra, pvz., „D41V0001234567“;

103.1.1.5. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – patikimo ūkio subjekto vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, numeris yra, pvz., „VM00000018123;

103.1.1.6. kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sutartis (sutartis dėl garantijų nereikalavimo), numeris yra sutarties tarp Muitinės departamento ir asmens numeris, pvz., „BG001“ (sutartis su „Būtingės nafta).

103.1.2. Kai teisės aktų nustatytais atvejais garantijos nereikalaujama, numeris sudaromas įvedant raides „NG“ ir atitinkamo LR Vyriausybės, Muitinės departamento ar kitos valstybinės institucijos dokumento (sprendimo), kurio pagrindu leista netaikyti garantijos, numerį.

103.1.3. Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti iš anksto, o PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas – garantija, numeris sudaromas įvedant raidę „M“ ir garantijos numerį, pvz., „MD41V0001234567“.

103.1.4. Tuo atveju, kai PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas yra vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas banko arba draudimo įmonės bendrojo laidavimo dokumento pagrindu, sudarant sisteminį numerį jame neįvedamas 5-asis vienkartinio rašytinio įsipareigojimo skaitmuo, pvz., numeris bus „MD41B001234567001“, o ne „MD41B0001234567001“.

103.1.5. Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti iš anksto, o PVM mokamas grynaisiais pinigais muitinio tikrinimo metu, numeris sudaromas įvedant raidę „R“, toliau įrašant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodą ir mokėjimo pavedimų, kuriais iš anksto sumokėti muitas ir akcizas, numerį, pvz., „R1000033001002“.

103.1.6. Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti (įskaitant PVM) iš anksto, numeris sudaromas įvedant raidę „P“, toliau įvedant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodą ir mokėjimo dokumento, kuriuo iš anksto apmokėti muitas, akcizas ir PVM, numerį, pvz., „P1200033001002“.

103.1.7. Jeigu bendrojo dokumento įforminimo metu muitai ir mokesčiai mokami grynaisiais pinigais, 44 langelio viršutinės dalies pirmoji skiltis nepildoma, išskyrus atvejį, kai antroje arba trečioje skiltyje būtina įvesti muito arba PVM pagrindą. Tokiu atveju pirmojoje skiltyje būtina įvesti „*“.

103.1.8. Mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris rašomas be tarpų. Jis neturi būti ilgesnis kaip 17 ženklų.

103.2. Viršutinės langelio dalies antroje skiltyje „Muito pagrindas“ įvedamas muito pagrindas, jeigu deklaruojamos prekės apmokestinama vertė skiriasi nuo muitinės vertės, nurodytos 46 langelyje. Muito pagrindo skiltyje įvedama muito pagrindo suma litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.

103.3. Viršutinės langelio dalies trečioje skiltyje „PVM pagrindas“ įvedamas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama suma. Sistema leidžia įvesti duomenis į šią skiltį tik įvedus duomenis į antrą skiltį. Tuo atveju, kai muito pagrindas antroje skiltyje nenurodomas, joje įvedamas „0“. PVM pagrindo skiltyje įvedama muito pagrindo suma litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.

103.4. Apatinės 44 langelio dalies eilutė „Pateikiami dokumentai“ nepildoma. Muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų duomenys įvedami bendrojo dokumento pridedamų dokumentų sąraše (3 priedas). Jeigu prekės deklaruojamos negrąžinamojo eksporto procedūrai, taikant deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, 44 langelio apatinės dalies pirmajame lauke įvedama „SUPAPRASTINTA PROCEDŪRA“.

105.1. skaičiuojant mokesčius už akcizais apmokestinamas cigaretes, būtina įvesti apskaičiuotą akcizų už cigaretes sumą litais (specifinio ir vertybinio akcizų elementų suma);

105.2. skaičiuojant mokesčius už reeksportuojamų kompensacinių produktų gamybai sunaudotas laikinai įvežtas perdirbti prekes ir už reeksportuojamus kompensacinius produktus arba kurios negrąžinamai eksportuojant Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos numatytais atvejais turi būti pateikta garantija, įvedamos Mokesčių už laikinai įvežtas perdirbti prekes skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių sumos;

105.3. skaičiuojant mokesčius už reeksportuojamas laikinai įvežtas perdirbti, bet neperdirbtas prekes, įvedama delspinigių norma (delspinigių tarifo ir kalendorinių dienų, praėjusių per laikinojo įvežimo perdirbti procedūros laikotarpį, skaičių sandauga);

105.4. skaičiuojant mokesčius už reeksportuojamus kompensacinius produktus, kai deklarantas pageidauja, kad mokesčiai būtų skaičiuojami ne už laikinai įvežtas perdirbti prekes, bet už iš jų pagamintus kompensacinius produktus, įvedama delspinigių norma, iš visų delspinigių, skaičiuojamų už laiku nesumokėtus mokesčius, normų, galiojusių per 180 kalendorinių dienų, praėjusių iki reeksporto procedūros įforminimo, ir 180 kalendorinių dienų sandauga;

105.5. skaičiuojant mokesčius už muitinės sandėlyje laikomas prekes, su kuriomis buvo atliekamos prekių tvarkymo operacijos, įvedamos Mokesčių už muitinės sandėlyje laikomas prekes, su kuriomis buvo atliekamos prekių tvarkymo operacijos, skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio sumos;

105.6. skaičiuojant mokesčius už prekes, klasifikuojamas Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 skirsnyje:

105.6.1. jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikoma tokia pati muito norma arba jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikomos skirtingos muito normos, tačiau deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti taikant prekėms didžiausią muito normą, įvedama muito norma;

105.6.2. jeigu prekėms taikomos skirtingos muito normos ir deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti kiekvienai prekei atskirai, įvedama už visas specifikacijos lapuose aprašytas prekes apskaičiuotų muitų bendra suma;

105.6.3. jeigu deklaruojamos prekės, kurioms prieš tai buvo įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra iš dalies neapmokestinant jų importo muitais ir mokesčiais arba iš dalies neapmokestinant jų importo muitais, įvedami importo muitai, pridėtinės vertės mokestis ir palūkanos apskaičiuoti vadovaujantis šios instrukcijos 53.8 ir 53.9 punktų nuostatomis;

105.7. deklaruojant prekes muitinės procedūrai laikinasis išvežamas perdirbti importo mokesčiai už importuotus pakaitos produktus perskaičiuojami taip pat, kaip skaičiuojant mokesčius už reimportuojamus kompensacinius produktus (šios instrukcijos 53 punktas);

105.8. skaičiuojant importo mokesčius už muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti pateikiamas prekes, kurioms prieš tai buvo įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, įvedamos muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir palūkanų sumos. Muitų, akcizų arba cukraus mokesčio, arba prekių apyvartos mokesčio suma – skirtumas tarp mokesčių, mokėtinų už tapačias importuojamas prekes, ir mokesčių, sumokėtų per laikotarpį, kai prekėms buvo taikoma laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant jų muitais ir mokesčiais muitinės procedūra. Palūkanų suma apskaičiuojama nuo mokesčių, mokėtinų už tapačias importuojamas prekes, sumos ir apskaičiuotų už laikotarpį, kai prekėms buvo taikoma laikinojo įvežimo iš daliesneapmokestinant jų muitais ir mokesčiais muitinės procedūra;

105.9. skaičiuojant importo mokesčius už muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti pateikiamas prekes, kurioms prieš tai buvo įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais, įvedama muitų suma, kuri apskaičiuojama 105.8 punkto nustatyta tvarka;

105.10. akcizo, cukraus mokesčio ir prekių apyvartos mokesčiai nurodomi 47 langelyje tik tada, kai deklaruojamos prekės yra minėtų mokesčių objektas;

105.11. skaičiuojant mokesčius už variklių benzino ir biologinės kilmės žaliavų mišinius ir už gazolių ir biologinės kilmės žaliavų mišinius įvedama biologinės kilmės žaliavų dalis (procentais).

Garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas arba nuo jų sąlygiškai atleista, tipo kodas iš Garantijų tipų registro, dokumento numeris ir išdavimo data įvedami bendrojo dokumento dokumentų sąraše (4 priedas).

Įvedamas muitinės sandėlio kodas iš Muitinės sandėlių ir importo bei eksporto terminalų registro. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.

L/A – lengvasis automobilis;

K/A – krovininis automobilis;

PGM/MT – pagaminimo metai;

K/NR – kėbulo numeris;

VR/NR – variklio numeris;

V/NR – važiuoklės numeris;

T. spalva – tamsi spalva;

Šv. spalva – šviesi spalva;

DĖŽ. – dėžė;

BUT. – butelis;

VNT. – vienetas.

KĖBULAS – atskirai deklaruojant kėbulą kaip prekę;

VARIKLIS – atskirai deklaruojant variklį kaip prekę;

VAŽIUOKLĖ – atskirai deklaruojant važiuoklę kaip prekę.

Pavyzdžiui, aprašant lengvąjį automobilį, bendrojo dokumento ekrano apatinės 31 langelio dalies pirmose dviejose eilutėse įvedama:

L/A VAZ 2107 T. RAUDONAS PGM/MT 87/07/06 K/NR XTA210800H00116899 VR/NR 0120360 55 KW trečiojoje eilutėje įvedama informacija apie variklio darbinį tūrį, #1300#CMQ#.

Pavyzdžiui, aprašant benziną bendrojo dokumento ekrano apatinės 31 langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse turi būti įvedama:

BENZINAS A-92, BEŠVINIS (ŠVINO KIEKIS NE DIDESNIS KAIP 0.013 G/L) arba BENZINAS A-92, BEŠVINIS (IKI 0.013 G/L).

Pavyzdžiui, aprašant alkoholinius gėrimus bendrojo dokumento ekrano apatinės 31 langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse turi būti įvedama:

KONJAKAS „JUBILEJNYJ“ 12 BUTELIŲ PO 0.75 LTR; arba KONJAKAS „JUBILEJNYJ“ 12 BUT. PO 0.75 LTR; arba KONJAKAS „JUBILEJNYJ“ 12 BUT. * 0.75 LTR.

Informacija apie alkoholinio gėrimo stiprumą įvedama į sistemos pateiktą papildomą lauką pildant bendrojo dokumento 41 langelį „Papildomas mato vienetas“. Pvz., 43.1 ASU.

Įvedant bendrojo dokumento 31 langelio informaciją į kompiuterinę sistemą būtina naudoti tiktai leistinus trumpinius bei laikytis pateiktuose pavyzdžiuose nurodyto duomenų įvedimo nuoseklumo. ______________ Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos 2 priedas BENDROJO DOKUMENTO MUITINIO ĮVERTINIMO FORMOS PILDYMAS PREKIŲ IMPORTO (EKSPORTO) ATVEJU 1. Apdorojant bendrojo dokumento importo arba eksporto rinkinių duomenis ASYCUDA priemonėmis, visada pildoma muitinio įvertinimo forma (kompiuterinė). Į šią formą įvedami prekių muitinę vertę patikslinantys duomenys. Muitinio įvertinimo forma užpildoma vadovaujantis pateikta sąskaita-faktūra bei kitais kartu su bendruoju dokumentu pateiktais vertės nustatymo dokumentais arba vertės deklaracija (VD1 ir jos papildomieji lapai).

Pavyzdžiui: deklaruojant automobilius, kai jų muitinė vertė nustatoma naudojant katalogo kainas, importo muitinio įvertinimo formos eilutėje „Kitos išlaidos“, o eksporto muitinio įvertinimo formos eilutėje „Vid. Frachtas ir kt.“, turi būti įvedamas skirtumas tarp kataloge nurodytos kainos ir prekės vertės (42 langelis), išreikštos litais, suapvalinus iki sveikojo skaičiaus; importuojant programinę įrangą, importo muitinio įvertinimo formos eilutėje „Atimamos išlaidos“ turi būti įvesta 45 langelyje nurodyta vertė, kuri neįskaitoma į prekės muitinę vertę.

7.1. bendroji dalis:

7.1.1. 1 eilutė „ Sąsk.-faktūr. vertė“:

Įvedama vienu bendruoju dokumentu deklaruojamų prekių vertė.

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama bendroji deklaruojamos prekių siuntos faktūrinė vertė (bendrojo dokumento 22 langelio antra skiltis);

2 skiltis „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojama prekių siuntos vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens (bendrojo dokumento 22 langelio pirma skiltis);

7.1.2. 2 eilutė „Užsienio frachtas“:

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos transportavimo iki įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos išlaidų suma, jeigu pagal pristatymo sąlygas šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sandorio vertę (VD1 ir jos papildomųjų lapų 17 langelių a dalyse nurodytos išlaidos);

2 skiltis „Kod.“ įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos transportavimo iki įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos išlaidos, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;

7.1.3. 3 eilutė „ Draudimas“:

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos draudimo išlaidų suma, jeigu šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sandorio vertę ir atskirai apmokamos pirkėjo (VD1 ir jos papildomųjų lapų 17 langelių c dalyse nurodytos išlaidos);

2 skiltis „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos draudimo išlaidos, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;

7.1.4. 4 eilutė „Kitos išlaidos“:

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos kitų pirkėjo išlaidų suma, jeigu šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sandorio vertę (VD1 ir jos papildomųjų lapų 13–16 langeliuose bei 17 langelių b dalyse nurodytos išlaidos;

2 skiltis „Kod.“: nurodomas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos kitos pirkėjo išlaidos, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;

7.1.5. 5 eilutė „Vidinis frachtas“ nepildoma;

7.1.6. 6 eilutė „Atimamos išlaidos“:

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidų suma, jeigu šios išlaidos buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į importuojamų prekių muitinę vertę (VD1 ir jos papildomųjų lapų 19–22 langeliuose nurodytos išlaidos);

2 skiltis „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į importuojamų prekių muitinę vertę, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;

7.1.7. 7 eilutė „Iš viso masė BRUTO“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos masė bruto kilogramais. Pildoma tuo atveju, jeigu naudojamas automatinis išlaidų paskirstymas pagal svorį;

7.2. prekių dalis.

Jeigu importo muitinio įvertinimo formoje naudojamas automatinis papildomų išlaidų paskirstymas pagal svorį arba vertę, kiekvienai prekei pildoma tiktai pirmos eilutės pirma skiltis. Įvedama bendrojo dokumento 31 langelyje aprašytos prekės faktūrinė vertė, išreikšta bendrojo dokumento 22 langelyje nurodyta valiuta. Vertė nurodoma remiantis pateikta sąskaita-faktūra (sąskaita-proforma). Šiuo atveju, kitas muitinio įvertinimo formos prekių dalies eilutes sistema užpildo automatiškai. Atsisakius automatinio išlaidų paskirstymo, prekės muitinę vertę patikslinančio išlaidos įvedamos kiekvienai prekei atskirai.

8.1. bendroji dalis:

8.1.1. 1 eilutė „ Sąsk.-faktūr. vertė“:

Įvedama vienu bendruoju dokumentu deklaruojamų prekių vertė.

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama bendroji deklaruojamos prekių siuntos faktūrinė vertė, (bendrojo dokumento 22 langelio antra skiltis);

2 skiltis „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojama prekių siuntos vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens (bendrojo dokumento 22 langelio pirma skiltis);

8.1.2. 2 eilutė „Vid. Frachtas ir kt.“:

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos išlaidos, kurios nebuvo įtrauktos į sandorio vertę, bet turi būti įskaičiuojamos į eksportuojamų prekių muitinę vertę. 1 skiltyje įvedama pirkėjo transporto išlaidų suma iki jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos;

2 skiltis „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;

8.1.3. 3 eilutė „Atimamos išlaidos“:

1 skiltis „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidų suma, jeigu šios išlaidos buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę;

2 skiltis „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;

8.1.4. 4 eilutė „Iš viso masė BRUTO“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos masė bruto kilogramais. Pildoma tuo atveju, kai naudojamas automatinis išlaidų paskirstymas pagal svorį;

8.2. prekių dalis.

Jeigu eksporto muitinio įvertinimo formoje naudojamas automatinis papildomų išlaidų paskirstymas pagal svorį arba vertę, kiekvienai prekei pildoma tiktai pirmos eilutės pirma skiltis. Įvedama bendrojo dokumento 31 langelyje aprašytos prekės faktūrinė vertė, išreikšta bendrojo dokumento 22 langelyje nurodyta valiuta. Vertė nurodoma remiantis pateikta sąskaita-faktūra (sąskaita-proforma). Šiuo atveju kitas prekių dalies eilutes sistema užpildo automatiškai. Atsisakius automatinio išlaidų paskirstymo, prekės muitinę vertę patikslinančio išlaidos įvedamos kiekvienai prekei atskirai. ______________ Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos 3 priedas dokumentų sąrašo, transporto priemonių sąrašo pildymas ASYCUDA sistemoje 1. Muitiniam įforminimui pateikiamų dokumentų sąrašas yra skirtas kartu su bendruoju dokumentu muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų duomenims įvesti į ASYCUDA sistemą.

2.1. skiltyje „Kodas“ įvedamas sąskaitos-faktūros (invoice), sąskaitos-proformos arba transporto dokumento (INV arba PRF, CMR, VZT, SMG ir t. t.) triženklis sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens;

2.2. skiltis „Pavadinimas“ užpildoma automatiškai;

2.3. skiltyje „Tipas, numeris, data“ įvedami muitiniam tikrinimui pateikto dokumento duomenys tokia tvarka:

2.3.1. prekės eilės numeris bendrojo dokumento rinkinyje;

2.3.2. skaitmeninis dokumento kodas iš dokumentų tipų klasifikatoriaus;

2.3.3. muitiniam tikrinimui pateikto dokumento serija, numeris, jeigu dokumentas be numerio, skiltyje įvedama „B/N“;

2.3.4. muitiniam tikrinimui pateikto dokumento išdavimo arba įforminimo data;

2.3.5. visos skilties reikšmės įvedamos nurodyta eilės tvarka be tarpų, jos atskiriamos ženklu „#“. Muitiniam tikrinimui pateikto dokumento duomenų įvedimo skiltyje „Tipas, numeris, data“ pavyzdys: „1#04#610444#2003.01.02“;

2.4. muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų duomenys į dokumentų sąrašą įvedami laikantis dokumentų tipų kodų didėjimo tvarkos;

2.5. sąrašo pabaigoje įvedami garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas, duomenys. Įvedant garantijos duomenis kodo skiltyje nurodoma „GAR“, skiltyje „Tipas, numeris, data“ – garantijos kodas iš Garantijų tipų registro, dokumento numeris ir data. Šios skilties duomenų įvedimo pavyzdys: „1#2#B21V0001234567#2003.01.02“.

4.1. žymė „L18“;

4.2. aktyviosios transporto priemonės pavadinimas ir transporto priemonės registracijos numeris arba numeriai, jeigu jie skiriasi (pvz., vilkiko ir puspriekabės arba priekabos). Transporto priemonės pavadinimas (markė) nuo numerio turi būti atskirtas pasviru brūkšniu „/“. Aktyviosios transporto priemonės numeris turi būti atskirtas nuo priekabų arba puspriekabių numerių dviem pasvirais brūkšniais „//“. Duomenys įvedami nuosekliai, nekeičiant simbolių išdėstymo tvarkos, be kitų skiriamųjų ženklų. Automobilio su priekaba duomenų įvedimo pavyzdys: „KAMAZ/JNE166//LJ170“;

4.3. 4.1. ir 4.2. punktuose nurodyti įvedami duomenys atskiriami ženklu „#“;

4.4. kiekvienos transporto priemonės duomenys įvedami atskiroje eilutėje, nurodant žymę „L18“.

Vertės deklaracijos pateikiamos kartu su bendruoju dokumentu Prekių muitinio įvertinimo tvarkoje nustatytais atvejais bei kvito (kvitų) ir (arba) mokėjimo pavedimo (pavedimų), kai mokesčiai už išleidžiamas laisvai cirkuliuoti prekes mokami muitinio įforminimo metu arba sumokėti iš anksto, duomenys įvedami vadovaujantis Bendrojo dokumento įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukcijos 3 priedo 2.1–2.4 punktais.

2.1. Deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo būdai įvedami patikrinimo akto viršutinėje dalyje žemiau nurodyta tvarka:

2.1.1. skiltyje „Prekių muitinio tikrinimo būdai ir rezultatai“ įvedamas deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo kodas iš Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus arba muitinio tikrinimo rezultato kodas iš Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatoriaus. Galimas reikšmių pasirinkimas iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Surinkus prekių muitinio tikrinimo būdo kodą, jo aprašymą sistema pateikia automatiškai;

2.1.2. sistema leidžia įvesti ne daugiau nei 6 deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo kodus. Jeigu muitinio tikrinimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų reikšmių daugiau nei 6, prioritetine tvarka į patikrinimo aktą įvedami muitinio tikrinimo rezultatų kodai.

2.2. Vidurinėje patikrinimo akto dalyje skiltys „Bauda“, „dok. Nr:“ ir „Data“ nepildomos.

2.3. Patikrinimo akto „Laikinojo į(iš)vežimo terminas“ eilutės pirmoje skiltyje įvedamas muitinės pareigūno, nurodžiusio bendrojo dokumento D langelyje prekių laikinojo įvežimo (išvežimo) terminą, antspaudo numeris, antroje skiltyje – įvedama data, iki kurios (įskaitytinai) muitinės procedūra turi būti užbaigta.

2.4. Bendrojo dokumento eksporto rinkiniams patikrinimo akto skiltyje „Vėliau įform. muitinės dokumentai“ įvedami vėliau toms pačioms prekėms įformintų bendrųjų dokumentų (bendrųjų deklaracijų) numeriai iš D langelio. Sistema leidžia įvesti ne daugiau kaip 3 dokumentų numerius.

2.5. Patikrinimo akto apatinės dalies langas „Informacija:“ nepildomas.

3.1. Bendrojo dokumento priedų administravimo sistemos skiltyje „Vertė tikrinta papildomai“ ASYCUDA sistemoje įforminto bendrojo dokumento kiekvienai prekei, kurios prekių muitinė vertė buvo tikrinama papildomai, įvedama žymė „T“. Pasirinktam bendrajam dokumentui sistema pateikia bendruoju dokumentu deklaruotų prekių sąrašą.

3.2. Bendrojo dokumento paketo numeris priskiriamas kiekvienam ASYCUDA sistemoje įformintam bendrajam dokumentui. Muitinės formalumų užbaigimas kiekvienam ASYCUDA sistemoje įformintam bendrajam dokumentui fiksuojamas paketo numerio priskyrimu. Šis numeris skirtas muitinio įforminimo dokumentų tvarkymui. Sistema formuoja paketo numerį automatiškai. Šį numerį sudaro data, muitinės įstaigos kodas, pamainos numeris ir paketo eilės numeris. Esant būtinybei, muitinės pareigūnas jį gali formuoti savo nuožiūra, keisdamas datą, pamainą ir paketo eilės numerį.

3.3. Bendriesiems dokumentams, kurių duomenys buvo anuliuoti ASYCUDA sistemoje: