Byla Nr

Byla Nr Byla Nr. 28/2009 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S DĖL Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos 2009 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymų, su jais susijusių kai kurių įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2013 m. vasario 15 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovui Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo nariui Rytui Kupčinskui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento direktoriui Gediminui Užubaliui, Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojui Dariui Sadeckui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotojai Alfredai Šatrauskienei, Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėjai Svetlanai Kulpinai, Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėjai Eglei Radišauskienei, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjai Vitalijai Griškovai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. sausio 17 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 28/2009 pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-34/2009) ištirti, ar (šiame nutarime ginčijami teisės aktai nurodomi ir pagal šiuos Konstitucinio Teismo pirmininko 2009 m. rugpjūčio 17 d. potvarkyje, kuriuo priimtas pareiškėjo prašymas, nurodytus prašymo punktų numerius; toliau – prašymo punktai): 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1323 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių kitų teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1323) pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau – ir Seimo statutas) 177 straipsnio 1 daliai (2003 m. gegužės 27 d. redakcija); 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1323 1 punktas tiek, kiek pritariama patobulintam Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektui, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1326 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1326) 2 punktas tiek, kiek pritariama patobulintam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1324 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusio įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – ir Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1324) 1 punktas tiek, kiek pritariama patobulintam Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. XI-78 „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką bei normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 5 daliai (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija), 177 straipsnio 1 daliai (2003 m. gegužės 27 d. redakcija); 6) Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, priimto 2008 m. gruodžio 16 d., 11 straipsnis pagal normų turinį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 7) Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d. (toliau – ir 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas), pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 131 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 8) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d. (toliau – ir 2009 metų VSDFB įstatymas), pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23, 52 straipsniams, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 9) Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d. (toliau – ir 2009 metų PSDFB įstatymas), pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 23, 52 straipsniams, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 10) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką, normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 11) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal įsigaliojimo tvarką – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 12) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1251 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 13) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal įsigaliojimo tvarką – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 14) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 15) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 16) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 17) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 18) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 19) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 20) Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 21) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 22) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad „savarankiškai dirbantys asmenys – <...> ūkininkai ir jų partneriai, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti“, 4 straipsnio 1 dalies (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nuostata „šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) <...> asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis“, 4 straipsnio 3 dalies (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) nuostata „savarankiškai dirbantys asmenys <...> privalomai draudžiami <...> ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas)“, 4 straipsnio 5 dalis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 23) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 24) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 25) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19, 56 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 26) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami: <...> 8) <...> ūkininkai ir jų partneriai, kaip jie apibrėžti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 27) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 28) Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. sausio 15 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 29) Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. sausio 15 d. redakcija) nuostata „pensijų įmokos dydis <...> 2009 ir 2010 metais – 3 procentai, nuo 2011 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ tiek, kiek ji taikoma asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. sausio 17 d. (įskaitytinai), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 30) Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) nuostata „pensijų įmokos dydis <...> nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ tiek, kiek ji taikoma asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 31) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 22 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 32) Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, o pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 33) Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 34) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 1251 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 23 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 35) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 36) Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 37) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 38) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 39) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 371 bei 372 straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 18 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 40) Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 41) Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 42) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 43) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 44) Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008 m. gruodžio 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 45) Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. gegužės 7 d., pagal normų turinį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 46) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 47) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 48) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 401 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 49) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 50) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 51) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 52) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 53) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 54) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 55) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 56) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 17 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 57) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 58) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 3, 4, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, priimtas 2009 m. vasario 19 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 59) Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2009 m. balandžio 28 d., pagal įsigaliojimo tvarką ir normų turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas n u s t a t ė: I Pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais. 1. Pagal Konstituciją, inter alia jos 69 straipsnio 1 dalį, įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, todėl Vyriausybė turi konstitucinę pareigą laikytis apibrėžtų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo taisyklių. Dėl šios teisės įgyvendinimo pažeidimų priimti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo pagrindas yra Konstitucija ir įstatymai, taip pat Seimo statutas, kuriuose yra numatyta šio biudžeto sudarymo ir tvirtinimo tvarka bei terminai. Sudarant ir tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – ir VSDFB) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (toliau – ir PSDFB) turi būti laikomasi tokios pat procedūros, kaip ir tvirtinant valstybės biudžetą. Tiek Vyriausybė, atitinkamais nutarimais teikdama Seimui 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymų projektus, tiek Seimas, priimdamas šiuos įstatymus, padarė esminių biudžeto svarstymo ir priėmimo procedūros pažeidimų, dėl kurių ginčijami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. 1.1. Remdamasis Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, inter alia nuostata, kad įstatymų leidybos procesas yra visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų tam, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka, pareiškėjas pažymi, kad „oficiali konstitucinė doktrina valstybės biudžeto svarstymo ir priėmimo kontekste suponuoja inter alia Vyriausybės pareigą užtikrinti, kad valstybės biudžeto projektas po pirmojo svarstymo Seime būtų patikslintas ir pateiktas antrą kartą svarstyti per Seimo statute nustatytą terminą – t. y. ne vėliau, kaip per 15 dienų“. Taip, pasak pareiškėjo, „iš Konstitucijos išplaukia Vyriausybės, kaip vykdomosios valdžios institucijos, pareiga sudaryti teisines prielaidas kitos valdžios institucijos – Seimo – konstitucinių įgaliojimų, susijusių su valstybės biudžeto priėmimu, vykdymui“. Patobulintas 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1323 antrajam svarstymui Seime pateiktas vėliau, nei nustatyta Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalyje. Savo ruožtu Seimas antrąjį 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo svarstymą pradėjo 17 dienų vėliau. Taigi nebuvo laikytasi įstatymo nustatytų valstybės biudžeto svarstymo terminų. 1.2. Jau pradėjus svarstyti 2009 metų valstybės biudžetą buvo priimtos Seimo statuto pataisos, kuriomis pakeista valstybės biudžeto svarstymo procedūra (pratęstas antrojo svarstymo terminas). Kadangi teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau prasidėjusius ar pasibaigusius teisinius santykius, pakeistos Seimo statuto nuostatos negalėjo būti taikomos jau pradėtai 2009 metų valstybės biudžeto priėmimo procedūrai. Todėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 611, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ 11 straipsnis pagal normų turinį prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.3. Pagal Konstituciją, jeigu kurie nors įstatymai numato tam tikras išlaidas, Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą, privalo jais vadovautis; įstatymų numatytų išlaidų mažinti negalima, kol tie įstatymai nepakeisti (Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad mokesčių ir kiti įstatymai, darantys įtaką biudžeto pajamoms, turi būti priimami ne vėliau nei tų metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymas. Tokia pat Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti taikoma ne tik valstybės biudžeto, bet ir VSDFB bei PSDFB įstatymų priėmimo procedūroms. Tuo tarpu Vyriausybė, 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimais Nr. 1323, 1324 ir 1326 teikdama Seimui atitinkamai 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų PSDFB ir 2009 metų VSDFB įstatymų projektus, vadovavosi ne tuo metu galiojusiais įstatymais, o dar tik teikiamais su minėtais biudžetais susijusių ir jiems įtakos turinčių ateityje įsigaliosiančių įstatymų projektais. Taip Vyriausybė viršijo savo kompetenciją, klaidino įstatymų leidėją, pati prisiėmė įstatymų leidybos funkcijas. Savo ruožtu Seimas pirmiausia svarstė ir priėmė 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymus, o tik tada svarstė Vyriausybės pateiktų atskirų su šiais biudžetais susijusių įstatymų, darančių įtaką atitinkamo biudžeto pajamoms ir asignavimams bei valstybės skolai, projektus. Taigi Seimo priimti 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai daugiausia buvo pagrįsti pajamomis ir asignavimais, kurie tuo metu galiojusiuose įstatymuose nebuvo numatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie iš tų įstatymų, kurių projektais remiantis patvirtintas 2009 metų valstybės biudžetas, nebuvo priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas). 1.4. Laikantis konstitucinių teisingumo ir valdžios tarnavimo žmonėms principų, keisti teisinį reguliavimą didinant mokesčius, numatant naujus privalomus mokėjimus, mažinant socialinius ir ekonominius valstybės įsipareigojimus galima tik proporcingai mažinant valstybės valdymui skirtą valstybės biudžeto išlaidų dalį. Tačiau matyti, kad valstybės valdymo išlaidos buvo ne proporcingai sumažintos, bet padidintos. Griežtinant mokesčių įstatymus ir tai motyvuojant susiklosčiusia sunkia valstybės ekonomine padėtimi, bet proporcingai nemažinant valstybės valdymui skirtų išlaidų pažeidžiamas konstitucinis principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), taip pat teisinės valstybės, proporcingumo ir solidarumo principai. 1.5. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB bei 2009 metų PSDFB įstatymai prieštarauja Konstitucijai, remiantis tais pačiais argumentais galima teigti, kad šiuos įstatymus keitę teisės aktai, kuriais tam tikra apimtimi buvo pakoreguoti 2009 metų biudžetai, taip pat prieštarauja Konstitucijai. 2. Konstitucijai prieštarauja ne tik 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai, bet ir kartu su jais priimti įstatymai, turėję įtakos šių biudžetų pajamoms ir asignavimams. 2.1. Remiantis tuo pačiu argumentu, kuriuo grindžiamos abejonės dėl 2009 metų biudžetų įstatymų konstitucingumo, būtent tuo, kad, laikantis Konstitucijoje, inter alia jos 69 straipsnio 1 dalyje, 131 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintų imperatyvų ir nustatytos įstatymų leidybos procedūros, Seime pirmiausia turėjo būti svarstomi ir priimami atskiri su valstybės biudžetu, VSDFB ir PSDFB susiję įstatymai, kurie turėjo įtakos atitinkamo biudžeto pajamoms ir asignavimams, o tik tada turėjo būti svarstomi ir priimami 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai, prašyme teigiama, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir kiti tiesiogiai su atitinkamais biudžetais susiję ir jiems turintys įtakos teisės aktai. Įstatymai, kuriais nustatyti nauji mokesčiai, nauji mokesčių tarifai ir iš esmės pakeista apmokestinimo tvarka ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai, buvo priimti tik Seimo 2008 m. gruodžio 22 d. posėdyje priėmus 2009 metų valstybės biudžeto įstatymą. Seimo 2008 m. gruodžio 18 d. posėdyje buvo priimtas 2009 metų VSDFB įstatymas, o tik tada – įstatymai, kuriais nustatyti nauji valstybinio socialinio draudimo mokesčiai, nauji mokesčių tarifai ir iš esmės pakeista apmokestinimo tvarka ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai; Seimo 2008 m. gruodžio 22 d. posėdyje pirmiausia buvo priimtas 2009 metų PSDFB įstatymas, o tik tada pakeistas su juo susijęs įstatymas, turintis įtakos 2009 metų PSDFB pajamoms. Taigi dėl to, kad priimant su 2009 metų biudžetais susijusius ir jiems įtakos turinčius teisės aktus buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra, šie teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. 2.2. Viena iš įstatymų leidybos procedūros sudedamųjų dalių yra vidinė prevencinė teisės akto konstitucingumo kontrolė, numatyta Seimo statuto 136–139 straipsniuose. Konstitucinis Teismas ją yra įvertinęs kaip vieną iš teisinių priemonių, leidžiančių siekti, kad Seimo priimami įstatymai, kiti teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai. Šios procedūros praleidimas arba netinkamas vykdymas turi būti vertinamas kaip konstitucinių reikalavimų įstatymų leidybos tvarkai pažeidimas. Seimas, priimdamas kai kuriuos ginčijamus teisės aktus, nesilaikė Seimo statute numatytos vidinės prevencinės teisės akto konstitucingumo kontrolės procedūros, padarė kitus įstatymų leidybos procedūros pažeidimus: nereagavo į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, kad svarstomi teisės aktai gali prieštarauti Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitete neapsvarstė kai kurių teisės aktų projektų, nors pagal Seimo statutą privalėjo tai padaryti, todėl teisės aktai, priimti nesilaikant nustatytos procedūros, negali būti laikomi teisėtais. 2.3. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnį taisyklė, kad mokesčių įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (toliau – ir valstybės biudžeto įstatymas arba valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymas) susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimams netaikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra alternatyvių būdų priimti sprendimą dėl susidariusios padėties; ši bendros taisyklės išimtis negali būti taikoma plačiai, iš esmės keičiant visą mokesčių sistemą. Įstatymų leidėjas negali piktnaudžiauti šia išimtimi, jis turi stengtis sušvelninti galimas pasekmes ir nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų. Dauguma ginčijamų įstatymų, kuriais sumažinti valstybės įsipareigojimai ir įvesti nauji ar padidinti jau nustatyti mokesčiai, buvo priimti nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d., o įsigaliojo 2009 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus mažiau nei savaitei nuo jų priėmimo, taip nesuteikus protingo termino gyventojams nei dalyvauti juos svarstant, nei pasirengti jų įgyvendinimui. Taip buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principai. 3. Abejonių dėl įstatymų, kuriais buvo sumažintas pensijų kaupimo bendrovėms valstybės pervedamos įmokos dydis, konstitucingumo pareiškėjui kyla todėl, kad taip pertvarkant pensijų sistemą buvo sudarytos prielaidos nevykdyti tiesioginių valstybės įsipareigojimų socialinės apsaugos srityje pagal Konstitucijos 52 straipsnį, pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas ir nenumatytas atitinkamas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas. Ginčijamuose įstatymuose numačius priimtas naujas nuostatas taikyti ir anksčiau sudarytų pensijų kaupimo sutarčių subjektams, pažeistas įstatymų negaliojimo atgal principas, apribota šių subjektų nuosavybės teisė, ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeisti jų teisėti lūkesčiai, nes nustatytas įmokos pensijų kaupimo bendrovėms dydis buvo pagrindinis kriterijus tiek apsisprendžiant kurti tokias bendroves, tiek pasirašant pensijų kaupimo sutartis. 4. Konstitucijai prieštarauja ir tie Seimo priimti įstatymai, kuriais buvo išplėstos asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, kategorijos ir šių kategorijų asmenims (autoriams, sportininkams, atlikėjams, ūkininkams ir jų partneriams, kai kuriems kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims) nustatyta pareiga mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas. 4.1. Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti teisines prielaidas „laisvųjų profesijų“ asmenims pasirūpinti savo socialine gerove senatvės, ligos, negalios ar kitais atvejais, tačiau, gerbdama pačių šių asmenų pasirinkimą, negali įpareigoti jų dalyvauti privalomojo socialinio draudimo sistemoje ir draustis privalomuoju socialiniu draudimu. Tokių asmenų darbas nėra reguliarus ir prognozuojamas, jų gaunamos pajamos yra nepastovios, todėl privalomas jų draudimas prieštarauja pačiai socialinio draudimo teisinės sąvokos esmei. 4.2. Nustačiusi privalomą nurodytų kategorijų asmenų valstybinį socialinį draudimą ir tuo pagrindu reikalaudama šių asmenų teisėtai uždirbamų pajamų dalies, valstybė nepagrįstai perskirsto jų pajamas, taip pažeisdama Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. 4.3. Be to, nustačius skirtingą valstybinio socialinio draudimo apimtį atsižvelgiant į tai, ar asmuo sudarė autorinę sutartį su draudėju, kuris yra arba nėra jo darbdavys, pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 29 straipsnis). II Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo narių R. Kupčinsko ir Artūro Meliano rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai, kiti su jais susiję ir jiems įtakos turintys įstatymai, taip pat Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 58, 60, 61, 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ 11 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais. 1. Tai, kad Konstitucijoje numatytas kasmetinis valstybės biudžeto tvirtinimas, reiškia, jog biudžetas kasmet yra rengiamas atsižvelgiant į konkrečius ekonominius rodiklius, realią ūkio būklę ir valstybės prioritetus. Taigi Seimas, svarstydamas ir tvirtindamas 2009 metų valstybės biudžetą, privalėjo atsižvelgti į blogėjančią šalies ekonominę padėtį. Įstatymų leidėjas, siekdamas sušvelninti galimas ekonomikos krizės pasekmes, turėjo imtis skubių priemonių valstybės viešiesiems finansams konsoliduoti, valstybės finansų stabilumui užtikrinti. Svarstant ir tvirtinant 2009 metų valstybės biudžetą įtakos turėjo ir tam tikros politinės aplinkybės. Būtent valstybės biudžeto svarstymo metu keitėsi Vyriausybės sudėtis, todėl susiklostė tokia situacija, kad pirmąjį ir antrąjį valstybės biudžeto projektus rengė skirtingos sudėties Vyriausybė. Visa tai nulėmė sudėtingesnę nei įprasta 2009 metų valstybės biudžeto svarstymo ir priėmimo procedūrą, jo priėmimo terminus, atitinkamų teisės aktų priėmimą. 2. Nepatvirtinus 2009 metų valstybės biudžeto, pagal Konstitucijos 132 straipsnio 1 dalį 2009 metų valstybės išlaidos būtų sietos su 2008 metų valstybės biudžeto išlaidomis. Tokio biudžeto vykdymas būtų galėjęs sukelti sunkias pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, padidinti valstybės deficitą, nebūtų buvęs užtikrintas socialinių išmokų mokėjimas laiku. Taigi Seimas, 2009 m. gruodžio 16 d. priėmęs Seimo statuto pataisas, kuriomis buvo pratęstas valstybės biudžeto antrojo svarstymo Seime terminas, siekė užtikrinti, kad 2009 metų valstybės biudžetas būtų priimtas ir patvirtintas laiku. Šiomis Seimo statuto pataisomis buvo įtvirtinta specifinė būtent 2009 metų biudžetui priimti skirta procedūra. Priimant minėtas Seimo statuto pataisas 2009 metų valstybės biudžetas dar nebuvo apsvarstytas ir priimtas, todėl šiuo teisiniu reguliavimu nebuvo įsiterpta į tuos teisinius santykius, kurie jau būtų buvę pasibaigę. Priimant 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymus ir su jais susijusius teisės aktus nebuvo pažeisti konstituciniai teisingumo, valdžios tarnavimo žmonėms, solidarumo principai, nes kai kurios valstybės valdymui skirtos išlaidos iš tiesų buvo proporcingai sumažintos, o pareiškėjo nurodomų asignavimų didinimą lėmė konkrečios kiekvienam atvejui būdingos objektyvios aplinkybės. 3. Kartu su 2009 metų valstybės biudžetu pateiktų su juo susijusių mokesčių įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžetui, priėmimo skubotumą ir eilės tvarką nulėmė būtinybė nedelsiant reaguoti į valstybėje susiklosčiusią precedento neturinčią itin sunkią ekonominę padėtį, į kurią visiškai nebuvo atsižvelgta teikiant pirmąjį 2009 metų valstybės biudžeto projektą. Įstatymų, susijusių su valstybės biudžetu ir turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektai buvo rengiami tuo pačiu metu, kaip ir valstybės biudžeto projektas. Tokia tvarka rengiant teisės aktų projektus negali būti nukrypstama nuo Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, nes būtent taip buvo užtikrinta, kad visos valstybės biudžete numatytos išlaidos turėtų finansavimo šaltinį. Seime 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje priimtais su valstybės biudžetu susijusiais įstatymais siekta buvo didinti valstybės biudžeto pajamas ir mažinti išlaidas, išvengti galimo valstybės skolos didėjimo ir biudžeto deficito, taigi užtikrinti, kad būtų paisoma valstybės ir visos visuomenės interesų. Šių priemonių turėjo būti imamasi nedelsiant, o joms įgyvendinti tiek Vyriausybė, tiek Seimas laiko turėjo ribotai. Todėl kartu su 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymais teikiami su jais susijusių įstatymų projektai Seime buvo svarstomi kartu su minėtų biudžetų įstatymais ir priimti tą pačią dieną, taigi ne vėliau nei 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymai. Todėl priimant su atitinkamais biudžetais susijusius ir jiems įtaką dariusius įstatymus Konstitucija nebuvo pažeista. 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymai ir juos lydintys įstatymai turėtų būti laikomi vienu bendru valstybės fiskaliniu sprendimu, kuriuo siekta stabilizuoti valstybės finansus, išvengti ekonomikos krizės padarinių, nedidinti valstybės skolos, užtikrinti tinkamą valstybės funkcijų vykdymą laiku. Toks fiskalinis sprendimas suteikė galimybę realiai, o ne formaliai vykdyti valstybės fiskalinę politiką, turinčią tam tikrą kryptį, tenkinančią visuomenės poreikius. Tarp biudžetinių įstatymų ir su jais susijusių įstatymų priėmimo momentų esantis valandų ir minučių skirtumas nėra teisiškai reikšmingas, todėl pareiškėjo ginčijami teisės aktai pagal priėmimo tvarką vertintini kaip neprieštaraujantys Konstitucijai. 4. Kartu su 2009 metų valstybės biudžetu priimtais mokesčių įstatymais nebuvo iš esmės pakeista apmokestinimo principų tvarka, o teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta mokestinė prievolė naujiems mokesčių mokėtojams, mokesčių našta didinta nuosekliai, t. y. per atitinkamus mokestinius metus. Ginčijamais mokesčių įstatymais nebuvo nustatyta naujų mokesčių, jais buvo padidinti tik esamų mokesčių tarifai, dėl to atsirado papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kartu su 2009 metų valstybės biudžetu numatyti mokesčių pokyčiai turėjo užtikrinti valstybės, kartu ir visos visuomenės, interesų paisymą, mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminai atitiko tuometę situaciją. 5. Teisės aktų, kuriais buvo sumažintas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dydis, priėmimą taip pat nulėmė valstybėje susiklosčiusi itin sunki ekonominė padėtis. Be to, nustatyti konkrečios socialinio draudimo įmokos, pervedamos į pensijų fondus, dydį yra įstatymų leidėjo diskrecija, todėl įstatymo nuostata, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. ši įmoka yra 5,5 procento, nereiškia, jog šios įmokos dydis negali būti keičiamas. Pensijų įmokų dydžio keitimas (mažinimas) numatytas laikinai, be to, įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teisės aktai, kuriais koreguojamas į privačius pensijų fondus pervedamos socialinio draudimo įmokos dydis, prieštarauja Konstitucijai. 6. Siekiant subalansuoti pinigų srautus valstybėje ir garantuoti prisiimtų valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymą, kartu su 2009 metų valstybės biudžeto ir 2009 metų VSDFB įstatymais Seime buvo priimti teisės aktai, kuriais buvo išplėstos asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, kategorijos. Asmenys, priskirti šioms kategorijoms, iki tol gaudavo pajamas iš savo veiklos, tačiau solidarumo principu paremtoje socialinio draudimo sistemoje dalyvaudavo tik iš dalies (mokėdavo įmokas bazinei senatvės pensijai) arba iš viso joje nedalyvaudavo. Konstitucijos 52 straipsnio nuostata, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų šioms išmokoms mokėti, sukaupimą. Valstybė, įtraukdama šių kategorijų asmenis į socialinio draudimo sistemą ir nustatydama prievolę jiems mokėti atitinkamas socialinio draudimo įmokas, siekė užtikrinti įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kylančių pareigų vykdymą, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį mokesčius turi mokėti visi asmenys, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis, nes valstybei reikalingos lėšos šioms paslaugoms finansuoti. III 1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovų Finansų ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo G. Užubalio, Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojo d. Sadecko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1323, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas ir su juo susijusių teisės aktų projektai, neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija iš esmės grindžiama šiais argumentais. 1.1. Vyriausybės veiksmus rengiant 2009 metų valstybės biudžeto projektą iš esmės nulėmė valstybėje susiklosčiusi politinė ir ekonominė padėtis. Penkioliktoji Vyriausybė įgaliojimus veikti gavo 2009 m. gruodžio 9 d., jau prasidėjus 2009 metų valstybės biudžeto svarstymo procedūrai, t. y. tada, kai Seime 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas, kurį rengė ankstesnioji Vyriausybė, pirmą kartą jau buvo apsvarstytas. Naujosios Vyriausybės veiklos programoje buvo nustatyta, kad pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys – suvaldyti ekonomikos krizę ir jos pasekmes. Atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, buvo būtina nedelsiant imtis atitinkamų priemonių ir iš esmės koreguoti ankstesnės Vyriausybės rengtą 2009 metų valstybės biudžeto projektą – mažinti valstybės išlaidas ir didinti pajamas. 1.2. Vyriausybė objektyviai negalėjo 2009 metų valstybės biudžeto projekto Seimui pateikti iki 2008 m. lapkričio 29 d., kaip tai numatyta Seimo statute, nes įgaliojimus veikti gavo tik 2008 m. gruodžio 9 d. Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1323, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų valstybės biudžeto įstatymo projektas ir kiti su juo susiję teisės aktų projektai, priėmimas rodo, jog Vyriausybė kaip įmanydama stengėsi, kad 2009 metų valstybės biudžeto įstatymas būtų priimtas laiku, todėl toks nutarimas negali būti laikomas neteisėtu. Seimo statuto nuostatomis, kuriomis reglamentuojama valstybės biudžeto tvirtinimo procedūra (inter alia Vyriausybės nutarimo pateikimo terminai), yra įtvirtinta Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimas bei galimybė Seimui, esant reikalui, kontroliuoti Vyriausybę, o ne įpareigojimai Vyriausybei atitinkamai veikti. 1.3. Pagal Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalį visi sprendimai dėl valstybės biudžeto išlaidų didinimo turi būti grindžiami įstatymais (turi turėti konkretų šaltinį), o sprendimai dėl išlaidų mažinimo neatsiejamai susiję su įstatymais, kuriuose tos išlaidos numatytos. Todėl Vyriausybė, per trumpą laiką parengusi 2009 metų valstybės biudžeto projektą, neturėjo kitos išeities, kaip tik su juo susijusių teisės aktų projektus teikti Seimui kartu su valstybės biudžeto projektu, juo labiau kad šie teisės aktų projektai buvo rengiami kartu, kaip vienas fiskalinis sprendimas. Su 2009 metų valstybės biudžetu susiję teisės aktai Seime buvo priimti ir įsigaliojo kartu su 2009 metų valstybės biudžeto įstatymu, taigi nėra pagrindo teigti, kad 2009 metų valstybės biudžeto projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į negaliojančių teisės aktų projektus, nes juos tuo pačiu metu priėmęs Seimas, tvirtindamas 2009 metų valstybės biudžetą, rėmėsi jau galiojančiais teisės aktais. 1.4. Pareiškėjų ginčijami Vyriausybės nutarimai dėl 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB ir 2009 metų PSDFB įstatymų projektų pateikimo pasibaigus biudžetiniams metams nebegalioja ir nebegali būti taikomi. Remiantis Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, teisės aktų, kurių taikyti neįmanoma, atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams tyrimas yra beprasmis, todėl ši konstitucinės justicijos byla nutrauktina. 2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens –Vyriausybės atstovės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorės Svetlanos Černuševič rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1326, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų VSDFB įstatymo projektas ir su juo susiję kitų įstatymų projektai, neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija dėl minėto Vyriausybės nutarimo konstitucingumo iš esmės grindžiama tuo, kad šis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Vyriausybės nutarimų svarstymo ir priėmimo tvarkos ir procedūros, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1326 teiktame 2009 metų VSDFB projekte siekta atsižvelgti į valstybės ir visos visuomenės interesus valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Šis nutarimas buvo priimtas įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje nustatytą tikslą įveikti valstybėje esančią ekonomikos krizę, juo siekta subalansuoti valstybės pinigų srautus, užtikrinti tinkamą valstybės prisiimtų įsipareigojimų socialinės apsaugos srityje įgyvendinimą. 3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjos V. Griškovos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1324, kuriuo Seimui buvo pateiktas patobulintas 2009 metų PSDFB įstatymo projektas, neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija iš esmės grindžiama šiais argumentais. Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1324 Seimui teikto 2009 metų PSDFB įstatymo priėmimui neturėjo būti taikoma tokia pati svarstymo ir priėmimo procedūra, kokia privalo būti taikoma svarstant ir priimant valstybės biudžetą. Teisiniai santykiai priimant valstybės biudžetą ir PSDFB yra panašūs, tačiau netapatūs, todėl šioje situacijoje negali būti taikoma teisės aktų analogija. PSDFB įstatymo ir su juo susijusio įstatymo projektai buvo rengiami kartu, kartu jie ir buvo Vyriausybės pateikti Seimui tvirtinti kaip dviejų tarpusavyje susijusių įstatymų paketas, kuris turėjo būti svarstomas ir tvirtinamas neatsiejant vieno įstatymo nuo kito, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal priėmimo tvarką Vyriausybės 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1324 galėtų prieštarauti Konstitucijai. IV Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus rašytiniai paaiškinimai. V 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovas Seimo narys V. P. Andriukaitis iš esmės pakartojo prašyme išdėstytus argumentus ir atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. 2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Seimo narys R. Kupčinskas, suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovai Finansų ministerijos Teisės departamento direktorius G. Užubalis, Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojas d. Sadeckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja A. Šatrauskienė, Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja S. Kulpina, Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja E. Radišauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja V. Griškova iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. 3. Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškinimus pateikė ir į pateiktus klausimus atsakė specialistės – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Raimonda Žutautienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Tatjana Knyzienė. Konstitucinis Teismas k o n s t a t u o j a: I 1. Šioje konstitucinės justicijos byloje yra ginčijama 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymų, jų pakeitimų, kitų su jais susijusių teisės aktų atitiktis Konstitucijai. 2. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti inter alia 2009 metų valstybės biudžeto, 2009 metų VSDFB, 2009 metų PSDFB įstatymų, jų pakeitimų atitiktį Konstitucijai atitinkamai pagal priėmimo, įsigaliojimo tvarką, normų turinį. 2.1. Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime yra pažymėjęs, kad, įstatymu patvirtindamas valstybės biudžetą, Seimas patvirtina valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas (asignavimus). 2.2. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo (2003 m. gruodžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Biudžeto sandaros įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį (2007 m. gruodžio 6 d. redakcija), 20 dalį (2012 m. spalio 16 d. redakcija) valstybės biudžetas – Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams; pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius vieniems biudžetiniams metams tvirtina įstatymu. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad VSDFB atitinkamiems biudžetiniams metams tvirtinamas priimant šio biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą (10 straipsnio 1 dalis); metinis VSDFB baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną (14 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 4 dalį PSDFB – šiame įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams; 14 straipsnio 2 dalyje inter alia yra nustatyta, kad PSDFB tvirtinamas įstatymu. Taigi kiekvienas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų …