Byla Nr
Trumpai
Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo buvo nagrinėjamas 2009 metų valstybės, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų įstatymų bei su jais susijusių teisės aktų atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Ką jis reguliuoja
- 2009 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų atitikimą Konstitucijai.
- 2009 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo atitikimą Konstitucijai.
- 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo atitikimą Konstitucijai.
- Su minėtais biudžetais susijusių kai kurių įstatymų ir kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai.
Kam jis rūpi
- Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, kaip teisės aktų leidėjams ir vykdytojams.
- Asmenims, kuriuos paveikė 2009 metų biudžetų ir su jais susijusių įstatymų pakeitimai.
Pagrindiniai punktai
- Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Vyriausybės nutarimai dėl biudžetų projektų pateikimo Seimui neprieštarauja Konstitucijai ir Seimo statutui.
- Buvo vertinama, ar Seimo nutarimas „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ atitinka Konstituciją ir Seimo statutą.
- Teismas analizavo, ar 2009 metų valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymai neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23, 52, 69 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
- Taip pat buvo tikrinama, ar įvairūs mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų), socialinės paramos mokiniams, valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimai atitinka Konstituciją.
Įstatymo tekstas
Byla Nr Byla Nr. 28/2009 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S DĖL Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymų, su jais susijusių kai kurių įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2013 m. vasario 15 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovui Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo nariui Rytui Kupčinskui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento direktoriui Gediminui Užubaliui, Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojui Dariui Sadeckui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotojai Alfredai Šatrauskienei, Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėjai Svetlanai Kulpinai, Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėjai Eglei Radišauskienei, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjai Vitalijai Griškovai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. sausio 17 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 28/2009 pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-34/2009) ištirti, ar (šiame nutarime ginčijami teisės aktai nurodomi ir pagal šiuos Konstitucinio Teismo pirmininko 2009 m. rugpjūčio 17 d. potvarkyje, kuriuo priimtas pareiškėjo prašymas, nurodytus prašymo punktų numerius; toliau – prašymo punktai): 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1323 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1323) pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau – ir Seimo statutas) 177 straipsnio 1 daliai (2003 m. gegužės 27 d. redakcija); 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1323 1 punktas tiek, kiek pritariama patobulintam Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektui, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1326 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1326) 2 punktas tiek, kiek pritariama patobulintam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1324 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusio įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1324) 1 punktas tiek, kiek pritariama patobulintam Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. XI-78 „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką bei normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 5 daliai (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija), 177 straipsnio 1 daliai (2003 m. gegužės 27 d. redakcija); 6) Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, priimto 2008 m. gruodžio 16 d., 11 straipsnis pagal normų turinį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 7) Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d. (toliau – ir 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas), pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 8) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d. (toliau – ir 2009 metų VSDFB įstatymas), pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23, 52 straipsniams, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 9) Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d. (toliau – ir 2009 metų PSDFB įstatymas), pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23, 52 straipsniams, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 10) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 11) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal įsigaliojimo tvarką – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 12) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1251 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal įsigaliojimo tvarką – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 14) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 15) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 16) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 17) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 18) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 19) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 20) Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 21) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 22) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad „savarankiškai dirbantys asmenys – <...> ūkininkai ir jų partneriai, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti“, 4 straipsnio 1 dalies (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nuostata „šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) <...> asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis“, 4 straipsnio 3 dalies (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nuostata „savarankiškai dirbantys asmenys <...> privalomai draudžiami <...> ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas)“, 4 straipsnio 5 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 23) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 24) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 25) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19, 56 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 26) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami: <...> 8) <...> ūkininkai ir jų partneriai, kaip jie apibrėžti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 27) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 28) Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. sausio 15 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 29) Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. sausio 15 d. redakcija) nuostata „pensijų įmokos dydis <...> 2009 ir 2010 metais – 3 procentai, nuo 2011 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ tiek, kiek ji taikoma asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. sausio 17 d. (įskaitytinai), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 30) Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nuostata „pensijų įmokos dydis <...> nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ tiek, kiek ji taikoma asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 31) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 32) Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 33) Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 34) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1251 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 35) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 36) Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 37) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 38) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 39) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 371 bei 372 straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 40) Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 41) Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 42) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 43) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 44) Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 45) Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. gegužės 7 d., pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 46) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 47) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 48) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 401 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 49) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 50) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 51) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 52) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 53) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 54) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 55) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 56) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 57) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 58) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 3, 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 59) Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas n u s t a t ė: I Pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.
- Pagal Konstituciją, inter alia jos 69 straipsnio 1 dalį, įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, todėl Vyriausybė turi konstitucinę pareigą laikytis apibrėžtų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo taisyklių. Dėl šios teisės įgyvendinimo pažeidimų priimti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo pagrindas yra Konstitucija ir įstatymai, taip pat Seimo statutas, kuriuose yra numatyta šio biudžeto sudarymo ir tvirtinimo tvarka bei terminai. Sudarant ir tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – ir VSDFB) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (toliau – ir PSDFB) turi būti laikomasi tokios pat procedūros, kaip ir tvirtinant valstybės biudžetą. Tiek Vyriausybė, atitinkamais nutarimais teikdama Seimui 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymų projektus, tiek Seimas, priimdamas šiuos įstatymus, padarė esminių biudžeto svarstymo ir priėmimo procedūros pažeidimų, dėl kurių ginčijami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. 1.
- Remdamasis Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, inter alia nuostata, kad įstatymų leidybos procesas yra visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų tam, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka, pareiškėjas pažymi, kad „oficiali konstitucinė doktrina valstybės biudžeto svarstymo ir priėmimo kontekste suponuoja inter alia Vyriausybės pareigą užtikrinti, kad valstybės biudžeto projektas po pirmojo svarstymo Seime būtų patikslintas ir pateiktas antrą kartą svarstyti per Seimo statute nustatytą terminą – t. y. ne vėliau, kaip per 15 dienų“. Taip, pasak pareiškėjo, „iš Konstitucijos išplaukia Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, pareiga sudaryti teisines prielaidas kitos valdžios institucijos – Seimo – konstitucinių įgaliojimų, susijusių su valstybės biudžeto priėmimu, vykdymui“. Patobulintas 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1323 antrajam svarstymui Seime pateiktas vėliau, nei nustatyta Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalyje. Savo ruožtu Seimas antrąjį 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo svarstymą pradėjo 17 dienų vėliau. Taigi nebuvo laikytasi įstatymo nustatytų valstybės biudžeto svarstymo terminų. 1.
- Jau pradėjus svarstyti 2009 metų valstybės biudžetą buvo priimtos Seimo statuto pataisos, kuriomis pakeista valstybės biudžeto svarstymo procedūra (pratęstas antrojo svarstymo terminas). Kadangi teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau prasidėjusius ar pasibaigusius teisinius santykius, pakeistos Seimo statuto nuostatos negalėjo būti taikomos jau pradėtai 2009 metų valstybės biudžeto priėmimo procedūrai. Todėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ 11 straipsnis pagal normų turinį prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.
- Pagal Konstituciją, jeigu kurie nors įstatymai numato tam tikras išlaidas, Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą, privalo jais vadovautis; įstatymų numatytų išlaidų mažinti negalima, kol tie įstatymai nepakeisti (Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad mokesčių ir kiti įstatymai, darantys įtaką biudžeto pajamoms, turi būti priimami ne vėliau nei tų metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymas. Tokia pat Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti taikoma ne tik valstybės biudžeto, bet ir VSDFB bei PSDFB įstatymų priėmimo procedūroms. Tuo tarpu Vyriausybė, 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimais Nr. 1323, 1324 ir 1326 teikdama Seimui atitinkamai 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų PSDFB ir 2009 metų VSDFB įstatymų projektus, vadovavosi ne tuo metu galiojusiais įstatymais, o dar tik teikiamais su minėtais biudžetais susijusių ir jiems įtakos turinčių ateityje įsigaliosiančių įstatymų projektais. Taip Vyriausybė viršijo savo kompetenciją, klaidino įstatymų leidėją, pati prisiėmė įstatymų leidybos funkcijas. Savo ruožtu Seimas pirmiausia svarstė ir priėmė 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymus, o tik tada svarstė Vyriausybės pateiktų atskirų su šiais biudžetais susijusių įstatymų, darančių įtaką atitinkamo biudžeto pajamoms ir asignavimams bei valstybės skolai, projektus. Taigi Seimo priimti 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai daugiausia buvo pagrįsti pajamomis ir asignavimais, kurie tuo metu galiojusiuose įstatymuose nebuvo numatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie iš tų įstatymų, kurių projektais remiantis patvirtintas 2009 metų valstybės biudžetas, nebuvo priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas). 1.
- Laikantis konstitucinių teisingumo ir valdžios tarnavimo žmonėms principų, keisti teisinį reguliavimą didinant mokesčius, numatant naujus privalomus mokėjimus, mažinant socialinius ir ekonominius valstybės įsipareigojimus galima tik proporcingai mažinant valstybės valdymui skirtą valstybės biudžeto išlaidų dalį. Tačiau matyti, kad valstybės valdymo išlaidos buvo ne proporcingai sumažintos, bet padidintos. Griežtinant mokesčių įstatymus ir tai motyvuojant susiklosčiusia sunkia valstybės ekonomine padėtimi, bet proporcingai nemažinant valstybės valdymui skirtų išlaidų pažeidžiamas konstitucinis principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), taip pat teisinės valstybės, proporcingumo ir solidarumo principai. 1.
- Atsižvelgiant į tai, kad 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB bei 2009 metų PSDFB įstatymai prieštarauja Konstitucijai, remiantis tais pačiais argumentais galima teigti, kad šiuos įstatymus keitę teisės aktai, kuriais tam tikra apimtimi buvo pakoreguoti 2009 metų biudžetai, taip pat prieštarauja Konstitucijai.
- Konstitucijai prieštarauja ne tik 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai, bet ir kartu su jais priimti įstatymai, turėję įtakos šių biudžetų pajamoms ir asignavimams. 2.
- Remiantis tuo pačiu argumentu, kuriuo grindžiamos abejonės dėl 2009 metų biudžetų įstatymų konstitucingumo, būtent tuo, kad, laikantis Konstitucijoje, inter alia jos 69 straipsnio 1 dalyje, 131 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintų imperatyvų ir nustatytos įstatymų leidybos procedūros, Seime pirmiausia turėjo būti svarstomi ir priimami atskiri su valstybės biudžetu, VSDFB ir PSDFB susiję įstatymai, kurie turėjo įtakos atitinkamo biudžeto pajamoms ir asignavimams, o tik tada turėjo būti svarstomi ir priimami 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai, prašyme teigiama, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir kiti tiesiogiai su atitinkamais biudžetais susiję ir jiems turintys įtakos teisės aktai. Įstatymai, kuriais nustatyti nauji mokesčiai, nauji mokesčių tarifai ir iš esmės pakeista apmokestinimo tvarka ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai, buvo priimti tik Seimo 2008 m. gruodžio 22 d. posėdyje priėmus 2009 metų valstybės biudžeto įstatymą. Seimo 2008 m. gruodžio 18 d. posėdyje buvo priimtas 2009 metų VSDFB įstatymas, o tik tada – įstatymai, kuriais nustatyti nauji valstybinio socialinio draudimo mokesčiai, nauji mokesčių tarifai ir iš esmės pakeista apmokestinimo tvarka ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai; Seimo 2008 m. gruodžio 22 d. posėdyje pirmiausia buvo priimtas 2009 metų PSDFB įstatymas, o tik tada pakeistas su juo susijęs įstatymas, turintis įtakos 2009 metų PSDFB pajamoms. Taigi dėl to, kad priimant su 2009 metų biudžetais susijusius ir jiems įtakos turinčius teisės aktus buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra, šie teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. 2.
- Viena iš įstatymų leidybos procedūros sudedamųjų dalių yra vidinė prevencinė teisės akto konstitucingumo kontrolė, numatyta Seimo statuto 136–139 straipsniuose. Konstitucinis Teismas ją yra įvertinęs kaip vieną iš teisinių priemonių, leidžiančių siekti, kad Seimo priimami įstatymai, kiti teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai. Šios procedūros praleidimas arba netinkamas vykdymas turi būti vertinamas kaip konstitucinių reikalavimų įstatymų leidybos tvarkai pažeidimas. Seimas, priimdamas kai kuriuos ginčijamus teisės aktus, nesilaikė Seimo statute numatytos vidinės prevencinės teisės akto konstitucingumo kontrolės procedūros, padarė kitus įstatymų leidybos procedūros pažeidimus: nereagavo į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, kad svarstomi teisės aktai gali prieštarauti Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitete neapsvarstė kai kurių teisės aktų projektų, nors pagal Seimo statutą privalėjo tai padaryti, todėl teisės aktai, priimti nesilaikant nustatytos procedūros, negali būti laikomi teisėtais. 2.
- Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnį taisyklė, kad mokesčių įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (toliau – ir valstybės biudžeto įstatymas arba valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymas) susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimams netaikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra alternatyvių būdų priimti sprendimą dėl susidariusios padėties; ši bendros taisyklės išimtis negali būti taikoma plačiai, iš esmės keičiant visą mokesčių sistemą. Įstatymų leidėjas negali piktnaudžiauti šia išimtimi, jis turi stengtis sušvelninti galimas pasekmes ir nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų. Dauguma ginčijamų įstatymų, kuriais sumažinti valstybės įsipareigojimai ir įvesti nauji ar padidinti jau nustatyti mokesčiai, buvo priimti nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d., o įsigaliojo 2009 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus mažiau nei savaitei nuo jų priėmimo, taip nesuteikus protingo termino gyventojams nei dalyvauti juos svarstant, nei pasirengti jų įgyvendinimui. Taip buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principai.
- Abejonių dėl įstatymų, kuriais buvo sumažintas pensijų kaupimo bendrovėms valstybės pervedamos įmokos dydis, konstitucingumo pareiškėjui kyla todėl, kad taip pertvarkant pensijų sistemą buvo sudarytos prielaidos nevykdyti tiesioginių valstybės įsipareigojimų socialinės apsaugos srityje pagal Konstitucijos 52 straipsnį, pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas ir nenumatytas atitinkamas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas. Ginčijamuose įstatymuose numačius priimtas naujas nuostatas taikyti ir anksčiau sudarytų pensijų kaupimo sutarčių subjektams, pažeistas įstatymų negaliojimo atgal principas, apribota šių subjektų nuosavybės teisė, ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeisti jų teisėti lūkesčiai, nes nustatytas įmokos pensijų kaupimo bendrovėms dydis buvo pagrindinis kriterijus tiek apsisprendžiant kurti tokias bendroves, tiek pasirašant pensijų kaupimo sutartis.
- Konstitucijai prieštarauja ir tie Seimo priimti įstatymai, kuriais buvo išplėstos asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, kategorijos ir šių kategorijų asmenims (autoriams, sportininkams, atlikėjams, ūkininkams ir jų partneriams, kai kuriems kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims) nustatyta pareiga mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas. 4.
- Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti teisines prielaidas „laisvųjų profesijų“ asmenims pasirūpinti savo socialine gerove senatvės, ligos, negalios ar kitais atvejais, tačiau, gerbdama pačių šių asmenų pasirinkimą, negali įpareigoti jų dalyvauti privalomojo socialinio draudimo sistemoje ir draustis privalomuoju socialiniu draudimu. Tokių asmenų darbas nėra reguliarus ir prognozuojamas, jų gaunamos pajamos yra nepastovios, todėl privalomas jų draudimas prieštarauja pačiai socialinio draudimo teisinės sąvokos esmei. 4.
- Nustačiusi privalomą nurodytų kategorijų asmenų valstybinį socialinį draudimą ir tuo pagrindu reikalaudama šių asmenų teisėtai uždirbamų pajamų dalies, valstybė nepagrįstai perskirsto jų pajamas, taip pažeisdama Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. 4.
- Be to, nustačius skirtingą valstybinio socialinio draudimo apimtį atsižvelgiant į tai, ar asmuo sudarė autorinę sutartį su draudėju, kuris yra arba nėra jo darbdavys, pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 29 straipsnis). II Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo narių R. Kupčinsko ir Artūro Meliano rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai, kiti su jais susiję ir jiems įtakos turintys įstatymai, taip pat Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 61, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ 11 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
- Tai, kad Konstitucijoje numatytas kasmetinis valstybės biudžeto tvirtinimas, reiškia, jog biudžetas kasmet yra rengiamas atsižvelgiant į konkrečius ekonominius rodiklius, realią ūkio būklę ir valstybės prioritetus. Taigi Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas 2009 metų valstybės biudžetą, privalėjo atsižvelgti į blogėjančią šalies ekonominę padėtį. Įstatymų leidėjas, siekdamas sušvelninti galimas ekonomikos krizės pasekmes, turėjo imtis skubių priemonių valstybės viešiesiems finansams konsoliduoti, valstybės finansų stabilumui užtikrinti. Svarstant ir tvirtinant 2009 metų valstybės biudžetą įtakos turėjo ir tam tikros politinės aplinkybės. Būtent valstybės biudžeto svarstymo metu keitėsi Vyriausybės sudėtis, todėl susiklostė tokia situacija, kad pirmąjį ir antrąjį valstybės biudžeto projektus rengė skirtingos sudėties Vyriausybė. Visa tai nulėmė sudėtingesnę nei įprasta 2009 metų valstybės biudžeto svarstymo ir priėmimo procedūrą, jo priėmimo terminus, atitinkamų teisės aktų priėmimą.
- Nepatvirtinus 2009 metų valstybės biudžeto, pagal Konstitucijos 132 straipsnio 1 dalį 2009 metų valstybės išlaidos būtų sietos su 2008 metų valstybės biudžeto išlaidomis. Tokio biudžeto vykdymas būtų galėjęs sukelti sunkias pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, padidinti valstybės deficitą, nebūtų buvęs užtikrintas socialinių išmokų mokėjimas laiku. Taigi Seimas, 2009 m. gruodžio 16 d. priėmęs Seimo statuto pataisas, kuriomis buvo pratęstas valstybės biudžeto antrojo svarstymo Seime terminas, siekė užtikrinti, kad 2009 metų valstybės biudžetas būtų priimtas ir patvirtintas laiku. Šiomis Seimo statuto pataisomis buvo įtvirtinta specifinė būtent 2009 metų biudžetui priimti skirta procedūra. Priimant minėtas Seimo statuto pataisas 2009 metų valstybės biudžetas dar nebuvo apsvarstytas ir priimtas, todėl šiuo teisiniu reguliavimu nebuvo įsiterpta į tuos teisinius santykius, kurie jau būtų buvę pasibaigę. Priimant 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymus ir su jais susijusius teisės aktus nebuvo pažeisti konstituciniai teisingumo, valdžios tarnavimo žmonėms, solidarumo principai, nes kai kurios valstybės valdymui skirtos išlaidos iš tiesų buvo proporcingai sumažintos, o pareiškėjo nurodomų asignavimų didinimą lėmė konkrečios kiekvienam atvejui būdingos objektyvios aplinkybės.
- Kartu su 2009 metų valstybės biudžetu pateiktų su juo susijusių mokesčių įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžetui, priėmimo skubotumą ir eilės tvarką nulėmė būtinybė nedelsiant reaguoti į valstybėje susiklosčiusią precedento neturinčią itin sunkią ekonominę padėtį, į kurią visiškai nebuvo atsižvelgta teikiant pirmąjį 2009 metų valstybės biudžeto projektą. Įstatymų, susijusių su valstybės biudžetu ir turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektai buvo rengiami tuo pačiu metu, kaip ir valstybės biudžeto projektas. Tokia tvarka rengiant teisės aktų projektus negali būti nukrypstama nuo Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, nes būtent taip buvo užtikrinta, kad visos valstybės biudžete numatytos išlaidos turėtų finansavimo šaltinį. Seime 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje priimtais su valstybės biudžetu susijusiais įstatymais siekta buvo didinti valstybės biudžeto pajamas ir mažinti išlaidas, išvengti galimo valstybės skolos didėjimo ir biudžeto deficito, taigi užtikrinti, kad būtų paisoma valstybės ir visos visuomenės interesų. Šių priemonių turėjo būti imamasi nedelsiant, o joms įgyvendinti tiek Vyriausybė, tiek Seimas laiko turėjo ribotai. Todėl kartu su 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymais teikiami su jais susijusių įstatymų projektai Seime buvo svarstomi kartu su minėtų biudžetų įstatymais ir priimti tą pačią dieną, taigi ne vėliau nei 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai. Todėl priimant su atitinkamais biudžetais susijusius ir jiems įtaką dariusius įstatymus Konstitucija nebuvo pažeista. 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymai ir juos lydintys įstatymai turėtų būti laikomi vienu bendru valstybės fiskaliniu sprendimu, kuriuo siekta stabilizuoti valstybės finansus, išvengti ekonomikos krizės padarinių, nedidinti valstybės skolos, užtikrinti tinkamą valstybės funkcijų vykdymą laiku. Toks fiskalinis sprendimas suteikė galimybę realiai, o ne formaliai vykdyti valstybės fiskalinę politiką, turinčią tam tikrą kryptį, tenkinančią visuomenės poreikius. Tarp biudžetinių įstatymų ir su jais susijusių įstatymų priėmimo momentų esantis valandų ir minučių skirtumas nėra teisiškai reikšmingas, todėl pareiškėjo ginčijami teisės aktai pagal priėmimo tvarką vertintini kaip neprieštaraujantys Konstitucijai.
- Kartu su 2009 metų valstybės biudžetu priimtais mokesčių įstatymais nebuvo iš esmės pakeista apmokestinimo principų tvarka, o teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta mokestinė prievolė naujiems mokesčių mokėtojams, mokesčių našta didinta nuosekliai, t. y. per atitinkamus mokestinius metus. Ginčijamais mokesčių įstatymais nebuvo nustatyta naujų mokesčių, jais buvo padidinti tik esamų mokesčių tarifai, dėl to atsirado papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kartu su 2009 metų valstybės biudžetu numatyti mokesčių pokyčiai turėjo užtikrinti valstybės, kartu ir visos visuomenės, interesų paisymą, mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminai atitiko tuometę situaciją.
- Teisės aktų, kuriais buvo sumažintas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dydis, priėmimą taip pat nulėmė valstybėje susiklosčiusi itin sunki ekonominė padėtis. Be to, nustatyti konkrečios socialinio draudimo įmokos, pervedamos į pensijų fondus, dydį yra įstatymų leidėjo diskrecija, todėl įstatymo nuostata, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. ši įmoka yra 5,5 procento, nereiškia, jog šios įmokos dydis negali būti keičiamas. Pensijų įmokų dydžio keitimas (mažinimas) numatytas laikinai, be to, įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teisės aktai, kuriais koreguojamas į privačius pensijų fondus pervedamos socialinio draudimo įmokos dydis, prieštarauja Konstitucijai.
- Siekiant subalansuoti pinigų srautus valstybėje ir garantuoti prisiimtų valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymą, kartu su 2009 metų valstybės biudžeto ir 2009 metų VSDFB įstatymais Seime buvo priimti teisės aktai, kuriais buvo išplėstos asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, kategorijos. Asmenys, priskirti šioms kategorijoms, iki tol gaudavo pajamas iš savo veiklos, tačiau solidarumo principu paremtoje socialinio draudimo sistemoje dalyvaudavo tik iš dalies (mokėdavo įmokas bazinei senatvės pensijai) arba iš viso joje nedalyvaudavo. Konstitucijos 52 straipsnio nuostata, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų šioms išmokoms mokėti, sukaupimą. Valstybė, įtraukdama šių kategorijų asmenis į socialinio draudimo sistemą ir nustatydama prievolę jiems mokėti atitinkamas socialinio draudimo įmokas, siekė užtikrinti įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kylančių pareigų vykdymą, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį mokesčius turi mokėti visi asmenys, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis, nes valstybei reikalingos lėšos šioms paslaugoms finansuoti. III
- Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovų Finansų ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo G. Užubalio, Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojo d. Sadecko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1323, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas ir su juo susijusių teisės aktų projektai, neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija iš esmės grindžiama šiais argumentais. 1.
- Vyriausybės veiksmus rengiant 2009 metų valstybės biudžeto projektą iš esmės nulėmė valstybėje susiklosčiusi politinė ir ekonominė padėtis. Penkioliktoji Vyriausybė įgaliojimus veikti gavo 2009 m. gruodžio 9 d., jau prasidėjus 2009 metų valstybės biudžeto svarstymo procedūrai, t. y. tada, kai Seime 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas, kurį rengė ankstesnioji Vyriausybė, pirmą kartą jau buvo apsvarstytas. Naujosios Vyriausybės veiklos programoje buvo nustatyta, kad pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys – suvaldyti ekonomikos krizę ir jos pasekmes. Atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, buvo būtina nedelsiant imtis atitinkamų priemonių ir iš esmės koreguoti ankstesnės Vyriausybės rengtą 2009 metų valstybės biudžeto projektą – mažinti valstybės išlaidas ir didinti pajamas. 1.
- Vyriausybė objektyviai negalėjo 2009 metų valstybės biudžeto projekto Seimui pateikti iki 2008 m. lapkričio 29 d., kaip tai numatyta Seimo statute, nes įgaliojimus veikti gavo tik 2008 m. gruodžio 9 d. Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1323, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas ir kiti su juo susiję teisės aktų projektai, priėmimas rodo, jog Vyriausybė kaip įmanydama stengėsi, kad 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas būtų priimtas laiku, todėl toks nutarimas negali būti laikomas neteisėtu. Seimo statuto nuostatomis, kuriomis reglamentuojama valstybės biudžeto tvirtinimo procedūra (inter alia Vyriausybės nutarimo pateikimo terminai), yra įtvirtinta Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimas bei galimybė Seimui, esant reikalui, kontroliuoti Vyriausybę, o ne įpareigojimai Vyriausybei atitinkamai veikti. 1.
- Pagal Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalį visi sprendimai dėl valstybės biudžeto išlaidų didinimo turi būti grindžiami įstatymais (turi turėti konkretų šaltinį), o sprendimai dėl išlaidų mažinimo neatsiejamai susiję su įstatymais, kuriuose tos išlaidos numatytos. Todėl Vyriausybė, per trumpą laiką parengusi 2009 metų valstybės biudžeto projektą, neturėjo kitos išeities, kaip tik su juo susijusių teisės aktų projektus teikti Seimui kartu su valstybės biudžeto projektu, juo labiau kad šie teisės aktų projektai buvo rengiami kartu, kaip vienas fiskalinis sprendimas. Su 2009 metų valstybės biudžetu susiję teisės aktai Seime buvo priimti ir įsigaliojo kartu su 2009 metų valstybės biudžeto įstatymu, taigi nėra pagrindo teigti, kad 2009 metų valstybės biudžeto projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į negaliojančių teisės aktų projektus, nes juos tuo pačiu metu priėmęs Seimas, tvirtindamas 2009 metų valstybės biudžetą, rėmėsi jau galiojančiais teisės aktais. 1.
- Pareiškėjų ginčijami Vyriausybės nutarimai dėl 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymų projektų pateikimo pasibaigus biudžetiniams metams nebegalioja ir nebegali būti taikomi. Remiantis Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, teisės aktų, kurių taikyti neįmanoma, atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams tyrimas yra beprasmis, todėl ši konstitucinės justicijos byla nutrauktina.
- Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens –Vyriausybės atstovės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Svetlanos Černuševič rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1326, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų VSDFB įstatymo projektas ir su juo susiję kitų įstatymų projektai, neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija dėl minėto Vyriausybės nutarimo konstitucingumo iš esmės grindžiama tuo, kad šis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Vyriausybės nutarimų svarstymo ir priėmimo tvarkos ir procedūros, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1326 teiktame 2009 metų VSDFB projekte siekta atsižvelgti į valstybės ir visos visuomenės interesus valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Šis nutarimas buvo priimtas įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje nustatytą tikslą įveikti valstybėje esančią ekonomikos krizę, juo siekta subalansuoti valstybės pinigų srautus, užtikrinti tinkamą valstybės prisiimtų įsipareigojimų socialinės apsaugos srityje įgyvendinimą.
- Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos V. Griškovos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1324, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų PSDFB įstatymo projektas, neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija iš esmės grindžiama šiais argumentais. Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1324 Seimui teikto 2009 metų PSDFB įstatymo priėmimui neturėjo būti taikoma tokia pati svarstymo ir priėmimo procedūra, kokia privalo būti taikoma svarstant ir priimant valstybės biudžetą. Teisiniai santykiai priimant valstybės biudžetą ir PSDFB yra panašūs, tačiau netapatūs, todėl šioje situacijoje negali būti taikoma teisės aktų analogija. PSDFB įstatymo ir su juo susijusio įstatymo projektai buvo rengiami kartu, kartu jie ir buvo Vyriausybės pateikti Seimui tvirtinti kaip dviejų tarpusavyje susijusių įstatymų paketas, kuris turėjo būti svarstomas ir tvirtinamas neatsiejant vieno įstatymo nuo kito, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal priėmimo tvarką Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1324 galėtų prieštarauti Konstitucijai. IV Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus rašytiniai paaiškinimai. V
- Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovas Seimo narys V. P. Andriukaitis iš esmės pakartojo prašyme išdėstytus argumentus ir atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.
- Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Seimo narys R. Kupčinskas, suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovai Finansų ministerijos Teisės departamento direktorius G. Užubalis, Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojas d. Sadeckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja A. Šatrauskienė, Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja S. Kulpina, Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja E. Radišauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja V. Griškova iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.
- Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškinimus pateikė ir į pateiktus klausimus atsakė specialistės – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Raimonda Žutautienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Tatjana Knyzienė. Konstitucinis Teismas k o n s t a t u o j a: I
- Šioje konstitucinės justicijos byloje yra ginčijama 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymų, jų pakeitimų, kitų su jais susijusių teisės aktų atitiktis Konstitucijai.
- Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti inter alia 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų, jų pakeitimų atitiktį Konstitucijai atitinkamai pagal priėmimo, įsigaliojimo tvarką, normų turinį. 2.
- Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, įstatymu patvirtindamas valstybės biudžetą, Seimas patvirtina valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas (asignavimus). 2.
- Pagal Biudžeto sandaros įstatymo (2003 m. gruodžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Biudžeto sandaros įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį (2007 m. gruodžio 6 d. redakcija), 20 dalį (2012 m. spalio 16 d. redakcija) valstybės biudžetas – Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams; pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius vieniems biudžetiniams metams tvirtina įstatymu. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad VSDFB atitinkamiems biudžetiniams metams tvirtinamas priimant šio biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą (10 straipsnio 1 dalis); metinis VSDFB baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną (14 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 4 dalį PSDFB – šiame įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams; 14 straipsnio 2 dalyje inter alia yra nustatyta, kad PSDFB tvirtinamas įstatymu. Taigi kiekvienas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymas, VSDFB įstatymas ir PSDFB įstatymas – tai terminuotai galiojantis ir terminuotai taikomas įstatymas. Asignavimų valdytojų finansavimas iš atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, VSDFB ir PSDFB lėšų pasibaigia tada, kai baigiasi atitinkami biudžetiniai metai, t. y. tų metų gruodžio 31 dieną. Po šios datos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, VSDFB ir PSDFB įstatymų apskritai nebeįmanoma taikyti. 2.
- Pažymėtina, kad nors pareiškėjas minėtus biudžetų įstatymus ir jų pakeitimo įstatymus ginčija inter alia pagal normų turinį, prašyme nėra nurodyta, kurias konkrečias ginčijamų biudžetų, jų pakeitimo įstatymų nuostatas prašoma ištirti, nepateikti ir argumentai dėl jų prieštaravimo Konstitucijai pagal normų turinį. Pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamų biudžetų įstatymų, jų pakeitimo įstatymų konstitucingumą pagal normų turinį iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, pasak jo, didinant mokesčius, numatant naujus privalomus mokėjimus, mažinant socialinius ir ekonominius valstybės įsipareigojimus, nebuvo proporcingai sumažintos valstybės valdymui skirtos valstybės biudžeto išlaidos. Taigi pareiškėjas kelia lėšų surinkimo į atitinkamą biudžetą ir jų paskirstymo socialinio ir ekonominio tikslingumo klausimą. Tai, ar valstybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, ar ne, yra ne valstybės biudžeto įstatymo atitikties Konstitucijai, bet valstybės biudžeto planavimo, valstybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir valstybės galimybėmis, taigi socialinio ir ekonominio tikslingumo, klausimai (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Šių klausimų Konstitucinis Teismas nesprendžia, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės biudžeto įstatymu nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad iškart matyti, jog lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma akivaizdžiai nepakankamai arba išvis nenumatoma, kartu nenumatant kitų (alternatyvių) finansavimo šaltinių, kurie pagal Konstituciją atitinkamoms reikmėms gali būti numatyti, ir tai akivaizdžiai prieštarauja tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigia Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pažymėtina, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir VSDFB, PSDFB įstatymams, jų pakeitimo įstatymams. 2.
- Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta konkrečių argumentų dėl ginčijamų 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų, jų pakeitimo įstatymų prieštaravimo Konstitucijai pagal įsigaliojimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta konkrečių argumentų dėl ginčijamų 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų, jų pakeitimo įstatymų konstitucingumo pagal priėmimo tvarką, o jų konstitucingumas ginčijamas remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo konstitucingumas. 2.
- Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kiekvienas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymas – tai terminuotai galiojantis ir terminuotai taikomas įstatymas; asignavimų valdytojų finansavimas iš atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų pasibaigia tada, kai baigiasi atitinkami biudžetiniai metai, t. y. tų metų gruodžio 31 dieną; po šios datos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo apskritai nebeįmanoma taikyti, inter alia – tai ypač pabrėžtina – po minėtos datos jokiam asignavimų valdytojui neįmanoma praėjusių biudžetinių metų asignavimų pervesti taip, tarsi tai būtų padaryta dar anais biudžetiniais metais, nes jau yra prasidėję nauji biudžetiniai metai; todėl net jeigu būtų nustatyta, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštaravo Konstitucijai, jokia teisėkūros subjektų (atitinkamai Seimo ir Vyriausybės) intervencija į tą teisinį reguliavimą nebegalima, nes atitinkami teisės aktai buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę, taigi nebeegzistuoja; tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti, – praeitį (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad net tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai, kuriems abejonių dėl žemesnės galios teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, kyla vykdant teisingumą, Konstitucinis Teismas neprivalo išnagrinėti bylos tada, kai atitinkamas teisės aktas ne tik negalioja (nes negaliojančių teisės aktų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams gali būti tiriama ir paprastai yra tiriama), bet ir apskritai negali būti taikomas, taip pat kad ši aplinkybė turi būti visuomet įvertinama tada, kai yra ginčijamas valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų įstatymas ar kitas aktas, skirtas tam tikram biudžetiniam laikotarpiui (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pažymėjo, jog minėtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir VSDFB įstatymui, ir nutraukė bylos dalį dėl 2009 metų VSDFB įstatymo ir jo pakeitimo įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir PSDFB įstatymui. 2.
- Šiame kontekste pabrėžtina, kad net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nustatyta, jog, kaip mano pareiškėjas, ginčijami biudžetų įstatymai, jų pakeitimo įstatymai prieštaravo Konstitucijai, jokia įstatymų leidėjo intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima, nes minėti teisės aktai buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę ir nebeegzistuoja. Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, inter alia ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, ir ginčijamas teisės aktas (jo dalis) prilygintinas nebegaliojantiems teisės aktams (jų dalims), nes yra laikinai taikomas ir juo reguliuoti santykiai yra pasibaigę, nors šis aktas (jo dalis) nėra oficialiai pripažintas negaliojančiu, Konstitucinis Teismas turi teisę nutraukti pradėtą teiseną, tačiau neprivalo kiekvienu atveju to daryti. Spręsdamas, ar nutraukti pradėtą teiseną, Konstitucinis Teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Taigi, kai atitinkamas teisės aktas ne tik negalioja, bet ir apskritai negali būti taikomas, Konstitucinis Teismas turi diskreciją spręsti dėl tokio teisės akto konstitucingumo tyrimo. Tai darydamas jis turi įvertinti ne tik tai, kad tas įstatymas skirtas tam tikram biudžetiniam laikotarpiui, bet ir kitas svarbias aplinkybes, inter alia tai, ar toks tyrimas būtų reikšmingas kitų metų biudžetų įstatymų priėmimui. 2.
- Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama inter alia 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo atitiktis Konstitucijai pagal priėmimo tvarką. Pažymėtina, kad valstybės biudžetas yra svarbus konstitucinis institutas. Valstybės biudžeto rengimo ir tvirtinimo tvarkos pagrindai įtvirtinti Konstitucijoje, inter alia jos 67 straipsnio 14 punkte, 127, 129–132 straipsniuose. 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką vertinimas reikšmingas ne tik 2009 metų, bet ir kitų metų valstybės biudžetų įstatymų priėmimui, todėl šioje konstitucinės justicijos byloje svarbu ištirti šio įstatymo konstitucingumą. Pareiškėjo abejonės, kaip minėta, dėl 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo atitikties Konstitucijai grindžiamos tuo, kad, pasak jo, šis įstatymas didele dalimi buvo pagrįstas pajamomis ir asignavimais, kurie tuo metu galiojusiuose įstatymuose nebuvo numatyti. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas tirs, ar pagal priėmimo tvarką 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas neprieštaravo Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2.
- Pažymėtina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų, šių įstatymų pakeitimo įstatymų, taip pat 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. gegužės 7 d., atitikties Konstitucijai tyrimas būtų savitikslis, nes, kaip minėta, jie prilygintini nebegaliojantiems teisės aktams, nebegali būti taikomi, jais reguliuoti santykiai yra pasibaigę, nebeegzistuoja, ir jokia įstatymų leidėjo intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima, be to, pareiškėjo prašyme nėra pateikta konkrečių argumentų dėl jų prieštaravimo Konstitucijai pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nėra tyrimo dalyko. Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio, reglamentuojančio Konstitucinio Teismo atsisakymą nagrinėti paklausimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą teiseną. Ši Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata mutatis mutandis taikytina ir prašymų ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) nagrinėjimui bei atitinkamų sprendimų priėmimui (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. kovo 20 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą. 2.
- Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, 80 straipsnio 2 dalį nutrauktina bylos dalis dėl šių teisės aktų atitikties Konstitucijai: – 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. gegužės 7 d.; – 2009 metų VSDFB įstatymo; – VSDFB 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d.; – VSDFB 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 28 d.; – 2009 metų PSDFB įstatymo; – 2009 metų PSDFB rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 28 d.
- Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti prašymo 2, 15–17, 18, 21, 22 punktuose nurodytų teisės aktų atitiktį inter alia konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai; pareiškėjas savo prašyme atskirų argumentų dėl jų nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė argumentų dėl ginčijamų teisės aktų prieštaravimo konstituciniams valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principams. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, jo prašymas ištirti prašymo 2, 15–17, 18, 21, 22 punktuose nurodytų teisės aktų atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams traktuotinas kaip prašymas ištirti atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.
- Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymo 21, 23, 25, 27, 31, 51–57 punktuose nurodytus įstatymus ginčija tuo pačiu aspektu ir remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų konstitucingumą, būtent tuo, kad jie priimti vėliau už atitinkamai 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymus. Nutraukus šios bylos dalį dėl 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų ir šių biudžetų pakeitimo įstatymų atitikties Konstitucijai, pareiškėjo prašymo 21, 23, 25, 27, 31, 51–57 punktuose nurodytų įstatymų atitikties Konstitucijai tyrimas pareiškėjo prašomu aspektu būtų beprasmis (savitikslis). Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, 80 straipsnio 2 dalį nutrauktina bylos dalis dėl šių toliau išvardijamų įstatymų atitikties Konstitucijai tiek, kiek jie susiję su 2009 metų VSDFB įstatymo ar 2009 metų PSDFB įstatymo priėmimu: – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2008 m. gruodžio 19 d.; – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2008 m. gruodžio 18 d.; – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19, 56 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2008 m. gruodžio 18 d.; – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2008 m. gruodžio 22 d.; – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d.; – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d.; – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d.; – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d.; – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 28 d.; – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d.; – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 28 d.; – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2008 m. gruodžio 22 d.
- Minėta, kad pareiškėjas ginčija inter alia prašymo 1–5 punktuose nurodytų Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 1323, 1324, 1326 (jų dalių), Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XI-78 „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ atitiktį Konstitucijai ir (arba) Seimo statutui. Pažymėtina, kad šiuose teisės aktuose, susijusiuose su biudžetų rengimo, teikimo Seimui, svarstymo ir tvirtinimo procedūromis ir skirtuose reguliuoti tam tikro biudžetinio laikotarpio santykiams, kurie yra pasibaigę, t. y. nebeegzistuoja (tam tikrų metų biudžetų įstatymai yra įgyvendinti), nustatytas terminuotai galiojantis ir terminuotai taikomas teisinis reguliavimas. Taigi remiantis analogiškais argumentais, dėl kurių nutrauktina šios bylos dalis dėl 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. gegužės 7 d., 2009 metų VSDFB įstatymo, 2009 metų PSDFB įstatymo ir šių biudžetų pakeitimo įstatymų atitikties Konstitucijai, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, 80 straipsnio 2 dalį nutrauktina bylos dalis dėl šių toliau išvardijamų teisės aktų (jų dalių) atitikties Konstitucijai ir (arba) Seimo statutui: – Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1323; – Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1326; – Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1324; – Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XI-78 „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“.
- Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti inter alia Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. sausio 15 d., Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. sausio 15 d., 2009 m. balandžio 28 d. redakcijos) nuostatų jo nurodytais aspektais atitiktį Konstitucijai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo ištirta inter alia ginčijamų Pensijų sistemos reformos įstatymo ir jo pakeitimo įstatymų, priimtų inter alia 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. gegužės 28 d., nuostatų atitiktis Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 3 dalį nutrauktina bylos dalis dėl šių toliau išvardijamų teisės aktų (jų dalių) atitikties Konstitucijai: – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. sausio 15 d.; – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatos „pensijų įmokos dydis <...> 2009 ir 2010 metais – 3 procentai, nuo 2011 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ tiek, kiek ji taikoma asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. sausio 17 d. (įskaitytinai); – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nuostatos „pensijų įmokos dydis <...> nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ tiek, kiek ji taikoma asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai).
- Nors pareiškėjas ginčija Išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 3, 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 19 d. (nurodyto prašymo 58 punkte), atitiktį Konstitucijai pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį tiek, kiek jis turėjo įtakos 2008 m. gruodžio 22 d. patvirtinto valstybės biudžeto išlaidoms, iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos ir specialisčių R. Žutautienės ir T. Knyzienės paaiškinimų, pateiktų per Teismo posėdį, matyti, kad minėtas įstatymas neturėjo jokios įtakos 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo nuostatoms, todėl jo atitikties Konstitucijai tyrimas pareiškėjo prašomu aspektu būtų beprasmis (savitikslis). Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, 80 straipsnio 2 dalį bylos dalis dėl Išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 3, 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 19 d., tiek, kiek jis susijęs su 2009 metų valstybės biudžeto įstatymu, nutrauktina.
- Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo ištirti inter alia prašymo 10–20 punktuose nurodytų įstatymų atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jam kilo abejonių, ar šie įstatymai pagal priėmimo tvarką neprieštarauja (-avo) Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai tik tuo aspektu, kad jie priimti vėliau nei 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas.
- Nors pareiškėjas prašymo 10, 11, 13–20, 32–44 punktuose nurodytų įstatymų atitiktį įvairioms Konstitucijos nuostatoms ginčija pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį, prašyme nėra nurodyta, kurias konkrečias šių įstatymų nuostatas prašoma ištirti, nepateikti ir argumentai dėl jų prieštaravimo Konstitucijai pagal normų turinį. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas ištirti šių įstatymų atitiktį atitinkamai Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23, 29 straipsniams vertintinas kaip prašymas ištirti šių teisės aktų atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį. Taigi prašymas ištirti pareiškėjo prašymo 10, 11, 13–20, 32–44 punktuose nurodytų įstatymų atitiktį Konstitucijai atitinkamai pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį traktuotinas kaip prašymas ištirti šių įstatymų atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui pagal įsigaliojimo tvarką.
- Pažymėtina, kad pareiškėjui kilo abejonių dėl prašymo 48–50 punktuose nurodytų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pakeitimų, priimtų 2009 m. vasario 19 d., įsigaliojusių 2009 m. kovo 5 d., tačiau pagal jų nuostatas taikomų apskaičiuojant (deklaruojant) 2009 metų mokesčius (pajamas), atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal normų turinį tuo aspektu, kad, kaip minėta, pasak pareiškėjo, 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas priimtas anksčiau už minėtus įstatymus, darančius įtaką šio valstybės biudžeto pajamoms, taip pat minėti įstatymai priimti nesuteikus protingo termino gyventojams nei dalyvauti juos svarstant, nei pasirengti jų įgyvendinimui. Iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos ir specialisčių R. Žutautienės ir T. Knyzienės paaiškinimų, pateiktų per Teismo posėdį, matyti, kad šie įstatymai neturėjo įtakos 2008 m. gruodžio 22 d. patvirtinto valstybės biudžeto pajamoms. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nepateikė argumentų dėl šių įstatymų prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui. Taigi, atsižvelgiant į tai, prašymas ištirti prašymo 48–50 punktuose nurodytų Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pakeitimų, priimtų 2009 m. vasario 19 d., atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui traktuotinas tik kaip prašymas ištirti šių įstatymų atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juose nustatyta, kad jų nuostatos taikomos apskaičiuojant (deklaruojant) 2009 metų mokestinio laikotarpio mokesčius (pajamas), t. y. kaip prašymas ištirti, ar šiam principui neprieštarauja: – Pelno mokesčio įstatymo 12, 401 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 19 d., 3 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnio nuostata taikoma apskaičiuojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį; – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., tiek, kiek jame nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų mokestį; – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 19 d., 3 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
- Minėta, kad pareiškėjas, ginčydamas Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, priimto 2008 m. gruodžio 16 d., 11 straipsnio atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal normų turinį, nurodo, kad pakeistos Seimo statuto nuostatos negalėjo būti taikomos jau pradėtai 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo priėmimo procedūrai. Pažymėtina, kad ginčijamame minėto Seimo statuto 11 straipsnyje „Statuto galiojimas“ nustatyta: „šio statuto 8 ir 9 straipsniai galioja iki 2009 m. vasario 28 d.“ (1 dalis); „nuo 2009 m. kovo 1 d. galioja iki šio statuto įsigaliojimo galiojusios Seimo statuto 172 straipsnio 5 dalies ir 177 straipsnio 1 dalies redakcijos“ (2 dalis). Minėto Seimo statuto 9 straipsniu buvo pakeista Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalis (2003 m. gegužės 27 d. redakcija) ir joje nustatyta: „Ne vėliau kaip gruodžio 23 dieną skiriamas valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas. Jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.“ Taigi pareiškėjo prašymas ištirti Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, priimto 2008 m. gruodžio 16 d., 11 straipsnio atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui traktuotinas kaip prašymas ištirti Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalies (2008 m. gruodžio 16 d. redakcija) nuostatos „ne vėliau kaip gruodžio 23 dieną skiriamas valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas“ atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
- Nors pareiškėjas prašo ištirti inter alia, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 2 straipsnio 8 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), 4 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas, 3 dalis jo nurodytais aspektais, 5 dalis, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) nurodytu aspektu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) (nurodyti prašymo 22, 24, 26 punktuose) neprieštarauja (-avo) Konstitucijos 29 straipsniui, iš jo prašyme pateiktų argumentų matyti, kad jis ginčija tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys – ūkininkai ir jų partneriai, kaip jie apibrėžti šioje dalyje, 4 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, neprieštaravo Konstitucijai, iš jo prašyme pateiktų argumentų matyti, kad jis ginčija tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant ūkininkus ir jų partnerius, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, atitiktį Konstitucijai.
- Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tirs, ar: 13.
- Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalies (2008 m. gruodžio 16 d. redakcija) nuostata „ne vėliau kaip gruodžio 23 dieną skiriamas valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas“ neprieštaravo Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštaravo Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- šie toliau išvardyti įstatymai, nurodyti prašymo 10, 11, 13–20, 32 ir atitinkamai 12 arba 34 punktuose, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, taip pat ar pagal įsigaliojimo tvarką neprieštarauja (-avo) konstituciniam teisinės valstybės principui: – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1251 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d.; – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d.; – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d.; – Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d.; – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d.; – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; 13.
- šie toliau išvardyti įstatymai, nurodyti prašymo 33, 35–44 punktuose, pagal įsigaliojimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui: – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d.; – Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; – Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d.; – Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d.; – Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 371 bei 372 straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d.; – Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; – Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; – Išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; – Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d.; 13.
- Pelno mokesčio įstatymo 12, 401 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 19 d., 3 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnio nuostata taikoma apskaičiuojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., tiek, kiek jame nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų mokestį, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 19 d., 3 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pajamas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad visų šiame įstatyme nustatytų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant ūkininkus ir jų partnerius, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ūkininkai ir jų partneriai, kaip jie apibrėžti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13.
- Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. II
- Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tirs inter alia 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo ir su juo susijusių įstatymų atitiktį Konstitucijai. Sprendžiant dėl 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo ir su juo susijusių įstatymų atitikties Konstitucijai, reikšmės turi esminės faktinės aplinkybės, susijusios su šių įstatymų priėmimo procesu ir jo metu įvykusiais Seimo rinkimais.
- Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai yra renkami ketveriems metams, o pagal 57 straipsnio (2004 m. liepos 13 d. redakcija) 1 dalį eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį (t. y. nuo spalio 8 iki 14 dienos). Pažymėtina, kad 2004 metais išrinkto Seimo įgaliojimai turėjo baigtis 2008 metais ir 2008 m. spalio 12 d. įvyko Seimo rinkimai.
- Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktą Vyriausybė inter alia rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą. Pagal Konstitucijos 130 straipsnį valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos (t. y. ne vėliau kaip spalio 17 dieną). Vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1015 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ 2004–2008 metų kadencijos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XP-3240).
- Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 14 punktą Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas. Pagal Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalį valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. 2004–2008 metų kadencijos Seimas 2008 m. spalio 28 d. posėdyje išklausė Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžeto projektą ir nutarė Seimo statute nustatyta tvarka pradėti projekto svarstymo procedūrą.
- Pagal Seimo statuto 176 straipsnio 1 dalį (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seimo posėdyje turėjo vykti iki lapkričio 25 dienos. 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (XP-3240) 2004–2008 metų kadencijos Seime pirmą kartą svarstytas 2008 m. lapkričio 13 d.
- Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 1 dalį Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį; nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. 2008–2012 metų kadencijos Seimas į pirmąjį posėdį susirinko 2008 m. lapkričio 17 d., taigi nuo šios dienos pradėjo veikti naujai išrinktas Seimas.
- Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė inter alia po Seimo rinkimų grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Respublikos Prezidentas 2008 m. lapkričio 17 d. dekretu Nr. 1K-1585 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės grąžinamų įgaliojimų priėmimo ir pavedimo laikinai eiti pareigas“ priėmė Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir pavedė jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Šis dekretas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos.
- Pagal Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalį nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. 2008 m. gruodžio 4 d. Seimui buvo pateikta Penkioliktosios Vyriausybės programa. Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priimtu nutarimu Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įsigaliojusiu nuo jo priėmimo, pritarė Penkioliktosios Vyriausybės programai, taigi ši Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti. Tą pačią dieną Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 1K-1628 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimo“ priėmė Vyriausybės, kuriai buvo pavesta laikinai eiti pareigas, atsistatydinimą.
- Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės programoje konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis).
- Vyriausybė 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1323 pateikė Seimui pataisytą 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XP-3420
- Seimas 2008 m. gruodžio 16 d. (rytiniame posėdyje) priėmė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2008 m. gruodžio 20 d., ir juo iki naujųjų biudžetinių metų pradžios (14 kalendorinių dienų) pratęsė valstybės biudžeto patvirtinimo terminą; tą pačią dieną Seimas priėmė Seimo statutą „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, įsigaliojusį 2008 m. gruodžio 21 d., ir juo pratęsė valstybės biudžeto projekto antrojo svarstymo Seime terminą. 10.
- Seimas 2008 m. gruodžio 16 d. (vakariniame posėdyje) pradėjo 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projekto antrąjį svarstymą ir paskyrė šio įstatymo priėmimo datą – 2008 m. gruodžio 22 d.
- Seimas 2008 m. gruodžio 18–19 d. priėmė dvylika prašymo 32, 33, 35–44 punktuose nurodytų įstatymų, turėjusių įtakos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiui (jie įsigaliojo 2008 m. gruodžio 30 d.–2009 m. sausio 1 d.): Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymą, Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą, Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 371 bei 372 straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymą, Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymą, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymą, Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, Išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymą.
- Seimas 2008 m. gruodžio 22 d. priėmė šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą 2009 metų valstybės biudžeto įstatymą, kuris įsigaliojo 2008 m. gruodžio 30 d.
- Seimas 2008 m. gruodžio 22–23 d., jau patvirtinęs 2009 metų valstybės biudžeto įstatymą, priėmė vienuolika įstatymų, nurodytų prašymo 10–20, 34 punktuose, turėjusių įtakos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiui (jie įsigaliojo 2008 m. gruodžio 30 d.–2009 m. sausio 1 d.): Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1251 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą. III
- Šioje konstitucinės justicijos byloje prašoma ištirti inter alia valstybės biudžeto ir su juo susijusių įstatymų atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo ir (arba) įsigaliojimo tvarką.
- Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
- Pamatinės įstatymų priėmimo taisyklės įtvirtintos Konstitucijos 69 straipsnyje. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.“ Įstatymų leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka (inter alia Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). 3.
- Seimas, nustatydamas įstatymų priėmimo tvarką, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo inter alia kyla reikalavimas, kad įstatymai, kiti teisės aktai būtų priimami laikantis iš anksto nustatytos Konstituciją atitinkančios tvarkos ir ji nebūtų keičiama jau prasidėjus jų priėmimo procesui. Nuo šio reikalavimo gali būti nukrypstama tik jeigu tai būtina siekiant užtikrinti kitų, svarbesnių, konstitucinių vertybių apsaugą. 3.
- Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis yra susijusi su 76 straipsniu, kuriame nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią. Seimo darbo tvarkos nustatymas apima ir įstatymų leidybos procedūros reglamentavimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostatą kartu su Konstitucijos 76 straipsnio nuostata, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad abi šios nuostatos reiškia, jog įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu, taip pat įstatymais (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai). 3.
- Leidžiant įstatymus, kitus teisės aktus Seimą ir kiekvieną Seimo narį saisto Konstitucija, konstituciniai įstatymai, įstatymai bei įstatymo galią turintis Seimo statutas (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių – jo konstitucinė pareiga (inter alia Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 2002 m. sausio 14 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimai). Negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės (Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai); būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Seimo konstitucinė pareiga laikytis minėtų stadijų ir taisyklių reiškia ir tai, kad jeigu pagal Seimo statutą turi būti gaunama vieno iš Seimo struktūrinių padalinių (inter alia Seimo komiteto ar komisijos) išvada, konstituciškai nepateisinama būtų tai, kad tokia išvada nepateikiama dėl to, kad toks Seimo struktūrinis padalinys nevykdo šios savo pareigos, vėluoja ją įvykdyti ir pan. (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi teisinės pozicijos, jog esminiai įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai reiškia, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2005 m. sausio 19 d., 2008 m. vasario 22 d. nutarimai).
- Pagal Konstituciją galioja tik paskelbti įstatymai (7 straipsnio 2 dalis). 4.
- Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (inter alia Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai). Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi ir principas lex retro non agit (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); konstitucinis imperatyvas, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas esminių šio principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (inter alia Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). 4.
- Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Pažymėtina, kad ši konstitucinė nuostata negali būti aiškinama kaip paliekanti įstatymų leidėjui visišką nuožiūros laisvę spręsti, ar atidėti įstatymo įsigaliojimo datą (jo taikymo pradžią). Kaip minėta, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise; šie principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Atsižvelgiant į visa tai, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą (taikymo pradžią). Taigi Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalį aiškinant konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste konstatuotina, kad tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti pakankamą vacatio legis, t. y. laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus. Ši įstatymų leidėjo pareiga Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta siejant ją su įstatymų, kuriais pertvarkoma socialinių garantijų sistema ar atskirų socialinių garantijų struktūra, priėmimu (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai), tačiau konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis turi būti paisoma priimant ir kitus įstatymus, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims. Kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau. Svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino. Vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė. 4.
- Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ne tik pakankamą vacatio legis, bet ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises.
- Valstybės biudžeto įstatymo priėmimui taikytini iš Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai yra neatsiejami nuo konstitucinės valstybės biudžeto sampratos ir jo rengimui, svarstymui bei tvirtinimui nustatytų konstitucinių imperatyvų. 5.
- Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos; teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Pagal konstitucinę valstybės biudžeto sampratą biudžetiniams metams planuojamos valstybės pajamos ir išlaidos turi būti numatytos įstatymu patvirtintame valstybės biudžete (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Konstitucijos 129 straipsnyje nustatyta, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų (Konstitucijos 127 straipsnio 2 dalis). Mokesčiai – įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai nustatytu laiku į valstybės biudžetą – yra vienas pagrindinių valstybės biudžeto pajamų šaltinių (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas); jie nustatomi įstatymais (Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktas, 127 straipsnio 3 dalis). 5.
- Pagal Konstituciją Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (67 straipsnio 14 punktas). Biudžetinė Seimo funkcija yra klasikinė ir – atsižvelgiant į esminę viešųjų finansų būklės įtaką valstybės funkcijų įgyvendinimui – viena svarbiausių demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijų. Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą Seimas svarsto ir įstatymu tvirtina iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Rengti valstybės biudžeto projektą yra išimtinė Vyriausybės kompetencija: pagal Konstituciją Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui (94 straipsnio 4 punktas, 130 straipsnis). Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Visos planuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turėtų būti nurodomos pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardijant valstybės pajamų šaltinius ir numatomas iš jų gauti lėšų sumas, išlaidų įvairioms sritims finansuoti paskirtį, tikslias numatomų skirti lėšų sumas ir subjektus, kuriems jos turėtų būti skiriamos. Kitaip nebūtų sudarytos sąlygos įgyvendinti realią, veiksmingą parlamentinę valstybės biudžeto vykdymo priežiūrą. Išimtinius įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą pagal Konstituciją turi Vyriausybė (94 straipsnio 4 punktas). Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime, Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkto nuostata, kad Vyriausybė vykdo valstybės biudžetą, reiškia, jog Vyriausybė turi pareigą užtikrinti, kad į valstybės biudžetą būtų surinktos nustatytos pajamos ir kad šios lėšos būtų pervestos valstybės biudžeto įstatyme nurodytiems subjektams. 5.
- Kaip minėta, Vyriausybė, įgyvendindama savo įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą, yra saistoma Konstitucijoje nustat