Byla Nr. 14/06-22/06-27/06-29/06-34/06-35/06-42/06-46/06-52/06-54/06-03/07-11/07 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ SKELBIMO IR ĮSIGALIOJIMO TVARKOS“ (1993 M. BALANDŽIO 6 D. REDAKCIJA) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. GRUODŽIO 19 D. NUTARIMO NR. 1269 „DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS (GENERALINIO PLANO)“ (1994 M. GRUODŽIO 19 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2007 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovams Seimo nariui Sauliui Girdauskui ir advokatui Gintarui Černiauskui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktoriui Robertui Klovui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2007 m. birželio 8 d. išnagrinėjo bylą Nr. 14/06-22/06-27/06-29/06-34/06-35/06-42/06-46/06-52/06-54/06-03/07-11/07 pagal: 1) pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės, susidedančios iš Sauliaus Girdausko, Valentino Bukausko, Sauliaus Bucevičiaus, Manfredo Žymanto, Skirmanto Pabedinsko, Rimvydo Turčinsko, Algirdo Ivanausko, Mindaugo Subačiaus, Virginijos Baltraitienės, Vydo Gedvilo, Algimanto Salamakino, Jono Pinskaus, Zenono Mikučio, Vaclovo Karbauskio, Loretos Graužinienės, Petro Gražulio, Vytauto Kamblevičiaus, Vilmos Martinkaitienės, Romualdos Kšanienės, Rimanto Bašio, Vladimiro Volčioko, Vytauto Galvono, Jono Liongino, Violetos Boreikienės, Eligijaus Masiulio, Jono Ramono, Dailio Alfonso Barakausko, Valentino Mazuronio, Arimanto Dumčiaus, Juozo Jaruševičiaus, Dangutės Mikutienės, Viačeslavo Škilio, Virginijaus Domarko, Gedimino Jakavonio, prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-13/2006); 2) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-22/2006); 3) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-26/2006); 4) pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-28/2006); 5) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-35/2006); 6) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-36/2006); 7) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-46/2006); 8) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-50/2006); 9) pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-57/2006); 10) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-61/2006); 11) pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-04/2007); 12) pareiškėjo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-13/2007). Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-13/2006, Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymai Nr. 1B-22/2006, 1B-26/2006, 1B-35/2006, 1B-36/2006, 1B-46/2006, 1B-50/2006, 1B-13/2007, Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymai Nr. 1B-28/2006, 1B-04/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Nr. 1B-57/2006, Klaipėdos apygardos teismo prašymas Nr. 1B-61/2006 buvo sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 14/06-22/06-27/06-29/06-34/06-35/06-42/06-46/06-52/06-54/06-03/07-11/07. Konstitucinis Teismas nustatė: I 1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (toliau – ir Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269) neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-13/2006). 2. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-22/2006). 3. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-26/2006). 4. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-28/2006). 5. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-35/2006). 6. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-36/2006). 7. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-46/2006). 8. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-50/2006). 9. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-57/2006). 10. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-61/2006). 11. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-04/2007). 12. Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (2005 m. liepos 7 d. redakcija) 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-13/2007). II Pareiškėjų prašymai grindžiami oficialiomis konstitucinės doktrinos nuostatomis, aiškinančiomis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, pagal kurią „galioja tik paskelbti įstatymai“, būtent nuostatomis, kad: demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų; įstatymų pasirašymas ir oficialus paskelbimas – būtina jų įsigaliojimo sąlyga; oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų; konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik tie įstatymai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo ir yra svarbi teisinio tikrumo prielaida; Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies sąvoka „paskelbti“ reiškia ir tai, kad įstatymai turi būti paskelbti viešai, nes teisė negali būti nevieša; Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies sąvoka „įstatymai“ aiškintina ne pažodžiui, bet plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus; visos norminio teisės akto dalys (priedėliai taip pat) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią; priedėlių atskirti nuo teisės akto negalima, nes keičiant juose nustatytą teisinį reguliavimą keičiasi ir visas teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo turinys. Tuo tarpu, pareiškėjų teigimu, Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema) yra neatsiejama šio Vyriausybės nutarimo dalis, bet oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje „Valstybės žinios“ ji nebuvo paskelbta nei kartu su šiuo Vyriausybės nutarimu, nei vėliau. Pareiškėjų nuomone, tai neatitinka minėtų konstitucinių reikalavimų ir ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu (šiuo metu taip pat) įstatymu nustatytos teisės aktų skelbimo tvarkos. III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovo R. Klovo rašytiniai paaiškinimai (su priedais), kuriuose teigiama, kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymui. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais. 1. Įstatymų leidėjas turi teisę, atsižvelgdamas į teisės aktų specifiką, nustatyti atskirą tam tikrų teisės aktų skelbimo šaltinį ir būdą, tik svarbu, kad tie teisės aktai būtų paskelbti viešai ir kad su jais galėtų susipažinti teisės subjektai, taip pat kad teisės aktas būtų paskelbtas valstybine kalba ir visas (visos jo sudedamosios dalys). Kadangi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyta bendra teisės aktų rengimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarka neužtikrintų teritorijų planavimo dokumentų, kaip specifinių teisės aktų, viešumo bei oficialumo, jų rengimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką nustato kitas įstatymas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. 1.1. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą teritorijų planavimo dokumentų viešumą visų pirma užtikrina visuomenės dalyvavimas planuojant teritorijas. Siame įstatyme yra nustatytos procedūros, garantuojančios teisės subjektų galimybę susipažinti su rengiamais bei parengtais teritorijų planavimo dokumentais ir aktyviai dalyvauti juos rengiant. Antai planavimo organizatorius turi pareigą viešai paskelbti sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, o parengus teritorijų planavimo dokumentą planavimo organizatorius su juo supažindina visuomenę specialių konsultavimosi bei viešo svarstymo procedūrų metu. Visuomenė turi teisę pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui raštu teikti per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu; atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri turi pateikti motyvuotą atsakymą; šis atsakymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui; teritorijų planavimo dokumentas negali būti teikiamas tvirtinti, prieš tai įstatymo nustatyta tvarka jo neapsvarsčius. 1.2. Nustatyta ir speciali teritorijų planavimo dokumentų skelbimo bei įsigaliojimo tvarka. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 10 dalį patvirtintas valstybės, apskrities bendrasis (generalinis) planas įsigalioja kitą dieną po to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas dėl bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 8 dalį patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Taigi pagal šį įstatymą reikia paskelbti tik teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusį teisės aktą (įsakymą, nutarimą), bet pats patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas „Valstybės žiniose“ nėra skelbiamas. 1.3. Dėl ribotų techninių galimybių tokius teisės aktus (schemas) (ypač anksčiau patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus) dažniausiai galima išspausdinti tik taip sumažintus, kad negalima jų įskaityti ir suprasti turinio. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatytas teisės aktų skelbimo būdas neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų, kaip specifinių teisės aktų, paskelbimo oficialumo reikalavimo – neužtikrintų, kad paskelbtasis teisės aktas ir yra būtent tas teisės aktas, kurį priėmė kompetentinga institucija. 1.4. Vieną teritorijų planavimo dokumentą sudarančių schemų, brėžinių, svarstymo protokolų, derinimo pažymų ir kitų jo sudedamųjų dalių paskelbimas „Valstybės žiniose“ valstybei kainuotų labai brangiai. Antai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) būtų galima paskelbti atskirame nestandartiniame ir nevientisame „Valstybės žinių“ leidinyje, bet ir tai valstybės biudžetui kainuotų (be pridėtinės vertės mokesčio) 170 000 litų (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ informacija), o juk šiuo metu yra įregistruoti 21 275 teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro centrinės bazės duomenys). 1.5. Taigi, siekiant užtikrinti Konstitucijos reikalavimų vykdymą dėl teritorijų planavimo dokumentų skelbimo, Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendra tvarka („Valstybės žiniose“) yra skelbiamas tik teisės aktas, kuriuo patvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas, o paties šio dokumento paskelbimo viešumas ir oficialumas yra užtikrinami minėtame įstatyme nustatytais būdais. 2. Schema buvo paskelbta laikantis teisės aktų skelbimo konstitucinių reikalavimų. 2.1. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau – ir Laikinieji nuostatai), pagal kurių 5.2.2 punktą teritorijų planavimo dokumentams buvo priskirti specialios paskirties teritorijų (žemės, miškų ir vandens ūkio, reakreacinių, saugomų ir kt.) bei infrastruktūros sistemų planai, o pagal 4 punktą specialios paskirties teritorijų ar kraštovaizdžio kompleksų tvarkymas (žemėtvarka, miškotvarka, urbanistika, rekreacinių bei saugomų teritorijų tvarkymas, komunikacijų išdėstymas) buvo priskirtas specialiajam teritoriniam planavimui. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – ir Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617), pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Taip buvo sudaryta galimybė su šiuo teritorijų planavimo dokumentu susipažinti visiems asmenims. 2.2. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, tuometinė Seimo leidykla „Valstybės žinios“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu konstatavo, kad 1994 m. nebuvo techninių galimybių „Valstybės žiniose“ paskelbti visos Schemos (visų jos sudedamųjų dalių) tokiu formatu, kokiu ji buvo Vyriausybės patvirtinta (suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovo R. Klovo rašytinių paaiškinimų priedas – VĮ Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktoriaus M. Daulenskio 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. S-127 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų skelbimo“). Todėl, R. Klovo manymu, jeigu būtų pritarta pareiškėjų prašymuose išdėstytai pozicijai, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas turėjo būti paskelbti pagal tuo metu galiojusio įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reikėtų pripažinti, kad, viena, įstatymų leidėjas nustatė tokią teisės aktų skelbimo tvarką, kurios neįmanoma įgyvendinti ir kuri negali užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintų teisės aktų skelbimo reikalavimų, antra, kad negalioja ir visi kiti teritorijų planavimo dokumentai, „Valstybės žiniose“ nepaskelbti dėl to, kad tam nebuvo techninių galimybių. 2.3. Schemos paskelbimo viešumą visų pirma užtikrino tai, kad rengiama ji buvo svarstoma su visuomene. Laikinuosiuose nuostatuose buvo nustatyta, kad teritorinio planavimo dokumentų (projektų) užsakovai privalo paskelbti visuomenei apie projektavimo darbų tikslus, pradžią bei pabaigą, nustatyti pretenzijų pateikimo terminus (19.2 punktas), pateikti užbaigtą teritorinio planavimo dokumentą visuomenei susipažinti ir nustatyti ne trumpesnį kaip 2 mėnesių jo svarstymo laikotarpį (19.3 punktas); per šį laiką asmenys turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus, kurias, pasibaigus svarstymo laikui, užsakovas privalo per mėnesį išnagrinėti raštu ir paskelbti visuomenei motyvuotas išvadas (19.3 punktas); teritorinio planavimo dokumentų rengimo ir derinimo metu gautus pasiūlymus bei pareikštas pretenzijas nagrinėja ir sprendimą priima dokumentą tvirtinanti institucija, atsižvelgdama į ekspertų išvadas (21 punktas); jeigu patvirtintasis teritorijų planavimo dokumentas yra keičiamas, tokių keitimų ar papildymų iniciatoriai privalo informuoti fizinius ir juridinius asmenis, kuriuos šie pakeitimai liečia, apie savo ketinimus, nustatyti pretenzijų pateikimo terminą ir jas išnagrinėję raštu pranešti savo išvadas (22 punktas). Rengiant bei tvirtinant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) visų šių procedūrų buvo laikomasi, taigi buvo užtikrinta galimybė teisės subjektams susipažinti su Schema ir daryti įtaką jos rengimui. 2.4. Schema buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre, kur su šiuo teritorijų planavimo dokumentu gali susipažinti visi asmenys. 2.5. 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų specifiką ir technines bei finansines galimybes, numatyta, kaip užtikrinamas teritorijų planavimo dokumentų paskelbimo viešumas ir oficialumas. Minėto įstatymo 26 straipsnyje buvo nustatyta planavimo organizatoriaus pareiga paskelbti apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią bei tikslus, numatyta visuomenę supažindinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais, nustatyta svarstymo su visuomene ir visuomenės pasiūlymų teikimo bei nagrinėjimo tvarka, o 24 straipsnyje buvo nustatyta pareiga registruoti patvirtintąjį teritorijų planavimo dokumentą teritorijų planavimo dokumentų registre. Schemos paskelbimas visiškai atitiko šiuos reikalavimus. 2.6. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, šiuo metu Schema yra saugoma Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, jos kopija yra teritorijų planavimo dokumentų registre. Čia, R. Klovo teigimu, susipažinti su Schema ir daryti jos kopijas gali visi pageidaujantieji. IV Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atsiuntė Vyriausybės kanclerio pavaduotojo D. Žeruolio 2006 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 22-8074 „Dėl informacijos pateikimo“, siųstą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. Šiame rašte teigiama, kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas tuometinės Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos teikimu ir kad dėl didelės Schemos apimties pagal tuometinę praktiką Vyriausybei buvo pateikta tik Schemos santrauka, o visos apimties Schema liko buvusios Statybos ir urbanistikos ministerijos archyve; taip pat teigiama, kad valstybės institucijoms buvo išsiųstas tik Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 su priedu, kuriame išdėstyti pagrindiniai Schemos teiginiai. V 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovai Seimo narys S. Girdauskas ir advokatas G. Černiauskas iš esmės pakartojo pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus. Buvo inter alia teigiama, kad asmenys, norėję susipažinti su Schema (inter alia advokatai), susidurdavo su „neįveikiamomis kliūtimis“. Konstitucinio Teismo posėdyje G. Černiauskas paprašė pridėti prie bylos Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Kraštotvarkos centro direktoriaus J. Bučo 2006 m. kovo 28 d. atsakymą į advokato G. Černiausko 2006 m. kovo 27 d. prašymą. Konstitucinis Teismas šį prašymą patenkino. 2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovas R. Klovas iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus. Konstitucinio Teismo posėdyje R. Klovas paprašė pridėti prie bylos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2007 m. vasario 8 d. raštą Nr. 8.2-409(10) „Dėl informacijos pateikimo“ Aplinkos ministerijai su priedu – 1995 m. liepos 12 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir parko gyvenviečių principinių planų perdavimo–priėmimo aktu. Konstitucinis Teismas šį prašymą patenkino. 3. Konstitucinio Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė R. Baškytė, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto direktorius E. Blaževičius, VĮ Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktorius M. Daulenskis, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Spauda“ gamybos direktorė D. Kniežienė, Aplinkos apsaugos agentūros Informacinių sistemų skyriaus vedėjas Ž. Mačerinskas. 4. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo specialistai: K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ Kartografijos skyriaus vadovas M. Baltrušaitis, uždarosios akcinės bendrovės „HNIT–BALTIC“ Projektų ir paslaugų departamento vadovas A. Paltarackas, Matematikos ir informatikos instituto Kompiuterių tinklų laboratorijos vadovas P. Šulcas. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I 1. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama Vyriausybės nutarimo, kuriuo yra patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), atitiktis Konstitucijai ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamo Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymu, straipsniams (jų dalims). 2. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ (toliau – Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. I-1244). Šis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas įsigaliojo 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant „išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą“, buvo inter alia nutarta: „Įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas):<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis); „Įpareigoti <...> Vyriausybę <...> aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo inspekcijos teikimu <...> iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti <...> Kuršių nerijos nacionalinio parko <...> nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). 3. Vyriausybė 1992 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 283), kurio 1 punktu patvirtino inter alia Kuršių nerijos nacionalinio parko laikinuosius nuostatus. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 1992 m. balandžio 22 d. Minėtų laikinųjų nuostatų (1992 m. balandžio 22 d. redakcija) 2 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta: „Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal <...> Vyriausybės patvirtintą šio parko generalinį planą ir remiantis juo parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus miškotvarkos, žemėtvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.“ 4. Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kurio atitiktis Konstitucijai ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamo Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymu, straipsniams (jų dalims) yra ginčijama šioje konstitucinės justicijos byloje. Sis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d. 4.1. Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1269 (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) buvo nustatyta: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Pagrindiniai teiginiai pridedami. 2. Statybos ir urbanistikos ministerija kartu su Klaipėdos ir Neringos miestų valdybomis, Šilutės rajono valdyba bei suinteresuotomis ministerijomis turi išnagrinėti klausimą dėl dalies Kuršių marių akvatorijos ir Smiltynės gyvenvietės perdavimo Neringos miesto savivaldybei ir iki 1995 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimo projektą. 3. Aplinkos apsaugos ministerija turi iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl gamtos paminklų Kuršių nerijoje projektą. 4. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Neringos ir Klaipėdos miestų valdybomis patobulinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus ir iki 1995 m. kovo 15 d. pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti. 5. Neringos miesto valdyba turi: 5.1. užsakyti 1995 metais atlikti Juodkrantės, Nidos ir Pervalkos–Preilos vandenviečių hidrogeologinius tyrimus ir nustatyti sanitarinės apsaugos zonas; 5.2. po to, kai bus atlikti Neringos vandenviečių hidrogeologiniai tyrimai ir parengta vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrenginių studija, patikslinti, suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija bei Statybos ir urbanistikos ministerija ir patvirtinti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrenginių schemą.“ 4.2. Šis Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“, kuris buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir kuriame buvo nustatyta: „Bendroji dalis 1. Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas. 2. Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau vadinama – nacionalinis parkas) planavimo schema (generalinis planas) parengta laikotarpiui iki 2005 metų pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. 3. Nacionalinio parko plotas – 26,4 tūkst. ha (sausuma – 9,7 tūkst. ha, Kuršių marių akvatorija – 4,2 tūkst. ha ir Baltijos jūros akvatorija – 12,5 tūkst. ha). 4. Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas: 4.1. saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius; 4.2. tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas; 4.3. plėtoti inžinerinę infrastruktūrą; 4.4. plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą; 4.5. demilitarizuoti teritoriją. 5. Nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Teritorijos funkcinis zonavimas 6. Nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); apsauginę; rekreacinę; gyvenamąją; ūkinę. Konservacinė zona 7. Nacionalinio parko konservacinė zona – Grobšto ir Naglių gamtiniai rezervatai, Parnidžio, Karvaičių, Juodkrantės, Lapnugario kraštovaizdžio draustiniai, Senosios Ievos kalno gyvenvietės, kurortinės gyvenvietės dalies urbanistiniai draustiniai Juodkrantėje, Inkaro kaimo 1 ir 2 zonų, Naujųjų Karvaičių, Žvejų kaimelio Juodkrantėje ir Senosios Preilos etnokultūriniai draustiniai. 8. Gamtinių rezervatų tikslas – išsaugoti unikalius didžiojo kopagūbrio pustomų bei pilkųjų kopų, kupstynės ir pajūrio palvės kraštovaizdžio kompleksus. 9. Kraštovaizdžio draustinių tikslas – išsaugoti savitą Kuršių nerijos kraštovaizdį su skirtingais didžiojo bei apsauginio kopagūbrių fragmentais, kopomis, pajūrio bei pamario palvių įvairovę, didžiuosius pamario ragus. 10. Urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalų projektą. Apsauginė zona 11. Apsauginė zona – Nidos vandenvietės ir Smiltynės forto apsauginės zonos. Rekreacinė zona 12. Nacionalinio parko rekreacinė zona – gyvenviečių miško ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai. Rekreacinėje programoje numatyta, kad visoje nacionalinio parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus plėtojama pažintinė rekreacija, kurios tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis. Bus skatinamas vandens turizmas ir sportas. Statyti naujų poilsio įstaigų gyvenvietėse ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta. Kam priklausys ir kaip bus naudojami buvusių Rusijos Federacijos karinių dalinių objektai, esantys Juodkrantėje, bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Gyvenamoji zona 13. Nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės. Jų teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus ir tankinant užstatymą. Prognozuojamas tik natūralus gyventojų prieaugis, kuris užtikrina parko ir savivaldos ūkinės veiklą. 14. Gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Ūkinė zona 15. Nacionalinio parko ūkinė zona – esamos komunalinės zonos ir joms plėsti numatytos teritorijos Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Alksnynės gyvenvietėse. Miškų, Kuršių marių ir Baltijos jūros krantų tvarkymas 16. Miškai tvarkomi pagal miškotvarkos projektą, parengtą nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu. 17. Kuršių marių ir Baltijos jūros krantai tvarkomi diferencijuotai, atsižvelgiant į krantų kitimo parametrus. Inžinerinė infrastruktūra 18. Nidos, Preilos–Pervalkos vandenviečių vandens ištekliai yra pakankami, tačiau būtina atlikti vandens tyrimus, nustatyti ir pradėti taikyti efektyvesnę vandens gerinimo technologiją. Juodkrantės vandenvietė eksploatuojama be hidrogeologinių tyrimų, dėl to nenustatyti jos eksploataciniai ištekliai. Būtina ištirti ir nustatyti Juodkrantės vandenvietės požeminio vandens atsargas, nustatyti Nidos, Preilos–Pervalkos ir Juodkrantės vandenviečių sanitarinės apsaugos zonas. 19. Nacionalinio parko gyvenvietėse įrengtos buitinių nutekamųjų vandenų surinkimo sistemos, tačiau tik Preiloje ir Pervalkoje nutekamieji vandenys vasarą valomi. Kitais metų laikais gyvenviečių nutekamieji vandenys nevalyti patenka į Kuršių marias. Lietaus nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai – smėlio sodintuvai, naftos gaudytuvai bei filtrai numatomi įrengti Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, komunalinėje zonoje ir kitose vietose. 20. Šildymui naudotina elektros energija ir esamos katilinės, kurios turėtų būti palaipsniui pertvarkomos į elektrodines akumuliacines. 21. Elektros energija tiekiama dvigrandine 110 kW ir 35 kW elektros tiekimo linija iš Klaipėdos rajoninės pastotės. Kad nacionalinio parko gyvenvietės būtų geriau aprūpinamos elektros energija, numatoma statyti naujas ir rekonstruoti esamas transformatorių pastotes bei kitus elektros tiekimo linijų įrenginius. 22. Kuršių nerijoje kelių ir gatvių sistema nekeistina. Būtina gerinti jų dangą, taip pat rekonstruoti pagrindinio kelio ir įvažiavimų į Nidą, Preilą ir Pervalką sankryžas. Eismo ir tranzitinio transporto intensyvumas turi būti reguliuojamas. 23. Būtina skatinti keleivių ir krovinių vežimą vandens transportu. Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Alksnynės uostai bei prieplaukos turėtų būti pritaikyti lėtaeigiams ir greitaeigiams keleiviniams ir krovininiams laivams, jachtoms, valtims, vandens dviračiams stovėti. Nacionalinio parko darbų programos įgyvendinimas 24. Klaipėdos ir Neringos miestų valdybos, organizuojančios nacionalinio parko veiklą, įgyvendina nacionalinio parko darbų programą. Šiam tikslui lėšos skiriamos iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų šaltinių.“ 5. Ginčijamu Vyriausybės nutarimu patvirtinta visa Schema „Valstybės žiniose“ paskelbta nebuvo. 6. Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 1603 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1603), kuris įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d. Šio Vyriausybės nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, o 3 punktu iš dalies buvo pakeistas Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 283, inter alia buvo pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai (3.2 punktas). Vyriausybės 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą (generalinį planą) ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. 7. Vyriausybė 1997 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 690 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) dalinio pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 690), kuris įsigaliojo 1997 m. liepos 5 d. Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 690 nustatyta: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš dalies pakeičiant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977): 1. Išdėstyti 3 skyriaus „Projektiniai pasiūlymai“ poskyrio „Gyvenviečių principiniai planai“ 10 punktą (I tomas, 115 puslapis) taip: „10. Detaliojo plano numatytoje vietoje statyti Romos katalikų bendruomenės bažnyčią Nidoje, Taikos gatvėje, aukščiau pašto pastato, žemės sklype, kurio plotas 3520 m2“. 2. Išdėstyti skyrių „Televizija“ (II tomas, 57 puslapis) taip: „Televizija. Esamas radijo ir televizijos bokštas Nidoje gali būti rekonstruojamas pagal parengtą projektą kaip laikinas įrenginys“.“ 8. Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 308), kuris įsigaliojo 1999 m. kovo 25 d. Šio Vyriausybės nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti nauji Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, o 2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1603, taigi ir juo patvirtinti (ankstesni) Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta: „Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.“ 9. Vyriausybė 2004 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 759 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2004 m. birželio 20 d. Šiuo Vyriausybės nutarimu Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 308 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, taigi buvo pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti ir Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (1999 m. kovo 19 d. redakcija). Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (2004 m. birželio 16 d. redakcija) 4 punkte nustatyta, kad „nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą <...> Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) <...> sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus“. 10. Vyriausybė 2005 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 1378 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1378), kuris įsigaliojo 2005 m. gruodžio 25 d. Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija). Šio priedo 2 punkte (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta: „Kuršių nerijos nacionalinio parko <...> planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją.“ Taigi nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta „laikotarpiui iki 2005 metų“. 11. Lietuvos Respublika 1992 m. kovo 31 d. (kai prisijungimo dokumentas buvo atiduotas saugoti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generaliniam direktoriui) prisijungė prie 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimtos Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos (toliau – Konvencija). Konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1992 m. birželio 30 d. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuvos Respublika įsipareigojo saugoti savo teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą ir įgijo teisę siūlyti jos teritorijoje esančias vietoves įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas ir generalinė sekretorė 1999 m. birželio 21 d. raštu pasiūlė Kuršių neriją įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (iki tol ji buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašo Preliminarųjį sąrašą). 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje (vykusiame 2000 m. lapkričio 27 – gruodžio 2 d. Kernse (Australija)) Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pagal šį kriterijų: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų, kurioms kyla nuolatinė gamtos jėgų (vėjo ir jūros) grėsmė, kraštovaizdžio pavyzdys. Po pražūtingos žmogaus veiklos intervencijos, dėl kurios iškilo pavojus nerijos išlikimui, padaryta žala buvo panaikinta, nes XIX a. buvo vykdomi Kuršių nerijos apsaugos ir procesų stabilizavimo darbai, kurie tęsiami ir dabar.“ Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, įtraukus kultūros ar gamtos vertybę į Pasaulio paveldo sąrašą, valstybė toliau vykdo savo įsipareigojimus ją saugoti ir perduoti ateities kartoms su tomis vertybėmis, dėl kurių ji buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą; valstybė privalo laikytis Konvencijos ir Konvencijos įgyvendinimo gairių. 12. Apibendrinant konstatuotina, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. Tokį traktavimą lėmė tai, kad, kaip pažymima oficialiuose dokumentuose, kuriuose buvo siūloma įtraukti Kuršių neriją į Pasaulio paveldo sąrašą, Kuršių nerijos kraštovaizdį formavo ne tik gamtiniai procesai, bet ir žmogaus veikla, todėl joje atsispindi gamtinės aplinkos ir žmogaus sąveika; Kuršių nerija – tai puiki visuomenės, kuri vertėsi žvejyba, evoliucijos iliustracija; iki pat šių dienų Kuršių nerijoje tebevyksta kraštovaizdžio formavimasis; čia su tradicine gyvensena susijusios šiuolaikinės visuomenės, kurioje vis dar vyksta evoliuciniai procesai, socialinis vaidmuo tebėra aktyvus; Kuršių nerijoje atsispindi ilgus dešimtmečius vykstantys materialieji pokyčiai, labai glaudžiai susiję su gamtos jėgų ir žmogaus veiklos sąveika; Kuršių nerijoje vis dar galima matyti reliktinį kraštovaizdį, kuriame evoliuciniai procesai jau yra pasibaigę; čia yra išlikęs ilgą laiką Kuršių nerijoje gyvenusios (dabar jau išnykusios) kuršių genties etnografinis paveldas. Minėtuose dokumentuose taip pat pažymima, kad Kuršių nerijoje yra išlikę ir kultūros paveldo pavyzdžių, kaip antai: žvejų gyvenvietės, kuriose žmogaus ir gamtos sąveika etnokultūriniu, istorin …