LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. ISAK-2334 „DĖL NACIONALINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2009 m. birželio 19 d. Nr. ISAK-1293 Vilnius Pakeičiu Nacionalinę studijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 „Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-260), ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. ISAK-1293 redakcija) Nacionalinė studijų Programa I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinės studijų programos (toliau – Programa) paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738, 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“. 2. Programoje pateikiamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės įvertinimas, nustatomas Programos tikslas, uždaviniai aukštojo mokslo srityje, produktų, rezultatų ir poveikio rodikliai, Programos įgyvendinimo etapai ir priemonės, Programos įgyvendinimo ir administravimo modelis ir kita svarbi informacija, reikalinga 2007–2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo paramos lėšoms sėkmingai panaudoti. 3. Programa parengta atsižvelgiant į Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr.124-4718), Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 159 (Žin., 2008, Nr. 25-923), Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732 (Žin., 2008, Nr. 85-3384), Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791 „Dėl Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 51-1997), ir kitus dokumentus. 4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) vartojamas sąvokas. 5. Programos vizija – konkurencinga Lietuvos aukštojo mokslo sistema teikia kokybiškas studijų ir mokslo paslaugas, užtikrina žmogiškųjų išteklių indėlį mokslo ir studijų proceso plėtrai. Diegiamos inovacijos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje; ši sistema įtraukiama į šalies ūkio vystymosi raidos procesą, užtikrinama socialinė partnerystė tarp studijų, mokslo ir šalies ūkio sektorių bei atitikmuo Lietuvos valstybės vystymosi prioritetams. Efektyviai valdoma studijų sistema grindžiama novatoriškais metodais, sukuriančiais studijų sistemos gerovę, sudaranti saviraiškos galimybes pedagoginiam, moksliniam personalui ir studentams. Į ES ir pasaulinę aukštojo mokslo erdvę įsitraukianti Lietuvos aukštojo mokslo sistema, atitinkanti Lietuvos piliečių ir žinioms imlių mokslo bei studijų sričių poreikius. 6. Bendra suma, skirta Programoje numatytoms priemonėms finansuoti 2007–2013 metais, yra 764,04 mln. Lt (suma gali būti koreguojama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 17 siūlymus keisti 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos veiklų apimtis ir finansavimo prioritetus). II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 7. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklė analizuota ir įvertinta šiais aspektais: studijų kokybė, studijų tarptautiškumas ir prieinamumas, studijų sistemos efektyvumas. 8. Studijų sistema šalyje plėtojama deramai neatsižvelgiant į Lietuvos ūkio plėtros, žinių visuomenės poreikius. Universitetuose ir kolegijose daug siauros specializacijos, dubliuojamų studijų programų, kartais jų turinys neatitinka studijų krypties; studijos per mažai orientuotos į praktinius įgūdžius, komunikabilumą, atsakingumą, tolesnį gebėjimų tobulinimą – tai trukdo absolventų profesinei karjerai ir mažina gebėjimą prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos. Studijų sistema orientuota į informacijos perteikimą, mažai skatinamas ir ugdomas studentų savarankiškas kritinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas – tai trukdo absolventų profesinei karjerai (savarankiško darbo įgūdžių trūkumą nurodė 37,2% darbdavių). 9. Šalies ūkio plėtra ir naujos technologijos reikalauja, kad aukštosios mokyklos rengtų aukščiausios kvalifikacijos specialistus, galinčius prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių. Kvalifikacijų struktūra neatitinka darbo rinkos poreikių – vienų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų stinga, o kai kurių sričių specialistų – perteklius; ne pagal specialybę įsidarbinusių absolventų dalis yra apie 20%. 10. Aukštosiose mokyklose dėl įvairių priežasčių didelė dalis dėstytojų ir jų vadovų neskiria reikiamo dėmesio pedagoginiam meistriškumui tobulinti, todėl naudojasi pedagoginėmis žiniomis ir kompetencijomis, gautomis dar prieš ateinant dirbti į aukštojo mokslo instituciją; tik nedidelė dalis dėstytojų dirba naujoviškai. Studijos mažai grindžiamos naujausiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais, nes dėstytojai dažnai neturi pramonės ir verslo srityje reikalingos praktinės patirties. Pažymėtini ir kiti svarbūs veiksniai, stabdantys pedagoginio personalo kokybės gerėjimą: vyresnių dėstytojų kartos vyravimas visame studijų organizavimo procese; palyginti mažas pradedančių dirbti dėstytojų atlyginimas. 11. Studijų kokybei taip pat neigiamą įtaką daro moraliai pasenusi studijų infrastruktūra, modernių mokymo technologijų, mokymo medžiagos trūkumas. Retai naudojami inovatyvūs turinio perteikimo būdai, aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai. 12. Aukštojo mokslo lygmeniu tik daliai studijų krypčių parengti studijų krypties aprašai, kurie nustato studijų programų bendruosius reikalavimus. Iš numatytų 63 parengti 25 pagrindinių studijų krypčių aprašai. Jų struktūra nebeatitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje nustatytų principų, todėl reikalinga atnaujinti ir parengtuosius aprašus. Be to, nesukurti II studijų pakopų aprašai. 13. Siekdamos gerinti paslaugų kokybę, aukštosios mokyklos diegia ir plėtoja kokybės užtikrinimo mechanizmus, tačiau tokios sistemos yra dar ne visose aukštosiose mokyklose; dalis aukštųjų mokyklų, kurios tokias sistemas įdiegė, jas naudoja nesistemingai, nes kokybės kultūra aukštosiose mokyklose nėra išplėtota – ne tik trūksta žinių apie vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus, bet ir nėra terpės, kurioje itin vertinama kokybė, suvokiama ir demonstruojama kokybės užtikrinimo svarba. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane nustatyta aukštųjų mokyklų pareiga užtikrinti studijų kokybę ir diegti kokybės užtikrinimo mechanizmus – kiekviena aukštoji mokykla vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus privalės įdiegti iki 2010 metų. 14. Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas labai išplėtotas – veikia 15 valstybinių ir 7 nevalstybiniai universitetai, 15 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų. Europos universitetų asociacijos ekspertai atkreipė dėmesį į aukštųjų mokyklų tinklo netolygumą šalyje. Vertinimo grupės požiūriu tai yra gana nenaudinga, nes mokymo institucijos yra palyginti mažos ir kiekvienai jų reikalingas administracinis antstatas bei mokymo ir mokslinių tyrimų bazė, o tai didina valdymo ir administravimo išlaidas. Taip pat mažose institucijose gali trūkti „kritinės masės“, būtinos stipriai intelektualiai polemikai ir moksliniams tyrimams. Pastaraisiais metais valstybinių aukštųjų mokyklų skaičius mažėjo joms jungiantis, tačiau akivaizdu, kad aukštojo išsilavinimo sistema vis dar patiria nuostolių dėl aukštųjų mokyklų išskaidymo. Ypač tai pasakytina apie nedideles specializuotas kolegijas, kurios neturi studijų procesui būtinos techninės bazės, arba jų funkcinius padalinius (bibliotekas, mokymo laboratorijas ir pan.), kurių užimtumas šiuo metu nėra pakankamas. Patalpų naudojimo efektyvumo problema būdinga ir kitoms aukštosioms mokykloms. Kita vertus, sujungtų aukštųjų mokyklų patirtis rodo, kad galima rasti naujų, efektyvesnių valdymo modelių – stambių mokyklų padaliniai gali įgyti daugiau savarankiškumo, tapti suinteresuoti savo veiklos rodikliais, skatinami racionaliau naudoti lėšas. 15. Kokybiškas aukštasis mokslas turi galimybių tapti svarbia eksporto šaka. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis (2006 metais 1 atvykstančiam studentui teko 4 išvykstantys), rodo, kad šalies aukštosios mokyklos tarptautiniu lygmeniu šiuo metu nėra konkurencingos. Pagrindinės to priežastys: nepakankamos dėstytojų kompetencijos, žemas užsienio kalbų mokėjimo lygis, žemas aukštojo mokslo studijų institucijų žinomumas, institucijų nepasirengimas priimti užsienio studentus (nepasirengęs pedagoginis ir administracinis personalas, neparengta metodinė ir materialinė bazė), nelanksti studijų organizavimo sistema. 16. Dirbantys asmenys studijuoja ir mokosi retai. Dalyvavimą tęstiniame studijų procese riboja įvairius žmonių poreikius tenkinančios mokomosios medžiagos nebuvimas, lanksčių studijų organizavimo formų ribotas taikymas, silpnai išplėtotas formaliojo ir neformaliojo mokymo būdu įgytų kompetencijų vertinimas. 17. Informaciją apie aukštojo mokslo būklę renka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Daug informacijos yra sukaupta pačiose mokslo ir studijų institucijose. Ši informacija nėra veiksmingai panaudojama, nes nėra sukurta bendra duomenų ir rodiklių sistema, ribotas institucinių duomenų bazių prieinamumas, neužtikrintas duomenų patikimumas. 18. Aukštojo mokslo stebėsenos ir efektyvumo vertinimo sistema taip pat tik pradėta kurti. Kol kas neparinkti pagrindiniai rodikliai, nesukurtos atitinkamos struktūros, neparengti specialistai. 19. Lietuvoje yra įteisinta ir veikia išorinio vertinimo ir akreditavimo sistema, nustatyti nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos dalyviai: už studijų kokybę atsako aukštoji mokykla, už nacionalinių kokybės standartų nustatymą ir jų pasiekimą atsakinga valstybė. Berlyno komunikate (2003 m.) pažymima, kad nacionalinę aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemą turi sudaryti atsakingos struktūros ir institucijos su apibrėžta jų atsakomybe; programų ar institucijų vertinimas, kuris apimtų vidinį vertinimą, išorinį vertinimą įtraukiant studentus bei vertinimo rezultatų skelbimą; akreditavimo sistema, sertifikavimo arba jam prilygintos procedūros; tarptautinis dalyvavimas, bendradarbiavimas ir tinklų kūrimas. Nacionalinė (išorinė) kokybės užtikrinimo sistema turi trūkumų: išorinis vertinimas nėra sistemingas, atskiros išorinio kokybės užtikrinimo proceso grandys ir dalyviai neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje joms keliamų reikalavimų. 20. Įgyvendintų programų apžvalga: 20.1. Studijų kokybei, prieinamumui ir efektyvumui plėtoti 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu buvo skirta ES struktūrinių fondų paramos lėšų. Iš viso 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu aukštojo mokslo sistemai skirta 305,4 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD), priemonių lėšas sudaro: ES lėšos – 228,7 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšų iš valstybės biudžeto – 64,3 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 12,4 mln. Lt. 20.2. Pagal BPD 1.5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų ir socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) remiamas priemones)“ aukštojo mokslo infrastruktūrai bei mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kuri taip pat bus panaudojama ir studijoms, skirta 128,2 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 96,1 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 26,9 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 5,2 mln. Lt. Parama buvo skirta 33 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė plėtoti mokslo ir studijų infrastruktūrą, atnaujinti studijoms reikalingą bazinę įrangą (mokomąją, laboratorinę, specializuotą įrangą), diegti modernias informacijos technologijas (informacijos technologijų kompiuterinės ir programinės įrangos bazei sukurti ir atnaujinti). 20.3. Pagal BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ aukštojo mokslo sistemai buvo skirta 72,9 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 54,4 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 16 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 2,5 mln. Lt. Parama skirta 76 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų kūrimą ir diegimą, nuotolinių studijų sistemos diegimą ir tobulinimą; mokymo(si) medžiagos kūrimą ir publikavimą, pedagoginės kompetencijos dėstytojams suteikimą ir tobulinimą, dėstytojų dalykinių-technologinių kompetencijų atnaujinimą. 20.4. Pagal BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ aukštojo mokslo sistemai skirta 104,3 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 78,2 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 21,4 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 4,7 mln. Lt. Parama skirta 89 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, kompetencijos kėlimą; studentų praktikantų gebėjimų ugdymą įmonėse, mokslo ir studijų institucinio vertinimo ekspertų mokymą, institucinio vertinimo sistemos sukūrimą, mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių kūrimą. Daugiausia paramos skirta mokslininkų, kitų tyrėjų kvalifikacijai kelti ir magistrantūros bei doktorantūros studijoms prioritetinėse mokslo srityse tobulinti. Šių projektų, kuriems skirta parama sudaro net 73% visų skirtų lėšų – 55 mln. Lt, metu buvo atnaujinamos ir kuriamos naujos magistrantūros programos, organizuojama magistrantų praktika įmonėse, tobulinama dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacija. 20.5. 2006 metais aukštosioms mokykloms suteikta parama būsimų projektų dokumentacijai – galimybių studijoms, investiciniams projektams – parengti. Be paramos šiam dokumentui rengti nemaža dalis valstybinių įstaigų nebūtų tinkamai pasirengusios konkursui dėl ES struktūrinių fondų paramos švietimo infrastruktūrai plėtoti. Visos aukštojo mokslo institucijos, parengusios galimybių studijas, pateikė paraiškas stambiems mokslo ir studijų infrastruktūros plėtros projektams – naujoms laboratorijoms steigti, mokymo bazėms įrengti, pastatams pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir kt. 21. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė: 21.1. Stiprybės: 21.1.1. išplėtotas aukštųjų mokyklų tinklas, didelis bendrojo lavinimo įstaigų abiturientų noras stoti į šalies aukštąsias mokyklas; 21.1.2. pakankamai gera aukštųjų mokyklų patirtis ir gebėjimai valdyti projektus. 21.2. Silpnybės: 21.2.1. aukštosiose mokyklose įgytų kompetencijų nepakankama atitiktis darbdavių poreikiams; 21.2.2. aukštosiose mokyklose siūlomų studijų programų nepakankama atitiktis ūkio sektorių poreikiams; 21.2.3. pasenusios didelės dalies dėstytojų dalykinės ir pedagoginės kompetencijos; 21.2.4. menkas aukštųjų mokyklų dėmesys kokybės valdymo priemonėms; 21.2.5. silpnas aukštųjų mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas; 21.2.6. sudėtingas studentų mobilumas tarp to paties lygmens aukštųjų mokyklų; 21.2.7. aukštųjų mokyklų uždarumas, savanoriška izoliacija nuo Europos aukštojo mokslo erdvės; 21.2.8. dirbančiųjų ir kitaip užimtųjų poreikių netenkinanti studijų organizavimo formų įvairovė; 21.2.9. valstybinių aukštųjų mokyklų infrastruktūros mažas panaudojimo efektyvumas; 21.2.10. nepakankamas socialinių partnerių vaidmuo aukštosios mokyklos veikloje; 21.2.11. valstybinių institucijų išteklių nepakankama kompetencija tinkamai organizuoti išorinį vertinimą ir kokybės užtikrinimą; 21.2.12. silpna aukštojo mokslo statistinių rodiklių parengimo ir kaupimo sistema, nesukurti aukštojo mokslo veiklos stebėsenos, rezultatų ir poveikio kontrolės mechanizmai; 21.2.13. tobulintina bendrojo priėmimo sistema. 21.3. Galimybės: 21.3.1. augsiantys šalies ūkio reikalavimai aukštajam mokslui, skatinantys aukštųjų mokyklų veiklą labiau orientuoti į darbdavių poreikius; 21.3.2. stiprėsiantis tarptautinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje; 21.3.3. daug dėmesio Europos aukštojo mokslo erdvei sukurti skirsianti ES švietimo politika aukštojo mokslo srityje; 21.3.4. laisvo asmenų judėjimo principų praktinis įgyvendinimas, skatinantis atvykstančiųjų studijuoti skaičiaus didėjimą; 21.3.5. gerėsiantis Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinojimas Europoje ir pasaulyje, skatinantis atvykstančiųjų studijuoti skaičiaus didėjimą. 21.4. Grėsmės: 21.4.1. tikėtinas studentų skaičiaus mažėjimas dėl toliau mažėsiančio gimstamumo, ekonominės migracijos ir užsienio universitetų konkurencijos; 21.4.2. visuomenės pasitikėjimo aukštosiomis mokyklomis mažėjimas dėl nepakankamos studijų kokybės; 21.4.3. dėstytojų išvykimas dirbti į užsienio universitetus, verslo ir kitas veiklos sritis; 21.4.4. mažėsiantis aukštųjų mokyklų konkurencingumas užsienio universitetų atžvilgiu – pavojus likti tik pagrindinių studijų teikėja, antrąją ir trečiąją pakopą užleidžiant užsienio universitetams. III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 22. Atsižvelgiant į esamos būklės analizę nustatytas bendrasis Programos tikslas – sukurti geros kokybės aukštąjį išsilavinimą teikiančią studijų sistemą. To siekiant bus pagerinta studijų kokybė, padidintas studijų tarptautiškumas, pagerintas studijų prieinamumas įvairių poreikių asmenims, padidintas studijų sistemos efektyvumas. Programoje bus remiamas inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų rengimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, jų praktinių įgūdžių tobulinimas, studijų krypčių aprašų rengimas ir atnaujinimas, dėstytojų pedagoginių ir dalykinių įgūdžių tobulinimas, studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas, studijų sistemos pristatymas tarptautiniu lygmeniu, studijų programų tarptautiškumo didinimas, įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas, neformaliu būdu įgytų įgūdžių vertinimo tobulinimas, aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas, aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas, priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas ir kt. 23. Programos tikslai yra šie: 23.1. pagerinti studijų kokybę; 23.2. padidinti studijų tarptautiškumą ir užtikrinti prieinamumą; 23.3. padidinti studijų sistemos efektyvumą. 24. 1 tikslas – studijų kokybės gerinimas. Šiuo tikslu siekiama padidinti šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų kokybę, didžiausią dėmesį skiriant studijų turiniui ir rezultatams, žmonių ir infrastruktūros išteklių bei studijų turinio tobulinimui. Investuojant bus siekiama ištaisyti studijų kokybę ribojančius tarpusavyje susijusius veiksnius: dėstytojų kvalifikacijos trūkumą, šiuolaikiškų metodikų ir technologijų, vadovėlių ir kitos mokymo medžiagos ir informacijos šaltinių ir šiuolaikinius ūkio poreikius tenkinančių mokymo ir studijų programų stoką. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai: 1.1 uždavinys – tobulinti studijų turinį; 1.2 uždavinys – didinti dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją; 1.3 uždavinys – optimizuoti aukštąsias mokyklas ir/ar jų padalinius bei gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą; 1.4 uždavinys – diegti aukštosiose mokyklose vidines kokybės užtikrinimo sistemas. 25. 2 tikslas – studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas. Šiuo tikslu siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrai, prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo, panaudoti tarptautiškumo plėtrą Lietuvos aukštojo mokslo kokybei gerinti ir konkurencingumui Europos ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje didinti; užtikrinti studijų prieinamumą įvairius poreikius turinčioms visuomenės grupėms. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai: 2.1 uždavinys – skatinti studijų tarptautiškumą; 2.2 uždavinys – skatinti prieinamumo didinimą diegiant aukštojo mokslo institucijose inovatyvias studijų organizavimo formas. 26. 3 tikslas – studijų sistemos efektyvumo didinimas. Šiuo tikslu siekiama didesnio visos studijų sistemos veiklos efektyvumo optimizuojant aukštųjų mokyklų ar jų padalinių tinklą, tobulinant aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas ir priėmimą į aukštąsias mokyklas. Investicijos padės užtikrinti jų sklandų jungimą, optimalių šiuolaikiškai mokymo įstaigai vidaus pertvarkos sprendimų paiešką ir diegimą, kurie padės įstaigoms mažinti veiklos sąnaudas, optimaliau panaudoti infrastruktūrą ir išnaudoti masto ekonomiją. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai: 3.1 uždavinys – gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas; 3.2 uždavinys – tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną; 3.3 uždavinys – tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą. 27. Įgyvendindama tikslams ir uždaviniams pasiekti numatytas veiklos sritis, Programa atsižvelgs į horizontaliuosius prioritetus: 27.1. Lygių galimybių skatinimas. Visuose Programos veiksmuose bus užtikrinama lygybė tarp vyrų ir moterų ir integruotas lyčių lygybės principas. Visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projektų veikloje ir naudotis projektų rezultatais. Programos 2 tikslo įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo šiais būdais: skatinama socialinės atskirties ir specialiųjų poreikių asmenų integracija bei galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Įgyvendinant Programos 2 tikslą bus skatinama inovatyvi individualių poreikių turinčių asmenų įtraukimo veikla, siekiant juos paskatinti studijuoti, ieškoma netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo sprendimų. 27.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Tarptautinis bendradarbiavimas Programoje suprantamas kaip veikla, didinanti užsienio dėstytojų, studentų ar institucijų tiesioginį dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų rengime, vykdyme (pavyzdžiui, kuriant ir įgyvendinant jungtines aukštojo moklo studijų programas) ar stebėsenoje. Novatoriškos veiklos Programoje suprantamos kaip inovatyvių (aukštosios mokyklos, regiono ar visos šalies kontekste) studijų organizavimo būdų, studentų mokymo(si) metodų kūrimas, išbandymas ir diegimas; kaip naujoviškas visų projekto produktų gavimo būdas. Partnerystė Programoje suprantama kaip aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo subjektais, verslo ir profesinėmis asociacijomis, bendrai kuriant projekto produktus arba atsižvelgiant į pastarųjų poreikius. 27.3. Informacinės visuomenės plėtra. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Bus skatinamas teigiamas poveikis informacinei visuomenei naudojant paramą pagal visus Programos uždavinius. Programos veiklų grupėse bus skatinami įvairūs inovatyvūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra. Pagal Programos 1 tikslą bus skatinamas šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas atnaujinant mokymo ir studijų programų turinį, diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą individualių poreikių asmenims. 27.4. Regioninė plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Programoje bus siekiama užtikrinti tolygią šalies regionų plėtrą. Investicijos į studijas, personalo kompetencijas padės Lietuvos Respublikai, kaip regionui ES lygmeniu, ir atskiriems regionams Lietuvos viduje geriau prisitaikyti prie išorės konkurencijos ir išplėtoti naujus konkurencinius pranašumus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi būdų, kuriais galės naudotis nuo aukštojo mokslo centrų nutolę gyventojai, ilgesnį laiką neatsitraukdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtojimui. Įgyvendinant regioninių skirtumų mažinimo politiką taip pat bus siekiama optimizuoti ir sustiprinti regioninį valstybinių kolegijų tinklą. 27.5. Darnus vystymasis. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Įgyvendinant Programą bus vadovaujamasi ES ir nacionaliniais teisės aktais, susijusiais su horizontaliuoju darnaus vystymosi prioritetu. Programa numato investicijas į studijų infrastruktūrą. Šios investicijos nedarys neigiamo poveikio darnaus vystymosi siekiams. 28. Tarptautinis bendradarbiavimas Programoje suprantamas kaip bet kokia valstybines šalies sienas peržengianti veikla, didinanti užsienio dėstytojų, studentų ar institucijų tiesioginį dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų rengime, vykdyme ar stebėsenoje. 28.1. Inovatyvumas Programoje suprantamas kaip inovatyvių (aukštosios mokyklos, regiono ar visos šalies kontekste) studijų organizavimo būdų, studentų mokymo(si) metodų kūrimas, išbandymas ir diegimas; kaip naujoviškas visų projekto produktų gavimo būdas. 28.2. Partnerystė Programoje suprantama kaip aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo subjektais, verslo ir profesinėmis asociacijomis, bendrai kuriant projekto produktus arba atsižvelgiant į pastarųjų poreikius (pastariesiems tiesiogiai projekte nedalyvaujant). IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, ETAPAI IR PROJEKTŲ ATRANKA 29. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti numatytos veiklų grupės nurodytos 1 priede (Programos įgyvendinimo priemonės). 30. Programa pradedama įgyvendinti 2009 metais. 31. Programą sudarantys projektai įgyvendinami valstybės projektų planavimo ir projektų konkurso būdais, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132). 32. Valstybės projektų planavimas organizuojamas vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819). 33. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti ES struktūrinę paramą atrankos kriterijus, nustatytus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133). 34. Programos 2 priede nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai: 34.1. valstybės projektams numatomi specialieji atitikties atrankos kriterijai; 34.2. konkursiniams projektams numatomi specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai atrankos kriterijai; 34.3. svarbos kriterijai, numatomi valstybės projektų idėjoms atrinkti išankstiniuose kvietimuose. V. Programos VYKDYMO KOORDINAVIMAS ir įgyvendinimas 35. Programos vadovas – Ministerijos departamento, tematiškai atsakingo už Programos turinį, direktorius, kuris dalyvauja Valdymo komiteto posėdžiuose, teikia būtiną su projektais susijusią informaciją bei poziciją dėl projektų tinkamumo finansuoti, atsižvelgiant į departamento įgyvendinamus strateginius prioritetus. 36. Siekiant geresnio veiksmų koordinavimo, planuojant ir įgyvendinant Programos tikslus, remiamas veiklų sritis, fizinius ir finansinius rodiklius, bus siekiama užtikrinti tinkamą Programos valdymą ir stebėseną. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas: 36.1. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto darbo reglamentą. Programos valdymo komiteto darbo reglamentas tvirtinamas vadovaujantis Pavyzdiniu programos valdymo komiteto darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-166 „Dėl Pavyzdinio programos valdymo komiteto darbo reglamento ir Pavyzdinio programos stebėsenos komiteto darbo reglamento patvirtinimo“. 36.2. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto darbo reglamentą. Programos stebėsenos komiteto darbo reglamentas tvirtinamas vadovaujantis Pavyzdiniu programos stebėsenos komiteto darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-166 „Dėl Pavyzdinio programos valdymo komiteto darbo reglamento ir Pavyzdinio programos stebėsenos komiteto darbo reglamento patvirtinimo“. 37. Institucijos, vykdančios valstybės projektus, rengia paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo projektų finansavimo ir administravimo sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiajai institucijai ir Programos valdymo komitetui. 38. Konkursinių projektų pareiškėjai pagal atskirus kvietimus teikia paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo projektų finansavimo ir administravimo sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiajai institucijai. 39. Programos veiklų grupių įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų viešinimo funkciją atlieka tarpinė institucija (projektų atveju – institucijos, vykdančios valstybės ir konkursinius projektus). 40. Programos Pavyzdinė valdymo ir įgyvendinimo schema pateikiama 3 priede. VI. PROGRAMOS FIZINIAI RODIKLIAI 41. Atsižvelgiant į tai, kad Programa turės prisidėti prie Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos uždavinių įgyvendinimo, Programos ir veiksmų programų rodikliai yra tarpusavyje suderinti. 42. Kiekvienam Programos tikslui ir uždaviniui yra nustatyti pagrindiniai skaičiais išreikšti rodikliai. 43. Taip pat pateikiami poveikio lygio rodikliai ir jų išraiška skaičiais. Pastarieji išreiškia bendrus siekius, įtvirtintus Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, ir apibrėžia bendrą Programos įgyvendinimo strateginį kontekstą. 44. Bendrieji Programos poveikio rodikliai pateikti 4 priede. 45. Kiekvieno Programos tikslo ir uždavinio įgyvendinimui sekti yra sudaryta išsami rodiklių sistema, pateikta 5 priede „Numatomi pasiekti programos rezultatai“. VII. Programos FINANSAVIMAS 46. Programai įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu numatoma 764,04 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir nacionalinų projektų lėšų, iš kurių pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą numatoma 455,6 mln. Lt (pagal 2 prioritetą – 418,34 mln. Lt, pagal 3 prioritetą – 37,26 mln. Lt), pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą (2 prioritetą) numatoma 308,44 mln. Lt. 47. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 % nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto (41,834 mln.Lt) ir 3 prioriteto (3,726 mln.Lt) bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto (30,844 mln. Lt) lėšų, pagal Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789). 48. Neapstatytos žemės pirkimo ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos yra netinkamos apmokėti Programos lėšomis. 49. Programos tikslų finansavimo šaltiniai nurodyti 6 priede. 50. Veiklų grupėms finansavimą numatyta skirti tokiomis proporcijomis, kurios nurodytos 7 priede. 51. Programos finansavimas detalizuotas 8 priede, 9 priede ir 10 priede. VIII. PROGRAMOS SĄSAJOS SU KITOMIS PROGRAMOMIS 52. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ veiklų sritys papildo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ bei Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ intervencijas. 53. Programa teikia prioritetą veiklų integracijai ir sistemingam veiklų derinimui, remiantis įdirbiu 2004–2006 m. programavimo laikotarpiu, įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas BPD priemones. 54. Ši programa papildo ir yra tematiškai susijusi su: Mokyklų tobulinimo programa plius, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257), nes iš dalies apima pedagogų rengimą bei kompetencijų tobulinimą, jei tai tiesiogiai susieta su bendrojo ugdymo sistemos poreikiais; Nacionaline profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332 „Dėl Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-258, Nr. 143-5731), nes apima aukštųjų mokyklų studentų karjeros valdymo kompetencijų ugdymo ir absolventų karjeros stebėsenos modelio sukūrimą ir įdiegimą; Bendrąja nacionaline kompleksine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 „Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), nes apima numatytų aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimą (ypač II, III pakopose) žinioms bei  moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imliuose sektoriuose, jei tai tiesiogiai numatyta teminėse nacionalinėse kompleksinėse programose; Tyrėjų karjeros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252), nes apima doktorantūros, rezidentūros, meno aspirantūros studijų programų atnaujinimą, naujų kūrimą ir įgyvendinimą, jei tai nėra numatyta (teminėse) nacionalinėse kompleksinėse programose. 55. Programoje numatytas naujų aukštojo mokslo studijų programų kūrimas ir atnaujinimas I–II studijų pakopose bei jungtinių studijų programų kūrimas bei įgyvendinimas, taip pat aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas – tradiciniuose, stabiliai augančiuose ar viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančiuose bei dideliuose, žinioms neimliuose, lėtai augančiuose ūkio sektoriuose ir kituose ūkio sektoriuose, jei tai nėra numatyta nacionalinėse kompleksinėse programose, atsižvelgiant į rengtinų nacionalinių kompleksinių programų pirmąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-963 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų rengimo darbo grupių sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 52-1936), rengtinų nacionalinių kompleksinių programų antrąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3376 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų rengimo darbo grupių sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 145-5837). 56. Tie projektai, kurie finansuojami įgyvendinant kitas ministerijos ES struktūrinių fondų programas, negali būti finansuojami pagal šią Programą. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 57. Programa nustato studijų srities plėtojimo gaires iki 2015 m. Programa, kurią galima apibūdinti kaip sprendimų visumą, apibrėžiančią pagrindinius tikslus ir svarbiausius valstybės veiksmus bei priemones šiems tikslams pasiekti, turi atitikti nacionalinių strateginio planavimo dokumentų nuostatas. 58. Programos vertinimo veiklos (strateginė analizė, priežiūra, einamasis ir galutinis vertinimas) organizuojamos vadovaujantis Finansų ministerijos nustatytomis ES programų Lietuvoje vertinimo gairėmis. _________________ Nacionalinės studijų programos 1 priedas PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Tikslas Uždavinys Veiklų grupė 1. Studijų kokybės gerinimas 1.1. Tobulinti studijų turinį 1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas. 1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams. 1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose 1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją. 1.2. Didinti dėstytojų pedagoginę kompetenciją 1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas. 1.3. Gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą 1.3.1. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas. 1.4. Diegti vidines kokybės užtikrinimo sistemas 1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas. 2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas 2.1. Skatinti studijų tarptautiškumą 2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas. 2.2. Diegti aukštojo mokslo institucijose inovatyvias studijų organizavimo formas 2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas. 2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas. 3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas 3.1. Gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas 3.1.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas. 3.1.2. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas 3.2. Tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną 3.2.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas. 3.2.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas 3.3. Tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą 3.3.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas. _________________ Nacionalinės studijų programos 2 priedas VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS 1.   2. Kokybiškai įvertintos projekto rizikos. 3. Projektas kuria ir (arba) diegia inovatyvius mokymo metodus. 1.   nacionalinės institucijų tarptautiškumo vertinimo sistemos (taip pat ir duomenų bazės) sukūrimas; 2.   3.   1.   1.   1.   1.   2.   1.   2.   Eil. Nr. 1.1.1 veiklų grupė. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas 1.1.1.1. Veiklų grupės pagrindimas Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose turinį, kad studijų turinys ir specialistų parengimas atitiktų darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius, didintų studijų tarptautiškumą bei patrauklumą užsienio studentams ir institucijoms. 1.1.1.2. Remiamos veiklos Šios dienos ir/ar perspektyvinius darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius atitinkančių, su tradiciniais, stabiliai augančiais, viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančiais, dideliais, žinioms neimliais, lėtai augančiais ūkio sektoriais susijusių I studijų pakopos ir vientisųjų studijų programų atnaujinimas ir/arba pakeitimas: inovatyvių mokymo(si) metodų diegimas, siejant juos su studentų gebėjimų ugdymu ir mokymosi pasiekimų vertinimu, mokymo(si) ir metodinių priemonių (pavyzdžiui, vadovėlių) rengimas ir įsigijimas, leidyba, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas, susietas su studijų programų atnaujinimu, studijų programų turinio ekspertinis vertinimas, taip pat privalomas atnaujintų studijų programų modulių (dalykų) bandomasis įgyvendinimas. Naujų koleginių, vientisųjų ir II studijų pakopos universitetinių jungtinių studijų programų koncepcijos, jų turinio ir modulių rengimas, su jungtinių studijų programų rengimu susietas dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas bei mokymo(si) metodų kūrimas, metodinių priemonių rengimas ir leidyba, bandomųjų studijų modulių įgyvendinimas, studijų programų vertinimas. Taip pat tinkama veikla yra studijų programos valorizacijos plano parengimas. I ir II studijų pakopos studijų programų užsienio kalba atnaujinimas arba pakeitimas arba naujos rengimas, užsienio aukštųjų mokyklų studijų programų įsigijimas ir adaptavimas Lietuvos aukštosiose mokyklose, su studijų programų atnaujinimu/pakeitimu/rengimu susietas dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas bei mokymo(si) metodų kūrimas, metodinių priemonių rengimas ir leidyba, atnaujintų/pakeistų/naujai parengtų studijų programų bandomųjų studijų modulių įgyvendinimas, studijų programų vertinimas. Taip pat tinkama veikla yra studijų programos valorizacijos plano parengimas. 1.1.1.3. Galimi pareiškėjai Aukštosios mokyklos, tarptautinės organizacijos 1.1.1.4. Galimi partneriai Aukštosios mokyklos; mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos; tarptautinės organizacijos. 1.1.1.5. Tiesioginės tikslinės grupės Studentai, dėstytojai 1.1.1.6. Projektų atrankos būdas Konkursas 1.1.1.7. Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.1.1.8. Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt. 1.1.1.9. Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir nacionalinėmis projekto lėšomis. 1.1.1.10. Paramos intensyvumas, % Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos 1.1.1.11. Projektų įgyvendinimo vieta Lietuvos Respublika 1.1.1.12. Projektų atitikties kriterijai Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas. 1.1.1.13. Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai Prioritetas teikiamas projektams, jei: 1. Projektas yra skirtas siauros paskirties studijų programoms jungti. 2. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą. 3. Projektas kuria ir (arba) diegia inovatyvius mokymo metodus. 1. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą. 1.1.1.14. Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei 112,29 mln. Lt (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – VP 1.2 prioritetas) Eil. Nr. 1.1.2 veiklų grupė. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams 1.1.2.1. Veiklų grupės pagrindimas Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose turinį, kad studijų turinys ir specialistų parengimas atitiktų darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius. Bus remiamas šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstybės poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas ir naujų programų rengimas bei įgyvendinimas. 1.1.2.2. Remiamos veiklos Šios dienos ir/ar perspektyvinius darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius atitinkančių naujų studijų programų rengimas; inovatyvių mokymosi metodų kūrimas ir pritaikymas rengiamai, atnaujinamai studijų programai; studijų programą atnaujinant ar naują programą rengiant dalyvaujančių dėstytojų ir kitų programą atnaujinant ar rengiant dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimas; atnaujinamų ir naujų studijų programų turinio ekspertinis vertinimas. Bus remiamas aukštojo mokslo studijų programų atnaujinimas, naujų kūrimas, jei tai tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos strateginiais dokumentais įgyvendinančių programų arba kitų teisės aktų nuostatomis. 1.1.2.3. Galimi pareiškėjai Vilniaus universitetas, atsižvelgiant į Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-106 (Žin., 2009, Nr.12-484). Aukštosios mokyklos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-669 (Žin., 2009, Nr. 46-1819). 1.1.2.4. Galimi partneriai Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819) (toliau – Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašas). 1.1.2.5. Tiesioginės tikslinės grupės Studentai, dėstytojai 1.1.2.6. Projektų atrankos būdas Planavimas 1.1.2.7. Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.1.2.8. Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt 1.1.2.9. Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir nacionalinėmis projekto lėšomis. 1.1.2.10. Paramos intensyvumas, % Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos 1.1.2.11. Projektų įgyvendinimo vieta Lietuvos Respublika 1.1.2.12. Projektų atitikties kriterijai Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas. 1.1.2.13. Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai Netaikoma 1.1.2.14. Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei 8,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas) Eil. Nr. 1.1.3 veiklų grupė. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose 1.1.3.1. Veiklų grupės pagrindimas Studijų programų įgyvendinimas apima: studijų proceso įgyvendinimą, studentų praktiką, stažuotę, metodinę paramą studentams (ypač baigiamųjų darbų), studijų metodų tobulinimą, diegimą, studentų pasiekimų vertinimo tobulinimą. Studijų procesų valdymas ir administravimas. Bus remiamos dėstytojų, kurie įgyvendina remiamas studijų programas kvalifikacijos kėlimo veiklos (taip pat ir užsienio institucijose), vizituojančių dėstytojų samdymas ir kt. 1.1.3.2. Remiamos veiklos Aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose. Studentų praktika, stažuotė įmonėse, jei tai susiję su studijų programos įgyvendinimu, ir pan. Studijų programai reikalingų šiuolaikinių mokymo priemonių ir informacijos šaltinių (vadovėlių, garso ir vaizdinių priemonių, mokomosios programinės įrangos, elektroninių imitacinių priemonių ir pan.) kūrimas ir įsigijimas. 1.1.3.3. Galimi pareiškėjai Aukštosios mokyklos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą. 1.1.3.4. Galimi partneriai Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą. 1.1.3.5. Tiesioginės tikslinės grupės Studentai, dėstytojai 1.1.3.6. Projektų atrankos būdas Planavimas 1.1.3.7. Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.1.3.8. Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt 1.1.3.9. Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis. 1.1.3.10. Paramos intensyvumas,% Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos 1.1.3.11. Projektų įgyvendinimo vieta Lietuvos Respublika 1.1.3.12. Projektų atitikties kriterijai Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas 1.1.3.13. Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai Netaikoma 1.1.3.14. Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei 37,26 mln. Lt (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (toliau – VP 1.3 prioritetas). Eil. Nr. 1.1.4 veiklų grupė. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją 1.1.4.1. Veiklų grupės pagrindimas Pirmosios pakopos studijų programos sudaromos pagal studijų krypties reglamentą, kurio pagrindinė paskirtis – nustatyti tos krypties studijų tikslus, suteikiamas kvalifikacijas, studijų apimtį ir studijų trukmę, studijų formas, santykius tarp tos krypties studijų programose studijuojamų dalykų grupių. Rengiant reglamentus, itin svarbu studijoms nustatyti tokius reikalavimus, kurie derėtų su Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) reikalavimais ir praktika. Panašiai turi būti aprašytas ir aukštesnių studijų pakopų programų vykdymas. Veiklų grupė skirta skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimui ir atnaujinimui, siekiant suderinti Lietuvos teisės aktus su Bolonijos proceso dokumentais, atsižvelgti į ūkio poreikius, aukštosioms mokykloms keliamus tikslus, aukštųjų mokyklų misiją. 1.1.4.2. Remiamos veiklos Naujų studijų krypčių reglamentų rengimas pirmosios pakopos studijų programoms. Parengtų studijų krypčių reglamentų tobulinimas. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų kūrimo metodikų rengimas ir tobulinimas. Aukštesnių pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas. Mokymai. 1.1.4.3. Galimi pareiškėjai Studijų kokybės vertinimo centras 1.1.4.4. Galimi partneriai Mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir studijų ekspertinės (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos. 1.1.4.5. Tiesioginės tikslinės grupės Dėstytojai, studentai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų darbuotojai, ekspertai. 1.1.4.6. Projektų atrankos būdas Planavimas 1.1.4.7. Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.1.4.8. Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt 1.1.4.9. Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis. 1.1.4.10. Paramos intensyvumas, % Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos 1.1.4.11. Projektų įgyvendinimo vieta Lietuvos Respublika 1.1.4.12. Projektų atitikties kriterijai Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas 1.1.4.13. Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai Netaikoma 1.1.4.14. Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei 8,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas) Eil. Nr. 1.2.1 veiklų grupė. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas 1.2.1.1. Veiklų grupės pagrindimas Veiklų grupė skirta dėstytojų naujoms pedagoginėms ir dalykinėms kompetencijoms ugdyti ir mokymosi visą gyvenimą skatinančiai sistemai sukurti. Dėstytojai turi naudoti ir nuolat tobulinti modernias mokymo priemones bei metodus, patys juos kurti ir diegti. Veikla skirta universitetų ar kolegijų dėstytojų praktinio mokymosi plėtrai, bendrųjų ir specialiųjų kvalifikacijos tobulinimo programų plėtrai bei atnaujinimui. Veiklų grupė skatins kurti ypač kolegijose dirbančių dėstytojų pedagoginio meistriškumo kėlimo modelius ir mechanizmus; kurti pedagoginio meistriškumo kėlimo centrus ar mokyklas, įtraukiant socialinius partnerius. Šios iniciatyvos turės užtikrinti veiklos grupės tęstinumą ir mokymąsi visą gyvenimą tarp pedagogų. 1.2.1.2. Remiamos veiklos Dėstytojų kompetencijų tobulinimas: sisteminis dėstytojų kompetencijų ugdymas aukštosiose mokyklose, apimantis bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir specialiųjų gebėjimų tobulinimą, stažuotes (įskaitant užsienyje), dalykų mokymo(si) metodų kūrimą ir įgyvendinimą. Mokymai. 1.2.1.3. Galimi pareiškėjai Aukštosios mokyklos, asociacijos, viešosios įstaigos 1.2.1.4. Galimi partneriai Aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos 1.2.1.5. Tiesioginės tikslinės grupės Dėstytojai 1.2.1.6. Projektų atrankos būdas Konkursas 1.2.1.7. Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.2.1.8. Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt 1.2.1.9. Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis. 1.2.1.10. Paramos intensyvumas,% Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos 1.2.1.11. Projektų įgyvendinimo vieta Lietuvos Respublika 1.2.1.12. Projektų atitikties kriterijai Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas 1.2.1.13. Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai Prioritetas teikiamas projektams, jei: 1. Projektas kuria ir (arba) diegia inovatyvius mokymo metodus. 2. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą. 1.2.1.14. Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei 28,70 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas) Eil. Nr. 1.3.1. (a) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kolegijų optimizavimas 1.3.1.1.(a) Veiklų grupės pagrindimas Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į kolegijų infrastruktūrą, šie sektoriai geriau atitiks galutinių vartotojų studentų, dėstytojų poreikius ir užtikrins geresnę mokymosi paslaugų kokybę. Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir jos atitiktį kolegijų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tai turėtų iš dalies sumažinti kokybiškų aukštojo mokslo paslaugų netolygų teritorinį pasiskirstymą šalyje, pagerinti kolegijų įvaizdį ir padidinti motyvuotų stojančiųjų skaičių.       1.3.1.2.(a) Remiamos veiklos Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas); pagrindinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai vykdyti, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Remiamos veiklos įgyvendinamos jungiantis aukštosioms mokykloms ar sujungus aukštąsias mokyklas arba jų padalinius, arba reorganizavus aukštąsias mokyklas. 1.3.1.3.(a) Galimi pareiškėjai Kolegijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą. 1.3.1.4.(a) Galimi partneriai 1.3.1.5.(a) Tiesioginės tikslinės grupės Studentai, dėstytojai 1.3.1.6.(a) Projektų atrankos būdas Planavimas 1.3.1.7.(a) Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.3.1.8.(a) Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 20 000 000 Lt 1.3.1.9.(a) Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai. 1.3.1.10.(a) Paramos intensyvumas, % Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos 1.3.1.11.(a) Projektų įgyvendinimo vieta Lietuvos Respublika 1.3.1.12.(a) Projektų atitikties kriterijai Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas. 1.3.1.3.(a) Projektų svarbos kriterijai – 1.3.1.14.(a) Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui 55,15 mln. Lt (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ (toliau – VP 3.2 prioritetas). Eil. Nr. 1.3.1 (b) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas 1.3.1.1.(b) Veiklų grupės pagrindimas Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į kolegijų infrastruktūrą, jų teikiamos mokymo paslaugos geriau atitiks galutinių vartotojų stojančiųjų, dėstytojų, poreikius ir užtikrins geresnę mokymosi paslaugų kokybę. Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir jos atitiktį kolegijų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tai turėtų iš dalies sumažinti kokybiškų aukštojo mokslo paslaugų netolygų teritorinį pasiskirstymą šalyje, pagerinti kolegijų įvaizdį ir padidinti motyvuotų stojančiųjų arba tobulinančių savo kvalifikaciją skaičių. 1.3.1.2.(b) Remiamos veiklos Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas); pagrindinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai vykdyti, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti. Remiamos veiklos įgyvendinamos jungiantis aukštosioms mokykloms ar sujungus aukštąsias mokyklas arba jų padalinius, arba reorganizavus aukštąsias mokyklas; vykstant vidinei struktūros optimizacijai. 1.3.1.3.(b) Galimi pareiškėjai Kolegijos 1.3.1.4.(b) Galimi partneriai Kolegijos 1.3.1.5.(b) Tiesioginės tikslinės grupės Studentai, dėstytojai 1.3.1.6.(b) Projektų atrankos būdas Konkursas 1.3.1.7.(b) Projektų trukmė Nuo 24 mėn. iki 36 mėn. 1.3.1.8.(b) Paramos vertė, Lt Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 10 000 000 Lt 1.3.1.9.(b) Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai. 1.3.1.10.(b) Paramos intensyvumas, % Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros su …