Privalomoji palikimo dalis: kam priklauso ir kaip ją gauti

Privalomąją dalį gaunantis įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – paduoti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradėti valdyti turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Praleidus terminą, jį atnaujinti galima tik teismo tvarka dėl svarbių priežasčių. Ginčyti kitam asmeniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą galima per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo arba nuo sužinojimo, kad palikimą priėmė kitas asmuo (5.8 straipsnis).

1. Patikrinkite, ar priklausote privalomosios dalies turėtojų ratui. Teisę į privalomąją dalį turi tik trys asmenų grupės: palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) – ir tik tie iš jų, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalis). Vaikaičiai, broliai, seserys ar sugyventinis be registruotos santuokos privalomosios dalies neturi.

   Išlaikymo poreikis vertinamas mirties dieną. Teismų praktikoje jis paprastai pripažįstamas nepilnamečiams vaikams, neįgaliems ar dėl ligos nedarbingiems asmenims, senatvės pensinio amžiaus asmenims, kurių pajamos nepakankamos, taip pat besimokantiems pilnamečiams vaikams, kuriems tėvai privalo teikti išlaikymą. Suaugęs, dirbantis ir save išlaikantis vaikas privalomosios dalies paprastai negaus, net jeigu testamentas jam atrodo neteisingas.

2. Gaukite testamento informaciją ir dokumentus. Kreipkitės į palikimo atsiradimo vietos (paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos) notarą: jis patikrins Testamentų registrą, kurį tvarko Registrų centras, ir praneš, ar yra sudarytas testamentas ir kokio turinio. Su savimi turėkite mirties liudijimą ar jo išrašą, giminystę ar santuoką įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus).

   Tuo pat metu rinkite išlaikymo poreikį įrodančius dokumentus: neįgalumo ar darbingumo lygio pažymą, pensijos dydžio pažymą iš „Sodros“, pajamų deklaraciją, mokymosi įstaigos pažymą, įrodymus, kad palikėjas jus faktiškai rėmė (pinigų pervedimai, mokėjimai už būstą, vaistus). Nepilnamečio vaiko teises įgyvendina jo atstovas pagal įstatymą – paprastai kitas iš tėvų arba globėjas.

3. Per tris mėnesius priimkite palikimą. Privalomoji dalis nėra savarankiškas piniginis reikalavimas – tai paveldėjimo dalis, todėl jos turėtojas, kaip ir kiti įpėdiniai, turi palikimą priimti. Tai daroma paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradedant valdyti turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Palikimą reikia priimti visą, ne iš dalies ir be sąlygų.

   Pareiškime aiškiai nurodykite, kad priimate palikimą ir reikalaujate privalomosios dalies pagal 5.20 straipsnį, ir pridėkite išlaikymo poreikį įrodančius dokumentus. Praleidus terminą, teismas jį gali pripažinti priėmus palikimą tik nustatęs svarbias praleidimo priežastis, todėl nelaukite, kol įpėdiniai pagal testamentą „susitvarkys“ dokumentus.

4. Apskaičiuokite privalomosios dalies dydį. Pirmiausia nustatykite, kokia dalis jums tektų paveldint pagal įstatymą, tarsi testamento nebūtų. Pirmos eilės įpėdiniai yra vaikai, kurie paveldi lygiomis dalimis (5.11 straipsnis), o sutuoktinis su jais paveldi ketvirtadalį, jeigu vaikų ne daugiau kaip trys, arba lygią dalį, jeigu jų daugiau (5.13 straipsnis). Privalomoji dalis yra pusė šios dalies.

   Pavyzdys: palikėjas paliko sutuoktinę ir du vaikus, o visą turtą testamentu paliko draugui. Pagal įstatymą sutuoktinei tektų 1/4, kiekvienam vaikui – po 3/8. Jei išlaikymas buvo reikalingas tik nepilnamečiam vaikui, jo privalomoji dalis yra 3/16 viso palikimo. Dalis skaičiuojama nuo paveldimo turto vertės, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (5.20 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendrosios nuosavybės atveju palikimą sudaro tik palikėjui priklausiusi turto dalis.

5. Notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Kai įpėdiniai neginčija nei jūsų giminystės, nei išlaikymo poreikio, notaras, apskaičiavęs privalomąją dalį, išduoda paveldėjimo teisės liudijimus (Civilinio kodekso 5.66 straipsnis): jums – privalomajai daliai, įpėdiniams pagal testamentą – likusiai daliai. Testamente nurodytos dalys proporcingai sumažinamos tiek, kiek reikia privalomajai daliai padengti.

   Už paveldėjimo teisės liudijimą notarui mokamas atlyginimas, priklausantis nuo turto vertės ir giminystės laipsnio; artimiems giminaičiams jis mažesnis. Paveldimo turto mokesčio sutuoktinis, vaikai ir tėvai nemoka (Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Gavus liudijimą, nekilnojamojo turto teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre.

6. Jeigu įpėdiniai ginčija jūsų teisę, kreipkitės į teismą. Kai įpėdiniai pagal testamentą nesutinka, kad jums buvo reikalingas išlaikymas, notaras liudijimo privalomajai daliai neišduos ir ginčas sprendžiamas teisme. Ieškinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo reiškiamas palikimą priėmusiems įpėdiniams apylinkės teisme; jį galima pateikti per e. teismą (e.teismas.lt). Ieškinyje nurodykite giminystės ryšį, išlaikymo poreikį palikėjo mirties dieną, palikimo sudėtį ir prašomą dalį.

   Jeigu kitiems įpėdiniams jau išduotas liudijimas visam turtui, kartu prašykite jį pripažinti negaliojančiu iš dalies. Tai daryti reikia per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo arba nuo sužinojimo, kad palikimą priėmė kitas asmuo (5.8 straipsnis). Ginčo metu galima prašyti laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, uždrausti parduoti paveldėtą butą.

7. Įvertinkite, ar paveldėjimo teisė nebuvo prarasta kitu pagrindu. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš bet kurio įpėdinio (5.19 straipsnio 3 dalis), tačiau privalomosios dalies tokiu būdu atimti negalima: ji priklauso „nepaisant testamento turinio“. Kitaip yra, jeigu teismas pripažįsta asmenį nevertu įpėdiniu, nes šis priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją ar kitus įpėdinius siekė tapti įpėdiniu ar padidinti savo dalį (5.6 straipsnis) – toks asmuo nepaveldi visai, net privalomosios dalies.

   Jeigu manote, kad pats testamentas negalioja (testatorius buvo neveiksnus, testamentas suklastotas ar sudarytas dėl apgaulės ar smurto), ieškinį dėl jo pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti įpėdiniai, kurie paveldėtų jo nesant (5.16 ir 5.17 straipsniai). Tokiu atveju galite gauti ne pusę, o visą savo dalį pagal įstatymą.

8. Atsiskaitykite už palikėjo skolas ir pasidalykite turtą. Privalomąją dalį paveldėjęs įpėdinis, kaip ir kiti įpėdiniai, atsako už palikėjo skolas. Priėmęs palikimą pareiškimu notarui ar faktiškai pradėjęs valdyti turtą, įpėdinis atsako visu savo turtu, jeigu nepasirinko palikimo priėmimo pagal apyrašą (5.52 straipsnis). Jei palikimas gali būti prasiskolinęs, prieš priimdami įvertinkite skolas ir, prireikus, rinkitės priėmimą pagal apyrašą.

   Gavus liudijimus, bendrai paveldėtas turtas tampa bendrąja daline nuosavybe. Susitarti, kas pasiims butą, o kas gaus kompensaciją pinigais, geriausia notarine sutartimi; nesutarus, turtas dalijamas teismo tvarka. Kai vienas iš įpėdinių yra nepilnametis, sandoriams su jo dalimi reikės teismo leidimo.

• Praleistas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas: privalomoji dalis nepriklauso automatiškai, ją reikia priimti kaip palikimą, o termino atnaujinimas teisme nėra garantuotas.
• Neįrodytas išlaikymo poreikis: vien giminystė privalomosios dalies nesuteikia; be pajamų, neįgalumo ar paramos įrodymų teismas reikalavimą atmes.
• Klaidingas dydžio skaičiavimas: privalomoji dalis yra pusė dalies pagal įstatymą, skaičiuojama tik nuo palikėjo turto, o ne nuo viso sutuoktinių bendro turto.
• Faktinis turto valdymas ar išsinešti daiktai gali būti laikomi palikimo priėmimu – tada atsakote už skolas visu savo turtu.
• Laukimas, kol įpėdiniai pagal testamentą parduos turtą: įsigijusio sąžiningo trečiojo asmens teisės ginamos, todėl laiku prašykite laikinųjų apsaugos priemonių.
• Praleistas vienerių metų terminas ginčyti kitam įpėdiniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis) gali reikšti, kad ginčas jau nebus nagrinėjamas iš esmės.

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: 2026-11-10 · Šaltiniai: Civilinio kodekso 5.6, 5.8, 5.11, 5.13, 5.19 ir 5.20 straipsniai (nevertas įpėdinis, paveldėjimo ginčijimas, įpėdinių eilės, sutuoktinio dalis, privalomoji palikimo dalis), Civilinio kodekso 5.16, 5.17, 5.50, 5.52 ir 5.66 straipsniai (testamento negaliojimas ir nuginčijimas, palikimo priėmimas, atsakomybė už skolas, paveldėjimo teisės liudijimas), Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnis (lengvatos sutuoktiniui, vaikams, tėvams), Testamentų registro nuostatai (Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 594), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.