Šmeižtas ir garbės bei orumo gynimas: ką daryti dėl melagingų teiginių
Melagingas įrašas socialiniame tinkle, straipsnis naujienų portale, skundas darbdaviui ar gandai kaimynų grupėje gali sugriauti reputaciją per kelias dienas. Civilinis kodeksas suteikia teisę teismo tvarka reikalauti paneigti paskleistus duomenis, kurie žemina garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą (2.24 straipsnio 1 dalis). Ieškovui čia lengviau nei įprastoje byloje: preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Juridiniai asmenys tomis pačiomis taisyklėmis gina dalykinę reputaciją (2.24 straipsnio 8 dalis).
Šis vadovas skirtas žmonėms ir įmonėms, apie kuriuos viešai ar kitiems asmenims paskleista netiesa. Jame paaiškinta, kuo žinia skiriasi nuo nuomonės ir kodėl tai lemia bylos baigtį, kaip užfiksuoti įrašą internete, kaip reikalauti paneigimo iš žiniasklaidos priemonės, kada kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių, kada – į policiją dėl šmeižimo pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį ir kaip pareikšti ieškinį dėl paneigimo ir neturtinės žalos. Rezultatas – pašalintas ar paneigtas teiginys ir, jei žala reali, piniginė kompensacija.
Svarbiausi faktai
Terminas
Visuomenės informavimo priemonė, gavusi asmens surašytą paneigimą, privalo jį paskelbti per dvi savaites nuo gavimo dienos (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalis; Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis). Atsisakymą skelbti paneigimą galima skųsti teismui, kuris tokį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų (Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, 2006 m. redakcija). Reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, ieškinio senatis netaikoma, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punktas), tačiau reikalavimui atlyginti žalą taikomas trejų metų terminas (1.125 straipsnio 8 dalis), todėl saugiausia kreiptis per trejus metus, o įrodymus užfiksuoti tą pačią dieną.
Ką daryti
Užfiksuokite paskleistus teiginius, kol jie neištrinti. Padarykite ekrano nuotraukas, kuriose matytųsi tekstas, autorius, data, nuoroda (URL) ir, jei įmanoma, peržiūrų ar pasidalijimų skaičius. Išsaugokite puslapį ir vaizdo ar garso įrašą. Svarbiems įrašams užsisakykite faktinių aplinkybių konstatavimą pas antstolį: jo surašytas protokolas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią ir teisme sunkiai nuginčijamas.
Jeigu teiginiai paskleisti žodžiu, raštu užsirašykite, kas, kada, kur ir kam juos sakė, ir susirinkite liudytojų kontaktus. Laiškus, skundus institucijoms ar darbdaviui gaukite kopijomis – adresatas jas paprastai gali pateikti. Duomenų paskleidimu laikomas jų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui; asmeninis laiškas ar žinutė tik jums pačiam paskleidimu nelaikomas.
Atskirkite žinią nuo nuomonės. Paneigti galima tik žinią – teiginį apie faktą, kurio tikrumą įmanoma patikrinti: „pasisavino bendrijos pinigus“, „dirbo neblaivus“, „teistas už sukčiavimą“. Nuomonė – požiūris, vertinimas, komentaras, išvada – tiesos kriterijumi netikrinama (sąvoka apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje), todėl teiginių „blogas vadovas“ ar „nepatikimas meistras“ teismas neįpareigos paneigti.
Teismų praktikoje ieškinys tenkinamas, kai įrodomos keturios sąlygos: duomenys paskleisti, jie yra apie ieškovą, žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės. Pirmąsias tris įrodote jūs, o tikrovės atitiktį – atsakovas (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ir nuomonė turi ribas: jeigu ji reiškiama užgauliai, įžeidžiančia forma ir be jokio faktinio pagrindo, galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo kaip už orumo pažeidimą (1.114 ir 6.250 straipsniai).
Pareikalaukite pašalinti ir paneigti – pirmiausia tiesiogiai. Autoriui išsiųskite rašytinį reikalavimą: nurodykite konkrečius teiginius, kodėl jie neatitinka tikrovės, ir reikalaukite per nustatytą terminą juos pašalinti bei paskelbti paneigimą toje pačioje vietoje. Socialiniuose tinkluose pasinaudokite platformos pranešimo apie pažeidimą forma, o interneto portalo ar forumo valdytojui praneškite apie neteisėtą komentarą – gavęs pranešimą ir nesiėmęs veiksmų, jis rizikuoja atsakyti pats.
Jeigu duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, turite teisę surašyti paneigimą ir reikalauti, kad ji nemokamai jį paskelbtų; priemonė privalo tai padaryti per dvi savaites ir gali atsisakyti tik tada, kai paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalis). Paneigime nurodykite, kokia informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji paskelbta ir kurie teiginiai jus žemina (Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).
Pasinaudokite atsakymo teise ir žurnalistų etikos inspektoriumi. Kiekvienas asmuo, kurio garbę ir orumą žemina žiniasklaidoje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti – pats paneigti ar patikslinti informaciją (Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnis). Paneigimas turi būti paskelbtas tokios pat apimties ir ta pačia forma, kaip ir pradinė informacija (44 straipsnio 3 dalis).
Jeigu redakcija neatsako ar atsisako, galite nemokamai kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių: jis nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą (50 straipsnio 1 dalis) ir gali reikalauti paneigti informaciją arba sudaryti galimybę atsakyti. Inspektorius žalos nepriteisia, tačiau jo sprendimas – svarus įrodymas vėlesnėje civilinėje byloje. Skundo padavimo terminą ir formą patikrinkite inspektoriaus tarnybos svetainėje.
Įvertinkite, ar tai šmeižimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Baudžiamoji atsakomybė gresia tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo; griežčiau baudžiama, kai šmeižiama neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kai šmeižiama per visuomenės informavimo priemonę (Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakoma tik esant nukentėjusiojo skundui, jo atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui (154 straipsnio 3 dalis).
Šmeižimas yra tyčinė veika: reikia įrodyti, kad skleidėjas žinojo, jog informacija melaginga. Skundą paduokite policijai ar prokuratūrai, pridėkite užfiksuotus įrodymus ir kartu pareikškite civilinį ieškinį dėl žalos (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, lieka civilinis kelias, kuriam tyčios įrodinėti nereikia.
Parenkite ieškinį dėl paneigimo ir žalos atlyginimo. Ieškinys paduodamas apylinkės teismui paprastai pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę, per portalą e.teismas.lt arba raštu. Jame tiksliai pacituokite ginčijamus teiginius, nurodykite, kur ir kada jie paskleisti, kodėl žemina jus ir kokio paneigimo teksto bei paskelbimo būdo reikalaujate. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą teismas nagrinėja nepaisydamas to, ar duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 3 dalis).
Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į pasekmes, kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (6.250 straipsnio 2 dalis). Pagrįskite sumą: auditorijos dydis, teiginių sunkumas, pasekmės darbui ar verslui, sveikatai. Turtinę žalą – prarastus klientus ar pajamas – įrodykite dokumentais. Žyminis mokestis mokamas ir už reikalavimą paneigti, ir už žalos reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis).
Tinkamai parinkite atsakovą. Už žinutę socialiniame tinkle ar žodžiu paskleistą gandą atsako ją paskleidęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė žalą atlygina tik tada, kai žinojo ar turėjo žinoti, kad duomenys neatitinka tikrovės, kai juos paskelbė jos darbuotojai arba kai duomenys paskleisti anonimiškai ir ji atsisako nurodyti juos pateikusį asmenį; kitais atvejais atsako pats duomenis paskleidęs asmuo (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalis).
Žiniasklaida neatsako už tikrovės neatitinkančią informaciją, jeigu nurodė šaltinį, o informacija buvo pateikta oficialiuose institucijų dokumentuose ar viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, spaudos konferencijose ir neiškraipyta (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis). Anoniminio komentatoriaus tapatybę galima nustatyti per teismą ar ikiteisminio tyrimo metu, išreikalaujant duomenis iš portalo ar interneto paslaugų teikėjo.
Užtikrinkite, kad sprendimas būtų įvykdytas. Tenkindamas ieškinį, teismas nustato paneigimo tekstą, būdą ir terminą (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 4 dalis). Jeigu atsakovas sprendimo paneigti duomenis nevykdo, teismas nutartimi gali išieškoti iš jo baudą už kiekvieną nevykdymo dieną; ji išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo (2.24 straipsnio 7 dalis). Priteistas sumas ir bylinėjimosi išlaidas išieško antstolis pagal vykdomąjį raštą.
Jeigu informacija ir toliau plinta, pavyzdžiui, perpublikuojama kituose portaluose, kreipkitės į juos remdamiesi įsiteisėjusiu sprendimu; paieškos sistemų galima prašyti pašalinti nuorodas į neteisėtu pripažintą turinį. Bylos metu galima prašyti laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti toliau skleisti ginčijamus teiginius, tačiau teismai jas taiko atsargiai, kad neribotų saviraiškos laisvės.
Į ką atkreipti dėmesį
- Ginčijama nuomonė, o ne žinia. Dauguma ieškinių atmetami todėl, kad ginčijami vertinamieji teiginiai. Prieš kreipdamiesi iš viso teksto išskirkite tik konkrečius patikrinamus faktinius teiginius.
- Teiginiai teisingi. Tikrovę atitinkantys duomenys nelaikomi žeminančiais garbę, net jeigu jie nemalonūs. Jeigu atsakovas įrodys tiesą, pralaimėsite ir padengsite jo išlaidas; tokiu atveju gali būti pažeistas nebent privatus gyvenimas (Civilinio kodekso 2.23 straipsnis).
- Viešas asmuo. Politikai, pareigūnai ir kiti viešieji asmenys privalo pakęsti griežtesnę kritiką; duomenis apie viešą asmenį ir jo veiklą paskleidęs asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad veikė sąžiningai (2.24 straipsnio 6 dalis).
- Neužfiksuoti įrodymai. Įrašą ištrynus, be ekrano nuotraukų ar antstolio protokolo paskleidimo fakto įrodyti gali nepavykti.
- Streisand efektas. Byla pritraukia papildomo dėmesio ginčijamiems teiginiams. Kai auditorija maža, tylus pašalinimas ir atsiprašymas dažnai naudingesni už viešą procesą.
- Teiginiai teismo ar institucijų procese. Už teismo posėdyje pasakytas kalbas ir teismo dokumentuose paskelbtus duomenis proceso dalyviai pagal šį straipsnį neatsako (2.24 straipsnio 9 dalis); kreipimasis į policiją ar kitą instituciją įgyvendinant teisę pranešti paprastai taip pat nelaikomas duomenų paskleidimu.
- Atsakomieji veiksmai. Viešai atsakydami tuo pačiu tonu patys galite tapti atsakovu. Atsakykite faktais ir venkite teiginių apie kitą šalį, kurių negalėtumėte įrodyti.
Teisinis pagrindas
Susiję teismų sprendimai
Dažni klausimai
Kuo šmeižtas skiriasi nuo įžeidimo?
Šmeižtas – tikrovės neatitinkančios informacijos apie faktus paskleidimas, pavyzdžiui, kad žmogus vagia ar ima kyšius. Įžeidimas – užgaulus pažeminimas žodžiu ar veiksmu, nesusijęs su faktų teigimu. Šmeižimas yra nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį ir civilinės teisės pažeidimas pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą Lietuvoje panaikinta, tačiau dėl orumo pažeminimo galima reikalauti neturtinės žalos civiline tvarka.
Ar galima paduoti į teismą už komentarą „Facebook“?
Taip. Įrašas ar komentaras socialiniame tinkle, prieinamas kitiems asmenims, yra duomenų paskleidimas. Jeigu jame teigiami tikrovės neatitinkantys ir jus žeminantys faktai, galite reikalauti jį pašalinti, paneigti ir atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį. Pirmiausia užfiksuokite įrašą ekrano nuotraukomis ar antstolio protokolu ir nustatykite tikrąjį paskyros naudotoją.
Kas turi įrodyti, kad paskleisti teiginiai neteisingi?
Ne jūs. Įstatymas preziumuoja, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turi įrodyti, kad duomenys paskleisti, kad jie yra apie jį ir kad žemina garbę ir orumą. Baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, priešingai, kaltę įrodinėja kaltinimas.
Kiek galima prisiteisti už šmeižtą?
Įstatymas nei minimalios, nei maksimalios sumos nenustato. Neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal pasekmes, kaltę, atsakovo turtinę padėtį ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Tarp privačių asmenų už įrašus internete paprastai priteisiamos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų sumos; didesnės – kai šmeižta per žiniasklaidą plačiai auditorijai ir kilo rimtų pasekmių.
Per kiek laiko žiniasklaida turi paskelbti paneigimą?
Per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos, nemokamai, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kaip buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalis; Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis). Jeigu priemonė atsisako ar per šį terminą paneigimo nepaskelbia, įgyjate teisę kreiptis į teismą, kuris pats nustato paneigimo tvarką ir terminus.
Ar galima kreiptis į policiją dėl šmeižto?
Galima, jeigu yra Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje nurodytų požymių – tyčia paskleista melaginga informacija, galinti paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą jumis. Procesas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą. Praktikoje baudžiamosios bylos dėl šmeižimo pradedamos retai, nes reikia įrodyti, kad skleidėjas žinojo apie informacijos melagingumą; civilinis ieškinys dažniausiai veiksmingesnis.
Ar įmonė gali ginti savo reputaciją nuo neigiamų atsiliepimų?
Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama pagal tas pačias taisykles (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 8 dalis). Tačiau kliento atsiliepimas, kuriame aprašoma jo patirtis ir pateikiamas vertinimas, yra nuomonė ir paneigti jos reikalauti negalima. Ginčyti galima tik melagingus faktinius teiginius, pavyzdžiui, kad įmonė neturi licencijos ar parduoda klastotes. Įmonė gali reikalauti ir turtinės žalos – prarastų pajamų.
Ką daryti, jeigu šmeižia anonimas?
Pirmiausia kreipkitės į portalo ar platformos valdytoją dėl turinio pašalinimo. Autoriaus tapatybę galima nustatyti ikiteisminio tyrimo metu arba civilinėje byloje prašant teismo išreikalauti duomenis iš svetainės valdytojo ar interneto paslaugų teikėjo. Jeigu visuomenės informavimo priemonė paskelbė anoniminius duomenis ir atsisako nurodyti juos pateikusį asmenį, už žalą atsako ji pati (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalis).
Ar galima ginti mirusio artimojo garbę?
Taip. Po asmens mirties teisę reikalauti paneigti duomenis turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų pačių garbę bei orumą (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis). Kiti giminaičiai – broliai, seserys, vaikaičiai – tokios teisės pagal šią normą neturi.
Ar skundas policijai ar inspekcijai apie mane laikomas šmeižtu?
Paprastai ne. Kreipimasis į instituciją, kuri privalo patikrinti pranešimą, yra teisės kreiptis įgyvendinimas, o ne duomenų paskleidimas, net jeigu faktai nepasitvirtina. Atsakomybė galima, kai kreipiamasi žinant, kad informacija melaginga, vien siekiant pakenkti – tada gali būti taikomas ir Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl melagingo įskundimo. Proceso dalyviai taip pat neatsako už teismo dokumentuose paskelbtus duomenis (2.24 straipsnio 9 dalis).
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis