LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO 2013 m. gegužės 27 d. Nr. V-459 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu, t v i r t i n u 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                                               Dainius Pavalkis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459 2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudaromi 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų mokyklos ugdymo planai. 2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – nustatyti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti rekomendacijas mokykloms ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai: 3.1. pateikti gaires mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti ir pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius; 3.2. nustatyti minimalų pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti. 4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 5. Ugdymo organizavimas: 5.1. 2013–2014 mokslo metai: 2013–2014 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia 09-01* Trimestrų trukmė 1-asis 09-02–11-29 2-asis 12-02–02-28 3-iasis 03-03–06-06 (6–10, gimnazijų I, II klasei) ir 05-30 (5 klasei) Rudens atostogos 10-28–10-31 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-23–01-03 Žiemos atostogos 02-17–02-18 Pavasario (Velykų) atostogos 04-14–04-18*** Ugdymo proceso pabaiga 05-30 06-06 05-29 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-02–08-31 06-09–08-31** 05-30–08-31**** *Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos; **10 (gimnazijų II) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku; ***12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-22–04-23 dienas; ****12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku. 5.2. 2014–2015 mokslo metai: 2014–2015 mokslo metai Klasės 5 6 7 8 9 (gimnazijų I) 10 (gimnazijų II) 11 (gimnazijų III) 12 (gimnazijų IV) Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia 09-01 Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-28 2-asis 12-01–02-27 3-iasis 03-02–06-05 (6–10, gimnazijų I, II klasei) ir 05-29 (5 klasei) Rudens atostogos 10-27–10-31 Žiemos (Kalėdų) atostogos 12-22–01-02 Žiemos atostogos 02-17–02-18 Pavasario (Velykų) atostogos 03-30–04-03** Ugdymo proceso pabaiga 05-29 06-05 05-28 Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35 34 Vasaros atostogos 06-01–08-31 06-08–08-31* 05-29–08-31*** *10 (gimnazijų II) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku; **12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-07–04-08 dienas; ***12 (gimnazijų IV) klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko kalbų įskaitas arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku. 6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės ugdymo laikotarpiais, įgyvendinant vidurinio ugdymo programą – pusmečiais arba kitokios trukmės ugdymo laikotarpiais. Pusmečius ir kitokios trukmės ugdymo laikotarpius nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. 7. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę, išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 116 ir 171 punktuose numatytus atvejus. 8. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos. Mokykla papildomų atostogų laiką ir trukmę derina su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos taryba. Papildomas atostogas rekomenduojama numatyti taip, kad jų dalis sutaptų su 6–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokiniams skiriamomis Žiemos atostogomis. 9. Valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga), vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga), vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė ir savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla, vykdanti ugdymą tautinės mažumos kalba, suderinusi su savininku (dalyvių susirinkimu), gali keisti Žiemos (Kalėdų) ir Pavasario (Velykų), taip pat papildomų atostogų 5 klasių mokiniams atostogų datas. 10. Mokyklos vadovas iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus mokyklos vadovas informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą). 11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS 12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius. 13. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848)   (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas. 14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali priimti sprendimą dėl atskiro dalyko mokinių pasiekimų stiprinimo konkrečiais mokslo metais ir įgyvendinti numatytas priemones. 15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus turi būti skiriama nuo 30 iki 60 pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Ji organizuojama mokyklos ugdymo plane nustatytu laiku. 16. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams ir pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat nurodomas dvejiems mokslo metams. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali nuspręsti pamokas per dvejus metus skirstyti ir kitaip, nei nurodoma Bendruosiuose ugdymo planuose. 17. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus). Į mokyklos ugdymo plano rengimą gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės atstovai. 18. Mokyklos ugdymo planui rengti rekomenduojama mokyklos vadovo įsakymu sudaryti mokyklos bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 19. Mokykloje susitariama dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama pateikti konkrečius, o ne abstrakčius sprendimus ugdymo programoms įgyvendinti, kurie svarbūs bendrosioms ugdymo programoms įgyvendinti ir jose numatytiems pasiekimams pasiekti atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos ugdymo planas gali būti rengiamas vieneriems ar dvejiems mokslo metams. 20. Rengiant mokyklos ugdymo planą rekomenduojama priimti konkrečios mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti aktualius susitarimus dėl: 20.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų; 20.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų; 20.3. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus; 20.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti; 20.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus planuojama integruoti ir pan.; 20.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių; 20.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių; 20.8. laikinųjų grupių sudarymo; 20.9. švietimo pagalbos teikimo; 20.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai teikti; 20.11. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.; 20.12. dalykų mokymo intensyvinimo; 20.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo; 20.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje; 20.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo; 20.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo; 20.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti; 20.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo; 20.19. reikalavimų mokinių elgesiui; 20.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo; 20.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų; 20.22. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų; 20.23. kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų. 21. Mokykla sprendimų dėl ugdymo organizavimo neprivalo kasmet atnaujinti, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus. 22. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti. 23. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min. Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose pamokų skaičius nurodytas organizuojant 45 min. trukmės pamoką. Mokykla privalo dalykų programose numatytiems pasiekimams pasiekti skirti minimalų pamokų skaičių. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, gali būti skiriamos: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo. 24. Mokykla, pasirinkusi kitokį ugdymo proceso organizavimo būdą, nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, turi suderinti: valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė, savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla – su savininku (dalyvių susirinkimu). Pasirinktas ugdymo proceso organizavimas neturi prieštarauti teisės aktams, reglamentuojantiems mokyklos veiklą. 25. Mokyklos ugdymo plane gali būti numatoma bendradarbiauti su kitais švietimo teikėjais, taip siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2005, Nr. 46-1526; 2012, Nr. 54-2684), perimamumą ir didinti mokinių galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose. 26. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 27. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus. 28. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejus ar vienerius metus, trimestrą, pusmetį ir kt.) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar dalykų grupės, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis ir pan. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos galimybėmis arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla. 29. Mokiniui, kuris mokomas namie, turi būti sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį. 30. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, kuris sudarytų galimybes stebėti mokinio pažangą. 31. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai. (Pvz., jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Mokykla susitaria dėl individualaus mokinio ugdymo plano sudarymo laikotarpio ir formos. Individualus ugdymo planas pagrindinio ugdymo programoje gali būti elektroninio dienyno sudėtinė dalis. 32. Jei mokykla nusprendžia, kad mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, kuriems kyla mokymosi sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, turi būti sudaromi individualūs ugdymo planai, rekomenduojama paskirti asmenį, organizuojantį šią veiklą. Mokinio individualiame ugdymo plane rekomenduojama nurodyti sritį, dalyką, dėl kurio kyla mokymosi sunkumų, jų priežastis, numatyti uždavinius, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai. Mokinio individualiame ugdymo plane rekomenduojama apibrėžti ir sėkmės kriterijus, numatyti pagalbą. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje turi būti nuolat peržiūrimi. Mokiniui, kuris mokosi itin sėkmingai, individualus ugdymo planas turi padėti siekti aukštesnių mokymosi tikslų. 33. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. IV. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS 34. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje. 35. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka turi būti fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Mokykla turi skatinti mokytojus ir sudaryti jiems sąlygas mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį. 36. Mokyklos mokymosi aplinka turi būti pritaikyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti, sudarant galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt. 37. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės turi padėti mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų. 38. Mokyklos ugdymo plane gali būti aptariamos mokymosi aplinkos, kuriose numatoma organizuoti ugdymo procesą ir galimą ugdymo proceso koregavimą. 39. Mokyklos vadovas bendradarbiauja su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) atstovu (-ais) mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais. V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 40. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 41. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje. 42. Diferencijavimas gali būti taikomas: 42.1. mokiniui individualiai; 42.2. mokinių grupei: 42.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti; 42.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės) grupes galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių. 43. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje. 44. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus. VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 45. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. 46. Mokymosi pagalbos organizavimas turi aprėpti ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba turi būti suteikiama laiku ir atitikti mokinio mokymosi galias. Rekomenduojama mokykloje paskirti asmenį, atsakingą už mokymosi pagalbos organizavimą. 47. Mokymosi pagalba gali būti integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt. 48. Mokymosi pagalba gali būti teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba gali būti skiriama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos ir iš gretimų klasių. Mokymosi pagalbai teikti rekomenduojama naudoti pamokas, skiriamas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Konsultacijos skiriamos mokyklos nuožiūra. 49. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui. Mokiniui suteikti mokymosi pagalbą rekomenduojama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir pan. 50. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdus (pavyzdžiui, konsultacijų mokiniui ar mokinių grupei skyrimas ir pan.). VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS 51. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama nustatyti mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formas, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus. 52. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) turi būti nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą. 53. Mokykla turi užtikrinti, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų). VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 54. Mokykla gali Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems metams nustatytą pamokų skaičių skirti vieneriems metams ar trumpesniam laikotarpiui ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekti per metus ar trumpesnį laikotarpį. Mokykla gali intensyvinti dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį mokymosi periodą. Intensyvinant mokymąsi: 54.1. per dieną dalykui rekomenduojama skirti ne vieną, o keletą viena po kitos organizuojamų pamokų; 54.2. per savaitę pamokas numatyti ne kiekvieną dieną, bet jas organizuoti intensyviau tik keletą savaitės dienų; 54.3. per mokslo metus dalykui mokytis rekomenduojama skirti intensyvesnį laikotarpį, pavyzdžiui, antrąjį pusmetį ir pan.; 54.4. mokyklos nustatytas pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti viršytas. 55. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo; besimokantiesiems pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą; priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant dalyko mokymą turi būti išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius. 56. Dalykų mokymo intensyvinimo organizavimą rekomenduojama numatyti mokyklos ugdymo plane: kokių dalykų mokymas intensyvinamas, kaip ir pan. 57. Dorinio ugdymo dalyko mokymą galima intensyvinti tik įgyvendinant vidurinio ugdymo programą. IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 58. Mokykla gali integruoti: kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį. Mokyklos ugdymo plane nustatoma, kaip ir kokių dalykų turinį planuojama integruoti, kokios integruojamosios programos bus integruotos į dalykų turinį ir pan. 59. Mokykla, priėmusi sprendimą integruoti kelis dalykus, numato ir tai, kiek bus skiriama pamokų šiems dalykams mokyti. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. 60. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. 61. Rekomenduojama į mokyklos ugdymo turinį integruoti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), ir kitas prevencijai skirtas programas. Mokykla priima sprendimą dėl šių programų įgyvendinimo: integruojant į dalykų programas, neformaliojo vaikų švietimo veiklas, pasirenkamojo dalyko mokymąsi ir kt. X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 62. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. Mokyklos ugdymo plane ar jo prieduose aprašomas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. 63. Ugdymo procese turėtų vyrauti mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. 64. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. 65. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų: 65.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą; 65.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą; 65.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) ir mokyklos nustatyta tvarka. 66. Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo būdų ir pasiekimų vertinimo baigus modulinę programą ar jos dalį, vertinimo laiko, išskyrus atvejus, kai pasiekimų patikrinimo datos nustatytos švietimo ir mokslo ministro. 67. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas, vertinimo laikotarpius, bet privalu numatyti įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą būdą ir laiką. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų. 68. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio, modulio ar kt. laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“ – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti. 69. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai gali būti vertinami pažymiu ar kitu būdu (įskaita, kaupiamuoju balu ir kt.), jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. 70. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 71. Mokyklos vadovas arba jo paskirtas asmuo: 71.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; 71.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus; 71.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų. 72. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). 73. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama, kad maksimalus pamokų skaičius per savaitę būtų ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Rekomenduojama mokymosi pagalbai organizuoti skirti trumpalaikę ar ilgalaikę konsultaciją, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. 74. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas: 74.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Pagal mokykloje galiojančią tvarką numatoma, kaip bus įskaitomi mokinių pasiekimai; 74.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas. 75. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. 76. Mokykla priima sprendimus dėl menų ir sporto srities / kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į dešimtbalę vertinimo sistemą. 77. Per dieną neturėtų būti daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos. XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 78. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veiklą rekomenduojama: 78.1. vykdyti aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus; 78.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skirti valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai. 79. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. 80. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro. 81. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičių mokykla nustato pagal turimų mokymo lėšų dydį. XIII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA 82. Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos, ji mokoma pagal gimtosios kalbos programą, kiti dalykai mokomi lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbos programą. Kai kurie pasirenkamieji dalykai gali būti mokomi tautinės mažumos kalba. 83. Mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Kiekviena mokykla užtikrina teisės aktais nustatytą minimalų dalykų, mokomų lietuvių kalba, skaičių. Jei tėvai (globėjai, rūpintojai) ar mokiniai pageidauja mokytis daugiau dalykų, nei nustatyta teisės aktais, lietuvių kalba, mokykla privalo užtikrinti pasirinktų dalykų mokymą. Organizuojant ugdymo procesą vadovaujamasi Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 (Žin., 2011, Nr.127-6046). 84. Asmens, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams esant galimybei sudaromos sąlygos mokytis gimtosios kalbos. XIV. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ 85. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą) ir numato jo mokymąsi. 86. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. 87. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą: 87.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę; 87.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą; 87.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais); 87.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti; 87.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą; 87.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis. 88. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja: 88.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje; 88.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal sudarytą individualią programą jo nepasiekė. 89. Mokyklos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, turi būti sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka. XV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE 90. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu. 91. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą. 92. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, besimokantiems namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) – Bendrųjų ugdymo planų 137 ir 187 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę. 93. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti. XVI. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE 94. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuris nustato priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarką ir numato finansavimo galimybes. 95. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia išlyginamosios klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį: 95.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (lietuvių kalbos, kitų kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje negali būti mažiau kaip 5 mokiniai (išskyrus mokinius, kurie atvyko mokęsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, jiems išlyginamoji laikinoji grupė lietuvių kalbai mokyti gali būti steigiama ir esant mažesniam mokinių skaičiui); 95.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų. Neformaliajam švietimui ir pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų; 95.3. mokiniams gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kt. XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 96. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių dalykų pamokas jungtinėje klasėje organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai. Mokykla stebi ir analizuoja jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui jį motyvuotai keičia. 97. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą pirmajame koncentre 5–8 klasės gali būti jungiamos po dvi geriausiais būdais siekiant Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų. 98. Jungtinei klasei, kurioje mokosi 5–6 klasių mokiniai, skiriamos 33 pamokos, 6–7 klasių mokiniai, – 34 pamokos, 7–8 klasių mokiniai, – 36 pamokos. Jungiant kitaip: 5 ir 7 klasių mokinius skiriamos 34, 5 ir 8 klasių mokinius – 38, 6 ir 8 klasių mokinius – 38 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skiriama po 4 neformaliojo švietimo pamokas. XVIII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS 99. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. 100. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti: 100.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką; 100.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), lietuvių kalbai (valstybinei) ir lietuvių kalbai (gimtajai) daugiakalbėje aplinkoje esančiose mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. 101. Klasė į grupes gali būti dalijama arba sudaromos laikinosios grupės: 101.1. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma))); 101.2. mokymosi, švietimo pagalbai teikti, (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas. III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 102. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro. 103. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, privalo užtikrinti Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, ir gali siūlyti mokiniams pasirinkti pagilinto dalykų mokymosi programas: 103.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5 klasėje; 103.2. kitų dalykų (kaip modulių) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį; 103.3. mokiniai gali tęsti mokymąsi arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo programą. 104. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, rekomenduojama į šią veiklą įtraukti klasės vadovus, mokinius savanorius, mokyklos švietimo pagalbos specialistus. Dalį ugdymo proceso siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti. 105. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Tai mokinio pasirinkta ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis. 106. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali: 106.1. didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų; 106.2. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje. Mokykloje gali būti susitariama, pavyzdžiui, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma; 106.3. įgyvendinti dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą; 106.4. dalykų bendrųjų programų turinį 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas, atsižvelgus į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius; 106.5. 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse bendrą pamokų skaičių, skirtą klasei, tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant minimalaus klasei skiriamo pamokų skaičiaus per mokslo metus. Mokykla, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų mokymosi rezultatų pasiekimą. Mokykla sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, suderina su savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininku (dalyvių susirinkimu); 106.6. perskirstyti Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų iki 50 procentų, kai ugdymo turinio įgyvendinimą organizuoja pagal produktyvųjį mokymąsi. Perskirstytą laiką mokykla gali skirti mokinių mokymuisi praktinio mokymosi vietoje. Mokymosi turinys siejamas su Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu. 107. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260). 108. Mokiniui, besimokančiam nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma, grupinėms – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus. 109. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma besimokantiems mokiniams lietuvių kalbos konsultacijoms skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos – 30 procentų, besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 137, 187 punktuose (kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu) nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. II. SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENŲ, MUZIKOS, SPORTO UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS 110. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos ar sporto ugdymu programas), gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio. 111. Pamokų skaičius mokiniui, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, gali būti didinamas 1–2 pamokomis arba gali būti didinamas mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti pamokų skaičius, o neformaliojo švietimo – 1–2 pamoka klasei. Maksimalus pamokų skaičius negali būti didesnis nei 35 pamokos per savaitę. 112. Mokyklos, įgyvendinančios specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą), vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies programa, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro. Mokyklos, įgyvendinančios specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu muzikos ugdymu programą), vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies programa, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro. 113. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programai) įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus: Klasė Dalykai  5 6 7  8 Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė) 9 (gimnazijų I) klasė 10 (gimnazijų II) klasė Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai Dailės raiška 612 (6; 6; 6) - 612 (18) - 612 (18) Dailės šaka - - 210 (6) 210 (6) 210 (3; 3) 420 (9) Piešimas 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Kompozicija 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Dailės ir architektūros istorija 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137(4) 70 (1; 1) 207 (6) Programą papildantys dalykai Keramika - - - 140 (2; 2) 140 (2; 2) Akvarelė  - - - 70 (1; 1) 70 (1; 1) Projektavimas  - - - 70 (1; 1) 70 (1; 1) 114. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programai) įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus: Klasė Dalykai  5 6 7  8 Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė) 9 (gimnazijų I ) klasė 10 (gimnazijų II) klasė Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai Atlikėjo raiška arba muzikos teorija arba garso režisūra 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Solfedžio 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Muzikos istorija 134 (2; 2) 140 (2; 2) 274 (8) 140 (2; 2) 414 (12) Muzikos teorija ir harmonija - - 140 (2; 2) 140 (2; 2) Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai Bendrasis fortepijonas 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Ansamblinis muzikavimas 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) Balso ugdymas 67 (1; 1) 70 (1; 1) 137 (4) 70 (1; 1) 207 (6) 115. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos ugdymu programas), technologijų dalykas gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos ugdymo dalies dalykais. 116. Mokant individualiai (pavienio mokymo proceso organizavimo būdu), pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais. 117. Mokiniai, besimokantys pagal specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą), privalo mokytis keturių pagrindinių specializuoto ugdymo krypties programos (pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos) dailės ugdymo dalies dalykų ir trijų šią programą papildančių dalykų. 118. Mokiniai, besimokantys pagal specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą), 5–8 klasėje privalo mokytis trijų, 9–10 klasėje – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamųjų sąrašo pagal jo pasirinktą pagrindinį programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams valandos skiriamos iš neformaliojo švietimo valandų. 119. Mokinys, kuris mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programą (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą) atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, muzikos teorijos dalyko, mokosi nuosekliai, individualiai mokomas mokytojo, jam taikoma pavienio mokymosi proceso organizavimo forma. III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 120. Mokykloje rekomenduojama rūpintis lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas: 120.1. apsvarstyti ir priimti bendrus kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje (pavyzdžiui, rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka); 120.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą; 120.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas; 120.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus; 120.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą. 121. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms). 122. Lietuvių kalba. 122.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali: 122.1.1. siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdžiui: etninę kultūrą, lotynų kalbą, antikos kultūrą, kalbos vartojimo praktiką ar kt.; 122.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas, siūlyti mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.); 122.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų. 122.2. Jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą: 122.2.1. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, savarankiško mokymo galimybes; 122.2.2. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus. 122.3. Mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi mokykloje lietuvių mokomąja kalba pagal pagrindinio ugdymo programą, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: 122.3.1. vienerius mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos pamoka per savaitę; 122.3.2. jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 ar …