Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Nuomojamo buto remontas: ką taiso nuomotojas, o ką nuomininkas

Sugedęs vandens šildytuvas, pelėsis ant sienos, nesandarus langas, neveikianti viryklė ar varvantis čiaupas – tai dažniausios nuomininko ir nuomotojo ginčų priežastys. Lietuvos Civilinis kodeksas paskirsto pareigas aiškiai: nuomotojas privalo perduoti tinkamą gyventi būstą ir savo lėšomis daryti kapitalinį remontą, o nuomininkas – laikyti būstą tvarkingą ir daryti einamąjį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (6.492, 6.493 ir 6.587 straipsniai). Už trūkumus, kurie kliudo naudotis būstu, nuomotojas atsako net ir tada, kai apie juos nežinojo (6.485 straipsnis).

Šis aprašas skirtas nuomininkams, kurių būste atsirado gedimų, ir nuomotojams, norintiems žinoti savo pareigų ribas. Jame paaiškinta, kaip atskirti einamąjį remontą nuo kapitalinio, kaip tinkamai pranešti apie gedimą, kada nuomininkas gali pats pataisyti ir išskaičiuoti išlaidas iš nuomos mokesčio, kada galima reikalauti mažinti nuomos mokestį ar nutraukti sutartį ir kaip pagerinimai bei nusidėvėjimas vertinami grąžinant būstą. Rezultatas – sutvarkytas būstas, teisingai paskirstytos išlaidos ir rašytiniai įrodymai, kurie apsaugo užstatą sutarties pabaigoje.

Nuoma ir būstas

Svarbiausi faktai

Terminas
Apie rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, nuomininkas privalo pranešti nuomotojui nedelsdamas (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 2 dalis).
Teisės sritis
Nuoma ir būstas
Žingsniai
Atnaujinta
2026-11-10

Terminas

Apie rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, nuomininkas privalo pranešti nuomotojui nedelsdamas (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 2 dalis). Konkretaus termino nuomotojui įstatymas nenustato – nuomininkas raštu nurodo protingą terminą, atsižvelgdamas į gedimo pobūdį (avarijai – kelios dienos, kitiems trūkumams – kelios savaitės). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis).

Ką daryti

  1. Nustatykite, ar tai einamasis, ar kapitalinis remontas. Einamasis remontas – tai smulkūs darbai, būtini būstui palaikyti: lempučių, čiaupų tarpinių, durų rankenų keitimas, sienų perdažymas, sifonų valymas, smulkūs buitinės technikos taisymai dėl įprasto naudojimo. Jį nuomininkas daro savo lėšomis, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis).

    Kapitalinis remontas – tai esminių elementų keitimas ar atkūrimas: stogo, langų, šildymo sistemos, elektros instaliacijos, vamzdynų, susidėvėjusių buitinių prietaisų pakeitimas naujais, pelėsio priežasčių šalinimas. Jį savo lėšomis privalo daryti nuomotojas (6.492 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia perskaitykite sutartį: šalys gali pareigas paskirstyti kitaip, tačiau sąlygos, panaikinančios nuomotojo atsakomybę ar nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, gyvenamosios patalpos nuomoje negalioja (6.587 straipsnio 3 dalis).

  2. Užfiksuokite būstą ir trūkumus. Geriausia tai padaryti dar įsikraustant: perdavimo ir priėmimo akte su nuotraukomis surašykite būklę, buitinę techniką ir esamus defektus. Nuomotojas neatsako už trūkumus, kuriuos aptarė sudarant sutartį arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be papildomo tyrimo, bet nepastebėjo dėl didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 5 dalis).

    Atsiradus gedimui, nufotografuokite jį su data, išsaugokite meistro išvadą ar sąskaitą, jeigu iškvietėte specialistą avarijai sustabdyti. Pelėsio atveju naudinga užfiksuoti drėgmės ir temperatūros matavimus, nes ginčuose dažnai sprendžiama, ar priežastis yra pastato defektas (nuomotojo rizika), ar netinkamas vėdinimas (nuomininko rizika).

  3. Nedelsdami raštu praneškite nuomotojui. Nuomininkas, sužinojęs apie daikto sužalojimus ar kitus rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikia neatidėliotino kapitalinio remonto, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 2 dalis). Pranešimas telefonu tinka skubiai situacijai, tačiau iš karto jį patvirtinkite rašytine žinute ar el. laišku.

    Pranešime aprašykite gedimą, pridėkite nuotraukas, nurodykite, kad tai nuomotojo pareiga pagal 6.492 straipsnį, ir nustatykite protingą terminą trūkumui pašalinti. Taip pat nurodykite, kad nepašalinus trūkumo per terminą pasinaudosite 6.485 straipsnio teisėmis: taisysite patys ir išskaičiuosite išlaidas iš nuomos mokesčio. Nuomotojas, gavęs tokį pranešimą, turi teisę pats nedelsdamas pašalinti trūkumą ar pakeisti netinkamą daiktą analogišku (6.485 straipsnio 3 dalis).

  4. Avarija: būtini darbai be nuomotojo leidimo. Jeigu gedimas gresia žala būstui – trūko vamzdis, teka stogas, neveikia šildymas žiemą, – o nuomotojas, gavęs pranešimą, trūkumo nepašalina, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus remonto darbus be teismo leidimo, kai tai būtina daiktui išsaugoti. Apie tai jis praneša nuomotojui, vėliau pateikia atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus ir pakeistas dalis; prireikus būtinas remontas atliekamas nuomos mokesčio sąskaita (Civilinio kodekso 6.493 straipsnio 3 dalis).

    Darykite tik tai, kas būtina žalai sustabdyti, rinkitės įprastos kainos meistrą, saugokite sąskaitas, mokėjimo įrodymus ir senas detales. Pavyzdžiui, pakeitus sugedusį vandens šildytuvą už 350 eurų, šią sumą galima įskaityti į artimiausią nuomos mokestį, pateikus nuomotojui sąskaitą.

  5. Kitiems trūkumams: rinkitės vieną iš įstatyme numatytų teisių. Jeigu trūkumas visiškai ar iš dalies kliudo naudoti būstą pagal paskirtį, nuomininkas savo pasirinkimu gali reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai trūkumą pašalintų, atitinkamai sumažintų nuomos mokestį arba atlygintų pašalinimo išlaidas; išskaičiuoti pašalinimo išlaidas iš nuomos mokesčio, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; arba reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą (Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 2 dalis).

    Jei nuostoliai taip ir nėra visiškai atlyginti, galima reikalauti atlyginti likusią jų dalį (6.485 straipsnio 4 dalis). Nuomos mokesčio sumažinimo galima reikalauti ir tada, kai dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, naudojimosi sąlygos iš esmės pablogėja (6.487 straipsnio 1 dalis). Nesutarus dėl sumažinimo dydžio, jį nustato teismas.

  6. Kai nuomotojas nedaro kapitalinio remonto: teismo leidimas arba sutarties nutraukimas. Jeigu nuomotojas nevykdo kapitalinio remonto pareigos, nuomininkas teismo leidimu įgyja teisę atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti jo kainą iš nuomotojo, įskaityti ją į nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir išieškoti nuostolius; jis turi pateikti nuomotojui darbų sąmatą ir sąskaitą (Civilinio kodekso 6.492 straipsnio 2 dalis).

    Nuomininkas taip pat gali teisme reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu nuomotojas nedaro privalomo remonto arba būstas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, tapo netinkamas naudoti (6.498 straipsnis). Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu gyvenimas joje kelia grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui (6.587 straipsnio 1 dalis). Ieškinį galima pateikti per e. teismą.

  7. Pertvarkymai ir pagerinimai – tik su leidimu. Kosmetinis remontas, kurį privalo atlikti nuomininkas, leidimo nereikalauja, tačiau pertvarkyti ar perplanuoti būstą juridinio asmens ar savivaldybės nuomojamame būste galima tik raštu leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams (Civilinio kodekso 6.605 straipsnis). Privačios nuomos atveju taip pat patartina gauti raštišką sutikimą.

    Jeigu nuomotojo leidimu pagerinote būstą (pavyzdžiui, įrengėte naują virtuvės baldų komplektą), turite teisę į būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis nenustato kitaip. Be leidimo padarytus pagerinimus, kuriuos galima atskirti be žalos, galite pasiimti, o neatskiriamų vertės nuomotojas atlyginti neprivalo (6.501 straipsnis).

  8. Grąžindami būstą, atskirkite nusidėvėjimą nuo žalos. Pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti būstą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (Civilinio kodekso 6.499 straipsnio 1 dalis). Išblukę dažai, nusidėvėjusi grindų danga ar pasenusi technika – normalus nusidėvėjimas, už kurį nuomininkas neatsako. Už pabloginimą, kurį sukėlė nuomininkas, jis atsako, jeigu neįrodo, kad būstas pablogėjo ne dėl jo kaltės (6.500 straipsnis).

    Surašykite grąžinimo aktą su nuotraukomis ir palyginkite jį su įsikraustymo aktu. Jeigu nuomotojas iš užstato išskaičiuoja kapitalinio remonto ar normalaus nusidėvėjimo išlaidas, tai nepagrįsta – pateikite rašytinį prieštaravimą ir reikalaukite grąžinti užstatą. Kaip susigrąžinti užstatą, paaiškinta atskirai.

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

4
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina naują Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką, reguliuodamas…

Dažni klausimai

10
Kas turi taisyti sugedusią buitinę techniką nuomojamame bute?

Jeigu technika sugedo dėl nusidėvėjimo ir jos remontas ar pakeitimas yra esminis, tai nuomotojo pareiga (CK 6.485 ir 6.492 straipsniai). Smulkius taisymus, būtinus dėl įprasto naudojimo, paprastai daro nuomininkas. Jeigu technika sugadinta dėl nuomininko kaltės, išlaidas apmoka nuomininkas (6.500 straipsnis).

Kas yra einamasis remontas?

Smulkūs darbai, reikalingi būstui tvarkingai palaikyti: lempučių, tarpinių, rankenų keitimas, sienų perdažymas, nuotekų valymas. Jį savo lėšomis daro nuomininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.493 straipsnio 1 dalis). Esminių elementų keitimas yra kapitalinis remontas – nuomotojo pareiga.

Ar galiu pats pataisyti ir išskaičiuoti iš nuomos mokesčio?

Taip, jei apie trūkumą ir ketinimą jį pašalinti nuomotojo sąskaita iš anksto pranešėte nuomotojui (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Avarijos atveju, kai nuomotojas nereaguoja, būtinus darbus galite atlikti ir be teismo leidimo, vėliau pateikę sąskaitas (6.493 straipsnio 3 dalis).

Per kiek laiko nuomotojas turi sutaisyti gedimą?

Konkretaus termino įstatymas nenustato. Raštu nurodykite protingą terminą pagal gedimo pobūdį: avarijai sustabdyti – kelias dienas, kitiems trūkumams – kelias savaites. Jeigu nuomotojas per terminą nereaguoja, galite naudotis CK 6.485 straipsnio teisėmis arba, kapitalinio remonto atveju, kreiptis į teismą.

Ar galima reikalauti sumažinti nuomos mokestį dėl gedimų?

Taip. Jeigu trūkumai kliudo naudotis būstu arba naudojimosi sąlygos iš esmės pablogėja dėl aplinkybių, už kurias neatsakote, galite reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį (CK 6.485 ir 6.487 straipsniai). Sumažinimo dydį geriausia sutarti raštu; nesutarus, jį nustato teismas.

Kas atsakingas už pelėsį nuomojamame bute?

Priklauso nuo priežasties. Jeigu pelėsis atsiranda dėl pastato defektų – pratekančio stogo, šalčio tiltelių, neveikiančios ventiliacijos, – tai nuomotojo atsakomybė. Jeigu dėl netinkamo vėdinimo ar skalbinių džiovinimo, atsakyti gali nuomininkas. Užfiksuokite drėgmę, nuotraukas ir, jei reikia, gaukite specialisto išvadą.

Ar galiu nutraukti nuomos sutartį, jei nuomotojas netaiso gedimų?

Taip. Nuomininkas gali teisme reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu nuomotojas nedaro privalomo remonto arba būstas tapo netinkamas naudoti dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako (CK 6.498 straipsnis). Taip pat galima reikalauti atlyginti nuostolius.

Ar nuomotojas gali išskaičiuoti iš užstato už nusidėvėjusias grindis?

Ne, jeigu tai normalus nusidėvėjimas. Nuomininkas grąžina būstą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnis). Išskaičiuoti galima tik už žalą, kurią sukėlė nuomininkas. Svarbiausi įrodymai – įsikraustymo ir grąžinimo aktai su nuotraukomis.

Ar nuomotojas turi atlyginti mano įrengtus pagerinimus?

Jeigu pagerinimus atlikote nuomotojo leidimu, turite teisę į būtinų išlaidų atlyginimą, jei sutartis nenustato kitaip. Be leidimo atliktus atskiriamus pagerinimus galite pasiimti, o neatskiriamų vertė neatlyginama (CK 6.501 straipsnis). Todėl prieš investuodami gaukite rašytinį sutikimą.

Kas taiso laiptinę, stogą ar liftą daugiabutyje?

Bendrojo naudojimo objektus prižiūri ir remontuoja butų savininkai per bendriją ar administratorių, o ne nuomininkas. Pastebėję gedimą, praneškite nuomotojui ir namo administratoriui. Jeigu dėl bendrųjų sistemų gedimo būstas tampa netinkamas naudoti, nuomininkas savo reikalavimus vis tiek reiškia nuomotojui.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Civilinio kodekso 6.485, 6.487, 6.492, 6.493 ir 6.498–6.501 straipsniai (nuomotojo atsakomybė už trūkumus, nuomos mokesčio mažinimas, kapitalinis ir einamasis remontas, nutraukimas, grąžinimas, pagerinimai), Civilinio kodekso 6.587 ir 6.605 straipsniai (gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigos, pertvarkymas), Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (bendrojo naudojimo objektų priežiūra), Civilinio proceso kodeksas (ieškinys dėl remonto, nuomos mokesčio sumažinimo ar sutarties nutraukimo), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.