Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO 2013 m. gegužės 27 d. Nr. V-459 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu, t v i r t i n u 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459 2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudaromi 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

3.1. pateikti gaires mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti ir pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius;

3.2. nustatyti minimalų pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2013–2014 mokslo metai:

2013–2014 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia 09-01* Trimestrų trukmė 1-asis 09-02–11-29 2-asis 12-02–02-28 3-iasis 03-03–06-06 (6–10, gimnazijų I, II klasei) ir 05-30 (5 klasei) Rudens atostogos 10-28–10-31 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-23–01-03 Žiemos atostogos 02-17–02-18 Pavasario (Velykų) atostogos 04-14–04-18*** Ugdymo proceso pabaiga 05-30 06-06 05-29 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-02–08-31 06-09–08-31** 05-30–08-31**** *Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos; **10 (gimnazijų II) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku; ***12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-22–04-23 dienas; ****12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

5.2. 2014–2015 mokslo metai:

2014–2015 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-28 2-asis 12-01–02-27 3-iasis 03-02–06-05 (6–10, gimnazijų I, II klasei) ir 05-29 (5 klasei) Rudens atostogos 10-27–10-31 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-22–01-02 Žiemos atostogos 02-17–02-18 Pavasario (Velykų) atostogos 03-30–04-03** Ugdymo proceso pabaiga 05-29 06-05 05-28 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-01–08-31 06-08–08-31* 05-29–08-31*** *10 (gimnazijų II) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku; **12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-07–04-08 dienas; ***12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS 12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

20.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų;

20.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų;

20.3. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus;

20.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti;

20.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus planuojama integruoti ir pan.;

20.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;

20.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių;

20.8. laikinųjų grupių sudarymo;

20.9. švietimo pagalbos teikimo;

20.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti;

20.11. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.;

20.12. dalykų mokymo intensyvinimo;

20.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;

20.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;

20.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;

20.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;

20.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;

20.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo;

20.19. reikalavimų mokinių elgesiui;

20.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo;

20.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų;

20.22. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų;

20.23. kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 27. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

IV. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS 34. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 40. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

42.1. mokiniui individualiai;

42.2. mokinių grupei:

42.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;

42.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės) grupes galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 45. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 51. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama nustatyti mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formas, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 54. Mokykla gali Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems metams nustatytą pamokų skaičių skirti vieneriems metams ar trumpesniam laikotarpiui ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekti per metus ar trumpesnį laikotarpį. Mokykla gali intensyvinti dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį mokymosi periodą. Intensyvinant mokymąsi:

54.1. per dieną dalykui rekomenduojama skirti ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų;

54.2. per savaitę pamokas numatyti ne kiekvieną dieną, bet jas organizuoti intensyviau tik keletą savaitės dienų;

54.3. per mokslo metus dalykui mokytis rekomenduojama skirti intensyvesnį laikotarpį, pavyzdžiui, antrąjį pusmetį ir pan.;

54.4. mokyklos nustatytas pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti viršytas.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 58. Mokykla gali integruoti: kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį. Mokyklos ugdymo plane nustatoma, kaip ir kokių dalykų turinį planuojama integruoti, kokios integruojamosios programos bus integruotos į dalykų turinį ir pan.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 62. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. Mokyklos ugdymo plane ar jo prieduose aprašomas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas.

65.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

65.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

65.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) ir mokyklos nustatyta tvarka.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 71. Mokyklos vadovas arba jo paskirtas asmuo:

71.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

71.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

71.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

74.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai;

74.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 78. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veiklą rekomenduojama:

78.1. vykdyti aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus;

78.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skirti valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

XIII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA 82. Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos, ji mokoma pagal gimtosios kalbos programą, kiti dalykai mokomi lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbos programą. Kai kurie pasirenkamieji dalykai gali būti mokomi tautinės mažumos kalba.

XIV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ 85. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą) ir numato jo mokymąsi.

87.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;

87.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą;

87.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);

87.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;

87.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą;

87.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.

88.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;

88.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal sudarytą individualią programą jo nepasiekė.

XV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE 90. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

XVI. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE 94. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuris nustato priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarką ir numato finansavimo galimybes.

95.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (lietuvių kalbos, kitų kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje negali būti mažiau kaip 5 mokiniai (išskyrus mokinius, kurie atvyko mokęsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, jiems išlyginamoji laikinoji grupė lietuvių kalbai mokyti gali būti steigiama ir esant mažesniam mokinių skaičiui);

95.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų. Neformaliajam švietimui ir pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų;

95.3. mokiniams gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kt.

XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 96. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių dalykų pamokas jungtinėje klasėje organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai. Mokykla stebi ir analizuoja jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui jį motyvuotai keičia.

XVIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 99. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

100.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

100.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), lietuvių kalbai (valstybinei) ir lietuvių kalbai (gimtajai) daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

101.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma)));

101.2. mokymosi, švietimo pagalbai teikti, (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 102. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

103.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5 klasėje;

103.2. kitų dalykų (kaip modulių) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;

103.3. mokiniai gali tęsti mokymąsi arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo programą.

106.1. didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

106.2. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje. Mokykloje gali būti susitariama, pavyzdžiui, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma;

106.3. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą;

106.4. dalykų bendrųjų programų turinį 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas, atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

106.5. 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse bendrą pamokų skaičių, skirtą klasei, tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant minimalaus klasei skiriamo pamokų skaičiaus per mokslo metus. Mokykla, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų mokymosi rezultatų pasiekimą. Mokykla sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, suderina su savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininku (dalyvių susirinkimu);

106.6. perskirstyti Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų iki 50 procentų, kai ugdymo turinio įgyvendinimą organizuoja pagal produktyvųjį mokymąsi. Perskirstytą laiką mokykla gali skirti mokinių mokymuisi praktinio mokymosi vietoje. Mokymosi turinys siejamas su Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu.

II. SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENŲ, MUZIKOS, SPORTO UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS 110. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos ar sporto ugdymu programas), gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio.

Klasė Dalykai 5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė) 9 (gimnazijų I) klasė 10 (gimnazijų II) klasė Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai Dailės raiška 612 (6; 6; 6) - 612 (18) - 612 (18) Dailės šaka - - 210 (6) 210 (6) 210 (3; 3) 420 (9) Piešimas 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Kompozicija 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Dailės ir architektūros istorija 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137(4) 70 (1; 1) 207 (6) Programą papildantys dalykai Keramika - - - 140 (2; 2) 140 (2; 2) Akvarelė - - - 70 (1; 1) 70 (1; 1) Projektavimas - - - 70 (1; 1) 70 (1; 1) 114. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programai) įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus:

Klasė Dalykai 5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė) 9 (gimnazijų I ) klasė 10 (gimnazijų II) klasė Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai Atlikėjo raiška arba muzikos teorija arba garso režisūra 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Solfedžio 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Muzikos istorija 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Muzikos teorija ir harmonija - - 140 (2; 2) 140 (2; 2) Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai Bendrasis fortepijonas 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Ansamblinis muzikavimas 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Balso ugdymas 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) 115. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos ugdymu programas), technologijų dalykas gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos ugdymo dalies dalykais.

III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 120. Mokykloje rekomenduojama rūpintis lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

120.1. apsvarstyti ir priimti bendrus kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje (pavyzdžiui, rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka);

120.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

120.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

120.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

120.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

122.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali:

122.1.1. siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdžiui: etninę kultūrą, lotynų kalbą, antikos kultūrą, kalbos vartojimo praktiką ar kt.;

122.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas, siūlyti mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

122.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

122.2. Jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą:

122.2.1. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, savarankiško mokymo galimybes;

122.2.2. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus.

122.3. Mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi mokykloje lietuvių mokomąja kalba pagal pagrindinio ugdymo programą, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus:

122.3.1. vienerius mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę;

122.3.2. jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgus į mokyklos turimas mokymo lėšas.

123.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje.

123.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

123.3. Užsienio kalbą rekomenduojama mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį, kurį patariama nustatyti, naudojantis Europos kalbų aplanku arba (ir) savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne. Mokykla gali nuspręsti, ar siekiamą mokymosi lygį įteisinti mokyklos vidaus teisės aktais.

123.4. 10 klasėje rekomenduojama organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

123.5. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas. Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau nei dviejų užsienio kalbų (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos, kurios mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pradinio ugdymo programoje ir tęsia mokymąsi pagrindinio ugdymo programoje) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, atsižvelgus į mokymo lėšas.

123.6. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

123.7. Intensyvesniam užsienio kalbos mokymui mokiniams gali būti siūloma pasirinkti užsienio kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką arba dalyko (pvz.: socialinių arba gamtos mokslų, matematikos ar kt.) ir užsienio kalbos integruoto mokymo modulius (angl. CLIL, pranc. EMILE). Tam naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

123.8. Jeigu mokinys atvykęs iš kitos mokyklos ir tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo:

123.8.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su: valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė ir savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija;

123.8.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

123.9. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

123.9.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

123.9.2. susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar mokykloje, skiriamos dvi papildomos pamokos visai mokinių grupei;

123.9.3. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoj užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

124.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

124.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

125.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, rekomenduojama organizuoti informacinių technologijų integruotą mokymą, pavyzdžiui, 7 klasėje pirmą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (kiti 50 procentų pamokų), integravus informacines technologijas į numatyto dalyko pamokas. 8 klasėje – atvirkščiai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų).

125.2. Įgyvendinant mokymo modelį, pagal kurį organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. Dalyko mokytojui turint pakankamai skaitmeninio raštingumo kompetencijų nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai.

125.3. 9–10 (gimnazijos I–II) klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

126.1. Mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

126.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose).

126.3. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali 9–10 klasėse mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 proc. dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

126.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

126.5. Mokyklos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys turėtų suteiki galimybių:

126.5.1. mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus: psichologiją, etninę kultūrą ir kt.;

126.5.2. priimti sprendimą dėl pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko turinio integravimo į artimus pagal turinį dalykus;

126.5.3. priimti sprendimą dėl istorijos 5–6 klasės turinio išdėstymo eiliškumo (pavyzdžiui, kursą pradėti dėstyti nuo Europos istorijos epizodų);

126.5.4. priimti sprendimą dėl istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokymo (pavyzdžiui, integruotai mokyti istorijos ir pilietiškumo, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (pavyzdžiui, pilietiškumo akcijose ir pan.)).

127.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

127.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

127.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, tam skiriant ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Mokykloje mokymosi aplinka turi būti pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Organizuojant eksperimentinius ir praktinius darbus klasė gali būti dalijama į grupes tiriamiesiems darbams (laboratoriniams, eksperimentiniams) ir kt., jeigu pakanka mokymo lėšų.

128.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio arba šiuolaikinių menų dalykai.

128.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformaliojo švietimo programas.

128.3. Organizuoti kryptingą dalykų meninį ugdymą.

128.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoj muzikos ir dailės dalyko pamokų galima siūlyti mokytis pagal šiuolaikinių menų programą.

129.1. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

129.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Kaip organizuojama šio kurso programa (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ir kt.), turi būti aptarta ir numatyta mokyklos ugdymo plane.

129.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokyklos ugdymo plane turi būti numatoma, kada mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą.

129.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas atsižvelgus į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį. (Pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos ir kt. programas.) Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje.

129.5. Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, technologijų programų turinį gali derinti su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa, o jai įgyvendinti naudotis profesinio mokymo baze.

129.6. Mokykla vietoj technologijų gali siūlyti rinktis profesinio mokymo programos modulį, vadovaudamasi Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr.34-1234; 2012, Nr. 12-541).

129.7. Profesinio mokymo įstaiga, vykdydama pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį be profesinio mokymo programos, technologijų dalyką keičia ikiprofesinio ugdymo dalyku, kurio programą parengia profesinio mokymo įstaigos mokytojai.

130.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui: plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

130.2. Kūno kultūrai mokyti gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pvz., 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Esant pakankamai mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu tai numato mokymo strategijos ar mokymo metodika.

130.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose turi būti atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

130.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokykla numato, kaip organizuoja šių mokinių ugdymą. Rekomenduojama mokiniams sudaryti galimybes rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

130.4.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

130.4.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

130.4.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

130.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

130.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

Klasė Ugdymo sritys/ Dalykai 5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė) 9 (gimnazijų I) klasė 10 (gimnazijų II) klasė Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) Dorinis ugdymas Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 67 (1; 1) 70 (1;1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Kalbos Lietuvių kalba (gimtoji) 335 (5; 5) 350 (5; 5) 685 (20) 315 (4; 5 / 5; 4) 1000 (29) Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* 335 (5; 5) 350 (5; 5) 685 (20) 280 (4; 4) 965 (28) Lietuvių kalba (valstybinė)* 335 (5; 5) 350 (5; 5) 685 (20) 315 (4; 5 / 5; 4) 1000 (29) Užsienio kalba (1-oji) 201 (3; 3) 210 (3; 3) 411 (12) 210 (3; 3) 621 (18) Užsienio kalba (2-oji) 70 (0; 2) 140 (2; 2) 210 (6) 140 (2; 2) 350 (10) Matematika ir informacinės technologijos Matematika 268 (4; 4) 280 (4; 4) 548 (16) 245 (3; 4 / 4 ;3) 793 (23) Informacinės technologijos 67 / 64 / 70 (1;1 / 2; 0 / 0;2) 35 (1; 0/ /0,5; 0,5) 102 / 99 / 105 (3) 70 (1; 1 / 2; 0/ 0; 2) 172 (5) Gamtamokslinis ugdymas Gamta ir žmogus 134 (2; 2) - - - 134 Biologija - 105 (2; 1/1; 2/ 3; 0) 105 (3) 105 (2; 1 / 1; 2 / 0;3 / 3; 0) 210 (6) Chemija - 70 (0; 2) 70 (2) 140 (2;2) 210 ( 6) Fizika - 105 (2; 1 / 1; 2 / 0; 3) 105 (3) 140 (2; 2) 245 (7) Socialinis ugdymas Istorija 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Pilietiškumo pagrindai - - - 70 (1; 1 / 2; 0 / 0; 2) 70 (2) Geografija 70 (0; 2) 140 (2; 2) 210 (6) 105 (2; 1 / 1; 2 / 0; 3 / 3; 0) 315 (9) Ekonomika ir verslumas - - - 35 (1; 0 / 0; 1) 35 (1) Meninis ugdymas Dailė 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Muzika 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga Technologijos 134 (2; 2) 105 (2; 1 / 1; 2/, 0; 3, 3; 0) 239 (7) 88/87 (1,5;1/1;1,5) 326 (9,5) Kūno kultūra 169/166 (2; 3/ 3; 2 /ir 134* 2*; 2*) 140 (2; 2) 309 / 306 (9) 140 (2; 2) 446 (12*; 13) Žmogaus sauga 32 / 35 (1) 35 (1) 67 / 70 (2) 17 (0,5) 84 / 87 (2,5) Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 26/28; 29* 28; 32* 29; 32* 30; 33* 113; 126* 31; 33* 31; 33* 175; 192* Minimalus pamokų skaičius mokiniui per dvejus mokslo metus 1809; 2115* 2065; 2275* 3874; 4390* 2169; 2310* 6043; 6700* Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei 5–8 klasėse 9–10 klasėse Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę 12; 12* 12; 12* 14; 10* 26; 22* Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę) 8; 274** 8; 274** 5; 175*** 13; 449** Pastabos: *mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba; **per mokslo metus 5–8 klasėms; ***per mokslo metus 9–10 klasėms.

Lentelėje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriamų pamokų maksimalus skaičius per dvejus metus. Minimalus pamokų skaičius mokiniui – privalomas. Atskiroje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas – rekomenduojamas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius mokslo metams; pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pvz., biologija (7; 8) klasė: 105 (2; 1 / 1, 2 / 3; 0). Per dvejus metus skiriamos 105 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamokų skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje arba atvirkščiai, arba 3 pamokos 7 klasėje. 9–10 (gimnazijos I–II) klasėms skirtą dailės ir muzikos pamokų laiką (70 (1; 1) ir 70 (1; 1)) galima keisti šiuolaikine menų programa. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą.

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS JAUNIMO MOKYKLOSE, VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE 140. Vaikų socializacijos centrų veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969).

143.1. integruoti dalykų turinį ir priimti sprendimus dėl skiriamo pamokų skaičiaus integruotiems dalykams mokyti;

143.2. perskirstyti Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų iki 25 procentų. Perskirstyti galima tarp kelių ar keliolikos dalykų. Perskirstytą laiką rekomenduojama skirti mokytis patrauklaus ir aktualaus turinio dalykų moduliams, kurie prisidėtų prie mokinių pasiekimų gerinimo, sudarytų sąlygas dalyko mokytis kitaip, pavyzdžiui, mokiniai, mokydamiesi staliaus darbų, galėtų atlikti matematines užduotis, per informacinių technologijų pamokas – lietuvių kalbos užduotis ir pan. Mokykloje turi būti susitarta, kaip numatoma panaudoti perskirstytą mokymosi laiką;

143.3. keisti iki 25 proc. Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio, pritaikant jį pagal besimokančių mokinių poreikius;

143.4. iki 15 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti kitokia forma: projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla. Mokykloje susitariama, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma, pavyzdžiui, galima numatyti, kad kiekvieno mėnesio paskutinę dieną mokomasi ne pamokų forma;

143.5. per dieną keisti formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizavimą, pavyzdžiui, po dviejų ar trijų pamokų organizuoti neformaliojo švietimo veiklas, po to vėl – pamokas;

143.6. dalykui mokytis per dieną skirti ne vieną, o dvi vieną po kitos pamokas, kad būtų sudarytas ilgesnis laiko tarpas mokytis to paties dalyko;

143.7. siūlyti mokiniams pasirinkti ikiprofesinio mokymo dalyką, kurio programą rengia mokykla, atsižvelgdama į mokyklos mokymosi aplinką ir mokinių praktinius mokymosi poreikius ir polinkius. Ikiprofesinio ugdymo organizavimas turi būti siejamas su šiam ugdymui reikalinga mokymosi aplinka;

143.8. teikti mokiniams reikiamą mokymosi pagalbą, atsižvelgiant į Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimų lygius. Mokykla turi užtikrinti, kad teikiama mokymosi pagalba atitiktų mokinių gebėjimus. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti;

143.9. Žmogaus saugos dalyko programą integruoti į ikiprofesinį ugdymą, Sveikatos ugdymo ir Ugdymo karjerai programas įgyvendinti pagal šiose programose numatytas nuostatas;

143.10. sudaryti sąlygas rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu;

143.11. neformaliojo vaikų švietimo veikloms vaikų socializacijos centre organizuoti skirti iki 4 valandų per savaitę;

143.12. ikiprofesinį ugdymą organizuoti per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas.

148.1. per mokyklos perskirstytą pamokų laiką tarp dalykų, be technologijų dalykui skirtų pamokų;

148.2. tik per mokyklos perskirstytą pamokų laiką;

148.3. per neformaliojo vaikų švietimo veikloms skirtą laiką;

148.4. 8 klasėje skirti 3 valandas, 9–10 klasėse – po 4 valandas.

V. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 150. Trejų metų profesinio mokymo programa įgyvendinama kartu su pagrindinio ugdymo programa, skiriama mokiniams, tęsiantiems mokymąsi pagal antrąją pagrindinio ugdymo programos dalį. Programai įgyvendinti skiriama valandų:

Dalykų sritys / dalykai Valandų skaičius I–II kursuose (Skliaustuose pateikiamas galimas pusmečių valandų skaičius per savaitę, kurį mokykla gali keisti) Valandų skaičius III kurse Valandų skaičius I–III kursuose Profesinis mokymas:

2102 Teorinis ir praktinis mokymas 1502 Praktika 600 600 Bendrieji profesinio mokymo dalykai:

340 Civilinė sauga 20 20 Ekonomikos ir verslo pagrindai Ne mažiau kaip 35 I kurse 80 Estetika 20 Informacinės technologijos 70 Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba 40 Kūno kultūra 68 (II kurse) 40 108 Iš viso profesinio mokymo dalykams skirtų valandų 1192 1248 2440 Bendrojo ugdymo dalykai:

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 35 (1) Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 160 (5; 4) Lietuvių kalba (valstybinė) * 175 (5) Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* 140 (4) Užsienio kalba (1-oji) 105 (3) Užsienio kalba (2-oji) ** 70 (2) Matematika 125 (4; 3) Informacinės technologijos 35 (1) Gamtamokslinis ugdymas:

Biologija 50(1; 2) Fizika 70 (2) Chemija 70 (2) Socialinis ugdymas:

Istorija 70 (2) Pilietiškumo pagrindai 35 (1) Ekonomikos ir verslo pagrindai*** Geografija 50 (1; 2) Meninis ugdymas:

Dailė 35 (1) Muzika 35 (1) Kūno kultūra 70 (2) Žmogaus sauga*** Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams 1015 1100* 1015 1100* Iš viso valandų profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams 2207 2292* 1248 3455 3540* Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę 33 35* Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir 9 klasės dalykų programos patenkinamam pasiekimų lygiui 242 207* 242 207* Neformalusis švietimas 120 Pastabos: * grupėms tautinių mažumų kalba; **išskyrus grupes tautinių mažumų kalba; ***integruojama į kito dalyko turinį.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 158. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

162.1. didinti ar mažinti (perskirstyti) iki 15 procentų dalykui skiriamų pamokų, derindama su Vidurinio ugdymo bendrųjų programų turiniu;

162.2. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma;

162.3. organizuoti dalykų srautines paskaitas;

162.4. dalykų bendrąsias programas skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

162.5. intensyvinti dalykų ar jų modulių mokymą;

162.6. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;

162.7. siūlyti mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius.

163.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

163.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Mokiniams gali būti siūlomas pasirenkamasis ugdymo karjeros modulis;

163.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus;

163.4. formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus į tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimą. Mokiniams gali būti siūlomas pasirenkamasis kursas, per kurį jie mokytųsi reflektuoti savo mokymąsi, rengtų pasiekimų aplanką ir keltų tolesnio mokymosi tikslus.

II. SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENŲ, MUZIKOS, SPORTO UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS 166. Mokyklos, įgyvendinančios specializuoto ugdymo krypties programas (vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos ar sporto ugdymu programas), gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio. Mokinio neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti 1–4 pamokomis. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui negali būti didesnis nei 35 pamokos per savaitę.

Dalykai Minimalus pamokų skaičius per dvejus metus privalomam turiniui Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai:

18 Dailės šaka 207 (3; 3) Piešimas 207 (3; 3) Kompozicija 100 (1; 2) Dailės ir architektūros istorija 98 (2; 1) Dailės ugdymo dalies programą papildantys dalykai:

6 Keramika 69 (1; 1) Akvarelė 69 (1; 1) Projektavimas 69 (1; 1) Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai:

16 Atlikėjo raiška arba muzikos teorija arba garso režisūra 138 (2; 2) Solfedžio 138 (2; 2) Muzikos istorija 138 (2; 2) Muzikos teorija ir harmonija 138 (2; 2) Muzikos ugdymo dalies branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai:

8 Bendrasis fortepijonas 69 (1; 1) Ansamblinis muzikavimas 69 (1; 1) Balso ugdymas 69 (1; 1) Muzikos kūrinių analizė 69 (1; 1) Polifonija 34 (-; 1) III. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 174. Dorinis ugdymas.

174.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

174.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.

174.3. Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikybė ir pasaulio religijos, pašaukimai gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

175.1. Išplėstiniu kursu rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25 mokinius. Esant daugiau mokinių, rekomenduojama vieną pamoką (iš dalykui numatytų per savaitę) skirti individualizuotam ir diferencijuotam mokymui, pritaikytam pagal mokinių gebėjimus ir polinkius, laikinosiose grupėse.

175.2. Mokykla gali siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdžiui: retoriką, kūrybinį rašymą, visuotinę literatūrą, lotynų kalbą, antikos kultūrą ar kt.

175.3. Mokykla gali siūlyti lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros, kūrybinio rašymo ir kt. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, mokyklos specifiką.

175.4. Rekomenduojama siūlyti mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti mokinius.

176.1. Jei mokinių užsienio kalbos pasiekimai buvo patikrinti 10 klasėje centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“), organizuojant kalbos mokymosi grupes rekomenduojama vadovautis šio testo rezultatais. 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse rekomenduojama mokyti dviejų užsienio kalbų, išskyrus mokyklas, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose privaloma mokyti vienos užsienio kalbos.

176.2. 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse mokiniui pageidaujant ir mokyklai pritarus mokinys gali keisti vieną iš dviejų kalbų ir pradėti mokytis naujos kalbos kaip trečiosios arba mokytis tris kalbas, t. y. tęsti pirmosios ir antrosios kalbų mokymąsi ir pasirinkti mokytis trečiąją (naują) kalbą.

176.3. Trečiosios užsienio kalbos bendroji programa 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse pateikiama kursu, orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

176.4. Jei mokiniai pasirenka trečiąją užsienio kalbą, kurios mokėsi anksčiau, jų kalbos mokėjimo lygį nustato mokykla kalbos mokėjimo lygio nustatymo testu. Organizuojant kalbos mokymosi grupes rekomenduojama vadovautis šio testo rezultatais.

176.5. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t. y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį (B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį.

176.6. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

176.6.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;

176.6.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;

176.6.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.

176.7. Užsienio kalbų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius, mokyklos specifiką. Mokykloje gali būti rengiamos užsienio kalbos modulio programos (pvz.: profesinės kalbos, debatų, literatūros, šalies pažinimo, kūrybinio rašymo, kalbėjimo įgūdžių ugdymo ir pan.).

176.8. Jei mokiniai pageidauja ir mokykla turi galimybių, gali siūlyti rinktis dalyko (pavyzdžiui, socialinių arba gamtos mokslų, matematikos ir kt.) ir užsienio kalbos integruoto mokymo modulius (angl. CLIL, pranc. EMILE).

176.9. Mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba 2013–2014 mokslo metais 11 (gimnazijos III) klasėms užsienio kalbai mokyti minimalus pamokų skaičius – 3 valandos, 12 klasėms (gimnazijos IV) – 2,5 pamokos; 2014–2015 mokslo metais 11 (gimnazijos III) ir 12 (gimnazijos IV) klasėms užsienio kalbai mokyti minimalus pamokų skaičius – 3 valandos.

179.1. Mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: turizmo ir mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno, amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos; verslo, vadybos ir mažmeninės prekybos; mechanikos, mechaninio remonto vieną ar kelis modulius. Mokykla gali siūlyti ir kitas technologijų programos kryptis, modulius, derindama juos su konkrečia formaliojo profesinio mokymo programa, o ją įgyvendinti profesiniam mokymui skirtoje bazėje.

179.2. Mokinys mokosi pasirinktos technologijų krypties pasirinktą modulį (arba kelis tos krypties modulius) dvejus metus pagal bendrųjų ugdymo planų 187 punkte nustatytą pamokų skaičių. Mokyklos ugdymo plane turi būti numatyta galimybė prireikus keisti mokinio pasirinktą kryptį, modulį, mokėjimo lygį.

179.3. Mokiniui, baigusiam technologijų išplėstinio kurso programą ir ketinančiam tęsti mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, atitinkančią jo baigtą technologijų kryptį, mokymosi pasiekimus profesinio mokymo teikėjas gali įskaityti vadovaudamasis Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297).

179.4. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami vadovaujantis Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu.

180.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba iš mokyklos siūlomų sporto šakų pageidaujamą sportą šaką (pavyzdžiui: krepšinį, futbolą, tinklinį ir kt.).

180.2. Kūno kultūros pasiekimai mokinio pageidavimu gali būti vertinami pažymiais arba įrašu „įskaityta“. Mokinio, kuris planuoja pasirinkti sporto krypties studijas, pasiekimus rekomenduojama vertinti pažymiais. Vidurinio ugdymo programoje kūno kultūros mokymas neintensyvinamas.

180.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130.5, 130.6 punktais.

181.1. plėsti mokiniui siūlomų rinktis matematikos modulių programų įvairovę: „Logikos įvadas“, „Įrodymo metodai. Sekos“, „Funkcijos“;

181.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias programas.

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui per savaitę Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Dorinis ugdymas:

2 Tikyba 69 - Etika 69 - Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 276 345 Lietuvių kalba ir literatūra* 11 379 448 Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) * 8 276 345 Užsienio kalbos Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį Užsienio kalba (...) 6 207 207 Užsienio kalba (...)* 6 207 207 Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Socialinis ugdymas:

4 Istorija 138 207 Geografija 138 207 Integruotas istorijos ir geografijos kursas 138 Matematika 6 207 316 Informacinės technologijos 69 138 Gamtamokslinis ugdymas:

4 Biologija 138 207 Fizika 138 241 Chemija 138 207 Integruotas gamtos mokslų kursas 138 – Menai ir technologijos:

4 (34/32) Dailė 138 207 Muzika 138 207 Teatras 138 207 Šokis 138 207 Kompiuterinės muzikos technologijos 138 207 Grafinis dizainas 138 207 Fotografija 138 207 Filmų kūrimas 138 207 Technologijos (kryptys):

Turizmas ir mityba 138 207 Statyba ir medžio apdirbimas 138 207 Tekstilė ir apranga 138 207 Taikomasis menas, amatai ir dizainas 138 207 Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba 138 207 Mechanika, mechaninis remontas 138 207 Kitos technologijų kryptys 138 Integruotas menų ir technologijų kursas 138 207 Kūno kultūra:

4–6 Bendroji kūno kultūra 138/207 276 Pasirinkta sporto šaka 138/207 (4–6) Žmogaus sauga ** 0,5 0,5 0,5 Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Projektinė veikla / Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo turinys Iki 26 iki 22 * Iki 26 iki 22* Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę 28 pamokos per savaitę; 31,5 pamokos per savaitę* Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) 207 Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams Maksimalus pamokų skaičius klasei esant 3 ir daugiau 11 (gimnazijos III) klasių – 51 pamoka per savaitę, mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 54 pamokos per savaitę.

Minimalus pamokų skaičius klasei esant vienai 11 (gimnazijos III) klasei – 43 pamokos per savaitę, mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 46 pamokos per savaitę. Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų.

Pastabos: *mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba; ** integruojama į ugdymo turinį.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Neformalusis švietimas (valandų skaičius) – 207. Klasei per dvejus metus skiriamos 207 valandos.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 188. Trejų metų profesinio mokymo programai, vykdomai kartu su vidurinio ugdymo programa, vidurinio ugdymo programos dalykams įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus metus ir profesiniam mokymui skiriamos valandos:

Dalykų sritys/dalykai Profesiniam mokymui ir privalomam bendrojo ugdymo turiniui įgyvendinti (I–II kursuose) Valandų skaičius per dvejus metus kursui / kalbos mokėjimo lygiui Skiriamas valandų skaičius III kurse Iš viso valandų I–III kursuose Bendrasis kursas Išplėstinis kursas Profesinis mokymas: - 2155 Teorinis ir praktinis mokymas 1555 Praktika 600 600 Bendrieji profesinio mokymo dalykai: - 230 Ekonomikos ir verslo pagrindai* 100 Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba* Civilinė sauga 20 20 Informacinės technologijos* 70 Kūno kultūra 40 40 Iš viso profesinio mokymo dalykams skirtų valandų 897***** 1488***** 2385 Bendrojo ugdymo dalykai:

Dorinis ugdymas:

2 Tikyba 69 - Etika 69 - Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 8 276 345 Lietuvių kalba ir literatūra** 11 379 448 Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)** 8 276 345 Užsienio kalbos:

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį Užsienio kalba (...) 6 207 207 Užsienio kalba (...)** 5 172 172 Socialinis ugdymas:

4 Istorija 138 207 Geografija 138 207 Integruotas istorijos ir geografijos kursas 138 Matematika 6 207 316 Informacinės technologijos*** 69 138 Gamtamokslinis ugdymas:

4 Biologija 138 207 Fizika 138 246 Chemija 138 207 Integruotas gamtos mokslų kursas 138 – Menai***:

Dailė 138 207 Muzika 138 207 Teatras 138 207 Šokis 138 207 Kompiuterinės muzikos technologijos 138 207 Grafinis dizainas 138 207 Fotografija 138 207 Filmų kūrimas 138 207 Kūno kultūra:

4 Bendroji kūno kultūra 138/207 276 Pasirinkta sporto šaka 138/207 Žmogaus sauga* Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai Projektinė veikla/Brandos darbas Privalomi bendrojo ugdymo dalykai 34(1173) 44(1517) ** 1173 1484** Mokinio laisvai pasirinktas mokymo turinys 207 104** Iš viso valandų profesinio mokymo dalykams ir vidurinio ugdymo dalykams 2277 2518** 1488 3765 4006** Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę 30 35** Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 310 310 Neformalusis švietimas 220 Pastabos: *Integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio. **Grupėms tautinės mažumos kalba. ***Mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką. ****Mokiniui, turinčiam 18 metų, praktinio mokymo ir praktikos metu – 40 val. per savaitę. *****Mokykla gali priimti sprendimą perskirstyti profesinio mokymo dalykų valandas I–II ir III kursams neviršydama jai skiriamų lėšų.

V. MOKINIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE 195. Mokinių, besigydančių stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu ir Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Bendraisiais ugdymo planais.

201.1. pagrindinio ugdymo programai, mokant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, įgyvendinti numatytas Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius mažinamas 20 procentų;

201.2. mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 5–10 klasėse per savaitę skiriama 12 pamokų. Vienai klasei vidutiniškai – 3 pamokos. Šios pamokos skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti;

201.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10 klasėse skiriama 13 valandų per savaitę. Mokykla jas paskirsto atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

201.4. vidurinio ugdymo programai, kai mokoma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, įgyvendinti skiriamas Bendrųjų ugdymo planų 187 punkte numatytas pamokų skaičius.