Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo nr. 1154 „dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) nu

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. SPALIO 23 D. NUTARIMO NR. 1154 „DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ PLOTŲ PATVIRTINIMO“ (2002 M. GEGUŽĖS 28 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIAI (2001 M. RUGPJŪČIO 3 D. REDAKCIJA), TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO – ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. SPALIO 23 D. NUTARIMO NR. 1154 „DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ PLOTŲ PATVIRTINIMO“ (2005 M. LIEPOS 14 D. REDAKCIJA) NUOSTATOS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 23 STRAIPSNIUI, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTUI (2004 M. KOVO 23 D. REDAKCIJA), 5 STRAIPSNIO 2 DALIES 3 PUNKTUI (2002 M. BALANDŽIO 2 D. REDAKCIJA), 12 STRAIPSNIUI (2003 M. SPALIO 14 D. REDAKCIJA) 2007 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktoriui Robertui Klovui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2007 m. rugpjūčio 14 d. išnagrinėjo bylą Nr. 44/04-10/06 pagal:

Konstitucinio Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-46/2004 ir pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-11/2006 buvo sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 44/04-10/06.

Konstitucinis Teismas nustatė:

I 1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 750 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 750) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime, pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

II 1. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. spalio 12 d. įsakymu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų patikslinimo Trakų rajone“ Nr. 170 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4–13 sklypai buvo įrašyti į valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašą.

Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 750 minėtas kvartalas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Taigi Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra išperkami valstybės.

Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo teigimu, į minėto kvartalo 4, 5, 6 sklypus pretenduoja asmuo, kuris siekia atkurti nuosavybės teises į šiuos sklypus.

Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 750 ta apimtimi, kuria Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime, pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.

Pagal Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, taip pat Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas schemas žemė, pasak pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo, priklausiusi A. Donelaičiui, patenka į miesto miškams priskirtą teritoriją. Pasak pareiškėjo, Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 ši žemė buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

Pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo teigimu, į šią sklypo dalį pretenduoja asmenys, kurie siekia atkurti nuosavybės teises į ją ir atitinkamus prašymus yra padavę dar iki Vyriausybei išleidžiant ginčijamą 2005 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 765.

Pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo nuomone, Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje nurodyta A Donelaičio turėta žemė buvusiame Margių kaime pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatai, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatai, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, 12 straipsniui, kuriame, pasak pareiškėjo, nustatytos sąlygos, kada žemė gali būti išperkama valstybės.

III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovo R. Klovo rašytiniai paaiškinimai.

1.1. Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisės apsaugos garantija yra status quo garantija, kuri saugo asmens turimas nuosavybės teises. Atitinkama teritorija gali būti pripažįstama reikalinga valstybei; valstybės reikmės kartu yra ir visuomenės poreikiai, todėl prašymas natūra atkurti nuosavybės teises į tam tikrą teritoriją neturėjo įtakos Vyriausybės sprendimui pripažinti atitinkamą teritoriją valstybinės reikšmės miškais. Jeigu Vyriausybė, atsižvelgusi į prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, nebūtų pripažinusi atitinkamos teritorijos valstybinės reikšmės miškais, vieno asmens interesai būtų iškelti virš visuomenės interesų; taip būtų pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Įstatymų leidėjas, pasirinkęs ribotą restituciją, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatė, kada ir koks turtas natūra negrąžinamas ir yra valstybės išperkamas.

1.2. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą Vyriausybė turi įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų, kurie yra išperkami valstybės, plotus – nustatyti, kad tam tikros teritorijos yra valstybinės reikšmės miškai. Tokius įgaliojimus Vyriausybė turi ir pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnį. Taigi Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 ir vėlesni jo pakeitimai, įskaitant Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 750, buvo priimti vadovaujantis įstatymais – aukštesnės galios teisės aktais. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nėra įtvirtinta konkrečių kriterijų, pagal kuriuos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytus miškus Vyriausybė gali priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, taip pat nėra nustatyta valstybės institucijų pareigos tokius kriterijus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose; teisė priimti sprendimus dėl miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams įstatymu yra nustatyta Vyriausybei. Tačiau svarbu, kad miškai, priskiriami valstybinės reikšmės miškų plotams, būtų reikalingi visuomenės poreikiams, t. y. kad jie būtų valstybinės reikšmės. Būtent tokie yra miškai, kurie Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 750 buvo pripažinti valstybinės reikšmės miškais.

Valstybinės reikšmės miškų plotai pirmą kartą buvo patvirtinti Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154. Rengiant šio Vyriausybės nutarimo projektą ir vėlesnius jo pakeitimus, pasiūlymus Vyriausybei dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytų miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams teikė Valstybinio miškotvarkos instituto specialistai; jie siūlė valstybinės reikšmės miškų plotams priskirti inter alia miškus saugomose teritorijose, kurių buvę savininkai nepageidauja susigrąžinti.

1.3. Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime, yra ypač vertingi. Valstybinis žemėtvarkos institutas, vykdydamas Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, 1993 m. parengė Trakų istorinio nacionalinio parko miškų miškotvarkos projektą ir nustatė, kad 106 kvartalo 4–13 sklypai yra negrąžinami ir neprivatizuojami draustinio miškai. 2001 m. atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, aplinkos ministras 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 636 „Dėl miškotvarkos projektų tvirtinimo“ inter alia patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko miškotvarkos projektą, pagal kurį 106 kvartalo 4–13 sklypuose nėra privačių savininkų valdų, ir, vadovaudamasis Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 patvirtinta Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, šiuos miškus dėl ypatingos vertės priskyrė ekosistemų apsaugos miškų (kurių paskirtį draudžiama keisti) grupei.

Ginčijamos teritorijos vertingumas ir valstybinė reikšmė buvo pripažįstama dar iki tol, kai 1996 m. buvo pateiktas pirmasis prašymas atkurti nuosavybės teises į šiuos sklypus; jie yra pripažįstami ir dabar. Sprendimas atkurti nuosavybės teises į Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypus, esančius Trakų rajono Varnikų kaime, dar nepriimtas; kol toks sprendimas nėra priimtas, siekiantys atkurti nuosavybės teises asmenys dar neturi subjektinių teisių į atitinkamą turtą.

2.1. Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 nereguliuoja santykių, susijusių su A. Donelaičio turėta žeme buvusiame Margių kaime, – juos reguliuoja Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651, kuriuo atitinkama teritorija yra priskirta miško parkams.

2.2. Miško parkai prilygintini valstybinės reikšmės miškams. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso inter alia valstybinės reikšmės miškai, parkai. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, kuriems priskiriami inter alia miesto miškai (tokia nuostata galioja nuo 1995 m. sausio 1 d.), pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie valstybės išperkamų objektų taip pat priskiriami miško parkai, kurių sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė, o pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, kurios negalima įsigyti privatinėn nuosavybėn.

Pasak R. Klovo, įstatymų leidėjas pagrįstai priskyrė miestų miškus valstybinės reikšmės miškams, nes jie turi ypatingą ekologinę reikšmę – gerina miestų aplinkos kokybę, mažina neigiamą poveikį aplinkai, kuris miestuose yra ypač didelis, taip pat atlieka svarbią socialinę bei rekreacinę funkcijas – užtikrina kokybišką poilsį urbanizuotose teritorijose.

2.3. Vyriausybė pagal įstatymus turi įgaliojimus tvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus. Tam tikros teritorijos priskyrimas miškų plotams nesietinas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-499-2004). Net jeigu Vyriausybė tam tikros Miškų įstatyme nustatytus kriterijus atitinkančios ir į miesto teritoriją patenkančios teritorijos nepriskiria valstybinės reikšmės miškų plotams, pagal Miškų įstatymą ši teritorija vis vien laikoma valstybinės reikšmės mišku ir nuosavybės teisės į ją negali būti atkuriamos natūra.

IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus A. Kuliešio, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriaus G. Abaravičiaus rašytiniai paaiškinimai.

V 1. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovas R. Klovas iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir papildomus dokumentus, kurie yra įtraukti į šią konstitucinės justicijos bylą.

Konstitucinis Teismas konstatuoja:

I 1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 750 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime, pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, o pareiškėjas – Šiaulių apygardos administracinis teismas – ar Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje nurodyta A.

Donelaičio turėta žemė buvusiame Margių kaime pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatai, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatai, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, 12 straipsniui, kuriame, pasak pareiškėjo, nustatytos sąlygos, kada žemė gali būti išperkama valstybės.

Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 turėjo sudedamąją dalį „Valstybinės reikšmės miškų plotai“, kurioje buvo patvirtinti inter alia Trakų rajonui 30,7 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai (42 pastraipa). Minėtu Vyriausybės nutarimu Šiaulių apskričiai buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai, tačiau Šiaulių miestui valstybinės reikšmės miškų plotai atskirai nurodyti nebuvo.

Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (1999 m. vasario 4 d. redakcija) 2 punkte inter alia buvo nustatyta: „Pavesti Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos: <...> 2.3. tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus (nemažinant patvirtintų apskrityse valstybinės reikšmės miškų plotų), suderinus šį klausimą su Žemės ūkio ministerija ir atitinkamų apskričių viršininkų administracijomis“.

Nors Vyriausybės 2000 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 239 įsigaliojo 2000 m. kovo 9 d., jo 4 punkte buvo nustatyta, kad jo „1 ir 2 punktai įsigalioja nuo 2000 m. balandžio 1 dienos“; taigi visos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (2000 m. kovo 1 d. redakcija) nuostatos turėjo būti pradėtos taikyti 2000 m. balandžio 1 d.

2.1. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo nurodytas 1 punkte schemas pateikti suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkų administracijoms;

2.2. vykstant žemės reformai, suformavus laisvo miškų fondo masyvus, nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus su atitinkamų apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentais pasiūlymus dėl šių masyvų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams;

2.3. tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus (nemažinant patvirtintų apskrityse valstybinės reikšmės miškų plotų), suderinus šį klausimą su Žemės ūkio ministerija ir atitinkamų apskričių viršininkų administracijomis.“ Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 (2000 m. kovo 1 d. redakcija, apimanti nuostatas, taikytinas nuo 2000 m. balandžio 1 d.) turėjo sudedamąją dalį „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ (2000 m. kovo 1 d. redakcija, apimanti nuostatas, taikytinas nuo 2000 m. balandžio 1 d.), kurioje buvo patvirtinti inter alia Trakų rajonui 32,49 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai (43 pastraipa). Minėtu Vyriausybės nutarimu Šiaulių apskričiai buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau Šiaulių miestui valstybinės reikšmės miškų plotai atskirai nurodyti nebuvo.

Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) buvo nustatyta: „1. Patvirtinti 1014,12 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama) pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas.

2.1. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti nurodytas 1 punkte schemas suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkams;

2.2. vykstant žemės reformai, suformavus laisvos valstybinės žemės fondo miškų plotus, nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus su atitinkamų apskričių viršininkais pasiūlymus dėl šių miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams.“ Paminėtina, kad šiame Vyriausybės nutarime neliko ankstesnio Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (2000 m. kovo 1 d. redakcija) 2.3 punkte buvusios nuostatos tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus (nemažinant patvirtintų apskrityse valstybinės reikšmės miškų plotų), suderinus šį klausimą su Žemės ūkio ministerija ir atitinkamų apskričių viršininkų administracijomis.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) valstybinės reikšmės miškų plotai buvo nurodyti pagal apskritis, rajonus ir miestus; tačiau atskirai buvo nurodyti valstybinės reikšmės miškų plotai, priskirti ne visiems, o tik Druskininkų, Klaipėdos, Vilniaus miestams.

Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) turėjo sudedamąją dalį „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ (2002 m. gegužės 28 d. redakcija), kurioje Trakų rajonui inter alia buvo patvirtinti 33,87 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai (44 pastraipa). Minėtu Vyriausybės nutarimu Šiaulių apskričiai buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau Šiaulių miestui valstybinės reikšmės miškų plotai atskirai nurodyti nebuvo.

7.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.2. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime inter alia yra konstatuota, kad:

7.3. Paminėtina ir tai, kad Seimo 2007 m. sausio 16 d. priimto ir 2007 m. sausio 30 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi buvo pakeistas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), o 2 straipsniu minėtas įstatymas buvo papildytas nauju 31 straipsniu.

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatyta, kad pagal šį įstatymą „Valstybės žiniose“ turi būti skelbiami Vyriausybės nutarimai, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 31 straipsnį (2007 m. sausio 16 d. redakcija) tais atvejais, kai Seimo nutarimai, Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti „Valstybės žiniose“ nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami tą pačią dieną: „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt) – teisės aktas su priedais (1 dalies 1 punktas); „Valstybės žiniose“ – teisės aktas be priedų (1 dalies 2 punktas); šiame straipsnyje nurodytus teisės aktus „Valstybės žiniose“ ir „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai (2 dalis).

7.4. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 (1997 m. spalio 23 d., 1998 m. kovo 31 d. redakcijos) nurodytos Žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtos schemos, taip pat šiame Vyriausybės nutarime (1999 m. vasario 4 d., 2000 m. kovo 1 d., 2002 m. gegužės 28 d. redakcijos) nurodytos Aplinkos ministerijos parengtos schemos yra didelio formato.

7.5. Pažymėtina ir tai, jog nėra jokių duomenų, kad butų netinkamai vykdomas Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 Žemės ir miškų ūkio ministerijai nustatytas pavedimas minėtas schemas per nustatytą laiką pateikti suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkų administracijoms, taip pat analogiški pavedimai, šiai ministerijai arba Aplinkos ministerijai nustatyti minėtu vėlesnių redakcijų Vyriausybės nutarimu. Taip pat nėra jokių duomenų, kad minėtos schemos būtų neprieinamos teisės subjektams ar kad jiems būtų kilę pagrįstų abejonių dėl minėtų „Valstybės žiniose“ nepaskelbtų schemų turinio autentiškumo. Administracinėse bylose, kuriose buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 750 ir Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 nuostatų atitiktį Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo straipsniams (jų dalims), ginčo dėl šių dalykų nekilo.

Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo pakeista Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (2004 m. rugsėjo 23 d. redakcija) sudedamoji dalis „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ (2002 m. rugsėjo 23 d. redakcija) ir inter alia buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai: Šiaulių miestui – 0,26 tūkst. ha, Trakų rajonui – 28,46 tūkst. ha.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškų plotai atskirai nurodant Šiaulių miesto plotus Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 buvo patvirtinti tik šį Vyriausybės nutarimą išdėsčius 2004 m. lapkričio 3 d. redakcija.

Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 (2005 m. liepos 14 d. redakcija) buvo nustatyta: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522; 2001, Nr. 35-1163, Nr. 108-3904; 2002, Nr. 112-4965) 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2003, Nr. 123-5593) 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

2.1. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti nurodytas 1 punkte schemas suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkams;

2.2. vykstant žemės reformai, suformavus laisvos valstybinės žemės fondo miškų plotus, nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus su atitinkamų apskričių viršininkais pasiūlymus dėl šių miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams.

Kiekvienas iš Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 (2005 m. liepos 14 d. redakcija) nurodytų šešiasdešimties priedų – tai atitinkamo miesto arba rajono valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kuri kartu su Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (2005 m. liepos 14 d. redakcija) buvo paskelbta oficialiame teisės aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir į kurią daroma nuoroda interneto tinklalapyje paskelbtame šio Vyriausybės nutarimo tekste. Šiame kontekste pažymėtina, kad kai kurios „Valstybės žiniose“ paskelbtos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos dėl prastos spaudos kokybės ir mažo mastelio yra sunkiai suprantamos.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo ginčijamu Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu buvo kitaip išdėstytas Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) 1 punktas; šiame punkte (2005 m. liepos 14 d. redakcija) buvo nustatyta: „Patvirtinti 1095,74 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas (1–60 priedai).“ 12. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama, ar Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo straipsniams (jų dalims) neprieštarauja:

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) nustatyta: „Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius.“ 15. Pažymėtina, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas expressis verbis ginčija Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) priedo „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ 44 pastraipos (atitinkama apimtimi) atitiktį ne visai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), o tik jos nuostatai „žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje“.

Tačiau vien dėl to, kad yra numatyta atitinkama pareiškėjo nurodytos bendros taisyklės išimtis, akivaizdu, kad ši nuostata glaudžiai siejasi su kitomis šios dalies nuostatomis (taip pat su kitomis minėto įstatymo nuostatomis). Jeigu nebūtų atsižvelgiama į minėtą išimtį, tyrimas pagal pareiškėjo prašymą būtų apskritai neįmanomas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2004 m. kovo 23 d. redakcija) nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: „grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.“ Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: „perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“ Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje (2003 m. spalio 14 d. redakcija) buvo nustatyta: „Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

Tačiau vien dėl to, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2004 m. kovo 23 d. redakcija), 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) yra numatytos atitinkamos pareiškėjo nurodytos bendros taisyklės išimtys, akivaizdu, kad šios nuostatos yra glaudžiai susijusios su kitomis šių punktų nuostatomis (taip pat su kitomis minėto įstatymo nuostatomis). Jeigu nebūtų atsižvelgiama į minėtas išimtis, tyrimas pagal pareiškėjo prašymą būtų apskritai neįmanomas.

II Dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 28 d. redakcija) sudedamosios dalies „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ 44 pastraipos ta apimtimi, kuria Trakų rajonui patvirtinti (pagal atitinkamą Aplinkos ministerijos parengtą schemą) 33,87 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai, pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo teigimu, apima ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypus, esančius Trakų rajono Varnikų kaime, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija).

Iš pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo argumentų matyti, kad jam kilo abejonių, ar ginčijamas teisinis reguliavimas Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) neprieštarauja tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, Vyriausybė Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypus, esančius Trakų rajono Varnikų kaime, priskyrė valstybinės reikšmės miškų plotams, nors dar nebuvo priimtas sprendimas dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į šiuos sklypus.

Tai, ar tas asmuo pagrįstai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į minėtus sklypus (ar šis jo prašymas yra grindžiamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu), šioje konstitucinės justicijos byloje nėra tyrimo dalykas. Šių klausimų sprendimas priklauso atitinkamą administracinę bylą sprendžiančio teismo jurisdikcijai.

2.1. Trakų istorinis nacionalinis parkas (8 tūkst. ha) buvo įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ (1 punkto 4 papunktis). Į jį pateko ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime. Šiame kontekste paminėtina, kad toje teritorijoje iki tol buvo Trakų landšaftinis draustinis (įsteigtas dar 1960 m.).

2.2. Vyriausybė 1992 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 283), kurio 1 punktu patvirtino inter alia Trakų istorinio nacionalinio parko laikinuosius nuostatus.

Pagal minėtų laikinųjų nuostatų 9 punktą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes buvo suskirstyta į funkcines zonas; viena iš jų – konservacinė zona, kuriai buvo priskirtas inter alia Varnikų botaninis zoologinis draustinis. Pagal šių laikinųjų nuostatų 8.1 punktą vienas iš svarbiausių Trakų istorinio nacionalinio parko uždavinių – išsaugoti inter alia Varnikų miško kompleksą.

Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos miškai, išskyrus nedidelius, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens telkiniai, išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra valstybės nuosavybė ir kad kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati žemės nuosavybė.

Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai buvo keičiami ir papildomi Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų dalinio pakeitimo“, tačiau minėtos nuostatos nebuvo pakeistos.

2.3. Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą ir aiškinamąjį raštą).

Minėtos schemos 3 skirsnyje „Trakų istorinio nacionalinio parko zonavimas“ Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes buvo suskirstyta į funkcines zonas; viena iš jų – konservacinė zona, kuriai buvo priskirtas Varnikų botaninis-zoologinis draustinis (1 punktas). Pagal šios schemos sudedamosios dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ skirsnio „Konservacinė zona“ 2.9 punktą Varnikų botaninis-zoologinis draustinis apėmė inter alia Varnikų mišką, taigi ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypus, esančius Trakų rajono Varnikų kaime.

2.4. Vyriausybė 2000 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 388 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 388), kurio 1 punktu patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatus.

Pagal minėtų nuostatų 5.8 punktą vienas iš Trakų istorinio nacionalinio parko uždavinių – saugoti inter alia Varnikų botaninio-zoologinio draustinio miško, pelkių, pievų, ežerų kompleksą su jų ekotopams būdingais augalais ir gyvūnais.

Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatus Trakų istorinio nacionalinio parko rezervatų žemė yra valstybės nuosavybė, o kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati žemės nuosavybė (9 punktas); valstybė turi pirmumo teisę įsigyti istorinio nacionalinio parko teritorijoje parduodamus žemės sklypus, kitą nekilnojamąjį turtą (10 punktas); atkuriant nuosavybės teises, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą istorinio nacionalinio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams grąžinami arba perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (11 punktas).

2.5. Minėta, kad Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. spalio 12 d. įsakymu „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų patikslinimo Trakų rajone“ Nr. 170 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4–13 sklypai buvo įrašyti į valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašą.

3.1. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Seimo 1993 m. lapkričio 9 d. priimto Saugomų teritorijų įstatymo 21 straipsnio 1 punktą nacionaliniai parkai (kurie yra saugomos teritorijos – valstybiniai parkai, t. y. kompleksinės paskirties (integracinės) saugomos teritorijos) steigiami nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams bei antropoekosistemoms, reprezentuojančioms Lietuvos Respublikos etnokultūrinių sričių gamtinius bei kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti; specifiniai nacionaliniai parkai yra istoriniai nacionaliniai parkai, kurie steigiami istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti; pagal šio įstatymo 3 straipsnio (1993 m. lapkričio 9 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto 2 papunktį draustiniai (jie yra saugomos teritorijos – išsaugančios (konservacinės) teritorijos) steigiami moksliniu, pažintiniu požiūriais vertingiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams, ansambliams bei vietovėms saugoti; juose yra reguliuojama ir ribojama ūkinė, rekreacinė veikla.

3.2. Lietuvos valstybės požiūrį į teritoriją, priskirtą Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, kaip į vertingą gamtos kompleksą – saugotiną teritoriją, inter alia į Varnikų miško kompleksą kaip į šios saugotinos teritorijos neatskiriamą dalį, atspindi Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 patvirtinti Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai bei Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 nustatytas teisinis reguliavimas, inter alia minėtu Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų 8.1 punktas ir Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų 5.8 punktas.

3.3. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad aplinkos ministras, įgyvendindamas Europos Bendrijų Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatas (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/203), 2005 m. birželio 15 d. išleido įsakymą Nr. D1-302 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Šio sąrašo 235 pastraipoje į Europos mastu saugomų „Natura 2000“ teritorijų tinklą yra įtrauktas visas Varnikų miškas ir aplinkinė teritorija (ribos sutampa su Trakų istorinio nacionalinio parko Varnikų botaninio-zoologinio draustinio ribomis).

Konstatuotina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija, inter alia Varnikų miško kompleksas kaip šios teritorijos neatskiriama dalis, yra itin saugotina ne tik dėl jos nacionalinės, bet ir dėl tarptautinės svarbos; ji atitinka Europos gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

3.4. Konstitucinis Teismas savo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

4.1. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos šios oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuluotos Konstitucinio Teismo anksčiau nagrinėtose konstitucinės justicijos bylose priimtuose aktuose:

Konstitucija toleruoja ir tokį teisinį reguliavimą, kai įstatymu nustačius požymius, pagal kuriuos būtų apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, tie miškai nuosavybės teise galėtų priklausyti tik valstybei: šiuo atveju, jei miškai, nuosavybės teise priklausantys ne valstybei, būtų pripažinti turinčiais valstybinę reikšmę, jie galėtų būti paimti valstybės nuosavybėn;

4.2. Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jį susigrąžinti – gauti kompensaciją. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusį 1991 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo nustatyta, kuriems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Pagal šį įstatymą (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo vykdoma ribota restitucija – ankstesniems savininkams nuosavybės teisės ir į žemę, miškus, vandens telkinius buvo atkuriamos inter alia grąžinant juos natūra, sumokant kompensaciją, suteikiant lygiavertį žemės, miško, vandens telkinio plotą kitoje vietovėje. Restitucijos procesas tebevyksta; jį reglamentuoja įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pakeitęs Seimo 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos šios oficialios konstitucinės restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo doktrinos nuostatos, suformuluotos Konstitucinio Teismo anksčiau nagrinėtose konstitucinės justicijos bylose priimtuose aktuose:

Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių įstatymu reguliuoti diferencijuotai tuo aspektu, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis inter alia pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką ir t. t.) yra atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat pagal tai, kokioje teritorijoje yra nuosavybė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio inter alia teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą;

Vėliau įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ neliko buvusių absoliučių draudimų natūra atkurti nuosavybes teises į valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose esančią miško žemę, tačiau toks šių teisių atkūrimas buvo labai ribojamas – jas natūra atkurti galėjo tik atitinkamoje saugomoje teritorijoje arba su ja besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose gyvenantys piliečiai, o buvusių savininkų valdos negalėjo būti skaidomos į dalis. Įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pakeitusiame Seimo 1997 m. liepos 1 d. priimtame ir 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusiame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nebuvo (ir nėra) eksplicitinių nuostatų, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose esanti miško žemė turi būti valstybės išperkama (negrąžinama savininkams), tačiau pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą (1997 m. liepos 1 d., 2001 m. balandžio 10 d. redakcija) yra išperkami valstybinės reikšmės miškai; tokių miškų plotus tvirtina Vyriausybė.

Iš bylos medžiagos (inter alia iš Žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtos schemos, pagal kurią Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 Trakų rajonui buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, matyti, kad Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 106 kvartalo 4, 5, 6 sklypai, esantys Trakų rajono Varnikų kaime, tuomet nebuvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.

Tai buvo padaryta Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 28 d. redakcija), kurio sudedamosios dalies „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ 44 pastraipoje Trakų rajonui buvo patvirtinti (pagal atitinkamą Aplinkos ministerijos parengtą schemą) 33,87 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai.

Šioje konstitucinės justicijos byloje tyrimo dalykas nėra ir Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (pirminė, 1997 m. spalio 23 d., redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas.

Tokie Vyriausybės įgaliojimai kyla ne tik iš minėtų įstatymų, bet ir iš konstitucinių imperatyvų, kad Vyriausybė vykdo įstatymus (Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas), kad užtikrinti ypač vertingų vietovių, kaip visuotinę reikšmę turinčių nacionalinių vertybių, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Minėta, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją traktavo ir traktuoja kaip vertingą gamtos kompleksą – saugotiną teritoriją, turinčią ypatingą landšaftinę (kraštovaizdžio) ir botaninę-zoologinę vertę, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; ši teritorija, inter alia Varnikų miško kompleksas kaip šios teritorijos neatskiriama dalis, yra itin saugotina ne tik dėl jos nacionalinės, bet ir dėl tarptautinės svarbos.

III Dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2005 m. liepos 14 d. redakcija) sudedamosios dalies „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ 37 pastraipos ta apimtimi, kuria Šiaulių miestui patvirtinti (pagal atitinkamą Aplinkos ministerijos parengtą schemą) 0,26 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai, pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo teigimu, apima ir A. Donelaičio turėtą žemę buvusiame Margių kaime, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 12 straipsniui (2003 m. spalio 14 d. redakcija).

Iš pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo argumentų matyti, kad jam kilo abejonių, ar ginčijamas teisinis reguliavimas Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 12 straipsniui (2003 m. spalio 14 d. redakcija) neprieštarauja tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjo, Vyriausybė A Donelaičio turėtą žemę buvusiame Margių kaime priskyrė valstybinės reikšmės miškų plotams, nors dar nebuvo priimtas sprendimas dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į šią žemę.

Tai, ar atitinkami asmenys pagrįstai pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę (ar šis jų prašymas yra grindžiamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu), šioje konstitucinės justicijos byloje nėra tyrimo dalykas. Šiuos klausimus spręsti priklauso atitinkamą administracinę bylą sprendžiančio teismo jurisdikcijai.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais (taigi ir Vyriausybės nutarimais) nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tam tikrais – Konstitucijoje tiesiogiai numatytais – atvejais, jeigu atitinkami santykiai nėra sureguliuoti įstatymais (detalizuojančiais ir sukonkretinančiais konstitucinį teisinį reguliavimą), poįstatyminiai teisės aktai, kuriais institucijos įgyvendina savo konkrečius įgaliojimus, expressis verbis nustatytus ir aiškiai apibrėžtus Konstitucijoje, turi būti leidžiami tiesiogiai remiantis Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai“ ir kad „valstybinės reikšmės miškai – tai: <...> 2) miestų miškai; <...> 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams“.

Beje, nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą).

Taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.

Taigi pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 punktą minėtas miškas buvusiame Margių kaime yra valstybinės reikšmės miškas, nors jis, kaip minėta, Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2005 m. liepos 14 d. redakcija) sudedamosios dalies „Valstybinės reikšmės miškų plotai“ 37 pastraipoje ir atitinkamoje Aplinkos ministerijos parengtoje schemoje nėra priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

Ši Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata mutatis mutandis taikytina ir prašymų ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) nagrinėjimui bei atitinkamų sprendimų priėmimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56, 69 straipsniais, 80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius Egidijus Kūris Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Ramutė Ruškytė Vytautas Sinkevičius Stasys Stačiokas Romualdas Kęstutis Urbaitis ______________