Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Nedarbo išmoka: kaip ją gauti, kiek mokama ir kiek laiko

Netekus darbo, prarastas pajamas laikinai kompensuoja nedarbo socialinio draudimo išmoka (kasdienėje kalboje – nedarbo išmoka). Ją moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), tačiau teisė į išmoką atsiranda tik tada, kai asmuo įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir įgyja bedarbio statusą. Abi institucijos keičiasi duomenimis, todėl popierinių pažymų iš darbdavio dažniausiai nebereikia.

Išmoka nėra pašalpa visiems nedirbantiems. Ji priklauso tik apdraustiesiems nedarbo socialiniu draudimu – dirbusiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, profesinės karo tarnybos kariams ir kai kuriems kitiems asmenims, už kuriuos buvo mokamos nedarbo draudimo įmokos. Reikia turėti pakankamą nedarbo draudimo stažą, laiku pateikti prašymą ir vykdyti bedarbio pareigas: bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, priimti tinkamą darbo pasiūlymą, dalyvauti sutartose priemonėse.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojo Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimai: sutrumpintas stažo vertinimo laikotarpis, pakeista išmokos apskaičiavimo formulė, nustatytos naujos minimalaus ir maksimalaus dydžio ribos. Šiame vadove aprašyta, kaip gauti nedarbo išmoką pagal 2026 m. taisykles, kiek ji gali siekti, kada mokėjimas sustabdomas ar nutraukiamas ir kaip ginčyti Sodros sprendimą. Asmenims, kuriems išmoka paskirta iki 2026 m. liepos 1 d., ji toliau mokama pagal ankstesnes taisykles.

Socialinis draudimas · nedarbo išmoka

Svarbiausi faktai

Terminas

Nedarbo išmoka skiriama nuo aštuntos dienos po bedarbio statuso įgijimo ir mokama 9 mėnesius, kas tris mėnesius mažėjant kintamajai daliai. Teisei į išmoką pagal 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojusią redakciją reikia turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo. Prašymą skirti išmoką reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo, tačiau delsti neverta – išmoka nemokama už laiką iki registracijos Užimtumo tarnyboje. Atleistiems dėl darbuotojo kaltės išmoka pradedama mokėti tik praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį. Jeigu išmokos mokėjimas nutraukiamas dėl atsisakyto tinkamo darbo ar neatvykimo be svarbios priežasties, nauja išmoka paprastai gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. Sodros sprendimą galima skųsti Sodros ginčų komisijai per sprendime nurodytą terminą.

Ką daryti

  1. Pasitikrinkite, ar esate apdraustas nedarbo socialiniu draudimu ir ar turite pakankamą stažą. Nedarbo draudimu draudžiami dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, valstybės politikai ir pareigūnai, gaunantys atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariai (korpuse esančios redakcijos 4 straipsnis). Savarankiškai dirbantys asmenys, dirbę pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, šiuo draudimu paprastai nedraudžiami, todėl išmokos negauna.

    Pagal galiojančią redakciją reikia turėti ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Stažą ir draudžiamąsias pajamas matysite Sodros gyventojų savitarnoje (e. Sodra, skiltis apie socialinio draudimo duomenis). Jeigu dirbote kitoje ES valstybėje, stažas gali būti sumuojamas pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles – tuomet reikės užsienio įstaigos patvirtinimo (forma U1).

  2. Susitvarkykite darbo sutarties nutraukimo dokumentus. Darbdavys privalo išregistruoti jus Sodroje ir pateikti duomenis apie draudžiamąsias pajamas, todėl įprastai papildomų pažymų nereikia. Vis dėlto patikrinkite, kokiu Darbo kodekso pagrindu nutraukta sutartis – tai lemia, nuo kada bus mokama išmoka.

    Jeigu darbo sutartis nutraukta dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 58 straipsnis), išmoka pradedama mokėti tik praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Tokia pati taisyklė buvo ir ankstesnėje redakcijoje (korpuse esančios redakcijos 6 straipsnio 2 dalis). Jeigu manote, kad atleidimas dėl kaltės neteisėtas, ginčą darbo ginčų komisijai reikia inicijuoti per Darbo kodekse nustatytą vieno mėnesio terminą – laimėjus ginčą keičiasi ir atleidimo pagrindas. Jeigu dar gaunate ligos, motinystės ar vaiko priežiūros išmoką, nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi jų mokėjimas.

  3. Įsiregistruokite Užimtumo tarnyboje kuo greičiau po darbo netekimo. Registruotis galima elektroniniu būdu per Užimtumo tarnybos savitarnos portalą (prisijungus per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu) arba atvykus į klientų aptarnavimo padalinį. Registracija nemokama.

    Bedarbio statusas suteikiamas nedirbančiam darbingo amžiaus darbingam asmeniui, kuris nesimoko pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Bedarbio statusą ir jo įgijimo tvarką dabar reglamentuoja Užimtumo įstatymas (2016 m.), o ne korpuse esančios redakcijos 3 straipsnis. Svarbiausia – išmoka niekada nemokama už laikotarpį iki registracijos, todėl kiekviena delsimo diena reiškia prarastus pinigus. Registruodamiesi nurodykite tikslius kontaktinius duomenis: per juos gausite kvietimus ir darbo pasiūlymus.

  4. Pateikite prašymą skirti nedarbo išmoką. Prašymą galima pateikti registruojantis Užimtumo tarnyboje (pažymint, kad pageidaujate išmokos) arba Sodrai per gyventojų savitarną. Sodra pati gauna duomenis apie stažą ir pajamas, todėl prie prašymo papildomai pridedami tik tie dokumentai, kurių Sodra neturi, pavyzdžiui, užsienio įstaigos pažyma apie stažą arba dokumentai apie karo tarnybą.

    Pagal galiojančios redakcijos 5 straipsnį prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo. Praleidus šį terminą, teisės į išmoką netenkama. Ankstesniuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose prašymas buvo teikiamas teritorinei darbo biržai pagal nustatytą formą (27.5 punktas); šiuo metu išmoką skiria ir moka Sodra, o prašymo formą rasite e. Sodroje. Nurodykite savo banko sąskaitą – išmoka pervedama tik į ją.

  5. Įvertinkite, kokio dydžio išmoką gausite. Asmenims, tapusiems bedarbiais nuo 2026 m. liepos 1 d., išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis lygi 15 procentų einamojo mėnesio minimaliosios mėnesinės algos (2026 m. – 172,95 euro). Kintamoji dalis skaičiuojama nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius 24 mėnesius: pirmus tris mėnesius – 45 procentai, ketvirtą–šeštą mėnesį – 35 procentai, septintą–devintą – 25 procentai.

    Išmoka negali būti mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai (2026 m. – 370 eurų) ir didesnė kaip 70 procentų vidutinio darbo užmokesčio (2026 m. liepos 1 d. ir vėliau bedarbiais tapusiems – 1 618,51 euro per mėnesį). Maksimalus dydis užfiksuojamas statuso suteikimo dieną. Nuo išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Korpuse esančios redakcijos 8 straipsnis išmokos dydį skaičiavo kitaip, todėl remkitės Sodros skaičiuokle.

  6. Sudarykite individualų užimtumo veiklos planą ir vykdykite bedarbio pareigas. Užimtumo tarnybos konsultantas su jumis aptars, kokio darbo ieškote, kokių įgūdžių trūksta ir kokiose priemonėse dalyvausite (mokymai, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimas). Plane nustatoma, kaip dažnai turite susisiekti ar atvykti.

    Jeigu be svarbios priežasties atsisakote tinkamo darbo pasiūlymo, neatvykstate paskirtu laiku ar atsisakote plane numatytų priemonių, išmokos mokėjimas nutraukiamas (korpuse esančios redakcijos 11 straipsnio 1–3 punktai; ta pati logika išliko ir galiojančioje redakcijoje). Svarbia priežastimi laikoma liga, artimojo mirtis ir panašios aplinkybės – jas reikia įrodyti dokumentais, todėl apie kliūtį praneškite iš anksto. Nutraukus mokėjimą dėl tokių priežasčių, nauja išmoka gali būti skirta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

  7. Praneškite apie įsidarbinimą, pajamas ir kitus pasikeitimus. Išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai bedarbis įsidarbina, pradeda dirbti savarankiškai, tampa nedarbingas ar baigiasi leidimo dirbti galiojimas. Trumpalaikis darbas ar dalyvavimas mokamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gali lemti mokėjimo sustabdymą, o ne nutraukimą – tuomet sustabdytas laikotarpis neįskaitomas į 9 mėnesių trukmę.

    Užimtumo tarnyba ir Sodra gauna duomenis iš darbdavių ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl nedeklaruotos pajamos dažniausiai išaiškėja. Nepagrįstai gautą išmoką Sodra pareikalaus grąžinti, o tyčia nuslėpus pajamas gali kilti ir atsakomybė. Išvykdami į užsienį ilgesniam laikui informuokite Užimtumo tarnybą: bedarbio statusas paprastai išlaikomas tik būnant pasirengusiam dirbti Lietuvoje, išskyrus ES taisyklėse numatytą išmokos eksportą ieškant darbo kitoje valstybėje narėje (forma U2).

  8. Jeigu nesutinkate su sprendimu, skųskite jį laiku. Sodros sprendimą dėl išmokos neskyrimo, dydžio ar nutraukimo pirmiausia reikia skųsti Sodros ginčų komisijai – tai privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis). Skundas teikiamas raštu arba per e. Sodrą, prie jo pridedami įrodymai: darbo sutartis, atsiskaitymo lapeliai, užsienio pažymos.

    Skundo padavimo terminas nurodomas pačiame sprendime; korpuse esančioje 2004 m. redakcijoje skundams dėl sprendimų buvo nustatytas 3 metų terminas, tačiau galiojanti redakcija jį gerokai sutrumpino, todėl nelaukite. Užimtumo tarnybos sprendimai dėl bedarbio statuso (pavyzdžiui, statuso neteikimo ar panaikinimo) skundžiami administracine tvarka – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui per vieną mėnesį. Ginčų komisijos sprendimą galima skųsti teismui.

  9. Pasirūpinkite tolesnėmis pajamomis pasibaigus išmokai. Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, kas tris mėnesius mažėjant. Nuo 2026 m. liepos 1 d. išmokos gavimo laikas neįskaitomas į nedarbo draudimo stažą, o pati išmoka nelaikoma pajamomis, nuo kurių skaičiuojama kita nedarbo išmoka, todėl ilgas nedarbas mažina būsimų išmokų teises.

    Jeigu per 9 mėnesius darbo nerandate, galite toliau likti registruotas Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti priemonėse, o esant mažoms šeimos pajamoms – kreiptis į savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos). Laikotarpis, kai esate registruotas bedarbis, svarbus ir kitoms garantijoms, pavyzdžiui, privalomajam sveikatos draudimui, kurį už registruotus bedarbius moka valstybė. Asmenims, kuriems liko nedaug iki senatvės pensijos amžiaus, verta pasitikrinti galimybę gauti išankstinę senatvės pensiją.

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

6

Dažni klausimai

10
Ar gausiu nedarbo išmoką, jeigu išėjau iš darbo savo noru?

Galiojantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymas nereikalauja, kad darbo sutartis būtų nutraukta darbdavio iniciatyva – svarbiausia turėti 12 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius, įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir laiku pateikti prašymą. Išmokos mokėjimas atidedamas 3 mėnesiams tik tuo atveju, jeigu buvote atleistas dėl darbuotojo kaltės. Prieš teikdami prašymą, pasitikrinkite savo atvejį Sodroje.

Kiek stažo reikia nedarbo išmokai 2026 metais?

Asmenims, kurie bedarbio statusą įgijo 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, reikia ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius. Iki tol buvo vertinami paskutiniai 30 mėnesių. Stažą pasitikrinsite e. Sodroje; į jį įskaitomas darbas pagal darbo sutartį ir valstybės tarnyba, bet ne veikla pagal individualios veiklos pažymą.

Kiek mokama nedarbo išmoka?

Išmoką sudaro pastovioji dalis (15 procentų minimaliosios algos, 2026 m. – 172,95 euro) ir kintamoji dalis: 45, 35 ir 25 procentai vidutinių draudžiamųjų pajamų per pirmuosius, antruosius ir trečiuosius tris mėnesius. Išmoka negali būti mažesnė kaip 370 eurų ir didesnė kaip 1 618,51 euro per mėnesį (2026 m. antrojo pusmečio ribos). Nuo jos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

Kiek laiko mokama nedarbo išmoka?

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, nepriklausomai nuo bendro stažo trukmės. Senoji taisyklė, kai trukmė priklausė nuo stažo (6–9 mėnesiai), nebetaikoma. Laikotarpiai, kai mokėjimas buvo sustabdytas, pavyzdžiui, dalyvaujant mokamose priemonėse, į 9 mėnesius neįskaitomi.

Kada pervedama pirmoji nedarbo išmoka?

Išmoka skiriama nuo aštuntos dienos po bedarbio statuso įgijimo ir mokama už praėjusį mėnesį, todėl pirmuosius pinigus paprastai gausite kito mėnesio eigoje. Pavyzdžiui, tapus bedarbiu sausio pradžioje, išmoka už sausį pervedama vasarį. Mokėjimo datą ir sumą matysite e. Sodroje.

Ar galima dirbti gaunant nedarbo išmoką?

Įsidarbinus ar pradėjus savarankišką veiklą, bedarbio statusas ir išmokos mokėjimas paprastai nutraukiami. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dalyvaujant mokamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar trumpai dirbant terminuotai, mokėjimas sustabdomas. Bet kokį darbą būtina iš anksto suderinti su Užimtumo tarnyba, kitaip išmoką teks grąžinti.

Kur pateikti prašymą dėl nedarbo išmokos?

Prašymą galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje arba Sodrai per gyventojų savitarną. Abi institucijos keičiasi duomenimis, todėl atskirai nešti pažymų iš darbdavio nereikia. Prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso įgijimo, bet išmoka vis tiek skaičiuojama tik nuo aštuntos dienos po registracijos.

Ką daryti, jeigu Sodra atsisakė skirti nedarbo išmoką?

Atidžiai perskaitykite sprendimą: jame nurodyta priežastis ir skundo terminas. Skundą pateikite Sodros ginčų komisijai, pridėkite įrodymų apie stažą ar pajamas, pavyzdžiui, darbo sutartį ar užsienio pažymą. Jeigu komisija skundo netenkina, jos sprendimą galima skųsti teismui. Dažna atsisakymo priežastis – nepakankamas stažas arba pavėluotas prašymas.

Ar gausiu nedarbo išmoką Lietuvoje, jeigu dirbau Norvegijoje ar Vokietijoje?

ES ir EEE valstybėse įgytas stažas gali būti įskaitomas, jeigu po grįžimo bent trumpai dirbote Lietuvoje arba čia gyvenote. Užsienio įstaiga turi patvirtinti stažą forma U1 – jos prašykite tos valstybės nedarbo draudimo įstaigos ar per Sodrą. Išmokos dydis tuomet gali būti skaičiuojamas pagal pajamas užsienyje arba Lietuvoje, priklausomai nuo atvejo.

Ar išlaikant bedarbio statusą mokamas sveikatos draudimas?

Taip, už Užimtumo tarnyboje registruotus bedarbius privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka valstybė, kol bedarbio statusas galioja. Nutrūkus statusui, pavyzdžiui, dėl neatvykimo ar atsisakyto darbo, šis draudimas taip pat nutrūksta, ir įmokas tenka mokėti pačiam, kitaip gydymo išlaidos nebus kompensuojamos.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2003 m., Nr. IX-1904), korpuso redakcija: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10 ir 11 straipsniai (bedarbio sąvoka, draudžiami asmenys, teisė į išmoką, skyrimo sąlygos, trukmė, dydis, sustabdymas ir nutraukimas), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2009 m. birželio 18 d., Nr. XI-306), Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656): 27 punktas (prašymas ir dokumentai išmokai skirti), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2004 m.): 37 straipsnis (Sodros sprendimų apskundimas), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.