Eismo įvykis: ką daryti vietoje ir kaip gauti žalos atlyginimą
Eismo įvykis – susidūrimas sankryžoje, apgadintas automobilis stovėjimo aikštelėje, nuo kelio nuvažiavęs ir tvorą nugriovęs automobilis ar sužalotas pėsčiasis – per kelias minutes sukuria teisinę situaciją, kurioje nuo pirmųjų veiksmų priklauso, ar žala bus atlyginta greitai ir visiškai. Lietuvoje kiekvienas transporto priemonės valdytojas privalo turėti civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl nukentėjusiajam žalą paprastai atlygina ne pats kaltininkas, o jo draudikas. Kai kaltininkas nedraustas, pasislėpė ar nenustatytas, išmoką gali mokėti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Šis aprašas skirtas vairuotojams, keleiviams, pėstiesiems ir turto savininkams, nukentėjusiems eismo įvykyje Lietuvoje, taip pat vairuotojams, kurie įvykį sukėlė. Jame paaiškinta, kada būtina kviesti policiją, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, per kiek dienų pranešti draudikui, ką daryti su apgadintu automobiliu iki apžiūros, per kiek laiko draudikas privalo išmokėti išmoką ir kaip ginčyti per mažą sumą. Rezultatas – tinkamai užfiksuotas įvykis, laiku pateikta pretenzija ir išmoka, apimanti remonto kainą, kitas būtinas išlaidas, o sužalojimo atveju – ir negautas pajamas bei neturtinę žalą.
Svarbiausi faktai
Terminas
Apie eismo įvykį atsakingam draudikui reikia raštu pranešti per 3 darbo dienas nuo įvykio (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 15 straipsnio 1 dalis). Draudiko atstovas turi apžiūrėti turtą per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o išmoką išmokėti per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo, sudėtingais atvejais ne vėliau kaip per 3 mėnesius (19 straipsnis). Pretenziją draudikui reikia pareikšti per vienus metus nuo žalos atsiradimo ar sužinojimo apie ją, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo įvykio (16 straipsnio 4 dalis); ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).
Ką daryti
Sustokite, užtikrinkite saugumą ir suteikite pagalbą. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, pastatyti avarinio sustojimo ženklą ir imtis protingų priemonių galimai žalai sumažinti: pasirūpinti, kad nukentėjusiesiems būtų suteikta medicinos pagalba, ir pagal galimybes apsaugoti jų turtą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu yra sužeistųjų, skambinkite 112.
Nepalikite įvykio vietos ir nepervežkite transporto priemonių, kol neužfiksuotos jų padėtys, nebent jos trukdo eismui ar kelia pavojų. Palikus įvykio vietą, atsiranda administracinė atsakomybė, o draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, gali reikalauti ją grąžinti iš vairuotojo.
Nuspręskite, ar būtina kviesti policiją. Policija į įvykio vietą kviečiama, kai yra žuvusių ar sužeistų žmonių, kai dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių ar kaltės, kai kuris nors vairuotojas, tikėtina, neblaivus ar apsvaigęs, neturi vairuotojo pažymėjimo ar privalomojo draudimo, taip pat kai apgadintas kelias, valstybės ar trečiųjų asmenų turtas ir šio savininko vietoje nėra. Kitais atvejais, kai abu vairuotojai sutaria dėl aplinkybių, policijos kviesti nebūtina: pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Abejodami kvieskite policiją. Jeigu kaltininkas vietoje pripažįsta kaltę, bet vėliau iš jos išsigina, be pareigūnų dokumentų ir be deklaracijos įrodyti aplinkybes bus gerokai sunkiau, o draudikas gali atsisakyti mokėti, kol aplinkybės nenustatytos.
Užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Deklaracijoje abu vairuotojai nubraižo įvykio schemą, pažymi aplinkybes (langeliuose prie kiekvienos transporto priemonės), nurodo transporto priemones, draudikus ir draudimo liudijimų numerius bei liudytojus, ir abu pasirašo. Jeigu nė vienas neturi deklaracijos blanko, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo, nurodant tuos pačius duomenis ir patvirtinant parašais; pildoma tiek egzempliorių, kiek yra dalyvių (12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nepasirašykite deklaracijos, jei schema ar pažymėtos aplinkybės neatitinka tikrovės: draudikas nustatydamas kaltę vadovaujasi būtent deklaracija (15 straipsnio 3 dalis), o vėliau ją ginčyti sunku. Ginčydami aplinkybes geriau kvieskite policiją. Nufotografuokite abi transporto priemones, jų padėtį kelyje, valstybinius numerius, kelio ženklus ir stabdymo pėdsakus, užsirašykite liudytojų kontaktus, išsaugokite vaizdo registratoriaus įrašą.
Per 3 darbo dienas praneškite draudikui. Nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti išmoką, per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio turi raštu pranešti apie įvykį kaltininko draudikui, o kai kaltininkas nedraustas ar nenustatytas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (15 straipsnio 1 dalis). Kaltininkas per tą patį terminą privalo pranešti savo draudikui ir pateikti jam pasirašytą deklaraciją (12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Praktiškai pranešimą galima pateikti draudiko interneto svetainėje, programėlėje ar el. paštu, pridedant deklaracijos nuotrauką.
Praleidus terminą be svarbios priežasties, teisė į išmoką automatiškai neišnyksta, tačiau draudikas gali tvirtinti, kad dėl vėlavimo nebegalėjo nustatyti aplinkybių ar žalos dydžio, ir mažinti išmoką. Kaltininkui pavėluotas pranešimas gali reikšti, kad draudikas vėliau pareikš jam atgręžtinį reikalavimą.
Pateikite pretenziją ir išsaugokite apgadintą turtą iki apžiūros. Pretenziją dėl žalos galima pateikti kaltininko draudikui tiesiogiai, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo numatytais atvejais Biurui (13 straipsnio 1 dalis). Prie pretenzijos pridėkite deklaraciją ar policijos dokumentus, nuotraukas, automobilio registracijos liudijimą, sąskaitas už evakuatorių, saugojimą ir kitas būtinas išlaidas, sužalojimo atveju – medicininius dokumentus ir nedarbingumo pažymėjimus.
Apgadintą automobilį ar kitą turtą privalote išsaugoti tokį, koks jis buvo po įvykio, kol jį apžiūrės draudiko įgaliotas asmuo (15 straipsnio 2 dalis). Draudikas privalo atsiųsti apžiūrėti per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo ir pateikti jums apžiūros ataskaitą. Neremontuokite automobilio iki apžiūros: kitaip draudikas galės tvirtinti, kad žalos dydžio nebegalima nustatyti.
Įvertinkite draudiko pasiūlymą. Per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo draudikas privalo išmokėti išmoką arba pateikti motyvuotą pasiūlymą, o jeigu atsisako mokėti ar mažina išmoką – pagrįstą atsakymą ir įrodymus. Kai per šį laiką neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo; vėluojantis draudikas moka 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną (19 straipsnio 1–4 dalys).
Atidžiai patikrinkite sąmatą: ar įskaitytos visos sugadintos detalės, dažymo darbai, ar pagrįstai taikomas nusidėvėjimas, ar automobilis nepagrįstai pripažintas „visiška netektimi“. Nesutikdami raštu pateikite prieštaravimus su nepriklausomo vertintojo ataskaita ar autoserviso sąmata. Žala atlyginama visiškai (Civilinio kodekso 6.251 straipsnis), o į nuostolius įeina ir protingos išlaidos žalai įvertinti bei išieškoti ne teismo tvarka (6.249 straipsnio 4 dalis).
Reikalaukite atlyginti ir sveikatai padarytą žalą. Jeigu buvote sužalotas, kaltininko draudikas atlygina gydymo, reabilitacijos, slaugos išlaidas, negautas pajamas (6.283 straipsnis) ir neturtinę žalą, kuri sveikatos sužalojimo atveju atlyginama visada (6.250 straipsnis). Transporto priemonės valdytojas atsako kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, net jei nėra jo kaltės, nebent įrodo nenugalimą jėgą ar nukentėjusiojo tyčią arba didelį neatsargumą (6.270 straipsnis).
Surinkite visus medicininius dokumentus, išlaidų čekius, darbdavio pažymą apie pajamas ir „Sodros“ išmokas. Neturtinei žalai pagal privalomąjį draudimą taikoma įstatymo nustatyta riba; jeigu žala ją viršija, likusios dalies galima reikalauti tiesiogiai iš kaltininko (13 straipsnio 2 dalis).
Kai kaltininkas nedraustas, pabėgo ar nenustatytas, kreipkitės į Biurą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, kai eismo įvykį sukėlė nedrausta nustatyta transporto priemonė, kai sužalota sveikata, o kaltininkas ar transporto priemonė nenustatyti, taip pat kai kaltininko draudikui iškelta bankroto byla (17 straipsnis). Jeigu kaltininkas pabėgo, bet automobilis vėliau nustatomas ir yra apdraustas, moka jo draudikas. Jeigu nenustatyta kaltininko tapatybė, o nukentėjo tik turtas, Biuras pretenziją išnagrinėja, tačiau išmoką moka tik nustačius kaltininką ar transporto priemonę (13 straipsnio 4 dalis), todėl būtina kviesti policiją ir pateikti jai visus įrodymus.
Biurui pretenzija teikiama tokia pačia tvarka ir terminais kaip ir draudikui. Jeigu jau kreipėtės į teismą dėl žalos atlyginimo iš kaltininko ar draudiko, į Biurą kreiptis galėsite tik atsisakę ieškinio (13 straipsnio 3 dalis).
Ginčykite atsisakymą ne teismo tvarka arba teisme. Jeigu draudikas atsisako mokėti ar siūlo per mažą sumą, pirmiausia raštu pateikite jam pagrįstą prieštaravimą. Neišsprendus ginčo, vartotojas gali nemokamai kreiptis į Lietuvos banką, kuris nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismo tvarka; tam reikia, kad pirmiausia būtų kreiptasi į draudiką raštu.
Teisme ieškinys pareiškiamas kaltininkui ir jo draudikui; jį galima pateikti per e. teismą (e.teismas.lt). Ieškinio senaties terminas žalos atlyginimui – treji metai (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis), tačiau pretenziją draudikui reikia pateikti per vienus metus (įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Teismo procese galima prašyti skirti automobilių ekspertizę; jos išlaidos, laimėjus bylą, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies.
Į ką atkreipti dėmesį
- Pasirašyta deklaracija su neteisinga schema ar pažymėtomis aplinkybėmis: draudikas kaltę nustato pagal ją, todėl vėliau įrodinėti priešingai labai sunku.
- Automobilio remontas ar utilizavimas prieš draudiko apžiūrą: draudikas gali tvirtinti, kad žalos dydžio nebegalima nustatyti, ir sumažinti išmoką.
- Žodinis kaltininko pažadas „sumokėsiu pats, nekviečiam policijos ir nepildom deklaracijos“: neįvykdžius pažado, be dokumentų įrodyti įvykį ir kaltę tampa beveik neįmanoma.
- Pavėluotas pranešimas draudikui ar Biurui be svarbios priežasties: tai duoda draudikui argumentą mažinti išmoką, o kaltininkui – riziką atgręžtiniu reikalavimu.
- Neblaivus vairuotojas ar pasišalinimas iš įvykio vietos: draudikas atlygina žalą nukentėjusiajam, bet išmokėtą sumą išieško iš kaltininko, be to, taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
- Sutikimas su pirmuoju draudiko pasiūlymu nepasitikrinus sąmatos: vėliau ginčyti jau išmokėtą sumą sunkiau, ypač kai pasirašytas susitarimas dėl galutinės išmokos.
- Sužalojimo pasekmių nedokumentavimas: be gydytojo įrašų iškart po įvykio ir vėlesnių pažymų neturtinės žalos ir negautų pajamų dydį įrodyti labai sunku.
Teisinis pagrindas
Dažni klausimai
Ar po eismo įvykio visada reikia kviesti policiją?
Ne. Kai nėra sužeistųjų, vairuotojai blaivūs, abu turi draudimą ir sutaria dėl aplinkybių, pakanka užpildyti ir pasirašyti eismo įvykio deklaraciją. Policiją kvieskite, kai yra sužeistų ar žuvusių, kai nesutariate dėl kaltės, kai kaltininkas neblaivus, neturi draudimo ar vairuotojo pažymėjimo, taip pat kai apgadintas trečiųjų asmenų turtas be savininko.
Per kiek laiko reikia pranešti draudikui apie eismo įvykį?
Per 3 darbo dienas nuo įvykio. Nukentėjęs asmuo praneša kaltininko draudikui, kaltininkas – savo draudikui (įstatymo 12 ir 15 straipsniai). Svarbios priežastys, pavyzdžiui, gydymas ligoninėje, terminą pateisina, bet jas reikės įrodyti. Pranešimą geriausia pateikti raštu ar per draudiko sistemą, kad liktų įrodymas.
Kas atlygina žalą, jei kaltininkas neturi draudimo?
Tokiu atveju išmoką moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagal įstatymo 17 straipsnį. Biuras vėliau išmokėtą sumą išieško iš nedrausto kaltininko. Būtina kviesti policiją, kad būtų oficialiai užfiksuotas įvykis ir kaltininkas, ir per 3 darbo dienas pranešti Biurui.
Per kiek laiko draudikas privalo išmokėti išmoką?
Per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo. Jeigu per tą laiką neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Vėluodamas draudikas moka 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną (įstatymo 19 straipsnis).
Ar galiu remontuoti automobilį prieš draudiko apžiūrą?
Neturėtumėte. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja išsaugoti apgadintą turtą tokį, koks jis buvo po įvykio, kol jį apžiūrės draudiko atstovas. Draudikas turi atsiųsti apžiūrėti per 3 darbo dienas nuo pranešimo. Jeigu jis neatvyksta, užfiksuokite žalą nuotraukomis ir nepriklausomo vertintojo ataskaita.
Ką daryti, jei nesutinku su draudiko apskaičiuota žala?
Raštu pateikite draudikui motyvuotą prieštaravimą su autoserviso sąmata ar nepriklausomo turto vertintojo ataskaita. Jeigu draudikas nekeičia sprendimo, galite nemokamai kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka arba pareikšti ieškinį teismui. Protingos vertinimo išlaidos įskaičiuojamos į nuostolius (CK 6.249 straipsnis).
Ar galima gauti kompensaciją už neturtinę žalą po eismo įvykio?
Taip, kai buvo pakenkta sveikatai. Neturtinė žala sveikatos sužalojimo atveju atlyginama visada (CK 6.250 straipsnis). Pagal privalomąjį draudimą jai taikoma įstatymo nustatyta riba; viršijančią dalį galima reikalauti iš kaltininko tiesiogiai. Svarbiausi įrodymai – medicininiai dokumentai, gydymo trukmė ir pasekmės.
Per kiek laiko galima pateikti pretenziją draudikui?
Draudikas moka išmoką, jei pretenzija pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo arba nuo sužinojimo apie ją, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo įvykio (įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Nelaukite: kuo vėliau pateiksite pretenziją, tuo sunkiau bus įrodyti žalą.
Ką daryti, jei kaltininkas pabėgo iš įvykio vietos?
Nedelsdami kvieskite policiją, užsirašykite numerį, automobilio markę, spalvą, liudytojų kontaktus ir išsaugokite vaizdo įrašus. Praneškite Biurui per 3 darbo dienas. Jeigu nukentėjo tik turtas, Biuras išmoką moka tik nustačius transporto priemonę ar kaltininką, todėl policijos tyrimas yra lemiamas.
Ar draudikas gali reikalauti iš kaltininko grąžinti išmoką?
Taip, įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais, pavyzdžiui, kai kaltininkas vairavo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti, tyčia sukėlė įvykį ar pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu atveju draudikas sumoka nukentėjusiajam, o vėliau visą sumą išieško iš kaltininko.
Teisinis vadovas – atskiri aprašai
Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis