Kaip įgyti Lietuvos pilietybę: natūralizacija, atkūrimas, egzaminai
Lietuvos pilietybę lemia ne tik gimimas. Užsienietis, ilgai teisėtai gyvenantis Lietuvoje, gali ją gauti natūralizacijos tvarka, Lietuvos piliečio sutuoktinis – palankesnėmis sąlygomis, o asmenys, kurių tėvai ar seneliai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiai, – ją atkurti. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję pilietybės, gali ją gauti supaprastinta tvarka. Visus šiuos pagrindus išvardija Pilietybės įstatymo 13 straipsnis, o kiekvienam jų taikomos skirtingos sąlygos, dokumentai ir sprendžiančios institucijos.
Šis vadovas skirtas užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje su leidimu gyventi, Lietuvos piliečių sutuoktiniams, emigrantų palikuonims ir lietuvių kilmės asmenims užsienyje. Paaiškiname, kaip apskaičiuojamas reikalaujamas gyvenimo Lietuvoje laikas, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kas nuo jų atleidžiamas, kaip pateikti prašymą per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS, kas priima sprendimą ir kodėl pilietybė įgyjama tik prisiekus.
Atskirai aptariame dvigubą pilietybę. Konstitucijos 12 straipsnis leidžia ją tik įstatymo numatytais atskirais atvejais, o 2024 m. gegužės referendumas dėl jos išplėtimo nebuvo sėkmingas. Todėl daugumai prašytojų teks atsisakyti turimos pilietybės. Rezultatas: žinosite, ar atitinkate sąlygas, kokius dokumentus rinkti ir kiek laiko gali užtrukti visas kelias iki Lietuvos piliečio paso.
Svarbiausi faktai
Terminas
Natūralizacijos tvarka reikia pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyventi Lietuvoje (Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Lietuvos piliečio sutuoktiniui – 7 metus bendrai su sutuoktiniu (19 straipsnio 1 dalis); metai įskaitomi, jei per juos Lietuvoje pragyventa ne mažiau kaip šeši mėnesiai (2 straipsnio 18 dalis). Prisiekti reikia per 6 mėnesius nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, o asmeniui, pareiškusiam valią atsisakyti kitos pilietybės, – per 2 metus (23 straipsnio 4 dalis). Atmetus prašymą, pakartotinį tuo pačiu pagrindu galima teikti ne anksčiau kaip po vienų metų (37 straipsnio 3 dalis). Atkurti pilietybę teisė yra neterminuota (9 straipsnio 1 dalis).
Ką daryti
Nustatykite savo pilietybės įgijimo pagrindą. Nuo jo priklauso visa tolesnė procedūra. Pilietybės atkūrimas (Pilietybės įstatymo 9 straipsnis) skirtas asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, ir jų vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams. Supaprastinta tvarka (10 straipsnis) taikoma lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai yra ar buvo lietuviai. Natūralizacija (18 straipsnis) – bendras kelias užsieniečiams, o Lietuvos piliečio sutuoktiniui taikomas trumpesnis gyvenimo laikotarpis (19 straipsnis). Išimties tvarka (20 straipsnis) skirta tik asmenims, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Asmuo, netekęs pilietybės, gali prašyti ją grąžinti (21 straipsnis).
Jei atitinkate kelis pagrindus, rinkitės palankesnį: atkūrimui ir supaprastintai tvarkai nereikia nei gyvenimo Lietuvoje, nei egzaminų.
Apskaičiuokite teisėto nuolatinio gyvenimo Lietuvoje laikotarpį. Natūralizacijai reikia pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyventi Lietuvoje, o prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo metu turėti teisę nuolat gyventi Lietuvoje (18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Į 10 metų įskaitomas gyvenimas pagal leidimą laikinai gyventi ir leidimą nuolat gyventi, tačiau kiekvienais metais Lietuvoje reikia praleisti bent šešis mėnesius (2 straipsnio 18 dalis). Ilgesnės išvykos gali „nutraukti“ skaičiavimą.
Leidimas nuolat gyventi paprastai išduodamas po penkerių metų gyvenimo su leidimu laikinai gyventi (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnis), o ES piliečiams – teisės nuolat gyventi pažymėjimas. Be šio dokumento prašymas natūralizacijos tvarka nebus priimtas. Iš anksto susidarykite išvykų sąrašą su datomis.
Užsiregistruokite ir išlaikykite egzaminus. Natūralizacijos tvarka būtina išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus (18 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Egzaminų taisykles nustato Vyriausybė (18 straipsnio 2 dalis), o šiuo metu juos organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA): registruojamasi elektroniniu būdu, pasirenkama sesija ir egzamino centras. Kalbos egzaminą sudaro rašytinė ir sakytinė dalys, Konstitucijos pagrindų egzaminas tikrina valstybės sandaros, piliečio teisių ir pareigų žinojimą.
Nuo egzaminų atleidžiami asmenys, kuriems sukako 65 metai, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys su dideliu ar vidutiniu specialiųjų poreikių lygiu ir sergantieji sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis (18 straipsnio 3 dalis). Lietuvos piliečio sutuoktiniui, kurio sutuoktinis yra tremtinys ar politinis kalinys, kalbos egzamino laikyti nereikia (19 straipsnio 2 dalis). Pažymėjimą apie išlaikytus egzaminus saugokite – jį pridėsite prie prašymo.
Surinkite pragyvenimo šaltinio ir kitus įrodymus. Natūralizacijos tvarka asmuo turi turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį (18 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Paprastai tai įrodo darbo sutartis ir Sodros pažyma apie draudžiamąsias pajamas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pažyma apie deklaruotas pajamas, individualios veiklos pažyma, pensijos ar kitų išmokų gavimą patvirtinantys dokumentai.
Prie prašymo pridedami asmens tapatybės dokumentas, leidimas nuolat gyventi, gyvenimo Lietuvoje pastaruosius 10 metų įrodymai, pragyvenimo šaltinio ir egzaminų dokumentai (40 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis papildomai pateikia santuokos liudijimą ir sutuoktinio pilietybę patvirtinantį dokumentą (40 straipsnio 3 dalis). Užsienyje išduoti dokumentai paprastai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą. Migracijos departamentas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų (37 straipsnio 6 dalis), todėl nesudėtingus įrodymus pateikite iš karto.
Išspręskite kitos valstybės pilietybės klausimą. Lietuvos pilietis negali būti kartu kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Konstitucijos 12 straipsnis). Natūralizacijos tvarka pilietybė suteikiama asmeniui be pilietybės, asmeniui, kuris pagal savo valstybės teisę pilietybės netenka automatiškai, arba asmeniui, raštu pareiškusiam valią atsisakyti turimos pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos pilietybė (18 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 40 straipsnio 4 dalis). Pabėgėliams šis reikalavimas netaikomas (18 straipsnio 4 dalis).
Praktiškai tai reiškia: pareiškimą pateikiate kartu su prašymu, o gavę Prezidento dekretą, kreipiatės į savo valstybės instituciją dėl pilietybės atsisakymo. Prieš priesaiką turėsite įrodyti, kad nebesate kitos valstybės pilietis (23 straipsnio 9 dalis). Pasidomėkite, kiek laiko ši procedūra trunka jūsų valstybėje: 2 metų terminas prisiekti nepratęsiamas savaime.
Pateikite prašymą per MIGRIS. Gyvenantys Lietuvoje prašymus dėl pilietybės teikia per Vyriausybės įgaliotą instituciją (37 straipsnio 2 dalis) – Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Prašymo formą užpildote elektroniniu būdu migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS (www.migracija.lt), prisijungę per el. valdžios vartus, pridedate skaitmenines dokumentų kopijas ir užsiregistruojate vizitui į Migracijos departamento padalinį, kur pateikiate originalus. Gyvenantieji užsienyje prašymą gali paduoti per Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Už prašymo nagrinėjimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava, o per konsulinę įstaigą – konsulinis mokestis (37 straipsnio 5 dalis). Rinkliava sudaro keliasdešimt eurų; tikslų 2026 m. dydį ir mokėjimo rekvizitus MIGRIS parodo pildant prašymą. Nesumokėjus rinkliavos ar nepateikus privalomų dokumentų, prašymas nenagrinėjamas.
Sekite prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamentas patikrina dokumentus ir natūralizacijos bei supaprastintos tvarkos prašymus perduoda Pilietybės reikalų komisijai (33 straipsnio 4 punktas). Komisija yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija: ji preliminariai išnagrinėja prašymą ir teikia Prezidentui siūlymą (31 straipsnio 3 dalis), tačiau jos siūlymai Prezidento nesaisto. Pilietybę suteikia Respublikos Prezidentas dekretu (30 straipsnis), kurį pasirašo vidaus reikalų ministras (32 straipsnis). Pilietybė natūralizacijos tvarka teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus (18 straipsnio 5 dalis), todėl teisės ją gauti vien atitikus sąlygas nėra.
Praktikoje visa procedūra trunka nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų. Prašymo būseną matote MIGRIS paskyroje. Atsisakius suteikti pilietybę, komisija raštu nurodo motyvus (31 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Prisiekite Lietuvos Respublikai ir gaukite asmens dokumentus. Asmuo, kuriam pilietybė suteikta natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka arba grąžinta, piliečiu tampa tik prisiekęs (23 straipsnio 1 ir 12 dalys). Priesaika duodama Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje; asmuo skaito priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Konstitucijos, ir pasirašo vardinį priesaikos lapą (23 straipsnio 5 ir 6 dalys). Galima rinktis tekstą su žodžiais „Tepadeda man Dievas“ arba be jų.
Terminas – 6 mėnesiai nuo dekreto įsigaliojimo, o pareiškusiems valią atsisakyti kitos pilietybės – 2 metai (23 straipsnio 4 dalis). Praleidus terminą be ypač svarbių priežasčių, pakartotinis prašymas nenagrinėjamas (37 straipsnio 4 dalis). Prisiekę per MIGRIS užsakykite Lietuvos piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę ir deklaruokite gyvenamąją vietą kaip pilietis.
Atkūrimas ir supaprastinta tvarka: kitas kelias emigrantų palikuonims. Atkūrimo prašymas paduodamas vidaus reikalų ministrui per Migracijos departamentą arba konsulinę įstaigą (38 straipsnio 1 dalis). Pridedami dokumentai, įrodantys, kad protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę: tarpukario pasas, gimimo liudijimas su pilietybės įrašu, tarnybos kariuomenėje dokumentai (38 straipsnio 4 dalis), taip pat giminystę patvirtinantys gimimo ir santuokos įrašai. Archyvinių įrašų galima ieškoti Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Kitos valstybės pilietybės atsisakyti nereikia asmenims, ištremtiems ar pasitraukusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonims (7 straipsnio 2–4 punktai, 9 straipsnio 2 dalis). Kai dokumentų nepakanka, pilietybės ar kilmės faktą galima nustatyti teismo tvarka (38 straipsnio 6 dalis). Atkurti pilietybę galima tik vieną kartą (9 straipsnio 4 dalis).
Į ką atkreipti dėmesį
- Pertraukos gyvenime Lietuvoje. Jei kuriais nors metais Lietuvoje pragyventa mažiau nei šeši mėnesiai, tie metai neįskaitomi, ir 10 metų skaičiavimas gali prasidėti iš naujo. Ilgų komandiruočių ar studijų užsienyje laikotarpius patikrinkite iš anksto.
- Leidimo nuolat gyventi galiojimo pabaiga proceso metu. Teisę nuolat gyventi reikia turėti ir prašymo pateikimo, ir sprendimo priėmimo metu, todėl leidimą keiskite laiku, net jei pilietybės prašymas jau pateiktas.
- Praleistas priesaikos terminas. Neprisiekus per 6 mėnesius ar 2 metus, dekretas lieka neįgyvendintas, o naujas prašymas be ypač svarbių priežasčių nenagrinėjamas. Kitos pilietybės atsisakymo procedūrą pradėkite iškart gavę dekretą.
- Neteisinga informacija prašyme. Pilietybės netenkama, jei ji įgyta pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu (24 straipsnio 5 punktas); sprendimą dėl to priima Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu.
- Nuslėptas teistumas. Asmenims, baustiems už labai sunkų nusikaltimą ar padariusiems nusikaltimų prieš Lietuvos Respubliką, pilietybė neteikiama, nesvarbu, ar teistumas išnykęs (22 straipsnis).
- Lietuvos pilietybės praradimas įgijus kitą pilietybę. Lietuvos pilietis, savo noru įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka nuo tos dienos, išskyrus 7 straipsnyje numatytus atvejus, ir per 2 mėnesius privalo apie tai pranešti (26 straipsnis). Tai dažna emigrantų klaida.
- Nepatikrinti naujausi pakeitimai. Korpuse pateikta 2010 m. įstatymo pradinė redakcija; vėliau įstatymas keistas, be to, pastaraisiais metais nustatyta papildomų migracijos ribojimų kai kurių valstybių, pirmiausia Rusijos ir Baltarusijos, piliečiams. Prieš teikdami prašymą patikrinkite aktualią redakciją e-TAR ir Migracijos departamento informaciją.
Teisinis pagrindas
Susiję teismų sprendimai
Dažni klausimai
Kiek metų reikia gyventi Lietuvoje, kad gaučiau pilietybę?
Natūralizacijos tvarka – pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat, o Lietuvos piliečio sutuoktiniui – 7 metus bendrai su sutuoktiniu. Metai įskaitomi, jei per juos Lietuvoje pragyventa bent šeši mėnesiai. Prašymo pateikimo metu turite turėti leidimą nuolat gyventi arba ES piliečio teisės nuolat gyventi pažymėjimą. Atkuriant pilietybę ar gaunant ją supaprastinta tvarka gyventi Lietuvoje nereikia.
Ar galiu turėti dvigubą pilietybę Lietuvoje?
Tik įstatyme išvardytais atvejais: pavyzdžiui, jei abi pilietybes įgijote gimdamas (iki 21 metų), esate iki 1990 m. kovo 11 d. ištremtas ar pasitraukęs asmuo arba jo palikuonis, pilietybę gavote išimties tvarka ar kaip pabėgėlis. 2024 m. gegužės referendume pasiūlymas išplėsti dvigubą pilietybę nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl išvykusieji po 1990 m. ir įgiję kitą pilietybę Lietuvos pilietybės netenka.
Kas gali neleisti egzamino valstybinės kalbos ir Konstitucijos?
Nuo abiejų egzaminų atleidžiami 65 metų sulaukę asmenys, asmenys, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys su dideliu ar vidutiniu specialiųjų poreikių lygiu ir sergantieji sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis. Atleidimo pagrindą patvirtinantį dokumentą pridėkite prie prašymo vietoj egzaminų pažymėjimo.
Kaip atkurti Lietuvos pilietybę pagal senelį?
Reikia įrodyti, kad senelis ar prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos pilietis, ir giminystės ryšį su juo. Tinka tarpukario pasas, gimimo liudijimas, kariuomenės ar valstybės tarnybos dokumentai, archyvų pažymos. Prašymas teikiamas vidaus reikalų ministrui per Migracijos departamentą ar konsulatą. Jei protėvis pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., savo dabartinės pilietybės atsisakyti nereikia.
Kiek kainuoja Lietuvos pilietybės prašymas?
Mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava, o teikiant per konsulatą – konsulinis mokestis. Suma sudaro keliasdešimt eurų, tikslus 2026 m. dydis parodomas MIGRIS sistemoje pildant prašymą. Papildomai reikia skaičiuoti dokumentų vertimo, legalizavimo ar Apostille, archyvinių pažymų ir vėliau paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo išlaidas.
Kiek laiko nagrinėjamas prašymas dėl pilietybės?
Natūralizacijos prašymą tikrina Migracijos departamentas, preliminariai svarsto Pilietybės reikalų komisija, o sprendimą dekretu priima Respublikos Prezidentas. Praktikoje tai trunka nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų, priklausomai nuo prašymų skaičiaus ir to, ar reikia papildomų dokumentų. Atkūrimo prašymai paprastai išsprendžiami greičiau, jei pilietybės įrodymai aiškūs.
Ar būtina atsisakyti savo pilietybės prieš teikiant prašymą?
Ne. Kartu su prašymu pateikiate rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos pilietybės, kai jums bus suteikta Lietuvos pilietybė. Atsisakymo procedūrą savo valstybėje pradedate tik gavę Prezidento dekretą, o įrodymus apie kitos pilietybės netekimą pateikiate prieš priesaiką. Tam turite 2 metus nuo dekreto įsigaliojimo.
Ką daryti, jei atsisakė suteikti Lietuvos pilietybę?
Pilietybės reikalų komisija raštu nurodo atsisakymo motyvus. Pakartotinį prašymą tuo pačiu pagrindu galima teikti ne anksčiau kaip po vienų metų, nebent pateikiate naujų dokumentų, patvirtinančių ankstesnio prašymo pagrįstumą, arba prašote kitu pagrindu. Migracijos departamento ar vidaus reikalų ministro individualius sprendimus galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jų įteikimo.
Ar mano vaikas gaus pilietybę kartu su manimi?
Jei pilietybę įgyja ar atkuria vienas iš tėvų arba abu, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu nėra kitos valstybės pilietis. Vaikas nuo 14 iki 18 metų pilietybę įgyja tik savo sutikimu. Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, pilietybę įgyja gimdamas, nesvarbu, kur gimė.
Ar galima prisiekti Lietuvai užsienyje?
Taip. Priesaiką priima ne tik vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras Vidaus reikalų ministerijoje, bet ir Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Konsulatas per savaitę praneša apie prisiekusius asmenis Prezidento kanceliarijai ir Migracijos departamentui. Piliečiu tampate priesaikos dieną, po to galite užsakyti Lietuvos pasą.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis