Neefektyvus viešasis administravimas, aukštas korupcijos lygis, menki šalies finansiniai ištekliai, sąlygiškai nedidelė bendrojo vidaus produkto dal

Neefektyvus viešasis administravimas, aukštas korupcijos lygis, menki šalies finansiniai ištekliai, sąlygiškai nedidelė bendrojo vidaus produkto dalis, tenkant vienam gyventojui, tačiau funkcionuojanti švietimo sistema ir egzistuojantis mokslinis technol VALSTYBĖS ILGALAIKĖS RAIDOS STRATEGIJA (PROJEKTAS) Vilnius, 2002 Valstybės ilgalaikės raidos strategijos struktūra I L G A L A I K I A I   V A L S T Y B Ė S  R A I D O S  P R I O R I T E T A I PRIORITETŲ  ĮGYVENDINIMO  KRYPTYS TURINYS I. PADĖTIES ANALIZĖ......................................................................................................... 3 1. Aplinkos veiksniai............................................................................................................................................................. 3 2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė.................................................................................... 3 3. Makroekonomikos padėtis.............................................................................................................................................. 6 II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA................................................................................... 8 III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS        15 ŽINIŲ VISUOMENĖ............................................................................................................ 15 1. Mokslas ir švietimas....................................................................................................................................................... 15 2. Gyventojų kompetencija............................................................................................................................................... 16 3. Valstybės valdymas ir savivalda................................................................................................................................ 17 4. Kultūra.............................................................................................................................................................................. 19 SAUGI VISUOMENĖ.......................................................................................................... 21 1. Aplinkos apsauga............................................................................................................................................................ 21 2. Krašto apsauga................................................................................................................................................................ 23 3. Viešasis saugumas........................................................................................................................................................... 23 4. Socialinė apsauga........................................................................................................................................................... 25 5. Sveikatos apsauga........................................................................................................................................................... 26 6. Užsienio politika.............................................................................................................................................................. 27 7. Teisėkūra.......................................................................................................................................................................... 29 KONKURENCINGA EKONOMIKA................................................................................. 31 1. Pramonė ir verslas......................................................................................................................................................... 31 2. Energetika........................................................................................................................................................................ 33 3.Transportas ir tranzitas................................................................................................................................................. 35 4. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas................................................................................................................... 36 5. Kaimo ir žemės ūkio plėtra.......................................................................................................................................... 37 6. Finansų politika............................................................................................................................................................... 38 7. Regionų plėtra................................................................................................................................................................. 39 8. Turizmas........................................................................................................................................................................... 40 I. PADĖTIES ANALIZĖ 1. Aplinkos veiksniai Artimiausią penkiolikos metų laikotarpį tarptautinei Lietuvos padėčiai didžiausią įtaką darys šie veiksniai: Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO įtvirtinimas bei visavertis išnaudojimas nacionaliniams interesams užtikrinti; nuosekli šių organizacijų transformacija ir vaidmuo pasaulinėje politikoje; Lietuvos vykdomos geros kaimynystės politikos sėkmė ir gebėjimas pasinaudoti vis didėjančiu Baltijos jūros bendradarbiavimo potencialu; tolesnis JAV buvimas Europoje bei JAV ir Europos Sąjungos santykių eiga; tolesnės transformacijos procesai Rusijoje ir jos Kaliningrado srities vizija; globalizacijos procesai ir su jais susijusi tarptautinių ekonominių ryšių plėtra bei pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių, kultūrų internacionalizacija, demokratinės pasaulio bendrijos gebėjimas įveikti netradicines, transnacionalines grėsmes.    2. SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė Stiprybės Lietuva įveikė itin sudėtingą perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpį ir dabar yra funkcionuojančios rinkos bei atviros ekonomikos šalis. Įtvirtinta demokratija, stabili politinė padėtis, sukurtos svarbiausios rinkos institucijos ir prielaidos ekonomikos plėtrai, iš esmės sustiprėję gebėjimai vykdyti nuoseklią ekonominę, finansinę, socialinę bei užimtumo politiką. Lietuvos geografinė padėtis įgalina šalį vaidinti aktyvų vaidmenį tiek šiaurės - pietų, tiek vakarų - rytų kryptimis bei maksimaliai išnaudoti geografijos teikiamus privalumus, juoba, kad Baltijos regionas yra svarbus transporto ir prekybos kelių susikirtimo taškas Europos kontinento viduryje. Lietuvos geografinė padėtis palanki tranzitui, šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai. Tranzito plėtrai svarbią reikšmę turi neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalą, modernus automobilių kelių tinklas, jų priežiūros ir remonto aukštos kokybės sistema. Europos kontinente toliau vyrauja integraciniai procesai. Pagrindinė jų išraiška – ES ir NATO plėtra. Lietuvai, kurios strateginė nuostata yra užtikrinti nepriklausomybės laimėjimų negrįžtamumą, narystė ES ir NATO yra tinkamiausias ir patikimiausias būdas šiems istoriniams laimėjimams įtvirtinti. Baltijos jūros regione artimiausią dešimtmetį Lietuva toliau stiprins savo, kaip vienos regiono lyderių vaidmenį, ypač padėdama kurti Europos Sąjungos ir NATO politiką rytinių kaimynų atžvilgiu, tuo stiprindama viso regiono saugumą ir stabilumą. Kryptinga, pamatuota Lietuvos politika Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos atžvilgiu, Lietuvos pasirengimas dalintis demokratijos kūrimo, integracijos patirtimi su po 2001 m. rugsėjo 11 dienos Vakarams pradedančioms atsiverti Užkaukazės, Vidurinės Azijos valstybėmis, skatinant tolesnius jų ryšius su demokratiniu pasauliu, bus nuoseklus ir nuolatinis Lietuvos indėlis didinant stabilumą Vidurio ir Rytų Europoje.  Lietuvos Respublika šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės savo nacionaliniam saugumui, nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu, jos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė, nenukreipta prieš jokios kitos valstybės teisėtus interesus. Pakankamai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, padidėję gebėjimai atitikti rinkos ekonomikos keliamus reikalavimus ir padidėję verslumo gebėjimai. Geografiškai tolygus didžiųjų ir mažesniųjų miestų išdėstymas sudaro prielaidas tolydžiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai. Trečdalį šalies teritorijos užima miškai. Saugomos teritorijos, kuriose puoselėjamos gamtos kraštovaizdžio vertybės, rūšys ir buveinės, retos arba jau nykstančios ES regione, užima apie 12 proc. šalies teritorijos. Pakankamai išplėtotas švietimo ir mokslo institucijų tinklas, stiprus mokslinis potencialas. Aukšti informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) sektoriaus augimo tempai. Turtingas istorinis kultūros paveldas, istoriniai - kultūriniai ryšiai su Vakarų Europa, aukšto lygio profesionalus menas, tankus kultūros įstaigų tinklas. Silpnybės Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos išsivystymo lygį, ir egzistuoja realios galimybės įveikti šį atsilikimą tik per 30 metų. Lietuva yra maža šalis, palyginti neseniai atkūrusi nepriklausomybę ir kol kas neturinti pakankamai administracinio bei ekonominio pajėgumo aktyviai propaguoti savo interesus pasaulyje. Šalies ekonomika nepakankamai sudaro sąlygas socialinei plėtrai ir užimtumui. Padidėjusi socialinė-regioninė diferenciacija; žemas užimtumo lygis ir didelis bei struktūriškai nepalankus nedarbas; nepakankamas darbo jėgos teritorinis ir profesinis mobilumas, darbo vietų kokybė bei darbo rinkos lankstumas; didelė neoficiali darbo rinka; šešėlinis užimtumas; šalis praranda dalį darbo jėgos dėl migracijos; mažas dėmesys nepilnamečių auklėjimui ir užimtumui, nėra socialinės integracijos sistemos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Nepakankamas darbo jėgos prisitaikymas prie rinkos reikmių, fizinis kapitalas daug kur technologiškai atsilikęs, silpna inovacinė veikla, žemas verslumo lygis. Nėra mokslo ir gamybos kooperavimo sistemos, veikiančios pagal šiuolaikinį inovacijų modelį. Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo srityje. Nešiuolaikiška pramonės struktūra, labai maža dalis aukštųjų technologijų gamybos. Nepakankamai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra. Konkurencingumo stokoja žemės ūkis. Neišplėtota gamybinė ir socialinė kaimo infrastruktūra. Neveiksmingai naudojamas energetikos potencialas, Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Neracionaliai energiją vartoja visa ekonomika. Susidėvėjusi transporto infrastruktūra ir riedmenų parkas, ypač geležinkelio sistemoje. Lietuva neturi ūkio plėtros valstybinio strateginio valdymo ir nacionalinio konkurencingumo plėtojimo patirties. Intensyvios ūkinės veikos vietose mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotai, degraduoja gamtos kraštovaizdis, kinta jo struktūra; nepakankama informacinės sistemos ir rekreacinės infrastruktūros plėtra lankomiausiose teritorijose; daug senų, mažų ir taršių sąvartynų bei užterštų vietų, blogai veikianti atliekų surinkimo bei tvarkymo sistema. Pasenusi kultūros infrastruktūra; nepakankamai susistemintas ir apsaugotas kultūros vertybių paveldas. Galimybės Narystė ES sudarys Lietuvai sąlygas kelti ekonominės gerovės, gyvenimo kokybės lygį ir suteiks nekarines saugumo garantijas. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva visiškai prisiderins prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. ES paramos fondai leis modernizuoti šalies infrastruktūrą. Gerėjant ekonomikos padėčiai ir tobulėjant administraciniams gebėjimams bei ribojant neigiamus reiškinius, atsiranda galimybės užtikrinti stabilią socialinę ir sveikatos apsaugą, nacionalinės kultūros plėtrą. Tam pasitarnaus Lietuvos ir drauge ES rytinių sienų apsaugos sustiprinimas. Būdama ES nare, Lietuva galės: naudotis didžiule ES rinka, perimti institucinę ir administracinę patirtį, integruotis į Europos technologinę ir skaitmeninę erdvę, gauti solidžią finansinę ir techninę pagalbą, ginti savo ekonominius interesus, darydama įtaką ES ekonominei politikai, turėti stabilią valiutą ir stabilią makroekonominę aplinką, panaudodama ES ir kitų tarptautinių institucijų lėšas, modernizuoti bei išplėsti transporto, energetikos ir aplinkos apsaugos (vandens gerinimo ir tiekimo, nuotėkų surinkimo ir valymo, atliekų tvarkymo ir kt.) infrastruktūrą. Lietuvos narystė ES teigiamai paveiks užimtumo skatinimo, darbo kokybės ir civilizuotų darbo santykių plėtrą. Lietuvos narystė NATO sudarys sąlygas sukurti veiksmingą ir patikimą gynybos sistemą, atitinkančią NATO standartus. Tinkamai naudodamasi globalizacijos procesais ir ūkio internacionalizacija, Lietuva galės plėsti pramonės ir paslaugų gamybinę kooperaciją, perimti naujas technologijas ir patirtį, sėkmingai plėtoti elektroninio verslo galimybes, gauti kokybiškas ir nebrangias finansines paslaugas. Lietuva įsitvirtins kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje. Globalinis maisto poreikio augimas, ekologiškų maisto produktų paklausa ir biotechnologijos laimėjimai atvers naujas galimybes žemės ūkiui ir maisto pramonei. Planuojant ir panaudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, kurios  apimtys sudarys ženklią dalį visų šalies investicijų (iki 4 proc. BVP), pagerės nacionalinių išteklių valdymas. Fiskalinės politikos tęstinumas ir fiskalinė drausmė įgalins finansuoti skolinimosi poreikį kuo mažesnėmis išlaidomis bei rizika, o vidaus finansų rinkos plėtra garantuos alternatyvų užsienio rinkoms piniginių išteklių šaltinį. Aktyvus teigiamo Lietuvos įvaizdžio propagavimas pasaulyje, jo panaudojimas Lietuvos nacionaliniams interesams užtikrinti. Gyvybinga, savita ir atvira Lietuvos kultūra, praturtinanti Europos ir pasaulio kultūrą; veiksminga profesionalaus meno ir regionų kultūros plėtra. Grėsmės Globaliu pavojumi išlieka masinio naikinimo ginklų, jų komponentų ir gamybos technologijos platinimas. Mokslo ir technologijų raida daro prieinamesnį biologinį bei bakteriologinį ginklą. Informacijos technologijų plėtotės kontekste didėja kibernetinės grėsmės. Itin didelį dėmesį demokratinė pasaulio bendrija, taigi ir Lietuva, turės skirti transnacionalinėms grėsmėms, visų pirma kovai su tarptautiniu terorizmu. Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau karinės jėgos demonstravimas, provokacijos ir grasinimas panaudoti jėgą išlieka pavojumi Lietuvos Respublikos saugumui. Politinė, ekonominė ir socialinė įtampa bei konfliktų galimybė kaimyninėse valstybėse bei gretimuose regionuose. Didesnio dėmesio reikalauja ir kitos transnacionalinės grėsmės, tokios kaip tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis, nelegali migracija, žmogaus ir tautinių mažumų teisių pažeidinėjimai ir pan. Tarptautiniuose santykiuose energijos bei gamtos išteklių įtaka ir toliau lieka labai svarbi. Didelė dalis naftos ir gamtinių dujų gaunama stabilumu nepasižyminčiuose pasaulio regionuose. Jų nestabilumas, galimi kariniai konfliktai per žaliavų kainas daro įtaką pasaulio valstybių bei jų blokų ekonominio augimo svyravimams, taigi daro įtaką ir Lietuvai, kaip tarptautinės  ekonominės sistemos sudėtinei daliai. Lietuvai lieka aktualus energijos išteklių tiekimo diversifikavimas. Pernelyg didelė Lietuvos priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ar užsienio kapitalo, atstovaujančio atskiroms ekonomikoms, kurių laisvosios rinkos funkcionavimas galutinai dar neužtikrintas, koncentracija Lietuvai strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose yra rizikos veiksnys ne tik ekonominei gerovei, bet ir šalies saugumui apskritai. Tolesnis Vakarų pasaulio senėjimas, sparčiai didėjantis gyventojų skaičius trečiojo pasaulio šalyse bei valstybių ir ištisų regionų plėtros netolygumai toliau skatins migracijos procesus. Tai kels papildomas sveikatos priežiūros paslaugų lygiateisiškumo ir prieinamumo, pavojingų užkrečiamųjų ligų bei narkomanijos plitimo problemas. Nekontroliuojamos migracijos bangos, kylančios dėl regioninių ar etninių konfliktų, gali tapti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams. Lietuvai, kurios demografinė padėtis blogėja dėl visuomenės senėjimo, demografinės problemos turės tiesioginį poveikį socialinės apsaugos išlaidų padidėjimui. Ekonominės emigracijos darys įtaką valstybės ekonominio, mokslinio technologinio potencialo plėtotei. Nepakankamas darbo rinkos lankstumas ir mobilumas aštrins nedarbo problemas, taip pat trukdys inovacijoms ir modernių technologijų plėtrai, regioninės raidos netolygumas gresia tolesniu užimtumo ir socialinės plėtros lygio diferencijavimu, marginalinių regionų susidarymu, darbo jėgos emigracija; dėl nepakankamos ekonomikos plėtros ir regionų raidos gali nemažėti skurstančiųjų dalis, sustiprėti socialinė atskirtis bei socialinė diferenciacija, kelianti pavojų demokratijos ir visuomenės stabilumui. Gyventojų socialinei diferenciacijai įtaką darys ir tokie nauji veiksniai kaip gebėjimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir informaciniais ištekliais. Dabar importo muitais apsaugoti ūkio sektoriai įstojus į ES atsidurs sustiprėjusios konkurencijos aplinkoje, nes ES importo muitai iš esmės yra mažesni už kai kuriuos šiuo metu taikomus Lietuvos importo muitus. Kita vertus, importas iš trečiųjų šalių tiek vartotojams, tiek gamintojams kai kuriais atvejais pabrangs. Padidėję automobilių srautai, o kartu ir nepakankamas kelių dangos remontas gali daryti neigiamą įtaką eismo saugai. Teisėkūros proceso nenuoseklumas, nepakankamas planavimas ir teisinis reglamentavimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų pasekmių visuomeniniam gyvenimui. Tai gali skatinti teisinį nihilizmą, nepagarbą teisei ir teisinės valstybės siekiui. Nepakankamai išreikštas Lietuvos kultūros tapatumas; meno kūrėjų ir kultūros specialistų emigracija iš Lietuvos; prarandamos neapsaugotos kultūros vertybės. 3. Makroekonomikos padėtis Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka - konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos. Lietuvos ekonominės politikos įgyvendinimas glaudžiai susijęs su pasikeitimais išorinėje aplinkoje. Staigus išorinis ekonominis šokas sąlygotų ekonominės politikos įgyvendinimo korekcijas, kurias laiku atlikti ypač svarbu Lietuvai, kaip mažai atviros ekonomikos valstybei.      Griežta fiskalinė politika, kuri šiuo metu vykdoma Lietuvoje, suteikia galimybę mažinti fiskalinį deficitą, siekti subalansuoti biudžetą, taip pat suteikia prielaidas ilgalaikei fiksuoto valiutos kurso politikai ir didina ekonomikos atsparumą įvairiems išorės poveikiams. Tai leidžia toliau mažinti valstybinio ir privataus sektorių skolinimosi išlaidas, siekti cikliškai subalansuoto biudžeto ir gebėti vykdyti Ekonominės ir pinigų sąjungos reikalavimus. Perspektyvoje deficito dydis bus derinamas su Mastrichto sutartyje nustatytais kriterijais ir ES vykdoma politika. Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo nepaveldėjo TSRS skolų. Tačiau per 10 metų dėl biudžeto deficito greitai buvo akumuliuota beveik 30 proc. BVP bendra valstybės skola. Nors toks skolos lygis nėra didelis išsivysčiusių šalių standartais, tačiau būtina skolos lygį griežtai reguliuoti, kad nebūtų peržengta pavojinga riba, kelianti grėsmę stabiliai ekonomikos plėtrai. Pagrindiniai mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis ir šalimis kandidatėmis į ES, yra gana vidutiniški, nuosaikūs. Tačiau bendroji mokesčių našta, kurią galima matuoti visų konsoliduotų valstybės pajamų santykiu su šalies BVP, Lietuvoje ryškiai mažesnė (mažiau kaip 30 proc.) nei minėtose šalyse. Pavyzdžiui, šalyse kandidatėse šis santykis yra apie 41 proc., o Vokietijoje-apie 44 proc. 2001 m. pabaigoje buvo patvirtinta pagrindinius mokesčius apimanti reformos koncepcija, atspindinti tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo netolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos ES teisės aktų-užtikrinti visišką nacionalinės teisės suderinamumą nuo narystės datos, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą mokesčių administravimą. Viena iš veiksmų krypčių tobulinant mokesčių sistemą – požiūrio į mokesčių sistemą pakeitimas sugriežtinant ūkio subjektų, vengiančių mokėti mokesčius, veiklos sąlygas. Valstybė turi operatyviai reaguoti į privačiame sektoriuje susiklosčiusias neigiamas mokesčių planavimo schemas, pasinaudojant mokesčių įstatymų bei mokesčių sutarčių nuostatomis. Didesnioji valstybės išlaidų dalis Lietuvoje tenka visuomeninėms paslaugoms (valstybės gynimui, viešajai tvarkai, valstybės valdymui), taip pat švietimo, sveikatos apsaugos paslaugoms teikti. Tačiau strategijos laikotarpiu būtina užtikrinti ir kitų poreikių finansavimą. Čia galima būtų išskirti priemonių, susietų su integracija į ES ir į NATO finansavimą, bei tokių reformų kaip žemės restitucijos ir žemės, sveikatos apsaugos sistemos, švietimo, pensijų finansavimą. Be to, valstybė yra įsipareigojusi vykdyti dvi dideles specialias programas - indėlių atkūrimo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bendro finansavimo. Kadangi valstybės biudžeto deficitas dengiamas paskolomis, valstybė turi vykdyti kryptingą ir gerai apgalvotą skolinimosi politiką. Tai reiškia-užtikrinti visišką skolinimosi poreikio finansavimą laiku ir kuo mažesnėmis išlaidomis bei priimtina rizika, neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų. Iki šiol Lietuvos pinigų politika buvo nulemta Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymu, kuris padėjo stabilizuoti ir išlaikyti prognozuojamą padėtį šalyje. Lietuvoje veikiantis Lito patikimumo įstatymas riboja Lietuvos banko veiksmus klasikinės pinigų politikos srityje. Tolesnę pinigų politiką lems integracijos į ES procesas ir jos svarbiausias tikslas bus garantuoti nuoseklų Lietuvos įsiliejimą į euro zoną bei sklandžią Lietuvos banko integraciją į Europos centrinių bankų (ECB) sistemą. Tam pirmiausia reikės parengti teisinę ir organizacinę infrastruktūrą ECB pinigų politikos priemonėms taikyti šalies pinigų rinkoje, skatinti bankų rinkos standartų suartėjimą su analogiškos ES rinkos standartais. Siekiant ilgalaikio ir stabilaus ekonominio augimo, labai svarbu sukurti palankią investicinę ir verslo aplinką. Numatoma toliau vykdyti energetikos bei transporto objektų pertvarkymą ir privatizavimą, skatinti privačias „plyno lauko“ investicijas, diegti verslo aplinkos gerinimo priemones, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Siekiant užtikrinti veiksmingą darbo išteklių panaudojimą, numatoma vykdyti ekonominį aktyvumą ir užimtumą didinančią politiką. Struktūrinę politiką numatoma pasitelkti sudarant palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, orientuojant profesinio mokymo sistemą į rinkos poreikius, kuriant ir įgyvendinant konkursinę perkvalifikavimo sistemą. Ypač svarbios ekonominio aktyvumo ir užimtumo didinimo sritys bus darbo vietų kūrimas skatinant verslininkystę, užimtumo rėmimo formų tobulinimas, prisitaikymo prie struktūrinių pokyčių didinimas bei lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas. II. LIETUVOS VALSTYBĖS VIZIJA 2015 metais Lietuva jau bus senbuvė Europos Sąjungos, kuri bus didžiausia pasaulyje ir veiksmingai integruota rinka, taip pat pažangiausia mokslo technologinė erdvė, besiremianti išplėtota intelektine kooperacija. Modernizavusi valstybės strategiją ir valstybės ekonominę politiką bei naudodamasi ES finansine ir technine parama, Lietuva iki 2015 metų padidins savo BVP 2-2,5 karto. Pagal BVP, tenkanti vienam gyventojui, bus pasiektas daugiau kaip 50 proc. būsimojo ES vidurkio lygis vietoje dabartinio 30 proc. lygio. Tai iš esmės leis realizuoti ES socialinį ekonominį modelį - gerovės valstybės, kur žemas nedarbo lygis, aukšta darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Lietuva per dešimtmetį visiškai prisitaikys prie ES ekonominės tvarkos ir turės sklandžiai veikiančią rinkos mechanizmų sistemą. Gerėjant ekonominei padėčiai ir tobulėjant valstybės administraciniams gebėjimams, korupcijos lygis ir kriminalinio pasaulio įtaka verslui bus ženkliai sumažėję. Ekonomikos augimo veiksniai – darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas – bus pakankamai išplėtoti. Darbo jėgos naudojimas padidės bent 10 proc., sumažinus nedarbą, padidinus pensinį amžių ir į darbo rinką įsiliejant naujai kartai. Tačiau svarbiausia, kad darbo jėgos išsilavinimo lygis bus aukštesnis, patobulinus švietimo sistemą ir įdiegus kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo sistemą. Fizinė infrastruktūra bus modernizuota. Beveik neliks technologinio atsilikimo ryšių ir komunikacijų srityje. Bus visiškai pertvarkyta elektros energetikos sistema. Energijos šaltinių tiekimo tinklai bus sujungti su ES tinklais. Technologinis gamybos lygis daugeliu atveju bus europinis, o vidutiniškai nuo jo nedaug atsiliks. Tačiau tai neužtikrins vakarietiško ekonomikos našumo, kadangi į gaminius ir paslaugas įdėta pridėtinė vertė (žinios, mokslas) dar bus mažesnė, taip pat ir dėl didelių įėjimo į pasaulinę rinką sąnaudų. Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų birželio 12 d. nutarimu Nr.853.) Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetine šalies plėtros sfera, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Darbo jėgos rinkoje dominuos kvalifikuotų, mokančių naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis specialistų poreikis. Internetas, be kita ko, sudarys sąlygas neakivaizdžiai eiti mokslus garsiausiuose pasaulio universitetuose. Kvalifikacijos lygis Lietuvoje mažai tesiskirs nuo vakarietiškojo. Išsilavinimo struktūra ir turinys geriau atitiks ūkio poreikius, darbo jėga taps mobilesnė. Valstybė gali geriau atlikti savo funkcijas tik išugdžiusi administracinius gebėjimus. Skaidrus ir veiksmingas valdymas - būtina spartaus šalies progreso sąlyga. Perimant ES institucinę, administravimo ir politinio proceso patirtį (tiesiogiai dalyvaujant institucijų darbe ir ES politikos kūrimo procese), Lietuvos valstybės administraciniai gebėjimai neabejotinai tobulės. Strategijos siekis - kad valdžia būtų pigesnė, teiktų geresnes paslaugas ir įsiklausytų į žmonių balsą. Visuomenės pasitikėjimas valdžia neabejotinai priklausys nuo gyvenimo kokybės. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius užims vieną iš dominuojančių vietų šalies ūkio struktūroje ir veiksmingai stimuliuos kitų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtrą. Sektoriaus produktų gamyba ir pardavimas gali pasiekti 25 procentus Lietuvos BVP ir ne mažiau kaip 50 procentų šios produkcijos bus eksportuojama. Įteisintos nepopierinės informacinės technologijos valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitose sferose. Valstybinis reguliavimas užtikrins saugų duomenų naudojimą, o šalies informacinis ūkis (registrai, kadastrai, informacinės sistemos) bus integralus ir atviras. Šalies verslumas didės pirmiausia įgyjant rinkos ekonomikos patirties ir mūsų ūkio dalyviams glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio partneriais. Per penkiolika metų į privatų ir viešojo administravimo sektorius ateis daug jaunų specialistų, baigusių ekonomikos ir vadybos mokslus Lietuvos bei užsienio universitetuose. Bus išplėstos verslo konsultavimo paslaugos. Teigiamesnės taps visuomenės nuostatos verslo atžvilgiu. Visa tai smarkiai padidins šalies verslumo išteklius ir pakels jų kokybę. Lietuvos ekonomika visiškai integruosis į ES ekonominę, skaitmeninę ir žinių erdvę, kurioje dinamiškai didėja globalizacijos procesai, ir plėtosis daugiausia prisitaikydama prie tų procesų ir jais naudodamasi. Lietuvos kultūra – individo ir tautos kūrybinių galių išraiška, jų tapatumo ir išlikimo garantija. Kultūra ir atskleis ir puoselės skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą, atvirą visuomenę, skatins krašto socialinę ekonominę plėtrą, stiprins jos saugumą. Globalizacijos pavojų akivaizdoje mažai šaliai nėra nieko racionalesnio kaip integruotis į tokią ekonominę erdvę: čia stabilios aplinkos sąlygomis, naudojantis didžiuliais finansiniais ir technologiniais ištekliais, perimdama modernią institucinę patirtį Lietuva galės sparčiau mažinti atsilikimą nuo ES senbuvių. (Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga) Aplinkos apsaugos veiksniais bus užtikrinama harmoninga, tvari Lietuvos raida (subalansuota plėtra), suderinta su programiniais oro, vandens, biologinės įvairovės, Baltijos jūros bei Kuršių marių apsaugos ir atliekų tvarkymo tikslais, tarptautiniais įsipareigojimais bei ES standartais, taip pat su šalies ekonominėmis galimybėmis. Įgyvendinama  suderinta ekonominių, administracinių ir teisinių aplinkos apsaugos svertų sistema. Šios sistemos sudėtinės dalys bus: ES standartus atitinkantys aplinkos taršos normatyvai ir aplinkosaugos vadybos bei audito sistemos; lanksti, ekonominius ir aplinkosaugos siekius suderinanti mokesčių už taršą sistema, aprėpianti ir suderinanti mokesčius už teršalų išmetimus, gaminio ir naudotojo mokesčius; gaminio mokesčius papildanti užstatų - grąžos sistema, taikoma perdirbamoms daugkartinio naudojimo atliekoms; apyvartiniai taršos leidimai, taikomi vienarūšės bei vietinės taršos atvejams; „žaliojo biudžeto“ bruožų turinti valstybės biudžeto pajamų sandara. Aplinkosaugos srityje bus siekiama, kad visų ūkio šakų plėtra būtų suderinta su švarios ir sveikos aplinkos išsaugojimu. Krašto apsauga. Veiksminga ir patikima gynybos sistema užtikrins saugų tautos ir valstybės būvį, valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Viešasis saugumas. Bus sukurta tokia viešojo saugumo sistema, kad valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimą, spręsdamos gyventojų problemas ir teikdamos jiems kokybiškas paslaugas, tikslingai, efektyviai ir racionaliai panaudodamos mokesčių mokėtojų lėšas, garantuos viešąjį saugumą. Socialinė plėtra. Šalies ūkio struktūra garantuos palyginti aukštą užimtumo lygį. Nedarbas neviršys racionalaus lygio. Bus įgyvendintos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pasiektas darbo rinkos lankstumas, veiksmingai funkcionuos mokymosi visą gyvenimą sistema, bus sumažinti regioniniai skirtumai. Darbo jėga bus pakankamai mobili ir konkurencinga ES, kartu ir labiau orientuota ieškotis darbo savo šalyje. Pasiekta artima ES lygiui darbo vietų kokybė: atlyginimai, darbo santykiai, darbų sauga ir pan. Nuosekliai laikomasi lygių galimybių principo. Veiks gerai koordinuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemos, aprėpiančios visus gyventojus ir padengiančios visas socialines rizikas. Pajamos senatvėje bus garantuojamos einamojo finansavimo ir kaupimo mechanizmų derinimu. Einamojo finansavimo pensijų perkamoji galia didės maždaug tokiais pat tempais, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia. Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia; jos prioritetas yra padėti darbingiems remiamiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Didesnis dėmesys bus skiriamas invalidumo, skurdo, socialinės atskirties prevencijai. Pašalintas kraštutinis skurdas. Socialinė parama bus vykdoma koordinuojant valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas. Gyventojų pajamų nuolatinis augimas leis siekti visuotinai pripažintos progresyvios vartojimo struktūros. Bus sudarytos sąlygos visoms šeimoms apsirūpinti būstu, išplėtojus tam tikslui atitinkamas teisines, ekonomines ir administracines priemones. Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, Lietuvos žmonėms bus garantuojama prieinama, savalaikė, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu, ir teisumu. Pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos darbo tikslas – formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas, ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinti gyventojų mirtingumą, tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo darbą bei valdymą, vykdyti aktyvią infekcinių ligų, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, užkirsti kelią alkoholizmui, narkomanijai, užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir veiksmingi, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus vaistai, o kompensuojamuosius vaistus gautų visi gyventojai, kuriems jie reikalingi. Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos plėtojimas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas atitiks Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos reikalavimus ir principus. Užsienio politikos srityje sėkmingai baigiamas Lietuvos narystės įsitvirtinimas ES ir NATO ratifikavimo procesas ir vyksta faktinis valstybės įsitvirtinimas šiose organizacijose. Pagrindinės užsienio politikos pastangos sukoncentruotos į Lietuvos, kaip vienos Baltijos regiono lyderių, vaidmens įtvirtinimą, tačiau tuo pat metu Lietuvos užsienio politika bus plėtojama horizontaliai, kadangi narystė ES ir NATO Lietuvai priartins iki tol politiškai tolimus regionus ir sureikšmins jų problemas.    ES viduje sprendžiant konkrečius Lietuvai aktualius klausimus, nebus automatinio blokavimosi su viena valstybių grupe. Bus aktyviai naudojamos sustiprinto konsultavimosi su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, Šiaurės šalimis bei Lenkija priemonės, tačiau nedideles koalicijas ES viduje Lietuva sudarys pagal sprendžiamų klausimų svarbą valstybei ir jos gerovei. Bus aktyviai dalyvaujama formuojant bei įgyvendinant visų ES trijų ramsčių politiką. Nustojus kurti individualią nacionalinę užsienio prekybos politiką, bus vykdoma bei dalyvaujama formuojant bendrąją ES užsienio prekybos politiką. Lietuva aktyviai įsitrauks į ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos kūrimą, visų pirma naujųjų ES rytinių kaimynių atžvilgiu. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos (BESG) reikaluose Lietuva sieks išlaikyti pusiausvyrą tarp atlantizmo ir europeizmo, pabrėždama JAV tolesnio buvimo Europoje svarbą. NATO viduje Lietuva aktyviai pasisakys Aljanso santykių su Rusija, Ukraina, Baltarusija tolesnio plėtojimo klausimais, palaikys Aljanso dėmesį Kaukazo, Vidurinės Azijos regionams. Toliau bus plėtojama Vilniaus dešimtuko dvasia; aktyviai dalinamasi integracijos į NATO patirtimi su stojimui nepakviestomis valstybėmis-NATO kandidatėmis. NATO vedamose taikos misijose Lietuva dalyvaus aktyviai, pagal realias išgales, pirmiausia geriau pažįstamuose regionuose, kur Lietuva jau turi tokios veiklos patirtį. Ekonominės diplomatijos sferoje Lietuva išnaudos savo, kaip paribio su Eurazija valstybės padėtį, plėsdama savo diplomatinį atstovavimą ir aktyviai propaguodama  ekonominius bei prekybinius interesus šiame milžiniškame regione. Drauge bus siekiama išsaugoti NVS šalių rinkas.   Lietuva aktyviai panaudos tarptautinių organizacijų forumus demokratijos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sklaidai, globalinių, transnacionalinių problemų, turinčių įtaką Lietuvos ir jos piliečių gerovei, sprendimų paieškoms. Šalies viduje bus sukurtas veiksmingas institucijų užsienio politikos koordinavimo mechanizmas. Didėja tarpusavio supratimas tarp visuomenės ir diplomatinės tarnybos; vyksta dialogas su visuomene svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginius prioritetus ir atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bus kuriama nacionalinė teisės sistema, užtikrinanti žmogaus teises ir laisves. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kitus teisės aktus bei teisės sistemos reformos metmenis bus įgyvendinamos priemonės asmens saugumo ir teisės sistemos srityje, teisės kūrimo, užtikrinant žmogaus teises srityje, žmogaus teisių ir interesų gynimo, teisinės apsaugos, valstybės valdymo ir informacinės visuomenės plėtros srityse.          Valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką intelektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji, generuodama pajamas, būtų visavertė, bendradarbiauti ir konkuruoti sugebanti pasaulinės rinkos dalyvė. Plėtoti informacines technologijas, grindžiamas nuosekliai atnaujinamomis telekomunikacijų ir informatikos priemonėmis. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.853.) Pramonės struktūra ir įmonių strategijos adekvačiai atspindi nuolat besikeičiantį globalių konkurencinių jėgų poveikį. Lietuva taps patrauklia šalimi steigti savo būstines konkurencingoms tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo gamybos bei paslaugų įmonėms, prioritetiškai naudojančioms aukštas technologijas ir mokslui imlius išteklius. Pramonė veiks aplinkoje, palankioje inovacijoms ir reikiamai kokybei pasiekti, skatinančioje kvalifikuotumą, sąžiningą konkurenciją, bei naudodamasi veiklos išlaidoms mažinti palankia infrastruktūra. Pramonės plėtrą skatins įmonėms palanki teisinė aplinka, investuotojams garantuojanti stabilumą ir patikimumą. Smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turės pažangią infrastruktūrą, veiks atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, naudos modernias technologijas, kvalifikuotą darbo jėgą, gamins konkurencingas, inovacijoms imlias prekes bei teiks paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms, sukurs didesniąją BVP dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai prisiderins prie rinkos pokyčių, racionaliai naudos išteklius, kurs naujas darbo vietas. Energetika pigiai, patikimai ir saugiai aprūpins energija visas ūkio šakas, sudarys palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, bus integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir sugebės konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Ateities energetikos sektorius bus gerai subalansuotas, nekels grėsmės aplinkai.  Energetikos šakoje pagrindinės nuostatos ir valstybės veiksmų kryptys-kurti šalies energetikos politiką, įvertinant pagrindinius ES energetikos politikos aspektus bei vyraujančias pasaulio energetikos raidos tendencijas, parengti reikiamą teisės bazę ir sukurti atitinkamas energetikos valdymo bei reguliavimo institucijas, numatyti energetikos politikos įgyvendinimo būdus remiantis detalia šalies energetikos sektorių subalansuotos raidos scenarijų analize, optimizacijos skaičiavimais ir sukaupta bei susisteminta statistine informacija, siekiant užtikrinti šalies energetikos gyvybingumą, ekonominį konkurencingumą, patikimumą, energijos vartojimo veiksmingumą ir kuo mažesnę žalą aplinkai. Transporto infrastruktūra bus modernizuota ir integruota į svarbiausias magistrales bei TINA tinklus, o per juos-į transeuropinius tinklus. Sudaryta saugi ir gamtosaugai palanki transporto sistema. Išplėtoti multimodaliniai transportavimo procesai, sukurti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrai. Išnaudojant modernizuotų I ir IX Europos transporto koridorių galimybes, bus padidintos tranzito apimtys, Lietuvos vežėjai integruosis į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto paslaugų rinką. Žinių ekonomika ir elektroninis verslas. Visiems Lietuvos gyventojams (miestų ir rajonų) bus sudarytos lygios galimybės nuolatos mokytis, kelti kvalifikaciją informatikos priemonėmis. Skatinamos investicijos tobulinant kompiuterių tinklų (tradicinių ir mobiliųjų) galimybes ir jų naudojimą. Pertvarkoma valstybės ir savivaldos institucijų veikla, pasitelkiant informacinių technologijų teikiamas galimybes, sudarytos sąlygos iš esmės spartinti skaitmeninės ekonomikos plėtros darbus, elektroninių dokumentų naudojimą. Liberalizuota telekomunikacijų rinka, skatinama konkurencija. Bus skatinama steigti ir plėtoti naujas, pelną teikiančias verslo įmones, kurių veikla grindžiama žiniomis bei informacinėmis technologijomis. Remiamas ir skatinamas verslo, mokslo bei studijų integravimas, gaminant konkurencingus produktus ir teikiant paslaugas. Sudarytos sąlygos tolimų vietovių gyventojams ir neįgaliems žmonėms per informacines technologijas įsitraukti į aktyvią darbo veiklą. Parengtos ir įgyvendintos priemonės, stabdančios informatikos specialistų nutekėjimą į užsienį ir skatinančios išvykusiųjų grįžimą į Lietuvą. Bus skatinamas parodomųjų pavyzdžių kūrimas, akcentuojama vaizdinių ryšių ir informacinių technologijų svarba ekonomikos plėtrai. Tobulinami įstatymai, ginantys gyventojų informacinį saugumą ir privatumą. Kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje valstybės politika užtikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu požiūriu tolygią (subalansuotą) plėtrą, bus kuriama palanki teisinė, ekonominė, aplinka našiems ūkininkų ūkiams, žemės ūkio, kitoms kaimo verslo įmonėms savarankiškai veikti konkurencinėje rinkoje ir užsidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo plėtrai. Bus skatinamos inovacijos, didesnę pridėtinę vertę kuriančių konkurencingų produktų bei paslaugų gamyba, plėtojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprūpinimo infrastruktūra. Sukurtos teisinės ir ekonominės prielaidos veiksmingiau panaudoti ūkių subjektų finansinį ir daiktinį kapitalą investicijoms, modernizuojant žemės ūkio gamybą ir plėtojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus užbaigtas piliečių nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas, sukurtos teisinės ir ekonominės žemėnaudų konsolidavimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo prielaidos. Garantuotas kaimo ir žemės ūkio plėtros politikos stabilumas. Lietuvos kaimas-darbui, gyvenimui ir poilsiui patraukli erdvė, jame bus išplėtota gamybinė ir socialinė infrastruktūra, susiformavusi išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių bendruomenė, sveika aplinka bei gražus kraštovaizdis. Žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimas ir prekyba-moderni, tausojanti aplinką šakų visuma, turinti išplėtotą infrastruktūrą, modernias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus, gebanti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios verslo aplinkos ir siekianti pateikti į rinkas konkurencingus, geros kokybės produktus bei paslaugas. Išryškės dvi ūkių plėtros kryptys: specializuoti, tradicinę produkciją gaminantys, ES rinkoje konkurencingi ūkiai, tiekiantys produkciją perdirbimo įmonėms ir prekybos organizacijoms; kita-natūralius ir ekologiškus produktus gaminantys bei netradicinę veiklą plėtojantys ūkiai, veikiantys rinkos nišose. Greta stambių prekinių ūkių plėtosis ir mažesni, kooperuoti ūkiai. Intensyvaus žemės ūkio rajonuose vyraus grūdų, kiaulininkystės ir pieno prekiniai ūkiai. Padidės stambių specializuotų  ūkių, turinčių didelius javų, rapsų, linų plotus, skaičius. Bus gaminama daugiau didesnės pridėtinės vertės produktų (pieno, mėsos). Prognozuojamas vaisių ir daržovių gamybos augimas. Bus auginama daugiau mėsinių galvijų, avių (ypač nenašiose žemėse). Prioritetas teikiamas natūraliems ir  ekologiškiems produktams. Žvejyba, žuvų perdirbamoji pramonė ir prekyba, žuvivaisa ir žuvų auginimas bus modernus ekonomikos sektorius, integruotas į šalies ūkį, tausojantis aplinką, turintis išplėtotą infrastruktūrą ir našias technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir jų rengimo sistemą, gebantis pateikti geros kokybės, konkurencingus maisto produktus. Bus plėtojami netradicinio ir smulkaus žemės ūkio verslai: vaistinių augalų, grybų, triušių, kalakutų, kailinių žvėrelių auginimas, bitininkystė, vidaus vandenų žuvininkystė, ir alternatyvi veikla-kaimo turizmas, amatai, paslaugos, kiti smulkieji verslai. Aplinkos apsaugos žemės ūkyje priemonės, atitinkančios ES direktyvas, užtikrins aplinkai palankaus žemės ūkio plėtrą, gamtos išteklių išsaugojimą ir gausinimą.            Valstybė įgyvendins ES bendrosios žuvininkystės politiką, kurios tikslas-suderinti žvejybą su žuvų ištekliais, reguliuoti šalių, turinčių žvejybos laivynus, konkurencinius santykius, sušvelninti socialines struktūrinio partvarkymo pasekmes. Politiką sudaro keturios pagrindinės dalys: žuvų išteklių valdymo, struktūrinė, rinkos, kainų ir socialinė politika. Valstybės misija – palankios teisinės, ekonominės bei institucinės aplinkos sukūrimas šiai politikai įgyvendinti. Finansų sektoriaus plėtra bus spartesnė nei gamybinių ūkio šakų, todėl 2015 m. finansinio tarpininkavimo sektoriaus indėlis į BVP bus apie 7-10 proc. Dalyvavimas euro zonoje leis greitai perimti finansų technologijų naujoves (know how). Jų, kaip finansų paslaugų vartotojų, vaidmenį padidins ir gyvenimo lygio kilimas. Per 5-10 metus didžioji šalies gyventojų dalis pirks ilgalaikio ir vidutinės trukmės vartojimo reikmenis (automobilius, būstą, baldus, būsto įrangą ir laisvalaikiui skirtas prekes bei paslaugas), imdami paskolas arba naudodamiesi kitomis finansų paslaugomis (finansine nuoma (lizingu) ir kt.). Laikotarpio pabaigoje Lietuvoje veiks įvairios finansų institucijos (komerciniai, investiciniai bankai, privatūs pensijų fondai, kolektyvinio investavimo įmonės, ipotekos bankai, nebankinės finansų institucijos ir t.t.), turinčios gerai reglamentuotą teisės bazę ir aiškiai segmentuotą rinką. Vis dėlto finansų sistemos branduolį sudarys universalūs komerciniai bankai, derinantys plataus spektro finansinių paslaugų teikimą su mažmeninės bankininkystės funkcija. Elektroninė bankininkystė ir kitos moderniomis informacinėmis technologijomis besiremiančios finansinio tarpininkavimo paslaugos nukonkuruos „gyvąsias“ finansų paslaugas ir taps viešpataujančia atsiskaitymų bei kitų finansinių operacijų forma. Kita vertus, atsiras ir tiesioginio kontakto su žmonėmis nostalgija, šia paslauga ypač noriai naudosis vadinamieji prioritetiniai klientai.   Ilgainiui vietinės kilmės arba vien lietuviško kapitalo valdomų finansų institucijų vaidmuo taps minimalus arba jos apskritai išnyks, užleisdamos vietą transnacionalinėms kompanijoms arba jų sudarytoms struktūroms bei aljansams. Nacionaliniai finansų institucijų vardai, kaip verslo vertybė, praras dabartinę reikšmę. Finansų srityje valstybė sudarys palankias teisines sąlygas investavimo kultūrai ugdyti ir kapitalo rinkai integruoti į užsienio ir ypač ES rinkas, plėtos rinkos teikiamas galimybes kapitalui pritraukti, saugiai ir veiksmingai investuoti. Valstybė kurs palankią teisinę aplinką, toliau liberalizuos finansų rinką Regioninė plėtra. Regionų ekonomika bus plėtojama ir jų konkurencingumas didinamas atsižvelgiant į regiono turimus išteklius bei prioritetines plėtros kryptis, išryškinant regiono savitumą. Transporto, komunikacijų ir kita fizinė infrastruktūra bus plečiama kaip integruotas tinklas, stengiantis racionaliai panaudoti ES bei šalies lėšas. Gyvybingos kaimo gyvenvietės, padidėjęs gyventojų mobilumas sujungs miestus su kaimais. Bus sukurta tinkama aplinka gamtos ir kultūros paveldui išsaugoti plėtojant turizmą ir rekreaciją. Regionų institucijos bendradarbiaus tarptautiniu lygiu įgyvendindamos nacionalinius bei ES regioninės plėtros politikos tikslus. Regioninės plėtros politikos tikslas yra užtikrinti stabilaus aukšto gyvenimo lygio galimybes visoms šalies bendruomenėms; didinti šalies regionų sanglaudą, mažinant ekonominius, socialinius, kultūros, išsilavinimo sąlygų ir administracinių gebėjimų skirtumus tarp jų; užtikrinti darnią regionų ekonomikos plėtrą bei didinti jų konkurencingumą atsižvelgiant į regionų ypatumus; tolydžiai plėtoti regionų fizinę ir socialinę infrastruktūrą; užtikrinti veiksmingą regionų vietinių išteklių naudojimą, racionalų regioninės plėtros finansavimą naudojant tiek šalies, tiek užsienio finansinių šaltinių lėšas, kaimo bendruomenių gyvybingumą ir plėtrą. Bus sukurta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) socialinė, ekonominė ir technologinė infrastruktūra, SVV plėtrai palanki teisinė ir institucinė aplinka, bendradarbiavimo su mokslo ir švietimo institucijomis sistema. Lietuva taps aukšto ekonominio ir kultūrinio potencialo turizmo šalimi, teikiančia įvairius puikios kokybės turizmo produktus, tenkinančius individualius turistų poreikius bei atitinkančius ES turizmo direktyvas. Todėl bus siekiama kurti ir įgyvendinti racionalią turizmo politiką sudarant palankias teisines, investicines sąlygas visiems turizmo verslo dalyviams, veiksmingai kurti patrauklius turizmo produktus vidaus ir tarptautinei rinkai užtikrinant racionalų Lietuvos gamtinio, kultūrinio ir socialinio potencialo išnaudojimą, o tai sąlygos konkurencingą integraciją į Europos ir pasaulinę turizmo rinką. Įvertinus turizmo konkurencinius pranašumus ir atsižvelgiant į Lietuvos turizmo išteklių specializaciją bei diferenciaciją, integruojantis į ES bei įgyvendinant nustatytus Lietuvos turizmo plėtros strateginius tikslus ir uždavinius, išryškėja tokios prioritetinės turizmo plėtros rūšys kaip kultūrinis ir pažintinis, dalykinis ar verslo, kurortinis, vandens (jūrų ir upių), ekologinis ir kaimo turizmas. III. ILGALAIKIAI VALSTYBĖS RAIDOS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS Remiantis padėties analize, apimančia išorinius veiksnius, SSGG ir makroekonominę analizę, išskiriami šie ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. ŽINIŲ VISUOMENĖ Žiniomis besiremianti (žiniomis varoma) ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. ES yra užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per artimiausią dešimtmetį; 2015 metais šioje srityje Lietuva gali būti pasiekusi panašų lygį. Tačiau žinių visuomenė yra itin sudėtingas iššūkis Lietuvai ir su juo gali nepavykti susitvarkyti, jei nebus pasiektas plačių visuomenės sluoksnių sutarimas ir stipri intelektuali politinė valia. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr.853.) 1. Mokslas ir švietimas ·   Kuriant veiksmingą ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą: pasiekti, kad vidurinis išsilavinimas būtų visuotinis, apimantis visus gyventojų sluoksnius neatsižvelgiant į socialinę padėtį ir gyvenamąją bei kalbinę aplinką; užtikrinti privalomą priešmokyklinį ugdymą ir lygias mokyklinio starto galimybes; išplėtoti įvairių formų, visų pirma socialinę atskirtį patyrusiems vaikams, prieinamą ikimokyklinio ugdymo sistemą; užtikrinti, kad binarinė aukštojo mokslo sistema apimtų visus siekiančius aukštojo mokslo ir gebančius studijuoti; plėtoti bendrojo lavinimo mokyklų, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų racionalų tinklą bei mokyklų tipų įvairovę, didinti suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų skaičių, vykdyti švietimo sistemos regioninę politiką; didinti vaikų užimtumą papildomo ugdymo įstaigose, vykdyti mokyklas nelankančių vaikų socializaciją; stiprinti visų švietimo sistemos grandžių sąveiką, užtikrinti sklandų perimamumą iš vienos sistemos grandies į kitą; mažinti skirtumą tarp profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų; kurti ir įgyvendinti veiksmingą paramos moksleiviams, studentams sistemą; įgyvendinti tęstinio mokymosi koncepciją, plėsti įvairių kursų, nenuosekliųjų studijų įvairovę; plėtoti modernią suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos gyventojui galimybę mokytis visą gyvenimą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją visiems, to neįgijusiems, atnaujinti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti; naudojant finansinius svertus sukurti mechanizmą, skatinantį darbdavius investuoti į personalo mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. ·   Užtikrinant švietimo sistemos kokybę integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę: užtikrinti ir vykdyti stabilų švietimo sistemos finansavimą, tenkinantį sistemos poreikius ir sudaryti sąlygas atnaujinti švietimo infrastruktūrą; sukurti racionalią, skaidrią ir tinkamą švietimo finansavimo sistemą, pagrįstą aiškiais valstybės ir savivaldybių įsipareigojimais kiekvieno mokinio atžvilgiu; atlikti nuolatinę švietimo sistemos stebėseną ir diagnostikos tyrimus; užtikrinti švietimo kokybės standartų įgyvendinimą; keisti profesinio mokymo sistemą, priartinant ją prie darbdavių užsakymų, regioninės darbo rinkos; atnaujinti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo bei studijų turinį, pereinant nuo „žinių formavimo“ ir siaurų profesinių įgūdžių lavinimo prie bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymo bei dabarties asmeniui ir visuomenei reikalingos kompetencijos suteikimo; plėsti nuotolinį mokymą ir naujųjų edukacinių technologijų panaudojimą; pertvarkyti pedagogų rengimo ir plėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, siekiant, kad jos būtų suderintos su dabartiniais švietimo tikslais ir uždaviniais, kad mokytojas būtų pasirengęs dirbti „žinių visuomenės“ sąlygomis; plėsti informacinių technologijų panaudojimą mokymo ir studijų procese; apibrėžti, plėtoti ir įtvirtinti mokyklų mokymosi bendruomenių savarankiškumą ir atsakomybę; įdiegti šiuolaikinę valdymo sistemą, pagrįstą stebėsena, strateginiu planavimu ir aiškiai apibrėžta institucine atsakomybe; stiprinti aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimo įstaigų sanglaudą, mokslo ir studijų sąveiką; užtikrinti dalyvavimą Europos švietimo programose, plėsti moksleivių, studentų, mokytojų ir dėstytojų mainus; plėtoti panašią į kitas valstybes švietimo ir aukštojo mokslo sistemą, siekiant profesinių kvalifikacijos ir kvalifikacinės laipsnių teikimo sistemos vienodumo. Tobulinti išsilavinimo pažymėjimų pripažinimo mechanizmą. ·   Rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinant būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją: plėtoti mechanizmą, kad studentai pagal atskiras studijų kryptis būtų priimami remiantis specialistų įsidarbinamumo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis; nustatyti prioritetines mokslo ir technologijų plėtros kryptis ir perorientuoti reikalingų specialistų rengimą; spręsti pradinių klasių mokytojų perkvalifikavimo problemą, didinti specialistų andragogų skaičių; palaikyti turimą mokslinį potencialą, galintį parengti besikeičiančiai darbo rinkai tinkamus specialistus, gebančius įdiegti naująsias technologijas; vykdyti į užsienio šalis išvykusių specialistų susigrąžinimo politiką; plėtoti regioninę švietimo politiką ir strateginį planavimą regionuose, stiprinti regioninių aukštųjų mokyklų vaidmenį regionų politikai. ·   Atliekant mokslinius tyrimus, orientuotus į subalansuotą šalies plėtrą, dermę su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinant mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinant spartesnę šalies pažangą: kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą; mokslinis tyrimus finansuoti daugiausia konkurso pagrindu, finansuojant prioritetines mokslinių tyrimų programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu; plėtoti mokslinių tyrimų kokybės skatinimo mechanizmus, orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę; plėsti bendruosius su kitomis šalimis projektus, mokslinius tyrimus atlikti internacionaliniu pagrindu; skatinti, kad didelė dalis mokslinių tyrimų būtų orientuoti į naujų technologijų, pagrįstų žiniomis, kūrimą ir diegimą; kurti lanksčius naujausiųjų technologijų kūrimo ir diegimo modulius, skatinant verslo inkubatorių, mokslinių ir technologinių parkų, technologinių žinių ekonomikos branduolių (klasterių) kūrimą. Siekiant aukščiau išvardintų tikslų mokslo ir švietimo srityje bus įgyvendinamos šios pagrindinės priemonės: moksleivio krepšelio metodikos įdiegimas; tiksli vaikų apskaita; socialinių pedagogų etatų įsteigimas; įvairių potipių jaunimo mokyklų kūrimas; paramos, skatinimo fondų plėtra; investicijos mokymuisi skatinanti; mokesčių sistema; racionalus mokyklų tinklo tvarkymas; nemokymo išlaidų mažinimas; bendrųjų gebėjimų, profiliavimo ir studijų krypčių standartų parengimas; modulinis mokymas; stebėsenos (monitoringo), audito, diagnostinių testų, tyrimų ir strateginio planavimo sistemų plėtra; šiuolaikiškos mokytojų ir dėstytojų kompetencijos ugdymas; įvairių interesų grupių, socialinių partnerių įtraukimas; mokslo ir studijų įstaigų struktūrinė reforma; studijų kokybės standartų įgyvendinimas; institucijų išorinio vertinimo organizavimas; informacinių technologijų diegimas švietimo, mokslo ir studijų srityje; dalyvavimas tarptautinėse švietimo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo ir mainų programose bei projektuose; mokslinės veiklos rezultatų ir šios veiklos skatinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas; studentų finansinės paramos sistemos plėtojimas; investicinių projektų plėtojimas. 2. Gyventojų kompetencija Turi būti sudaromos galimybės Lietuvos gyventojams įgyti šiuolaikinėms informacinėms technologijoms sėkmingai naudoti reikalingų žinių bei taikyti jas kasdieninėje veikloje,  taip pat didinamos nepalankioje socialinėje padėtyje esančių žmonių galimybės naudotis ITT. ·   Užtikrinant Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informatikos technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų: užtikrinti laisvą prieigą prie informacijos; plėtoti lavinimosi visą gyvenimą galimybes; įgyvendinti šalies gyventojų teisę į greitą, saugų ir pigų internetą. ·   Mažinant socialinės, turtinės, geografinės ir kt. padėties sąlygojamas skirtingas šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo galimybes: šalinti miesto ir kaimo ITT infrastruktūros netolygumus, suteikiant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti informacines technologijas asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms; kurti viešus interneto prieigos taškus; sudaryti bibliotekų skaitytojams galimybes naudotis informacijos ištekliais internetu; plėtoti nuotolinio darbo, persikvalifikavimo ir įsidarbinimo galimybes. ·   Plėtojant neįgalių žmonių ar žmonių, turinčių ypatingų poreikių, įsitraukimo į informacinę visuomenę programas, panaudojant informacinių technologijų galimybes: užtikrinti informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems. 3. Valstybės valdymas ir savivalda Viešojo administravimo tobulinimas yra nuolatinis, sisteminis procesas, apimantis centrinį, teritorinį ir vietos savivaldos lygius, taip pat valstybės tarnybą, kaip pamatinę visuomeninių santykių formą viešojo administravimo srityje. Siekiama, kad 2010 metais Lietuvos viešojo administravimo sistema atitiktų Europos šalių viešojo administravimo patikimumo lygį. Svarbiausias tikslas-modernizuoti viešojo administravimo sistemą, siekiant sukurti nukreiptą į ateitį viešąjį administravimą, adekvatų Europos Sąjungos šalyse suformuotoms normoms ir tradicijoms. Pagrindiniai viešojo administravimo tobulinimo veiksmai bus nukreipti šiomis pagrindinėmis strateginėmis kryptimis: Elektroninės – valdžios projektų įgyvendinimas, elektroninės vyriausybės plėtra. Šiai krypčiai priklauso naujų informacinių ir telekomunikacinių technologijų pritaikymas teikiant viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslui. Šiuolaikinė valstybė turi ypatingą d …