Kaip apskųsti institucijos sprendimą: ginčų komisija ir teismas
Savivaldybė atsisakė išduoti leidimą, ministerija nepripažino išmokos, inspekcija paskyrė įpareigojimą, o atsakymas į prašymą neateina mėnesiais. Visais šiais atvejais ginčas kyla su viešojo administravimo subjektu, ir jį sprendžia ne bendrosios kompetencijos teismas, o administracinių ginčų komisija ir administracinis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.
Šis vadovas skirtas gyventojams ir įmonėms, kurie nori ginčyti individualų administracinį aktą (sprendimą dėl konkretaus asmens), institucijos veiksmą arba neveikimą, kai klausimas nesprendžiamas. Paaiškiname, kaip patikrinti, ar privaloma pirmiausia kreiptis į ginčų komisiją, kaip skaičiuoti vieno mėnesio terminą, ką turi apimti skundas, kiek kainuoja kreipimasis į teismą ir ką daryti, jei sprendimas jau vykdomas.
Rezultatas: institucijos sprendimas panaikinamas arba institucija įpareigojama klausimą išnagrinėti iš naujo ar atlikti konkretų veiksmą. Atkreipiame dėmesį, kad korpuse pateiktos Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo redakcijos yra senesnės už galiojančias (Administracinių bylų teisenos įstatymas 2016 m. išdėstytas nauja redakcija, pertvarkyti teismai), todėl straipsnių numeriai šiandien gali skirtis; esminės taisyklės išliko tos pačios.
Svarbiausi faktai
Terminas
Bendrasis terminas skundui administraciniam teismui – vienas mėnuo nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo dienos (korpuso redakcijoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), jei specialus įstatymas nenustato kitokio. Neveikimą galima skųsti per du mėnesius nuo dienos, kai baigėsi teisės akte nustatytas klausimo išsprendimo terminas (33 straipsnio 2 dalis). Administracinių ginčų komisija skundą turi išnagrinėti per 14 dienų nuo gavimo (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 13 straipsnis), o jos sprendimą institucija turi įvykdyti per sprendime nurodytą laiką arba per 20 dienų (15 straipsnis). Praleistą terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties (34 straipsnis).
Ką daryti
Išsiaiškinkite, ką tiksliai skundžiate. Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių aktų, jų veiksmų ir neveikimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnis). Individualus aktas – tai raštas, kuriuo konkrečiam asmeniui kažkas suteikiama, atsisakoma suteikti ar nustatoma pareiga: sprendimas, įsakymas, nutarimas, kartais ir paprastas atsakymo raštas, jei jis sukelia teisines pasekmes.
Pasižymėkite akto datą, numerį, jį priėmusią instituciją ir įteikimo dieną. Jei atsakymo negavote, susiraskite savo prašymo pateikimo patvirtinimą: Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnis įpareigoja instituciją užregistruoti prašymą, o jei ji nekompetentinga, per 5 darbo dienas perduoti jį kompetentingai institucijai ir apie tai pranešti.
Perskaitykite akto pabaigą: ten paprastai nurodoma, kur ir per kiek laiko jį galima apskųsti. Jei teisės aktas numato privalomą išankstinį ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka, kreiptis tiesiai į teismą negalima – teismas skundo nepriims (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis). Privaloma išankstinė procedūra būdinga, pavyzdžiui, mokestiniams, socialinio draudimo ir kai kuriems valstybės tarnybos ginčams; ją atlieka specialios komisijos ar aukštesnė institucija.
Jei išankstinė procedūra neprivaloma, galite rinktis: kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją arba iš karto į administracinį teismą. Komisija nemokama ir greita, teismas – galutinis sprendimas su galimybe apeliuoti.
Suskaičiuokite terminą ir nelaukite paskutinės dienos. Bendroji taisyklė – vienas mėnuo nuo akto įteikimo (korpuso redakcijoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). Mėnuo baigiasi atitinkamą paskutinio mėnesio dieną; jei ji nedarbo diena, terminas baigiasi kitą darbo dieną. Skundas, įteiktas paštui iki paskutinės dienos 24 valandos, laikomas paduotu laiku (66 straipsnio 6 dalis).
Specialūs įstatymai gali nustatyti trumpesnius terminus, pavyzdžiui, kai kuriuose mokestiniuose ar rinkimų ginčuose, todėl visada patikrinkite akto apskundimo išaiškinimą. Jei terminas praleistas dėl ligos ar netinkamo įteikimo, kartu su skundu paduokite prašymą jį atnaujinti ir pridėkite įrodymus (34 straipsnis); be prašymo teismas skundą atsisakys priimti.
Parenkite rašytinį skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnis reikalauja nurodyti komisijos ar teismo pavadinimą, pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, atsakovą (instituciją), skundžiamą aktą ar veiksmą, aplinkybes, kuriomis grindžiate reikalavimą, įrodymus ir aiškų prašymą teismui: panaikinti sprendimą, įpareigoti išnagrinėti prašymą iš naujo, įpareigoti atlikti veiksmą per nustatytą laiką.
Pridėkite skundžiamo akto kopiją, susirašinėjimą su institucija, įteikimo įrodymą ir kitus dokumentus. Rašykite konkrečiai: kokią įstatymo normą institucija pažeidė, kokių aplinkybių neįvertino, kodėl sprendimas nemotyvuotas. Bendros frazės apie „neteisingumą“ teismo neįtikins, nes jis tikrina akto teisėtumą, o ne tikslingumą.
Jei renkatės komisiją, skundą paduokite raštu Lietuvos administracinių ginčų komisijai (ginčams su valstybės institucijomis) arba savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (ginčams su savivaldybe). Komisija gali pareikalauti iš institucijos dokumentų ir paaiškinimų (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnis), o sprendimą turi priimti per 14 dienų nuo skundo gavimo (13 straipsnis).
Komisija gali panaikinti aktą ar įpareigoti instituciją pašalinti pažeidimą, tačiau žalos atlyginimo klausimų nesprendžia (17 straipsnis). Jei institucija komisijos sprendimo per nurodytą laiką ar per 20 dienų neįvykdo, galite prašyti administracinio teismo užtikrinti jo vykdymą (15 ir 16 straipsniai). Nesutikdami su komisijos sprendimu, jį skųskite administraciniam teismui per sprendime nurodytą terminą.
Jei kreipiatės į teismą, skundą paduokite per e.teismas.lt arba popieriumi atitinkamam regionų apygardos administraciniam teismui; bylas prieš centrines valstybės institucijas paprastai nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, o kai kurias – tiesiogiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas skundo priėmimą išsprendžia per septynias dienas ir, jei skundas turi trūkumų, nustato terminą jiems pašalinti (korpuso redakcijoje 37 straipsnis).
Mokamas žyminis mokestis (38 ir 39 straipsniai; korpuso redakcijoje – 100 litų už pirmosios instancijos skundą ir 50 litų už apeliacinį). Galiojantis dydis eurais nedidelis ir fiksuotas, o kai kurie skundai, pavyzdžiui, dėl socialinių išmokų, neapmokestinami (40 straipsnis). Jei sumokėti negalite, prašykite atidėti mokėjimą arba kreipkitės dėl antrinės teisinės pagalbos.
Jei aktas jau vykdomas ir laukti teismo sprendimo per brangu, kartu su skundu prašykite taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo akto galiojimą ar vykdymą. Prašyme paaiškinkite, kokia žala atsirastų, jei aktas būtų įvykdytas (pavyzdžiui, statinio nugriovimas, licencijos netekimas, didelė išieškoma suma), ir kodėl ją būtų sunku atitaisyti.
Atkreipkite dėmesį, kad pats skundo padavimas paprastai nesustabdo institucijos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymas: pavyzdžiui, administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą sustabdo jo apskundimas teismui (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl užtikrinimo priemonių sprendžia nutartimi, kurią galima skųsti.
Dalyvaukite procese ir, jei reikia, apeliuokite. Administracinis teismas bylą dažniausiai nagrinėja rašytinio proceso tvarka; žodinio posėdžio galite prašyti, jei manote, kad reikia apklausti liudytojus ar paaiškinti aplinkybes. Teikite atsiliepimus į institucijos argumentus per teismo nustatytus terminus.
Su pirmosios instancijos sprendimu nesutikdami, apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduokite per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo (terminą visada patikrinkite sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinime). Jei teismas aktą panaikina ir įpareigoja instituciją klausimą išnagrinėti iš naujo, sekite, ar institucija tai padaro. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto sprendimo, galima prisiteisti iš valstybės ar savivaldybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį – šį reikalavimą galima reikšti kartu su skundu.
Į ką atkreipti dėmesį
- Kreipimasis tiesiai į teismą, kai įstatymas numato privalomą išankstinį ginčo nagrinėjimą. Teismas skundo nepriims, o kol suprasite klaidą, gali pasibaigti terminas kreiptis į komisiją.
- Termino skaičiavimas nuo akto datos, o ne nuo įteikimo dienos, arba atvirkščiai – vėlavimas, nes „laišką atidariau vėliau“. Elektroninis pristatymas per E. pristatymo sistemą ar Mano VMI dažnai laikomas įteikimu nuo pranešimo gavimo.
- Skundas, kuriame aprašoma neteisybė, bet nenurodoma, kurią teisės normą institucija pažeidė ir ko konkrečiai prašoma. Teismas tikrina teisėtumą, o neaiškus prašymas reiškia trūkumų šalinimą ir laiko praradimą.
- Neveikimo neskundimas: žmonės mėnesiais laukia atsakymo, kol baigiasi dviejų mėnesių terminas skųsti vilkinimą. Jei institucija neatsako per įstatyme nustatytą laiką, skųskite neveikimą.
- Laukimas, kad skundas pats sustabdys sprendimo vykdymą. Jei vykdymas padarys sunkiai atitaisomą žalą, būtina atskirai prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.
- Pasitikėjimas korpuse pateiktais straipsnių numeriais ir sumomis litais. Administracinių bylų teisenos įstatymas galioja nauja redakcija, todėl skunde verta remtis galiojančiu tekstu iš e-TAR.
- Žalos atlyginimo reikalavimo pateikimas ginčų komisijai. Komisija šių klausimų nesprendžia (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 straipsnis), juos reikia reikšti teisme.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Kiek laiko turiu apskųsti savivaldybės sprendimą?
Jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos (korpuso redakcijoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). Tą patį terminą paprastai taikoma ir kreipiantis į savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją. Terminą skaičiuokite nuo dienos, kai sprendimą faktiškai gavote, ir išsaugokite voką ar elektroninio pranešimo įrodymą.
Ar būtina pirmiausia kreiptis į administracinių ginčų komisiją?
Tik kai tai numato įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis). Kitais atvejais galite rinktis: komisija nemokama ir sprendimą priima per 14 dienų, teismas nagrinėja ilgiau, bet jo sprendimas yra galutinesnis. Kur kreiptis, paprastai nurodoma pačiame skundžiamame sprendime, todėl perskaitykite apskundimo tvarkos išaiškinimą.
Ką daryti, jei institucija neatsako į mano prašymą?
Viešojo administravimo subjekto neveikimas taip pat gali būti skundžiamas. Skundą galima paduoti per du mėnesius nuo dienos, kai baigėsi teisės akte nustatytas klausimo išsprendimo terminas (korpuso redakcijoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Pridėkite prašymo pateikimo įrodymą ir paprašykite teismo įpareigoti instituciją priimti sprendimą per nustatytą laiką.
Kiek kainuoja skundas administraciniam teismui?
Mokamas fiksuotas žyminis mokestis už kiekvieną skundą, nepaisant reikalavimų skaičiaus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 ir 39 straipsniai). Korpuse pateiktoje redakcijoje jis buvo 100 litų, o už apeliacinį skundą – 50 litų; galiojantis dydis eurais yra panašios apimties. Kai kurie skundai, pavyzdžiui, dėl socialinių išmokų ar valstybės tarnybos, neapmokestinami (40 straipsnis).
Kuo administracinių ginčų komisija skiriasi nuo teismo?
Komisija yra ikiteisminė institucija: skundą nagrinėja nemokamai per 14 dienų, gali panaikinti aktą ar įpareigoti instituciją veikti (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 13 ir 14 straipsniai), bet nesprendžia žalos atlyginimo (17 straipsnis). Jos sprendimą galima skųsti teismui, o skundo padavimas sustabdo komisijos sprendimo vykdymą (15 straipsnio 2 dalis).
Ar galima apskųsti institucijos sprendimą praleidus terminą?
Galima prašyti termino atnaujinimo, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties: liga, netinkamas įteikimas, išvykimas, apie kurį institucija žinojo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis). Prašyme nurodykite priežastis ir pateikite įrodymus, o kartu pateikite patį skundą. Teismas atnaujinimą vertina griežtai, todėl ilgas delsimas be priežasties beveik visada lemia atsisakymą.
Ar skundas sustabdo sprendimo vykdymą?
Paprastai ne. Jei sprendimo vykdymas gali padaryti sunkiai atitaisomą žalą, kartu su skundu prašykite teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti akto galiojimą ar vykdymą. Išimtis numatyta Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje: komisijos sprendimo apskundimas teismui sustabdo jo vykdymą.
Ar galiu prisiteisti žalą iš valstybės institucijos?
Taip. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nepriklausomai nuo konkretaus tarnautojo kaltės. Reikalavimą galima reikšti administraciniame teisme kartu su skundu dėl akto panaikinimo arba atskirai. Reikės įrodyti neteisėtą veiksmą, žalos dydį ir priežastinį ryšį.
Ar galiu kreiptis į Seimo kontrolierių vietoj teismo?
Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, tačiau jų rekomendacijos nėra teismo sprendimai ir nepanaikina akto. Be to, kreipimasis į kontrolierių nestabdo termino skųsti aktą administraciniam teismui. Jei jums reikia, kad sprendimas būtų panaikintas, teismo ar ginčų komisijos keliu eikite lygiagrečiai.
Ar reikia advokato skundui administraciniam teismui?
Pirmosios instancijos teisme fizinis asmuo gali bylinėtis pats. Tačiau skundas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, o argumentai turi remtis teisės normomis, todėl sudėtingesnėse bylose (statybos, mokesčiai, licencijos) advokato pagalba verta. Mažas pajamas turintys asmenys gali gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis