Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Nuskaitė pinigus iš sąskaitos be jūsų žinios: kaip juos susigrąžinti

Banko programėlėje matote mokėjimą, kurio nedarėte: kortele apmokėta užsienio parduotuvėje, nuskaityta prenumerata, apie kurią nieko nežinote, ar per kelias minutes ištuštinta sąskaita po „banko darbuotojo“ skambučio. Tokie atvejai teisiškai vadinami neautorizuotomis mokėjimo operacijomis, ir Mokėjimų įstatymas aiškiai nustato, kas už jas atsako: mokėjimo paslaugų teikėjas turi nedelsdamas grąžinti sumą, nebent įrodo, kad klientas veikė nesąžiningai ar dėl didelio neatsargumo.

Šis vadovas skirtas fiziniams asmenims, kurių banko, elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos sąskaita buvo panaudota be jų sutikimo. Paaiškiname, ką daryti per pirmąją valandą, kaip pateikti pretenziją bankui, kodėl svarbu atskirti neautorizuotą operaciją nuo pavedimo, kurį patys patvirtinote apgauti sukčių, kada galima kreiptis į Lietuvos banką ir policiją ir kokias klaidas bankai dažniausiai naudoja atsisakydami grąžinti pinigus.

Rezultatas: bankas grąžina nuskaitytą sumą ir atkuria sąskaitos likutį arba bent turite tinkamai užfiksuotą reikalavimą ginčui. Korpuse pateiktas Mokėjimų įstatymas yra 2009 m. redakcijos; 2018 m. įstatymas, perkėlęs Direktyvą (ES) 2015/2366, pakeitė straipsnių numeraciją ir sumažino kliento atsakomybės ribą, todėl tai nurodome atskirai.

Vartotojų teisės · mokėjimo operacijos

Svarbiausi faktai

Terminas
Apie neautorizuotą operaciją bankui reikia pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo nurašymo iš sąskaitos dienos (Mokėjimų įstatymo korpuso redakcijoje 27 straipsnio 1 dalis); terminas netaikomas, jei bankas…
Teisės sritis
Vartotojų teisės · mokėjimo operacijos
Žingsniai
Atnaujinta
2026-11-19

Terminas

Apie neautorizuotą operaciją bankui reikia pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo nurašymo iš sąskaitos dienos (Mokėjimų įstatymo korpuso redakcijoje 27 straipsnio 1 dalis); terminas netaikomas, jei bankas nesuteikė informacijos apie operaciją (27 straipsnio 2 dalis). Bankas sumą turi grąžinti nedelsdamas (29 straipsnis); galiojančiame įstatyme – ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos. Kortelės praradimą ar vagystę reikia pranešti iš karto: po pranešimo klientas nebeatsako už tolesnius nuostolius (30 straipsnio 3 dalis). Tiesioginio debeto grąžinimo galima prašyti per 8 savaites nuo nurašymo.

Ką daryti

  1. Per pirmąsias minutes užblokuokite mokėjimo priemonę. Paskambinkite banko 24 valandų pagalbos linija arba užblokuokite kortelę ir prisijungimą programėlėje. Mokėjimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja klientą, sužinojusį apie mokėjimo priemonės praradimą, vagystę ar neautorizuotą naudojimą, nedelsiant pranešti mokėjimo paslaugų teikėjui. Po tokio pranešimo nuostoliai dėl tolesnių operacijų klientui netenka, nebent jis veikė nesąžiningai (30 straipsnio 3 dalis).

    Jei bankas nesudaro galimybės pranešti bet kuriuo paros metu, nuostoliai dėl neautorizuoto naudojimo tenka bankui (30 straipsnio 4 dalis). Užsirašykite skambučio laiką, operatoriaus vardą ir pokalbio ar pranešimo numerį. Pakeiskite el. bankininkystės slaptažodžius ir patikrinkite, ar telefone neįdiegta nuotolinės prieigos programa.

  2. Nustatykite, ar operacija tikrai neautorizuota. Pagal Mokėjimų įstatymo 23 straipsnį operacija laikoma neautorizuota, jei mokėtojas nedavė sutikimo ją įvykdyti. Tipiški atvejai: kortelės duomenys pavogti ir panaudoti internetu, pavogta kortelė panaudota bekontakčiu būdu, prisijungta prie el. bankininkystės be jūsų žinios.

    Sudėtingiau, kai sukčius jus įtikino pačiam patvirtinti pavedimą ar operaciją Smart-ID kodu. Bankas tada teigs, kad operacija autorizuota, o atsakomybė tenka jums. Vis dėlto, jei patvirtinote ne tą operaciją, kurią manėte tvirtinantys (pavyzdžiui, „tapatybės patikrinimą“, o iš tikrųjų – kito įrenginio susiejimą ir pavedimus), argumentuokite, kad sutikimo konkrečiai operacijai nebuvo. Kiekvieną operaciją vertinkite atskirai.

  3. Pateikite rašytinę pretenziją bankui. Ją pateikite per el. bankininkystę, el. paštu ar skyriuje ir gaukite registracijos patvirtinimą. Nurodykite: sąskaitos numerį, kiekvienos ginčijamos operacijos datą, sumą ir gavėją, kad šių operacijų neautorizavote, kada ir kaip sužinojote, kada užblokavote priemonę, ir aiškų reikalavimą – grąžinti sumas ir atkurti sąskaitos likutį pagal Mokėjimų įstatymo 29 straipsnį.

    Pridėkite ekrano kopijas, SMS ar el. laiškus, skambučių sąrašą, policijos pranešimo numerį. Pretenziją teikite kuo greičiau, bet žinokite, kad įstatymas leidžia tai padaryti per 13 mėnesių nuo nurašymo (27 straipsnio 1 dalis). Bankas į pretenziją paprastai privalo atsakyti per 15 darbo dienų; jei atsakymas vėluoja, prašykite raštu nurodyti priežastį.

  4. Žinokite, ką turi įrodyti bankas. Mokėjimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėją įrodyti, kad operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji tinkamai užregistruota ir jos nepaveikė techniniai trikdžiai. Svarbiausia – 28 straipsnio 2 dalis: vien užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai įrodo, kad klientas operaciją autorizavo ar veikė nesąžiningai ar dėl didelio neatsargumo.

    Todėl atsakymas „operacija patvirtinta jūsų PIN kodu ar Smart-ID“ dar nėra pakankamas atsisakymo pagrindas. Prašykite banko raštu nurodyti, kuo remdamasis jis laiko jus veikusiu dėl didelio neatsargumo, ir pateikti operacijos techninius duomenis: įrenginį, IP adresą, autentifikavimo būdą.

  5. Įvertinkite savo atsakomybės ribą. Korpuse pateiktoje redakcijoje klientui gali tekti iki 150 eurų nuostolių, kai jie patirti dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės arba neteisėto jos įgijimo, jei klientas neapsaugojo personalizuotų saugumo požymių (Mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Galiojančiame įstatyme ši riba sumažinta iki 50 eurų, o jei klientas negalėjo pastebėti praradimo, jos visai nėra.

    Visi nuostoliai klientui tenka tik tada, kai jis veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė pareigų saugoti mokėjimo priemonę (30 straipsnio 2 dalis): pavyzdžiui, PIN kodą laikė užrašytą ant kortelės, perdavė prisijungimo duomenis kitam asmeniui. Didelį neatsargumą turi įrodyti bankas.

  6. Praneškite policijai. Pareiškimą galima pateikti per epolicija.lt arba artimiausiame policijos komisariate. Neautorizuotas kito asmens lėšų panaudojimas gali būti sukčiavimas (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) ar kita nusikalstama veika; ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso taisykles. Bankai dažnai prašo pateikti pareiškimo policijai numerį kartu su pretenzija.

    Policijos tyrimas ir banko pareiga grąžinti pinigus yra atskiri dalykai: bankas negali atidėti grąžinimo, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, nes jo atsakomybė kyla iš Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio. Tačiau pareiškimas padeda įrodyti jūsų sąžiningumą, o lėšas gavusios sąskaitos savininkas gali būti nustatytas ir patrauktas atsakomybėn.

  7. Jei operacija buvo autorizuota, bet suma netikėta, pasinaudokite grąžinimo teise. Kai mokėjimą inicijavo gavėjas (pavyzdžiui, tiesioginis debetas, kortelės rezervacija viešbutyje ar nuomos bendrovėje) ir autorizuojant nebuvo nurodyta tiksli suma, o nuskaityta suma didesnė, nei galėjote pagrįstai tikėtis, galite reikalauti grąžinti visą sumą (Mokėjimų įstatymo 31 straipsnis). Tokio prašymo terminas – aštuonios savaitės nuo nurašymo.

    Kortelių mokėjimams papildomai egzistuoja kortelių organizacijų ginčo (angl. chargeback) procedūra, kai prekė nepristatyta ar paslauga nesuteikta. Ji nėra įstatyminė teisė, bet bankai ją taiko; prašykite jos raštu ir kuo anksčiau, nes kortelių sistemų terminai paprastai 120 dienų.

  8. Jei bankas atsisako, kreipkitės į Lietuvos banką arba teismą. Lietuvos bankas nemokamai nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismo tvarka; prašymą galima pateikti per Lietuvos banko el. sistemą per vienus metus nuo kreipimosi į banką. Pridėkite pretenziją, banko atsakymą ir visus įrodymus. Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet bankai jo dažniausiai laikosi.

    Teisme reiškiamas ieškinys dėl neautorizuotos operacijos sumos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo pagal Mokėjimų įstatymą ir Civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsnius. Vartotojas nuo žyminio mokesčio atleidžiamas, o iki 5 000 eurų sumoms taikoma nedidelių sumų bylų tvarka (Civilinio proceso kodekso 441 straipsnis).

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

5
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei įgyvendinimo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką.
Šis įstatymas patvirtina naują Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką, reguliuodamas…
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir nustato pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, jo paskirtį bei…

Dažni klausimai

10
Bankas sako, kad operacija patvirtinta mano PIN kodu. Ar vis tiek galiu atgauti pinigus?

Galite. Mokėjimų įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad vien užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai įrodo, jog klientas operaciją autorizavo ar veikė nesąžiningai ar dėl didelio neatsargumo. Bankas turi įrodyti operacijos autentiškumą ir jūsų didelį neatsargumą. Prašykite raštu pateikti operacijos techninius duomenis ir nurodyti atsisakymo pagrindą.

Per kiek laiko bankas turi grąžinti neautorizuotą mokėjimą?

Nedelsdamas (Mokėjimų įstatymo 29 straipsnis korpuso redakcijoje). Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad bankas turi grąžinti sumą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino apie operaciją, nebent turi pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo ir apie juos praneša Lietuvos bankui. Bankas taip pat atkuria sąskaitos likutį, tarsi operacijos nebūtų buvę.

Kiek pinigų prarasiu, jei pavogė kortelę?

Korpuse pateiktoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje kliento atsakomybė dėl prarastos ar pavogtos kortelės ribojama 150 eurų (30 straipsnio 1 dalis), galiojančioje – 50 eurų. Po pranešimo bankui klientas nebeatsako už tolesnes operacijas (30 straipsnio 3 dalis). Visi nuostoliai gali tekti tik tada, kai klientas veikė nesąžiningai ar dėl didelio neatsargumo.

Sukčius paskambino apsimetęs banku ir aš patvirtinau Smart-ID. Ar bankas atsakingas?

Tai sunkiausias atvejis. Bankas teigs, kad operacija autorizuota. Tačiau jei tvirtinote ne mokėjimą, o, pavyzdžiui, „tapatybės patikrinimą“, ir sukčius taip gavo prieigą, galima argumentuoti, kad sutikimo konkrečiai operacijai nebuvo (Mokėjimų įstatymo 23 straipsnis). Bankas taip pat turi įrodyti didelį neatsargumą (28 straipsnis). Pateikite pretenziją, pareiškimą policijai ir, jei atsisakoma, kreipkitės į Lietuvos banką.

Per kiek laiko reikia pranešti bankui apie neautorizuotą operaciją?

Nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo nurašymo iš sąskaitos dienos (Mokėjimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Šis terminas netaikomas, jei bankas nesuteikė jums informacijos apie operaciją, pavyzdžiui, išrašo (27 straipsnio 2 dalis). Kuo anksčiau pranešite, tuo lengviau įrodysite, kad nevilkinote ir saugojote mokėjimo priemonę.

Kur skųstis, jei bankas atsisako grąžinti pinigus?

Į Lietuvos banką, kuris nemokamai nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismo tvarka. Prašymą reikia pateikti per vienus metus nuo kreipimosi į banką, pridedant pretenziją ir banko atsakymą. Taip pat galite kreiptis į teismą; vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio, o mažoms sumoms taikoma nedidelių sumų bylų tvarka (Civilinio proceso kodekso 441 straipsnis).

Nuskaitė prenumeratą, kurios neužsakiau. Ką daryti?

Jei prenumeratos niekada neužsakėte ir kortelės duomenų niekam nedavėte, tai neautorizuota operacija: užblokuokite kortelę ir pateikite pretenziją bankui pagal Mokėjimų įstatymo 29 straipsnį. Jei užsiregistravote „nemokamam bandymui“ ir pamiršote atšaukti, operacija greičiausiai autorizuota; tada kreipkitės į prekybininką ir, jei suma netikėta, prašykite banko grąžinimo pagal 31 straipsnį ar kortelių ginčo procedūros.

Ar policijai būtina pranešti?

Įstatymas to nereikalauja kaip sąlygos grąžinimui, tačiau pareiškimas policijai (epolicija.lt) praktikoje labai padeda: jis įrodo jūsų sąžiningumą, o bankai dažnai jo prašo. Neautorizuotas lėšų panaudojimas gali būti sukčiavimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Banko pareiga grąžinti sumą nepriklauso nuo ikiteisminio tyrimo rezultato.

Ar galiu atgauti pinigus, jei pats pervedžiau sukčiui?

Jei patys sąmoningai inicijavote ir patvirtinote pavedimą, operacija laikoma autorizuota, ir Mokėjimų įstatymo 29 straipsnis netaikomas. Nedelsdami praneškite bankui – jis gali bandyti susigrąžinti lėšas iš gavėjo banko, jei jos dar neišimtos. Pateikite pareiškimą policijai ir reikalavimą sukčiui. Jei bankas nepaisė akivaizdžių sukčiavimo požymių, verta konsultuotis dėl jo civilinės atsakomybės.

Ar bankas gali užblokuoti mano kortelę be mano prašymo?

Gali, jei tai numatyta sutartyje ir yra objektyviai pagrįstų priežasčių, susijusių su mokėjimo priemonės saugumu ar įtariamu neautorizuotu ar nesąžiningu naudojimu (Mokėjimų įstatymo 24 straipsnis). Bankas apie blokavimą turi informuoti klientą ir atblokuoti priemonę, kai priežastys išnyksta. Jei manote, kad blokavimas nepagrįstas, paprašykite raštu nurodyti jo priežastį.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Mokėjimų įstatymo 23, 25 ir 27–31 straipsniai (sutikimas įvykdyti operaciją, mokėjimo priemonės saugojimas, 13 mėnesių terminas, įrodinėjimas, banko ir mokėtojo atsakomybė, grąžinimas), Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis (sukčiavimas), Civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsniai (civilinė atsakomybė, žala ir nuostoliai), Civilinio proceso kodekso 441 straipsnis (nedidelių sumų bylos), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.