Byla Nr

Byla Nr Byla Nr. 73/2010-76/2010-81/2010-88/2010-89/2010-90/2010-95/2010-96/2010-97/2010-98/2010-99/2010-110/2010-111/2010-112/2010-113/2010-115/2010-117/2010-118/2010-120/2010-121/2010-122/2010-127/2010-130/2010-139/2010-141/2010-41/2011 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO NUOSTATŲ, KURIOMIS REGULIUOJAMU PASKIRTŲ MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ IR STATUTINIAMS VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS – VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNAMS PASKIRTŲ MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMU SUDARYTOS PRIELAIDOS ŠIAS PAŠALPAS IR IŠMOKAS SUMAŽINTI, TAIP PAT KITŲ SU ŠIUO TEISINIU REGULIAVIMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2013 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui teisėjui Ernestui Spruogiui, suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovėms Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotojai Alfredai Šatrauskienei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjai Marijai Paskočinienei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. vasario 6 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 73/2010-76/2010-81/2010-88/2010-89/2010-90/2010-95/2010-96/2010-97/2010-98/2010-99/2010-110/2010-111/2010-112/2010-113/2010-115/2010-117/2010-118/2010-120/2010-121/2010-122/2010-127/2010-130/2010-139/2010-141/2010-41/2011 pagal: 1) pareiškėjų – Klaipėdos apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-98/2010), Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010) prašymus ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“, 9 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, 10 straipsnio 2, 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 2) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-118/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“, 9 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, 10 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 3) pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-94/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 4) pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-151/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 1.1, 2.2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 5) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-113/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juose nustatyta, kad jau paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos asmenims, turintiems teisę gauti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio išmoką, mažinamos du kartus, nors asmenims, gaunantiems mažesnę išmoką, pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 arba 3 dalį ji mažinama tik vieną kartą, – konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui; 6) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus (Nr. 1B-115/2010, 1B-116/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 7) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus (Nr. 1B-124/2010, 1B-130/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys, 10 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 8) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-134/2010) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams; 9) pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-51/2011) ištirti, ar: – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys tiek, kiek jose nustatomas jau paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą. Konstitucinis Teismas n u s t a t ė: I 1. Pareiškėjai – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-98/2010), Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-94/2010, 1B-151/2010), Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-113/2010, 1B-115/2010, 1B-116/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-124/2010, 1B-130/2010, 1B-131/2010, 1B-134/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010) nagrinėjo administracines bylas, kuriose kilo ginčai dėl paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo (sumažinimo), o pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-51/2011) nagrinėjo administracinę bylą, kurioje kilo ginčas dėl statutiniam valstybės tarnautojui – vidaus tarnybos sistemos pareigūnui paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos perskaičiavimo (sumažinimo). 2. Pareiškėjų prašymai (Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-94/2010, 1B-98/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-113/2010, 1B-115/2010, 1B-116/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-124/2010, 1B-130/2010, 1B-131/2010, 1B-134/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-151/2010, 1B-157/2010) ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 9, 10 straipsnių nuostatų, 16 straipsnio 4 dalies, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai grindžiami šiais argumentais. 2.1. Pasak pareiškėjų, teisė į motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas kyla inter alia iš Konstitucijos 52 straipsnio. Pareiškėjai remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau; net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma įgytos teisės gynybos pagal Konstitucijos 23 straipsnį principo. Pareiškėjų nuomone, šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos taikytinos ir socialinio draudimo pašalpoms, kurias mokėti valstybei kyla pareiga iš Konstitucijos 52 straipsnio. Taigi, pasak pareiškėjų, teisė į paskirtas ir mokamas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas yra laikoma jos gavėjo teise į nuosavybę ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Dėl to pareiškėjai abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatyto Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsniuose, Nuostatų 73, 74, 75 punktuose (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija), atitiktimi Konstitucijos 23, 52 straipsniams. 2.2. Pareiškėjų manymu, paskyrus pašalpą jos gavėjui atsiranda teisėtas lūkestis, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą jos mokėjimo laikotarpį. Pareiškėjai remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, kad iš konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, socialinio solidarumo principų kylančių reikalavimų, kitų konstitucinių imperatyvų turi būti paisoma ir valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), ir abejoja, ar ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, kurio elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. 2.3. Pareiškėjai pažymi, jog teisė į motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas kyla ir iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Prašymuose (Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-94/2010, 1B-98/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-151/2010) pažymima, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas šeimos, motinystės ir tėvystės apsaugos principas, nes dėl šio reguliavimo atsiranda teisinis netikrumas, suteiktų teisių neapibrėžtumas, todėl neigiamai yra veikiamos tokios socialiai reikšmingos ir saugotinos vertybės kaip šeima, motinystė, tėvystė. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-113/2010, 1B-115/2010, 1B-116/2010, 1B-124/2010, 1B-130/2010, 1B-134/2010), be to, pažymi, jog teisė į minėtas pašalpas kyla ir iš Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. 2.4. Pareiškėjų (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-98/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010) manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu atitinkamų socialinių išmokų gavėjų grupių viduje nustačius skirtingas šių išmokų mažinimo proporcijas – iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautas didesnes išmokas tos pačios socialinės grupės nariams sumažinus didesne procentine dalimi nei mažesnes išmokas, pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-113/2010) pažymi ir tai, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu taip pat pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenims, gaunantiems maksimalaus dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, jos buvo mažinamos du kartus, o asmenims, gaunantiems mažesnes motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, – tik vieną kartą; taip yra išskiriama viena šias pašalpas gaunančių asmenų grupė, neproporcingai paskirstoma finansinė praradimų našta. 2.5. Pareiškėjai pažymi, kad įstatymų leidėjas, nepagrįstai diferencijuodamas atskiras socialinės paramos reikalingas grupes, Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatė tik valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimą ir taip pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo principus. Pareiškėjai (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-98/2010 1B-99/2010 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010) taip pat teigia, jog visuomenės nesugebėjimas prisitaikyti prie to, kad Laikinuoju įstatymu sumažintos pajamos, šio įstatymo neigiama įtaka, pasireiškusi socialinių garantijų sistemos iškreipimu, rodo, kad buvo pertvarkyta socialinių garantijų sistema, kai kurių socialinių garantijų struktūra ir sumažinta jų apimtis. Pareiškėjai remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad jeigu pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar kai kurių socialinių garantijų struktūrą yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juo labiau jeigu tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tos socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas; net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma įgytos teisės gynybos pagal Konstitucijos 23 straipsnį principo. Taigi, pareiškėjų manymu, įstatymų leidėjas turėjo nustatyti motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų, kaip socialinio draudimo išmokų, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, kompensavimo mechanizmą. 3. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-51/2011), kurio nagrinėtoje administracinėje byloje, kaip minėta, kilo ginčas dėl statutiniam valstybės tarnautojui – vidaus tarnybos sistemos pareigūnui paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos perskaičiavimo (sumažinimo), savo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, 16 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijai grindžia šiais argumentais. Pasak pareiškėjo, statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) teisė į išmokas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu kyla iš tų pačių Konstitucijos nuostatų kaip ir teisė į socialinio draudimo išmokas. Todėl pareiškėjas abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatyto Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje, atitiktimi Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui. Pareiškėjui taip pat kyla abejonė dėl šio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, nes juo pažeidžiama statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) teisė gauti jau paskirtas išmokas ir taip nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiami asmenų, auginančių vaikus, teisėti lūkesčiai, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus ir garantuos atitinkamą pajamų lygį šeimoms, kurios augina vaikus ir pagrįstai tikėjosi, kad atitinkamas pajamų lygis bus per visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, ir abejoja Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatų atitiktimi konstitucinės teisinės valstybės principui, kurio elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas. Pareiškėjas taip pat abejoja Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies atitiktimi konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, nes joje nėra nustatytas išmokų statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) kompensavimas. Pareiškėjas pažymi, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Pasak pareiškėjo, motinystės (tėvystės) išmokos savo esme ir prigimtimi labai artimos netekto darbingumo pensijoms, nes abiem atvejais jos skiriamos terminuotai, kol asmenys galės grįžti į darbo rinką ar valstybės tarnybą. Todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas sumažintų socialinių išmokų kompensavimą, neturėtų tarp jų daryti skirtumo. 4. Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-151/2010) abejoja inter alia Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1771) 1.1, 2.2 punktų atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi, kad šio Vyriausybės nutarimo 1.1 punktu buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis (1 170 Lt), skirtas ginčijamoms Laikinojo įstatymo nuostatoms, pagal kurias buvo perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, įgyvendinti, todėl minėtas punktas prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Vyriausybė 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punktu išskyrė asmenų, gaunančių valstybines socialinio draudimo pensijas, grupę iš kitų, inter alia motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų gavėjų, grupių ir jai nesumažino einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio; taip ji pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. II Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo nario Arvydo Vidžiūno, taip pat suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotojos Alfredos Šatrauskienės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos Marijos Paskočinienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. 1. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovo Seimo nario A. Vidžiūno pozicija grindžiama šiais argumentais. Asmenys, pagal galiojančius ir Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus gaunantys išmokas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus mokėti nustatyto dydžio išmokas. Tačiau, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią situaciją, būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų apsaugotos kitos konstitucinės vertybės. Laikinasis įstatymas buvo priimtas atsižvelgiant į prognozuojamą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą. Šiuo įstatymu siekta ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti pačių išmokų gavėjų gyvybiškai svarbių interesų apsaugą, kad jiems paskirtos išmokos būtų mokamos laiku, taip pat iš dalies subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Suinteresuoto asmens atstovas pažymi, kad Laikinuoju įstatymu nėra pertvarkoma socialinių garantijų sistema, jame nustatytomis priemonėmis nekeičiama socialinių garantijų struktūra, šios priemonės taikomos tik laikinai. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir motinystės (tėvystės) išmokų dydžiai buvo sumažinti valstybės ekonominiu sunkmečiu, kai tam tikri ekonominiai suvaržymai neišvengiami. Be to, laikantis iš konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo, socialinio solidarumo principų kylančių reikalavimų, buvo nustatytas visų socialinių išmokų, mokamų iš valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, perskaičiavimas. Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas Vyriausybei parengti ir patvirtinti tik valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką, t. y. pirmiausia numatyti pačiai jautriausiai socialinės apsaugos sistemos dalyvių grupei mokamų išmokų kompensavimo mechanizmą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, tačiau tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Nustatant ginčijamą reguliavimą buvo atsižvelgta į ekonominę, socialinę padėtį valstybėje. Jei būtų numatytas toks sumažintų išmokų kompensavimas, kuris negalėtų būti įgyvendintas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti teisėtus asmenų lūkesčius, valstybėje galėtų susidaryti dar sunkesnė ekonominė padėtis, o kompensavimui reikalingų lėšų kaupimas taptų našta ir tiems asmenims, kuriems išmokos yra sumažintos. 2. Suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotojos A. Šatrauskienės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos M. Paskočinienės pozicija grindžiama šiais argumentais. Suinteresuoto asmens atstovės pažymi, kad Laikinajame įstatyme nustatytas motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas negali būti laikomas socialinių garantijų sistemos pertvarkymu. Motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimu buvo siekiama suvaldyti didėjantį viešųjų finansų deficitą, apriboti skolos augimą ir taip užtikrinti, kad, paisant konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų, valstybinio socialinio draudimo išmokos būtų mokamos laiku. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinius proporcingumo ir socialinio solidarumo principus, nustatė tokį motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimo mechanizmą, pagal kurį didesnes išmokas gaunantys asmenys turi daugiau prisidėti prie ekonominio sunkmečio padarinių šalinimo, o socialiai jautriausioms asmenų grupėms, t. y. asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) pašalpas, neviršijančias ribinio dydžio (800 Lt), šios pašalpos nemažinamos. Nuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo 2001 m. sausio 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos buvo laipsniškai didinamos, taip pat pratęsta jų mokėjimo trukmė. Suinteresuoto asmens atstovės pažymi, kad teisinį reguliavimą buvo būtina keisti ne tik dėl vis blogėjančios šalies ekonominės padėties, turėjusios įtakos valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimui, bet ir dėl mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų neadekvatumo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokoms. Jei sprendimas mažinti socialines išmokas būtent tokiu mastu nebūtų buvęs priimtas, nesurenkant socialinio draudimo įmokų, reikalingų išmokoms nuolat daugėjantiems jų gavėjams mokėti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir pačiai valstybei nuolat skolinantis papildomai lėšų socialiniams įsipareigojimams vykdyti ir už šias lėšas mokant palūkanas būtų susidariusi tokia situacija, kad valstybė apskritai nebebūtų galėjusi vykdyti Konstitucijos 39, 52 straipsniuose jai pavestų pareigų. Suinteresuoto asmens atstovės sutinka, kad teisė į motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, 38 straipsnio 2 dalies. Kartu paaiškinimuose pažymima, kad Konstitucijos 39 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta valstybės pareiga dirbančioms motinoms užtikrinti galimybę pasinaudoti mokamomis nėštumo ir gimdymo atostogomis; jos nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnyje, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16, 17 straipsniuose. Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtinus valstybės pareigą globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, bei įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, ši pareiga nėra siejama su dalyvavimu socialinio draudimo sistemoje. Taigi ši konstitucinė nuostata negali būti aiškinama vien kaip Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu valstybės prisiimti įsipareigojimai. Suinteresuoto asmens atstovių nuomone, paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa nėra nuosavybė ir neginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Teisė į motinystės (tėvystės) pašalpą neturi nuosavybės teisės požymio – absoliutumo. Ši pašalpa tampa nuosavybe, kai ji atitinkamą mėnesį pervedama į pašalpos gavėjo asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, nes tik tada jis įgyja savininko teises į šią išmoką; be to, motinystės (tėvystės) pašalpos, kitaip nei kitos turtinės teisės, nepaveldimos ir negali būti perleidžiamos tretiesiems asmenims. Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priimdamas Laikinąjį įstatymą, įsigaliojusį 2010 m. sausio 1 d., nustatė, kad šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, 10 straipsnio 2, 3 dalys taikomos tik nuo 2010 m. liepos 1 d. Taigi įstatymų leidėjas, iš anksto nustatydamas motinystės (tėvystės) pašalpų dydžio pasikeitimą, užtikrino šias išmokas gaunančių asmenų teisėtus lūkesčius ir suteikė jiems galimybę prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas svarbus tuo, kad visi visuomenės nariai turėjo prisitaikyti prie ekonomikos krizės padarinių; jei pašalpos gavėjas nebūtų išėjęs vaiko priežiūros atostogų, jo darbo užmokestis, tikėtina, taip pat būtų sumažėjęs. Taigi numačius motinystės (tėvystės) pašalpų kompensavimą susidarytų tokia situacija, kad būtų išimtinai apsaugotas vienos socialinės grupės, gaunančios trumpalaikes išmokas, interesas; ši situacija neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Suinteresuoto asmens atstovės pabrėžia, kad motinystės (tėvystės) pašalpos ir pensijos turi esminį skirtumą: motinystės (tėvystės) pašalpa yra trumpalaikio pobūdžio išmoka (mokama, kol vaikui sukaks dveji metai), kuria siekiama kompensuoti prarastas pajamas, o pensijos yra ilgalaikio pobūdžio, jomis siekiama ne tik kompensuoti dėl senatvės prarastas pajamas, bet ir atlyginti už ilgalaikį dalyvavimą socialinio draudimo sistemoje. III 1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas teisėjas E. Spruogis iš esmės pakartojo pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. 2. Suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės A. Šatrauskienė ir M. Paskočinienė iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. Konstitucinis Teismas k o n s t a t u o j a: I 1. Pareiškėjų – Klaipėdos apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-98/2010), Panevėžio apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-94/2010, 1B-151/2010), Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-113/2010, 1B-115/2010, 1B-116/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-124/2010, 1B-130/2010, 1B-131/2010, 1B-134/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010) nagrinėtose administracinėse bylose, kuriose buvo priimtos nutartys kreiptis į Konstitucinį Teismą, ginčai kilo dėl paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo (sumažinimo), o pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-51/2011) nagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje buvo priimta nutartis kreiptis į Konstitucinį Teismą, ginčas kilo dėl statutiniam valstybės tarnautojui – vidaus tarnybos sistemos pareigūnui paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos perskaičiavimo (sumažinimo). 1.1. Nors pareiškėjai – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-98/2010), Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“, 9 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-94/2010, 1B-151/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnis (jo 1, 2 dalys) neprieštarauja Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Laikinojo įstatymo 9 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors pareiškėjai – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-98/2010), Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, 10 straipsnio 2, 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-118/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, 10 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-94/2010, 1B-151/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalių tiek, kiek jomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.2. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-115/2010, 1B-116/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-124/2010, 1B-130/2010, 1B-134/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Laikinojo įstatymo 9 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-115/2010, 1B-116/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-134/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-124/2010, 1B-130/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 3 dalys tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalių tiek, kiek jomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.3. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-113/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys tiek, kiek jose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek jose nustatyta, kad jau paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos asmenims, turintiems teisę gauti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio išmoką, mažinamos du kartus, nors asmenims, gaunantiems mažesnę išmoką, ji mažinama tik vieną kartą pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, – konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, iš prašymo ir pareiškėjo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad jis abejoja Laikinojo įstatymo 9 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, 10 straipsnio 1, 2, 3 dalių tiek, kiek jomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.4. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-51/2011) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalys tiek, kiek jose nustatomas jau paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymo ir pareiškėjo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad jis abejoja Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalių tiek, kiek jomis reguliuojamu statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias išmokas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos inter alia jo 4 dalyje nustatytoms išmokoms; 10 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka; 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu motinystės (tėvystės) išmokoms, mokamoms inter alia statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, taikoma ta pati mokėjimo tvarka kaip ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms. Vadinasi, pareiškėjo ginčijamu aspektu, susijusiu su paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų, mokamų statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, perskaičiavimu, visos Laikinojo įstatymo 10 straipsnio dalys yra neatsiejamos. Taigi pareiškėjo prašymas traktuotinas kaip prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 10 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias išmokas sumažinti, atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.5. Nors pareiškėjai – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-98/2010), Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-94/2010, 1B-151/2010), Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų kompensavimas, atitiktimi Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.6. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-113/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, iš prašymo ir pareiškėjo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad jis abejoja Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų kompensavimas, atitiktimi Konstitucijos 29 straipsniui. 1.7. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-115/2010, 1B-116/2010, 1B-124/2010, 1B-130/2010, 1B-134/2010) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų kompensavimas, atitiktimi Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.8. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-51/2011) prašo ištirti, ar inter alia Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis neprieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, iš prašymo ir pareiškėjo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad jis abejoja Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, atitiktimi Konstitucijos 29 straipsniui. 1.9. Nors pareiškėjų prašymuose ištirti Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, atitiktį Konstitucijai nenurodyta Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalis, iš prašymų matyti, kad pareiškėjų abejonės Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies (tiek, kiek nurodyta) atitiktimi Konstitucijai yra susijusios ir su Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Taigi pareiškėjų prašymai ištirti Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijai traktuotini kaip prašymai ištirti Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, atitiktį inter alia Konstitucijos 39 straipsnio 1 daliai. 1.10. Nors pareiškėjai – Klaipėdos apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-98/2010), Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-80/2010, 1B-85/2010, 1B-99/2010, 1B-100/2010, 1B-104/2010, 1B-105/2010, 1B-106/2010, 1B-107/2010, 1B-118/2010, 1B-120/2010, 1B-131/2010, 1B-135/2010, 1B-136/2010, 1B-140/2010, 1B-142/2010, 1B-157/2010), Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-94/2010, 1B-151/2010) prašo ištirti, ar inter alia Nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Nuostatų 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.11. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-115/2010, 1B-116/2010) prašo ištirti, ar inter alia Nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymai Nr. 1B-134/2010, 1B-124/2010, 1B-130/2010) prašo ištirti, ar inter alia Nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš prašymų ir pareiškėjų nagrinėtų administracinių bylų medžiagos matyti, kad jie abejoja Nuostatų 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.12. Nors pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-113/2010) prašo ištirti, ar inter alia Nuostatų 73, 74, 75 punktai (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose numatytas jau paskirtų motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas ir sumažinimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o tiek, kiek juose nustatyta, kad jau paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos asmenims, turintiems teisę gauti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio išmoką, mažinamos du kartus, nors asmenims, gaunantiems mažesnę išmoką, ji mažinama tik vieną kartą pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, – konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, iš prašymo ir pareiškėjo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad jis abejoja Nuostatų 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktimi Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Nors pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas (prašymas Nr. 1B-151/2010) prašo ištirti, ar inter alia Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1, 2.2 punktai neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams, iš prašymo matyti, kad jis abejoja Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punkto atitiktimi Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2.2 punkto atitiktimi Konstitucijos 29 straipsniui. 3. Taigi Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs: – Laikinojo įstatymo 9 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 10 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Nuostatų 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktį Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; – Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punkto atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2.2 punkto atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui. II 1. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitiktis Konstitucijai. 2. Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojusį 2009 m. gruodžio 24 d. 3. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo tiriama inter alia Laikinojo įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, pažymėjo, jog Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; šiuo įstatymu, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kuo labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą. 4. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalyje nustatyta: „Šis įstatymas nustato socialinių išmokų: <...> motinystės (tėvystės) <...> socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką <...>.“ Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas inter alia asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad Laikinasis įstatymas taikomas inter alia asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) išmokas, paskirtas ir mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) iš valstybės biudžeto lėšų pagal specialiuosius, jų profesinę veiklą reglamentuojančius, teisės aktus. Taigi Laikinojo įstatymo paskirtis – nustatyti inter alia paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtų ir iš valstybės biudžeto lėšų mokamų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. 5. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnis buvo pakeistas ir papildytas inter alia Seimo 2010 m. liepos 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu ir Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu. Laikinojo įstatym …