Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Smurtas artimoje aplinkoje: apsaugos orderis, policija ir pagalba

Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne tik mušimas. Įstatymas smurtu laiko veikimu ar neveikimu daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis). Artima aplinka apima sutuoktinius, sugyventinius, buvusius partnerius, giminaičius ir kartu gyvenančius, bendrą ūkį tvarkančius asmenis. Smurtas yra visuomeninę reikšmę turinti veika: policija privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, o nukentėjusiajam nereikia rašyti skundo, kad būtų pradėtas tyrimas.

Šis vadovas skirtas smurtą patiriantiems žmonėms ir jų artimiesiems, taip pat tiems, kurie tapo smurto liudininkais. Jame paaiškinta, ką daryti pavojaus akimirką, kaip veikia apsaugos nuo smurto orderis, kuriuo smurtautojas įpareigojamas išsikelti ir nesiartinti, kokias priemones taiko teismas baudžiamajame procese, kur gauti nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą, kaip reikalauti žalos atlyginimo ir kaip smurtas vertinamas skyrybų bei vaikų gyvenamosios vietos bylose. Rezultatas – aiškus saugumo planas ir žinojimas, kokių teisinių priemonių galite reikalauti jau šiandien.

Šeimos teisė

Svarbiausi faktai

Terminas

Pavojaus atveju skambinkite 112 nedelsdami – jokie terminai netaikomi, pranešti galima ir apie seniau patirtą smurtą. Nuo 2023 m. liepos 1 d. policijos pareigūnas, nustatęs smurto riziką, skiria apsaugos nuo smurto orderį 15 parų: per šį laiką smurtautojas privalo gyventi atskirai ir nesiartinti. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, ilgiau trunkančias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti arba suėmimą – skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas; pagal 2011 m. įstatymo redakciją apsaugos priemones teismas turėjo skirti ne vėliau kaip per 48 valandas (5 straipsnio 2 dalis). Reikalavimui atlyginti žalą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis), tačiau baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį reikia pareikšti iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Ką daryti

  1. Pavojaus metu skambinkite 112 ir pasirūpinkite saugumu. Bendruoju pagalbos telefonu 112 pasakykite adresą, kas vyksta, ar yra sužeistų, ar namuose vaikai, ar smurtautojas turi ginklą. Jeigu kalbėti nesaugu, išeikite pas kaimynus ar į laiptinę. Atvykę pareigūnai užrašo duomenis apie smurto faktą ir imasi priemonių apsaugoti nukentėjusįjį; skundo teikti neprivalote (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 6 ir 7 straipsniai).

    Jeigu smurtas kartojasi, iš anksto pasiruoškite: laikykite vienoje vietoje dokumentus, banko kortelę, vaistus, telefoną su įkrovikliu, susitarkite su patikimu žmogumi dėl sutartinio ženklo ir vietos, kur galėtumėte išvykti. Apie smurtą gali pranešti bet kas – kaimynas, giminaitis, mokytojas, gydytojas; pranešimas gali būti ir anoniminis.

  2. Kaip veikia apsaugos nuo smurto orderis. Pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojančią įstatymo redakciją policijos pareigūnas, gavęs pranešimą, įvertina smurto riziką ir, ją nustatęs, skiria smurtą kėlusiam asmeniui apsaugos nuo smurto orderį 15 parų. Orderiu jis įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu gyvena kartu su pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti joje, nesiartinti prie šio asmens ir kartu gyvenančių pilnamečių bei vaikų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais.

    Orderis skiriamas nepriklausomai nuo to, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nepriklausomai nuo to, kam priklauso būstas – išsikelti privalo ir buto savininkas. Orderį gavęs asmuo gali jį apskųsti apylinkės teismui per trumpą įstatyme nustatytą terminą, tačiau skundas orderio vykdymo nesustabdo. Jūsų sutikimo orderiui skirti nereikia, o „leidimas“ smurtautojui sugrįžti įpareigojimų nepanaikina.

  3. Praneškite apie orderio pažeidimus ir neatsiimkite parodymų dėl spaudimo. Jeigu asmuo, kuriam skirtas orderis, skambina, rašo, laukia prie namų ar darbo, kiekvieną kartą praneškite 112 ir fiksuokite: išsaugokite žinutes, skambučių išklotines, nufotografuokite. Už orderio įpareigojimų nevykdymą taikoma teisinė atsakomybė, o pakartotiniai pažeidimai yra pagrindas pradėtame baudžiamajame procese skirti griežtesnę kardomąją priemonę.

    Baudžiamasis procesas dėl smurto artimoje aplinkoje nepriklauso nuo jūsų valios: ikiteisminis tyrimas pradedamas ir tęsiamas be nukentėjusiojo skundo (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl „pareiškimo atsiėmimas“ bylos savaime nenutraukia. Jeigu jums daromas spaudimas keisti parodymus, pasakykite tai tyrėjui ar prokurorui – poveikis nukentėjusiajam ar liudytojui yra atskira nusikalstama veika.

  4. Kreipkitės į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Policija apie įvykį praneša specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, kuris pats susisiekia su nukentėjusiuoju ir pasiūlo pagalbą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnis). Centrai teikia nemokamą psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą, padeda rasti laikiną apgyvendinimą, parengti dokumentus teismui, lydi į apklausas.

    Teisė į pagalbą nepriklauso nuo to, ar kreipėtės į policiją (10 straipsnio 2 dalis). Į centrą galite kreiptis patys – jų kontaktai skelbiami savivaldybių ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėse; visą parą veikia nemokama pagalbos moterims linija 8 800 66 366, vaikams – „Vaikų linija“ 116 111. Jeigu smurtą patyrė ar matė vaikas, policija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams (9 straipsnio 3 dalis).

  5. Užfiksuokite sužalojimus ir surinkite įrodymus. Tą pačią ar kitą dieną kreipkitės į gydymo įstaigą: gydytojui pasakykite tikrąją sužalojimų priežastį ir paprašykite ją įrašyti į medicinos dokumentus. Tyrėjas paskirs teismo medicinos specialisto apžiūrą – nuo jos išvados priklauso veikos kvalifikavimas: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis), nesunkus sveikatos sutrikdymas (138 straipsnis), grasinimas nužudyti ar sistemingas bauginimas (145 straipsnis).

    Nufotografuokite sužalojimus ir suniokotus daiktus, išsaugokite grasinančias žinutes, garso įrašus, ankstesnių iškvietimų datas. Liudytojais gali būti kaimynai, girdėję triukšmą, artimieji, kuriems pasakojote, kolegos, matę mėlynes. Psichologinį smurtą patvirtina psichologo ar psichiatro išvada, ekonominį – banko išrašai ir susirašinėjimas.

  6. Baudžiamajame procese reikalaukite apsaugos ir žalos atlyginimo. Pripažintas nukentėjusiuoju, turite teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus, turėti atstovą. Prašykite prokuroro kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl įpareigojimo įtariamajam gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo – ši priemonė galioja ilgiau nei orderis, o ją pažeidus gali būti skiriamas suėmimas. Apsaugos priemonės gali būti skiriamos ir kartu su bausme (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

    Baudžiamojoje byloje pareikškite civilinį ieškinį dėl turtinės (gydymo išlaidos, sugadinti daiktai, negautos pajamos) ir neturtinės žalos; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Smurtautojas privalo atlyginti sveikatai, turtui padarytą ir neturtinę žalą (įstatymo 12 straipsnio 2 dalis; Civilinio kodekso 6.250 ir 6.283 straipsniai). Nukentėjusieji nuo nusikaltimų turi teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas.

  7. Sutvarkykite šeimos teisės klausimus. Smurtas yra pagrindas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Kaltas sutuoktinis netenka dalies teisių, o iš jo galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

    Skyrybų ar gyvenimo skyrium byloje prašykite laikinųjų apsaugos priemonių: įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jumis, priteisti laikiną išlaikymą, uždrausti matytis su vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (3.65 straipsnis). Jeigu smurtaujama prieš vaikus ar jų akivaizdoje, teismas gali apriboti tėvų valdžią (3.180 straipsnis) ir nustatyti bendravimą tik prižiūrint specialistams. Smurtą patyręs asmuo neturėtų būti verčiamas derėtis su smurtautoju: dėl privalomosios mediacijos išimčių šeimos ginčuose pasiteiraukite Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.

  8. Jeigu smurtautojas žalos neatlygina – kreipkitės dėl valstybės kompensacijos. Kai teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, o nuteistasis jos nemoka, nukentėjusysis turi teisę į kompensaciją iš valstybės; prašymas teikiamas Teisingumo ministerijai pagal jos patvirtintą formą (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 ir 5 straipsniai). Įstatymas numato ir kompensavimą avansu, dar nepasibaigus bylai, – gydymo išlaidoms ir negautoms pajamoms (8–11 straipsniai). Kompensacijos ribos nustatytos įstatyme, išmokėtą sumą valstybė išsiieško iš kaltininko.

    Priteistą žalos atlyginimą pagal vykdomąjį raštą išieško antstolis. Jeigu po bausmės atlikimo ar orderio pabaigos persekiojimas tęsiasi, vėl kreipkitės į policiją: kiekvienas naujas epizodas vertinamas atskirai, o ankstesni iškvietimai ir nuosprendžiai sunkina smurtautojo padėtį.

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

7
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei įgyvendinimo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…

Dažni klausimai

10
Kas yra apsaugos nuo smurto orderis ir kiek jis galioja?

Tai policijos pareigūno skiriama prevencinė priemonė, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. Ji skiriama 15 parų, kai nustatoma smurto artimoje aplinkoje rizika. Orderiu asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš bendros gyvenamosios vietos, nesilankyti joje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir su juo gyvenančių asmenų, nebendrauti ir neieškoti ryšių. Orderis nėra bausmė ir skiriamas nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso.

Ar reikia rašyti pareiškimą, kad policija pradėtų tyrimą?

Ne. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir atvykę į įvykio vietą, užrašo duomenis ir patys pradeda ikiteisminį tyrimą; smurtą patyręs asmuo skundo neteikia (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Tai padaryta tam, kad nukentėjusiajam nebūtų daromas spaudimas „atsiimti pareiškimą“.

Ar galima atsiimti pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje?

Smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms, todėl tyrimas nepriklauso nuo nukentėjusiojo skundo ir jo „atsiėmimas“ proceso nenutraukia. Byla gali būti nutraukta tik įstatyme numatytais pagrindais, pavyzdžiui, nepasitvirtinus veikai. Susitaikymas gali turėti reikšmės bausmei ar atleidimui nuo atsakomybės, bet tai sprendžia prokuroras ir teismas, o ne šalys.

Ar smurtautojas privalo išsikelti, jeigu butas priklauso jam?

Taip. Įpareigojimas laikinai išsikelti skiriamas tam, kas smurtauja ir gyvena kartu su nukentėjusiuoju, nepaisant to, kam priklauso būstas (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Policija užtikrina išsikėlimą ir informuoja smurtautoją apie nakvynės paslaugas teikiančias įstaigas. Nuosavybės teisės tai nepakeičia – ribojamas tik naudojimasis būstu apsaugos laikotarpiu.

Kur kreiptis pagalbos, jeigu nenoriu kviesti policijos?

Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo kreipimosi į policiją (įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Kreipkitės į artimiausią specializuotos kompleksinės pagalbos centrą arba skambinkite nemokama visą parą veikiančia pagalbos moterims linija 8 800 66 366. Ten gausite psichologo konsultaciją, teisinę informaciją ir padės sudaryti saugumo planą. Sprendimą dėl policijos priimsite patys, išskyrus atvejus, kai pavojus gresia vaikui.

Kokia bausmė gresia už smurtą šeimoje?

Priklauso nuo padarinių. Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą; griežčiau baudžiama, kai smurtaujama prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba mažametį. Už grasinimą nužudyti ar sistemingą bauginimą atsakoma pagal 145 straipsnį. Teismas papildomai gali uždrausti artintis prie nukentėjusiojo ir įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Ar psichologinis smurtas taip pat laikomas smurtu?

Taip. Įstatymas smurtu laiko ne tik fizinį, bet ir psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą tyčinį poveikį, dėl kurio patiriama žala (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis). Nuolatinis žeminimas, grasinimai, kontrolė, pinigų atėmimas gali būti pagrindas skirti orderį, o sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą – ir baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Ar galiu gauti nemokamą advokatą?

Nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos klausimas sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 punktas). Prašymą teikite Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; užpildyti jį padės specializuotos kompleksinės pagalbos centras.

Ką daryti, jeigu smurtautojas pažeidžia orderį?

Nedelsdami skambinkite 112 ir pasakykite, kad asmeniui skirtas apsaugos nuo smurto orderis. Neatidarykite durų ir nesileiskite į pokalbį. Išsaugokite įrodymus – žinutes, skambučių žurnalą, vaizdo įrašus. Už įpareigojimų nevykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn, o jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, pažeidimai yra pagrindas prašyti griežtesnės kardomosios priemonės, taip pat suėmimo.

Ar smurtas turi įtakos skyryboms ir vaikų gyvenamajai vietai?

Taip. Žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar šeimos nariais ir nuteisimas už tyčinį nusikaltimą lemia prezumpciją, kad santuoka iširo dėl smurtautojo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, teismas vadovaujasi vaiko interesais ir vertina smurto faktus; bylos metu galima prašyti laikinųjų apsaugos priemonių pagal 3.65 straipsnį.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2, 5–7, 9, 10, 12 ir 13 straipsniai (2011 m. redakcija: sąvokos, apsaugos priemonės, policijos funkcijos, pagalba, atsakomybė), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas – galiojanti suvestinė redakcija (apsaugos nuo smurto orderis nuo 2023 m. liepos 1 d.), Baudžiamojo kodekso 138, 140 ir 145 straipsniai (sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas, grasinimas ir terorizavimas), Baudžiamojo proceso kodekso 28, 109 ir 120 straipsniai (nukentėjusysis, civilinis ieškinys, kardomosios priemonės), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.