Draudimas atsisakė mokėti išmoką: ką daryti ir kur skųstis
Draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ar gerokai ją sumažinti nėra galutinis. Civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas nustato, kad draudikas privalo ištirti įvykį, įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo išmokos mokėjimo, ir pateikti išsamų bei motyvuotą rašytinį paaiškinimą. Dalis atsisakymų grindžiami bendromis frazėmis, plačiai aiškinamomis draudimo taisyklių išimtimis arba formaliais pažeidimais, kurie su draudžiamuoju įvykiu neturi priežastinio ryšio – tokie sprendimai dažnai pakeičiami po pagrįstos pretenzijos.
Aprašymas skirtas draudėjams ir naudos gavėjams pagal turto, būsto, transporto priemonių (KASKO), kelionių, sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir gyvybės draudimo sutartis, taip pat nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuriems atsisakyta atlyginti žalą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Paaiškinta, kaip įvertinti atsisakymo pagrįstumą, kokių įrodymų reikia, kaip parengti pretenziją draudikui, kada ir kaip nemokamai kreiptis į Lietuvos banką, kuris nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismo tvarka, ir kaip pareikšti ieškinį teisme.
Svarbiausia – laikas: reikalavimams, kylantiems iš draudimo santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl delsti negalima. Rezultatas – peržiūrėtas draudiko sprendimas, Lietuvos banko sprendimas arba teismo sprendimas, kuriuo priteisiama išmoka ir palūkanos.
Svarbiausi faktai
Terminas
Reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), paprastai skaičiuojamas nuo dienos, kai gavote atsisakymą arba kai baigėsi išmokos mokėjimo terminas. Draudikas išmoką turi išmokėti arba atsisakyti ją mokėti per 30 dienų nuo visos reikšmingos informacijos gavimo, o kol išmoka nesumokėta, kas 30 dienų raštu informuoti apie tyrimo eigą. Pagal civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išmoka mokama per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo, o kai aplinkybes ištirti sudėtinga – ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Į Lietuvos banką galima kreiptis per vienerius metus nuo rašytinio kreipimosi į draudiką.
Ką daryti
- Gaukite rašytinį ir motyvuotą atsisakymą. Žodinis draudiko darbuotojo paaiškinimas ar trumpa žinutė savitarnos svetainėje nėra pakankamas pagrindas ginčui. Draudimo įstatymas įpareigoja draudiką, atsisakantį mokėti išmoką ar ją mažinantį, pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Paprašykite nurodyti konkrečią draudimo sutarties ar taisyklių nuostatą, kuria remiamasi, faktus, kuriuos draudikas laiko nustatytais, ir įrodymus, kuriais jis rėmėsi (eksperto išvadą, apžiūros aktą, liudytojų paaiškinimus). Kartu paprašykite žalos bylos dokumentų kopijų – ypač apžiūros ataskaitos ir žalos skaičiavimo. Be šių dokumentų negalėsite tiksliai paneigti atsisakymo argumentų, o vėliau ir Lietuvos bankas, ir teismas pirmiausia vertins, ką draudikas jums buvo nurodęs.
- Atidžiai perskaitykite draudimo sutartį, polisą ir draudimo taisykles, galiojusias įvykio dieną. Draudimo taisyklės yra sutarties dalis, todėl patikrinkite draudžiamųjų įvykių sąrašą, nedraudžiamųjų įvykių ir išimčių skyrių, išskaitą (franšizę), draudimo sumą ir pareigas, kurias turėjote įvykdyti po įvykio. Vertinkite ne tik pažodinį tekstą: pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį abejotinos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai, o vartojimo sutartys – vartotojo naudai. Jeigu išimtis suformuluota neaiškiai, plačiau, nei protingai galėjote tikėtis, arba nebuvo jums atskleista sudarant sutartį, tai yra svarus argumentas. Nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos vartotojo neįpareigoja, todėl tokią išimtį galima ginčyti ir teisme.
- Įvertinkite, ar atsisakymo pagrindas teisėtas. CK 6.1014 straipsnis draudiką atleidžia nuo išmokos mokėjimo, kai draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios; dėl didelio neatsargumo atleidžiama tik įstatymo nustatytais atvejais. Pavėluotas pranešimas apie įvykį (CK 6.1012 straipsnis) suteikia teisę atsisakyti ar sumažinti išmoką tik atsižvelgiant į kaltę ir nesuteikia jos, jeigu draudikas apie įvykį sužinojo laiku arba pavėlavimas neturėjo įtakos jo pareigai mokėti. Jeigu sudarydami sutartį dėl neatsargumo nepateikėte kokios nors informacijos, draudikas paprastai gali tik proporcingai sumažinti išmoką (CK 6.993 straipsnis). Draudimo įstatymas reikalauja atsižvelgti į kaltę, pažeidimo sunkumą ir jo priežastinį ryšį su įvykiu, o įrodinėjimo pareiga tenka draudikui.
- Surinkite savo įrodymus. Prie pretenzijos pridėkite viską, kas patvirtina įvykio aplinkybes ir žalos dydį: nuotraukas ir vaizdo įrašus, policijos ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymas, eismo įvykio deklaraciją, gydytojų išrašus ir pažymas, remonto sąmatas, pirkimo dokumentus, liudytojų rašytinius paaiškinimus. Jeigu draudikas apskaičiavo per mažą žalą, užsisakykite nepriklausomo turto vertintojo ar eksperto ataskaitą; jos kaina paprastai siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, o laimėjus ginčą šias išlaidas galima prisiteisti. Sugadinto turto neišmeskite ir neremontuokite, kol jo neapžiūrėjo draudikas, nes CK 6.1013 straipsnis taip pat įpareigoja imtis protingų priemonių žalai sumažinti. Visus dokumentus draudikui teikite taip, kad liktų pateikimo įrodymas.
- Pateikite draudikui rašytinę pretenziją. Pretenziją adresuokite draudimo įmonei (paprastai per jos savitarnos sistemą, el. paštu arba registruotu laišku) ir nurodykite polisą, žalos bylos numerį, įvykio datą, kodėl atsisakymas nepagrįstas ir ko konkrečiai prašote – išmokėti visą išmoką, perskaičiuoti jos dydį ar atlyginti ekspertizės išlaidas. Remkitės sutarties nuostatomis ir įstatymu, pridėkite naujus įrodymus. Jeigu ginčijamas tik žalos dydis, pagal Draudimo įstatymą galite reikalauti išmokėti neginčijamą sumą, kai tikslus žalos nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Ši pretenzija yra būtina prieš kreipiantis į Lietuvos banką: be rašytinio kreipimosi į draudiką ir jo atsakymo arba atsakymo termino pabaigos ginčas ne teismo tvarka nebus nagrinėjamas.
- Jeigu žalą padarė kito vairuotojo transporto priemonė, taikykite privalomojo draudimo taisykles. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, o kai kaltininkas neapdraustas ar nenustatytas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Draudikas per 30 dienų nuo pretenzijos privalo išmokėti išmoką arba pateikti motyvuotą pasiūlymą ar pagrįstą atsakymą su įrodymais; jeigu aplinkybių ištirti neįmanoma, išmoka mokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Praleidęs terminus draudikas moka įstatyme nustatytus delspinigius. Jeigu draudiko atstovas neatvyko apžiūrėti turto per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo, galite pasisamdyti turto vertintoją, o pagrįstas jo išlaidas turi atlyginti draudikas.
- Kreipkitės į Lietuvos banką. Jeigu esate vartotojas, o draudikas pretenzijos netenkino arba neatsakė per nustatytą terminą, galite nemokamai kreiptis į Lietuvos banką, kuris nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismo tvarka (Draudimo įstatymo 102 straipsnis). Prašymą galima pateikti per Lietuvos banko elektroninę ginčų sprendimo sistemą, el. paštu arba paštu ne vėliau kaip per vienerius metus nuo kreipimosi į draudiką. Pridėkite sutartį, atsisakymą, pretenziją, draudiko atsakymą ir įrodymus. Ginčas paprastai išnagrinėjamas per 90 dienų nuo visų dokumentų gavimo. Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau draudikai jo dažnai laikosi, o motyvuota išvada sustiprina jūsų poziciją teisme. Atminkite, kad kreipimasis į Lietuvos banką savaime nepratęsia ieškinio senaties termino.
- Pareikškite ieškinį teisme. Jeigu draudikas savo sprendimo nekeičia, ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareikškite apylinkės teismui (didelės vertės ginčus pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismas), paprastai patogiausia – per e. teismo sistemą e.teismas.lt. Ieškinyje nurodykite reikalaujamą sumą, įstatymines palūkanas už pavėluotą mokėjimą (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai) ir bylinėjimosi išlaidas. Žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos pagal CPK 80 straipsnį, o teikiant dokumentus elektroniniu būdu mokama mažesnė jo dalis. Jeigu jūsų pajamos nedidelės, kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos. Svarbiausia – suspėti per vienerių metų senaties terminą: pavėlavus draudikas reikalaus taikyti senatį, ir teismas ieškinį atmes, jei nepripažins svarbios praleidimo priežasties.
Į ką atkreipti dėmesį
- Laukimas, kol draudikas „persvarstys“: vienerių metų ieškinio senaties terminas eina ir derybų, ir susirašinėjimo metu, todėl stebėkite, kada jis baigiasi.
- Remontas ar turto sunaikinimas prieš draudiko apžiūrą – draudikas gali teigti, kad negalėjo nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio.
- Pavėluotas pranešimas apie įvykį ir nesikreipimas į policiją, kai to reikalauja sutartis ar įstatymas (vagystė, eismo įvykis su nukentėjusiais).
- Netikslūs ar nepilni duomenys sudarant sutartį, ypač gyvybės ir sveikatos draudime – vėliau tai tampa dažniausiu išmokos mažinimo pagrindu.
- Pasirašytas atsiskaitymo aktas arba sutikimas su išmokos dydžiu „be pretenzijų“ – vėliau ginčyti tampa gerokai sunkiau.
- Pretenzija be konkrečių argumentų ir įrodymų: draudikas paprastai pakartoja ankstesnį atsakymą, o Lietuvos bankas ir teismas vertina pateiktą medžiagą.
- Manymas, kad Lietuvos banko sprendimas privalomas: jei draudikas jo nevykdo, vis tiek reikės kreiptis į teismą, todėl senaties terminą būtina sekti.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Ką daryti, jei draudimas atsisakė mokėti išmoką?
Pirmiausia paprašykite rašytinio ir motyvuoto atsisakymo su nuoroda į konkrečią sutarties ar taisyklių nuostatą bei žalos bylos dokumentų. Tada parenkite rašytinę pretenziją su savo argumentais ir įrodymais. Jeigu draudikas sprendimo nekeičia, vartotojas gali nemokamai kreiptis į Lietuvos banką arba pareikšti ieškinį teisme. Visa tai turi tilpti į vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Per kiek laiko draudimas turi išmokėti išmoką?
Pagal Draudimo įstatymą išmoka turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą įvykio faktui, aplinkybėms ir išmokos dydžiui nustatyti. Per tą patį terminą draudikas turi ir atsisakyti mokėti, jeigu įvykis nedraudžiamasis. Kol tyrimas trunka, draudikas kas 30 dienų raštu informuoja apie jo eigą.
Koks senaties terminas draudimo išmokai prisiteisti?
Reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Jis paprastai pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai sužinojote apie draudiko atsisakymą arba kai baigėsi išmokos mokėjimo terminas. Šalys negali susitarti dėl ilgesnio termino, todėl ieškinį verta parengti iš anksto.
Ar galima skųstis Lietuvos bankui dėl draudimo bendrovės?
Taip, jeigu esate vartotojas. Lietuvos bankas nemokamai nagrinėja vartotojų ir draudikų ginčus ne teismo tvarka. Prieš tai būtina raštu kreiptis į draudiką ir gauti jo atsakymą arba sulaukti atsakymo termino pabaigos. Prašymą Lietuvos bankui reikia pateikti per vienerius metus nuo kreipimosi į draudiką. Sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio.
Draudimas sumažino išmoką, nes pavėlavau pranešti apie įvykį. Ar tai teisėta?
Ne visada. Pagal CK 6.1012 straipsnį draudikas, mažindamas išmoką ar atsisakydamas ją mokėti, turi atsižvelgti į jūsų kaltę. Teisės atsisakyti nėra, jei įrodoma, kad draudikas apie įvykį sužinojo laiku arba pavėlavimas neturėjo įtakos jo pareigai mokėti išmoką – pavyzdžiui, žalą vis tiek buvo galima tinkamai apžiūrėti ir įvertinti.
Ką daryti, jei nesutinku su draudiko apskaičiuota žala?
Paprašykite apžiūros ataskaitos ir žalos skaičiavimo, užsisakykite nepriklausomo turto vertintojo ar eksperto ataskaitą ir pateikite ją kartu su pretenzija. Jeigu tikslus žalos nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius, galite reikalauti išmokėti neginčijamą sumą. Jeigu draudikas skaičiavimo nekeičia, ginčą dėl skirtumo galima perduoti Lietuvos bankui arba teismui.
Kaltininko draudikas atsisako atlyginti žalą po eismo įvykio. Kur kreiptis?
Pateikite draudikui rašytinę pretenziją su eismo įvykio deklaracija ar policijos dokumentais, nuotraukomis ir žalos įrodymais. Draudikas per 30 dienų turi išmokėti išmoką arba pateikti pagrįstą atsakymą su įrodymais. Jeigu kaltininkas neapdraustas ar pasišalino, kreipkitės į Transporto priemonių draudikų biurą. Ginčą toliau galima spręsti Lietuvos banke arba teisme.
Ar draudikas gali atsisakyti mokėti dėl to, kad nepasakiau apie ligą sudarydamas sutartį?
Tai priklauso nuo to, ar informaciją nuslėpėte tyčia, ar dėl neatsargumo, ir ar ji buvo esminė. Pagal CK 6.993 straipsnį neatsargaus neatskleidimo atveju draudikas paprastai turi išmokėti proporcingai sumažintą išmoką, o ne visiškai atsisakyti mokėti. Be to, svarbu, ar nuslėpta aplinkybė turėjo įtakos draudžiamajam įvykiui.
Kiek kainuoja bylinėtis su draudimo bendrove?
Kreipimasis į Lietuvos banką nemokamas. Teisme mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos pagal CPK 80 straipsnį; teikiant procesinius dokumentus per e.teismas.lt mokama mažesnė jo dalis. Papildomai gali tekti mokėti už ekspertizę ir advokato pagalbą. Laimėjus bylą, pagrįstas išlaidas atlygina draudikas, o mažas pajamas turintys asmenys gali gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Ar galiu reikalauti palūkanų, jei draudimas vėlavo išmokėti?
Taip. Už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą skolininkas moka įstatymines palūkanas (CK 6.210 straipsnis), o nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo – procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis). Pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą praleidęs išmokos terminus draudikas moka įstatyme nustatytus delspinigius. Palūkanų reikalavimą įrašykite į pretenziją ir ieškinį.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis