Byla Nr

Byla Nr Byla Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-8/2013-10/2013 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU NUTARIMAS dėl Lietuvos respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis NUSTATYTI SUMAŽINTI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ir TEISĖJŲ ATLYGINIMAI valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos respublikos konstitucijai 2013 m. liepos 1 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui teisėjui Ernestui Spruogiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovams teisėjams Rūtai Petkuvienei, Andriui Verikui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. birželio 18 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-8/2013-10/2013 pagal: 1) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-138/2010 ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-26/2011 ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, neprieštaravo, o Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-38/2012 ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija), 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-10/2013 ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 16,46, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, – Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (2010 m. birželio 30 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-13/2013 ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, – Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-15/2013 ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, – Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą. Konstitucinis Teismas n u s t a t ė: I 1. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas savo prašymą Nr. 1B-138/2010 dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo prašymą Nr. 1B-38/2012 dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija), 1 priedo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais. 1.1. Seimui priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams). Seimui priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą sumažinti pareiginės algos koeficientai, šį kartą – aukštesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), taip pat sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams – už kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-138/2010) teigia, kad pareiginės algos koeficientai neproporcingai sumažinti ne vieniems biudžetiniams metams, o ilgesniam laikui ir tik aukštesnes pareigybių kategorijas turintiems valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams); nustatytas skirtingas iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų valstybės tarnautojų (inter alia statutinių) atlyginimų mažinimo mastas; mažinimas vykdytas biudžetinių metų viduryje. Labiausiai kvalifikuotiems ir ilgiausiai dirbantiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams darbo užmokestis sumažintas dar 10–15 proc. (atsižvelgiant į kvalifikacinę kategoriją) daugiau negu kitiems iš valstybės biudžeto lėšų darbo užmokestį gaunantiems valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), nes priedas už kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas nuo pareiginės algos. Taip ginčijamais įstatymais nustatant valstybės tarnautojų darbo užmokestį buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės įstatymui, proporcingumo ir sąžiningumo principai. Esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas būtų objektyviai pateisinamas, jei jis būtų vykdomas taikant vienodą kriterijų (pavyzdžiui, būtų mažinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojamos pareiginės algos). 1.2. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-38/2012) pažymi, kad, Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, jo 1 straipsniu pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytu teisiniu reguliavimu sumažintas valstybės tarnautojų, turinčių tam tikrą kvalifikacinę klasę, darbo užmokestis, nors kvalifikacinės klasės neturinčių valstybės tarnautojų darbo užmokestis atitinkamu dydžiu nebuvo mažinamas. Be to, kvalifikacinę klasę turinčių valstybės tarnautojų priedai už atitinkamą kvalifikacinę klasę sumažinti ne tuo pačiu procentiniu dydžiu – priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sumažėjo 40 proc. (nuo 50 proc. iki 30 proc. pareiginės algos), o priedai už antrą ir trečią kvalifikacinę klasę – po 33 proc. (atitinkamai nuo 30 iki 20 proc. ir nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos). Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu valstybės tarnautojų darbo užmokestis dėl sunkios ekonominės, finansinės valstybės padėties susidarymo sumažintas nevienodai, nesilaikant iki jos susidarymo buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų, atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis; buvo mažinamas tik dalies (t. y. turinčių kvalifikacinę klasę) valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-38/2012) taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjas, priėmęs Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, sumažino 11–20 valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų pareiginės algos koeficientus, nors 1–10 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai nebuvo keičiami. Skirtingų valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai sumažinti ne tuo pačiu procentiniu dydžiu (pavyzdžiui, 11 kategorijos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas apie 0,6 proc. (nuo 5,2 iki 5,17), 13 kategorijos – apie 1,6 proc. (nuo 6,3 iki 6,2), 20 kategorijos – apie 7,6 proc. (nuo 11,4 iki 10,54). Taigi valstybės tarnautojų darbo užmokestis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu dėl sunkios ekonominės, finansinės valstybės padėties susidarymo sumažintas tik tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms, jis sumažintas nevienodai, neišlaikant iki sunkios finansinės, ekonominės valstybės padėties buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų. 1.3. Konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. Valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, jam tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. Ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai sumažinti neproporcingai, inter alia atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie dydžio to tarnautojo, kuris dirba mažiau sudėtingą ar žemesnės kvalifikacijos darbą; mažinant tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimus buvo atsižvelgta ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Taip buvo nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, sudarytos teisinės prielaidos pažeisti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę. 1.4. Pareiškėjų abejonės dėl ginčijamų įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai taip pat grindžiamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, inter alia tuo, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais ir tik jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms, apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą; įstatymų leidėjas, dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties priimdamas sprendimą mažinti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą, turi būti įsitikinęs, jog valstybės ekonominė, finansinė padėtis iš tiesų yra tokia sunki, kad dėl to būtina mažinti minėtų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą. 2. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-26/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-15/2013) savo abejones dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis pagal jo priėmimo tvarką nedera su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos; tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Tačiau ginčijamu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu patvirtintas bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., o ne ateinantiems – 2010 – metams. Įstatymų leidėjas privalo laikytis ne tik Konstitucijos, bet ir įstatymų, kuriuose numatomos teisėkūros procedūros. Ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka (pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnį) ir pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Teisėjų atlyginimus mažinant nesilaikant procedūrų yra daroma įtaka teisėjų nepriklausomumui, taigi pažeidžiama Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. 3. Pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-26/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-13/2013, 1B-15/2013) savo abejones dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) 1 straipsnio atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais. Ginčijamais Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymų (2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) 1 straipsniais sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje nėra numatyta galimybė mažinti teisėjų atlyginimus keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus, o įtvirtinta galimybė nustatytąja tvarka mažinti tik bazinį dydį. Šitaip Seimas, viršydamas savo galias, neteisėtai nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė teisėjų socialines garantijas (atlyginimą). Teisėjų atlyginimų mažinimas nesilaikant procedūrų daro įtaką teisėjų nepriklausomumui. Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, juridinių ir fizinių asmenų įtakos; teisėjų atlyginimai turi būti nustatomi įstatymu, jų dydžiai, kaip ir teisėjams nustatytos materialinės bei socialinės garantijos, turi būti tokie, kad atitiktų teisėjo konstitucinį statusą ir jo orumą; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą. 4. Pareiškėjai – Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-15/2013) savo abejones dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-13/2013) – dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) atitikties Konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais. Mažinti teisėjų atlyginimus galima tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, ir juos mažinti galima tik laikinai, todėl gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams teisėjai turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą, buvusį iki ekonomikos krizės. Nors valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) kiekvienais metais buvo pratęsiamas teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientų sumažinimas, o Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo atidedamas iki ekonomikos krizės buvusių teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientų galiojimas, todėl pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri ginama ir garantuojama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Pratęsiant sumažintų teisėjų atlyginimų dydžių galiojimą nebuvo paisoma Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyto tokio pobūdžio įstatymų laikinumo, todėl pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija, nes įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka. II 1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo nario Rimanto Jono Dagio (atstovaujančio suinteresuotam asmeniui – Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-26/2011) ir Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės (atstovaujančios suinteresuotam asmeniui – Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-38/2012) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Arvydas Vidžiūnas (atstovaujantis suinteresuotam asmeniui – Seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-138/2010) rašytinių paaiškinimų nepateikė. 2. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovo R. J. Dagio pozicija dėl pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo Nr. 1B-26/2011 grindžiama šiais argumentais. 2.1. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) priimtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje numatytą Krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas. Šiuo įstatymu sumažinus teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientus, buvo sumažintos valstybės biudžeto išlaidos. Teisėjų atlyginimo koeficientų mažinimas atitiko numatomo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimo proporcijas, todėl buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir teisėtų interesų bei visuomenės ir valstybės interesų, taigi buvo paisoma proporcingumo principo reikalavimų. 2.2. 2009 metais taikomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir sudarė 475 litus. Ginčijamu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytas 450 litų bazinis dydis. Šis įstatymas turėjo įtakos 2009 metų valstybės biudžeto išlaidų dydžiui. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) ir Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) turėtų būti vertinami kaip vienas bendras valstybės fiskalinis sprendimas: Seimas, priimdamas ginčijamus įstatymus, įgyvendino fiskalinę politiką, kuria buvo siekta užtikrinti valstybės finansų stabilizavimą ir sušvelninti ekonomikos krizės padarinius. Toks fiskalinis sprendimas užtikrina įstatymų darną ir galimybę juos sklandžiai taikyti, realiai, o ne formaliai vykdyti fiskalinę visuomenės poreikius tenkinančią valstybės politiką. Tokiu teisiškai reikšmingų veiksmų deriniu ginami visos visuomenės, kartu ir kiekvieno jos nario, teisėti interesai. 3. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovės Seimo narės V. V. Margevičienės pozicija dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo Nr. 1B-38/2012 grindžiama šiais argumentais. 3.1. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo tikslas – atsižvelgiant į tuometines valstybės biudžeto finansines galimybes, laikinai (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) sumažinti Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytų priedų už kvalifikacinę klasę dydžius bei šio įstatymo 1 priede nustatytus 11–20 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientus. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 proc. pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 proc. pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvę nustatyti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai neatitiko tuometinių valstybės biudžeto finansinių galimybių. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą ir sumažinus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus bei priedus už kvalifikacinę klasę, sumažintos valstybės biudžeto išlaidos. 3.2. Siekiant įveikti ekonomikos krizę, stabilizuoti valstybės finansų sistemą, sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui, 2009 m. liepos 17 d. priimtas ne tik Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas, bet ir kiti įstatymai, reguliuojantys valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų, valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimą: Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiuose įstatymuose nustatytas mokamų atlyginimų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę ar kvalifikacinę kategoriją mažinimas laikantis taisyklės, kad už aukštesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją mokamas priedas būtų didesnis, nei mokamas už žemesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją. Tokios pačios taisyklės laikytasi nustatant ir pareiginės algos koeficientus. Taigi šiuo teisiniu reguliavimu buvo išlaikytas skirtumas tarp aukštesnei ir žemesnei kategorijai taikytinų koeficientų. Teikiant ginčijamus įstatymo pakeitimus atsižvelgta į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad įstatymų leidėjas turi teisę sumažinti atlyginimus tik įstatymu ir tik laikinai, tačiau laikydamasis proporcingumo principo reikalavimų; buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir teisėtų interesų bei visuomenės ir valstybės interesų, taigi buvo paisoma proporcingumo principo reikalavimų. 4. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai Seimo nariai R. J. Dagys ir V. V. Margevičienė pažymėjo, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) priimti derinant juose nustatytus išlaidų dydžius su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 5, 10, 11 priedėlių pakeitimo įstatymo nuostatomis. Seimo atstovai pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. Taigi svarstydamas ir tvirtindamas valstybės biudžeto projektą Seimas privalo vadovautis tais įstatymais, kurie suponuoja tam tikrą numatomų valstybės pajamų ir išlaidų dydį, t. y. mokesčių ir kitais įstatymais, sudarančiais prielaidas planuoti ir surinkti valstybės biudžeto pajamas, taip pat įvairiais įstatymais, lemiančiais valstybės finansinius įsipareigojimus ir atitinkamas planuojamas valstybės biudžeto išlaidas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Suinteresuoto asmens atstovai savo poziciją grindė oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą svarstant bei tvirtinant valstybės biudžetą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarptautinius), kitus svarbius veiksnius. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, 2013 m. vasario 15 d. nutarime įvertinęs įstatymų, turėjusių įtakos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų dydžiui, atitiktį Konstitucijai, konstatavo, jog Seimas priėmė įstatymus reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčiusią padėtį ir siekdamas užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą ir neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui. Todėl šiam konstituciškai svarbiam tikslui įgyvendinti priimti pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ginčijami įstatymai Konstitucijai neprieštaravo. III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui gautas Lietuvos Respublikos finansų ministro Rimanto Šadžiaus 2013 m. balandžio 26 d. raštas Nr. (2.34-02)-5K-1308152)-6K-1303965 „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. diferencijuotai (nuo 2 iki 12 proc.) sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (15–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 11 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. diferencijuotai (nuo 0,58 iki 10 proc.) sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (11–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai bei sumažinti valstybės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 40 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Kiekvienais paskesniais metais (įskaitant ir 2013 metus) dėl visų šių sumažinimų valstybės biudžete sutaupoma apie 112 mln. litų. Šiame finansų ministro R. Šadžiaus rašte taip pat pažymėta, kad, siekiant per metus sutaupyti 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, minėtų kategorijų darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondą būtų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc. (darbo užmokesčio mažinimas vyko etapais), kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui apklaustos specialistės – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė ir Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė. Jos patvirtino minėtame finansų ministro R. Šadžiaus 2013 m. balandžio 26 d. rašte „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“ nurodytus duomenis, kad, siekiant sutaupyti tokią pačią 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų per metus sumą, kuri buvo sutaupyta dėl minėtų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (išskyrus karius) atlyginimų sumažinimo priemonių, būtų reikėję valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų atlyginimus tolygiai (nediferencijuotai) mažinti: 2009 metais – 2 proc. ir 2010–2013 metais – 4,5 proc. IV 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas teisėjas E. Spruogis, Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovai teisėjai R. Petkuvienė ir A. Verikas iš esmės pakartojo pareiškėjų prašymuose išdėstytus argumentus, atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. 2. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovai Seimo nariai A. Vidžiūnas, V. V. Margevičienė ir R. J. Dagys į Konstitucinio Teismo posėdį neatvyko, šaukimai į posėdį jiems buvo įteikti. Konstitucinis Teismas k o n s t a t u o j a: I 1. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-138/2010) prašo ištirti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktimi Konstitucijai. 3. Nors pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-38/2012) prašo ištirti inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktimi Konstitucijai. 4. Nors pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-26/2011), Vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-10/2013, 1B-13/2013, 1B-15/2013) prašo ištirti inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnio, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitiktį Konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai abejoja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijai. 5. Nors pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktimi Konstitucijai. 6. Nors pareiškėjas – Vilniaus miesto apylinkės teismas (išskyrus prašymą Nr. 1B-10/2013) prašo ištirti inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktimi Konstitucijai. 7. Nors pareiškėjai – Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti ginčijamų įstatymų atitiktį inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai abejoja šių įstatymų atitiktimi Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. 8. Iš pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-26/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (prašymai Nr.1B-10/2013, 1B-15/2013) prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad ginčydami Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnį, jie prašo ištirti šio straipsnio atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis. 9. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija: – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 16,46, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. II 1. Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės programoje konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). 2. Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų, valstybės politikų atlyginimo už darbą mažinimu. Iš pareiškėjų prašymuose nurodytų argumentų matyti, kad jie ginčija kai kurių iš šių įstatymų (kai kurių jų nuostatų) atitiktį Konstitucijai inter alia atlyginimo už darbą mažinimo proporcingumo aspektu: kaip minėta, pareiškėjai teigia, kad dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje atlyginimas sumažintas tik tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms, jis sumažintas nevienodai, neišlaikant iki sunkios finansinės, ekonominės padėties susidarymo buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie to, kuris dirba mažiau sudėtingą ar žemesnės kvalifikacijos darbą; mažinant tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimus buvo atsižvelgta ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Pažymėtina, kad, siekiant įvertinti pareiškėjų argumentų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į visuminį teisinį reguliavimą, kuriuo buvo mažinami visų valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) vykdančių institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą – valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, atlyginimai. III 1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį Konstitucijai. 2. Iki dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, 2008 metams nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis) buvo 490 litų (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymo 3 straipsnis). Šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis buvo taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2008 metais (2 straipsnis). 3. Atsižvelgiant į 2008 metų antroje pusėje valstybėje susiklosčiusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį bei įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas, 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas 475 litų bazinis dydis. Taigi Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu nustatytas bazinis dydis buvo 15 litų mažesnis negu bazinis dydis, taikytas 2008 metais pagal Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymą. 475 litų bazinis dydis turėjo būti taikomas visais 2009 metais. 4. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. liepos 31 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo inter alia nustatyta, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bazinis dydis yra 450 litų. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į susidariusią valstybės ir savivaldybių biudžetų padėtį ir įgyvendinant Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu, II dalies „Krizės įveikimo planas“ nuostatas. Taigi Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu 2009 metais taikomas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų, t. y. 25 litais. Palyginus šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 litai) matyti, jis yra mažesnis 40 litų (8,16 proc.). Vadinasi, pagal Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareiginėmis algomis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį 2008 metais iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui. 5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo nuostatos aiškintinos kartu su Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsniu (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), kuriame nustatyta: „Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.“ Taigi Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams, taip pat tai, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis gali būti mažesnis už esamą bazinį dydį tik tuo atveju, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Vadinasi, šiame straipsnyje nenustatyta, kad iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei ir finansinei būklei teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis gali būti mažinamas einamaisiais metais. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2008 m. gruodžio 19 d. nebuvo keičiamos ir galioja iki šiol. 6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymu, priimtu 2009 m. gruodžio 2 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymu, priimtu 2010 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymu, priimtu 2011 m. lapkričio 29 d., ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymu, priimtu 2012 m. gruodžio 20 d., 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų. Pažymėtina, kad minėti įstatymai nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas. IV 1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Ginčijamame Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir jas atitinkantys pareiginės algos koeficientai. Ginčijamoje Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, išreikšti pareiginės algos procentais. 2.1. Šiame kontekste pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų: aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija, o šio straipsnio 1 dalyje (2003 m. spalio 7 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių (A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas; C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnį Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato šio įstatymo 3 priedas (1 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija); valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga; kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šio įstatymo 2 priedas (3 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija). Iš šių Valstybės tarnybos įstatymo priedų matyti, kad valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos priklauso nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų veiklos pobūdžio, jų veiklos ir sprendimų galiojimo atitinkamoje teritorijoje ribų bei santykių su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, taip pat valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms nustatyti skirtingi pareigybių lygio reikalavimai, susiję su būtinu šioms pareigybėms užimti išsilavinimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą; koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šio įstatymo 1 priedas; pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka; priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) taip pat nustatyta, kad inter alia priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 2.2. Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytą pareiginės algos koeficientą; valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais išreikštas priedas už kvalifikacinę klasę, kuris nėra mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas), taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad taikytos kelios valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, karių darbo užmokesčio (atlyginimų) mažinimo priemonės. Visų pirma sumažintas bazinis dydis, taikomas skaičiuojant šių asmenų darbo užmokestį (atlyginimus). Kaip minėta, tai buvo padaryta 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu, taip pat Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Šiais įstatymais buvo nustatytas toks valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis: nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. i …